Byla 2A-592-180/2015
Dėl nesąžiningos konkurencijos (trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė ,,Headex“)

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Leadex“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimo ir 2015 m. sausio 12 d. papildomo sprendimo, priimtų civilinėje byloje Nr. 2-2703-603/2014 pagal nurodyto ieškovo ieškinį atsakovams J. G. ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Emplonet“ dėl nesąžiningos konkurencijos (trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė ,,Headex“), ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas UAB ,,Leadex“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams J. G. ir UAB ,,Emplonet“, prašydamas pripažinti atsakovus pažeidus Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų nuostatas, t. y. nesąžiningai konkuravus su ieškovu ir priteisti solidariai iš UAB ,,Emplonet“ ir J. G. ieškovo patirtus nuostolius – 178 564,57 Lt bei bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovas nurodė, kad su atsakove J. G. 2010 m. liepos 26 d. buvo sudaryta darbo sutartis. Ji buvo priimta į projektų vadovės pareigas. Vienu metu ji vykdė analogiškas pareigas ieškovo ir trečiojo asmens bendrovėse, ieškovui nuomojant ją kaip darbuotoją trečiajam asmeniui. 2012 m. kovo 12 d. atsakovė raštu paprašė darbo sutartį nutraukti ir ji (sutartis) buvo nutraukta 2012 m. balandžio 1 d. Nutraukus darbo sutartį atsakovė 2012 m. gegužės 10 d. buvo paskirta konkuruojančios įmonės – atsakovo UAB ,,Emplonet“, įsteigto 2012 m. lapkričio 11 d., direktore. Kai ji dirbo ieškovo įmonėje, siekė pervilioti pas ieškovą ir trečiąjį asmenį dirbusius darbuotojus (ieškovo darbuotoją H. D., dirbusią atsakovės asistente, ir trečiojo asmens darbuotoją V. Š.). H. D. prašymą nutraukti darbo sutartį pateikė 2012 m. balandžio 3 d. Nutraukus darbo sutartį įsidarbino atsakovo bendrovėje. Be to, atsakovė, tapusi konkuruojančios bendrovės (atsakovo) direktore, perviliojo dalį nuolatinių ieškovo klientų, teikė jiems paslaugas, gavo su tuo susijusias pajamas ir savo veikloje panaudojo konfidencialią ieškovo informaciją. Ieškovo įsitikinimu, atsakovė paminėtais veiksmais siekė įgyti konkurencinį pranašumą ir taip pažeidė sąžiningos konkurencijos taisykles. Ieškovo bendrovėje ji (atsakovė) įgijo nemažą patirtį apie paslaugų teikimą, kurią (patirtį) naudoja konkuruojančioje atsakovo bendrovėje, pasitelkusi iš ieškovo perviliotą darbuotoją.

5Ieškovas teigė, kad atsakovė dirbdama ieškovo bendrovėje veikė konkuruojančios bendrovės interesais, siūlydama ieškovo darbuotojams nutraukti darbo sutartis ir pereiti dirbti į atsakovo bendrovę. Tai įrodo ieškovo darbuotojų liudijimai. Atsakovė dirbo projektų vadove, atstovavo ieškovą sudarant konfidencialumo sutartis su kitais įmonės darbuotojais. Taip atsakovei buvo žinomas ieškovo ir trečiojo asmens konfidencialumo sutarčių turinys bei pareiga laikytis konfidencialumo paslapčių. Be to, 2011 m. gegužės 16 d. konfidencialumo sutartis buvo sudaryta tarp ieškovo, atstovaujamo atsakovės, ir buvusios ieškovo darbuotojos H. D. (perėjusios dirbti į atsakovo bendrovę). Taigi buvo imtasi veiksmų apsaugoti konfidencialią informaciją, o konfidencialumo sutarties turinys, atsakovei ją pasirašant ieškovo vardu, ieškovo įsitikinimu, taikytina ir pačiai atsakovei. Nors į bylą nėra pateikta ieškovo su atsakove pasirašytos konfidencialumo sutarties, tai, ieškovo įsitikinimu, nereiškia, kad atsakovė neturėjo paisyti konfidencialios informacijos turinio ir nėra įsipareigojusi šios informacijos nenaudoti, kai įmonės klientų duomenys ir sąrašai savaime laikomi įmonės konfidencialia informacija.

6Ieškovas teigė ėmęsis veiksmų apsaugoti konfidencialią informaciją: 2012 m. rugpjūčio 28 d. buvo pateikęs pranešimus atsakovui UAB ,,Emplonet“ dėl nekonkuravimo pažeidimų prevencijos, prašydamas pateikti informaciją ar atsakovo bendrovėje dirba buvusios ieškovo darbuotojos J. G. ir H. D., taip pat įvertinti ar šių asmenų turima ir naudojama informacija neatskleista ieškovo komercinė paslaptis; buvusioms darbuotojoms 2012 m. rugpjūčio 28 d. raštu priminta apie su ieškovu pasirašytas konfidencialumo sutartis bei prašyta pateikti informaciją, kuri galėjo būti atskleista atsakovui.

7Ieškovas įsitikinęs, kad atsakovė, nutraukusi darbo santykius su ieškovu, šiurkščiai pažeidė konfidencialumo įsipareigojimą, pasinaudodama ieškovo sukaupta informacija apie klientus, jų kontaktinius duomenis bei kainodarą, siūlydama jiems sudaryti paslaugų teikimo sutartis su atsakovės vadovaujama įmone. Be to, nutraukusi darbo sutartį, atsakovė naudojosi ieškovo duomenų bazėmis, siekė kaip įmanoma ilgiau naudotis turimais kontaktinių duomenų resursais, siekdama pasinaudoti jos žinioje esančiais duomenų bazių slaptažodžiais, neleidžiant prisijungti ieškovo darbuotojams, taip trikdant ieškovo ūkinę komercinę veiklą. Savo asmeninėje paskyroje ,,Google docs“ sistemoje atsakovė buvo sukūrusi kandidatų (potencialių darbuotojų nuomai bei atrankai, kuri kaip paslauga teikiama ieškovo ir trečiojo asmens klientams) bylų kaupimo bylą ,,CV bankas“. Ši duomenų bazė, turinti apie 10 000 kandidatų CV įrašų, buvo pagrindinis įmonės darbo įrankis, vykdant atrankos procesą. Su atsakove nutraukus darbo sutartį, buvo pastebėta, kad nurodyta kandidatų duomenų bazė priklauso atsakovės asmeninei paskyrai. Paprašius pakeisti jos savininką (perleisti ieškovui), atsakovė atjungė prieigą prie šio failo, taip sutrikdydama ieškovo veiklą, pati ja naudojosi, nors jau nebebuvo ieškovo darbuotoja ir tik po ilgų raginimų perdavė ieškovui nurodytą duomenų bazę. Tokiu būdu atsakovė, pasinaudodama ieškovo konfidencialia informacija ir atskleisdama ją atsakovui UAB ,,Emplonet“, pažeidė nuostatas dėl konfidencialios informacijos neatskleidimo. Ieškovo teigimu, nurodyta duomenų bazė atsakovės buvo sukurta naudojant išimtinai ieškovo turimą informaciją. Be to, turtinės autorių teisės į kūrinį, kurį sukūrė darbuotojas, atlikdamas tarnybines pareigas ar darbo funkcijas, išskyrus kompiuterių programas, 5 metams pereina darbdaviui, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje (ATGTĮ 9 str. 2 d.).

8Atsakovas UAB ,,Emplonet“, atsakovei J. G. nutraukus darbo santykius su ieškovu ir pradėjus jai dirbti atsakovo bendrovėje, sudarė sutartis su trimis ieškovo klientais: UAB ,,Smurfit Kappa Baltic“, UAB ,,Transcom Worldwide Vilnius“ bei UAB ,,Omnitel“. Nors nurodytos bendrovės, pradėjusios dirbti su atsakovu, nenutraukė ryšių su ieškovu, tačiau dėl paminėto sumažėjo ieškovo pajamos. Atsakovas iš perviliotų klientų UAB,,Smurfit Kappa Baltic“ ir UAB ,,Transcom Worldwide Vilnius“ gavo 178 564,57 Lt dydžio pajamas, kurias būtų gavęs ieškovas. Paminėtos pajamos buvo negautos dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Atsakovo gautos pajamos (turtinė nauda) pripažintinos ieškovo nuostoliais (CK 6.249 str. 2 d.).

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismo įsitikinimu, ieškovas neįrodė, kad atsakovai būtų atlikę nesąžiningos konkurencijos veiksmus, susijusius su ieškovo konfidencialios informacijos atskleidimu ir ieškovo klientų bei darbuotojų perviliojimu (CPK 178 str.), o nesant neteisėtų veiksmų, nėra teisinio pagrindo nustatyti kitas būtinas civilinei atsakomybei kilti taikymo sąlygas (CK 6.247 – 6.249 str.). Teismas iš ieškovo valstybei priteisė 35 Lt (10.14 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

11Dėl atsakovės J. G. veiksmų

12Teismas sprendė, kad darbuotojo veiksmus įsidarbinant konkuruojančioje įmonėje pripažinti neteisėtais galima tik tokiu atveju, jei tarp darbuotojo ir darbdavio būtų sudaryta nekonkuravimo sutartis ar nekonkuravimo nuostatos būtų įterptos į sudarytą darbo sutartį; be to, turi būti įrodyta, kad atsakovė buvo supažindinta su ieškovo informacija, sudarančią komercinę paslaptį, bei kad atsakovė įsipareigojo tokios informacijos nenaudoti.

13Teismo vertinimu, tai, kad ieškovas suteikė atsakovei įgaliojimus pasirašyti konfidencialumo sutartis su ieškovo darbuotojais, nereiškia, kad atsakovė prisiėmė kokius nors įsipareigojimus dėl šios informacijos ir neįrodo, kad ieškovas ėmėsi protingų priemonių dėl konfidencialios informacijos apsaugos ir įsipareigojimų įtvirtinimo. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad klientai ir jų kontaktai buvę konfidencialia informacija, su kuria atsakovė buvusi supažindinta ir dėl kurios buvo įsipareigojusi, kaip neįrodytus.

14Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus ieškinio argumentus, kad atsakovė J. G. pažeidė Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, t. y. kad atsakovė, nutraukusi darbo sutartį su ieškovu, naudojosi ,,Google docs“ sistemoje sukurta duomenų baze. Teismo teigimu, bylos duomenys nepaneigia atsakovės nurodytos aplinkybės, jog atsakovė savo asmeninėje www.google.com internetinio puslapio sukurtoje paskyroje pati sukūrė ieškovo nurodomą duomenų bazę, kurioje talpino personalo, laikinojo įdarbinimo bei komandiravimo atrankose dalyvaujančių asmenų kontaktus. Taigi nutrūkus darbo santykiams su ieškovu, nurodyta paskyra ir toliau liko atsakovės kūriniu, kuris egzistuoja jos asmeniniame profilyje; atsakovė ATGTĮ 9 straipsnio 1 dalies pagrindu laikytina šios duomenų bazės autore, o pagal ATGTĮ 9 straipsnio 2 dalies nuostatas, turtinės autoriaus teisės į šį sukurtą kūrinį penkeriems metams pereina darbdaviui.

15Teismo įsitikinimu, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių atsakovės jungimąsi prie duomenų bazės ar kitus pažeidimus, susijusius su nurodytos duomenų bazės panaudojimu (CPK 178 str.); byloje taip pat nėra pateikta duomenų, sudarančių pagrindą teigti, jog nurodytoje atsakovės paskyroje buvo kaupiama konfidenciali ieškovo klientų informacija.

16Teismo įsitikinimu, ieškovas taip pat nepaneigė atsakovės nurodytos aplinkybės, jog darbo santykiai su ieškovu buvo nutraukti ne siekiant konkuruoti su ieškovu, o dėl galimų geresnių darbo atsakovo bendrovėje galimybių.

17Teismas, vertindamas atsakovės darbo ieškovo ir trečiojo asmens bendrovėse aplinkybes, pažymėjo, kad sutartis dėl darbuotojų nuomos tarp ieškovo ir trečiojo asmens buvo sudaryta 2010 m. kovo 4 d., o atsakovė darbo sutartį su ieškovu sudarė tik 2010 m. liepos 26 d.. Byloje nepaneigtos aplinkybės, jog atsakovė nebuvo darbuotojų nuomos sutarties šalis ir šios sutarties neakceptavo. Teismas padarė išvadą, kad nuomos sutartimi ieškovas ir trečiasis asmuo be atsakovės sutikimo pakeitė jos ir ieškovo sudarytą darbo sutartį, nes nustatė kitą darbuotojo (atsakovės) – darbo vietą, dėl ko darbuotojų nuomos sutartis su priedu neatitinka darbuotojų nuomai taikomų imperatyvių Darbo kodekso 95 straipsnio 1 dalies bei Laikinojo įdarbinimo įstatymo nuostatų. Be to, byloje nėra duomenų apie atsakovės išreikštą valią tapti darbuotojų nuomos subjektu (CK 6.154 str.). Taigi ieškovui vienašališkai pakeitus darbo sutartį, teismas laikė darbuotojų nuomos sutartį niekine ir negaliojančia dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.). Teismo vertinimu, nustačius minėtos nuomos sutarties negaliojimą, laikytina, kad atsakovė nebuvo ieškovo išnuomota trečiajam asmeniui.

18Dėl atsakovo UAB ,,Emplonet“ veksmų.

19Teismas sprendė, kad ieškovo ir bendrovės UAB ,,Transcom Worldwide Vilnius“ sudarytos laikinojo įdarbinimo paslaugų sutarties 1.2 punkte numatyta, kad tarp kliento ir laikinojo darbuotojo neatsiras darbo santykiai ar kiti sutartiniai santykiai, o atsakovas su nurodyta bendrove buvo sudaręs personalo atrankos sutartį, kurios 1.1, 2.2, 2.3, 3.1, 5.2 – 5.4 punktų pagrindu klientas su atrinktu kandidatu sudaro darbo sutartį. Taigi UAB ,,Transcom Worldwide Vilnius“ su ieškovu ir atsakovu buvo sudaręs sutartis dėl skirtingų paslaugų – dėl laikinojo įdarbinimo paslaugų ir dėl personalo atrankos, ir jų vykdymui taikoma skirtinga apmokėjimo už suteiktas paslaugas sistema. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas ir atsakovas nėra konkurentai teikiant paslaugas UAB ,,Transcom Worldwide Vilnius“, todėl, teismo įsitikinimu, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, perviliodamas ieškovo klientą.

20Sutartis tarp atsakovo ir UAB ,,Smurfit Kappa Baltic“ sudaryta 2012 m. rugsėjo 13 d., t. y. praėjus daugiau nei penkiems mėnesiams po to kai atsakovė nutraukė darbo santykius su ieškovu. Be to, byloje esantis UAB ,,Smurfit Kappa Baltic“ raštas (b. l. 49, 2 t.), teismo įsitikinimu, įrodo, kad sutartis sudaryta paties kliento iniciatyva. Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis nenumato draudimo konkuruojantiems ūkio subjektams sudaryti sutartis su tais pačiais klientais, todėl teismas sprendė, kad atsakovas taip pat neperviliojo ieškovo klientų ir neatliko neteisėtų veiksmų.

21Dėl ieškovo darbuotojų perviliojimo

22Pagal formuojamą teisminę praktiką, nustatant nagrinėjamą pažeidimą, atsižvelgtina į šių aplinkybių visetą: ar įrodytas siūlymo pereiti dirbti į konkuruojančią bendrovę faktas, kuris turi būti aiškinamas kaip aktyvus veikimas, adresuotas konkretiems aiškiai nustatytiems subjektams – konkuruojančio ūkio subjekto darbuotojams; ar perėjo dirbti tik vienas darbuotojas, ar tokių perėjusių darbuotojų buvo daugiau. Teismo įsitikinimu, bylos duomenys nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad atsakovai būtų siūlę buvusiai ieškovo darbuotojai H. B. pereiti dirbti į atsakovo bendrovę, pati buvusi darbuotoja patvirtino, kad dirbti iš ieškovo bendrovės pas atsakovą perėjo savo iniciatyva. Be to, ieškovas nepaneigė atsakovų nurodytos aplinkybės, jog H. B. ieškovo bendrovėje užėmė projektų vadovo asistentės pareigas ir atliko funkcijas, susijusias su darbuotojų komandiruotėmis į užsienį, o atsakovo bendrovėje ji užėmė projektų vadovės pareigas ir dirbo su Lietuvos projektais, susijusiais su personalo atranka. Taigi atsakovo bendrovėje įsidarbino tik viena ieškovo darbuotoja ir dėl to, teismo įsitikinimu, konkurencinė aplinka iš esmės nepasikeitė, o atsakovas neįgijo konkurencinio pranašumo.

23Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 12 d. papildomu sprendimu priteisė atsakovui UAB ,,Emplonet“ iš ieškovo UAB ,,Leadex“ 1 766,68 Eur (6 100 Lt) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato pagalba, nes šios išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais. Be to, nustatydamas bylinėjimosi išlaidų dydį, teismas atsižvelgė į bylos sudėtingumą, procesinių dokumentų kiekį, atstovų dalyvavimo teismo posėdžiuose laiką, bei Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio.

24III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį argumentai

25Ieškovas UAB ,,Leadex“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

26Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas suklydo vertindamas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus ir liudytojų parodymus bei taikydamas teismų praktiką;
  2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad joks teisės aktas nenumato, jog Konkurencijos įstatymo 15 straipsnyje įtvirtinti veiksmai laikomi draudžiamais tik esant sudarytam nekonkuravimo susitarimui ar bet kokiam kitam susitarimui; be to, darbuotojo nesupažindinimas su darbdavio konfidencialia informacija negali būti laikomas per se pagrindu atleisti asmenį nuo atsakomybės; teismų praktikoje pripažįstama, kad tam tikra informacija visada turi tam tikrą komercinę vertę; teismas neatsižvelgė į ieškovo patvirtinimą, kad konfidencialumo sutartis su atsakove buvo pasirašyta, tačiau yra dingusi;
  3. Kartu su apeliaciniu skundu teikiami nauji įrodymai (el. laiškų kopijos) patvirtina, kad atsakovei buvo žinoma ieškovo konfidenciali informacija, susijusi su ieškovo klientui teikiamais komerciniais pasiūlymais; ieškovas neturėjo galimybės anksčiau pateikti šių įrodymų, kadangi ieškovė juos buvo ištrynusi iš savo kompiuterio;
  4. Teismas, spręsdamas dėl atsakovų atsakomybės, nevertino netiesioginių įrodymų bei faktinių aplinkybių išsidėstymo, kurie įrodo, kad neturėdama darbo ieškovo bendrovėje patirties, atsakovė nebūtų turėjusi galimybių įsidarbinti atsakovo bendrovėje ir sudaryti sutartis su ieškinyje nurodytais ieškovo klientais; teismas neatsižvelgė į liudytojos V. Š. parodymų dėl siekio pervilioti mažiausiai vieną ieškovo darbuotoją, o kita ieškovo darbuotoja H. B. prašymą nutraukti darbo sutartį pateikė praėjus vienai darbo dienai po to kai atsakovė išėjimo iš darbo ieškovo bendrovėje;
  5. Teismas neatsižvelgė į atsakovo įsteigimo datą ir sutarčių su ieškovo sudarymo datas bei kitas reikšmingas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovas, būdamas neseniai įsteigta bendrove, neturėjo objektyvių galimybių sąžiningai konkuruodamas sudaryti sutartis su ieškovo klientais;
  6. Teismas, atmetęs ieškinio reikalavimus dėl atsakovų veiksmų pripažinimo neteisėtais, nepasisakė dėl žalos atlyginimo, kurią ieškovas pagrįstai skaičiuoja atsižvelgdamas į atsakovo gautą naudą (CK 6.249 str. 2 d.);
  7. Teismas, pripažindamas niekine ir negaliojančia Darbuotojų nuomos sutartį, pasisakė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų (kitų ieškovo darbuotojų) materialiųjų teisių ir pareigų, kas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 2 d. 2 p.); teismas neatsižvelgė į tai, kad Darbuotojų nuomos sutarties data klaidingai nurodyta dėl techninių priežasčių, kadangi akivaizdu, jog kitu atveju (atsakovei nesant ieškovo darbuotoja) tokia sutartis ir jos priedai apskritai nebūtų buvę sudaryti; be to, šios sutarties sudarymo metu Laikinojo įdarbinimo įstatymas negaliojo, o byloje nebuvo kilęs ginčas dėl to, ar atsakovė žinojo dirbanti ne tik ieškovo bet ir trečiojo asmens įmonėje.

27Ieškovas UAB ,,Leadex“ prašo priimti ir prijungti prie bylos naujus įrodymus – elektroninius laiškus, taip pat panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. papildomą sprendimą, priimti naują sprendimą – pakeisti priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį bei jų paskirstymą tarp šalių. Taip pat prašo priteisti ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Teismas nemotyvavo atsakovui iš ieškovo priteisto bylinėjimosi išlaidų dydžio, priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas. Be to, ieškovas buvo pavėluotai (jau po skundžiamo papildomo sprendimo priėmimo) informuotas apie galimybę pateikti atsiliepimą į atsakovo prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo.

28Atsakovai J. G. ir UAB ,,Emplonet“ atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja procesinių dokumentų, teiktų pirmosios instancijos teismui, argumentus, prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovų įsitikinimu, apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvūs, nepagrįsti bylos duomenimis i bylos nagrinėjimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

29IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30Apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

31Byla pagal apeliacinius skundus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neperžengiant apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK320 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

32Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatose įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, o pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.).

33Dėl naujų įrodymų priėmimo

34Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė keturis atsakovės J. G. rašytus elektroninius laiškus, kuriuos prašė teismo priimti, nurodydamas, kad negalėjo pateikti šių įrodymų, atsakovei ištrynus elektroninius laiškus (didžiąją jų dalį) iš savo darbinės elektroninio pašto dėžutės. Taigi šie įrodymai gauti juos atkūrus iš kitų darbuotojų elektroninio pašto dėžučių. Būtinybė pateikti papildomus įrodymus iškilo pirmosios instancijos teismui itin subjektyviai įvertinus ieškovo liudytojų parodymus ir pateiktus kitus įrodymus, nevertinant netiesioginių įrodymų. Naujai teikiami įrodymai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas.

35Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylų nagrinėjimas apeliacine tvarka, nustatytas CPK III dalies normose, nėra teismo proceso pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar jo pakartojimas, nes apeliacinės instancijos teisme civilinė byla nenagrinėjama iš naujo, o patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas, ir tik išimtiniais atvejais apeliacinės instancijos teisme tiriami pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai (pakartotinai arba papildomai), taip pat ir nauji įrodymai (CPK 314 str., 306 str. 3 d., 324 str. 3 d.). Taigi naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti paminėtą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti išimtinai argumentuotas.

36Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad šių įrodymų gauti ir pateikti negalėjo pirmosios instancijos teisme dėl atsakovės veiksmų, t. y. jai ištrynus laiškus iš savo darbo elektroninio pašto dėžutės. Patiektus elektroninius laiškus atsakovė siuntė P. V. – ieškovo ir trečiojo asmens vadovui, todėl, nesant galimybės (taip teigia apeliantas) šiuos elektroninis laiškus atspausdinti iš atsakovės elektroninio pašto dėžutės, apeliantas turėjo galimybę juos atspausdinti iš vadovo elektroninio pašto dėžutės. Apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad apelianto teikiami rašytinai įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, ar kad pirmosios instancijos teismas būtų nepagrįstai atsisakęs juos priimti arba kad vėliau iškilo būtinybė (ir kokia) pateikti naujus įrodymus, kurie iš esmės keistų pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes. Priimti apelianto apeliaciniam teismui pateiktus papildomus įrodymus atsisakytina (CPK 306 str. 3 d., 314 str.).

37Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo

38CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais, be kita ko, pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų.

39Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, be kitų nesutikimo su juo pagrindų nurodo ir tai, kad apygardos teismas, pripažindamas tarp ieškovo ir trečiojo asmens sudarytą Darbuotojų nuomos sutartį niekine ir negaliojančia dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.), nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, o tai sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą.

40Bylos duomenimis, Darbuotojų nuomos sutartis Nr. 2010/03/04-01 buvo sudaryta 2010 m. kovo 4 d. tarp ieškovo UAB ,,Leadex“ ir UAB ,,Headex“. Sutarties šalys byloje buvo įtrauktos dalyvaujančiais byloje asmenimis. Duomenų, kad šios sutarties šalimis būtų kiti asmenys (ieškovo darbuotojai), nėra, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad teismas, nusprendęs dėl šios sutarties galiojimo, nusprendė ir dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto nurodyto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo nėra (CPK 178 str., 320 str. 2 p., 329 str. 2 d. 2 p.).

41Dėl darbuotojo atsakomybės už komercinės paslapties atskleidimą pagrindų

42CK 1.116 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. To paties straipsnio 3 dalies nuostatomis, asmenys, neteisėtais būdais įgiję informaciją, kuri yra komercinė (gamybinė) paslaptis, privalo atlyginti padarytus nuostolius. Pareigą atlyginti padarytus nuostolius taip pat turi darbuotojai, kurie pažeisdami darbo sutartį atskleidė komercinę (gamybinę) paslaptį, ar kitokios sutarties šalis, atskleidusi gautą komercinę paslaptį pažeisdama sutartį.

43Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad šioje CK normoje įtvirtintas pagrindas, iš kuriuo kildinama darbuotojo, atskleidusio komercinę paslaptį, sutartinė civilinė atsakomybė. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad tam, kad pagal CK 1.116 straipsnio 3 dalį įmonės darbuotojui už neteisėtą komercinės paslapties atskleidimą kiltų civilinė atsakomybė, turi būti nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), kaltė (CK 6.248 str.), žala (CK 1.116 str. 3 d., 6.249 str.) ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinis ryšys (CK 6.247 str.). Pareigos neatskleisti įmonės komercinės paslapties ir jos nenaudoti pažeidimas reiškia neteisėtą veiksmą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-10-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014). Sutartinei civilinei atsakomybei atsirasti būtinas sutarties pažeidimas. Jeigu darbuotojas sudaro susitarimą dėl įmonės paslapčių išsaugojimo, tai, kaip ir bet kuris sutarties dalyvis, privalo jo laikytis. Priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių yra viena iš civilinės atsakomybės sąlygų ir pagal teisinį reguliavimą (CK 6.247 str.) atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-05-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-317-916/2015).

44Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama, kad asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip. Šioje teisės normoje įtvirtinta taisyklė – draudimas naudoti komercinę paslaptį sudarančią informaciją tam tikrą laiką, taikytina konkrečiai apibrėžtam suniektų ratui, t. y. susijusiesiems sutartiniais santykiais su ūkio subjektu. Sutartiniai santykiai gali būti atsiradę tiek darbo, tiek kitokios sutarties pagrindu, pavyzdžiui, autorinės, paslaugų teikimo, mokymo, apskaitos vykdymo, audito atlikimo, teisinių paslaugų teikimo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-007-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2015). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad komercinės paslaptys, kaip pramoninės nuosavybės objektas, yra svarbi konkuravimo rinkoje priemonė. Informacija tam, kad būtų laikoma komercine paslaptimi, turi atitikti šiuos požymius: 1) ji turi būti slapta (nevieša); 2) turi turėti tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama; 3) turi būti slapta dėl jos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-06-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012; 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2015).

45Apeliantas, siekdamas jam tikėtina nesąžiningais konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo, iš esmės nurodo tokius neteisėtus atsakovės J. G. veiksmus: neteisėtas pasinaudojimas ieškovo komercinę paslaptį sudarančiais duomenimis, darbuotojų ir klientų perviliojimas. Nors įrodinėdamas patirtą žalą apeliantas taip pat įrodinėja aplinkybę, kad atsakovė neteisėtai pasinaudojo ieškovo duomenimis, sukauptais atsakovės asmeninėje ,,Google“ programos paskyroje, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas nereiškia atskiro savarankiško reikalavimo dėl duomenų bazės turinio (potencialių kandidatų sąrašų) ir ieškovo teisių į jį, o patirtą žalą kildina iš dviejų jo klientų perviliojimo ir dėl to negautų pajamų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo nurodytos aplinkybės dėl atsakovės veiksmų, susijusių su duomenų bazės sukūrimu ir jos turinio valdymu neturi teisinės reikšmės sprendžiant ginčą, be to, nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme apibrėžė ieškovas, nurodydamas ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015), o bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje nėra teismo proceso pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar jo pakartojimas, nes apeliacinės instancijos teisme civilinė byla nenagrinėjama iš naujo, o patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas (CPK XVI skyrius).

46Byloje nustatyta, kad ieškovas su atsakove 2010 m. liepos 26 d. sudarė darbo sutartį Nr. V-201, kuria susitarė dėl atsakovės pareigų (projektų vadovė), sutarties termino, dėl darbo valandų bei atlyginimo. Atsakovės prašymu darbo sutartis nutraukta 2012 balandžio 1 d. Kitą dieną (2012-04-02) atsakovė įsidarbina UAB ,,Emplonet“ (atsakovas nagrinėjamoje byloje) direktore, 2013 m. kovo 4 d paskirta bendrovės vykdančiąja direktore.

47Nagrinėjamoje byloje nesprendžiama, ar konkreti ieškovo nurodyta informacija (klientų, potencialių darbuotojų sąrašai) laikytini galinčiais sudaryti bendrovės komercinę paslaptį, o tai, ar atsakovė buvo tinkamai supažindinta su ieškovo bendrovės komercinių paslapčių sąrašu, ar jai gali būti taikoma pareiga saugoti tokią informaciją. Aiškindamas informacijos savininko veiksmų, nukreiptų į jos apsaugą, kriterijų kasacinis teismas yra konstatavęs, kad protingomis pastangomis išsaugoti informacijos slaptumą, inter alia, galėtų būti laikomos papildomos sutarčių nuostatos, įtvirtinančios konfidencialumo pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2011). Pastangos turėtų būti „protingos“, bet ne „ypatingos“, nes tai nepagrįstai susiaurintų komercinės paslapties ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-06-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-326/2012, 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015).

48Iš nagrinėjamos bylos duomenų aišku, kad apelianto ir atsakovės sudarytoje darbo sutartyje nėra jokių nuostatų, apibrėžiančių ieškovo bendrovės komercinių paslapčių sąrašą ar turinį. Taip pat nėra jokio kito dokumento, kuris įrodytų, kad apeliantas (ieškovas) raštu supažindino atsakovę su bendrovės komercinių paslapčių sąrašu ar turiniu ir pastaroji buvo raštu prisiėmusi įsipareigojimą neatskleisti ir saugoti tokią informaciją.

49Remiantis paminėtomis teisės normomis bei byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė nebuvo tinkamai supažindinta su ieškovo komercinių paslapčių sąrašu, jis nenurodytas ir darbo sutartyje; apelianto nurodyta aplinkybė, kad atsakovei suteikė įgaliojimus pasirašyti konfidencialumo sutartis su kitais darbuotojais, nereiškia, kad dėl to atsakovė prisiėmė kokius nors įsipareigojimus dėl šios informacijos apsaugos ir neįrodo, kad apeliantas ėmėsi protingų priemonių dėl konfidencialios informacijos apsaugos ir su tuo susijusių atsakovės įsipareigojimų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovei netaikytina Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalies nuostata, nes ji nepatenka į šioje nutartyje paminėtų subjektų ratą. Nors ji su apeliantu (ieškovu) buvo sudariusi darbo sutartį, nei joje, nei kitame ieškovo ir atsakovės pasirašytame dokumente (atskiroje sutartyje dėl komercinės (gamybinės) paslapties saugos) nėra įtrauktas susitarimas dėl ūkio subjekto tam tikros informacijos konfidencialumo.

50Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą atsakovei J. G. Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nes šios nuostatos, kuriose įtvirtintas draudimas naudotis, perduoti, skelbti kito ūkio subjekto komercinę paslaptį sudarančią informaciją be šio subjekto sutikimo, taip pat gauti tokią informaciją iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui, taip pat Konkurencijos įstatymo 46 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, jog ūkio subjektai, pažeidę šį įstatymą, privalo atlyginti žalą, padarytą kitiems ūkio subjektams ar fiziniams bei juridiniams asmenims, įstatymų nustatyta tvarka, taikytinos ūkio subjektams, bet ne fiziniams asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-12-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-676/2013; 2014-12-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2014; 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2015).

51Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismo sprendimas, priimtas dėl atsakovės J. G. civilinės atsakomybės, teisėtas ir apgrįstas. Teismas teisingai įvertino bylos įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino ginčo santykius reglamentuojančias materialines teisės normas. Procesinės teisė normų pažeidimo dėl šios ginčo dalies nenustatyta (CPK 178, 185 str.)

52Dėl konkuruojančio ūkio subjekto atsakomybės pagrindų

53Neteisėtai atskleidus įmonės komercinę paslaptį, įmonei gali būti padaroma žalos. CK 1.116 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad asmenys, neteisėtais būdais įgiję informaciją, kuri yra komercinė (gamybinė) paslaptis, privalo atlyginti padarytus nuostolius.

54Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nesąžiningos konkurencijos veiksmai, tarp jų konkuruojančios įmonės siūlymas konkurento darbuotojams nutraukti darbo sutartis, taip siekiant pervilioti darbuotojus, dažniausiai atliekami be konkuruojančios įmonės rašytinio siūlymo ar šalių raštiško susitarimo. Iš perviliojamų darbuotojų ir konkuruojančios įmonės suderintų veiksmų, nukreiptų į darbo sutarčių nutraukimą ir naujų sudarymą, teismas sprendžia apie tokių asmenų žodinio arba pagrįsto bendru supratimu susitarimo buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2007).

55Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tik faktas, jog darbuotojas nutraukė darbo santykius vienoje įmonėje ir įsidarbino konkuruojančioje, nėra pagrindas daryti išvadą dėl nesąžiningos konkurencijos, Tačiau kai yra daugiau įrodymų, patvirtinančių kryptingą darbuotojų rengimąsi pereiti dirbti pas konkurentą, darbo sutartis nutraukiama be svarbių priežasčių, o po jos pasibaigimo iš karto įsidarbinama konkuruojančiame ūkio subjekte, ypač kai tokius veiksmus atlieka ne vienas, o daugiau darbuotojų, šie darbuotojai turi reikšmingos patirties, atitinkančios įmonių veiklos sritį, konkurentas po naujų darbuotojų įdarbinimo įgijo pranašumą, palyginti su buvusia padėtimi, teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, turi spręsti dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų egzistavimo ar jų nebuvimo įrodytumo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-11-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-472/2011; 2014-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014).

56Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas 2012 m. birželio 25 d. su UAB ,,Transcom Worldwide Vilnius“ sudarė personalo atrankos sutartį Nr. EMP-PA-002-01, o paslaugų teikimo sutartis Nr. EMP – PS-011 tarp atsakovo UAB ,,Emplonet“ ir UAB ,,Smurfit Kappa Baltic“ buvo sudaryta 2012 m. rugsėjo 13 d. Pastarosios bendrovės 2014 m. kovo 18 d. rašte, adresuotame atsakovų atstovams, nurodoma, kad sutartis su atsakovu buvo sudaryta UAB ,,Smurfit Kappa Baltic“ iniciatyva. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl paminėtų sutarčių sudarymo aplinkybių bei kitų atsakovo veiksmų, susijusių su konkurencija, nevisapusiškai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes, formaliai vertino įrodymus, konstatavęs tik paminėtų sutarčių sudarymo faktą bei datą, nesiaiškino ir nevertino kitų atsakovo sutarčių su nurodytomis bendrovėmis sudarymo aplinkybių bei su tuo susijusių atsakovo, jo darbuotojų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nevertino atsakovo (jo darbuotojų) veiksmų dėl siūlymų ieškovo darbuotojams pareiti dirbti į atsakovo bendrovę, nesiaiškino, ar tuo buvo pažeista ūkio subjekto pareiga dėl sąžiningos konkurencijos, kaip tai paveikė apelianto bei atsakovo pajamas, ar apeliantas dėl nesąžiningos konkurencijos patyrė nuostolių, kokio dydžio. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą visapusiškai iš objektyviai ištirti visas reikšmingas bylai aplinkybes, tinkamai taikyti ir aiškini materialines bei procesines teisės normas, ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 6, 177, 180,183,185 str.).

57Apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 301 str. 1 d.), ir, kaip jau minėta, šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes, ir išspręsti ginčą iš esmės, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau, įvertinus ginčo esmę bei reikšmę ir tai, kad dėl tirtinų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio byla turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės (svarbiausių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių) ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Paminėtos aplinkybės yra pagrindas perduoti bylą dėl atsakovo UAB „Emplonet“ veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo nuostatoms nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

58Dėl bylinėjimosi išlaidų

59Nusprendus panaikinti dalį skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, naikinamas ir papildomas teismo sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų, kaip sudėtinė pagrindinio teismo sprendimo dalis. Išsprendęs bylą dėl paminėto ginčo, pirmosios instancijos teismas turės pagrindą paskirstyti bylinėjimosi išlaidas iš naujo.

60Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

61Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo – uždarosios akcinės bendrovės ,,Leadex“, ieškinys dėl atsakovo – uždarosios akcinės bendrovės ,,Emplonet“, veiksmų pažeidus Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų nuostatas ir nuostolių atlyginimo ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

62Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

63Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas UAB ,,Leadex“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams J. G. ir... 4. Ieškovas nurodė, kad su atsakove J. G. 2010 m. liepos 26 d. buvo sudaryta... 5. Ieškovas teigė, kad atsakovė dirbdama ieškovo bendrovėje veikė... 6. Ieškovas teigė ėmęsis veiksmų apsaugoti konfidencialią informaciją: 2012... 7. Ieškovas įsitikinęs, kad atsakovė, nutraukusi darbo santykius su ieškovu,... 8. Atsakovas UAB ,,Emplonet“, atsakovei J. G. nutraukus darbo santykius su... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 11. Dėl atsakovės J. G. veiksmų... 12. Teismas sprendė, kad darbuotojo veiksmus įsidarbinant konkuruojančioje... 13. Teismo vertinimu, tai, kad ieškovas suteikė atsakovei įgaliojimus... 14. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus ieškinio argumentus, kad atsakovė... 15. Teismo įsitikinimu, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių... 16. Teismo įsitikinimu, ieškovas taip pat nepaneigė atsakovės nurodytos... 17. Teismas, vertindamas atsakovės darbo ieškovo ir trečiojo asmens bendrovėse... 18. Dėl atsakovo UAB ,,Emplonet“ veksmų.... 19. Teismas sprendė, kad ieškovo ir bendrovės UAB ,,Transcom Worldwide... 20. Sutartis tarp atsakovo ir UAB ,,Smurfit Kappa Baltic“ sudaryta 2012 m.... 21. Dėl ieškovo darbuotojų perviliojimo... 22. Pagal formuojamą teisminę praktiką, nustatant nagrinėjamą pažeidimą,... 23. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 12 d. papildomu sprendimu priteisė... 24. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį argumentai... 25. Ieškovas UAB ,,Leadex“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus... 26. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
  1. Teismas... 27. Ieškovas UAB ,,Leadex“ prašo priimti ir prijungti prie bylos naujus... 28. Atsakovai J. G. ir UAB ,,Emplonet“ atsiliepime į apeliacinį skundą iš... 29. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 30. Apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.... 31. Byla pagal apeliacinius skundus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka,... 32. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei... 33. Dėl naujų įrodymų priėmimo... 34. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu apeliacinės instancijos teismui... 35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylų nagrinėjimas apeliacine... 36. Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad šių įrodymų gauti ir... 37. Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo... 38. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad absoliučiais sprendimo... 39. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, be kitų... 40. Bylos duomenimis, Darbuotojų nuomos sutartis Nr. 2010/03/04-01 buvo sudaryta... 41. Dėl darbuotojo atsakomybės už komercinės paslapties atskleidimą pagrindų... 42. CK 1.116 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad informacija laikoma komercine... 43. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad šioje CK normoje... 44. Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama, kad asmenys,... 45. Apeliantas, siekdamas jam tikėtina nesąžiningais konkurencijos veiksmais... 46. Byloje nustatyta, kad ieškovas su atsakove 2010 m. liepos 26 d. sudarė darbo... 47. Nagrinėjamoje byloje nesprendžiama, ar konkreti ieškovo nurodyta informacija... 48. Iš nagrinėjamos bylos duomenų aišku, kad apelianto ir atsakovės sudarytoje... 49. Remiantis paminėtomis teisės normomis bei byloje nustatytomis faktinėmis... 50. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą... 51. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismo sprendimas, priimtas dėl... 52. Dėl konkuruojančio ūkio subjekto atsakomybės pagrindų... 53. Neteisėtai atskleidus įmonės komercinę paslaptį, įmonei gali būti... 54. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nesąžiningos konkurencijos... 55. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tik faktas, jog darbuotojas nutraukė... 56. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas 2012 m. birželio 25 d. su UAB... 57. Apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo... 58. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 59. Nusprendus panaikinti dalį skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo... 60. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 61. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį,... 62. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 63. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. papildomą sprendimą...