Byla 2-295-793/2016
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir su tuo susijusių teisinių pasekmių

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant Laurai Stonkutei, dalyvaujant ieškovės D. M. atstovui advokato padėjėjui Aurimui Grudikiui, atsakovui V. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovams G. M., V. J., tretiesiems asmenims notarui G. B., notarui Modestui Valantiejui, antstolei Laimai Neniškienei dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir su tuo susijusių teisinių pasekmių,

Nustatė

2ieškovė D. M. ieškiniu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento ieškovės D. M. įgaliojimą atsakovui G. M., patvirtintą 2012-07-19 Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro notaro Gintaro Bastakio, notarinio reg. Nr. GB-4581; panaikinti ir išregistruoti iš Hipotekos registro 2012-07-20 maksimalios ir paprastosios hipotekos sutartį, patvirtintą Kauno miesto 28-ojo notaro biuro notaro Modesto Valantiejaus, notarinio reg. Nr. MV-5509 dėl ieškovei D. M. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), įkeitimo užtikrinant 2012-07-20 paskolos sutarties įvykdymą atsakovui V. J.; priteisti ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 8,92 aro žemės sklypas, esantis ( - ). Minėtame žemės sklype yra pastatytas gyvenamasis namas, kuriame ieškovė gyvena, tačiau namas nėra įregistruotas. Teigia, jog 2012 m. įtikinta savo sūnaus – atsakovo G. M. pradėti gyvenamojo namo statybos užbaigimo įteisinimo procedūrą, ji 2012-07-19 Klaipėdos miesto 2-ajame notaro biure sudarė generalinį įgaliojimą, kuriuo suteikė teisę G. M. ne tik atlikti ieškovei priklausančiame žemės sklype esančio gyvenamojo namo registracijos veiksmus, bet ir daugelį kitų teisinių veiksmų, tame tarpe – ieškovės turtu užtikrinti bet kokio dydžio trečiųjų asmenų prievolių įvykdymą. 2015 m. liepos mėn. ieškovė gavo antstolės pranešimą dėl turto pardavimo iš varžytinių vykdomojoje byloje Nr. 0065/14/00895 dėl 67948,56 Eur skolos išieškojimo iš G. M., išieškotojo V. J. naudai. Ieškovė atsakovui G. M. išduotą įgaliojimą ginčija CK 1.90 ir 1.91 straipsniuose įtvirtintais pagrindais, teigdama, jog ieškovė sudarydama įgaliojimą nesiekė ir neturėjo minties įgalioti G. M. ieškovės turtu užtikrinti atsakovo asmeninių prievolių įvykdymą. Tikroji ieškovės valia buvo išduoti atsakovui įgaliojimą, skirtą tik konkretiems veiksmams, susijusiems su ieškovei priklausiančiame žemės sklype esančio gyvenamojo namo teisine registracija, atlikti. Ieškovės suklydimą dėl įgaliojimo turinio lėmė atsakovo G. M. apgaulingi veiksmai, kurie pasireiškė aktyviu ieškovės įtikinėjimu sudaryti platesnės apimties įgaliojimą. Ieškovė buvo suklaidinta ir apgauta atsakovo dėl esminių aplinkybių sandorio surašymo metu, todėl įgaliojimo turinys neatitiko jos tikrosios valios ( T I, b. l. 168-174).

3Atsakovas V. J. su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Teigia, jog ieškovė pasirašydama įgaliojimą ne suklydo dėl sandorio esmės ir pobūdžio, o išreiškė savo valią. Šią valią ieškovė asmeniškai žodžiu patvirtino V. J. 2012-07-18 atvykus adresu ( - ), pas ją ir G. M.. Nurodo, kad D. M. iš anksto žinojo, kad jos vardu registruotas žemės sklypas bus įkeistas V. J.. Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, jog ji ir atsakovas G. M. buvo suinteresuoti gyvenamojo namo statybos užbaigimo procedūros įteisinimu. Teigia, jog ieškovė neįrodė, kad 2012-07-19 įgaliojimas neatitiko jos valios, kadangi po įgaliojimo pasirašymo praėjus daugiau kaip trejiems metams ir kilus grėsmei parduoti V. J. ieškovės vardu registruotą ir įkeistą žemės sklypą, ieškovė pateikė ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Todėl nėra pagrindo teigti, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovės valia būtų neatitikusi pasirašyto dokumento esmės ar, kad G. M. būtų ją apgavęs. D. M. neįrodė, kad būtų suklydusi dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu. Ieškovė nepateikė patikimų įrodymų, kad G. M. ją įtikinėjo sudaryti ginčo sandorį (T II, b. l. 31-44).

4Trečiasis asmuo notaras Gintaras Bastakys atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė keldama ieškinio reikalavimą nepateikė jokių jos reikalavimą pagrindžiančių įrodymų, patvirtinančių ieškovės nurodytas aplinkybes. Teigia, jog įgaliojime buvo užfiksuota ieškovės išreikšta valia suteikti atsakovui būtent įgaliojime numatytas teises veikti jos vardu. D. M. tiek žodžiu, tiek pasirašydama sandorį patvirtino, kad pageidauja sudaryti būtent tokio turinio sandorį, o pasirašydama įgaliojimą, taip pat patvirtino, jog įgaliojimas perskaitytas, suprastas jo turinys ir pasekmės, ir kaip atitinkantis įgaliotojo valią, priimtas ir pasirašytas (T I, b. l. 33-35).

5Atsakovas G. M. ir tretieji asmenys notaras Modestas Valantiejus bei antstolė Laima Neniškienė atsiliepimų per teismo nustatytą terminą nepateikė.

6Teismo posėdžio metu ieškovė D. M. prašė ieškinį tenkinti, paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Patvirtino, jog su atsakovu G. M. buvo susitarta, kad jis atliks gyvenamojo namo įteisinimo darbus ir, kad įgaliojimas bus išduotas būtent tokiam tikslui, kitokių kalbų nebuvo. Neginčija, kad pasirašė kiekviename įgaliojimo lape, tačiau teigia, jog neturėjo jokių minčių ir suvokimo, kad įgaliojimu atsakovui G. M. bus suteikta teisė ir parduoti, ir įkeisti turtą. Nurodo, jog su atsakovu išvis nebuvo kalbama apie pinigų-paskolos paėmimą ir ji nežinojo, kad buvo sudaryta paskolos sutartis. Paaiškino, kad G. M. neįtikinėjo pasirašyti įgaliojimo. Ieškovės manymu, pasirašytas įgaliojimas buvo standartinės bendros formos. Teigia, jog buvo suklaidinta, kadangi nesitikėjo, jog įgaliojimo pagrindu G. M. įkeis žemės sklypą. Nurodė, kad su G. M. buvo susitarta ir tikėjosi, kad įgaliojimas bus išduotas tik tvarkyti namo įteisinimo veiksmus.

7Teismo posėdžio metu ieškovės D. M. atstovas advokato padėjėjas Aurimas Grudikis palaikė ieškinio (patikslinto) reikalavimus. Nurodė, kad prieš sudarant įgaliojimą, pirminis ieškovės ir G. M. susitarimas buvo suteikti įgaliojimą atsakovui G. M. atlikti namo registracijos teisinius veiksmus, tačiau vėliau paaiškėjo, jog G. M. pasielgė priešingai – dėl atsakovo panaudotos apgaulės ieškovės atžvilgiu, ji tapo hipotekos kreditoriaus V. J. skolininke. G. M. nuslėpė tikrąjį įgaliojimo gavimo tikslą, kadangi atsakovas veikė pagal iš anksto parengtą schemą – imti paskolą verslui. Atsakovo tikslas buvo gauti platesnės apimties įgaliojimą, kas prieštarauja ieškovės interesams, kadangi ji įgaliojimą pasirašė neperskaitydama ir pilnai nesuprasdama jo turinio. Teigia, jog V. J. negalėjo nežinoti interesų konflikto tarp ieškovės ir G. M. bei sudaryti hipotekos sandorį neišsiaiškinant tikrosios ieškovės valios, kadangi įkeistas turtas G. M. nepriklausė.

8Atsakovas G. M. teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodydamas, kad paėmė paskolą iš V. J. ne gyvenamojo namo įregistravimui, o verslo plėtojimui. Teigia, jog įtikino ieškovę, kad reikia įgaliojimo, kad jis galėtų atlikti namo įregistravimo veiksmus. Vykstant pas notarą kalbėjo ieškovei, jog reikės platesnio įgaliojimo – ne tik namo įregistravimui. Patvirtino, kad prieš paskolos paėmimą iš V. J., jis buvo atvykęs apžiūrėti įkeistą sklypą. Nurodė, kad dėl įgaliojimo turinio, jis su notaru susitarė vienas, be ieškovės, o ieškovę tik atsivežė pasirašyti parengtą įgaliojimą. Patvirtino, jog namo įteisinimas buvo pretekstas gauti generalinį įgaliojimą, jam iš anksto turint tikslą pasiimti paskolą ir nieko apie tai nesakyti ieškovei. Nurodė, kad notaras pagarsino įgaliojimą, o ieškovė įgaliojimo neperskaitė.

9Atsakovas V. J. teismo posėdžio palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir prašė ieškinį atmesti. Teigia, jog G. M. veikdamas įgaliojimo pagrindu nepažeidė ieškovės interesų ir jam įgaliojimu suteiktų teisių. Atkreipė dėmesį, jog notaras pagarsino įgaliojimo tekstą, ieškovė kaip suprasdama jo esmę pasirašė kiekviename įgaliojimo lape. Nurodė, jog ieškovė nepateikė teismui jokių duomenų, kad tarp ieškovės ir G. M., ir/ar V. J. buvo interesų konfliktas. Patvirtino, jog 2012-07-18 buvo atvykęs adresu ( - ), kurio metu taip pat kalbėjo ir su ieškove, kuri neprieštaravo, kad būtų įkeistas ginčijamas turtas. Tai paneigia ieškovės argumentus, kad V. J. elgėsi nesąžiningai. Be to, ieškovė pati patvirtino, jog pasirašydama įgaliojimą veikė pasitikėjimo G. M. atžvilgiu ir išreikšdama savo tikrąją valią.

10Trečiasis asmuo notaras Gintaras Bastakys teismo posėdžio metu nurodė, kad įgaliojime, visų pirma, buvo nurodytas leidimas parduoti ieškovei priklausantį turtą ir gauti už jį pinigus, po to įkeisti turtą, o galiausiai atlikti turto įteisinimo veiksmus. Trečiojo asmens nuomone, įgaliojime nurodyti veiksmai išdėstyti svarbumo seka. Ieškovė pasirašė kiekviename įgaliojimo lape. Paaiškino, jog įgaliojimai rengiami pagal tai, kaip asmenys, prašantys išduoti įgaliojimą, išreiškia savo valią, t. y. kokie veiksmai įgaliojime nurodomi pirmesni, kurie paskesni. Teigia, kad ieškovė buvo supažindinta su įgaliojimu, todėl turėjo pilnai suprasti jo turinį. Patvirtino, jog esant įtarimams, kad asmuo gali nesuprasti įgaliojimo turinio, įgaliojimai nėra tvirtinami. Įgaliojimo tekstas, jo turinys buvo parengtas sąmoningai, atsakingai ir to prašant šalims.

11Liudytoja E. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2015 m. liepos mėn. jai paskambino ieškovė ir informavo apie antstolio raštą dėl turto pardavimo iš varžytinių. Susisiekus su atsakovu G. M., jis paaiškino, kad ieškovė išdavė jam generalinį įgaliojimą. Iki to, liudytoja nežinojo apie įgaliojimo sudarymo aplinkybes.

12Ieškinys atmestinas.

13Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012-07-19 Klaipėdos miesto 2-ajame notaro biure ieškovė D. M. išdavė atsakovui G. M. įgaliojimą, kuriuo įgaliojo atsakovą savo nuožiūra, savo nustatyta kaina ir sąlygomis parduoti ir/ar mainyti ieškovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį ( - ), gauti pinigus grynais ir (arba) į jo nurodytą banko sąskaitą; užtikrinant bet kurių ieškovės ir/ar bendraskolių ir/ar trečiųjų asmenų bet kokio dydžio prievolių įvykdymą savo nuožiūra aptartomis sąlygomis įkeisti pirminiu ir/ar pakartotiniu įkeitimu bet kuriuos D. M. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus; savo nuožiūra aptartomis sąlygomis ieškovės vardu laiduoti, garantuoti ar bet kuriuo kitu įstatymams neprieštaraujančiu būdu užtikrinti prievolių įvykdymą; kreiptis dėl statybos žemės sklype, esančiame ( - ); gauti projektavimo sąlygų sąvadą, visus statybą leidžiančius dokumentus; pateikti prašymus išduoti statybą leidžiančius dokumentus; įstatymų nustatyta tvarka organizuoti statybos užbaigimo procedūras ir kt. (T I, b. l. 9-13). 2012-07-20 atsakovas G. M. pasiskolino iš atsakovo V. J. 52131,60 Eur (180000,00 Lt). Paskolos sutartis patvirtina Kauno miesto 22-ajame notaro biure notaro Modesto Valantiejaus (T I, b. l. 15-16). 2012-07-20 sutartine hipoteka skolininkas G. M. kreditoriui V. J. užtikrinimo savo prievolės kylančios iš 2012-07-20 paskolos sutarties įvykdymą, įkeisdamas ieškovei priklausantį žemės sklypą, esantį ( - ) (T I, b. l. 17-22). Atsakovui G. M. tinkami nevykdant įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties, 2014-10-22 V. J. išduotas vykdomasis įrašas priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą su priklausančiomis palūkanomis iš G. M. 67771,08 Eur (234000,00 Lt) sumai (T I, b. l. 90). Ieškovė atsakovui G. M. išduotą įgaliojimą ginčija CK 1.90 ir 1.91 straipsniuose įtvirtintais pagrindais, teigdama, jog ieškovė sudarydama įgaliojimą nesiekė ir neturėjo minties įgalioti G. M. ieškovės turtu užtikrinti atsakovo asmeninių prievolių įvykdymą. Tikroji ieškovės valia, jos teigimu, buvo išduoti atsakovui įgaliojimą, skirtą tik konkretiems veiksmams, susijusiems su ieškovei priklausiančiame žemės sklype esančio gyvenamojo namo teisine registracija, atlikti. Ieškovės suklydimą dėl įgaliojimo turinio lėmė atsakovo G. M. apgaulingi veiksmai, kurie pasireiškė aktyviu ieškovės įtikinėjimu sudaryti platesnės apimties įgaliojimą.

14Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar ieškovė pasirašydama ginčijamą įgaliojimą suklydo dėl jo esmės – nesuprato jo turinio ir iš to galinčių kilti teisinių pasekmių bei, ar suklydimą lėmė apgaulingi atsakovo G. M. veiksmai.

15Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje J. Z. v. S. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-745/2011; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Turneka“ v. J. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-472/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje T. T. v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-189/2008; kt.).

16Ieškovė savo reikalavimą grindžia CK 1.90 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teigia, jog sudarydama įgaliojimą, nesiekė ir neturėjo noro atsakovo G. M. vardu jos turtu užtikrinti atsakovo asmeninių prievolių įvykdymą pagal 2012-07-20 paskolos sutartį bei įkeisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį ( - ). Tikroji ieškovės valia buvo išduoti atsakovui įgaliojimą, kuriuo atsakovui būtų suteikta teisė atlikti gyvenamojo namo teisinės registracijos veiksmus. Pasirašydama įgaliojimą, ieškovė suklydo dėl sandorio esmės ir pobūdžio.

17Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje J. G. v. G. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-33/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje E. M. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje J. G. v. S. M., bylos Nr. 3K-3-504/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje J. S. v. S. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-531/2009; kt.). Taigi, pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį dėl suklydimo sudarytą sandorį teismas gali pripažinti negaliojančiu, jeigu nustatomos dvi sąlygos: pirma, turi būti konstatuotas suklydimo faktas; antra, turi būti nustatyta, kad suklydimas buvo esminis.

18Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius, o jei abejojama, pasikonsultuoti su teisininku arba susilaikyti nuo veiksmo atlikimo. Jei asmuo elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, jis pats prisiima neigiamas savo veiksmų pasekmes (LAT Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje J. G. v. S. M., bylos Nr. 3K-3-504/2008).

19Ieškovės ir jos atstovo teigimu, įgaliojimas sudarytas suklydus dėl esminių sąlygų – ieškovė norėjo tik išduoti įgaliojimą, leidžiantį atsakovui G. M. atlikti veiksmus, susijusius su gyvenamojo namo registracija, o ne leisti įkeisti ieškovei priklausantį turtą. Įvertinus bylos rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus konstatuotina, kad šie ieškovės argumentai neįrodyti, todėl atmestini. Visų pirma, pažymėtina, jog teismo posėdžio metu ieškovė negalėjo paaiškinti, kokiu būdu buvo suklaidinta G. M., nurodė prielaidą, jog suklydimas galėjo pasireikšti G. M. pasitikėjimo pagrindu. Bylos nagrinėjimo metu nustatyti ieškovės teikiamų paaiškinimų nenuoseklumas ir prieštaringumas lyginant su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis. Ieškinyje D. M. nurodo, kad buvo įtikinta G. M. pradėti gyvenamojo namo statybos užbaigimo įteisinimo procedūrą, tačiau esant pradiniam žodiniam susitarimui sudaryti įgaliojimą, skirtą konkretiems veiksmams atlikti (namo registracijai), 2012-07-19 atsakovas G. M. pakeitė savo nuomonę ir pasinaudodamas ieškovės patiklumu ir pasitikėjimu nurodė, kad ieškovei geriau išduoti generalinį įgaliojimą, maksimaliai išplečiant atsakovo teises veikti ieškovės vardu. Tuo tarpu, teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog G. M. neįtikinėjo jos paspartinti gyvenamojo namo teisinę registraciją, kadangi pati ieškovė jau seniai žinojo ir suprato, kad reikia atlikti šiuos veiksmus. Be to, patvirtino, jog pokalbio su G. M. metu sutiko su atsakovo pasiūlymu pasirašyti platesnės apimties įgaliojimą, konkrečiai neaptariant įgaliojimo turinio. Atkreiptinas dėmesys ir į tą faktinę aplinkybę, kol 2015 m. liepos mėn. ieškovė negavo antstolės pranešimo dėl įkeisto turto pardavimo iš varžytinių (T I, b. l. 23), tol ji nesikreipė dėl įgaliojimo ar jo dalies panaikinimo, t. y. kol neatsirado neigiamų pasekmių, D. M. nesielgė aktyviai ir išduoto įgaliojimo neginčijo. Pažymėtina tai, kad suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Vėlesnis valios pasikeitimas nesudaro pagrindo išvadai, kad sandoris sudarytas dėl suklydimo. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovė nepaneigė atsakovo V. J. nurodytos aplinkybės, kad jis prieš paskolos atsakovui G. M. suteikimą bei iki ginčijamo įgaliojimo sudarymą dienos, buvo atvykęs pas ieškovę, adresu ( - ), ir susitikimo metu D. M. buvo informuota apie paskolos G. M. suteikimą ir, kad kaip paskolos užtikrinimo priemonė bus įkeistas ieškovei priklausantis žemės sklypas, esantis ( - ).

20Minėta, jog siekiant pripažinti sandorį negaliojančių turi būti įrodytos dvi sąlygos – suklydimo faktas; antra – nustatyti, kad suklydimas buvo esminis. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Įvertinus bylos medžiagą bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus nenustatyta, kad iškovė sudarydama įgaliojimą suklydo, ir kad suklysta būtų dėl esminių aplinkybių. D. M. sudarydama ginčo sandorį buvo 66 metų amžiaus, byloje nėra duomenų, kad ji turėtų sveikatos sutrikimų, lėmusių tai, kad ji negalėjo suprasti sudaromo sandorio esmės ir iš jo galinčių kilti teisių bei pareigų. Atmestini kaip nepagrįsti ieškovės argumentai, kad jos suklydimas galėjo pasireikšti dėl pasitikėjimo savo sūnumi-atsakovu G. M.. Kaip jau buvo minėta, jog asmuo prieš atlikdamas bet kokį veiksmą turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius, o jei abejojama, pasikonsultuoti su teisininku arba susilaikyti nuo veiksmo atlikimo. Jei asmuo elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, jis pats prisiima neigiamas savo veiksmų pasekmes. Taip pat nesutiktina su ieškovės argumentais, kad jos teigimu, visi įgaliojimai yra bendros formos, o ji įgaliojimą pasirašė jo neperskaitydama ir pilnai nesuprasdama jo turinio. Pažymėtina, jog ieškovės valia sudaryti tokio pobūdžio įgaliojimą patvirtinta jos parašas. Įgaliojimo paskutinėje eilutėje nurodyta, kad įgaliojimas perskaitytas, suprastas jo turinys ir pasekmės, ir kaip atitinkantis įgaliotojo valią priimtas ir pasirašytas. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo notaras Gintaras Bastakys patvirtino, jog ieškovė buvo supažindinta su įgaliojimu, todėl turėjo pilnai suprasti jo turinį. Nurodė, kad esant įtarimams, jog asmuo gali nesuprasti įgaliojimo turinio, įgaliojimai nėra tvirtinami. Nagrinėjamu atveju notarui nekilo abejonių dėl D. M. veiksnumo ir dėl pačio įgaliojimo turinio bei jo esmės, jis patvirtino, kad ieškovė suprato, ką daro. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 str. 1 d.). Pažymėtina, kad notarų veiklos ypatybės lemia didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimus. Reikalavimai notarui, kaip vykdančiam profesinę veiklą asmeniui, apibrėžtini, atsižvelgiant į tai, kokia jam tenka teisinė pareiga ir kokio pobūdžio veiklą jis vykdo. Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notaras tvirtina neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinant šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą o įstatymo 40 straipsnis įpareigoja notarą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Įvertinus trečiojo asmens notaro Gintaro Bastakio išsamius ir nuoseklius paaiškinimus, darytina išvada, jog netikėti notaro atliktų veiksmų teisingumu ir jo paaiškinimais nagrinėjamos bylos atveju nėra pagrindo. Be to, bylos duomenys patvirtina, jog D. M. nebe pirmą kartą buvo susidūrusi su teisinių dokumentų sudarymu ir jų pasirašymu. 2012-06-13 dovanojimo sutarties pagrindu atsakovas G. M. padovanojo ieškovei D. M., būtent, tą patį žemės sklypą, esantį ( - ), kuris 2012-07-20 buvo įkeistas (T IV, b. l. 100-101). 2012-06-21 G. M. įgaliojo ieškovę D. M. atstovauti jį Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir jos teritoriniuose padaliniuose bei kitose institucijose, G. M. vardu atliekant visus veiksmus, susijusius su pajamų ir turto deklaravimu ir kt. (T IV, b. l. 102). Abu minėti dokumentai sudaryti tame pačiame Klaipėdos miesto 2-ajame notaro biure ir patvirtinti notaro Gintaro Bastakio. Ginčijame įgaliojime ant kiekvieno lapo yra D. M. parašas, kas patvirtina jos išreikštą tikrąją valią. Tai, jog, ieškovės teigimu, ji pasirašė įgaliojimą jo pilnai neperskaitydama ir nesuprasdama, neatitinka rūpestingos, atidaus ir apdairaus asmens elgesio. Minėta, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta, jog teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo.

21Nesutiktina su ieškovės teismo posėdžio metu išsakytais argumentais, jog atsakovas G. M. imdamas paskolą ir siekdamas įkeisti jai priklausantį žemės sklypą, turėjo informuoti ieškovę ar gauti jos sutikimą. Bylos duomenys patvirtina, kad G. M. neviršijo ginčijamo įgaliojimo apimties. Ginčijame įgaliojime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad G. M. suteikiama teisė užtikrinti bet kurių ieškovės ir/ar bendraskolių ir/ar trečiųjų asmenų bet kokio dydžio prievolių įvykdymą savo nuožiūra aptartomis sąlygomis įkeisti pirminiu ir/ar pakartotiniu įkeitimu bet kuriuos D. M. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, jos vardu sudaryti ir pasirašyti hipotekos ir jos įkeitimo sandorius bei kt.

22Ieškovė savo reikalavimą taip pat grindžia CK 1.91 straipsnio pagrindu. Teigia, jog atsakovo G. M. apgaulingi veiksmai pasireiškė aktyviu ieškovės įtikinėjimu sudaryti platesnės apimties įgaliojimą ir tikrojo įgaliojimo išdavimo aplinkybių nuslėpimu, siekiant visai kito galutinio tikslo – ieškovės vardu įkeičiant D. M. priklausantį nekilnojamąjį turtą užtikrinant savo asmenines prievoles.

23Dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, jog apgaulė CK 1.91 straipsnio prasme – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Š. firma „InSpe“ v. UAB „Folis“, bylos Nr. 3K-3-640/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-189/2008; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. T. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-264/2013; kt.).

24Nagrinėjamu atveju jau nustatyta, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovas G. M. įtikinėjo sudaryti platesnės apimties įgaliojimą. Atsakovui pasiūlius dėl platesnės apimties įgaliojimo, D. M. tam neprieštaravo, taip išreikšdama savo valią bei sutikimą. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas slėpė tikrojo įgaliojimo išdavimo aplinkybes – įkeisti D. M. priklausantį žemės sklypą, esantį ( - ). Nors bylos duomenys patvirtino, kad sekančią dieną po ginčijamo įgaliojimo išdavimo, atsakovas V. J. suteikė G. M. paskolą, o prievolės įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas minėtas ieškovei priklausantis žemės sklypas, tačiau bylos medžiaga taip pat patvirtina, jog G. M. ėmėsi aktyvių veiksmų, siekiant įteisinti žemės sklype esantį gyvenamąjį namą, t. y. 2014-03-25 su UAB „Projektų uostas“ sudarė projektavimo darbų sutartį (T IV, b. l. 3-5). Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad UAB „Projektų uostas“ parengė gyvenamojo namo techninį projektą bei parengė kitus dokumentus, būtinus siekiant įteisinti gyvenamojo namo statybą (T IV, b. l. 9-97). Šios nustatytos aplinkybės paneigia ieškovės ieškinyje nurodytus argumentus, jog atsakovo G. M. gaudamas įgaliojimą nesiekė padėti ieškovei atlikti gyvenamojo namo statybos užbaigimo įteisinimo procedūras. Iš esmės D. M. ieškinį grindė CK 1.90 straipsnio pagrindu ir kitų argumentų dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu apgaulės pagrindu, nei prieš tai išvardinti ir įvertinti, nenurodė. Teismas sutinka su atsakovo V. J. argumentais, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovės valia būtų neatitikusi pasirašyto dokumento esmės ar, kad G. M. būtų ją apgavęs. D. M. neįrodė, kad būtų suklydusi dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu.

25Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.).

26Ištyrus ir įvertinus rašytinę bylos medžiagą, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus bei vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė, jog ginčijamą įgaliojimą sudarė dėl suklydimo ir atsakovo G. M. apgaulės jos atžvilgiu panaudojimo, todėl D. M. reikalavimas pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento ieškovės D. M. išduotą įgaliojimą atsakovui G. M., patvirtintą 2012-07-19 Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro notaro Gintaro Bastakio, notarinio reg. Nr. GB-4581, atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

27Ieškovė, taip pat reiškia reikalavimą panaikinti ir išregistruoti iš Hipotekos registro 2012-07-20 maksimalios ir paprastosios hipotekos sutartį, patvirtintą Kauno miesto 28-ojo notaro biuro notaro Modesto Valantiejaus, notarinio reg. Nr. MV-5509 dėl ieškovei D. M. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), įkeitimo užtikrinant 2012-07-20 paskolos sutarties įvykdymą atsakovui V. J. Šis reikalavimas yra išvestinis, neatsiejamai susijęs su reikalavimu pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento ieškovės D. M. atsakovui G. M. išduotą įgaliojimą, kurio pagrindu atsakovas G. M. įkeitė atsakovui V. J. prieš tai minėtą žemės sklypą. Atmetus kaip neįrodytą ir nepagrįstą ieškovės pagrindinį reikalavimą dėl įgaliojimo pripažinimo neteisėtu, atmestinas kaip nesant faktinio ir teisinio pagrindo ir dėl to laikytinu nepagrįstu reikalavimas panaikinti ir išregistruoti iš Hipotekos registro 2012-07-20 maksimalios ir paprastosios hipotekos sutartį dėl ieškovei D. M. priklausančio žemės sklypo įkeitimo, užtikrinant 2012-07-20 paskolos sutarties įvykdymą atsakovui V. J. Nesant teisinio pagrindo tenkinti šį reikalavimą išsamiau dėl pateiktų įrodymų ir nurodytų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų aplinkybių nepasisakytina.

28Atmetus reikalavimus dėl įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu ir 2012-07-20 maksimalios ir paprastosios hipotekos sutarties panaikinimo, ir išregistravimo iš Hipotekos registro ieškinys atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

29Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

30Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atmetus ieškovės ieškinį, jai tenka pareiga atlyginti kito šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas V. J. pateikė teismui duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro V. J. kelionės išlaidos, vykstant į teismo posėdžius iš jo gyvenamosios vietos Kaune į Klaipėdą ir atgal iš Klaipėdos į Kauną. Rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad iš viso V. J. patyrė 106,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios atmetus ieškinį priteistinos iš ieškovės D. M. (CPK 88 str. 1 d. 9 p.). Atsakovo V. J. prašomos priteisti savo patirtos išlaidos nelaikytinos bylinėjimosi išlaidomis ir nepriteistinos.

31Atsakovas G. M. nepateikė teismui duomenų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo jam klausimas nespręstinas.

32Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-27 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki sprendimo įsiteisėjimo.

33Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, teismas,

Nutarė

34ieškinį atmesti.

35Priteisti iš ieškovės D. M., a. k. ( - ) 106,60 Eur (vieną šimtą šešis Eur 60 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovui V. J., a. k. ( - )

36Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-27 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki sprendimo įsiteisėjimo.

37Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant... 2. ieškovė D. M. ieškiniu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą,... 3. Atsakovas V. J. su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.... 4. Trečiasis asmuo notaras Gintaras Bastakys atsiliepimu į ieškinį prašė jį... 5. Atsakovas G. M. ir tretieji asmenys notaras Modestas Valantiejus bei antstolė... 6. Teismo posėdžio metu ieškovė D. M. prašė ieškinį tenkinti, paaiškino... 7. Teismo posėdžio metu ieškovės D. M. atstovas advokato padėjėjas Aurimas... 8. Atsakovas G. M. teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies,... 9. Atsakovas V. J. teismo posėdžio palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes... 10. Trečiasis asmuo notaras Gintaras Bastakys teismo posėdžio metu nurodė, kad... 11. Liudytoja E. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2015 m. liepos mėn. jai... 12. Ieškinys atmestinas.... 13. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012-07-19 Klaipėdos miesto 2-ajame notaro... 14. Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar ieškovė pasirašydama ginčijamą... 15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog sandoriai – tai... 16. Ieškovė savo reikalavimą grindžia CK 1.90 straipsnio 1 dalies pagrindu.... 17. Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju... 18. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies,... 19. Ieškovės ir jos atstovo teigimu, įgaliojimas sudarytas suklydus dėl... 20. Minėta, jog siekiant pripažinti sandorį negaliojančių turi būti įrodytos... 21. Nesutiktina su ieškovės teismo posėdžio metu išsakytais argumentais, jog... 22. Ieškovė savo reikalavimą taip pat grindžia CK 1.91 straipsnio pagrindu.... 23. Dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo kasacinis teismas yra ne kartą... 24. Nagrinėjamu atveju jau nustatyta, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovas G. M.... 25. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai,... 26. Ištyrus ir įvertinus rašytinę bylos medžiagą, dalyvaujančių byloje... 27. Ieškovė, taip pat reiškia reikalavimą panaikinti ir išregistruoti iš... 28. Atmetus reikalavimus dėl įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu ir 2012-07-20... 29. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.... 30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 31. Atsakovas G. M. nepateikė teismui duomenų apie jo patirtas bylinėjimosi... 32. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-27 nutartimi pritaikytos... 33. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, teismas,... 34. ieškinį atmesti.... 35. Priteisti iš ieškovės D. M., a. k. ( - ) 106,60 Eur (vieną šimtą šešis... 36. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-27 nutartimi pritaikytas... 37. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...