Byla 2K-131-719/2019
Dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 22 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 29 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Armano Abramavičiaus (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Artūro Ridiko (pranešėjas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. ir jo gynėjos advokatės Simonos Balčiauskaitės kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 22 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 29 d. nutarties.

3Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 22 d. nuosprendžiu E. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 186 straipsnio 1 dalį šešių mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant jį dirbti po dvidešimt valandų per mėnesį visuomenės labui. Iš E. P. priteista atlyginti civilinei ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) 2316 Eur turtinę žalą.

4Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 29 d. nutartimi nuteistojo E. P. advokato M. Vasiliausko apeliacinis skundas atmestas.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I. Bylos esmė

71.

8E. P. nuteistas pagal BK 186 straipsnio 1 dalį už tai, kad, 2016 m. lapkričio 29 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) į elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) gavęs komercinį pasiūlymą iš UAB (duomenys neskelbtini) dėl nuotekų valymo įrenginio, UAB (duomenys neskelbtini) elektroniniu paštu pranešus savo duomenis, reikalingus sandoriui sudaryti, nuo sutartos bendros mokėtinos 2130 Eur sumos išankstinio apmokėjimo sąskaitos Nr. 1611127 pagrindu 2016 m. lapkričio 30 d. atlikęs šiai bendrovei 300 Eur avansinę įmoką, jis įgijo UAB (duomenys neskelbtini) pasitikėjimą, dėl to šios bendrovės darbuotojai jo nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), įrengė biologinį nuotekų valymo įrenginį VH TECH (modelis VH6) ir standartinius priedus (membraninę orapūtę „Secoh EL 60 N“, orapūtės talpyklą, dangčius, laikmatį, filtracinį-drenažinį šulinį iš polipropileno DN 1300), už ką E. P. turėjo atsiskaityti jų įrengimo dieną – 2016 m. gruodžio 8 d. sumokėdamas objekto brigados vadovui A. S. pagal pinigų priėmimo kvitą, serija NVĮ, Nr. 2016156, 2316 Eur, tačiau, įtikinęs A. S., kad pinigus sumokės UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui, pasiėmė pinigų priėmimo kvitus su direktoriaus V. I. parašais, kad pinigus UAB (duomenys neskelbtini) gavo, bet su bendrove neatsiskaitė, teigdamas, kad pinigus perdavė A. S. E. P. taip apgaule vengė atsiskaityti už atliktus darbus bei gautas prekes ir padarė UAB (duomenys neskelbtini) 2316 Eur turtinę žalą.

9II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

102.

11Kasaciniu skundu nuteistasis E. P. ir jo gynėja advokatė S. Balčiauskaitė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 22 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 29 d. nutartį bei bylą nutraukti, o civilinės ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą. Kasatoriai skunde nurodo:

122.1.

13Apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo E. P. nuteistas pagal BK 186 straipsnio 1 dalį, grindžiamas prielaidomis, neįvertinus kiekvieno byloje surinkto įrodymo atskirai ir jų visumos.

142.2.

15Byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie paneigtų nuoseklius nuteistojo parodymus, kad jis visiškai atsiskaitė už atliktus darbus, o dokumentai, patvirtinantys sandorio įvykdymą, buvo perduoti juos pasirašius ir sumokėjus pinigus. Tokias E. P. nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojas D. Š. Nuteistojo kaltė grindžiama suinteresuotų bylos baigtimi asmenų, t. y. UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų ir asmenų, galimai pasisavinusių jiems sumokėtus pinigus, parodymais, kurie yra nenuoseklūs ir prieštarauja vieni kitiems. Tik vienas darbuotojas A. S. dalyvavo E. P. sumokant pinigus, o kiti liudytojai darbuotojai V. K. ir A. V. tiesiogiai pokalbyje nedalyvavo ir nematė nagrinėjamo įvykio aplinkybių. Šiuo atveju logiškai nėra paaiškinama, kodėl A. S. savo ranka pildė pinigų priėmimo kvitą ir jį paliko E. P., jeigu nuteistasis pasakė jam, kad sumokės pinigus bendrovės direktoriui. Priešingai, byloje nėra jokių duomenų, kad E. P. tarėsi su UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, kad su juo atsiskaitys tiesiogiai. A. S. nurodė D. Š., kad paliko dokumentus E. P., ne iš karto, o tik kai D. Š. telefono pokalbio metu pasakė A. S., kad nuteistasis sumokėjo už atliktus darbus. Elgdamiesi atsakingai ir rūpestingai, UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai būtų paskambinę bendrovės vadovui ir paklausę, ar E. P. susitarė su juo dėl atsiskaitymo, tačiau nepadarė to. Aplinkybę, kad A. S. pasiėmė pasirašytus dokumentų egzempliorius, skirtus bendrovei, patvirtina tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nurodė konkretų pinigų priėmimo kvito numerį ir seriją, konkrečius žodžius, kuriuos įrašė šiame dokumente, o visa tai įsiminti nėra įmanoma. Todėl A. S. vienas ar su kitais UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojais galimai pasisavino iš E. P. gautus pinigus bei nusprendė pasipelnyti iš nuteistojo remdamiesi žala, kurią padarė atlikdami darbus (nutraukė elektros kabelį), ir teigdami, kad nuteistasis neatsiskaitė už atliktus darbus.

162.3.

17Teismai ignoravo byloje surinktus rašytinius įrodymus, kurie paneigia liudytojų A. S., V. K. ir A. V. parodymus. Kasaciniame skunde cituojami Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 340 patvirtintų Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių 3–5, 8 punktai ir teigiama, kad nagrinėjamu atveju pinigų priėmimo kvite nurodyti konkretūs duomenys, kokia pinigų suma buvo sumokėta ir priimta. Remiantis įstatymo įtvirtintu reglamentavimu ir verslo praktika, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pinigų priėmimo kvitas užbaigus biologinio nuotekų valymo įrenginio įrengimo darbus buvo pildomas, pagrįstai teigtina, jog atsiskaitymas už įrenginį ir atliktus darbus vyko grynaisiais pinigais iš karto po darbų atlikimo, kaip tai nustatė pačios civilinės ieškovės rengta sutartis. Kai E. P. perdavė pinigus A. S., šis tapo atsakingas už gautus pinigus. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis būtų naudojęs apgaulę siekdamas, kad A. S. užpildytų pinigų priėmimo kvitą ir perduotų jam. Atkreipiamas dėmesys, kad pagal E. P. siųstą komercinį pasiūlymą galutinė mokėtina suma, atsižvelgiant į sumokėtą avansą, turėjo būti mažesnė – apie 2000 Eur. Todėl A. S., negavęs pinigų, negalėjo žinoti, ar tą dieną nuteistasis turės visą reikiamą pinigų sumą. Reikšminga ir tai, kad, po savaitės atvykus UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams pakeisti nuotekų valymo įrenginio, A. S. nereiškė jokių pretenzijų E. P., neprašė atsiskaityti ar grąžinti neva nuteistajam paliktų dokumentų, o tai prieštarauja elementariai verslo praktikai ir protingo bei atidaus žmogaus elgesiui. Todėl kasaciniame skunde daroma išvada, kad A. S. tuo metu buvo žinoma, kad E. P. sumokėjo už atliktus darbus.

182.4.

19Teismai konstatavo, kad nuteistojo apgaulė pasireiškė piktnaudžiaujant pasitikėjimu, kurį jis įgijo sumokėdamas avansą UAB (duomenys neskelbtini). Teismų praktikoje nurodyta, kad piktnaudžiavimas pasitikėjimu kaip apgaulės būdas sukčiaujant yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje nustatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko susiklosčiusiais pasitikėjimo santykiais. Tokie santykiai gali susiklostyti dėl asmeninių, tarnybinių, giminystės ar kitokių kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio ryšių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-47-895/2016, 2K-214-895/2018). Pabrėžiama, kad šiuo atveju pinigai buvo sumokėti, nes to reikalavo civilinė ieškovė, kad darbai būtų pradėti, o nuteistojo ir civilinės ieškovės, jos darbuotojų nesiejo jokie ryšiai. Todėl piktnaudžiavimas pasitikėjimu kaip apgaulės būdas E. P. inkriminuotas nepagrįstai. Be to, E. P. neturėjo jokių ketinimų nevykdyti savo įsipareigojimų ir nemokėti už atliktus darbus, o byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis turėjo realias finansines galimybes atsiskaityti su civiline ieškove. Skundžiamuose teismų sprendimuose neatskleista, kaip E. P. savo veiksmais apsunkino UAB (duomenys neskelbtini) galimybes ginti pažeistas teises civilinio proceso tvarka, o padaryta išvada, kad nuteistasis apribojo galimybes bendrovei susisiekti su juo, yra nepagrįsta. Tokią išvadą paneigia liudytojo D. Š. parodymai, kad jis kalbėjo su E. P. dėl atsiskaitymo už atliktus darbus, taip pat nuteistojo atstovo siųstas atsakymas į UAB (duomenys neskelbtini) pretenziją. Svarbu tai, kad bendrovė apskritai nebandė ginti savo pažeistų teisių civilinio proceso tvarka.

202.5.

21Svarbus kriterijus, padedantis atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, yra nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusio asmens savybėmis ir veiksmais. Sukčiavimu paprastai nelaikytini tokie atvejai, kai asmuo elgiasi itin nerūpestingai, pavyzdžiui, savo turtą perleidžia kaltininkui naiviai pasikliaudamas jo geranoriškumu, nors tam nėra jokio pagrindo ar logiško paaiškinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2012, 2K-152/2015). Šioje byloje E. P. apgaulė ir apsunkinimas civilinei ieškovei ginti pažeistas teises grindžiami neatsakingais ir elementaria logika nepaaiškinamais civilinės ieškovės darbuotojų veiksmais, kad buvo išduotas pinigų priėmimo kvitas, nors pinigai nebuvo sumokėti. Tai patvirtina, kad E. P. veiksmai yra dirbtinai kriminalizuoti ir jis nuteistas nepagrįstai pagal BK 186 straipsnio 1 dalį. Dėl šios priežasties byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo civilinei ieškovei turėtų būti paliktas nenagrinėtas.

223.

23Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintautas Gudžiūnas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo E. P. ir jo gynėjos advokatės S. Balčiauskaitės kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

243.1.

25Teismai įvertino tiek kiekvieną byloje surinktą ir ištirtą įrodymą atskirai, tiek jų visumą ir, remdamiesi jais, padarė teisingas išvadas dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymo. Todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo padarytas esminis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas.

263.2.

27Priešingai, nei teigia kasatoriai skunde, byloje nėra duomenų, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai A. S., V. K. ir A. V. davė prieštaringus ir nenuoseklius parodymus, be to, jie yra suinteresuoti bylos baigtimi. Šie liudytojai vienodai aiškino, kad, jiems atliekant darbus, buvo nutrauktas elektros kabelis, kurį savo lėšomis pakeitė pats E. P., todėl jie pagrįstai manė, kad dėl šios priežasties nuteistasis jiems pareiškė atsiskaitysiąs ne su jais tiesiogiai, o su bendrovės direktoriumi. Taigi UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai po įrenginio sumontavimo negavo pinigų, bet A. S. surašė dokumentus ir juos paliko E. P. tikėdamas šio pažadu, kad sumokės pinigus bendrovės direktoriui. Vien tai, kad liudytojai A. S., V. K. ir A. V. nagrinėjamo įvykio dieną dirbo civilinei ieškovei, nesudaro pagrindo konstatuoti jų parodymų neteisingumą, juolab liudytojas A. V. patvirtino analogiškas aplinkybes pirmosios instancijos teisme jau nebedirbdamas UAB (duomenys neskelbtini). Aptarti įrodymai paneigia E. P. versiją, kad jis visiškai atsiskaitė už atliktus darbus sumokėdamas pinigus bendrovės darbuotojui A. S.

283.3.

29Dėl pinigų priėmimo kvito už atliktus darbus su direktoriaus parašu palikimo E. P. darbų atlikimo vietoje konstatuotina, kad šiuo atveju darbų vadovas A. S. iš tiesų pasielgė aplaidžiai neįsitikinęs atliktų darbų apmokėjimo tikrumu, tačiau šis faktas nepaneigia nuteistojo prievolės ir nešalina atsakomybės. A. S. šiuo atveju patikėjo E. P., sudariusiu padoraus, patikimo ir atsakingo žmogaus įvaizdį, kadangi darbų atlikimo metu ir net nutraukus elektros kabelį šeimininkas elgėsi ramiai, nereiškė pretenzijų, buvo taktiškas su darbuotojais, be to, buvo sumokėjęs avansą iki darbų pradžios. Teismai padarė pagrįstą išvadą, kad E. P., minėtu elgesiu įgijęs UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų pasitikėjimą ir iš A. S. perėmęs bendrovės vienašališkai užpildytus darbų atlikimą bei pinigų sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, tyčiniais veiksmais sukūrė situaciją, kai bendrovės galimybės atgauti už įrengtą nuotekų valymo įrenginį mokėtiną pinigų sumą tapo apsunkintos. Tai patvirtina ir tokios aplinkybės, kad E. P. vėliau vengė atsakyti į telefono skambučius ir bet kokių kitų tiesioginių kontaktų, jo gyvenamoji vieta nebuvo žinoma.

303.4.

31Darytina išvada, kad tarp civilinės ieškovės ir E. P. susiklostė rangos santykiai, kurie dėl nuteistojo vengimo apgaule, pasireiškusia piktnaudžiavimu pasitikėjimu, atsiskaityti įgavo kriminalinį pobūdį. UAB (duomenys neskelbtini) galimybės ginti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis tapo apsunkintos. Todėl teismai, kvalifikuodami nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 186 straipsnio 1 dalį, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

32III.

33Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

344.

35Nuteistojo E. P. ir jo gynėjos advokatės S. Balčiauskaitės kasacinis skundas tenkintinas.

36Dėl BK 186 straipsnio 1 dalies inkriminavimo E. P.

375.

38Pagal BK 186 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule vengė atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas ar vengė privalomų įmokų ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos. Ši veika objektyviai pasireiškia dvejopo pobūdžio alternatyvia veika (neveikimu): vengimu atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas ar (ir) vengimu privalomų įmokų. Paprastas vengimas atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes ar suteiktas paslaugas yra tik civilinis deliktas ir už tokius veiksmus baudžiamoji atsakomybė nekyla. Vengimas atsiskaityti turi būti besąlygiškas, o pats vengimo besąlygiškumas yra tada, kai dėl kaltininko nevykdomos piniginės prievolės nukentėjusiojo reikalavimams lieka be ekonominio padengimo ir todėl objektyviai negali būti realizuotas. Turtinės žalos padarymo apgaule sudėtis yra materiali, veika sukeliami padariniai – turtinė žala (atitinkamai, pagal BK 190 straipsnio nuostatas, taikytinas sistemiškai su BK 186 straipsnio nuostatomis), didesnė nei 5 MGL. Nusikalstama veika gali būti padaroma tiesiogine ar netiesiogine tyčia. BK 186 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos esmė – apgaulės panaudojimas prievolei nevykdyti. Iš esmės apgaule vengiant atsiskaityti yra sudaroma tokia situacija, kad kreditoriai civilinio proceso priemonėmis netenka galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-487-693/2015). Apgaulė vengiant atsiskaityti už atliktus darbus gali pasireikšti tokiomis pačiomis formomis kaip ir sukčiavimo atveju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2010, 2K-462/2010, 2K-426/2013). Paprastas privalomų įmokų vengimas be apgaulės elementų, t. y. nesant nukentėjusiojo suklaidinimo, apsunkinančio nukentėjusiojo interesų gynybą civilinio proceso tvarka, yra tik civilinis deliktas ir už tokius veiksmus baudžiamoji atsakomybė nekyla.

396.

402017 m. vasario 24 d. pareiškimu UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į prokuratūrą, siekdama inicijuoti baudžiamąjį procesą prieš savo kontrahentą E. P., šiam vengiant atsiskaityti pagal sutartinius įsipareigojimus su UAB (duomenys neskelbtini); 2017 m. liepos 26 d. UAB (duomenys neskelbtini) ikiteisminiame tyrime pareiškė civilinį ieškinį (2316 Eur) dėl turtinės žalos atlyginimo. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir E. P. buvo sudaryta sutartis dėl nuotekų valymo įrangos pirkimo ir jos montavimo, darbai pagal sutartį atlikti 2016 m. gruodžio mėnesį. Pagal šios sutarties trečią straipsnį pardavėjui UAB (duomenys neskelbtini) pristačius įrangą, pirkėjas E. P. įrangos pristatymo ar sumontavimo dieną įsipareigojo sumokėti Pardavėjui sutarties priede nurodytą sutarties kainą grynaisiais pinigais. Iš sutarties priedo matyti, kad likusi sumokėti sumos dalis, įskaičius ir pagal faktą numatytus sutartyje skaičiuotinus darbus, yra 2316 Eur, nes 300 Eur yra jau pirkėjo sumokėtas avansas pagal sutartį. Iš byloje esančio darbų priėmimo perdavimo akto matyti, kad pirkėjas sutiko su galutine sandorio suma (2316 Eur) ir įsipareigojo ją sumokėti grynaisiais pinigais ar banko pavedimu darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dieną. Byloje yra taip pat pinigų priėmimo kvitas, pasirašytas E. P. ir UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. I., kad nurodyta pinigų suma pardavėjo yra gauta, o pirkėjo – sumokėta. Pagal šalių sudarytos sutarties 10 straipsnio 2 dalį kiekvienas ginčas, nesutarimas ar reikalavimas, kylantis iš nurodytos sutarties ar su ja susijęs, turi būti sprendžiamas šalių derybomis. Nepavykus išspręsti ginčo šalių derybomis, ginčas perduodamas spręsti teisės norminių aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos teismui pagal pardavėjo buveinės adresą. Ginčas tarp pirkėjo ir pardavėjo kilo dėl atsiskaitymo už atliktus darbus aplinkybių bei tinkamumo. Pažymėtina, kad šalių derybos buvo inicijuotos UAB (duomenys neskelbtini) dėl atsiskaitymo už atliktus darbus tinkamumo, pretenzijoje nurodant apie galutinę pagal sandorį už valymo įrenginius ir jų montavimą sumokėtiną sumą (1830 Eur), kurios pagal sutartį E. P. neva nesumokėjo. Vėliau ši suma tikslinta, reiškiant baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį. Tačiau UAB (duomenys neskelbtini) nesikreipė į teismą su ieškiniu dėl E. P. prievolės pagal sutartį įvykdymo netinkamumo. Spręsti, kad byloje esančioje situacijoje būtų buvusi suvaržyta UAB (duomenys neskelbtini) teisė ginti iš sutarties kylančias savo teises civilinio proceso tvarka, pagrindo nėra.

417.

42Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas, vertindamas baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, analizavo liudytojų parodymus apie galimo E. P. atsiskaitymo su UAB (duomenys neskelbtini) pagal sandorį aplinkybes, tačiau visiškai neįvertino pačios ginčo pobūdžio pagal sutartį esmės. E. P. teigiant visiškai įvykdžius savo sutartinius įsipareigojimus UAB (duomenys neskelbtini), o Bendrovei teigiant priešingai, sutartinių įsipareigojimų įvykdymo ar neįvykdymo faktas, vertinant įrodymų tikrumą ir jų pakankamumą, turi būti nustatytas bylą nagrinėjant civiline tvarka.

43Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

44Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 22 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 29 d. nutartį ir bylą nutraukti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 22 d. nuosprendžiu E. P. nuteistas pagal... 4. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018... 5. Teisėjų kolegija... 6. I. Bylos esmė... 7. 1.... 8. E. P. nuteistas pagal BK 186 straipsnio 1 dalį už tai, kad, 2016 m.... 9. II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. 2.... 11. Kasaciniu skundu nuteistasis E. P. ir jo gynėja advokatė S. Balčiauskaitė... 12. 2.1.... 13. Apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo E. P. nuteistas pagal BK 186 straipsnio 1... 14. 2.2.... 15. Byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie paneigtų nuoseklius nuteistojo... 16. 2.3.... 17. Teismai ignoravo byloje surinktus rašytinius įrodymus, kurie paneigia... 18. 2.4.... 19. Teismai konstatavo, kad nuteistojo apgaulė pasireiškė piktnaudžiaujant... 20. 2.5.... 21. Svarbus kriterijus, padedantis atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės... 22. 3.... 23. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 24. 3.1.... 25. Teismai įvertino tiek kiekvieną byloje surinktą ir ištirtą įrodymą... 26. 3.2.... 27. Priešingai, nei teigia kasatoriai skunde, byloje nėra duomenų, kad UAB... 28. 3.3.... 29. Dėl pinigų priėmimo kvito už atliktus darbus su direktoriaus parašu... 30. 3.4.... 31. Darytina išvada, kad tarp civilinės ieškovės ir E. P. susiklostė rangos... 32. III.... 33. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 34. 4.... 35. Nuteistojo E. P. ir jo gynėjos advokatės S. Balčiauskaitės kasacinis... 36. Dėl BK 186 straipsnio 1 dalies inkriminavimo E. P.... 37. 5.... 38. Pagal BK 186 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule vengė atsiskaityti už... 39. 6.... 40. 2017 m. vasario 24 d. pareiškimu UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į... 41. 7.... 42. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas, vertindamas... 43. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 44. Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 22 d. nuosprendį bei Kauno...