Byla 1A-632-449/2016
Dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 21 d. nuosprendžio, kuriuo T. V. nuteistas: pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams,pagal BK 284 str. 1 d. 100 MGL dydžio (3 766 Eur) bauda

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo), teisėjų Violetos Ražinskaitės, Algimanto Valantino, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei, gynėjui Antanui Cemnolonskui, nuteistajam T. V.,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo S. C. ir nuteistojo T. V. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 21 d. nuosprendžio, kuriuo T. V. nuteistas:

  • pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams,
  • pagal BK 284 str. 1 d. 100 MGL dydžio (3 766 Eur) bauda.

3Vadovaujantis BK 63 str. 3 d., 5 d. 1 p., šias bausmes subendrinus bausmių apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė nuteistajam T. V. paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

4Iš nuteistojo T. V. priteista 9 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam S. C..

5Iš nuteistųjų T. V. ir E. S. solidariai priteista 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam S. S..

6Iš nuteistojo T. V. taip pat priteista 1 469,98 Eur nukentėjusiojo S. C. gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai.

7Iš nuteistųjų T. V. ir E. S. solidariai priteista 41,09 Eur nukentėjusiojo S. S. gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai.

8Iš nuteistojo T. V. taip pat nuspręsta išieškoti 951,54 Eur proceso išlaidų atlyginimo nukentėjusiajam S. C. ir 303,42 Eur atlyginimo nukentėjusiajam S. S..

9Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas E. S., dėl jo nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

10Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

11T. V. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su E. S., taip pat kartu su tyrimo nenustatytais asmenimis, prieš kuriuos ikiteisminis tyrimas atskirtas, būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2013 m. gruodžio 23 d., apie 0.25 val., viešoje vietoje – ( - ) esančiame alaus bare, elgdamiesi itin įžūliai, be jokios dingsties, kitų bare buvusių asmenų akivaizdoje, E. S. sudavė vieną kartą nenustatytu daiktu nukentėjusiajam S. S. į galvos sritį, o T. V. S. S. į galvos sritį smogė vieną kartą stikliniu bokalu, po to kartu su T. V. ir tyrimo nenustatytais asmenimis apsupo nukentėjusiuosius S. S. ir S. C. ir bendrais veiksmais sudavė jiems smūgius į įvairias kūno vietas, taip padarydami S. S. muštines žaizdas viršugalvyje ir kaktoje, poodines kraujosruvas kairės akies apatiniame voke ir dešinio peties srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

12Be to, T. V. prieš nukentėjusįjį S. C. panaudojo elektros šoko prietaisą, sudavė jam stikliniais buteliais tris smūgius į galvos sritį, taip padarydamas jam galvos sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis viršugalvio srityje, kairio smilkinkaulio – momenkaulio linijiniu lūžiu, kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo pusrutulio suspaudžiant smegenis, dviem sumušimo židiniais galvos smegenų kairio smilkinio dalyje, sumušimo židiniu galvos smegenų dešinėje smilkininėje skiltyje. Tokiu būdu T. V. dėl chuliganiškų paskatų padarė sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam S. C. ir, veikdamas bendrininkų grupe su E. S., bei kartu su kitais nenustatytais asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas, padarė viešosios tvarkos pažeidimą demonstruodamas nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, taip pat sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką.

13Nukentėjusysis S. C. apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi dėl neturtinės žalos dydžio. Jo nuomone, priteistos neturtinės žalos dydis yra per mažas, be to, teismas nepagrįstai nepriteisė procesinių palūkanų.

14Apeliaciniame skunde dėstomi nesutikimo argumentai dėl neturtinės žalos dydžio.

15Padaryta žala turi būti atlyginta visiškai (CK 6.251 str. 1 d., 6.283 str.). Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos atlyginimo dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už asmens patirtus neturtinius praradimus, vadovaujantis nustatytų kriterijų visuma, yra teismo funkcija. Teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja numato būtinybę siekti skirtingų interesų pusiausvyros, turi būti aiški, prognozuojama, nediskriminuojanti.

16Apeliantas nurodo, kad dėl nuteistųjų neteisėtų veiksmų jis, S. C., patyrė fizinį skausmą, stiprų šoką, dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, emocinę įtampa, nepatogumus, sunkų sveikatos sutrikimą ir pažeminimus. Jam buvo padaryta emocinė, psichinė ir fizinė žala, o emocinis ir fizinis smurtas jam paliko itin didelį neigiamą poveikį. Apeliantas nurodo ir tai, kad jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kuris neabejotinai būtų baigęsis jo, S. C., mirtimi, nesuteikus savalaikės kvalifikuotos medicininės pagalbos.

17Dėl šio sužalojimo jis ne tik buvo priverstas iškęsti sunkų ir varginantį gydymą, galvos operaciją, ilgą reabilitaciją, tačiau jis iš sveiko vyro tapo žmogumi su negalia, neteko beveik pusės darbingumo. Dėl sužalojimo liko neryškūs galvos smegenų nervų organiniai pažeidimai, neryškūs smegenų žievės pažeidimai, susiję su kalba, koordinacijos sutrikimai, nežymūs galūnių raumenų tonuso padidėjimas bei jėgos sumažėjimas, be to, neatmetama ir epilepsijos priepuolių galimybė. Jo galvoje liko masyvus ir aplinkiniam akivaizdžiai matomas randas, trepanacinio defekto, padengto plastika plotas galvoje siekia net 36 cm2. Be to, jis ir šiuo metu dar vis jaučia pastovią baimę – bijo būti vienas, taip pat bijo išeiti iš namų ir pan. Jį kankina nemiga, naktimis sapnuoja košmarus, naktį dažnai pabunda ir nebegali užmigti, taip pat iki šiol tęsiasi ir fizinis skausmas. Dėl nusikaltimo jis patyrė ir kitus didelius nepatogumus, tame tarpe ir nepatogumus, susijusius su atliktu šios bylos ikiteisminiu tyrimu bei šios bylos nagrinėjimu teisme. Jam, S. C., daug kartų reikėjo vykti pas pareigūnus, dalyvauti apklausose ir pan. Jam vis iš naujo reikėdavo prisiminti ir išgyventi visas minėtas skaudžias įvykio aplinkybes, o tai jam vėl iš naujo sukeldavo naujus dvasinius išgyvenimus, prisidėdavo prie nuo šio įvykio jam sukeltų neigiamų išgyvenimų paūmėjimo. Apeliantas nurodo ir tai, kad jis patyrė ir viešą pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, bejėgiškumo jausmą bei kt. Jam buvo padaryta ne tik fizinė žala, tačiau sukeltos ir psichologinės pasekmės, kurių, apelianto nuomone, liekamieji nusikalstamų veikų reiškiniai ateityje tikrai visiškai neišnyks.

18Apelianto nuomone, visa tai, kas išdėstyta pagal CK 6.250 str. 1 d yra neturtinė žala, kuri turi būti atlyginta. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Šiuos bendruosius nuostolius (taip pat ir neturtinę žalą) man privalo atlyginti atsakovas (CK 6.284 str.). Neturtinės žalos atlyginimo sityje visiško žalos atlyginimo principas (restituto ir integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, todėl teismo prašau taikyti įstatymo numatytą piniginę satisfakciją, ja siekiant kiek įmanoma teisingiau kompensuoti man padarytą prieš tai nurodytą neigiamą poveikį. Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra pabrėžęs teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, svarbą, be to, neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija, o itin svarbus yra ir moralinės satisfakcijos aspektas. Taigi neturtinės žalos atlyginimo tikslas yra kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kaip, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į sekančių kriterijų visumą: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, nes įstatyme nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės gali būti pripažintos teismo.

19Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Žmogaus sveikata yra aukščiausia vertybė, todėl išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli, nes ši vertybė yra nesunkiai pažeidžiama ir ne visada atkuriama. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybės, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės ir šios pozicijos nuosekliai laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų 2008-07-03 pasitarime patvirtinta „Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosios bylose apžvalga“, publikuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje Teismų praktika Nr. 29, p. 474).

20Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ne tik jo, S. C., sveikatos (tame tarpe ir psichinės) sutrikdymo sunkumą (laipsnį), bet ir jo pobūdį, trukmę, turėtų ar ateityje prieš tai galėtų įgyti galimybių praradimą, galimybės gyventi visavertį gyvenimą praradimą, pasveikimo galimybę ir liekamuosius reiškinius. Pasekmės turėjo būti vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks jo tolimesnį gyvenimą, tai, kad tikrai turės reikšmės jo visuomeninei, profesinei veiklai, šeimyniniams santykiams ir pan. Jo eismo įvykio metu patirti fiziniai ir psichiniai pažeidimai yra ilgalaikiai ir tokio pobūdžio, kad iš karto negali būti pašalintos jų pasekmės, o pasekmių šalinimas susijęs su įvairių psichinės sveikatos grąžinimo metodų taikymu, todėl, be jau patirtų išgyvenimų, prie neturtinės žalos turi būti priskiriamas ir susirūpinimas būsimomis pasekmėmis, kuris tikrai yra realus ir suprantamas.

21Pagal CK 6.250 str. įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Be to, teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Sveikatos sistemos įstatymo 2 str. nurodyta, kad sveikata – asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gėrovė, o Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 1 str. nurodyta, kad psichikos sveikata – natūrali žmogaus asmenybės būsena, kuri turi būti saugoma arba grąžinama sutrikimų bei ligos atvejais. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimą psichikos sveikata yra emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Tai teigiamas gėrio jausmas, kuriuo remiasi tikėjimas savo bei kitų žmonių orumu ir verte. Taigi, vadovaujantis minėtų įstatymų bei kitų teisės aktų, kuriuose apibrėžiamos ligos ir kiti sveikatos sutrikimai, nuostatomis, teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinama siejant neturtinę žalą ne tik su fiziniais defektais, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų 2008-07-03 pasitarime patvirtinta „Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosios bylose apžvalga“, publikuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje Teismų praktika Nr. 29).

22Apeliaciniame skunde nurodoma, kad jo, S. C., psichinė bei dvasinė gerovė yra pažeista ir liekamosios šios pasekmės (pasekmės jo asmenybės susiformavimui) išliks visam laikui ateityje. Apelianto nuomone, jeigu pasekmės yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities poveikiu žmogaus psichikai ar kūnui (medikamentiniu gydymu ar specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

23Dėl apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, be to, įvertinus ir tai, kad jam padaryta žala buvo padaryta tyčiniais nuteistojo veiksmais ir tai, jog nėra jokių objektyvių priežasčių nuteistąjį atleisti nuo jo padarytos žalos atlyginimo ar mažinti jos dydį, apeliantas prašo iš nuteistojo T. V. priteisti 14 481 Eur neturtinės žalos atlyginimo jam – nukentėjusiajam S. C.. Jo nuomone, ši suma atitinka protingumo, teisingumo bei sąžiningumo kriterijus, taip pat atitinka ir teisminę praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio panašioje baudžiamosiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K- 333/2011, 2K-181/2011, Nr. 2K-368/2009, 2K-44/2011, 2K-605/2012, 2K-114/2008, 2K-511/2008, 2K-59/2009, 2K-181/2010 ir kt.). Šiuo atveju, jam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas tyčiniais nuteistojo T. V. veiksmais, todėl, apelianto nuomone, priteistina neturtinės žalos dydį parinkti mažesnį nei nurodytas 15 929 Eur vidurkis nėra pagrindo. Be to, jo prašomas 14 481 Eur žalos atlyginimo dydis yra netgi mažesnis nei teismų praktikoje priteisiamos sumos vidurkis, todėl pirmosios instancijos teismas jo prašomą priteisti sumą sumažino nepagrįstai.

24Apeliaciniame skunde dėstomi nesutikimo argumentai ir dėl nepriteistų 5 proc. palūkanų.

25Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netenkino nukentėjusiųjų prašymo priteisti 5 proc. palūkanų iki jiems bus atlyginta priteista neturtinė žala. Nukentėjusiųjų atstovas reikalavimą atlyginti palūkanas grindė CK 6.37, 6.210 str. ir kitais šio Kodekso straipsniais. Tačiau baudžiamajame procese civilinio ieškinio pareiškimo bei nagrinėjimo tvarka yra kitokia nei civiliniame procese. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareikštas tik dėl turtinės (ar) neturtinės žalos atlyginimo. Baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos pasekmė, o procesinės palūkanos nėra BK 135 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. numatytų nusikaltimo padariniai. Todėl, priteisti aptariamas palūkanas nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, nepriteisdamas įstatymo nustatytų kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų, tokį sprendimą motyvavo tuo, kad ieškinio dalis dėl palūkanų priteisimą netenkintina, nes CK 6.210 str. 1 d. numato procesines palūkanas už termino įvykdyti piniginę prievolę, kylančią iš sutartinių teisinių santykių, praleidimą, o S. Š. (T. V. – past.) piniginė prievolė kyla ne iš sutarties, o iš delikto. CK šeštosios knygos XXII skyriaus trečiojo skirsnio normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, palūkanų pagal prievolę atlyginti žalą nenumato. Įvertinus tai nukentėjusiojo prašomos palūkanos nepriteistinos.

26Toks teismo civilinės teisės nurodytų normų aiškinimas ir taikymas yra neteisingas, nepagrįstas ir todėl neteisėtas, be to, tokiu teisės aiškinimu ir taikymo pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-298/2007, Nr. 3K-3-392/2011, 3K-7-144/2014). Įstatymo nustatytos procesinės palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą yra taikytinos tiek taikant civilinę atsakomybę, kuri kyla iš delikto, tiek kai tokia atsakomybę kyla iš sutartinių teisinių santykių.

27Skolininkas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo privalo mokėti kreditoriui taip pat ir 5 % dydžio metines procesines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, nes šios palūkanos priskirtinos prie kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų ir skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.).

28Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios, kaip išaiškino kasacinis teismas, nereiškia naujos CK neįtvirtintos palūkanų rūšies, nes procesinės palūkanos yra kompensuojamosios palūkanos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis TEISMŲ PRAKTIKA Nr. 20, p. 381, 2005-06-29 LAT Civilinių bylų skyriaus konsultacija, CPK 4 str.). Į priteistos sumos, nuo kurios yra mokamos procesinės palūkanos, sąvoką neįeina bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str.).

29Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3- 595/2008). Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Atsižvelgiant į tai, kad procesinės palūkanos yra kompensuojamosios palūkanos, CK 6.210 straipsnyje nustatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai taikytini ir procesinėms palūkanoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-298/2007).

30Procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme: procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Bylos iškėlimo momentu laikomas teisėjo rezoliucijos priėmimo momentas (CPK str. 1 d.). Pažymėtina, kad nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti. Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 str. 2 d.) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-233/2006, Nr. 3K-3-505/2010). Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad reikalavimas priteisti procesines palūkanas yra viena iš dispozityvumo principo civiliniame procese apraiškų, reiškianti, jog bylos nagrinėjimo dalyką lemia šalys, todėl prašyti priteisti procesines palūkanas yra ieškovo teisė bet ne pareiga, o teismas neturi teisės savo nuožiūra pakeisti šių palūkanų skaičiavimo momento kitaip, negu nustatyta įstatyme.

31Be to, CK 6.210 str. 1 d. nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl, apelianto nuomone, S. Š. (T. V. – past.) privalo jo naudai mokėti ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo žalos padarymo dienos iki bylos iškėlimo teisme dienos. Delikto padarymas, t. y. žalos padarymo faktas, esant deliktinės civilinės atsakomybės sąlygoms, yra pagrindas atsirasti deliktinei civilinei atsakomybei, kaip turtinei prievolei, nes civilinės teisės ir pareigos atsiranda dėl žalos padarymo (CK 1.136 str. 2 d. 5 p., 6.245 str. 1, 4 d.). Dėl to darytina išvada, kad deliktinė civilinė atsakomybė, taip pat pareiga atlyginti neturtinę žalą (t. y. turtinė prievolė) atsiranda nuo žalos padarymo momento, o ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-298/2007, Nr. 3K-3-392/2011, Nr. 3K-7-144/2014). Pareiga atlyginti žalą atsiranda iš karto ją padarius. Civilinio kodekso 6.246 str. 1 d. nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Žalos neatlyginus savo noru, asmuo, kuriam buvo padaryta žala, gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo.

32Apelianto nuomone, kadangi šiuo atveju padaryta žala kildinama iš delikto, tai žalos atlyginimo momentas nustatytinas taikant deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas. CK 6.245 str. 4 d. nurodyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. CK 6.288 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimo mokėjimą, 1 dalyje nustatyta, kad žala atlyginama nuo jos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos. Taigi pagal Įstatymą žalos atlyginimo prievolė siejama su jos padarymo (atskirais atvejais – atsiradimo, jeigu žala atsiranda vėliau nei ji padaroma) momentu; jokių šios normos išimčių įstatyme nenustatyta. Tai, kad skolininko prievolė atlyginti žalą atsiranda nuo žalos padarymo momento, papildomai patvirtina ir CK 6.288 str. 2 d., pagal kurią ieškinio senaties termino pradžia reikalauti atlyginti žalą taip pat siejama su žalos padarymo momentu. Teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimą – tai tik kreditoriaus teisės apgynimas, o ne reikalavimo teisės, kaip tokios, atsiradimo pagrindas.

33Nukentėjusysis S. C. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti, iš nuteistojo T. V. priteisti jam 13 978 Eur nerturtinės žalos atlyginimo, taip pat iš nuteistojo priteisti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo dienos (2014 m. spalio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

34Nuteistasis T. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nesutinka. Jo nuomone, jis nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 135 str. 2 d. 8 p.

35Nuteistojo T. V. nuomone, įrodymų visuma nepatvirtina kategoriškos išvados, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 str. 2 d. 8 p. Pats teismas nuosprendyje nurodė, kad ne jis, o kiti asmenys galėjo padaryti S. C. nustatytus galvos sužalojimus, kurie kvalifikuoti kaip sunkus jo sveikatos sutrikdymas, galima tik spėlioti bei daryti įvairias prielaidas. Pasak nuteistojo, tai reiškia, kad teismas taip pat neatmeta galimybės, jog S. C. galvos sužalojimus galėjo padaryti ir kiti asmenys, o ne tik jis. Tuo labiau, kad byloje yra pakankamai duomenų, jog ne tik jis, bet ir kiti asmenys mušė S. C. į galvos sritį.

36Pats nukentėjusysis S. C. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad vienas iš vaikinų jo atžvilgiu panaudojo elektrošoko prietaisą, o tada kitas vaikinas jam du kartus trenkė plyta, arba trinkele, arba bokalu per kairį smilkinį. Po suduotų smūgių jis matė, kad trinkelė nukrito ant žemės. Bylos nagrinėjimo metu S. C. parodė jį kaip asmenį, panaudojusį prieš jį elektrošoką. Teismas taip pat padarė išvadą, kad jis, T. V., prieš S. C. panaudojo elektros šoko prietaisą. Jau vien iš tokių nukentėjusiojo parodymų, nuteistojo nuomone, galima daryti išvadą, kad jam su plyta, trinkele ar bokalu į kairį smilkinį sudavė ne jis, bet kitas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo. Skunde nurodoma ir tai, kad jis ir nebuvo kaltinamas, kad S. C. į galvą sudavė plyta, trinkele ar stikliniu bokalu. To nėra ir teismo įrodytomis pripažintomis jo nusikalstamos veikos aplinkybėse. Liudytoja M. Ž. teisme parodė, kad E. S. su plyta sudavė S. S. ir S. C., o kiti vaikinai, kurių ji neįsidėmėjo, iš lauko atsinešė plytas ir jomis sudavė tiek S. S., tiek S. C. į galvą ir veidą. Vaizdo įrašų apžiūros protokoluose nurodyta, kad dar prieš jam įeinant į salę kitas asmuo paėmė nuo žemės plytą ir ja užsimojo kažkam, kas stovi už kampo. Bylos duomenimis nustatyta, kad tuo metu už kampo buvo S. C..

37Iš šių išdėstytų aplinkybių, nuteistasis T. V. daro išvadą, kad ne tik jis stikliniais buteliais, bet ir kiti asmenys kumščiais, plytomis, trinkelėmis, stikliniais bokalais sudavė S. C. į galvą, todėl neatmestina galimybę, kad ne nuo jo , o nuo kitų asmenų suduotų smūgių nukentėjusiajam į galvą buvo sunkiai sutrikdyta S. C. sveikata. Tokios prielaidos neatmetė ir pirmosios instancijos teismas, todėl, nuteistojo nuomone, teismo išvada, kad būtent jo veiksmais buvo sunkiai sutrikdyta S. C. sveikata, taip pat yra tik prielaida. Todėl teismas nepagrįstai apkaltinamąjį nuosprendį pagrindė prielaidomis.

38Nuteistojo nuomone, esant nurodytoms aplinkybėms, nenustačius, kad S. C. sveikata buvo sunkiai sutrikdyta jo veiksmais, jo, T. V. veika prieš nukentėjusįjį S. C., kaip ir prieš nukentėjusįjį S. S. turi būti kvalifikuojama pagal BK 284 str. 1 d. ir jam skirtina bausmė, nesusijusi su realiu laisvės atėmimu, bei mažintinas nukentėjusiajam S. C. priteistos neturtinės žalos dydis.

39Netgi pripažinęs, kad S. C. sunkiai sutrikdyta sveikata jo veiksmais, teismas padarė klaidingą išvadą, kad jis tai padarė dėl chuliganiškų paskatų.

40Nuosprendyje nurodyta, kad chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu nesant tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį. Nuosprendyje nurodyta ir tai, kad būtent E. S. ėmė kabinėtis prie nukentėjusiojo S. S., išliejo jo geriamą alų, po to ėmė stumdytis. Teismas nurodė dar ir tai, kad būtent taip ir prasidėjo muštynės tarp kaltinamųjų (nuteistųjų) ir jų draugų bei nukentėjusiųjų. Nuteistojo nuomone, teismas, pripažindamas jo, T. V., veiksmus padarytus dėl chuliganiškų paskatų, nepagrįstai juos vertina kartu su kito nuteistojo E. S. veiksmais prieš nukentėjusįjį S. S..

41Skunde pažymima, kad konfliktas alaus bare pirmiausia kilo tarp E. S. ir nukentėjusiojo S. S.. Po to į konfliktą S. S. pusėje įsijungė nukentėjusysis S. C.. Jis, T. V., tuo metu net nebuvo alaus bare, konflikto pradžios nematė ir jo priežasčių nežino, į konfliktą įsijungė, kai įėjęs į alaus barą pamatė, jog E. S. stumdosi su dviem stambiais vyrais, matė kaip šie smaugė E. S.. Supratęs, kad E. S. nesugebės pasipriešinti dviems stambiems vyrams, jis degtinės buteliu sudavė vienam iš jų į galvą. Būtent taip konflikto pradžią vertina ir teismas. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis nukentėjusiojo S. S. parodymais, kad jis galėjo suduoti smūgius E. S., bei teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog E. S. įvykio metu buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Tai, kad nukentėjusysis S. C. buvo sugriebęs E. S. už kaklo iki jam dar ateinant į alaus barą, teismas nuosprendyje nurodo ir analizuodamas vaizdo įrašą. Teismas nurodė, kad vaizdo įraše matosi, jog E. S. stumdantis su S. S., iki S. C. atėjimo prie jų, šalia nebuvo jokių pašalinių žmonių, tame tarpe ir T. V., t. y. jo.

42Nuteistasis daro išvadą, kad jis į konfliktą, kurio priežasčių nežinojo, įsijungė ne dėl chuliganiškų paskatų, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, be jokios dingsties arba panaudojant menkavertę dingstį, o siekė padėti draugui, kuris buvo mušamas ir smaugiamas dviejų stambių vyrų. Nuteistasis nurodo ir tai, kad galbūt jo pasirinktas pagalbos būdas ir buvo ne visai tinkamas, tačiau jis tuo metu taip suvokė situaciją ir suprato, kad draugo neapgins tik rankomis ir savo fizine jėga.

43Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo nutartyse yra nurodęs, kad masinių muštynių atveju reikia atsižvelgti ne į atskirų konflikto dalyvių tarpusavio santykius, bet į šių asmenų įvykio aplinkybių suvokimą. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad šis konfliktas kilo be jokios suprantamos tam priežasties, kaltinamieji (nuteistieji) muštynes sukėlė viešoje vietoje, matant kitiems tuo metu buvusiems pašaliniams asmenims. Nuteistojo nuomone, teismas nepagrįstai nurodė, kad kaltinamieji (nuteistieji) sukėlė muštynes, pavartodamas daugiskaitą. Akivaizdu, kad jis nebuvo muštynių sukėlėju, netgi nežinojo dėl ko jos prasidėjo, o į jas įsijungė vėliau, norėdamas padėti draugui. Tuo metu akivaizdi jėgų persvara buvo nukentėjusiųjų pusėje, jie mušė ir smaugė E. S.. Galbūt E. S. veiksmus, kuris pagal teismo nustatytas aplinkybes ir sukėlė konfliktą, būtų galima vertinti kaip padarytus dėl chuliganiškų paskatų, tačiau jo, T. V., veiksmai prieš nukentėjusiuosius padaryti ne dėl chuliganiškų paskatų. Nuteistojo T. V. nuomone, susiklosčiusioje situacijoje jo veiksmų negalima prilyginti smurto panaudojimui nesant tam jokios priežasties, kas galėtų būti kvalifikuojama kaip chuliganiškos paskatos. Kasacinės instancijos teismas ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad viešosios vietos požymis yra svarbus sprendžiant klausimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo (BK 284 str.) inkriminavimo, tačiau kvalifikuojant veiką pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. svarbu ne vieta, kurioje atlikti smurto veiksmai, o nusikalstamo elgesio motyvas – chuliganiškos paskatos. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas chuliganiškų paskatų buvimą, nuteistojo nuomone, nepagrįstai sieja su vieša vieta, pašalinių asmenų buvimu įvykio vietoje.

44Skunde nurodoma ir tai, kad netgi padarius prielaidą, jog jo veiksmais buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo S. C. sveikata, tačiau nenustačius, jog tai padaryta dėl chuliganiškų paskatų, jo, T. V. veiksmai, pasak nuteistojo, kvalifikuotini pagal BK 135 str. 1 d. Perkvalifikavus jo veiksmus, ir jam paskirta bausmė turi būti švelninama. Remiantis BK 75 str., ir atsižvelgiant į tai, kad jis nusikalto pirmą kartą, dirba, atlygino nukentėjusiajam S. C. turtinę žalą, gailisi dėl padaryto nusikaltimo, nuteistojo T. V. nuomone, bausmės vykdymą galima atidėti.

45Nuteistasis T. V. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti, jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 135 str. 2 d. 8 p. į BK 284 str. 1 d. ir paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, taip pat sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį.

46Teismo posėdyje nuteistasis T. V. prašo panaikinti sunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojantį požymį – chuliganiškas paskatas, patenkinti jo apeliacinį skundą, o dėl nukentėjusiojo S. C. apeliacinio skundo palieka spręsti teismo nuožiūra. Nuteistojo gynėjas prašo patenkinti nuteistojo T. V. apeliacinį skundą, o nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti. Prokurorė prašo nukentėjusiojo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, iš nuteistojo T. V. priteisti nukentėjusiajam S. C. jo prašomo dydžio neturtinės žalos atlyginimą, o nuteistojo T. V. apeliacinį skundą atmesti.

47Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 1 p., 4 p.).

48Nuteistojo T. V. apeliaciniame skunde nurodoma, kad įrodymų visuma nepatvirtina kategoriškos išvados, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 str. 2 d. 8 p. Skunde dėstydamas nesutikimo argumentus dėl jo nuteisimo už sunkų S. C. sveikatos sutrikdymą, nurodo ir konkrečius savo veiksmus, atliktus prieš nukentėjusįjį, tačiau nuteistasis nesutinka, kad sunkiai sutrikdė S. C. sveikatą dėl chuliganiškų paskatų. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. C. apeliaciniame skunde nesutinka dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio ir nepriteistų procesinių palūkanų. Dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo apeliacinio skundo teisėjų kolegija pasisakys vėliau.

49Iš bylos ir skundžiamo nuosprendžio matosi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė T. V. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes – vietą, laiką, nukentėjusiajam S. C. padarytus sužalojimus, jų padarymo būdą. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, teismas neteisingai ir nepagrįstai nustatė, kad T. V. sunkiai sutrikdė S. C. sveikatą dėl chuliganiškų paskatų. Kad T. V. panaudojo elektrošoko prietaisą prieš S. C. ir jam stikliniais buteliais tris kartus sudavė smūgius į galvos sritį bei tokiu būdu sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, patvirtina jo paties, nukentėjusiųjų S. S. ir S. C. bei liudytojos parodymai, specialisto išvados Nr. G 15/14(05), ekspertizės akto išvados Nr. EG 327/15 (05) ir Nr. PEKG 37/2016 (01), ekspertų paaiškinimai, įvykio vietos apžiūros, vaizdo įrašų apžiūros protokolai bei iš asmens parodymų atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų ir asmens atpažinti protokolai.

50Nuteistasis T. V. teisme kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad nesutinka, jog nusikaltimas padarytas dėl chuliganiškų paskatų. Kai nuėjo į alaus barą, konfliktas jau buvo prasidėjęs, pamatė, kaip abu nukentėjusieji smaugia E. S.. Išsigando dėl E. S., nes abu nukentėjusieji buvo stambaus kūno sudėjimo, todėl bandė vieną iš jų pastumti, net nepavyko. Visų muštinių tiksliai neatsimena, tačiau prisimena, kaip 1-2 kartus trenkė buteliu, kuris buvo ant stalo prie besistumdančiųjų, S. C., tiksliai neatsimena į kurią vietą. Neatsimena, iš kur paėmė alaus bokalus. Neatsimena ir to, kur trenkė S. S., bet pripažįsta, kad jam alaus bokalu sudavė. Buvo daug žmonių, didelis šurmulys, išsigando ir išbėgo. Nuteistasis T. V. parodė ir tai, kad nėra turėjęs ir neturi elektrošoko prietaiso. Po įvykio, galbūt iš E. S., sužinojo, kad tarp E. S. ir nukentėjusiųjų konfliktas kilo dėl išversto alaus bokalo. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme nuteistasis T. V. parodė, kad prisipažįsta kaltu sunkiai sužalojęs S. C.. Sudavė nukentėjusiajam S. C. stikliniu buteliu į galvos sritį, todėl galėjo padaryti jam nustatytus sužalojimus. Visų aplinkybių tiksliai neatsimena. Elektrošoko prietaiso neturėjo, nematė, kad įvykio metu kas nors būtų jį panaudojęs.

51Nuteistasis T. V. pirmų dviejų apklausų ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltu neprisipažįsta, duoti parodymus atsisakė (2 t., 100, 102 b.l.). Kitos apklausos ikiteisminio tyrimo metu T. V. kaltu prisipažino ir parodė, kad įėjęs į alaus barą netoli prekystalio grotų pamatė stovintį E. S. ir šalia jo du stambaus kūno sudėjimo vyrus. E. S. ir šie du vyrai stumdėsi. Pamatęs, kad E. S. nesugebės pasipriešinti šiems vyrams, nieko negalvojęs griebė ant stalo stovėjusį stilinį degtinės butelį ir pribėgės prie vieno iš vyrų trenkė tuo buteliu per galvą. Neprisimena, kiek kartų trenkė, atrodo, tik vieną kartą. Pamatęs, kad nuo jo smūgio vyrui nieko neatsitiko, išbėgo į lauką. Praėjus kelioms dienoms po įvykio buvo nuėjęs į ligoninę pas S. C., kuriam degtinės buteliu trenkė per galvą ir jo atsiprašė, labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo (2 t., 105-106 b.l.).

52Nuteistasis E. S. teisme kaltu prisipažino ir paprašė vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir apylinkės teisme. Nagrinėjant bylą apylinkės teisme nuteistasis E. S., prisipažinęs kaltu, atsisakė duoti parodymus, tačiau sutiko atsakyti į teismo užduotus klausimus. Atsakydamas į klausimus, E. S. parodė, kad nusikaltimą padarė dėl girtumo, šventė jo gimtadienį. Neatsimena asmenų, su kuriais padarė nusikaltimą. Neatsimena, dėl kokios priežasties tai padarė. Į alaus barą nusinešė degtinės butelį „X“, atsisėdo prie arčiausiai išėjimo buvusio staliuko, padėjo butelį ant stalo ir nuėjo prie baro. Galėjo nuversti bokalą bedėdamas butelį ant stalo, bet to neprisimena, daro prielaidą. Prisipažįsta, kad nukentėjusiajam S. S. sudavė į galvos sritį, kai jis atėjo prie staliuko. Prisipažįsta, kad abiems nukentėjusiesiems sudavė nenustatytą kiekį smūgių. Prokurorei pateikus prašymą pakeisti kaltinimą, E. S. į prokurorės klausimą atsakė, kad jis turėjo elektrošoko prietaisą, neatsimena, ar kas nors kitas iš buvusių asmenų turėjo šį prietaisą (3 t., 107-108 b.l.). Po šių apylinkės teisme duotų parodymų nuteistasis E. S. patvirtino savo parodymus ir sutiko atsakyti į proceso dalyvių klausimus. E. S., atsakydamas į klausimus, parodė, kad nei jis, nei T. V. neturėjo elektrošoko prietaiso.

53Nuteistasis E. S. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pagal BK 284 str. 1 d. pripažino iš dalies. Parodė, kad nukentėjusiesiems jokio smūgio su kokiu nors daiktu tikrai nesudavė, galėjo suduoti smūgius kumščiais. Tikslesnių aplinkybių dėl bare įvykusių muštynių neprisimena, nes buvo girtas. Į barą nuėjo nusipirkti sulčių. Neprisimena, ar vienas, ar su draugais nuėjo į alaus barą (2 t., 32 b.l.). Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu E. S. parodė, kad jis buvo stipriai išgėręs ir prisimena tik momentus. Prisimena, kad nusprendė nusipirkti sulčių alaus bare. Neatsimena, ar į alaus barą ėjo vienas, ar kuris nors iš draugų ėjo kartu. Tuščio degtinės butelio į alaus barą nesinešė. Atėjęs į alaus barą dešinėje pusėje pamatė prie stalo sėdinčius stambaus kūno sudėjimo vyrus. Jam pro juos praeinant tarp jo ir vieno iš tų vyriškių įvyko žodinis konfliktas. Neatsimena, kuris pirmas konfliktą pradėjo, taip pat neatsimena, dėl ko konfliktas įvyko. Prisimena, kad vienas vyras jį užpuolė, jeigu neklysta, dėl to, kad išvertė jo alaus bokalą. Neprisimena, ar jis išvertė alaus bokalą. Atsimena, kad tas vyriškis jį užpuolė, atrėmė jį į biliardo stalą, jis gindamasis galėjo suduoti kumščiu į galvos sritį. Nuo to momento visiškai neatsimena, kas įvyko alaus bare. Kitą dieną susitiko T. V., kuris paklausė, ar atsimena kas įvyko bare. Jis pasakė, kad neatsimena. T. V. pasakė, kad konflikto metu tarp jo, E. S., ir dviejų stambaus kūno sudėjimo vyriškių metu jį, E. S., užpuolė, o jis, T. V., bandė ginti ir juos nuo jo atitraukti (2 t., 37-38 b.l.). Papildomos apklausos metu E. S. parodė, kad prisimena, kad degtinės butelį, kuriame dar buvo degtinės, „X“ nusinešė į alaus barą. Prisimena, kad žodinio konflikto metu vienas iš vyrų jį užsipuolė ir ranka ji pradėjo smaugti, atremdamas į biliardo stalą, jam gindamasis galėjo suduoti kumščiu į galvos sritį (2 t., 40-41 b.l.). Iš E. S. blaivumo testo matosi, kad 2013 m. gruodžio 23 d. 0.48 min. E. S. nustatytas 2,07 promilių girtumas (2 t., 83 b.l.).

54Nukentėjusysis S. S. teisme parodė, kad jis su S. C. išėjo iš baro į lauką parūkyti. Kai rūkė matė, kad abu nuteistieji atėjo į barą, tada jis po 3-4 min. grįžo į barą, o S. C. pasiliko parūkyti, ir pamatė, kad jų vietos užimtos, konfliktas prasidėjo tarp jo ir E. S.. Grįžęs pamatė, kad jų vietos užimtos, sėdėjo E. S., kuris buvo girtas. Pamatė, kad vienas alaus bokalas buvo išverstas, paklausė, kas išpylė alų. Atsistojęs E. S. pradėjo kažką rėkti ir kietu daiktu, galbūt bokalu ar buteliu, sudavė jam smūgį į galvą. Po to buvo suduoti ir daugiau smūgių, galbūt lazda, kažkokiu kietu daiktu. Kas įvyko po to, atsimena tik momentais. Nusišluostė veidą ir pamatė T. V., kuris elgėsi agresyviai, buvo nusiteikęs muštis, jis paprašė nesikišti. Prisimena, kad atėjo būrys žmonių, kurie į barą tai įbėgdavo, tai išbėgdavo, rankose turėjo gal plytas, betono gabalus, kuriuos mėtė į jį. Išmesdavo ir vėl išbėgdavo. Galbūt ėjo padėti besistumdančiam S. C., nuo jo atitraukti E. S.. Vėl atėjo T. V., kuris turėjo kažkokį daiktą, galbūt plytą ar betono gabalą, kurį metė jam į galvą, ir vėl išbėgo. Nuteistiesiems praeinant koridoriumi, kai jis su S. C. stovėjo lauke, girdėjo elektrošoko traškesį. Teisme buvo perskaityti nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusysis S. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad į alaus barą atėjo daugiau nei 4 jauni vaikinai. S. C. išėjo parūkyti, o jis liko bare. Tuo metu tie jauni vaikinai pradėjo garsiai šūkauti, skeryčiotis, tai trukdė kitiems baro lankytojams, todėl jis, norėdamas sudrausminti, jiems kažką pasakė. Vienas iš tų jaunuolių jam kažkokiu daiktu jam trenkė į pakaušį. Jis atsistojo ir jį nustūmė, tada tas vaikinas jį vėl puolė. Pajuto, kad skauda pakaušį ir per veidą bėga kraujas. Tada į alaus barą grįžo S. C., kuris ėmė jį ginti nuo minėto vaikino. Tada juos pradėjo mušti ir visi kiti vaikinai. Mėtė į juos plytas, bokalus, mušė kažkokiais pagaliais, smūgiavo kumščiais (1 t., 60-62 b.l.). Po šių parodymų perskaitymo nukentėjusysis parodė, kad abu nuteistieji atėjo į barą. Kai jam buvo suduotas smūgis, jis apsvaigo ir pajuto palengvėjimą, nes atsisukęs pamatė, kad S. C. jam padeda gintis. Nukentėjusysis S. S. papildomos apklausos metu parodė, kad išgėrę po du bokalus alaus, jis lydėjo S. C. parūkyti ir ties koridoriaus durimis pamatė į barą įeinančius du jam nepažįstamus vaikinus. S. C. nebaigus rūkyti, jis sugrįžo į alaus barą ir pamatė, kad ant stalo, prie kurio sėdėjo, vienas iš jų alaus bokalų yra nuverstas, o ant stalo pastatyti keli stikliniai buteliai. Prie stalo, prie kurio sėdėjo, buvo atsisėdęs vienas iš tų vaikinų, su kuriais prasilenkė, ir šis vaikinas garsiai rėkė, turbūt savo draugui. Jis priėjo ir tam vaikinui pasakė, kad netriukšmautų. Tas vaikinas atsistojo ir pradėjo gąsdinti, klausti, kas nepatinka. Jis taip pat jam kažką atsakė. Tas vaikinas užsimojo kažkokiu kietu daiktu ir jam vieną kartą trenkė per galvą. Jam pradėjo bėgti kraujas. Baro salėje pamatė, kad S. C. grumiasi su dvejais vaikinais, netoli baro kasos. Jis bandė nuo S. C. atitraukti vieną vaikiną. Tuo metu iš lauko į alaus barą atbėjo ne mažiau kaip keturi vaikinai. Vienas iš jų rankoje turėjo plytą, kitas – betono gabalą. Visi vaikinai užpuolė jį ir S. C.. Pajuto ne mažiau kaip tris smūgius į galvą, taip pat ne mažiau kaip keturis smūgius į įvairias kūno vietas. Jo nuomone, sužalojimai jam padaryti kietais daiktais – bokalu, lazda, kumščiu, nors konkrečiai nematė. Kaip buvo sužalotas S. C. nematė (1 t., 63-65 b.l.). Iš asmens parodymų atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo matosi, kad nukentėjusysis S. S. atpažino E. S. kaip asmenį, kuris alaus bare pirmas sudavė smūgį jam į galvą, taip pat nukentėjusysis atpažino ir T. V. kaip asmenį, kuris alaus bare rėkavo, bandė jam suduoti smūgius (1 t., 67-69 b.l.). Iš asmens atpažinti protokolo matosi, kad nukentėjusysis S. S. atpažino T. V. kaip asmenį, kuris alaus bare su kitais jaunuoliais užpuolė jį ir S. C., palikdamas alaus barą stengėsi jam, S. S., suduoti (2 t., 120-124 b.l.)

55Nukentėjusysis S. C. teisme parodė, kad su S. S. nuėjo į alaus barą. Nuėjo į lauką parūkyti, kartu ėjo ir S. S.. Jis liko rūkyti, o S. S. grįžo į barą. Po 5-10 min. grįžęs į barą pamatė kruviną S. S., stovinti prie biliardo stalo. Šalia buvo du nepažįstami žmonės. Pamatė, kaip T. V. ateina, tuo metu jis buvo prie biliardo stalo, praeidamas pro šalį prilietė su elektrošoko prietaisu jam ties širdimi. Pajuto didelį skausmą, susilenkė. Po kiek laiko jis atsitraukė ir pajuto pirmą smūgį į galvą. Neatsimena, kas į jį metė, bet tame kampe stovėjo vienas T. V.. Atstumas buvo apie 2 metrus. Prie kojų pamatė plytą arba stiklo šukes. Kiti baro lankytojai buvo užsistatė stalais, išsigandę, viskas skraidė. Su nieko nebendravo, nekonfliktavo. Jam matant alus nebuvo išpiltas. Konflikte nedalyvavo. Teisme buvo perskaityti nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusysis S. C. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su S. S. nuėjo į alaus barą. Bare užsisakė alaus, po kurio laiko nuėjo parūkyti. S. S. į barą grįžo pirmas, o jis vėliau. Kai atidarė baro duris, pamatė, kad S. S. kruvinas ir jį muša vienas vaikinas, buvęs bare. Po to S. S. pradėjo mušti ir kiti 5-6 vaikinai. Jis, S. C., pradėjo ginti S. S., tada vaikinai pradėjo mušti ir jį. Mėtė plytas, mušė lazdomis, mėtė bokalus, spardė, smūgiavo kumščiais. Daugiausiai jam smūgių buvo suduota į galvą (1 t., 74 b.l.). Nukentėjusysis S. C. papildomos apklausos metu parodė, kad jis išėjo į koridorių parūkyti, kartu su juo ėjo S. S.. S. S. grįžo į alaus baro salę, kol jis dar nebuvo baigęs rūkyti. Baigęs rūkyti grįžo į baro salę ir prie bilijardo stalo pamatė stovintį S. S., kurio veidas buvo kruvinas. Prie S. S. stovėjo du vaikinai. Jis jų paklausė, ką jie čia daro, vienas iš tų vaikinų prieš jį panaudojo elektrošoko prietaisą, pajuto elektros srovę. Tada, jo nuomone, kitas vaikinas du kartus arba plytą, arba trinkele, arba bokalu jam trenkė per kairįjį smilkinį. Matė, kad trinkelė nukrito ant žemės. Nežino, ar abu smūgius sudavė tas pats vaikinas. Matė, kad ne mažiau kaip keturi vaikinai netrukus išėjo į lauką ir grįžo turėdami plytas, kurias pradėjo mėtyti. Įvykių eiliškumą tiksliai nupasakoti negali, nes atsimeta momentais (1 t.,75-77 b.l.). Po šių parodymų perskaitymo teisme nukentėjusysis S. C. parodė, kad tuo metu, kai jis įėjo į alaus barą, pamatė jau kruviną S. S., po to pajuto elektrošoką ir pirmą smūgį, kurį sudavė bei panaudojo elektrošoko prietaisą panaudojo T. V.. Iš asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo matosi, kad nukentėjusysis S. C. atpažino T. V. kaip asmenį, prieš jį panaudojusį elektrošoko prietaisą alaus bare (1 t., 81-82 b.l.). Iš asmens parodymų atpažinti protokolo matosi, kad nukentėjusysis S. C. atpažino T. V. kaip asmenį, kuris alaus bare konflikto metu prieš jį panaudojo elektrošoko prietaisą ir trenkė jam per galvą (2 t., 114-118 b.l.).

56Liudytoja M. Ž. teisme parodė, kad nuo įvykio alaus bare praėjo daug laiko, turėjo asmeninių problemų, taip pat ir sveikatos, todėl prašo vadovautis anksčiau duotais jos parodymais. Teisme buvo perskaityti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja M. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirbo barmene alaus bare, esančiame ( - ). S. S. ir S. C., išgėrę po du bokalus alaus, išėjo į koridorių parūkyti. Išgirdo garsą, sklindantį koridoriuje, panašų į elektros traškėjimą, taip pat ir šurmulį. Iš karto po to į barą įėjo ne mažiau nei šeši vaikinai. Prie S. S. ir S. C. staliuko atsisėdo du vaikinai, o kiti nuėjo link bilijardo stalo, vaikščiojo po alaus barą. Vienas iš tų vaikinų, prisėdusių prie nukentėjusiųjų staliuko, buvo apie 190 cm ūgio, vilkėjo vyšninės spalvos striukę, o kitas buvo tamsių, garbanotų plaukų, apie 170 cm ūgio, vilkėjo juodos spalvos striukę. Vaikinas, aukštesnis ir vilkėjęs vyšninės spalvos striukę, atsinešė degtinės butelį „X“ ir pastatė ant to staliuko. Šis vaikinas tyčia išpylė ant stalo buvusį alaus bokalą. Netrukus į alaus barą grįžo S. S. ir S. C. bei nuėjo prie stalo, prie kurio sėdėjo. Jiems priėjus kažkuris iš vaikinų, atėjusių ir atsisėdusių prie šio stalo, išvertė ir kitą alaus bokalą. Tarp jų kilo konfliktas dėl išverstų alaus bokalų. Abu vaikinai atsistojo ir norėjo užleisti atsisėsti S. S. ir S. C., tačiau šie nesėdo, nes jų alaus bokalai buvo išversti. Vaikinas, vilkėjęs vyšininę striukę, pradėjo ieškoti priekabių, klausė, kas nepatinka. Matė, kad bręsta konfliktas, nes abu vaikinai buvo nusiteikę konfliktui. Ji S. S. ranka parodė, kad tuoj paspaus mygtuką ir iškvies apsaugą. Kiti jaunuoliai stovėjo atokiau ir stebėjo. Tada S. S. ir S. C. nuėjo prie bilijardo stalo, o prie jų priėjo visi vaikinai. Matė, kad visi vaikinai pradėjo kumščiais mušti S. S. ir S. C.. Nematė, kuris pirmas iš tų vaikinų sudavė nukentėjusiesiems. Matė grumtynes, girdėjo elektros traškesį. Pamatė, kad vaikinas, vilkėjęs juodos spalvos striukę, nusirengė striukę ir ją numetė ant suolo prie bilijardo stalo. Matė, kaip šis vaikinas paėmė du tuščius stiklinius alaus bokalus pro grotas nuo baro ir vieną bokalą vieną kartą sudavė S. S. į galvos sritį. Ji išsigando ir išbėgo į kambariuką kviesti policijos pareigūnus. Grįžusi pamatė, kad S. S. galva ir jo drabužiai kruvini. Jis stovėjo prie bilijardo stalo. Kas įvyko toliau tiksliai papasakoti negali, nes prisimena tik momentus. Atsimena, kad keli vaikinai buvo išbėgę į lauką, kažkurie iš tų vaikinų atsinešė dvi plytas ir metė į alaus baro salę. Ar kam nors pataikė, nematė. Matė, kad kažkuris iš tų vaikinų turėjo apie 40 cm ilgio lazdą. Tai nebuvo vienas iš tų dviejų vaikinų, kurie buvo prisėdę prie S. S. ir S. C. stalo. Tada pamatė prie baro grotų grumtynes tarp S. S., S. C. ir tų pačių vaikinų. Grumtynių metu matė, kad vaikinas, vilkėjęs juodą striukę, degtinės buteliu „X“ trenkė S. C. per galvą. Matė, kad trenkė vieną kartą, bet galbūt trenkė ir daugiau kartų, nes ji labai išsigando ir vėl išbėgo į kambarėlį skambinti policijos pareigūnams. Nuo to momento, kai ji vėl grįžo iš to kambariuko, nelabai atsimena įvykių, nes ji buvo šoke. Po to tvarkiusi alaus barą matė, kad ant grindų neliko nei vieno sveiko butelio, visi buvo sudaužyti. Ant grindų rado devynias alaus bokalų ąseles. Matė, kad du bokalus paėmė juodais, garbanotais plaukais, vilkėjęs juodos spalvos striukę, vaikinas. Matė, kad trys vaikinai turėjo elektrošoko prietaisus (1 t., 88-90 b.l.). Po šių perskaitytų parodymų liudytoja M. Ž. parodė, kad į barą atėjo nukentėjusieji, po kiek laiko išėjo į koridorių parūkyti. Koridoriuje išgirdo šurmulį ir garsą panašų į elektros spragsėjimą. Pradėjo dairytis, nes girdėjo grumtynes. E. S. ir T. V. įėjo į barą ir turėjo jau nugertą 1,5 ar 2 l degtinės butelį „X“. Nukentėjusieji grįžo į barą, atsisėdo į savo vietas, prie jų prisėdo E. S. ir T. V., kurie ant stalo pasistatė atsineštą butelį. Jie atsisėdo stumdydami nukentėjusiuosius, nors bare vietos buvo pakankamai, pradėjo stumdyti bokalus. Prasidėjo grumtynės, nuteistieji kabinėjosi prie nukentėjusiųjų, jiems liepė pasitraukti, įvyko žodinis konfliktas dėl išpilto alaus. S. S. ir S. C. atsistojo eiti link durų, T. V. pradėjo per grotas traukti bokalus ir su juo duodavo S. S. į galvą, o S. C. duodavo iš butelio ir iš bokalu tol, kol iš bokalo lieka tik rankena, o iš butelio šukės. T. V. sudaužė gal 6-9 bokalus. Į barą įbėgo daugiau vaikinų, viskas krito, ir bokalai, ir plytos. Nukentėjusiuosius mušė ir kumščiais, ir plytomis, ir plytelėmis, atsineštomis iš lauko. Bare virto stalai, kiti baro lankytojai dengėsi stalais, kad jų nesužalotų. Matė, kaip S. C. sudavė ir bokalu, ir buteliu. Matė, kad E. S. atsineštu buteliu „X“ sudavė S. C.. Matė, kad T. V. rankose turėjo elektrošoko prietaisą. Prieš abu nukentėjusiuosius buvo panaudotas elektrošoko prietaisas. Elektros traškėsi girdėjo ir koridoriuje, ir baro salėje. Salėje ant medinio suolo T. V. paliko striukę. Galėjo sumaišyti, kas kuris su buteliu „X“ trenkė, galvoja, kad T. V. trenkė S. C.. Ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė aplinkybes, tačiau tikrai dabar atsimena, kad abu nuteistieji abiems nukentėjusiesiems plytomis sudavė per galvas. E. S. metė plytą į kampą, kuriame stovėjo S. C.. Iš asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo matosi, kad liudytoja M. Ž. atpažino E. S. kaip asmenį, kuris 2013 m. gruodžio 23 d., apie vidurnaktį, atėjo į alaus barą, prisėdo prie nukentėjusiųjų stalo, taip pat E. S. atsinešė degtinės „X“ butelį. E. S. grūmėsi su nukentėjusiais. Liudytoja atpažino ir T. V. kaip asmenį, kuris įvykio naktį taip pat buvo alaus bare, atėjęs prisėdo prie nukentėjusiųjų stalo, dalyvavo muštinėse, degtinės buteliu „X“ trenkė S. C. per galvą (1 t., 93-94 b.l.). Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matosi, kad liudytoja M. Ž. atpažino E. S. kaip asmenį, kuris alaus bare kartu su kitais vaikinais apstojęs nukentėjusiuosius ir juos sumušė. Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matosi, kad liudytoja M. Ž. atpažino T. V., kaip asmenį, kuris alaus bare sukėlė muštynes, nuo baro per grotas paėmė du stiklinius bokalus ir su vienu trenkė S. S. per galvą, o degtinės buteliu „X“ trenkė S. C. per galvą vieną kartą (2 t., 108-112 b.l.). Iš garso įrašo apžiūros protokolo matosi, kad liudytoja baro barmenė M. Ž. Bendrajam pagalbos centrui skambino tris kartus (1 t., 154-155 b.l.).

57Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir prie jo pridėto kompaktinio disko matosi, kad įvykio vieta – „X“, esantis ( - ). Baro salėje ant esančio suolo aptikta juoda, užtrauktuku susegama striukė ir languotas šalikas (1 t., 18-20, 21 b.l.).

58Iš vaizdo įrašo, kuris darytas įvykio metu alaus bare, apžiūros protokolo, kad nurodyta, jog matosi du susikibę ir besistumdantys vyrai. Iš už kampo pasirodo dar vienas vyras. Į barą įeina dar trys asmenys, kurie netrukus išeina iš baro, tik jiems išėjus į baro salę pro lauko duris įmetama plyta. Vienas vyras užeina už kampo, iš kur prieš tai atėjo. Likęs vienas vyras, kuris grūmėsi, nueina į kitą baro salės galą. Ant stalo yra trys buteliai, du iš jų stovi, trečias guli, stovi alaus stiklinė. Į baro salę įeina vyras, kuris nueina į kitą baro salės galą. Tada į barą įeina dar vienas vyras, kuris paima nuo žemės plytą (ne tą, kuri prieš tai buvo įmesta) ir ta plyta užsimoja kažkam kas stovi už kampo, vyras išbėga iš baro. Iš už kampo paskubomis išeina vyriškis ir nuskuba prie baro. Į baro salę įbėga keturi vaikinai. Vienas jų, kurio veidas matosi (T. V.), paima nuo stalo butelį ir bėgdamas juo užsimoja. Tada jis sugrįžta ir pasiima nuo stalo kitą butelį ir juo užsimoja. Tada sugrįžta atgal ir nuo stalo paima stiklinę su skysčiu ir metą ją į baro pusę. Penki vaikinai išeina iš alaus baro. Dešinėje pusėje matosi, kad prie jo už stalo sėdi ir geria alų keli vyrai, kurie stebi kas vyksta bare. Įvyksta sujudimas ir muštynės tarp vyrų. Kitame vaizdo įraše matosi, kad prie stalo, kur stovi du buteliai, alaus stiklinė, stovi nugarą atsukęs vyras ir kalbasi su kitais esančiais bare vyrais. Su vienu iš jų vyras susistumdo, kadangi vyksta pastovus judėjimas matosi, kad prie vyro yra ne mažiau kaip keturi vaikinai. Dar kitame vaizdo įraše matosi, kad į baro salę įbėga keturi vaikinai. Vienas iš jų, kurio veidas matosi (T. V.), paima nuo stalo butelį ir bėgdamas juo užsimoja. Tada jis sugrįžta ir pasiima nuo stalo kitą butelį ir juo užsimoja. Tada sugrįžta atgal ir nuo stalo paima stiklinę su skysčiu ir metą ją į baro pusę. Vienas vaikinų paima ant stalo gulėjusį butelį ir metą į prekystalio pusę. Penki vaikinai išeina iš alaus baro. Iš kito vaizdo įrašo matosi prie jo už stalo sėdi ir geria alų keli vyrai, kurie stebi, kas vyksta bare, kalbasi tarpusavyje. Matosi, kaip vienas vaikinų (ne iš tų kurie sėdėjo prie stalo), vilkintis pūkinę striukę (E. S.), grumiasi su vyru (S. C.). E. S. rankomis apkabinęs S. C. kaklą. Juos bando išskirti S. S. suimdamas E. S. už kaklo. Staiga S. C. iš nugaros pribėga vaikinas ir kelis kartus kumščiais suduoda nugaros ir galvos sritį. Tada atbėgęs T. V. buteliu du kartus trenkia S. C. į galvos sritį, T. V. trumpam atsitraukia ir trečią kartą buteliu suduoda į galvos sritį S. C.. S. S. grumiasi su grupe vaikinu. Prie S. C. prieina trečias vaikinas, laikydamas rankoje nenustatytą daiktą, priliečia jį prie S. C. kaklo (1 t., 149-150 b.l.).

59Specialisto išvadoje Nr. G 15/14(05) nurodyta, kad S. C. kairio smilkinkaulio – momenkaulio lūžis, kraujo išsiliejimas po kietuoju kairiojo galvos smegenų pusrutulio dangalu, galvos smegenų sumušimas padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai 2013 m. gruodžio 23 d. Konkretaus kieto buko daikto savybės nustatytuose sužalojimuose neatsispindėjo. Sužalojimai S. C. padaryti ne mažiau dviejų smūgių pasekoje. Sužalojimai padaryti vienu metu, greitai vienas po kito. S. C. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio smilkinkaulio – momenkaulio lūžio, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu bei galvos smegenų sumušimo, jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 d. laikotarpiui (1 t., 38 b.l.).

60Iš specialisto, pateikusio specialisto išvadą Nr. G 15/14(05), paaiškinimo matosi, kad nors ir S. C. buvo nustatytas kraujo išsiliejimas po kietuoju kairiojo galvos smegenų pusrutulio dangalu, tačiau nebuvo nustatyta galvos smegenų suspaudimo požymių. Taip pat buvo nustatytas kairio smilkinkaulio ir kairio momenkaulio linijinis lūžis, tai reiškia, kad nebuvo nustatytas, nei įspaustinis, nei atviras, nei kaukolės pamato lūžis, todėl buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ( 1 t., 40-42 b.l.)

61Ekspertas G. S. teisme paaiškino, kad tvirtina savo pateiktą specialisto išvadą Nr. G 15/14(05). 2014 m. sausio 7 d. buvo apžiūrėtas S. C., gauti medicininiai duomenys ir surašyta specialisto išvada. Apžiūrint jį buvo matoma kairėje momenkaulio pusėje operacinė žaizda. Po sužalojimo iki jo apžiūros buvo praėjusios dvi savaitės, tai išorinių sužalojimų, kurie galėjo būti susidarę dėl suduotų smūgių, jau nebebuvo, todėl buvo analizuojama gydymo stacionare ligos istorija, kai jis gydytas neurochirurgijos skyriuje. Jos duomenimis trauma įvyko 2013 m. gruodžio 22 d. vakare, alaus bare jis buvo sumuštas, įrašyta, kad sąmonės praradęs nebuvo, ligonis apžiūrėtas priėmimo skyriuje ir išleistas į namus. Nepraėjus galvos skausmams, pykinimui, pakartotinai kreipėsi į priėmimo skyrių, buvo apžiūrėtas neurologo, atliktas galvos tomografinis tyrimas. Nustačius lūžį, kraujo išsiliejimą bei galvos smegenų sumušimo židinius, atlikta operacija, pašalintas kraujo išsiliejimas po kietuoju dangalu. Atsižvelgiant, kad aprašant ligonio būklę prieš operaciją, neurologinius simptomus, konstatuota vidutinės formos galvos smegenų trauminė liga, nustatyti sužalojimai, atsižvelgiant į ligonio klinikinę diagnozę, todėl išvadoje nustatyta, kad kairiojo smilkinkaulio – momenkaulio lūžis, kraujo išsiliejimas po kietuoju kairiojo galvos smegenų pusrutulio dangalu, galvos smegenų sumušimas S. C. padaryti kieto buko daikto poveikyje nurodytu laiku 2012 m. gruodžio 23 d., ne mažiau dviejų smūgių pasekoje, t. y. konkretaus kieto buko daikto savybės nustatytuose sužalojimuose neatsispindėjo, nors buvo užduotas klausimas, nes ligos istorijoje išoriniai sužalojimai, jų forma neaprašyti, todėl nebuvo galimybės nustatyti daiktą. Įvertinus šiuos sužalojimus S. C. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ilgiau nei 10 d. laikotarpiui, o nesant gyvybei pavojingų simptomų, sunkiam sveikatos sutrikdymui požymių, sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus ekspertas paaiškino, kad iš kompiuterinės tomogramos matosi, kad S. C. padaryti du sumušimai su pakraujavimu kairiame smilkinyje. Chirurginis gydymas buvo atliktas siekiant išvengti smegenų suspaudimo, kol S. C. neprarado sąmonės.

62Ekspertizės akto išvadose Nr. EG 327/15 (05) nurodyta, kad pagal medicininius duomenis S. C. nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis viršugalvio srityje, kairio smilkinkaulio – momenkaulio linijiniu lūžiu, kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo pusrutulio suspaudžiant smegenis, dviem sumušimo židiniais galvos smegenų kairėje smilkininėje skiltyje, sumušimo židiniu galvos smegenų dešinėje smilkininėje skiltyje. Sužalojimai padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais. Jam kompiuterinės tomografijos tyrimo metu buvo nustatyta 12 – 13 mm storio kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo pusrutulio. Ši kraujosruva įtakojo galvos smegenų struktūrų pasislinkimą į dešinę. Dėl šios kraujosruvos, kuri spaudė galvos smegenis, nukentėjusysis buvo skubiai operuotas. S. C. nustatyti sužalojimai įvertinti kaip sunkus jo sveikatos sutrikdymas (pagal Sveikatos sutrikdymo mąsto nustatymo taisyklių 6.6.4. p) (4 t., 15-17 b. l.).

63Ekspertė J. Ž. teisme patvirtino savo pateiktą ekspertizės aktą Nr. EG 327/15(05) ir paaiškino, kad S. C. nustatyta kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo pusrutulio, tai yra vidurio linijos struktūrų dislokacija 8-9 mm., be to, buvo išsiliejęs kraujas ir tai rodo struktūrų pasislinkimą į tam tikrą pusė, tai yra jau nebe vidurio linija ir tai yra nurodoma, kad galvos smegenys buvo suspaustos. Medicininiuose dokumentuose nėra nurodyta, kad jis buvo praradęs sąmonę. Galvos smegenų suspaudimas nebūtinai lydimas sąmonės netekimu, nes galvos smegenys turi tam tikrą rezervą, tas išsiliejęs kraujas po truputi spaudžia smegenis, todėl ši simptomatika gali atsirasti ne iš karto, todėl nuo tam tikro suspaudimo, kiekvienam žmogui gali būti individualiai, gali atsirasti sąmonės sutrikimas. Kraniograma yra elementari rentgeno nuotrauka, kurios metu kaukolės lūžių pastebėta nebuvo, tačiau atsiradus klinikiniams požymiais buvo padaryta kompiuterinė tomografija, šis tyrimas žymiai detalesnis, kurios metu pasimatė kaukolės linijinis lūžis. Tai, kad kraniogramoje nebuvo pastebėtas linijinis lūžis, galėjo būti dėl to, kad buvo šviežias įvykis, kaulai neatsiskyrę. Galbūt dar ir dėl to, kad nebuvo klinikinių simptomų. Linijinis lūžis progresavo, buvo nutrauktos tam tikros kraujagyslės, dėl to atsirado kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, kas suspaudė smegenis ir buvo reikalinga atlikti operaciją. Tai yra neatsiejami dalykai. Esmė yra ne kraniogramoje nustatyti lūžiai, bet smegenų suspaudimas, kuris išsivystė po to, kas įvyko, kas kvalifikuojama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Momenkaulis įeina į kaukolės skliautą. Linijinis lūžis negali būti vertinamas kaip įspaustinis. Įspaustinis, kai įspaudžiama, o linijinis – kai kaulas trūksta. Laikas, per kurį žmogui po kietuoju galvos smegenų dangalu gali prikraujuoti, priklauso nuo to, kokios yra pažeistos kraujagyslės: jei daugiau pažeista kraujagyslių, greičiau kraujuoja, daugiau kraujo, greičiau atsiranda komplikacijos: sąmonės sutrikimas, įvairūs kiti neurologiniai simptomai, o šiuo atveju, ekspertės nuomone, ne daugiau paros, nes dažniausia iki paros pasireiškia kai kurie klinikiniai požymiai.

64Ekspertas N. R. teisme paaiškino, kad yra susipažinęs su kolegų apklausomis ir ekspertizių aktais. Specialisto išvadoje ir ekspertizės akte, nustatant sveikatos sutrikdymo mąstą, buvo remtasi Sveikatos sutrikdymo mąsto nustatymo taisyklių 6.6.4 p., kuriame nurodyta, kad kraujo ar likvoro išsiliejimas virš kietojo ar po kietuoju galvos smegenų dangalu, suspaudžiantis galvos smegenis. To paties punkto 8 komentare nurodyta, kad ūmus kraujo ar likvoro išsiliejimas virš kietojo ar po kietuoju galvos smegenų dangalu gali būti priskiriama sunkiam suluošinimui tada, kai dėl kliniškai nustatytos smegenų suspaudimo reikalingas chirurginis gydymas. Šiuo atveju buvo išanalizuota pateikta medicininiai dokumentai, kuriuose yra duomenys, kad atlikus galvos smegenų kompiuterinę tomogramą, stebima kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu, kairėje smilkininėje skiltyje du sumušimo židiniai su pakraujavimu, dešinėje smilkininėje skiltyje sumušimo židinys, vidurio linijos dislokacija į dešinę 8- 9mm. Tai rodo, kad po galvos smegenų kietuoju dangalu susiformavusi kraujosruva spaudė galvos smegenų sritį kairiame pusrutulyje, dėl to kompiuterinės tomografijos metu nustatyta smegenų dislokacija į priešingą pusę. Esant tokiai būklei, atlikta chirurginė operacija, kuri, kaip viena sąlyga, yra nurodoma mano minėtame komentaro punkte: kai dėl kliniškai nustatyto smegenų suspaudimo reikalingas chirurginis gydymas, dėl to nukentėjusiajam ir buvo atlikta chirurginė operacija – dekomepresinė kraneotomija, nes smegenų suspaudimo reiškiniai chirurgams kliniškai nekėlė jokių abejonių, tai patvirtino ir kompiuterinės tomografijos duomenys. Toks sužalojimas priskiriamas sunkiam sveikatos sutrikdymui. Tai, ką nustatė ekspertė J. Ž. savo ekspertizės akte, būtų sunkus sveikatos sutrikdymas. Skirtumo tarp nesunkaus ir sunkaus sveikatos sutrikdymo požymis yra galvos smegenų suspaudimas, kuris buvo grėsmingoje jo gyvybei būklėje, todėl būtina sudėtinga chirurginė operacija. Tokios operacijos atliekamos esant svarbiom indikacijom.

65Ekspertizės akto Nr. PEKG 37/2016 (01) išvadose nurodyta, kad pagal ekspertams pateiktus medicininius dokumentus S. C. įvykio metu buvo padaryti šie sužalojimai: dvi poodinės kraujosruvos viršugalvio srityje, kairio momenkaulio ir kairio smiklinkaulio uždaras linijinis lūžis, lydimas kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio, galvos smegenų sumušimas, pasireiškęs kontūziniais židiniais abipus smilkininėse skiltyse. Šie sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mąstą, nes dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, sukėlusio galvos smegenų suspaudimą, buvo reikalingas chirurginis gydymas – jam buvo atlikta operacija (Sveikatos sutrikdymo mąsto nustatymo taisyklių 6.6.4. p.). Dėl liekamųjų reiškinių po patirtų sužalojimų nukentėjusysis prarado 45 % bendrojo darbingumo, kas taip pat atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mąstą (4 t., 135 – 141 b.l.).

66Dar kartą išdėstytų įrodymų visuma patvirtina, kad alaus bare T. V. panaudojo prieš S. C. elektrošoko prietaisą, po to buteliais tris kartus sutrenkė į nukentėjusiojo galvą ir tokiais smurtiniais veiksmais sunkiai sužalojo S. C. sveikatą, nes dėl padarytų sužalojimų išsiliejęs kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu nukentėjusiajam sukėlė galvos smegenų suspaudimą, dėl to po įvykio jam buvo reikalingas skubus chirurginis gydymas ir atlikta operacija. Sunkus sveikatos nukentėjusiojo sutrikdymas nustatytas ir dėl liekamųjų reiškinių, nes po patirtų sužalojimų nukentėjusysis neteko 45 proc. darbingumo. Tarp nuteistojo T. V. neteisėtų veiksmų (trijų smūgių buteliais nukentėjusiajam į galvą) ir kilusių padarinių (sunkiai sutrikdytos S. C. sveikatos) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Akivaizdu, kad T. V., suduodamas smūgius stikliniais buteliais nukentėjusiajam į gyvybiškai pavojingą kūno vietą – galvą, suvokė, kad tokiais savo veiksmais kelia pavojų jo sveikatai, numatė, kad jo veika gali sutrikdyti S. C. sveikatą ir to norėjo, todėl jis veikė tiesiogine tyčia. Išnagrinėtų įrodymų visuma patvirtina ir teismo išvadą dėl viešosios tvarkos sutrikdymo. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad T. V., veikdamas bendrininkų grupe su E. S., taip pat kartu su tyrimo nenustatytais asmenimis, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes buvo nutrauktas alaus baro darbas, sužaloti nukentėjusieji, šokiruoti baro lankytojai. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios nusikalstamos veikos neginčija ir pats nuteistasis T. V. apeliaciniame skunde.

67Apeliaciniame skunde nuteistasis T. V. nurodo, kad S. C. galvos sužalojimus galėjo padaryti ir kiti asmenys, nes ne tik jis, bet ir kiti asmenys kumščiais, plytomis, trinkelėmis, stikliniais bokalais sudavė S. C. į galvą. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami, nes jie nepagrįsti ir prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Ši nuteistojo versija motyvuotai atmesta ir pirmosios instancijos teismo.

68Nuosprendyje nurodyta, kad specialistai nustatė, kad sužalojimai S. C. galėjo būti padaryti ne mažiau dviem trauminiais poveikiais – pagal vaizdo įrašą T. V. nukentėjusiajam ir sudavė 2 – 3 smūgius į galvą. Tuo pačiu metu prie nukentėjusiųjų ir E. S. buvo dar du nenustatyti asmenys, kurie juos taip pat mušė, tačiau jų rankose nebuvo jokių pašalinių daiktų. Be to, iš to paties vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad T. V. smūgius S. C. sudavė masyviu degtinės „X“ stikliniu buteliu, po to dar vienu kiek mažesniu buteliu. Po šių kaltinamojo smūgių daugiau S. C. niekas jokių smūgių į galvą nebesudavė, kaltinamieji ir kiti nenustatyti asmenys greitai pasišalino iš baro. Liudytoja M. Ž. parodė, kad būtent T. V. sudavė smūgius į galvą S. C. dideliu stikliniu buteliu. Todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo abejoti, kad T. V. ir padarė nukentėjusiajam S. C. po įvykio nustatytus galvos sužalojimus, lėmusius sunkų jo sveikatos sutrikdymą. Teismas pažymėjo ir tai, kad daugiau sužalojimų kitose vietose S. C. nebuvo rasta. Tai reiškia, kad būtent T. V. ir yra atsakingas už nukentėjusiojo S. C. sužalojimą. Duomenų, kad šiam nukentėjusiajam nustatytus galvos sužalojimus, kurie kvalifikuoti kaip sunkus jo sveikatos sutrikdymas, galėjo padaryti kiti asmenys bei kaltinamasis E. S., byloje nėra.

69Skundžiamame nuosprendyje teismas pažymėjo ir tai, kad įvykio vietos apžiūros metu bare buvo rastos plyta bei dalis betoninės trinkelės, kurios buvo suteptos rudomis dėmėmis (galimai krauju), nes dvi gausios kraujo dėmės rastos bare prie biliardo stalo. S. C. įvykio metu nebuvo padarytos jokios muštinės žaizdos – taigi, jis įvykio metu nekraujavo. Tai patvirtino ir liudytoja M. Ž.. Tuo tarpu S. S. teismo medicinos specialistas nustatė daugybines muštas – pjautas žaizdas viršugalvyje bei kaktoje, kurios galėjo būti padarytos kietais bukabriauniais daiktais. Iš to akivaizdu, kad S. S. šie sužalojimai ir galėjo būti padaryti bare rastomis plyta bei trinkele, nes šie rasti daiktai atitinka žalojusio daikto apibūdinimą. Nukentėjusysis S. S. parodė, kad jam pirmus smūgius sudavė E. S., o po to jį jau mušė apsupę kiti asmenys, mėtė į jį plytas bei betono gabalus. Pagal liudytojos M. Ž. parodymus, T. V. nuo baro ėmė stiklinius bokalus ir mėtė juos į nukentėjusiuosius, taip sudaužė jų net keletą. Ir iš vaizdo įrašo matyti, kad po smūgių buteliais S. C., T. V. nuo stalo paėmė stiklinę su alum ir metė link nukentėjusiųjų.

70Teisėjų kolegijos nuomone, teismas padarė teisingą išvadą, kad būtent nuo T. V. smurtinių veiksmų nukentėjusiajam S. C. ir buvo padaryti sužalojimai, nustatyti specialisto ir ekspertizės akto išvadose, nes kiti asmenys, po T. V. buteliais suduotų smūgių, S. C. smūgių nesudavė, taip pat teismas padarė teisingą išvadą ir apie tai, kad T. V., kitas nuteistasis E. S. bei tyrimo metu nenustatyti asmenys kitais daiktais (plyta, trinkele, bokalais) smūgius sudavė kitam nukentėjusiajam S. S., jam buvo padarytos daugybinės muštinės – pjautinės žaizdos, kurios būdingos kietiems bukabriauniams daiktams, tuo tarpu tokių sužalojimų S. C. padarytų nebuvo.

71Nors apeliaciniame skunde nuteistasis T. V. ir kelia versiją, kad ir nuo kitų asmenų veiksmų galėjo būti sunkiai sutrikdyta S. C. sveikata, tačiau tame pačiame skunde nurodo ir savo konkrečius veiksmus, atliktus prieš nukentėjusįjį – stikliniais buteliais sudavė S. C. į galvą.

72Iš nuteistojo T. V. parodymų matosi, kad tuo metu, kai nuėjo į alaus barą konfliktas jau buvo prasidėjęs, jis pamatė, jog abu nukentėjusieji smaugia E. S., todėl išsigandęs gelbėjo draugą, nuo stalo paėmė butelį ir juo 1-2 kartus trenkė S. C.. Nors pirmosios instancijos teisme nuteistasis T. V. parodė, kad tiksliai neatsimena į kurią vietą sudavė nukentėjusiajam, apeliacinės instancijos teisme nuteistasis parodė, kad S. C. sudavė būtent į galvos sritį, todėl galėjo padaryti nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus. Ir ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis parodė, kad įėjęs į alaus barą pamatė, kad E. S. ir nukentėjusieji stumdosi, todėl supratęs, jog E. S. nesugebės pasipriešinti stambaus kūno sudėjimo nukentėjusiesiems, nuo stalo griebė stiklinį degtinės butelį ir pribėgęs prie vieno iš nukentėjusiųjų trenkė per galvą. Kitas nuteistasis E. S. teisme parodė, kad į alaus barą atsinešė degtinės butelį, jį pasidėjo ant stalo. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis E. S. šias aplinkybes parodė išsamiau, o teisme prašė vadovautis šiais jo parodymais. E. S. parodė, kad bare tarp jo ir nukentėjusiųjų įvyko žodinis konfliktas, vienas iš nukentėjusiųjų jį pradėjo smaugti. Dėl girtumo tikslesnių įvykio aplinkybių neatsiminė. Iš bylos matosi, kad įvykio metu E. S. iš tikrųjų buvo girtas, netrukus (maždaug po 23 min.) po įvykio jam nustatytas 2,07 promilių girtumas (2 t., 83 b.l.). Aplinkybę, kad tarp E. S. ir S. S. įvyko konfliktas, kuris peraugo į muštines, patvirtino ir pats S. S.. Nukentėjusysis S. S. teisme parodė, kad konfliktas prasidėjo tarp jo ir E. S.. Grįžęs iš lauko į barą pamatė sėdintį E. S., taip pat matė, kad jo ir S. C. vienas alaus bokalas, buvęs ant stalo, išverstas, todėl paklausė, kas išpylė alų. Atsistojęs E. S. pradėjo ant jo rėkti ir sudavė jam smūgį. Nusišluostęs veidą, tik tada pamatė T. V., kuriam liepė nesikišti. Kitas nukentėjusysis S. C. teisme parodė, kad jis su nieko nekonfliktavo, o grįžęs į barą pamatė kruviną S. S. ir prie jo esančius du vaikinus, pamatė ateinantį T. V., kuris priėjęs panaudojo elektrošoko prietaisą, atsitraukė ir tada iš nugaros pajuto smūgį į galvą. Betarpiškai, nors ir ne visą, o tik dalimis, mačiusi įvykį barmenė liudytoja M. Ž. teisme parodė, kad nukentėjusiesiems išėjus į lauką atėjo nuteistieji E. S. ir T. V., kurie atsisėdo prie nukentėjusiųjų stalo. Pasistatė ant stalo degtinės butelį. E. S. išvertė nukentėjusiųjų alaus bokalą, o kai grįžo nukentėjusieji, išvertė ir kitą alaus bokalą. E. S. ieškojo dingsties prikibti prie nukentėjusiųjų, klausė, kas jiems nepatinka. Matė, kad T. V. trenkė atsineštu degtinės buteliu S. C. per galvą. Ši liudytoja parodė ir tai, kad T. V. turėjo elektrošoko prietaisą, kurį panaudojo prieš S. C.. Šiuos nukentėjusiųjų S. S. ir S. C. bei liudytojos M. Ž. parodymus patvirtina asmens parodymų atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų ir asmens parodymų atpažinti protokolai. Iš jų matosi, kad S. S. atpažino E. S., kuris alaus bare pirmas sudavė smūgį jam į galvą ir T. V., kuris taip pat užpuolė jį ir S. C., kitas nukentėjusysis S. C. atpažino T. V., kuris prieš jį panaudojo elektrošoko prietaisą ir sudavė jam per galvą. Taip pat ir barmenė liudytoja M. Ž. atpažino nuteistuosius E. S. ir T. V., kurie dalyvavo muštinėse su nukentėjusiaisiais, o T. V. ir kaip asmenį, kuris degtinės buteliu trenkė S. C. per galvą. Iš vaizdo įrašo, kuris padarytas būtent bare įvykio metu, matosi, kad grumiasi E. S., S. C. ir S. S., o su kitais asmenimis ateina T. V., jis praeidamas pro stalą ir nuo jo pagriebęs butelį, su šiuo buteliu du kartus trenkia nugara stovinčiam S. C. į galvos sritį, T. V. trumpam atsitraukia ir pasiėmęs nuo stalo kitą butelį, juo trečią kartą trenkė S. C. į galvą. Po šių atliktų veiksmų T. V. su kitais asmenimis išskuba iš alaus baro. Ekspertizės akto išvados Nr. EG 327/15(05) ir Nr. PEKG 37/2016 (01) patvirtina, kad įvykio metu S. C. padaryti sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Išvadose nurodyta, kad įvykio metu S. C. buvo padaryti sužalojimai, tai – dvi poodinės kraujosruvos viršugalvio srityje, kairio momenkaulio ir kairio smiklinkaulio uždaras linijinis lūžis, lydimas kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio, galvos smegenų sumušimas, pasireiškęs kontūziniais židiniais abipus smilkininėse skiltyse. Šie sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mąstą, nes dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, sukėlusio galvos smegenų suspaudimą, buvo reikalingas chirurginis gydymas – jam buvo atlikta operacija. Dėl liekamųjų reiškinių po patirtų sužalojimų nukentėjusysis prarado 45 proc. bendrojo darbingumo, kas taip pat atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mąstą.

73Visi šie įrodymai patvirtina, kad būtent nuo T. V. veiksmų S. C. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, taip pat šių įrodymų visuma dar kartą paneigia nuteistojo T. V. apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad ir kiti asmenys naudoję smurtą prieš nukentėjusįjį galėjo sunkiai sutrikdyti S. C. sveikatą. Teisėjų kolegijos nuomone, priešingai, nei nurodoma nuteistojo T. V. apeliaciniame skunde, teismas išvadas dėl T. V. kaltės padarius sunkų sveikatos sutrikdymą S. C. pagrindė išnagrinėtų įrodymų visuma, o ne remdamasis prielaidomis.

74Ir iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matosi, kad T. V. faktiškai neginčija savo kaltės dėl sunkaus sveikatos S. C. sutrikdymo, nurodo konkrečius smurtinius veiksmus, atliktus prieš nukentėjusįjį – stikliniais buteliais sudavė nukentėjusiajam į galvą. Esminė aplinkybė, su kuria nesutinka nuteistasis, ta, kad sunkų sveikatos sutrikdymą padarė dėl chuliganiškų paskatų. Nurodo, kad jis nusikaltimą padarė ne dėl chuliganiškų paskatų, o dėl kitų paskatų – gelbėdamas draugą.

75Pagal BK 135 str. 1 d. atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas. Pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. atsako tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų – tai sunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas negerbiant bei demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiama priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, nusikalstama be jokios dingsties arba kaip pretekstą savo veiksmams panaudojant mažareikšmę dingstį. Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75/2005, 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-241/2009, 2K-266/2009, 2K-7/2013, 2K-383/2015 ir kt.). Tačiau pagal irgi galiojančią teisminę praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2013), smurto veiksmai, nors ir atlikti viešoje vietoje ir sutrikdę viešąją tvarką, ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų. Tais atvejais, kai kaltininko viešojoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, chuliganiškų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė neinkriminuojama.

76Pirmosios instancijos teismas, T. V. pripažinęs kaltu ir kvalifikavęs sunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, nurodė, kad iš nukentėjusiųjų parodymų galima spręsti, jog konfliktas pirmiausiai kilo tarp S. S. ir E. S., kuris išpylė nukentėjusiųjų bare paliktą alų. S. S. vienodai nuosekliai visuomet tvirtino, kad būtent šis kaltinamasis bare pirmiausiai ėmė reikšti savo nepasitenkinimą, jiedu susikibo ir tuomet jis pajuto smūgius į pakaušį bei kaktą. Iš vaizdo įrašo matyti, jog E. S. stumdantis su S. S., iki S. C. atėjimo prie jų, greta jų nebuvo jokių kitų pašalinių žmonių, tame tarpe – ir kaltinamojo T. V.. Kaip parodė nukentėjusysis S. C., S. S. į barą iš kiemo grįžo pirmas, o jis, po kelių minučių nusileidęs į barą, pamatė S. S. jau prakirsta kakta, jam stipriai bėgo kraujas, jis buvo susikibęs su E. S.. S. C. gindamas draugą sugriebė E. S. už kaklo ir bandė jį atitraukti. Tik po to į barą atėjo T. V., kuris, kaip matyti iš vaizdo įrašo, buvo be striukės, griebė nuo stalo butelius ir sudavė jais kelis smūgius S. C. į jo galvos kairę pusę – būtent čia nukentėjusiajam ir buvo nustatyti tiek išoriniai, tiek vidiniai galvos sužalojimai. Skundžiame nuosprendyje nurodyta ir tai, kad šioje byloje nustatyta, jog prieš įvykį kaltinamieji su draugais girtavo švęsdami E. S. gimimo dieną. Į alaus barą, kuriame įvyko muštynės su nukentėjusiaisiais, jie atėjo be jokio konkretaus tikslo, po to, kai darbą 24 val. baigė greta tame pačiame pastate esanti picerija. Nors E. S. parodė, kad jis į barą užėjo nusipirkti sulčių, tačiau jų nepirko – bare dirbusi liudytoja M. Ž. apie tai neužsiminė nei tyrimo metu, nei teisme. Priešingai, atėjęs į barą kaltinamasis ėmė kabinėtis prie nukentėjusiojo S. S., išliejo jų geriamą alų, po to ėmė stumdytis. Taip prasidėjo muštynės tarp kaltinamųjų ir jų draugų bei nukentėjusiųjų, kurie yra gerokai už juos vyresni bei nebuvo anksčiau pažįstami. Pirmosios instancijos teismo nuomone, visiškai akivaizdu, kad šis konfliktas kilo be jokios suprantamos tam priežasties, kaltinamieji muštynes sukėlė viešoje vietoje, matant kitiems tuo metu bare buvusiems pašaliniams žmonėms, muštynių metu naudojo įvairius daiktus, kuriais buvo kryptingai siekiama padaryti nukentėjusiems rimtesnius sužalojimus. Tokiais veiksmais jie pademonstravo aiškią nepagarbą visuomenei bei atskiriems jos nariams (nukentėjusiems), kurie iki įvykio metu nebuvo nei agresyvūs, nei priešiškai nusiteikę. T. V. tvirtinimą, kad jis stengėsi apginti E. S. nuo stambesnių dviejų buvusių nukentėjusiųjų, paneigia jo veiksmai įvykio metu, kuomet jis net nebandė skirti besistumdančių nukentėjusiųjų ir E. S., o iš karto puolė S. C. ir ėmė jį daužyti buteliais, mėtyti į nukentėjusiuosius alaus bokalus. Kita vertus, patys kaltinamieji visų pirma ėmė elgtis įžūliai, sukėlė muštynes – tokiais atvejais bandyti po to pateisinti savo elgesį poreikiu gintis ar ginti kitus jau nebėra prasmės, nes teismų praktikoje jau seniai susiformavo nuostata, kad tarpusavio muštynių metu besiginančių nėra – yra tik puolantys. Tokiu būdu bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad savo iš esmės chuliganiškais veiksmais įvykio metu kaltinamieji ne tik akivaizdžiai pademonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, bet ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes buvo nutrauktas baro darbas, sužaloti nukentėjusieji, šokiruoti pašaliniai žmonės.

77Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis apie tai, kad ir T. V. smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį S. C. padarė dėl chuliganiškų paskatų, teisėjų kolegija nesutinka, nes jas paneigia įrodymai ir nustatytos bylos aplinkybės. Skundžiamame nuosprendyje ir šiame nuosprendyje išdėstytais įrodymais nustatyta, kad nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytoje vietoje ir laiku konfliktas pirmiausia kilo tarp E. S. ir S. S., šis konfliktas peraugo į grumtynes, taip pat ir grįžęs į barą S. C. prisijungė prie šių grumtynių, bandydamas juos išskirti, ir tik tada atėjo T. V., kuris eidamas link besistumdančių E. S., S. S. ir S. C., nuo stalo pasiėmė butelį ir juo du kartus trenkė S. C. per galvą, po šių smūgių atsitraukė ir nuo stalo pasiėmęs kitą butelį, juo vieną kartą trenkė S. C. per galvą.

78Net ir pats pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pažymėjo, kad konfliktas pirmiausiai kilo tarp S. S. ir E. S., kuris išpylė nukentėjusiųjų bare paliktą alų. Tik po to į barą atėjo T. V., kuris griebė nuo stalo butelius ir jais sudavė kelis smūgius S. C. į jo galvos kairę pusę. Nuosprendyje nurodyta dar ir tai, kad atėjęs į barą E. S. ėmė kabinėtis prie nukentėjusiojo S. S., išliejo jų geriamą alų, po to ėmė stumdytis. Taip prasidėjo muštynės tarp kaltinamųjų ir jų draugų bei nukentėjusiųjų, kurie yra gerokai už juos vyresni bei nebuvo anksčiau pažįstami.

79Teisėjų kolegija pažymi, kad analogiškoje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija (kasacinė nutartis Nr. 2K-405/2013) nurodė, jog tais atvejais, kai kaltininko viešojoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, chuliganiškų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė neinkriminuojama.

80Teisėjų kolegijos nuomone, net ir pats teismas pripažino, kad konflikto, peraugusio į muštynes, iniciatoriumi T. V. nebuvo, jis konflikte net nedalyvavo, o prisijungė tik vykstant muštynėms tarp E. S. ir nukentėjusiųjų. Nuteistasis T. V., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme vienodai parodė, kad pamatęs savo draugą E. S. besistumdantį su stambaus kūno sudėjimo nukentėjusiaisiais, nuo stalo paėmęs butelius, trenkė vienam iš tų vyrų per galvą. T. V. į muštynes įsivėlė norėdamas apginti E. S.. Nuteistasis ir apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nebuvo muštinių sukėlėju, nežinojo, dėl kokios priežasties jos prasidėjo, o į jas įsijungė vėliau, norėdamas padėti draugui. Teismas, atmesdamas T. V. parodymus, kad jis stengėsi apginti E. S. nuo stambesnių dviejų buvusių nukentėjusiųjų, nurodė, jog tai paneigia jo veiksmai įvykio metu, kuomet jis net nebandė skirti besistumdančių nukentėjusiųjų ir E. S., o iš karto puolė S. C. ir ėmė jį daužyti buteliais, mėtyti į nukentėjusiuosius alaus bokalus. Net ir iš šių teismo išvadų matosi, kad teismas pripažįsta, jog T. V. prie besistumdančiųjų prisijungė po to, kai šis konfliktas jau buvo peraugęs į muštynes. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, tokie T. V. veiksmai negali būti vertinami kaip chuliganiški, nuteistojo elgesio motyvas buvo ne priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, ar nusikalsti be jokios dingsties arba kaip pretekstą savo veiksmams panaudoti mažareikšmę dingstį, o T. V. prie besimušančių E. S., S. S. ir S. C. priėjo bei sudavė smūgius nukentėjusiajam dėl to, kad norėjo padėti draugui E. S.. Todėl T. V. smurtinius veiksmus nulėmė ne chuliganiškos paskatos, o kitos paskatos. Byloje nepaneigta, o bylos duomenys netgi patvirtina, kad tuo metu bare vienas iš nukentėjusiųjų kitą nuteistąjį šioje byloje E. S. bandė smaugti ar bent buvo rankomis sugriebęs jį už gerklės. Vėliau į barą atėjęs T. V. matė tai ir jo įsitraukimo į šį konfliktą bei smūgių sudavimo buteliais S. C. motyvas buvo noras padėti draugui, prieš kurį irgi buvo naudojamas smurtas. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nors T. V. smurtiniai veiksmai, atlikti prieš nukentėjusįjį, buvo viešoje vietoje – alaus bare – ir šiais veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, tačiau, kaip nustatyta, T. V. motyvas buvo ne chuliganiškos paskatos, o kitos – noras padėti draugui.

81Teisėjų kolegija nuteistojo T. V. apeliacinį skundą tenkina tik iš dalies, nes nors ir nustačius, kad T. V.

82padarė sunkų sveikatos S. C. sutrikdymą ne dėl chuliganiškų paskatų, tačiau vertinti jo veiksmus kaip būtinąją gintį pagrindo irgi nėra.

83Teismas, atmesdamas nuteistojo T. V. tvirtinimą, kad jis stengėsi apginti E. S. nuo stambesnių dviejų buvusių nukentėjusiųjų, nurodė, kad teisminėje praktikoje susiformavusi nuostata, kad tarpusavio muštynių metu besiginančių nėra – yra tik puolantys. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš tikrųjų galiojančioje teisminėje praktikoje laikomasi nuostatos, kad muštynėse paprastai besiginančiųjų nėra, abi pusės dažniausiai būna puolančiosios (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-76/2011, 2K-273/2012, 2K-501/2013, 2K-25-942/2015), tačiau šios nuostatos siejamos ne su kvalifikuojančio požymio – chuliganiškų paskatų – aiškinimu, kaip tai padarė pirmosios instancijos teismas, o su būtinąja gintimi ar būtinosios ginties ribų peržengimu.

84BK 28 str. 1 d. nurodyta, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. To paties straipsnio 2 d. nurodyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. BK 28 str. 3 d. nurodyta, kad būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika. Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 str. 2 d.: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams.

85Šioje byloje nustatyta, kad T. V. sudavė smūgius S. C. norėdamas apginti draugą E. S., tačiau daryti išvadą, kad E. S. tuo metu tikrai grėsė pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis į jo gyvybę ar sveikatą, pagrindo nėra ir tai privalėjo suprasti pats T. V.. Todėl nesant galimybės jo veiksmus laikyti būtinąja gintimi ar būtinosios ginties ribų peržengimu, nenustačius T. V. veiksmuose chuliganiškų motyvų, t. y. būtinojo BK 135 str. 2 d. 8 p. numatytos nusikalstamos veikos požymio, nuteistojo nusikalstama veika perkvalifikuojama iš BK 135 str. 2 d. 8 p. į BK 135 str. 1 d.

86Teisėjų kolegija jau pažymėjo, kad sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymas nukentėjusiajam S. C. ne dėl chuliganiškų paskatų, o dėl kitų, asmeninio pobūdžio paskatų, nepaneigia kitų T. V. nusikalstamų veiksmų įvertinimo bei kvalifikavimo pagal BK 284 str. 1 d. Kad T. V. padarė viešosios tvarkos pažeidimą ir kad ši jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d., patvirtina jau aptarti ir išnagrinėti įrodymai. Pažymėtina ir tai, kad nuteisimo pagal BK 284 str. 1 d. savo skunde neginčija ir pats apeliantas.

87Perkvalifikavus T. V. nusikalstamą veiką iš BK 135 str. 2 d. 8 p. į 135 str. 1 d., teisėjų kolegija iš naujo skiria nuteistajam bausmę pagal šį baudžiamąjį įstatymą. Skiriant bausmę teisėjų kolegija vadovaujasi BK 41 str. 2 d. nuostatomis apie bausmės paskirtį, BK 54 str. 2 d. numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir kitomis BK bendrosios dalies normomis, nustatančiomis bausmių skyrimo taisykles. Skiriant bausmę T. V., kolegija remiasi ir tais motyvais, kurie jau buvo išdėstyti ir skundžiamame nuosprendyje.

88Nuosprendyje nurodyta, kad T. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl veikos, numatytos BK 135 str. 2 d. 8 p., pripažįstama tai, kad jis atlygino dalį žalos nukentėjusiajam S. C. (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Jis atsiprašė nukentėjusiojo, matyti, kad dėl padaryto akivaizdžiai pergyvena. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas, nurodydamas, kad T. V. atsiprašė nukentėjusiojo, kas rodo jo nuoširdų gailėjimąsi, pagrįstai nenustatė dar vienos nuteistojo T. V. atsakomybės lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi (BK 59 str. 1 d. 2 d.). Nors teisminio nagrinėjimo metu T. V. kaltę pripažino, nesutiko tik su nusikalstamos veikos kvalifikavimu, davė parodymus apie savo atliktus konkrečius smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį, tačiau iš bylos matosi ir tai, kad T. V. ikiteisminio tyrimo metu pirmųjų apklausų metu savo kaltės nepripažino ir iš viso atsisakė duoti parodymus (2 t., 100, 102 b.l.), o tik vėliau savo kaltę pripažino ir davė parodymus apie nusikalstamas veikas. Teismas nustatė ir T. V. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šių veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), taip pat ir tai, kad viešosios tvarkos sutrikdymą (BK 284 str. 1 d.) padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Skirdamas bausmes teismas atsižvelgė ir į nuteistojo T. V. asmenybę – anksčiau neteistas, nors įvykio metu niekur nedirbo, bet buvo užsiregistravęs darbo biržoje, o šiuo metu dirba, po šių nusikalstamų veikų padarymo naujų nusikaltimų nepadarė.

89BK 284 str. 1 d. sankcija numato viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. T. V., atsižvelgiant į tai, kad nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.), taip pat į tai, jog padarytas tyčinis, nesunkus, baigtas, savo esme smurtinis nusikaltimas, teismas vis dėlto paskyrė švelnesnę bausmės rūšį – baudą. Ši bausmė nėra per griežta ir jos apeliaciniame skunde neginčija pats nuteistasis. BK 135 str. 1 d. sankcija numato laisvės atėmimą iki dešimties metų. Skiriant bausmę už šį nusikaltimą teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nustatyta viena T. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 str. 1 d. 3 p.), taip pat viena ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Atsižvelgiama ir į tai, kad T. V. padarė sunkų, tyčinį, smurtinį nusikaltimą, panaudojęs stiklinius butelius, taip pat ir į tai, kad dėl nuteistojo padarytų sužalojimų, S. C. neteko 45 proc. darbingumo. Į kaltininko asmenybę – anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, taip pat ir tai, kad po nusikaltimo padarymo, dirba, charakterizuojamas teigiamai.

90Teisėjų kolegijos nuomone, T. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė pagal savo reikšmę nusveria jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Nuteistasis nukentėjusiajam atlygino ne tik visą turtinę žalą, bet ir dalį neturtinės žalos. Nors tai ir nebuvo pripažinta dar viena atsakomybę lengvinančia aplinkybe, pats pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad T. V. dėl padaryto nusikaltimo labai pergyvena, atsiprašė nukentėjusiojo. Skundžiamu nuosprendžiu teismas T. V. pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. paskyrė bausmę, kuri visiškai artima sankcijos minimumui. Įvertinusi tas pačias bylos aplinkybes teisėjų kolegija pagal BK 135 str. 1 d. nuteistajam irgi skiria bausmę, kuri artimesnė šio baudžiamojo įstatymo sankcijos žemutinei ribai.

91Be kitų prašymų, apeliaciniame skunde nuteistasis išdėstė ir prašymą jo nusikalstamą veiką perkvalifikavus iš BK 135 str. 2 d. 8 p. į 135 str. 1 d., paskirti švelnesnę bausmę ir taikyti BK 75 str. nuostatas. Skunde nurodoma, kad jis nusikalto pirmą kartą, dirba, atlygino turtinę žalą nukentėjusiajam S. C., gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Šis prašymas tenkinamas, teisėjų kolegijos nuomone, bausmės tikslai bus pasiekti ir nepaskiriant T. V. realios laisvės atėmimo bausmės.

92BK 75 str. numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Tačiau, atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Vertinant nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, svarbią reikšmę turi aplinkybės, egzistuojančios apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu, nes bausmė skiriama asmeniui esamuoju laiku už jo praeityje padarytą nusikalstamą veiką. Jeigu asmuo po nusikalstamos veikos padarymo ilgą laiką laikosi visuomenėje priimtinų etikos ir moralės normų, nepažeidinėja įstatymų, nedaro naujų nusikalstamų veikų ar kitokių teisės pažeidimų, stiprina socialinius ryšius, sukuria šeimą, dirba ar mokosi, galima pagrįstai manyti, kad jo asmenybės pavojingumas mažėja ir toks asmuo savo elgesiu iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo įrodo, jog jis siekia pasitaisyti ir ateityje nedaryti nusikalstamų veikų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015, 2K-130-648/2016).

93Įvertinusi visas šiame nuosprendyje jau aptartas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į duomenis, apibūdinančius nuteistojo asmenybę, kolegija daro išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokia išvada daroma dėl to, kad T. V. anksčiau neteistas, nors nusikalstamų veikų metu nedirbo, buvo užsiregistravęs darbo biržoje, bet šiuo metu dirba, teigiamai charakterizuojamas. T. V. yra jauno amžiaus ir siekia atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą nukentėjusiajam. Iš bylos matosi, kad dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme T. V. atlygino visą turtinę žalą nukentėjusiajam S. C., taip pat ir dalį neturtinės žalos. T. V. sunkiai sutrikdė S. C. sveikatą ne dėl chuliganiškų paskatų. Visų šių bylos aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos nuomone, leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis T. V. ateityje naujų nusikalstamų veikų nedarys, būdamas laisvėje dirbs ir toliau atlygins nusikalstamomis veikomis padarytą žalą. Taip pat galima padaryti išvadą, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti ir be realaus T. V. paskitos laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Todėl iš dalies tenkinant nuteistojo apeliacinį skundą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad T. V. paskirtos bausmės vykdymas gali būti atidėtas taikant BK 75 str.

94Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo dar ir tai, kad priteistos neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam S. C. yra per didelis, todėl prašo šios žalos atlyginimo dydį sumažinti. Tuo tarpu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. C. apeliaciniame skunde nurodo, kad priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydis yra per mažas, prašo iš nuteistojo priteisti 13 978 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat nurodo ir tai, jog teismas nepagrįstai nepriteisė ir procesinių palūkanų. Šioje dalyje nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas ir dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų.

95Iš bylos matosi, kad nukentėjusysis S. C. buvo pareiškęs 14 481 Eur (50 000 Lt) civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (3 t., 29-33 b.l.). Iš baudžiamosios bylos taip pat matosi, kad dar teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis T. V. atlygino dalį neturtinės žalos nukentėjusiajam S. C. (4 t., 107-108 b.l.). Pirmosios instancijos teismas šį civilinį ieškinį tenkino iš dalies. Teismas neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažino iki 10 000 Eur ir atsižvelgęs į tai, kad nuteistasis atlygino dalį – 503 Eur – neturtinės žalos, šia suma dar sumažino neturtinės žalos dydį ir iš nuteistojo T. V. priteisė 9 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam S. C..

96CK 6.250 straipsnis neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą, o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui.

97Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį teismas atsižvelgė į reikšmingas aplinkybes – S. C. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kuris jam nesuteikus savalaikės kvalifikuotos medicininės pagalbos neabejotinai būtų baigęsis jo mirtimi. Matyti ir tai, kad dėl šio sužalojimo S. C. ne tik buvo priverstas iškęsti sunkų ir varginantį gydymą, galvos operaciją, ilgą reabilitaciją, tačiau iš sveiko vyro tapo žmogumi su negalia, neteko beveik pusės bendro darbingumo. Prisiminimui apie šį įvykį jam galvoje liko masyvus randas, trepanacinio defekto, padengto plastika plotas galvoje siekia net 36 cm2. Be to, jam dėl sužalojimo liko neryškūs galvos smegenų nervų organiniai pažeidimai; neryškūs smegenų žievės pažeidimai, susiję su kalba; koordinacijos sutrikimai; nežymūs galūnių raumenų tonuso padidėjimas bei jėgos sumažėjimas; neatmetama epilepsijos priepuolių galimybė. Nuosprendyje nurodyta ir tai, kad nors pasekmės nukentėjusiajam yra iš ties sunkios ir ilgalaikės, tačiau atsižvelgus ir į tai, kad didelė turtinė žala jam nebuvo padaryta, kaltinamasis, nors ir dirba, tačiau didesnio savarankiško turto neturi, įvertinus teismų praktiką analogiškose baudžiamosiose byloje bei vadovaujantis CK 6.250 str. 2 d. numatytais kriterijais, nukentėjusiajam priteistinas atlyginimas neturtinei žalai atlyginti mažinamas iki 10000 Eur. O įvertinus kaltinamojo nukentėjusiajam atlygintą sumą, iš jo priteisiama 9500 Eur S. C..

98Teisėjų kolegijos nuomone, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį teismas nuosprendyje nepagrįstai pakankamai didelį dėmesį skyrė tai aplinkybei, kad didelė turtinė žala S. C. padaryta nebuvo, T. V., nors ir dirba, tačiau didesnio savarankiško turto neturi, tačiau pakankamai neįvertino kitų CK 6.250 str. 2 d. nurodytų aplinkybių, taip pat ir dalies tų aplinkybių, kurias apeliaciniame skunde nurodo nukentėjusysis S. C..

99Teismas nepakankamai atsižvelgė į tai, kad dėl nuteistojo T. V. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis S. C. neabejotinai patyrė didelius fizinius skausmus ne tik nusikaltimo padarymo metu, bet ir po nuteistajam atliktos chirurginės operacijos, gydymo ir reabilitacijos laikotarpiais. T. V. smurtinių veiksmų metu S. C. betarpiškai jautė fizinį skausmą, o jam nesuteikus savalaikės kvalifikuotos medicininės pagalbos neabejotinai būtų baigęsis jo mirtimi. Iš bylos matosi, kad dėl patirtų sužalojimų S. C. neteko 45 proc. darbingumo, be to, galvoje liko masyvus randas, trepanacinio defekto, padengto plastika, plotas galvoje siekia net 36 cm2, liko neryškūs galvos smegenų nervų organiniai pažeidimai, neryškūs smegenų žievės pažeidimai, susiję su kalba, koordinacijos sutrikimai, nežymūs galūnių raumenų tonuso padidėjimas bei jėgos sumažėjimas, neatmetama epilepsijos priepuolių galimybė. Kaip ir pats pirmosios instancijos teismas nurodė, nukentėjusysis iš sveiko vyro tapo žmogumi su negalia. Apeliaciniame skunde S. C. nurodo ir tai, kad šiuo metu vis dar jaučia pastovią baimę – bijo būti vienas, taip pat bijo išeiti iš namų ir pan. Jį kankina nemiga, naktimis sapnuoja košmarus, naktį dažnai pabunda ir nebegali užmigti, taip pat iki šiol tęsiasi ir fizinis skausmas. Dėl nusikaltimo patyrė ir kitus didelius nepatogumus, tame tarpe ir nepatogumus, susijusius su atliktu šios bylos ikiteisminiu tyrimu bei šios bylos nagrinėjimu teisme, nes apklausiamas vis iš naujo išgyveno skaudžias įvykio aplinkybes. Skunde nurodoma dar ir tai, kad S. C. patyrė ir viešą pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, bejėgiškumo jausmą. Visos šios aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, rodo, kad dėl T. V. padarytų sužalojimų nukentėjusysis S. C. patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą, dėl sužalojimų pakito jo gyvenimo kokybė, o visa tai yra vertinama kaip neturtinė žala, kurią teismas nepagrįstai sumažino iki 10 000 Eur. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, teismas turėjo įvertinti ne tik žalą padariusio asmens turtinę padėtį, esamą bylos nagrinėjimo metu, bet ir kitas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos žalą padariusio asmens turtinei padėčiai ateityje. Nors T. V. šiuo metu ir neturi jokio turto, tačiau yra jaunas, sveikas, turintis darbą ir ateityje galintis atlyginti didesnę neturtinę žalą.

100Įvertinusi jau aptartas bylos aplinkybes bei atsižvelgdama į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat ir į galiojančią teisminę praktiką, teisėjų kolegija iš dalies tenkina nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. C. apeliacinį skundą ir iš T. V. priteisia visą civiliniame ieškinyje prašomą neturtinės žalos dydį – 14 481 Eur (50 000 Lt), tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis šios žalos dalį atlygino dar teisminio nagrinėjimo metu, ši suma atitinkamai mažinama – 503 Eur, todėl nukentėjusiajam S. C. priteisiamas 13 978 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

101Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. C. apeliaciniame skunde nurodo dar ir tai, kad teismas nepagrįstai nepriteisė 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo civilinio ieškinio pareiškimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad teisminėje praktikoje procesinės palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą yra taikytinos, tiek taikant civilinę atsakomybę, kuri kyla iš delikto, tiek kai tokia atsakomybę kyla iš sutartinių teisinių santykių. Visi apeliacinio skundo argumentai atmetami.

102CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios, kaip išaiškino kasacinis teismas, nereiškia naujos CK neįtvirtintos palūkanų rūšies, nes procesinės palūkanos yra kompensuojamos palūkanos. Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagal galiojančią teisminę praktiką pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą.

103Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad baudžiamajame procese civilinio ieškinio pareiškimo bei nagrinėjimo tvarka yra kitokia nei civiliniame procese. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareikštas tik dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo. Baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos pasekmė, o procesinės palūkanos nėra BK 135 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. ir numatytų nusikaltimų padariniai. Todėl priteisti aptariamas palūkanas nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi dar ir tai, kad priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Iš bylos matosi, kad nuteistasis T. V. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priteistą turtinę žalą jau atlygino, taip pat atlygino ir dalį neturtinės žalos, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs, nes apskųstas apeliacine tvarka. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisės nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos (BPK 336 str. 2 d.).

104Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 4 p.,

Nutarė

105Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 21 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistojo T. V. pripažinimo kaltu pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. ir dėl civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam S. C. klausimo išsprendimo pakeisti:

106Nuteistojo T. V. nusikalstamą veiką iš BK 135 str. 2 d. 8 p. perkvalifikuoti į BK 135 str. 1 d. ir paskirti bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

107Vadovaujantis 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., šią bausmę ir Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 21 d. nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. paskirtą bausmę subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti nuteistajam T. V. galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

108Vadovaujantis BK 66 str. 1 d., 2 d., į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2013 m. gruodžio 25 d. iki 2013 m. gruodžio 27 d.

109Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 8 p., 10 p., nuteistajam T. V. paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams. Paskirti T. V. įpareigojimus bausmės atidėjimo vykdymo laikotarpiu tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

110Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpio pradžią pradėti skaičiuoti nuo 2016 m. gruodžio 1 d.

111Iš nuteistojo T. V. priteisti 13 978 (trylika tūkstančių devynis šimtus septyniasdešimt aštuonis) eurus neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam S. C..

112Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Vadovaujantis BK 63 str. 3 d., 5 d. 1 p., šias bausmes subendrinus bausmių... 4. Iš nuteistojo T. V. priteista 9 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo... 5. Iš nuteistųjų T. V. ir E. S. solidariai priteista 1 000 Eur neturtinės... 6. Iš nuteistojo T. V. taip pat priteista 1 469,98 Eur nukentėjusiojo S. C.... 7. Iš nuteistųjų T. V. ir E. S. solidariai priteista 41,09 Eur nukentėjusiojo... 8. Iš nuteistojo T. V. taip pat nuspręsta išieškoti 951,54 Eur proceso... 9. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas E. S., dėl jo nuosprendis apeliacine tvarka... 10. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 11. T. V. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su E. S., taip pat... 12. Be to, T. V. prieš nukentėjusįjį S. C. panaudojo elektros šoko prietaisą,... 13. Nukentėjusysis S. C. apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios... 14. Apeliaciniame skunde dėstomi nesutikimo argumentai dėl neturtinės žalos... 15. Padaryta žala turi būti atlyginta visiškai (CK 6.251 str. 1 d., 6.283 str.).... 16. Apeliantas nurodo, kad dėl nuteistųjų neteisėtų veiksmų jis, S. C.,... 17. Dėl šio sužalojimo jis ne tik buvo priverstas iškęsti sunkų ir... 18. Apelianto nuomone, visa tai, kas išdėstyta pagal CK 6.250 str. 1 d yra... 19. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo... 20. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ne tik jo,... 21. Pagal CK 6.250 str. įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama... 22. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad jo, S. C., psichinė bei dvasinė gerovė... 23. Dėl apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, be to, įvertinus ir tai, kad... 24. Apeliaciniame skunde dėstomi nesutikimo argumentai ir dėl nepriteistų 5... 25. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netenkino nukentėjusiųjų... 26. Toks teismo civilinės teisės nurodytų normų aiškinimas ir taikymas yra... 27. Skolininkas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo... 28. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios, kaip išaiškino... 29. Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos... 30. Procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme:... 31. Be to, CK 6.210 str. 1 d. nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę... 32. Apelianto nuomone, kadangi šiuo atveju padaryta žala kildinama iš delikto,... 33. Nukentėjusysis S. C. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo... 34. Nuteistasis T. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad su pirmosios instancijos... 35. Nuteistojo T. V. nuomone, įrodymų visuma nepatvirtina kategoriškos išvados,... 36. Pats nukentėjusysis S. C. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad vienas iš... 37. Iš šių išdėstytų aplinkybių, nuteistasis T. V. daro išvadą, kad ne tik... 38. Nuteistojo nuomone, esant nurodytoms aplinkybėms, nenustačius, kad S. C.... 39. Netgi pripažinęs, kad S. C. sunkiai sutrikdyta sveikata jo veiksmais, teismas... 40. Nuosprendyje nurodyta, kad chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota... 41. Skunde pažymima, kad konfliktas alaus bare pirmiausia kilo tarp E. S. ir... 42. Nuteistasis daro išvadą, kad jis į konfliktą, kurio priežasčių... 43. Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo nutartyse yra nurodęs, kad masinių... 44. Skunde nurodoma ir tai, kad netgi padarius prielaidą, jog jo veiksmais buvo... 45. Nuteistasis T. V. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo... 46. Teismo posėdyje nuteistasis T. V. prašo panaikinti sunkų sveikatos... 47. Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Nuosprendis keičiamas dėl... 48. Nuteistojo T. V. apeliaciniame skunde nurodoma, kad įrodymų visuma... 49. Iš bylos ir skundžiamo nuosprendžio matosi, kad pirmosios instancijos... 50. Nuteistasis T. V. teisme kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad... 51. Nuteistasis T. V. pirmų dviejų apklausų ikiteisminio tyrimo metu parodė,... 52. Nuteistasis E. S. teisme kaltu prisipažino ir paprašė vadovautis jo... 53. Nuteistasis E. S. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pagal BK 284 str. 1 d.... 54. Nukentėjusysis S. S. teisme parodė, kad jis su S. C. išėjo iš baro į... 55. Nukentėjusysis S. C. teisme parodė, kad su S. S. nuėjo į alaus barą.... 56. Liudytoja M. Ž. teisme parodė, kad nuo įvykio alaus bare praėjo daug laiko,... 57. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir prie jo pridėto kompaktinio disko... 58. Iš vaizdo įrašo, kuris darytas įvykio metu alaus bare, apžiūros... 59. Specialisto išvadoje Nr. G 15/14(05) nurodyta, kad S. C. kairio smilkinkaulio... 60. Iš specialisto, pateikusio specialisto išvadą Nr. G 15/14(05), paaiškinimo... 61. Ekspertas G. S. teisme paaiškino, kad tvirtina savo pateiktą specialisto... 62. Ekspertizės akto išvadose Nr. EG 327/15 (05) nurodyta, kad pagal medicininius... 63. Ekspertė J. Ž. teisme patvirtino savo pateiktą ekspertizės aktą Nr. EG... 64. Ekspertas N. R. teisme paaiškino, kad yra susipažinęs su kolegų apklausomis... 65. Ekspertizės akto Nr. PEKG 37/2016 (01) išvadose nurodyta, kad pagal... 66. Dar kartą išdėstytų įrodymų visuma patvirtina, kad alaus bare T. V.... 67. Apeliaciniame skunde nuteistasis T. V. nurodo, kad S. C. galvos sužalojimus... 68. Nuosprendyje nurodyta, kad specialistai nustatė, kad sužalojimai S. C.... 69. Skundžiamame nuosprendyje teismas pažymėjo ir tai, kad įvykio vietos... 70. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas padarė teisingą išvadą, kad būtent... 71. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis T. V. ir kelia versiją, kad ir nuo kitų... 72. Iš nuteistojo T. V. parodymų matosi, kad tuo metu, kai nuėjo į alaus barą... 73. Visi šie įrodymai patvirtina, kad būtent nuo T. V. veiksmų S. C. buvo... 74. Ir iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matosi, kad T. V. faktiškai... 75. Pagal BK 135 str. 1 d. atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu... 76. Pirmosios instancijos teismas, T. V. pripažinęs kaltu ir kvalifikavęs sunkų... 77. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis apie tai, kad ir T. V.... 78. Net ir pats pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pažymėjo, kad... 79. Teisėjų kolegija pažymi, kad analogiškoje byloje Lietuvos Aukščiausiojo... 80. Teisėjų kolegijos nuomone, net ir pats teismas pripažino, kad konflikto,... 81. Teisėjų kolegija nuteistojo T. V. apeliacinį skundą tenkina tik iš dalies,... 82. padarė sunkų sveikatos S. C. sutrikdymą ne dėl chuliganiškų paskatų,... 83. Teismas, atmesdamas nuteistojo T. V. tvirtinimą, kad jis stengėsi apginti E.... 84. BK 28 str. 1 d. nurodyta, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią... 85. Šioje byloje nustatyta, kad T. V. sudavė smūgius S. C. norėdamas apginti... 86. Teisėjų kolegija jau pažymėjo, kad sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymas... 87. Perkvalifikavus T. V. nusikalstamą veiką iš BK 135 str. 2 d. 8 p. į 135... 88. Nuosprendyje nurodyta, kad T. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl... 89. BK 284 str. 1 d. sankcija numato viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės... 90. Teisėjų kolegijos nuomone, T. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė pagal... 91. Be kitų prašymų, apeliaciniame skunde nuteistasis išdėstė ir prašymą jo... 92. BK 75 str. numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip... 93. Įvertinusi visas šiame nuosprendyje jau aptartas aplinkybes, taip pat... 94. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo dar ir tai, kad priteistos neturtinės... 95. Iš bylos matosi, kad nukentėjusysis S. C. buvo pareiškęs 14 481 Eur (50 000... 96. CK 6.250 straipsnis neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą,... 97. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad nustatydamas neturtinės žalos... 98. Teisėjų kolegijos nuomone, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį... 99. Teismas nepakankamai atsižvelgė į tai, kad dėl nuteistojo T. V. padarytos... 100. Įvertinusi jau aptartas bylos aplinkybes bei atsižvelgdama į sąžiningumo,... 101. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. C. apeliaciniame skunde nurodo dar ir... 102. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti... 103. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad... 104. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1... 105. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 21 d. nuosprendžio dalį dėl... 106. Nuteistojo T. V. nusikalstamą veiką iš BK 135 str. 2 d. 8 p. perkvalifikuoti... 107. Vadovaujantis 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., šią bausmę ir Panevėžio apygardos... 108. Vadovaujantis BK 66 str. 1 d., 2 d., į paskirtą bausmę įskaityti laikino... 109. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 8 p., 10 p., nuteistajam T. V.... 110. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpio pradžią pradėti skaičiuoti nuo 2016... 111. Iš nuteistojo T. V. priteisti 13 978 (trylika tūkstančių devynis šimtus... 112. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti....