Byla 1-56-446/2019

1Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė, sekretoriaujant Redai Mišeikytei, I. P., Ritai Valantiejienei, Teresei Zakrasienei, Rosandai Kasparaitei, dalyvaujant prokurorei L. M., nukentėjusiajai I. P., jos atstovui advokatui V. V., kaltinamajam S. M., jo gynėjui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui, civilinio atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „( - )“ atstovams D. P., advokatei J. G.,

2viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. M., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, dirbantis UAB „( - ), gyvenantis ( - ), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 straipsnio 3 dalyje.

3Teismas

Nustatė

4Kaltinamasis S. M., dirbdamas UAB „( - )“ ( - ) pareigose ir būdamas pasirašytinai supažindintas su pareiginiais nuostatais, patvirtintais UAB „( - )“ 2015 m. sausio 5 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-4, kuriuose nurodyta, jog ( - ) turi žinoti autotransporto priemonių, mechanizmų paskirtį, išdėstymą, sandarą, kėlimo įrenginių valdymo tvarką, valdymo ir apsauginius įtaisus, privalo būti gerai susipažinęs su paskirto automobilio eksploatacijos instrukcija, tikrinti automobilio techninę būklę, 2016 m. birželio 3 d. apie 10 val. P. P. namo, esančio ( - ), kieme, būdamas išmokytas ir atestuotas pagal Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendruosius nuostatus, ką patvirtina UAB Mokymo centras „Automobilis“ 2016 m. vasario 29 išduotas pažymėjimas Nr. 127634, kuriuo suteikta teisė valdyti (naudoti) hidraulinius krovimo kranus, iš krovininio automobilio „Renault Kerax“, valstybinis numeris ( - ) priklausančio UAB „( - )“, rengėsi atlikti betoninių šaligatvio trinkelių iškrovimo darbus, nesiimdamas visų būtiniausių atsargumo priemonių, neužtikrindamas, kad pašaliniai asmenys laikytųsi saugiu atstumu nuo pavojingo krovinio, taip pažeisdamas Kėlimo kranų naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. A1-425, 34.7 punkto, kuriame nurodyta, kad kranininkui draudžiama įjungti krano mechanizmus, kai krano priežiūros aikštelėse, mašinų skyriuje, ant strėlės, atsvaro ir kitose pavojingose zonose yra žmonių, ir Hidromanipuliatoriaus operatoriaus saugos ir sveikatos instrukcijos, patvirtintos UAB Mokymo centro „Automobilis“ direktoriaus 2014 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 14-M-41, 54 ir 57 punktų, kuriuose nurodyta, kad darbuotojas turi stebėti, kad keliant krovinį šalia nebūtų žmonių, kad keliant krovinį, reikia prieš tai perspėti visus esančius šalia, kad šie pasitrauktų nuo keliamo krovinio ir jo transportavimo zonos, reikalavimus, hidraulinio valdymo pulto pagalba įjungęs strėlinį kėlimo kraną (hidraulinį manipuliatorių), elgėsi neatsargiai, dėl ko netinkamai suveikus krano hidraulinei sistemai pradėjęs judėti krano strėlės ilgintuvas nustūmė dalį trinkelių, kurios krisdamos prispaudė pavojingoje zonoje buvusį P. P., padarydamos jam daugybinius abiejų krūtinės ląstos pusių šonkaulių lūžius su pasieninės krūtinplėvės ir abiejų plaučių sužalojimais, kurie komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ertmę, nuo ko P. P. įvykio vietoje mirė, taip nenumatydamas, kad dėl jo nerūpestingos veikos gali mirti kitas žmogus, tačiau pagal buvusią situaciją ir savo asmenines savybes privalėdamas ir galėdamas tai numatyti, dėl nusikalstamo nerūpestingumo atėmė gyvybę P. P., pažeisdamas teisės aktuose nustatytas specialiąsias elgesio saugumo taisykles.

5Kaltinamasis S. M. kaltu neprisipažino. Jis paaiškino, kad 2016 m. birželio 3 d. savo tiesioginio viršininko E. P. nurodymu vežė trinkeles iš parduotuvės „( - )“ į P. P. namus. Kaip bus iškraunamos trinkelės, nei su E. P., nei su P. P. jis neaptarinėjo. E. P. jam sakė, kad P. trinkeles išsikraus pats. Parduotuvėje autokrautuvu į mašinos konteinerį pakrovė keturis padėklus trinkelių, tris ant konteinerio dugno, ketvirtą - ant trinkelių viršaus, tarp antro ir trečio padėklų. Pakrovus trinkeles, manipuliatoriaus strėlę su greiferiu jis nuleido ant trinkelių – pirmo ir antro padėklų. Į P. P. kiemą mašiną įstūmė atbuline eiga. Įvažiavus į kiemą, atėjo P. P. kaimynas, kaip vėliau paaiškėjo – M. Ž.. Jis perspėjo P. P. ir jo kaimyną, kad jie neskubėtų ir atsitrauktų nuo mašinos. Kad automobilis nesujudėtų, po galiniu vairuotojo pusės ratu padėjo betoninio bordiuro gabalą, rastą P. P. kieme. Jis kopėtėlėmis, pritvirtintomis konteinerio priekyje, palipęs įsitino, kad kėbule viskas tvarkoje – vežamos trinkelės nuo padėklų nebuvo nukritusios, strėlė stovėjo vietoje. Kartu su P. P. atidarė konteinerio vartus. Jis, įlipęs į automobilio kabiną, užvedė variklį, įjungė siurblį, kad galėtų pastatyti atramines kojas. P. P. atnešė medines blankes atraminių kojų pastatymui. Kai jis statė atramines kojas vienoje pusėje (vairuotojo pusėje), P. P. ir jo kaimynas buvo šalia. Pasakę, kad eina atsinešti kopėčių, kažkur nuėjo. Jis įjungė jungtuką, kad galėtų manipuliatorių valdyti iš pulto, kurį buvo pasidėjęs prie mašinos priekinio rato. Mechaniniu manipuliatoriaus valdymu niekada nesinaudojo. Perėjęs į kitą mašinos pusę, bestatant antrą atraminę koją, išgirdo byrant trinkeles. Perlindęs per automobilio apačią, įšokęs į kabiną, išjungė automobilio variklį, atskubėjęs prie konteinerio galo, M. Ž. rado konteinerio viduje, P. P. nesimatė. Pamatęs marškinėlių kraštą, suprato, kad P. P. po trinkelėmis. Ėmėsi trinkeles numetinėti nuo P. P., paskambino pagalbos centrui. Trinkelių atkrovė tiek, kad gerai matėsi P. P. kūnas, jis gulėjo kniūbsčias. Stropai ant greiferio užkabinti nebuvo, juos jis matė padėtus ant smėlio krūvos, netoli kurios jis pristūmė mašiną. Kaip P. P. išsikraus trinkeles, jis neklausinėjo, nesigilino. Atramines kojas pastatė tam kad, nuleidžiant strėlę su greiferiu ant žemės, būtų saugu, nesujudėtų mašina. Mechanizmą reikėjo nuleisti ant žemės, kad būtų galima iškrauti trinkeles. Pakraunant trinkeles, greiferis buvo pakeltas, pakrovus – nuleistas ant trinkelių. Kaip ir kas atnešė kopėčias, jis nematė. Kopėčias pamatė atkrovęs trinkeles nuo P. P. po nelaimingo įvykio, jos buvo tarp P. P. kojų.

6Kaltinamojo S. M. kaltė įrodyta.

7Nukentėjusioji I. P. parodė, kad P. P. – jos sutuoktinis. 2016 m. birželio 3 d. ryte jos sutuoktinis P. P. atvykęs į jos darbovietę, UAB „( - )“, pasakė jai, kad S., važiuodamas pekeliui į darbo vietą, į ( - ), parveš trinkeles, kurias jų šeima seniai ruošėsi pirkti. Ji išrašė važtaraštį, rūpinosi apmokėjimu. Kaip buvo pakrautos trinkelės, ji nematė, kaip jas ruošėsi iškrauti, nežino. Apie iškrovimo darbus sutuoktinis su ja nesitarė. Vyras atidavė jai nuosavo automobilio, kuriuo ryte buvo atvažiavęs į UAB „( - )“, raktelius, pats išvažiavo S. vairuojamu automobiliu. Kad įvyko nelaimingas atitikimas, jai pranešė UAB „( - ) darbuotojas. Grįžusi namo, matė kieme stovintį sunkvežimį su trinkelėmis, dalis kurių buvo išbyrėjusios ant žemės, kur tarp trinkelių gulėjo ir jos sutuoktinis. Dėl patirto streso ji ne viską gerai prisimena, negali papasakoti, kokie daiktai buvo prie mašinos, tačiau gerai prisimena nulaužtą metalinę siją, įtaisytą automobilio kėbule, kur buvo sudėtos trinkelės, kas jai leido suprasti, kad jėga, kuri išstūmė trinkeles iš automobilio kėbulo, buvo didelė. Dėl netekties ji labai išgyveno, buvo pasimetusi, apimta nevilties, skausmo, be to, apie techniką ji nelabai išmananti, todėl jos pradiniai parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra tikslūs. Kadangi jų šeima ūkininkavo, turėjo traktorių su įrenginiu šieno rulonams krauti, todėl ikiteisminio tyrimo metu ji ir pasakiusi, kad namuose turėjo technikos, tinkamos iškrovimo darbams. Tik vėliau ji išsiaiškino, kad jų technika nepritaikyta sunkių svorių kėlimui, gali pakelti iki 500 kg sveriantį daiktą, o trinkelių paletė sveria 1 600 kg.

8Liudytojas M. Ž. parodė, kad jis gyvena P. ir I. P. kaimynystėje, kitoje gatvės pusėje. S. M. pažįsta kaip UAB „( - )“, kur jis taip pat dirbo 2015 metais, darbuotoją. 2016 m. birželio 3 d. P. P. paskambinęs jam pasakė, kad už 15-20 min grįš namo, paprašė padėti iškrauti trinkeles. Pamatęs, kad į P. P. kiemą įvažiavo sunkvežimis, jis taip pat atėjo. Jam įėjus į kiemą, automobilio variklis buvo išjungtas. P. P. atnešė medines blankes, automobilio atramoms pastatyti. Nelaimingo įvykio matu jis patyrė stiprų išgąstį, stresą, todėl įvykio detales ne visas gerai prisimena. Kiek jis prisimena, automobilio kėbulo galinius vartus atidarė vairuotojas kartu su P. P.. Atidarius galinius vartus, trinkelės nebyrėjo, kaušas buvo padėtas už viršutinio trinkelių padėklo, arčiau vairuotojo kabinos. Su vairuotoju darbų eigos neaptarinėjo, nesprendė, kokiu būdu iškraus trinkeles, tai buvo aptaręs su P. P.. Trinkelių iškėlimui buvo reikalingos juostos, kurias perkišus per padėklų apačią ir užkabinus už kaušo, galima iškelti trinkeles. Jis turėjo padėti P. P. perkišti juostas ir užkabinti už kaušo. Kokiu momentu, P. P. atnešė juostą, jis neprisimena. Geltonos spalvos juostą, suvyniotą į ruloną, matė padėtą ant trinkelių padėklo automobilio kėbule. Kaip P. P. juostą ten padėjo, nepamena. Buvo atneštos dvejos kopėčios, vienos buvo pastatytos arčiau kėbulo vidurio, kitos šone, kairiau nuo vidurio. Jo įsitikinimu, abejas kopėčias pastatė P. P.. Buvo toks momentas, kai jis rūkė stovėdamas prie ūkinio pastato, matė, kad tuo metu P. P. kalbėjosi su vairuotoju, apie ką, negirdėjo. Jiems pasikalbėjus, P. pakvietė jį. Jis atėjo prie automobilio, vairuotojas nuėjo į automobilio kabiną. Prieš vairuotojui užvedant automobilio variklį, P. stovėjo už automobilio galo, ties kėbulo viduriu, jis – kairiau, toliau nuo kėbulo. Užvedus variklį, trinkelės ėmė judėti, jos, stumiamos kaušo, judėjo ir krito ant žemės. Jis ėmė šaukti. Jis patyrė šoką, išsigando, kaip atsidūrė automobilio kėbule, nepamena, spėja, kad galėjo įlipti kopėčiomis. Išjungus automobilio variklį, prie automobilio galo atėjo vairuotojas, jis buvo kėbule, P. P. – po trinkelėmis. Kad per padėklus būtų galima perkišti juostas, reikėjo pakelti kaušą. Kaip jis valdomas, jam nežinoma. Vairuotojas nesakė, kur galima stovėti, kad būtų saugu. Girdėjo, kaip kažkuriuo momentu vairuotojas P. P. liepė neskubėti, lėčiau viską daryti. Po nelaimingo atsitikimo matė juodo spalvos lagaminėlį, padėtą netoli priekinio automobilio rato vairuotojo pusėje. Po nelaimingo atitikimo matė ant trinkelių užkritusias, išsivyniojusias geltonos spalvos juostas (stropus).

9Liudytojas A. J. parodė, kad dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „( - )“, kur dirba ir nukentėjusioji I. P.. Tą dieną, kai įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu žuvo I. P. sutuoktinis, jis autokrautuvu pakrovė į S. (kurio pavardės nežino), dirbančio UAB „( - )“, vairuojamą automobilį trinkeles, kurias nusipirko P. P.. Į kėbulą, kurio bortai buvo aukšti ir metaliniai, dugną pakrovė tris paletes trinkelių, ketvirtą paletę uždėjo ant kitų palečių viršaus, tarp antros ir trečios paletės, esančių arčiau galinio borto. Automobilyje buvo sumontuota strėlė su kaušu, pakrovimo metu S. pakėlė strėlę. Kaip strėlė valdoma, jis nežino. Jos pakėlimo metu S. stovėjo šalia automobilio su pultu, kurį buvo pasikabinęs ant krūtinės. Pakrovus trinkeles, S. kaušą nuleido ant trinkelių, kėbulo priekyje. Prieš kraunant trinkeles, automobilio galinį bortą atidarė S., pakrovus trinkeles, jis galinį bortą uždarė. Trinkelių paletę sudarė trinkelės, sukrautos ant medinio padėklo, surištos plastikinėmis juostomis, vienos paletės svoris apie 1 600 kg.

10Liudytojas E. Č. parodė, kad dirba UAB „( - )“ šaltkalviu. Jis tą pačią dieną, kai įvyko nelaimingas atsitikimas, tiesioginio savo viršininko nurodymu, vyko į įvykio vietą, į jam nepažįstamų žmonių kiemą, kur, kaip jam buvo paaiškinta, nelaimingo atsitikimo metu žuvo žmogus. Nuvykęs į vietą, rado konteinerio galines duris atidarytas, durų laužimo žymių nebuvo, matė nulaužtą, sulankstytą kėbulo skersinį, išilgėjusį teleskopą. Krano teleskopinė strėlė išstumta už konteinerio kraštų labai minimaliai. Prie teleskopo buvo prikabintas greiferis, atraminės kojos buvo išplatintos ir atremtos į žemę. Jam atvykus, du žmonės rankomis krovė trinkeles, kurių transporto priemonėje jau nebuvo, kėbule buvo likęs tik trinkelių padėklas. Strėlę galima valdyti radijo bangomis ir rankiniu būdu. Kadangi pulto nebuvo, mechaninio valdymo rankenėlių kai kurių taip pat nebuvo, todėl jis panaudodamas veržliaraktį, mechaniniu būdu strėlę atstatė į transportinę padėtį. Visos krano padėtys veikė, nestrigo. Kad hidraulika veiktų, būtina užvesti automobilio variklį, papildomo mygtuko, esančio kabinoje, pagalba įjungti siurblį. Siurblio neįjungus, strėlės valdymas yra neįmanomas, kad teleskopas judėtų, būtina įjungti siurblį.

11Liudytojas S. S., įmonės UAB „( - )“, užsiimančios specializuoto transporto prekyba, direktorius, parodė, kad UAB „( - )“ yra pardavę net kelias transporto priemones. Jam žinoma, kad dirbant su jų įmonės parduota transporto priemone įvyko nelaimingas atsitikimas ir žuvo žmogus. Parduodami techniškai tvarkingi automobiliai, manipuliatoriai parduodami tik tinkami eksploatavimui. Po nelaimingo įvykio automobilis buvo pristatytas į įmonę. Šis automobilis yra su specialiu įrenginiu – manipuliatoriumi, su kaušu, skirtu biriems kroviniams krauti. Iki įvykio jokių pretenzijų dėl manipuliatoriaus gedimo nebuvo. UAB „( - )“ direktorius pranešė apie nelaimę, paprašė atlikti manipuliatoriaus patikrą. Įmonės darbuotojai atliko įvairiausius bandymus, įmonė turi testavimui visas reikalingas priemones, kurios naudojamos techninių apžiūrų metu. Bandymų metu buvo momentas, kai atliekant vieną operaciją, suveikė dvi operacijos vienu metu. Automobilį testavo daug kartų, jis pats dalyvavo testavime, gedimų nenustatyta. Dirbant su pavojingu įrenginiu reikia laikytis saugos reikalavimų, žinoti kokia yra pavojinga zona, aplink negali būti jokio pašalinio žmogaus 20-30 metrų atstumu aplink automobilį. Šia transporto priemone transportuoti nebirius produktus galima, tik reikia juos tinkamai sutvirtinti. Su kaušu kelti galima tik birius produktus. Dirbant su manipuliatoriumi vienu metu paspausti dvi funkcijas, esant neapdairiam ar suklydus, yra įmanoma. Jei nėra gedimo, iki kojų pastatymo manipuliatorius neturėtų veikti. Automobilis turi stovėti ant gero grunto, kad neprasmegtų kojos. Įjungus siurblį, pradedant dirbti su manipuliatoriumi, kitų žmonių aplink nustatytu atstumu negali būti.

12Liudytojas T. S. parodė, kad jis dirba meistru UAB „( - )“, kuri užsiima krovininių automobilių prekyba. UAB „( - )“ pirko iš jų įmonės krovininį automobilį „Renault Kerax“ su įrenginiu – manipuliatoriumi, kuris patikrintas technikos priežiūros tarnybos, jam išduotas patikros pasas. Kiek jam žinoma iš UAB „( - )“ vadovo paaiškinimų, dirbant su šiuo manipuliatoriumi įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu žuvo žmogus. Automobilis remontui į jų įmonę buvo atvarytas po nelaimingo atitikimo, po apžiūrų ir ekspertizių atlikimo, buvo techniškai tvarkingas, manipuliatorius veikė be priekaištų. Vadovas nurodė, kad manipuliatorius savaime atlieka kažkokias operacijas, todėl buvo atliekami daugkartiniai bandymai, tačiau jokių gedimų nenustatyta. Nebuvo nustatyta, kad manipuliatorius veiktų kitaip, nei nurodyta jo instrukcijoje. Manipuliatorius valdomas rankiniu valdymu arba radijo bangų valdymo pultu. Manipuliatorius po nelaimingo atsitikimo jų įmonėje nebuvo remontuojamas.

13Liudytojas V. S., dirbantis UAB „( - )“ šaltkalviu, parodė, kad, kaip jis vėliau sužinojo, po įvykusio nelaimingo atsitikimo į jų įmonę buvo atvarytas automobilis „Renault Kerax“ tikslu suremontuoti jam esančio manipuliatoriaus gedimus. Manipuliatorius – tai strėlė su cilindru, kėlimo agregatas, kuris gali kelti atitinkamą svorį. Manipuliatoriaus gedimų nebuvo nustatyta. Daugkartinių bandymų metu buvo stebėta susidubliavusių padėčių – leidžiant atramas manipuliatoriaus strėlė kažkiek išilgėjo, tačiau tai nebuvo atsikartojantis dėsningas procesas, strėlė judėjo lėtai, daug lėčiau nei atliekant jos valdymo funkcijas, išilgėjo nedaug. UAB „( - )“ vadovo prašymu išmontuotas manipuliatoriaus valdymas radijo bangomis, sumontuotas tik mechaninis valdymas.

14Liudytojas J. Š. parodė, kad dirba UAB „( - )“ vairuotoju. Darbus vairuotojams kiekvieną rytą paskirsto direktoriaus pavaduotojas E. P.. Pokalbio tarp vairuotojo S. M. ir E. P. dėl trinkelių parvežimo jis negirdėjo. Apie įrenginio, kuris buvo sumontuotas automobilyje, su kuriuo dirbo S. M., gedimus iki nelaimingo įvykio, kurio metu žuvo P. P., jis nebuvo girdėjęs.

15Liudytojai A. B. ir S. J., UAB „( - )“ darbininkai, parodė, kad iki nelaimingo įvykio, kurio metu žuvo P. P., apie tai, kad įmonei priklausančiu transportu, kurį vairuoja S. M., bus vežamos trinkelės, nieko nežinojo, apie hidromanipuliatoriaus gedimus iki įvykio nieko nebuvo girdėję.

16Liudytojas J. S., UAB „( - )“ vairuotojas, parodė, tą dieną kai žuvo P. P., S. M. nematė, apie jam priskirta transporto priemone vežamas trinkeles nežinojo, apie manipuliatoriaus gedimus negirdėjo. Kiekvieną rytą įmonėje darbus paskirsto direktoriaus pavaduotojas E. P..

17Liudytoja J. Š. parodė, kad nuo 2015 m. sausio 5 d. iki 2018 m. rugpjūčio 4 d. dirbo UAB „( - )“ atliekų tvarkymo vadybininke, buvo pavaldi E. P.. Į jos pareigas darbo laiko apskaitos žiniaraščių tvarkymas neįėjo. Sekančią dieną po nelaimingo atsitikimo, kurio metu žuvo įmonės darbininkas P. P., jai paskambinęs E. P. paprašė, kad ji užpildytų darbo laiko apskaitos žiniaraštį. Kadangi nelaimingas atitikimas įvyko apie 10 valandą, todėl ji į tabelį įrašiusi, kad P. P. įmonėje jo mirties dieną dirbo dvi valandas – nuo 8 val. iki 10 val. Ji nežinojo, kad darbo diena P. P. tą dieną turėjo prasidėjo nuo 11 val. Vėliau darbo laiko apskaitos žiniaraštį ji ištaisė, dėl to rašė paaiškinimus įmonės direktoriui ir darbo inspekcijai.

18Liudytojas E. P. parodė, kad jis dirba direktoriaus pavaduotoju gamybai UAB „( - )“. 2016 m. birželio 2 d. vakare, įmonės darbininkui P. P. prašant, sutiko leisti įmonės transportu parsivežti trinkeles. P. P. prašė transporto priemonės trinkelių parvežimui, kaip jis nurodė, trinkeles į automobilį pakraus parduotuvėje autokrautuvu, kieme jis trinkeles žadėjo išsikrauti savo turima technika - frontaliniu krautuvu, pritvirtintu prie traktoriaus. 2016 m. birželio 3 d. ryte, paskirstęs darbus vairuotojams, S. M., kuris tą dieną turėjo vykti dirbti į ( - ) ir ( - ) antrinių atliekų surinkimo aikšteles, davė nurodymą važiuojant pakeliui į darbo vietą parvežti P. P. trinkeles į jo namus ( - ). Apie 10 val. jam paskambinęs S. M. pranešė apie nelaimingą įvykį ir P. P. žūtį. Nuvykęs į P. P. kiemą, matė išilgėjusią hidromanipuliatoriaus strėlę, išstumtas trinkeles iš automobilio kėbulo, iškritusių trinkelių krūvą ant žemės ir tarp jų gulintį P. P.. Atraminės kojos buvo pastatytos, pultas, kuriuo valdomas hidromanipulaitorius buvo padėtas prie priekinio vairuotojo pusės automobilio rato. Mechaniniu hidromanipuliatoriaus valdymu šiame automobilyje nebuvo naudojamasi, nebuvo net tam skirtų rankenėlių. Hidomanipuliatorių galimą valdyti ir iš automobilio kabinos, perjungus specialiai tam įrengtą mygtuką.

19Liudytoja V. V., Šiaulių valstybinės darbo inspekcijos vyriausioji darbo inspektorė, parodė, kad į įvykio vietą, kurio metu žuvo P. P., ji atvyko 2016 m. birželio 6 d., tyrimo metu fotografavo įvykio vietą, apklausė M. Ž. ir S. M.. Atlikus tyrimą nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas įvyko P. P. namuose, ne jo darbo metu, dirbant ne darbdaviui, o savo naudai, todėl įvykis laikomas įvykusi buityje, o ne darbe.

20Liudytoju apklaustas buvęs Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato tyrėjas A. B. parodė, kad jis 2016 m. birželio 3 d. vyko į įvykio, kurio metu iš automobilio užgriuvus trinkelėms žuvo žmogus, vietą. Įvykio vietos apžiūrą fiksavo įvykio vietos apžiūros protokole, fotonuotraukose, tačiau konkrečių įvykio apžiūros metu nustatytų aplinkybių jis neprisimena.

21E. V. M. teisme nurodė, jog jis tvirtina išvadas, pateiktas 2016 m. rugpjūčio 22 d. krovimo krano techninės būklės tikrinimo akte, parodė, kad po nelaimingo atsitikimo atliekant mechanizmo bandymus, įvyko savaiminis strėlės išilgėjimas, teleskopinė strėlė pati išilgėjo pabandžius atlikti kėlimo funkciją, tačiau tai bandant pakartoti, savaiminis išilgėjimas nebeįvyko. Baigus bandymus, atramos sutraukimo metu teleskopinė strėlė vėl savaiminiu būdu išilgėjo. Strėlė savaime gali išilgėti tik įjungus hidraulinį siurblį, hidraulinio siurblio įjungimas neužvedus automobilio variklio neįmanomas. Bandymai vyko nenaudojant pulto, rankiniu būdu. Stropai negali būti naudojami dirbant su greiferiu. Jei atraminės kojos pastatytos, įjungtas siurblys, laikoma, kad krovimo darbai buvo pradėti, savaime pradėjus ilgėti strėlės ilgintuvui, dalis trinkelių buvo išstumtos iš automobilio kėbulo, trinkelės krisdamos mirtinai sužalojo žmogų.

22Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (1 t., b. l. 55-57) matyti, kad vieta, kur žuvo P. P., yra jo kiemas, esantis ( - ), įvykio vietos apžiūra pradėta 2016 m. birželio 3 d. 11 val.

23Įvykio vietos apžiūra užfiksuota fotonuotraukose (1 t., b. l. 59-64), kuriose matyti atidaryti krovininio automobilio „Renault Kerax“, valst. Nr. ( - ) kėbulo galiniai vartai, išilgėjusi hidromanipuliatoriaus, įrengto automobilio kėbule, strėlė, išsiplėtęs greiferis, deformuota, atitrūkusi nuo borto kėbulo metalinė atrama, išbyrėjusios ant žemės trinkelės, dalis trinkelių kėbule, ant žemės tarp trinkelių gulintis P. P., nuo kurio trinkelės nukrautos. Nuotraukoje Nr. 7 matyti pastatytos automobilio atraminės kojos, nuotraukose Nr. 2, Nr. 4, Nr. 6 aiškiai matyti išsivynioję, užkritę ant išbyrėjusių trinkelių juostiniai stropai.

24Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus akte Nr. 9 dėl UAB „( - )“ pagalbinio darbininko - sargo P. P. 2016-06-03 mirties tyrimo (3 t., b. l. 4-5) nurodyta, kad tyrimo metu nustatyta, kad UAB „( - )“ pagalbinis darbininkas - sargas P. P. savo asmeniniais tikslais paprašė direktoriaus pavaduotojo gamybai E. P. leisti pasinaudoti įmonės krovininiu automobiliu „Renaul Kerax“, valst. Nr. ( - ) su hidrauliniu manipuliatoriumi HMF 1563-K2. Nelaimingas atsitikimas įvyko netinkamai suveikus krano hidraulinei sistemai, P. P. esant krano veikimo pavojingoje zonoje, nedirbant darbo sutartimi sulygto darbo, o dirbant sau, tai yra kraunant trinkeles nuosavo namo kieme laisvu nuo darbo metu. Išsiaiškinus nelaimingo atsitikimo aplinkybes, nenustatytas jo priežastinis ryšys su darbu, todėl P. P. mirtis nepripažįstama nelaimingu atsitikimu darbe.

25Iš transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. F 438836 (2 t., b. l. 39) matyti, kad automobilio „Renault Kerax“, valst. Nr. ( - ) savininkas nuo 2015 m. lapkričio 20 d. yra UAB „( - )“. 2015 m. gruodžio 16 d. atlikta transporto priemonės techninė apžiūra, kuri galioja iki 2016 m. lapkričio 20 d., techninės apžiūros rezultatų kortelėje Nr. 701-0080441 (2 t., b. l. 40) nurodyta, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus.

26Iš 2015 m. gruodžio 2 d. pažymos apie įrenginio registravimą potencialiai pavojingų įrenginių registre (2 t., b. l. 46) matyti, kad hidraulinis manipuliatorius, kurio gamyklinis Nr. 850548, gamintojas HMF A/S, įregistruotas Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre, suteikiant jam identifikavimo kodą Nr. KR-01-10407, šio įrenginio savininkas UAB „( - )“.

27Lietuvos nacionalinis akreditacijos biuras „Inspecta“ kėlimo įrenginio techninės būklės tikrinimo ataskaitoje Nr. 15-10-653 (2 t., b. l. 47, ), surašytoje 2015 m. lapkričio 19 d., nurodė, kad įrenginys – hidraulinis kėlimo kranas HMF, kurio gamyklinis Nr. 850548, tinkamas naudoti. Iš ataskaitos priedo (2 t., b. l.48-49) matyti, kad hidraulinio manipuliatoriaus paskirtis - krovos darbai.

28Iš UAB Mokymo centro „Automobilis“ pažymėjimo, išduoto 2016 m. vasario 29 d. (2 t., b. l. 51), matyti, kad S. M. baigė 3 savaičių trukmės krovimo kranų (hidromanipuliatorių) operatoriaus mokymo programą ir įgijo kompetenciją valdyti (naudoti) hidraulinį krovimo kraną.

29Iš 2015 m. kovo 30 d. darbo sutarties (2 t., b. l. 67-69) matyti, kad P. P. dirbo UAB „( - )“ ( - ).

30Iš 2004 m. gegužės 10 d. darbo sutarties (2 t., b. l. 89-96) matyti, kad kaltinamasis S. M. UAB „( - )“ nuo 2010 m. vasario 20 d. dirba ( - ) pareigose.

31Iš UAB "( - )" darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalų duomenų matyti, kad įmonės darbuotojai P. P. ir S. M. su darbo saugos taisyklėmis darbuotojų saugą ir sveikatą darbe reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka supažindinti pasirašytinai (2 t., b. l. 52-66).

32Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje (1 t., b. l. 71-73) nurodyta, kad atlikus mirusiojo P. P. kūno tyrimą nustatyta, kad P. P. mirtis įvyko nuo daugybinių abiejų krūtinės ląstos pusių šonkaulių lūžių su pasieninės krūtinplėvės ir abiejų plaučių sužalojimais, kurie komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvių ertmes. Į tai nurodo mirusioje kūne tyrimo metu rasti daugybiniai abiejų krūtinės ląstos pusės šonkaulių lūžiai su pasieninės krūtinplėvės sužalojimais, abiejų plaučių apatinių skilčių plyšimai, skystas kraujas abiejose krūtinplėvių ertmėse. Mirtį sukėlę sužalojimai gavosi krūtinės ląstą paveikus kietais bukais paviršiais, mirtis įvyko prieš 6-12 valandų iki jo kūno tyrimo pradžios 2016-06-03 16 val.

33Iš 2016 m. rugpjūčio 22 d. krovimo krano techninės būklės tikrinimo akto (2 t., b. l. 191-192) matyti, kad VšĮ Technikos priežiūros tarnybos Vilniaus apygardos vyriausiasis ekspertas V. M. atliko krovimo krano HMF 1563-K2, gamyklinis Nr. 8505048 (identifikavimo kodas KR-01-10407), ir jo įrangos, esančios transporto priemonėje „Renualt Kerax“, valst. Nr. ( - ) techninės būklės tyrimą. Akte nurodyta, kad atlikus krano techninės būklės tikrinimą nustatytas netinkamas krano hidraulinės sistemos veikimas. Atlikus nuotolinio krano valdymo pulto apžiūrą ir funkcinius pulte esančių valdytuvų bandymus trūkumų nebuvo nustatyta. Netinkamas krano hidraulinės sistemos veikimas galėjo turėti įtakos savaiminiam antrosios strėlės hidraulinio ilgintuvo judėjimui. Identifikuoti nurodytą netinkamą krano hidraulinės sistemos veikimą galima tik atliekant specialius hidraulinės sistemos bandymus ir tyrimus. Išanalizavus krano pase pateiktą naudojimosi instrukciją, nustatyta, kad minėtoje instrukcijoje nėra numatyta jokių hidraulinės sistemos specialių bandymų ar tyrimų. Galimybės valdyti šio krano vienu metu iš dviejų postų nėra. Nelaimingo atsitikimo metu prie krano strėlės buvo pritvirtintas greiferis. Pagal krano pasą nustatyta, kad kranas yra numatytas darbui tik su greiferiu, kadangi krano paso 5 psl. nenurodyti duomenys apie kablį. Greiferis yra skirtas tik birių krovinių kėlimui, tačiau neskirtas gabaritinių krovinių kėlimui. UAB „( - )“ vairuotojas S. M. yra išmokytas ir atestuotas pagal Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendruosius nuostatus, kadangi jam UAB Mokymo centras „Automobilis" 2016 m. vasario mėn. 29 d. išdavė pažymėjimą Nr. 127634, suteikiantį teisę valdyti (naudoti) hidraulinius krovimo kranus. S. M. tam, kad galėtų vykdyti iškrovimo darbus, privalėjo turėti kėlimo kranu darbo vadovo pažymėjimą arba iškrovimo darbams turėjo vadovauti asmuo, turintis minėtą pažymėjimą. Dalyvauti atliekant trinkelių iškrovos darbus gali tik krano operatorius, kranų darbo vadovas ir stropuotojas. Pagal pateiktus duomenis P. P. negalėjo dalyvauti atliekant trinkelių iškrovimo darbus. P. P. veiksmai galėjo turėti įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui, kadangi P. P. buvo pavojingoje zonoje. P. P. veiksmai negalėjo turėti įtakos krano hidraulinės sistemos gedimui. Pagal pateiktus duomenis negalima nustatyti, ar darbai buvo vykdomi pagal darbų vykdymo projektą ar krovinių kėlimo technologijos aprašą. Tikėtinos nelaimingo atsitikimo priežastys - netinkamas krano hidraulinės sistemos veikimas.

34Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 132 straipsnio 3 dalį kyla asmeniui, kuris dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. BK 132 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, kvalifikuojant veiką pagal šią dalį būtina nustatyti pačią veiką, jos padarinius ir priežastinį ryšį tarp jų. Pripažįstant asmenį kaltu dėl šio nusikaltimo nepakanka konstatuoti, kad jis pažeidė tam tikro norminio akto reikalavimą arba bendrojo pobūdžio pareigą rūpintis kitų asmenų saugumu, bet būtina nustatyti, kokiu konkrečiai neteisėtu veikimu ar neveikimu jis sukėlė kitam asmeniui mirtį (atėmė gyvybę) ir kad būtent šis veikimas ar neveikimas buvo mirties priežastis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2014, 2K-5-942/2015, 2K-217-699/2015). Būtinasis subjektyvusis sudėties požymis – kaltė, neatsargumas (nusikalstamas nerūpestingumas ar nusikalstamas pasitikėjimas).

35Pagal teismų praktiką specialių elgesio saugumo taisyklių ribos priklauso nuo konkrečios kilusios situacijos. Asmuo, įgyvendindamas savo teises, turi nepažeisti kitų asmenų teisių ir laisvių – tai iš Konstitucijos (28 straipsnis) kylanti nuostata. Specialios elgesio saugumo taisyklės gali būti nustatytos tiek įstatymais, tiek įstatymų įgyvendinamaisiais ar vietinio (lokalinio) pobūdžio teisės aktais. Sprendžiant klausimą, ar nusikalstama veika padaryta pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, būtina išanalizuoti, kokie draudimai ir įpareigojimai asmeniui yra nustatyti konkrečioje jo veiklos srityje bei kokios teisėtos veikos apimties bet kuris asmuo iš jo gali pagrįstai tikėtis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-5-942/2015, 2K-181-489/2017).

36Potencialiai pavojingi įrenginiai – tai įrenginiai, kurie gali sukelti pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai dėl juose sukauptos energijos arba vykstančių procesų ir kuriems reikalinga Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo nustatyta priežiūra (nuolatinė priežiūra ir periodiniai patikrinimai). Įrenginys – hidraulinis manipuliatorius (strėlinis kėlimo kranas), kuris buvo sumontuotas transporto priemonės „Renault Kerax“, su kuria dirbo S. M., kėbule, yra potencialiai pavojingas įrenginys, registruotas tokių įrenginių registre. Darbuotojai, dirbantys su potencialiai pavojingais įrenginiais, privalo būti apmokyti tokiam darbui. Kaltinamajam S. M. išduotas pažymėjimas patvirtina, kad jis yra apmokytas pagal mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendruosius nuostatus, jam suteikta teisė valdyti ir naudoti hidraulinius krovimo kranus. Visos šios aplinkybės suteikia pagrindo išvadai, kad dirbant su tokiu įrenginiu, kokiu dirbo kaltinamasis S. M. – hidrauliniu manipulitoriumi – reikalingos ne tik specialios žinios, bet ir ypatingas atsargumas dirbant su jais. Taisyklės, įtvirtintos teisės aktuose, nėra savitikslės, jomis apibrėžiamos teisėto elgesio ribos, siekiant užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams.

37Byloje nustatyta, kad kaltinamasis S. M., vykdydamas savo tiesioginio darbo vadovo E. P. nurodymus, darbo metu jam priskirtu automobiliu „Renault Kerax“ iš parduotuvės į įmonės darbuotojo P. P. namus gabeno keturis padėklus, kurių vieno svoris 1 600 kg, betoninių trinkelių, kurios buvo sukrautos į automobilio kėbulą, kuriame sumontuotas potencialiai pavojingas įrenginys - hidraulinis manipuliatorius (strėlinis kėlimo kranas). P. P. kieme, pradėjus trinkelių krovos darbus, manipuliatoriaus strėlė išstūmė trinkeles iš automobilio kėbulo, krisdamos trinkelės mirtinai sužalojo už automobilio kėbulo galo stovėjusį P. P..

38Nekaltumo prezumpcija įpareigoja teismą visas abejones, neaiškumus vertinti kaltinamojo naudai. Kaltinamojo S. M. teigimu, hidraulinės strėlės išilgėjimas įvyko hidraulinių atraminių kojų statymo metu. Jo teigimu, jis užvedė automobilio variklį, įjungė siurblį, tikslu pastatyti atramines kojas, ir tuo metu įvyko savaiminis strėlės išilgėjimas, t. y. jam neatliekant jokių kitų hidraulinio manipuliatoriaus valdymo veiksmų. Liudytojas M. Ž., buvęs įvykio vietoje nelaimingo įvykio metu, taip pat patvirtino, kad vairuotojui užvedus automobilio variklį trinkelės iš kėbulo ėmusios slinkti link kėbulo galo, kristi ant žemės. Įvykio vietoje rasti stropai, kopėčios patvirtina liudytojo M. Ž. nurodytas aplinkybes, kad trinkeles buvo ruošiamasi iškelti hidrauliniu manipuliatoriumi, stropų pagalba padėklus pritvirtinus prie greferio. Kaltinamasis šias aplinkybes neigė. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad S. M. būtų atlikęs kėlimo krano vadovo, kranininko ar stopuotojo darbus. P. P. žūtis įvyko iki krovinio prikabinimo prie hidraulinio manipuliatoriaus greiferio, nei vienas iš įvykio vietoje buvusių asmenų krovinio pritvirtinimo darbų nebuvo atlikęs, liudytojo M. Ž. nurodytas trinkelių iškėlimo būdas nebuvo pradėtas įgyvendinti. Esant tokioms aplinkybėms kaltinamajam negali būti inkriminuotas taisyklių, susijusių su kėlimo kranų darbų vadovo, kranininko ar stropuotojo darbu, pažeidimais, todėl kaltinimo apimtis mažinama, iš kaltinimo pašalinant aplinkybes, kad jis nebūdamas kėlimo kranų darbų vadovu ir neturėdamas krano savininko leidimo atlikti krano darbo vadovo pareigas, taip pažeisdamas Kėlimo kranų naudojimo taisyklių (Patvirtintos Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010-09-17 įsakymu Nr. A1-425) 35 punkto, kuriame nurodyta, kad krano darbo vadovas turi būti išmokytas pagal kėlimo kranų darbo vadovo mokymo programą, turėti reikiamų žinių ir atestavimo pažymėjimą, išduotą Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų nustatyta tvarka ir, kad savaeigio krano savininko sprendimu nesudėtingiems pakrovimo ir iškrovimo darbams atlikti krano darbo vadovo pareigas leidžiama pavesti kranininkui, turinčiam kėlimo kranų darbo vadovo pažymėjimą, reikalavimus, kad trinkelių iškrovimo darbus rengėsi atlikti techniškai nepritaikytu ir netvarkingu hidromanipuliatoriumi, kuris pagal techninius duomenis skirtas tik birių krovinių kėlimui ir nepritaikytas gabaritinių krovinių kėlimo darbams atlikti ir nepritaikytas gabaritinių krovinių kėlimo darbams su kabliu atlikti (Įrenginio pasas).

39Ištyrus byloje surinktų įrodymų visumą nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų kaltinamojo nurodytą versiją, kad jis nežinojęs, kokiu būdu bus iškrautos trinkelės iš jam priskirto automobilio kėbulo, hidrauliniu manipuliatoriumi trinkelių krovęs nebūtų. Tačiau byloje nustatyta, kad kaltinamasis S. M. atliko veiksmus, kurie būdingi tik krovimo darbams. Jis atidarė galinius automobilio kėbulo vartus, užvedė variklį, specialiai tam automobilio kabinoje įrengto jungikliu įjungė siurblį, kurio pagalba pradeda veikti hidraulinis manipuliatorius, pastatė atramines kojas, kurių pastatymas reikalingas krano ir automobilio stabilumui užtikrinti, keliant sunkų krovinį. Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas V. M. nurodė, kad atraminių kojų pastatymas laikomas krovos darbų pradžia. Taigi, kaltinamasis, pradėdamas krovos darbus, valdė potencialiai pavojingą įrenginį, todėl privalėjo laikytis saugumo reikalavimo taisyklių.

40Kėlimo kranų naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. A1-425, 34.7 punkte numatyta, kad kranininkui draudžiama įjungti krano mechanizmus, kai krano priežiūros aikštelėse, mašinų skyriuje, ant strėlės, atsvaro ir kitose pavojingose zonose yra žmonių. Hidromanipuliatoriaus operatoriaus saugos ir sveikatos instrukcijos, patvirtintos UAB mokymo centro „Automobilis“ direktoriaus 2014 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 14-M-41 (2 t., b. l. 76-85), 54 punkte numatyta, kad darbuotojas turi stebėti, kad keliant krovinį šalia nebūtų žmonių, 57 punkte numatyta, kad keliant krovinį, reikia prieš tai perspėti visus esančius šalia, kad šie pasitrauktų nuo keliamo krovinio ir jo transportavimo zonos, kelti krovinį tik tada, kai darbo zonoje nėra pašalinių žmonių. Kėlimo kranų naudojimo taisyklės nustato reikalavimus, kaip turi būti pradedami naudoti, naudojami, tikrinama techninė būklė ir prižiūrimi kėlimo kranai, nurodyti įgaliotų įstaigų prižiūrimų ir valstybės registre registruojamų potencialiai pavojingų įrenginių sąraše. Kaltinamasis buvo apmokytas ir dirbo su potencialiai pavojingu įrenginiu – hidrauliniu manipuliatoriumi (krovimo kranu), kurio paskirtis krovos darbai, todėl jis privalėjo laikytis kėlimo kranų naudojimo taisyklių reikalavimų. Pažymėjimą, suteikiantį teisę valdyti hidraulinį krovimo kraną, jis įgijo išklausęs krovimo kranų operatoriaus mokymo programą Mokymo centre „Automobilis“, su Hidromanipuliatoriaus operatoriaus saugos ir sveikatos instrukcija jis buvo supažindintas, todėl juose numatyti draudimai ir reikalavimai jam taip pat privalomi.

41P. P. žūtis įvyko jam stovint netoli automobilio kėbulo galo, hidrauliniam manipuliatoriui stumiant trinkeles, kurios krisdamos kliudė jį ir mirtinai sužalojo, kas suteikia pagrindo išvadai, kad P. P. buvo pavojingoje zonoje. Kaltinamasis S. M. pradėjo darbą su potencialiai pavojingu įrenginiu neįsitikinęs, jog pavojingoje zonoje, krano veikimo zonoje, nėra žmonių, tokiu būdu S. M. pažeidė Kėlimo kranų naudojimo taisyklių ir Hidromanipuliatoriaus operatoriaus saugos ir sveikatos instrukcijos aukščiau aptartus reikalavimus.

42Kaltinamasis S. M. nurodė, kad jis įspėjo P. P., kad šis nelįstų ir neskubėtų. Liudytojas M. Ž. teisme taip pat patvirtino, kad jis girdėjo S. M. taip sakant. Tačiau iš byloje nustatytų duomenų seka, kad ir žuvusysis P. P. nesilaikė saugaus elgesio taisyklių - buvo pavojingoje zonoje, per arti krovinio, jis neįsitikino, kad jo stovėjimo vieta yra saugi, tačiau jo padaryti pažeidimai buvo ne tokie svarbūs ir jie nebuvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusiomis pavojingomis pasekmėmis. Tiesioginė grėsmė atsirado nuo kaltinamojo S. M. veiksmų. Taigi būtent kaltinamojo veiksmai, kai jis užvedė automobilio variklį ir įjungė siurblį, kurio pagalba įsijungia hidraulinis manipuliatorius, tiesiogiai sąlygojo įvykį, dėl kurio žuvo P. P.. Kitaip tariant, tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

43Atsakomybė už BK 132 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką kyla pagal realiai kilusius padarinius. Kaltinamasis S. M. nenumatė, jog dėl jo neveikimo gali kilti pavojingi padariniai – bendradarbio mirtis, tačiau pagal įvykio situaciją ir savo asmenines savybes, turimą darbo patirtį ir kvalifikaciją turėjo ir galėjo numatyti, kad dirbant su potencialiai pavojingu įrengiu, P. P. esant krano veikimo pavojingoje zonoje, šalia hidromanipuliatoriaus esant sudėtam kroviniui, kurį draudžiama kelti tuo įrenginiu, užvedus automobilio variklį ir įjungus hidraulinį siurblį, t. y. pradėjus dirbą su potencialiai pavojingu įrenginiu, tokie padariniai gali kilti, todėl darytina išvada, kad S. M. nusikalstamą veiką, numatytą BK 132 straipsnio 3 dalyje, padarė dėl neatsargumo, pasireiškusio nusikalstamu nerūpestingumu.

44Žuvusysis P. P. dirbo UAB „( - )“ ( - ), jis buvo supažindintas su darbo saugos taisyklėmis, jo darbo vieta prieš žūtį buvo antrinių žaliavų surinkimo aikštelė, trinkelės įmonės transportu buvo vežamos jo prašymu ir jo naudai. Visuma šių aplinkybių suteikia pagrindo išvadai, kad įrenginių (hidraulinių kėlimo kranų), kurių pagalba buvo kraunami antrinių žaliavų konteineriai, veikimas, pavojingos tokių įrenginių zonos jam buvo žinomos. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad stovėdamas arti automobilio kėbulo, kuriame sukrautas betoninės trinkelės – krovinys, apie kurio savybes jam buvo gerai žinoma, esant atidarytiems galiniams automobilio vartams, užvedus automobilio variklį, P. P. elgėsi rizikingai ir jo toks elgesys turėjo įtakos kaltinamojo veikos padarinių kilimui.

45Dėl civilinio ieškinio.

46Nukentėjusioji I. P. byloje pareiškė civilinį ieškinį (5 t., b. l. 10-15), prašydama teismo solidariai priteisti iš kaltinamojo ir civilinių atsakovų UAB „( - )“ ir ADB „Gjensidige“ AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo turtinę žalą – negautas pajamas netekus maitintojo – 22 225 Eur, iš ūkio veiklos negautas pajamas – 38 866,38 Eur, mokestį už pažymą – 9,26 Eur, laidojimo išlaidas – 2 270 Eur, paminklo pirkimo išlaidas – 3 000 Eur, neturtinę žalą – 18 455 Eur bei išlaidas už advokato teisines paslaugas – 1 500 Eur. Viso 86 325,64 Eur.

47Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.264 str. reikalavimu, samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės.

48CK 6.263 straipsnyje nurodoma, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui bei neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo, taip pat CK 6.291 straipsnis pažymi, kad jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. Nagrinėjamu atveju atsakovai: UAB „( - )“ ir S. M., atsako solidariai.

49Iki įvykio P. P. dirbo UAB „( - )“, į pensiją būtų išėjęs 2027 m. sausio 10 d. Jam iki pensijos buvo likę 127 mėnesiai.

50Remiantis 2003 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 650 patvirtinta „Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašas“ nustatyta tvarka, vidutis jo darbo užmokestis (atskaičiavus mokesčius, imant vidurkį) iki įvykio sudarė 350 Eur, gautųsi 127 mėn. x 350 Eur = 44 450 Eur. Todėl ½ dalis, t. y. 22 225 Eur, šio darbo užmokesčio priklauso jai, kaip P. P. sutuoktinei. Atsižvelgiant į tai, kad P. P. nuolat dirbo ir iš jo pajamų buvo išlaikomas mūsų namų ūkis, todėl jam žuvus, neteko ir dalies pragyvenimo šaltinio, todėl prašo kompensuoti jos patirtą turtinę žalą netekus maitintojo, kuri sudaro 22 225 Eur.

51Taip pat sutuoktinis P. P. buvo įregistravęs ūkininko ūkį, kurio indentifikavimo kodas 6270571, Ūkininkų ūkio registre nuo 2001-06-11 iki 2018-07-11. Šiuo metu ūkis yra išregistruotas, ką patvirtina VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro 2018 m. rugsėjo 26 d. Pažyma Nr. 1S-6909. Už pažymos gavimą sumokėjo 9,26 Eur.

522015 m. VMI pateiktoje Metinėje pajamų deklaracijoje (GPM 308), sutuoktinis P. P. nurodė, kad iš ūkio veiklos gavo 38866,38 Eur pajamų, tai yra 15 580,75 Eur iš Nacionalinės mokėjimo agentūros ir 23 285,63 Eur pajamų už parduotą žemės ūkio produkciją. Pažymi, kad po 2016 m. sutuoktinio žūties, jai teko išregistruoti ūkininko ūkį, nuo kurio kasmet šeimos biudžetas pasipildydavo apie 38 866,38 Eur. Netekus vienintelio šeimoje ūkininkavusio P. P., šeima patyrė didelę turtinę žalą, kuri už 2016 m. galėtų būti 38 866,38 Eur.

53Dėl kaltinamųjų veiksmų, patyrė turtinę žalą – laidojimo išlaidas, kurios šeimai buvo sunki finansinė našta – viso 2270 Eur (morge kūno paruošimas – 120 Eur, karstas ir drabužiai – 750 Eur, kunigas – 50 Eur, bažnyčios tarnų paslaugos – 50 Eur, giedoriai – 100 Eur, gedulingi pietūs 100 žmonių x 7,5= 750 Eur, duobės iškasimas, kūno parvežimas iš Šiaulių ir palydėjimas į kapus – 250 Eur, salės nuoma – 100 Eur, gėlės ir žvakės – 100 Eur). Taip pat 3000 Eur sumokėtus už paminklo pastatymą.

54Dėl sutuoktinio laidotuvių patyrė 2 270 Eur, mano, kad tai yra protingos išlaidos. Suprantama, kad dėl objektyvių priežasčių, susiklosčiusių visuomenėje papročių, negaliu pateikti išlaidų dvasininkui, giesmininkams, ritualiniams reikmenims ir pan. pateisinančių dokumentų.

55Dėl staigios sutuoktinio netekties, patyrė didžiulę neturtinę žalą, kadangi dėl minėto įvykio, ir galimai kaltinamojo veiksmų žuvo sutuoktinis P. P., dėl ko išgyveno dvasinį sukrėtimą bei vidinę depresiją, patyrė baimės ir netekties jausmą. Išgyvenimai ir dvasinis skausmas yra nuolatinio pobūdžio, jai padaryta didelė moralinė trauma ir neturtinė žala, kurią įvertina 18 445 Eur.

56Už suteiktas advokato teisines paslaugas sumokėjo 1 500 Eur.

57Civilinis atsakovas UAB „( - )“ atsiliepime į ieškinį (4 t., b. l. 162-174) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą arba atmesti. Atsiliepime nurodė, kad sutinka, kad nukentėjusioji dėl sutuoktinio žūties patyrė dvasinius išgyvenimus, skausmą, netektį, tačiau teikdama teismui ieškinį nukentėjusioji nepateikė jokių įrodymų, sudarančių pakankamą pagrindą teigti, kad jai padaryta būtent tokio dydžio, kokia ieškiniu prašoma priteisti neturtinė žala – 18445 Eur; nenurodoma, kokiu būdu ieškinyje nurodyta suma apskaičiuota, kodėl būtent tokios sumos reikalaujama solidariai iš atsakovų, todėl neturtinės žalos dydis nėra pagrįstas, o ieškovės argumentai netinkami ir nepakankami. Vien tik ieškovės teiginiai apie tai, jog ji patyrė dvasinių kančių, savaime nesudaro pagrindo atlyginti būtent tokio dydžio neturtinę žalą. Mano, kad žuvusiojo elgesys nagrinėjamoje situacijoje buvo ne tik rizikingas, bet ir labai neatsargus. Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, kad paties žuvusiojo veiksmai, t. y. tai, kad jis buvo pavojingoje zonoje, galėjo turėti įtakos pačiam nelaimingam atsitikimui rodo, kad pats žuvusysis sukūrė rizikingą situaciją, susijusią su jo paties saugumu, todėl ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo atmestinas. Atsižvelgiant į tai, kad P. P. mirtis nebuvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsakovo padarytais neteisėtais ar nusikalstamais veiksmais, mano, kad ieškovės ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti atmestas.

58Ieškovė ieškinyje nurodo, kokios pinigų sumos ir kur buvo panaudotos, tačiau nepateikia patirtas išlaidas patvirtinančių įrodymų. Pinigų sumokėjimo faktas turi būti patvirtintas tik specialiais įrodymais - mokėjimo nurodymais ar analogiško pobūdžio dokumentais, patvirtinančiais finansų įstaigose atliktas operacijas, todėl tik įvertinus rašytinius įrodymus galima daryti išvadas apie žalos dydžio pagrįstumą, kartu nustatant ir sprendžiant, ar nukentėjusiajai buvo/nebuvo išmokėtos su asmens mirtimi skiriamos socialinės išmokos, kokio jos dydžio, ar jos įtrauktos į reikalaujamą žalos atlyginimą.

59Nukentėjusiosios reikalavimas priteisti jai ½ dalį, t. y. 22 225 Eur žuvusio sutuoktinio negauto darbo užmokesčio atmestinas ir visiškai nepagrįstas. Nėra duomenų apie tai, kad nukentėjusioji buvo sutuoktinio išlaikoma: ji yra pilnametė veiksni ir, kiek yra žinoma, darbinga moteris, kol kas neturinti teisės į senatvės pensiją. Tikėtina, kad ½ dalis nurodoma dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės į sutuoktinių gaunamas pinigines lėšas prezumpcijos, tačiau negalima teigti, jog ½ dalį žuvusysis skirdavo sutuoktinei išlaikyti. Byloje nėra visiškai jokių duomenų, kurių pagalba būtų galima spręsti, kad pusę savo darbo užmokesčio žuvusysis atiduodavo sutuoktinei ir nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog taip elgtis sutuoktinis privalėjo, t. y. kad nukentėjusioji buvo reikalinga tokio išlaikymo. Tikėtina, kad galbūt abu sutuoktiniai lėšas naudojo bendrai, tačiau - pagal nukentėjusiosios nurodomus kriterijus - lygiai taip pat galima būtų teigti, kad ½ dalį savo darbo užmokesčio ar bet kokių kitokių gaunamų pajamų nukentėjusioji savo ruožtu taip pat skirdavo savo sutuoktiniui iki mirties išlaikyti. Bet kuriuo atveju tai yra tik prielaidos, kuriomis teismas neturi teisės grįsti nuosprendžio, todėl civilinio ieškinio dalis, susijusi su negautomis pajamomis, yra atmestina, net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyta kaltinamojo kaltė.

60Civilinis atsakovas ADB „Gjensidige“ AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas (toliau – ADB „Gjensidige“) atsiliepimu į ieškinį (4 t., b. l. 190-193) ir patikslintą ieškinį (5 t., b. l. 50-54), prašė nukentėjusiosios ieškinį jų atžvilgiu atmesti. Civilinė atsakovė ADB „Gjensidige“ su pareikštu ieškiniu dėl neturtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nesutinka, mano, jog jis neįrodytas, bei palaiko civilinės atsakovės UAB „( - )“ atsiliepime išsakytus argumentus.

61Atsiliepimuose nurodė, kad įvykį, kurio metu žuvo P. P., laiko nedraudžiamuoju tiek pagal Darbdavio civilinės atsakomybės draudimo sutartį, tiek pagal Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Tarp jo ir UAB „( - )" buvo sudaryta Darbdavio civilinės atsakomybės draudimo sutartis, kuria laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 31 d. iki 2016 m. rugpjūčio 30 d. buvo apdrausta UAB „( - )“, kaip darbdavio, civilinė atsakomybė už žalą darbuotojo sveikatai ir (ar) gyvybei dėl nelaimingo atsitikimo darbe ir/ ar pakeliui į darbą ar iš darbo. Minėta draudimo sutartis su UAB „( - )" buvo sudaryta Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 712 (toliau – Taisyklės) pagrindu. Vadovaujantis Taisyklių VI dalies 39.1. punktu „Draudžiamuoju įvykiu yra laikomas draudimo apsaugos galiojimo laikotarpiu įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe ar pakeliui į darbą (iš darbo), dėl kurio yra padaroma žala Draudėjo darbuotojo sveikatai ar gyvybei, jeigu Draudėjui pagal teisės aktus dėl to kyla civilinė atsakomybė“. Atsižvelgiant į Taisyklių VI dalies 39.1. punktą bei pagal civiliniame ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes darbuotojas žuvo ne darbe ir ne darbo metu, todėl įvykis pagal Darbdavio civilinės atsakomybės draudimo sutartį nėra draudžiamasis.

62Taip pat pažymi, jog tarp UAB „( - )“ ir Draudėjo buvo sudaryta Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis, kuria laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. buvo apdrausta UAB „( - )“, civilinė atsakomybė už žalą, padarytą trečiojo asmens materialiam turtui, sveikatai (įskaitant gyvybės atėmimą), kilusią dėl UAB „( - )" ir/ar UAB „( - )" darbuotojų veiksmų, teikiant daugiabučių namų priežiūros ir administravimo, šilumos sistemų priežiūros, šiukšlių surinkimo ir išvežimo paslaugas. Minėta draudimo sutartis su UAB „( - )“ buvo sudaryta Taisyklių pagrindu.

63Paaiškina, jog vadovaujantis Taisyklių, IV dalies 27.1 punktu „Draudžiamuoju įvykiu yra laikoma draudimo apsaugos galiojimo laikotarpiu draudimo vietoje atlikta Draudėjo veikla, dėl kurios buvo padaryta žala trečiojo asmens turtui ar sveikatai (gyvybei), jeigu pagal teisės aktus Draudėjui dėl to kyla civilinė atsakomybė“. Atitinkamai vadovaujantis Taisyklių I dalies 4 ir 21 punktais trečiuoju asmeniu nėra laikomas Draudėjo darbuotojas, todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytus Taisyklių punktus įvykis pagal Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį nėra draudžiamasis. CK 6.987 straipsnis numato draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką, tik jeigu įvyksta draudimo sutartyje numatytas draudžiamasis įvykis. Kadangi įvykis pripažintas nedraudžiamuoju, Draudėjui nekyla pareiga nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. P. atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kuri atsirado žuvus P. P..

64Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

65Dėl UAB „( - )“ civilinės atsakomybės. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Jeigu didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra darbdavys, tai už jo darbuotojo, atliekančio darbo funkcijas, naudojantis didesnio pavojaus šaltiniu, padarytą žalą atsakomybė darbdaviui kyla ne tik kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, tačiau ir kaip samdančiam darbuotojus asmeniui už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo kaltės CK 6.264 straipsnio pagrindu.

66Pažymėtina, kad tuo atveju, kai nusikalstama veika žalos padaro darbuotojas, eidamas darbines (tarnybines) pareigas, žalą nukentėjusiajam atlygina darbdavys. Darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą ne tik darbo sutarties, bet ir civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikė ne savo rizika, o atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami (CK 6.264 straipsnio 1, 2 dalys). Sprendžiant atsakomybės pagal šį straipsnį klausimą, svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp darbuotojo veiksmų ir žalos, padarytos vykdant darbo ar civilinę sutartį, bei tarp samdančio asmens ir žalą padariusio asmens. Darbinių (tarnybinių) pareigų atlikimu laikoma bet kokia veikla, susijusi su veikimu darbdavio nurodymu ir jo interesais. Esminę reikšmę šioms taisyklėms taikyti turi aplinkybė, kad darbuotojas, darydamas žalą, tikrai veikė kaip darbuotojas, t. y. atliko veiksmus, susijusius su darbo procesu, o ne savo asmeniniais interesais kaip privatus asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224-942/2018).

67Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis S. M. nuo 2004 m. gegužės 10 d. (2 t., b. l. 89-96) iki šiol dirba UAB „( - )“, įvykio metu kaltinamąjį ir UAB „( - )“ siejo darbiniai santykiai. Įvykio metu kaltinamasis vykdė darbdavio nurodymus, dirbo su įrenginiu, priklausančiu darbdaviui, kas ir sudaro sąlygą atsirasti kaltinamojo darbdavio – UAB „( - )“ - civilinei atsakomybei, nes samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Įrodyta, kad nelaimingas atsitikimas įvyko, kai kaltinamasis pažeidė nustatytas saugaus elgesio taisykles ir tarp taisyklių pažeidimo bei įvykusio nelaimingo atsitikimo, kurio pasekmė – P. P. žūtis – yra priežastinis ryšys. Vadovaujantis išdėstytu, neturtinės ir turtinės žalos išieškojimas nukreipiamas į kaltinamojo darbdavį, civilinį atsakovą byloje UAB „( - )“.

68Taip pat pažymėtina, kad atsiliepime į civilinį ieškinį, civilinis atsakovas iš esmės neginčijo savo pareigos atlyginti savo darbuotojo – kaltinamojo S. M., neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Prašymą atmesti ieškinį arba palikti jį nenagrinėtą iš esmės grindžia tuo, kad kaltinamasis S. M. neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl nei kaltinamajam nei civiliniam atsakovui, kaip darbdaviu, nekyla civilinė atsakomybė dėl žalos atlyginimo.

69Nors nukentėjusioji pateikdama teismui patikslintą ieškinį jame civiliniu atsakovu byloje nurodė ir draudimo bendrovę ADB „Gjensidige“, tačiau nei patikslintame ieškinyje nei teismo posėdžių metu visiškai neįrodinėjo jo, kaip civilinio atsakovo, pareigos solidariai atlyginti žalą, apie šį civilinį atsakovą patikslintame ieškinyje visiškai nekalba.

70Kaip matyti iš bylos medžiagos ADB „Gjensidige“ 2018 m. liepos 19 d. priėmė sprendimą dėl žalos atlyginimo (4 t., b. l. 175), kuriame nurodė, kad pripažino 2016 m. birželio 10 d. įvykį nedraudiminiu ir tuo pagrindu atsisakė išmokėti draudimo išmoką. UAB „( - )“ šio sprendimo neginčijo, nei atsiliepime į ieškinį nei teismo posėdžio metu neįrodinėjo civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ pareigos, vadovaujantis sudarytomis draudimo sutartimis, atlyginti nukentėjusiajai žalą. Taigi nagrinėjant civilinį ieškinį nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl įvykio pripažinimo draudiminiu, nagrinėjamos draudimo sutarčių taisyklės. Teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo konkrečiu atveju kilus ginčui tarp draudiko ADB „Gjensidige“ ir UAB „( - )“ dėl įvykio pripažinimo draudiminiu, toks ginčas turėtų būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka (CK 6.1014 straipsnis), nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Taip pat pažymėtina, pripažinus įvykį draudiminiu ir UAB „( - )“ atlyginus nukentėjusiajai žalą, UAB „( - )“ įgis teisę regreso tvarka reikalauti iš ADB „Gjensidige“ sumokėtų lėšų.

71Nukentėjusioji I. P. civiliniu ieškiniu prašo priteisti 5 270 Eur turtinės žalos susijusios su vyro laidojimu ir jo kapo tvarkymu. Ieškinyje nurodė, kad prašomą priteisti žalos dydį sudaro laidojimo 2 270 Eur išlaidos (morge kūno paruošimas – 120 Eur, karstas ir drabužiai – 750 Eur, kunigas – 50 Eur, bažnyčios tarnų paslaugos – 50 Eur, giedoriai – 100 Eur, gedulingi pietūs 100 žmonių x 7,5= 750 Eur, duobės iškasimas, kūno parvežimas iš Šiaulių ir palydėjimas į kapus – 250 Eur, salės nuoma – 100 Eur, gėlės ir žvakės – 100 Eur) ir 3000 Eur už paminklo pastatymą.

72Prie ieškinio nukentėjusioji pateikė 2017 m. sausio 18 d. ir 2017 m. balandžio 23 d. mokėjimo nurodymus (5 t., b. l. 16-17), iš kurių matyti, kad už paminklą sumokėjo bendrą 3 000 Eur sumą. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji paaiškino, kad kitas išlaidas pagrindžiančių dokumentų pateikti negali, nes nėra jų išsaugojusi, nemanė, kad jų gali prireikti, po įvykio buvo labai pasimetusi, susijaudinusi dėl netekties, todėl apie tokius dalykus, kaip rinkti čekius, negalvojo.

73Teismų praktikoje laidojimo išlaidomis laikomos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, kapo tvarkymo išlaidos. Išlaidos už gedulingus pietus, pagal susiformavusį paprotį tradiciškai rengiamus betarpiškai po laidotuvių, gali būti vertinamos kaip būtinos laidojimo išlaidos. Teismas, spręsdamas bylą, vadovaujasi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais. Atlyginamos įprastos vidutinės išlaidos, o ta dalis, kuri viršija įprastas išlaidas, neatlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2012).

74Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, duotus paaiškinimus teismo posėdžio metu, formuojamą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, pripažįsta, kad nukentėjusiosios prašomos priteisti laidojimo ir su tuo susijusios 5 270 Eur išlaidos laikytinos pagrįstomis ir būtinomis išlaidomis net ir be konkrečius mokėjimus patvirtinančių įrodymų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2006), kadangi jos atitinka paprotines teisės normas ir neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, taip pat sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principams.

75Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymo 5 ir 8 straipsniais Lietuvos Respublikos piliečiui mirus yra mokama laidojimo pašalpa, kuri lygi 8 bazinių socialinių išmokų dydžiui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 924 „Dėl bazinės socialinės išmokos dydžio patvirtinimo“, įvykio metu bazinės socialinės išmokos dydis buvo 38 Eur. Taigi vadovaujantis įstatymo nuostatomis nukentėjusioji gavo 304 Eur laidojimo pašalpą. Šią aplinkybę taip pat patvirtino ir pati nukentėjusioji teismo posėdžio metu, tačiau šios pašalpos ji iš bendros turėtų laidojimo išlaidų sumos neatėmė. Kadangi dalis nukentėjusiosios turėtų laidojimo išlaidų yra padengta gauta laidojimo pašalpa, prašoma priteisti turtinė žala mažintina 304 Eur.

76Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nukentėjusiosios ieškinys dalyje dėl turtinės žalos laidojimo ir paminklo išlaidoms atlyginti gali būti tenkintinas iš dalies, priteisiant jai iš civilinio atsakovo UAB „( - )“ 4 966 Eur.

77Dėl turtinės žalos netekus maitintojo. Pagal CK 6.284 straipsnio 1 dalies nuostatą, fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Taigi remiantis įstatymų nuostatomis žuvusiojo sutuoktinė turi teisę į žalos atlyginimą.

78Sutuoktinių tarpusavio materialinio rėmimo, prisidėjimo prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo pareigos yra nustatytos CK 3.27 straipsnyje, todėl vien aplinkybė, kad nukentėjusioji yra darbinga ir gauna darbo užmokestį, nepaneigia įstatymo prezumpcijos, kad sutuoktinis P. P. prisidėjo prie šeimos išlaikymo, taip pat sutuoktinės poreikių tenkinimo, ir nepatvirtina, jog ji nepatyrė turtinės žalos dėl sutuoktinio netekimo. Be to, kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad netektas asmens turtinio pobūdžio išlaikymas gali būti nustatomas kaip įvairiomis formomis teikto išlaikymo netekimas, įskaitant išlaikymą natūra, kasdieniu rūpesčiu ir pagalba buityje ar ūkyje, kuris, be kita ko, turi ir ekonominę vertę (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K‑3-338/2014, 3K-3-564/2014, 3K-3-46/2015, 2K-84-648/2019). Dėl to nepagrįstais laikytini civilinio atsakovo UAB „( - )“ argumentai, kad nukentėjusioji neturi teisės gauti turtinės žalos, atsiradusios dėl sutuoktinio gyvybės atėmimo, atlyginimą, nes sutuoktinio mirties metu nebuvo reikalinga išlaikymo.

79Nukentėjusioji prašo priteisti 22 225 Eur. Nurodo, kad P. P. vidutis darbo užmokestis (atskaičiavus mokesčius, imant vidurkį) iki įvykio sudarė 350 Eur, už laikotarpį iki pensijinio amžiaus (127 mėnesius) - 44 450 Eur. Todėl ½ dalis, t. y. 22 225 Eur, šio darbo užmokesčio priklausytų jai, kaip sutuoktinei, todėl prašo šią sumą priteisti iš civilinių atsakovų.

80Civilinis atsakovas UAB „( - )“ nukentėjusiosios nurodytų aplinkybių dėl P. P. gauto vidutinio darbo užmokesčio paskaičiavimo neginčijo. Įvertinus tai, kad P. P. buvo atsakovo UAB „( - )“ darbuotojas, darytina išvada, kad atsakovui gerai žinoma aplinkybė apie jo gaunamo darbo užmokesčio dydį, todėl matydamas, kad nukentėjusioji pateikė teismui netikslius duomenis, galėjo šią aplinkybę ginčyti ir teikti įrodymus, tačiau to nedarė, todėl laikytina, kad jis sutinka su nukentėjusiosios nurodytu P. P. gauto vidutinio darbo užmokesčio paskaičiavimu.

81Taip pat nukentėjusioji prašo priteisti 38 866,38 Eur iš ūkio veiklos negautų pajamų. Ieškinyje nurodė, kad po sutuoktinio žūties, jai teko išregistruoti ūkininko ūkį, nuo kurio kasmet šeimos biudžetas pasipildydavo apie 38 866,38 Eur, t. y. 15 580,75 Eur iš Nacionalinės mokėjimo agentūros ir 23 285,63 Eur pajamų už parduotą žemės ūkio produkciją. Kaip tai pagrindžiančius įrodymus pateikė 2015 m. Metinėję pajamų deklaraciją (GPM 308).

82Negautos pajamos reiškia negautą pelną, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Dėl to apskaičiuojant negautas pajamas, turi būti minusuojamos išlaidos, kurių būtų turėjęs nukentėjusysis. Tai turi būti grynasis pelnas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Išskaičiavus sąnaudas iš visų pajamų (įplaukų), asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kaip būtų pagerėjusi nukentėjusiojo asmens turtinė padėtis. Tokia nuostolių negautų pajamų forma dydžio nustatymo metodika yra formuojama kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-62/2008, Nr. 3K-3-322/2008, 3K-336/2008, 3K-3-6/2011, 3K-3-418/2014, 3K‑3‑24-421/2015, 2K–402-677/2015).

83Kaip matyti iš nukentėjusiosios pateiktos 2015 m. Metinės pajamų deklaracijos, žuvusysis 2015 metais iš ūkininko ūkio gavo 38 866,38 Eur pajamų, kurias sudaro 15 580,75 Eur išmokos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros ir 23 285,63 Eur pajamų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad deklaruodamas pajamas žuvusysis nurodė, kad patyrė 19 589 Eur išlaidų (leidžiamų atskaitymų), taigi ši suma negali būti laikoma negautomis pajamomis (žala). Įvertinus 2015 m. Metinėje pajamų deklaracijoje nurodytus duomenis, darytina išvada, kad žuvusysis 2015 m. ūkininkaudamas gavo 2 290,63 Eur grynojo pelno, taip pat iš Nacionalinės mokėjimo agentūros gavo 15 580,75 Eur išmokų. Vadovaujantis deklaracijoje nurodytais duomenimis, negautos realios pajamos iš ūkio yra ženkliai mažesnės nei nurodo nukentėjusioji, jos apskaičiuotinos remiantis išviešintais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, negautos pajamos, kurių atlyginimo galėtų tikėtis I. P., sudarytų 17 871,38 Eur (15 580,75 Eur + 2 290,63 Eur = 17 871,38 Eur).

84Nustatant žalos dydį šioje byloje būtina įvertinti ne tik kaltinamojo kaltę, bet ir žuvusiojo veiksmus. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį atlygintinos žalos dydis gali būti mažinamas arba reikalavimas atlyginti žalą atmestas atsižvelgus į nukentėjusio asmens didelį neatsargumą. Didelis neatsargumas – tai paprasčiausių kiekvienam asmeniui suvokiamų taisyklių ignoravimas, jų nesilaikymas, padėjęs žalai atsirasti arba jai padidėti. Byloje nustatyta, kad P. P. įvykio metu elgėsi itin neatsargiai, nesilaikė elementarių atsargumo ir saugumo taisyklių, elgėsi rizikingai ir tai neabejotinai turėjo įtakos pasekmių atsiradimui. Esant situacijai, kuomet žala atsiranda ir dėl paties nukentėjusiojo elgesio - tyčios ar didelio neatsargumo, būtų neteisinga visą atsakomybę taikyti tik žalą padariusiam asmeniui, nes protingo, rūpestingo, apdairaus ir atidaus elgesio standartas taikomas visiems asmenims, taip pat ir nukentėjusiajam.

85Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš civilinio atsakovo priteistinos turtinės žalos suma mažintina, nukentėjusiajai I. P. priteisinat pusę patirtų nuostolių ir išlaidų - 22 531 Eur turtinės žalos atlyginimo.

86Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl staigios sutuoktinio netekties, patyrė didžiulę neturtinę žalą, išgyveno dvasinį sukrėtimą bei vidinę depresiją, patyrė baimės ir netekties jausmą. Išgyvenimai ir dvasinis skausmas yra nuolatinio pobūdžio. Patirtą neturinę žalą vertina 18 445 Eur.

87CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Minėtos straipsnio 2 dalyje, be kita ko, sakoma, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

88Teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-05-10 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227/2011). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas taip pat turi atsižvelgti į žalą padariusio asmens kaltę, ypač į kaltės formą; įvertinti asmens veiksmų kryptingumą ir turinį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005).

89Atsižvelgus į byloje nustatytas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, t. y. į tai, kad dėl civilinio atsakovo UAB „( - )“ darbuotojo kaltinamojo S. M. neatsargios kaltės įvyko nelaimingas atsitikimas ir dėl to žuvo nukentėjusiosios sutuoktinis, įvertinus nukentėjusiosios I. P. ieškinyje nurodytas aplinkybes, bei teismo posėdžio metu duotus paaiškinimui, teismui nekyla abejonių, kad dėl netikėtos sutuoktinio mirties nukentėjusioji patyrė didelį dvasinį sukrėtimą bei skausmą, emocines kančias ir didelius išgyvenimus. Nusikalstamos veikos pasekmės buvo labai sunkios ir negrįžtamos – žuvo sutuoktinis. Tačiau nukentėjusiosios prašomas priteisti neturtinės žalos dydis – 18 448 Eur, teismo nuomone yra aiškiai per didelis ir turi būti mažinamas.

90Nustatant atlygintinos žalos dydį būtina atsižvelgti į tai, kad nusikaltimas buvo padarytas neatsargia kaltės forma, kaltinamojo veikoje nebuvo tyčios, savo neatsargiais veiksmais nuteistasis nesiekė tokių sunkių ir neatstatomų padarinių. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad paties žuvusiojo elgesys nebuvo tinkamas, jis prie nustatytų aplinkybių elgėsi neatsargiai ir neapdairiai. Jeigu žuvusysis pats nebūtų pažeidęs bent jau elementarių atsargumo ir saugumo taisyklių, įvykis nebūtų sukėlęs tokių skaudžių ir sunkių pasekmių. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatą tuo atveju, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti, žalos atlyginimas gali būti sumažintas. Į šią aplinkybę teismas taip pat atsižvelgia, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį.

91Teismas, įvertinęs visas minėtas aplinkybes, didelį paties žuvusiojo neatsargumą, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nukentėjusiosios ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajai iš civilinio atsakovo UAB „( - )“ priteitina 9 224 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo manymu, tokio dydžio piniginė kompensacija atitinka balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir nukentėjusiajai šia veika sukeltų padarinių, užtikrinta teisingą piniginį atlygį už padarytą skriaudą bei pusiausvyrą tarp padarytos veikos ir jos sukeltų padarinių, formuojamos teismų praktikos panašiose bylose.

92Dėl bausmės.

93Kaltinamojo S. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusio P. P. elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

94Kaltinamojo S. M. padaryta nusikalstama veika – neatsargus nusikaltimas, jis nusikalto ir teisiamas pirmą kartą, jį, kaip linkusį nusikalsti asmenį, charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojais kaltinamojo bendradarbiai, UAB „( - )“ vadovas D. P. charakterizavo jį kaip pareigingą, sąžiningą, drausminių nuobaudų neturintį darbuotoją. BK 132 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis - laisvės atėmimas. Kaltinamasis S. M. kaltės nepripažino, todėl jo atžvilgiu taikyti atsakomybę švelninantį įstatymą, paskirti švelnesnę bausmę nei numatytoji BK 132 straipsnio 3 dalies sankcijoje, nėra pagrindo. Įvertinus visumą nusikalstamos veikos padarymo, kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių, nukentėjusiojo P. P. didelį neatsargumą, darytina išvada, kad kaltinamajam paskyrus nors ir mažesnę nei vidutinės trukmės laisvės atėmimo bausmę, numatytą BK 132 straipsnio 3 dalies sankcijoje, bausmės tikslai bus pasiekti.

95Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis S. M. nusikalto pirmą kartą, elgdamasis ne tyčia, o nerūpestingai, dirba, charakterizuojamas teigiamai, todėl yra pagrindas manyti, kad atidėjus paskirtos bausmės vykdymą, baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltinamajam ir jis ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kadangi S. M. nusikalto pirmą kartą, jam skirtinas vidutinės trukmės laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, numatytas BK 75 straipsnio 1 dalyje. Tikslu paveiki kaltinamąjį, kad jis ateityje nenusikalstų, tikslinga paskirti įpareigojimą, kad jis viso bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbtų, t. y. įpareigoti tęsti darbą, jį praradus – registruotis užimtumo tarnyboje.

96Dėl proceso išlaidų.

97Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 105 straipsnio 1 dalies, 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti proceso išlaidas, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

98Šiaulių apylinkės teismui pateiktas liudytojo A. B. prašymas dėl kelionės išlaidų į teismo posėdį apmokėjimo, šių išlaidų apskaičiavimo pažyma (6 t., b. l. 5) patvirtina, kad liudytojui kelionės išlaidos – 6,14 Eur - apmokėtos iš teismo lėšų, šios išlaidos laikytinos proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnio 1 punktas) ir priteistinos valstybei iš kaltinamojo.

99Iš pateikto kvito (5 t., b. l. 25) matyti, jog už advokato V. V. paslaugas I. P. sumokėjo 1 500 Eur. Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį bei juo sukeltas pasekmes, civiliniame ieškinyje keliamų klausimų sudėtingumą, ikiteisminio tyrimo trukmę, byloje surengtų posėdžių skaičių, sprendžia, kad nėra pagrindo prašomo priteisti atstovavimo išlaidų dydžio vertinti kaip neadekvataus ir neprotingo, todėl nukentėjusiosios patirtos proceso išlaidos priteistinos iš kaltinamojo.

100Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

101S. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 3 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

102Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, jį praradus – per vieną mėnesį užsiregistruoti užimtumo tarnyboje.

103Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

104Civilinį ieškinį tenkinti dalinai. Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „( - )“ I. P. 22 531 Eur (dvidešimt du tūkstančius penkis šimtus trisdešimt vieną eurą) turtinės žalos ir 9 224 Eur (devynis tūkstančius du šimtus dvidešimt keturis eurus) neturtinės žalos atlyginimo.

105Priteisti iš S. M. I. P. 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) proceso išlaidų.

106Priteisti iš S. M. valstybei 6,14 Eur (šešis eurus 14 ct) proceso išlaidų.

107Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma... 2. viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teismas... 4. Kaltinamasis S. M., dirbdamas UAB „( - )“ ( - ) pareigose ir būdamas... 5. Kaltinamasis S. M. kaltu neprisipažino. Jis paaiškino, kad 2016 m. birželio... 6. Kaltinamojo S. M. kaltė įrodyta. ... 7. Nukentėjusioji I. P. parodė, kad P. P. – jos sutuoktinis. 2016 m. birželio... 8. Liudytojas M. Ž. parodė, kad jis gyvena P. ir I. P. kaimynystėje, kitoje... 9. Liudytojas A. J. parodė, kad dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „( -... 10. Liudytojas E. Č. parodė, kad dirba UAB „( - )“ šaltkalviu. Jis tą... 11. Liudytojas S. S., įmonės UAB „( - )“, užsiimančios specializuoto... 12. Liudytojas T. S. parodė, kad jis dirba meistru UAB „( - )“, kuri užsiima... 13. Liudytojas V. S., dirbantis UAB „( - )“ šaltkalviu, parodė, kad, kaip jis... 14. Liudytojas J. Š. parodė, kad dirba UAB „( - )“ vairuotoju. Darbus... 15. Liudytojai A. B. ir S. J., UAB „( - )“ darbininkai, parodė, kad iki... 16. Liudytojas J. S., UAB „( - )“ vairuotojas, parodė, tą dieną kai žuvo P.... 17. Liudytoja J. Š. parodė, kad nuo 2015 m. sausio 5 d. iki 2018 m. rugpjūčio 4... 18. Liudytojas E. P. parodė, kad jis dirba direktoriaus pavaduotoju gamybai UAB... 19. Liudytoja V. V., Šiaulių valstybinės darbo inspekcijos vyriausioji darbo... 20. Liudytoju apklaustas buvęs Telšių apskrities vyriausiojo policijos... 21. E. V. M. teisme nurodė, jog jis tvirtina išvadas, pateiktas 2016 m.... 22. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (1 t., b. l. 55-57) matyti, kad vieta,... 23. Įvykio vietos apžiūra užfiksuota fotonuotraukose (1 t., b. l. 59-64),... 24. Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus akte Nr. 9 dėl UAB „( -... 25. Iš transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. F 438836 (2 t., b. l. 39)... 26. Iš 2015 m. gruodžio 2 d. pažymos apie įrenginio registravimą potencialiai... 27. Lietuvos nacionalinis akreditacijos biuras „Inspecta“ kėlimo įrenginio... 28. Iš UAB Mokymo centro „Automobilis“ pažymėjimo, išduoto 2016 m. vasario... 29. Iš 2015 m. kovo 30 d. darbo sutarties (2 t., b. l. 67-69) matyti, kad P. P.... 30. Iš 2004 m. gegužės 10 d. darbo sutarties (2 t., b. l. 89-96) matyti, kad... 31. Iš UAB "( - )" darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje... 32. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje... 33. Iš 2016 m. rugpjūčio 22 d. krovimo krano techninės būklės tikrinimo akto... 34. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 132 straipsnio 3 dalį kyla asmeniui, kuris... 35. Pagal teismų praktiką specialių elgesio saugumo taisyklių ribos priklauso... 36. Potencialiai pavojingi įrenginiai – tai įrenginiai, kurie gali sukelti... 37. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis S. M., vykdydamas savo tiesioginio darbo... 38. Nekaltumo prezumpcija įpareigoja teismą visas abejones, neaiškumus vertinti... 39. Ištyrus byloje surinktų įrodymų visumą nenustatyta aplinkybių, kurios... 40. Kėlimo kranų naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos... 41. P. P. žūtis įvyko jam stovint netoli automobilio kėbulo galo, hidrauliniam... 42. Kaltinamasis S. M. nurodė, kad jis įspėjo P. P., kad šis nelįstų ir... 43. Atsakomybė už BK 132 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką kyla... 44. Žuvusysis P. P. dirbo UAB „( - )“ ( - ), jis buvo supažindintas su darbo... 45. Dėl civilinio ieškinio. ... 46. Nukentėjusioji I. P. byloje pareiškė civilinį ieškinį (5 t., b. l.... 47. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos... 48. CK 6.263 straipsnyje nurodoma, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui bei... 49. Iki įvykio P. P. dirbo UAB „( - )“, į pensiją būtų išėjęs 2027 m.... 50. Remiantis 2003 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu... 51. Taip pat sutuoktinis P. P. buvo įregistravęs ūkininko ūkį, kurio... 52. 2015 m. VMI pateiktoje Metinėje pajamų deklaracijoje (GPM 308), sutuoktinis... 53. Dėl kaltinamųjų veiksmų, patyrė turtinę žalą – laidojimo išlaidas,... 54. Dėl sutuoktinio laidotuvių patyrė 2 270 Eur, mano, kad tai yra protingos... 55. Dėl staigios sutuoktinio netekties, patyrė didžiulę neturtinę žalą,... 56. Už suteiktas advokato teisines paslaugas sumokėjo 1 500 Eur.... 57. Civilinis atsakovas UAB „( - )“ atsiliepime į ieškinį (4 t., b. l.... 58. Ieškovė ieškinyje nurodo, kokios pinigų sumos ir kur buvo panaudotos,... 59. Nukentėjusiosios reikalavimas priteisti jai ½ dalį, t. y. 22 225 Eur... 60. Civilinis atsakovas ADB „Gjensidige“ AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos... 61. Atsiliepimuose nurodė, kad įvykį, kurio metu žuvo P. P., laiko... 62. Taip pat pažymi, jog tarp UAB „( - )“ ir Draudėjo buvo sudaryta... 63. Paaiškina, jog vadovaujantis Taisyklių, IV dalies 27.1 punktu... 64. Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.... 65. Dėl UAB „( - )“ civilinės atsakomybės. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje... 66. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai nusikalstama veika žalos padaro darbuotojas,... 67. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis S. M. nuo 2004 m. gegužės... 68. Taip pat pažymėtina, kad atsiliepime į civilinį ieškinį, civilinis... 69. Nors nukentėjusioji pateikdama teismui patikslintą ieškinį jame civiliniu... 70. Kaip matyti iš bylos medžiagos ADB „Gjensidige“ 2018 m. liepos 19 d.... 71. Nukentėjusioji I. P. civiliniu ieškiniu prašo priteisti 5 270 Eur turtinės... 72. Prie ieškinio nukentėjusioji pateikė 2017 m. sausio 18 d. ir 2017 m.... 73. Teismų praktikoje laidojimo išlaidomis laikomos karsto įgijimo, gėlių,... 74. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs nukentėjusiosios nurodytas... 75. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju... 76. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nukentėjusiosios ieškinys dalyje dėl... 77. Dėl turtinės žalos netekus maitintojo. Pagal CK 6.284 straipsnio 1 dalies... 78. Sutuoktinių tarpusavio materialinio rėmimo, prisidėjimo prie kito... 79. Nukentėjusioji prašo priteisti 22 225 Eur. Nurodo, kad P. P. vidutis darbo... 80. Civilinis atsakovas UAB „( - )“ nukentėjusiosios nurodytų aplinkybių... 81. Taip pat nukentėjusioji prašo priteisti 38 866,38 Eur iš ūkio veiklos... 82. Negautos pajamos reiškia negautą pelną, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi... 83. Kaip matyti iš nukentėjusiosios pateiktos 2015 m. Metinės pajamų... 84. Nustatant žalos dydį šioje byloje būtina įvertinti ne tik kaltinamojo... 85. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš civilinio atsakovo priteistinos... 86. Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje... 87. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis... 88. Teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad neturtinės žalos atlyginimo... 89. Atsižvelgus į byloje nustatytas neturtinės žalos dydžio nustatymui... 90. Nustatant atlygintinos žalos dydį būtina atsižvelgti į tai, kad... 91. Teismas, įvertinęs visas minėtas aplinkybes, didelį paties žuvusiojo... 92. Dėl bausmės. ... 93. Kaltinamojo S. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jo... 94. Kaltinamojo S. M. padaryta nusikalstama veika – neatsargus nusikaltimas, jis... 95. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtos bausmės vykdymo... 96. Dėl proceso išlaidų. ... 97. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 105... 98. Šiaulių apylinkės teismui pateiktas liudytojo A. B. prašymas dėl kelionės... 99. Iš pateikto kvito (5 t., b. l. 25) matyti, jog už advokato V. V. paslaugas I.... 100. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303... 101. S. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 102. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi,... 103. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki... 104. Civilinį ieškinį tenkinti dalinai. Priteisti iš uždarosios akcinės... 105. Priteisti iš S. M. I. P. 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų)... 106. Priteisti iš S. M. valstybei 6,14 Eur (šešis eurus 14 ct) proceso išlaidų.... 107. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu...