Byla 2A-2089-577/2013
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BAB banko SNORAS ieškinį atsakovams A. B. ir R. B. dėl skolos priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas BAB bankas SNORAS nurodė, kad su atsakovu A. B. 2009-10-28 pasirašė paskolos sutartį Nr. 035-41601-200, pagal kurią atsakovui buvo suteikta 37 469 Lt dydžio paskola jo šeimos poreikių tenkinimui. Pažymėjo, kad pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. Atsakovo sutuoktinė R. B. Paskolos sutartyje savo parašu patvirtino faktą, kad paskola bus panaudota šeimos vartojamiesiems poreikiams tenkinti, taip pat patvirtino, kad supranta pasekmes, kurios gali kilti paskolos negrąžinimo, palūkanų nesumokėjimo atveju, t.y., kad išieškojimas gali būti nukreiptas į visą bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir į kitą šeimos turtą. Kadangi atsakovas nebevykdė 2006-09-08 Paskolos sutarties Nr. 035-41601-200 numatytų sąlygų, 2009-10-28 papildomu susitarimu Nr. 1 šalys susitarė restruktūrizuoti atsakovui suteiktą 2006-09-08 vartojamąją paskolą Nr. 035-41601-200 ir prijungiant 2006-02-03 Eurocard/MasterCard Gold kortelės su 20 000 Lt kredito limitu Nr. EM080415K990001 prie 2006-09-08 paskolos sutarties Nr. 035-41601-200, bei išdėstyti šios sutarties redakciją nauja redakcija, kuri buvo pateikta 2009-10-28 papildomo susitarimo 1 priede. Įvertinęs atsakovo pateiktus dokumentus, ieškovas Sutartimi įsipareigojo suteikti atsakovams 37 469 Lt dydžio paskolą šeimos poreikiams tenkinti, o atsakovas savo ruožtu įsipareigojo suteiktą paskolą grąžinti Paskolos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Pagal Paskolos sutartį atsakovas turėjo jiems suteiktą paskolą grąžinti iki 2014-10-28, kiekvieno mėnesio 28 d. mokėti ieškovui kintamas palūkanas už naudojimąsi paskola ir fiksuotas paskolos dalies įmokas, už Paskolos sutartyje numatytų paskolos bei palūkanų mokėjimo terminų nesilaikymą mokėti ieškovui 0,1 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną. Skolininkas tinkamai nevykdė Paskolos sutartyje nustatytų įsipareigojimų, laiku nemokėjo palūkanų ir paskolos dalinio grąžinimo įmokų, nevykdė kitų paskolos sutarties sąlygų, todėl kreditorius 2010-12-20, 2011-08-01, 2011-08-16, 2011-10-03 pranešimais įspėjo skolininką apie įsipareigojimų nevykdymo pasekmes. Skolininkai nuo 2011 m. birželio mėnesio visiškai sustabdė Paskolos sutarties vykdymą, t.y. net ir dalinai nemokėjo palūkanų, paskolos grąžinimo įmokų Paskolos sutarties nustatyta tvarka. Kreditorius 2011-10-07 raštu Nr. K11-01738 įspėjo skolininką apie įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir nustatė papildomą terminą įsipareigojimams įvykdyti, tačiau suėjus papildomam terminui 2011-10-24, skolininkai negrąžino paskolos, nesumokėjo palūkanų ir delspinigių, todėl kreditorius 2011-10-25 nutraukė Paskolos sutartį. Ieškovas teismui pateikė pažymą apie atsakovo skolą, iš kurios matyti, kad 2012-05-10 atsakovo skolą ieškovui pagal Paskolos sutartį sudaro: 29 959 Lt negrąžintos paskolos, 1 188,88 Lt nesumokėtų palūkanų, priskaičiuotų už naudojimąsi paskola, 4 086,02 Lt delspinigių, priskaičiuotų nuo laiku negrąžintos paskolos bei laiku nesumokėtų palūkanų, taikant Paskolos sutarties 2.6 punkte numatytą 0,1 procento delspinigių normą, ir 6,00 Lt komisinių mokesčių už pranešimų apie įsiskolinimą siuntimą atsakovui, paskaičiuotų pagal patvirtintus banko įkainius. Iš viso likusi negrąžinta atsakovų skola ieškovui pagal Paskolos sutartį yra 35 239,90 Lt. Vadovaujantis LR CK 6.37 str. skolininkas privalo mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Paskolos sutarties 8.12 punktas numato, kad tuo atveju, kai šalis kreipėsi į tesimą dėl sumos pagal Paskolos sutartį išieškojimo, šalis - skolininkė nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos nuo priteistos sumos privalo mokėti šaliai, kurios naudai priteista suma, palūkanas, galiojusias paskutinę Paskolos sutarties galiojimo dieną, padidintas 2 (dviem) procentiniais punktais, todėl, pasak ieškovo, yra priteistina 12,00 procentų metinių procesinių palūkanų nuo prašomos priteisti sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taigi ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų 29959 Lt negrąžintos paskolos, 4086,02 Lt delspinigių, 1188,88 Lt palūkanų, 6 Lt komisinį mokestį, 12 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

4Atsakovai A. B. ir R. B. su pareikštu ieškiniu nesutiko. Pažymėjo, kad atsakovai nevengė grąžinti paskolos, bet dėl sunkios finansinės padėties nesugebėjo laiku ir tinkamai vykdyti sutartinių įsipareigojimų, tačiau AB bankas „Snoras“ niekada nesiūlė peržiūrėti sutarties sąlygų, nors jau nuo 2010 m. pradžios dėl sunkios finansinės padėties paskolos grąžinimas buvo vykdomas nereguliariai. Nurodė, jog paskolos sutartimi buvo nustatyta 10 procentų minimali palūkanų norma, tačiau sutarties sąlygų pakeitimai, kuriais būtų sumažinta palūkanų norma, atidedamas paskolos mokėjimo terminas ar kitaip redaguojama paskolos grąžinimo tvarka, niekada nebuvo siūlomi atsakovui, todėl, pasak atsakovų, AB banko „Snoras“ atstovai netinkamai bendradarbiavo su skolininku, kuris turėjo finansinių sunkumų vykdant sutartį. Atsakovai pabrėžia, kad ginčo situacijoje paskolos sutartimi buvo nustatyti 0,1 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, t.y. 36,5 procento metinių delspinigių. Pasak atsakovų, toks delspinigių dydis net 10 kartų viršija LR Civilinio proceso kodekso 6.210 str. 1 d. įtvirtintą palūkanų normą. Atsakovų nuomone, atsižvelgiant į skolos sumą (37 469 Lt), 36,5 procento dydžio metiniai delspinigiai yra neprotingai dideli ir neproporcingi skolos sumai. Be to, atsakovai pabrėžė, kad jie yra geranoriškai sumokėję ieškovui dalį skolos. Taip pat atkreipė dėmesį, jog viena tokios sutarties šalis yra privatus verslo subjektas – bankas, o kita šalis yra fizinis asmuo – vartotojas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei užtikrinant prievolės šalių interesų pusiausvyrą, lygiateisiškumo, protingumo, sąžiningumo, teisingumo principus, atsakovai mano, kad paskolos sutartyje numatytas delspinigių dydis yra ženkliai per didelis. Atsakovai atsiliepime pažymėjo, kad ieškovo ieškinys apskritai turėtų būti paliktas nenagrinėtas, kadangi neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų (CPK 296 str. 1 d. 11 p.) – ieškovas nepateikė detalaus delspinigių paskaičiavimo, kuris pagrįstų ieškovo prašomų priteisti delspinigių dydį. Taip pat atsakovai atkreipė dėmesį, kad CK 1.125 str. 5 d. 1 p. įtvirtintas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Ieškovas prašo teismo priteisti delspinigius, kurie yra ieškovo paskaičiuoti nuo 2010 m. kovo mėnesio, todėl manytina, kad ieškovas yra praleidęs įstatymuose nustatytą terminą ieškiniui pateikti. Atsakovų nuomone, ieškovo prašomos priteisti 12 procentų dydžio procesinės palūkanos taip pat yra ženkliai per didelės.

5Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė solidariai iš atsakovų A. B. ir R. B. ieškovui BAB bankui SNORAS 29 959 Lt negrąžintos paskolos, 4 086,02 Lt delspinigių, 1 188,88 Lt palūkanų, 6 Lt komisinį mokestį, 12 % dydžio metines palūkanas už priteistą 35 239,90 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012-05-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Visų pirma, pirmos instancijos teismas konstatavo, kad savo forma ir turiniu ieškovo pateiktas ieškinys visiškai atitinka CPK 111 ir 135 straipsniuose nustatytus reikalavimus, todėl atmetė atsakovų argumentą, jog ieškinys vadovaujantis CPK 296 str. 1 d. 11 p. turi būti paliktas nenagrinėtas. Taip pat teismas atmetė atsakovų argumentus, kad ieškovas netinkamai bendradarbiavo su jais, nesiūlė peržiūrėti sutarties sąlygų. Pažymėjo, kad atsakovai savo prievolių visiškai nevykdo nuo 2011 m. birželio mėnesio. Ieškinys teismui pateiktas 2012-05-16 (b. l. 2), t. y. praėjus beveik metams nuo to momento, kai atsakovai nustojo vykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovai nepateikė teismui jokių įrodymų, kad patys kreipėsi į ieškovą su prašymais dėl sutarties sąlygų pakeitimo ir ieškovas atsisakė tokius prašymus svarstyti. Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, kad šalys sudarė paskolos be užstato sutartį, pagal kurią bankas (kreditorius) suteikė kredito gavėjams fiziniams asmenims (vartotojams) nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjai įsipareigojo gautą sumą grąžinti kreditoriui bei mokėti palūkanas (CK 6.881 str.; 6.886 str.). Pagal CK 6.874 str. 2 d. nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Teismas ieškovui iš atsakovų priteisė 29 959 Lt negrąžintos paskolos ir 1 188,88 Lt sutartinių palūkanų. Atmesdamas atsakovų argumentus, kad ieškovo prašomi priteisti delspinigiai yra akivaizdžiai per dideli, pabrėžė, jog atsakovai nuo 2011 m. birželio mėnesio visiškai nevykdo prisiimtų įsipareigojimų, teismui nepateikta jokių įrodymų apie jų sunkią turtinę padėtį, todėl teismas neturi pagrindo išvadai, jog šalių sudarytoje paskolos sutartyje nustatytas netesybų dydis neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Taip pat teismas atmetė atsakovų argumentus, jog ieškovas netinkamai apskaičiavo delspinigių dydį, ir kad yra praleistas ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl delspinigių priteisimo pareikšti. Be to, pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad šalys susitarė, kad tuo atveju, jei ieškovas kreipsis į teismą, atsakovai privalės mokėti 12 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (paskolos sutarties 8.12. p., b. l. 10). Kadangi šalys susitarė dėl kitokio palūkanų dydžio, nei kad įtvirtinta įstatyme ir atsakovai tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų – praleido terminą piniginėms prievolėms pagal sutartį įvykdyti (skolai grąžinti ir palūkanoms sumokėti), ieškovui solidariai iš atsakovų priteisė ieškovo reikalaujamas 12 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 35 239,90 Lt – nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 05 16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6Atsakovas A. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimą dalyje dėl delspinigių priteisimo ir ieškinį dalyje dėl tokios delspinigių sumos priteisimo atmesti bei bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliantas pažymi, kad nagrinėjamu atveju sutartyje numatyti delspinigiai yra neprotingai dideli ir neproporcingi skolos sumai. Apeliantas akcentuoja, kad jis yra sumokėjęs dalį skolos, kad viena iš sutarties šalių yra privatus verslo subjektas, o kita – vartotojas, kad skolos faktinis laikotarpis iš dalies užsitęsė ir dėl paties ieškovo neveikimo, todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo prašytas priteisti delspinigių dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Taip pat apeliantas tvirtina, kad iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovas delspinigius skaičiavo ne tik už laikotarpį nuo paskolos sutarties nutraukimo (2011-10-25) iki kreipimosi į teismą dienos (2012-05-10), bet ir už sutarties galiojimo laikotarpį, t.y. nuo 2009 m. spalio 28 d. iki 2011 m. spalio 25 d. Už šį laikotarpį ieškovo pateiktuose skolos detalizavimuose iš viso nebuvo nurodyta, kiek tiksliai dienų atsakovas vėlavo sumokėti skolą kreditoriui, nors tik žinant tikslų skolos mokėjimo pradelstų dienų skaičių, galima tinkamai įvertinti, ar ieškovas teisingai apskaičiavo reikalaujamus sumokėti delspinigius. Pasak apelianto, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kuria pripažįstama, kad 0,02 procento dydžio delspinigiai pakankamai kompensuoja nukentėjusiajai šaliai patirtus nuostolius dėl netinkamo prievolės vykdymo. Atsižvelgiant į tai, apeliantas tvirtina, kad teismas turėjo paskaičiuoti delspinigius už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2011-10-25) iki 2012-05-10, o tai, pasak apelianto, sudarytų tik 760,01 Lt. Apelianto įsitikinimu, už laikotarpį iki sutarties nutraukimo delspinigiai turėtų būti skaičiuojami ne daugiau kaip už 58 dienas, todėl jų dydis turėtų būti 38,60 Lt. Taigi, apelianto nuomone, teismas, priteisdamas ieškovo naudai 4086,02 Lt delspinigių vietoj 798,61 Lt, priteisė ieškovo naudai per didelę sumą. Be to, apeliantas tvirtina, kad pirmos instancijos teismas pažeidė civilinių bylų nagrinėjimo teismingumo nuostatas, nes atsakovo gyvenamoji vieta yra Kaune, o byla buvo nagrinėjama Vilniuje.

7Atsakovė R. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo A. B. apeliacinį skundą tenkinti ir panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą dalyje dėl delspinigių priteisimo. Atsakovė iš esmės pritaria visiems apeliacinio skundo argumentams.

8Ieškovas BAB bankas SNORAS atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas pažymi, kad pasirašant sutartį, ieškovai žinojo, kokio dydžio delspinigių norma bus taikoma, jeigu sutartiniai įsipareigojimai nebus vykdomi tinkamai, ir su tokiu delspinigių dydžiu sutiko, jokių pageidavimų ar pasiūlymų dėl šios sutarties sąlygos neteikė, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad vienai iš sutarties šalių buvo suteiktas perdėtas pranašumas, kad bankas piktnaudžiavo savo teisėmis. Ieškovas pabrėžia, kad atsakovams pareiga mokėti delspinigius už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą atsirado sutarties, kuri nėra nuginčyta ir turi sutarties šalims įstatymo galią, pagrindu. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad po termino grąžinti paskolą pasibaigimo atsakovams nebuvo skaičiuojamos sutartyje numatytos palūkanos, o buvo skaičiuojami tik delspinigiai, todėl ieškovas mano, kad tokia sutarties sąlyga leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog sutartyje buvo įtvirtinta šalių interesų pusiausvyra. Pasak ieškovo, toks palūkanų skaičiavimo principas sutartyje buvo numatytas atsižvelgiant į sutartimi sutartą delspinigių normą. Ieškovo vertinimu, teismas atsižvelgė į tarp šalių susiklosčiusių prievolinių santykių pobūdį, t.y. kad ieškovas, atsakovams nevykdant prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, restruktūrizavo sutartimi suteiktą paskolą be jokio užstato veikdamas padidintos rizikos sąlygomis, į pagrindinės prievolės sumą, kurios atsakovas neginčija, ir delspinigių sumą, įvertino prievolės pažeidimo pobūdį, atsakovų elgesį, prievolės įvykdymo laipsnį ir byloje esančius įrodymus, iš kurių matyti, kad atsakovai vengė atsiskaityti su ieškovu, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad sutartyje nustatytas delspinigių dydis atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus ir nėra per didelis. Be to, ieškovas pažymi, kad į bylą yra pateikti duomenys, kaip ieškovas apskaičiavo delspinigius. Paaiškina, kad delspinigiai yra paskaičiuoti už 120 dienų, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovų argumentus, kad ieškovas netinkamai apskaičiavo delspinigius ir praleido ieškinio senaties terminą dėl delspinigių priteisimo. Be to, ieškovas nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepažeidė civilinių bylų nagrinėjimo teismingumo nuostatų, nes ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, o pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 14 str. 3 d. administratoriaus reikalavimai bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą, todėl ieškinys ieškinio padavimo dieną buvo teismingas būtent Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui. Taip pat ieškovas nesutinka su apelianto prašymu bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

9Apeliacinis skundas atmestinas.

10Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

11Iš bylos medžiagos matyti, kad AB bankas SNORAS ir atsakovas A. B. 2009 m. spalio 28 d. pasirašė Papildomą susitarimą Nr. 1 prie 2006-09-08 Paskolos sutarties Nr. 035-41601-200 (b. l. 11), Klasikinės paskolos be užstato sutartį Nr. 035-41601-200 (priedą Nr. 1 prie 2009-10-28 papildomo susitarimo Nr. 1 (prie 2006-09-08 Nr. 035-41601-200))(b. l. 5-6), Vartojamosios paskolos be užstato sutartį (priedą Nr. 1 prie 2009-10-28 papildomo susitarimo Nr. 1 (prie 2006-09-08 Nr. 035-41601-200))(b. l. 7-10). Pagal Klasikinės paskolos be užstato sutartį Nr. 035-41601-200 (priedą Nr. 1 prie 2009-10-28 papildomo susitarimo Nr. 1 (prie 2006-09-08 Nr. 035-41601-200)) atsakovui A. B. buvo suteikta 37 469 Lt dydžio paskola, kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2014 m. spalio 28 d. pagal sutartyje nustatytą grąžinimo tvarką. Atsakovė R. B. kaip atsakovo A. B. sutuoktinė savo parašu patvirtino, kad susipažino su paskolos sutartimi ir jos pasekmėmis (b. l. 6). Paskolos suma – 37 469,00 Lt atsakovui pervesta 2009-10-28 (b. l. 12). Atsakovas A. B. tinkamai nevykdė Paskolos sutartyje nustatytų įsipareigojimų, laiku nemokėjo palūkanų ir paskolos dalinio grąžinimo įmokų, nevykdė kitų paskolos sutarties sąlygų. Per laikotarpį nuo 2009-11-28 iki 2011-05-31 atsakovas, dengdamas paskolą, pervedė AB bankui SNORAS iš viso 7 510 Lt sumą (b. l. 12). Atsakovai 2010 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 20243_5149270, 2011 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. 24363_6581445, 2011 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. 24743_6581445, 2011 m. spalio 3 d. raštu Nr. 25570_6581445 buvo raginami sumokėti susidariusį įsiskolinimą (b. l. 13-16), tačiau įsiskolinimo nesumokėjo. 2011 m. spalio 7 d. raštu Nr. K11-01738 (b. l. 17) atsakovams buvo pranešta, kad iki 2011-10-24 nesumokėjus susidariusio įsiskolinimo pagal sutartį, nuo 2011-10-25 sutartis vienašališkai bus nutraukta. Atsakovų skola ieškovui iš viso sudaro: 29 959 Lt negrąžintos paskolos, 4 086,02 Lt delspinigių, 1 188,88 Lt palūkanų ir 6 Lt komisinis mokestis.

12Pažymėtina, kad atsakovai neginčija, kad ieškovas suteikė atsakovui A. B. 37 469 Lt paskolą. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad šalys sudarė paskolos be užstato sutartį, pagal kurią bankas (kreditorius) suteikė kredito gavėjams fiziniams asmenims (vartotojams) nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjai įsipareigojo gautą sumą grąžinti kreditoriui bei mokėti palūkanas (CK 6.881 str.; 6.886 str.). CK 6.38 str. įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Pažymėtina, kad CK 3.109 str. 4 d. numatyta, jog sutuoktiniai, prisiimdami ir vykdydami prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, privalo elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimdami ir vykdydami savo asmenines prievoles. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų ir atsakovų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovai savo prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai – laiku nemokėjo sutartyje numatytų sumų. Pagal CK 6.874 str. 2 d. nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pirmos instancijos teismas ieškovui solidariai iš atsakovų priteisė 29 959 Lt negrąžintos paskolos ir 1 188,88 Lt sutartinių palūkanų.

13Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovai pagal Paskolos sutarties specialiosios dalies 2.6 punktą įsipareigojo už laiku negrąžintą paskolą mokėti 0,1 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną (b.l. 5-6). Pirmos instancijos teismas tenkino ir šį ieškovo reikalavimą. Iš esmės ginčas nagrinėjamu atveju ir kilo dėl priteistinų delspinigių dydžio. Apelianto teigimu, 0,1 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną yra akivaizdžiai per dideli, todėl mažintini iki 0,02 procento. Apeliacinės instancijos teismas šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju nemato objektyvaus pagrindo, kuris leistų sutikti su tokia apelianto pozicija.

14Visų pirma, nagrinėjamo klausimo kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 str. 1 ir 4 d.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK. 6.258 str. 1 d.). Kaip matyti iš byloje esančios šalių sudarytos Paskolos sutarties specialiosios dalies 2.6 punkto, šalys susitarė, kad atsakovui nevykdant arba netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, jis įsipareigoja mokėti ieškovui 0,1 procentų dydžio delspinigius nuo uždelstos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (b.l. 5-6). Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma.

15Įvertinus visas šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovui netinkamai vykdant savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti sutartyje numatytus delspinigius. Tai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, tačiau kyla klausimas, kokio dydžio delspinigiai nagrinėjamu atveju galėtų būti laikytini protingais ir pagrįstais.

16Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl sutartinių netesybų, yra nurodęs, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008, kt.). Sutartinės netesybos jau sutarties sudarymo metu apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą, o kai konstatuojamas prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo faktas, suteikia teisę jas gauti, neįrodinėjant patirtų nuostolių dydžio. Taigi šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška, todėl šalys netesybų mokėjimo sąlygą sutarties pažeidimo atveju gali nustatyti užtikrindamos bet kokius sutartinius teisinius santykius (CK 6.156 str.), tačiau pabrėžtina, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad negalima leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2006).

17Pažymėtina, kad bendroji taisyklė dėl netesybų mažinimo yra ta, kad šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas, tačiau jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos. Taip pat pastebėtina, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 str.). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.).

18Kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismai, nagrinėdami konkrečias bylas, bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio pareiga – formuoti vienodą teismų praktiką. Pagal formuojamą praktiką nurodytos aplinkybės vertintinos atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-85/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Taigi, nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į aplinkybių, kurių sąrašas nėra baigtinis, visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007).

19Nepritartina apelianto pozicijai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kuria pripažįstama, kad 0,02 procento delspinigiai pakankamai kompensuoja nukentėjusiajai šaliai patirtus nuostolius dėl netinkamo prievolės vykdymo pagal sutartį. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad kasacinio teismo praktikoje minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos visais atvejais turi būti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009; kt.). Lietuvos Aukščiausias Teismas 2010 m. lapkričio 2 d. nutartyje išaiškino, kad teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos. Priešingu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 str. 1 d., 6.156 str.). Pažymėtina, jog tai, koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-866/2002).

20Įstatyme įtvirtinti tik du netesybų mažinimo pagrindai: mažinamos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos (CK 6.73 str. 2 d., CK 6.258 str. 3 d.) arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007). Nagrinėjamu atveju apeliantas pažymi, kad dalis paskolos, t.y. 7 510 Lt, buvo grąžinta, o tai yra pagrindas mažinti sutartyje numatytus delspinigius. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad grąžinta paskolos suma, palyginus ją su visa skolos suma, sudaro tik nedidelę dalį visos skolos sumos, todėl, teismo vertinimu, ši aplinkybė nagrinėjamu atveju negali sudaryti savarankiško pagrindo mažinti sutartyje numatytus delspinigius. Pažymėtina, kad atsakovai nuo 2011 m. birželio mėnesio visiškai nebevykdė prisiimtų įsipareigojimų, nei pirmos instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad patys būtų kreipęsi į ieškovą su prašymais dėl sutarties sąlygų pakeitimo, o ieškovas būtų atsisakęs tokius prašymus svarstyti (CPK 178 str.). Pastebėtina ir tai, kad atsakovai 2010 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 20243_5149270, 2011 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. 24363_6581445, 2011 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. 24743_6581445, 2011 m. spalio 3 d. raštu Nr. 25570_6581445 buvo raginami sumokėti susidariusį įsiskolinimą (b. l. 13-16), tačiau įsiskolinimo nesumokėjo ir jokios iniciatyvos bei pasiūlymų, kaip spręsti susidariusią problemą (pvz. paskolos refinansavimo galimybė), ieškovui nesiūlė. Atkreiptinas dėmesys, kad Paskolos sutartis buvo sudaryta 2009 m. spalio 28 d., tačiau pats apeliantas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jau nuo 2010 m. pradžios paskolos grąžinimas buvo vykdomas nereguliariai, o nuo 2011 m. birželio mėnesio visiškai sustabdytas Paskolos sutarties vykdymas, t.y. net dalinai nebebuvo mokamos palūkanos ir Paskolos sutartyje numatytos įmokos nustatyta tvarka. Taigi nuo sutarties pasirašymo atsakovai savo sutartinius įsipareigojimus tinkamai vykdė vos kelis mėnesius. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas neįžvelgia jokių atsakovų pastangų sąžiningai vykdyti laisva valia prisiimtus sutartinius įpareigojimus.

21Be to, pažymėtina, kad nors apeliantai ir tvirtina, kad savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai negalėjo vykdyti dėl finansinių sunkumų, tačiau nei pirmos instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių šiuos deklaratyvius teiginius pagrindžiančių rašytinių įrodymų. Atkreiptinas atsakovų dėmesys, kad remiantis CPK 12 str. civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Taigi rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Pabrėžtina, kad šiuo konkrečiu atveju byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris bent tikėtinai pagrįstų atsakovų teiginį apie juos ištikusius finansinius sunkumus. Pastebėtina, kad į tai atsakovų dėmesį jau buvo atkreipęs ir pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime.

22Paminėtina ir tai, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos (b.l. 5-11), atsakovams nevykdant prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, ieškovas restruktūrizavo sutartimi suteiktą paskolą veikdamas padidintos rizikos sąlygomis, todėl sutiktina su ieškovo argumentais, kad atsakovams nevykdant prievolės ieškovui turi būti kompensuojami minimalūs ieškovo patirti nuostoliai, dėl kurių šalys ir buvo susitarusios sutartyje, kuri nėra nuginčyta.

23Atmestinas apelianto argumentas, kad ieškovas netinkamai apskaičiavo delspinigių dydį ir yra praleistas ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl delspinigių priteisimo pareikšti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, delspinigiai apskaičiuoti teisingai. Iš pateiktų duomenų apie delspinigių apskaičiavimą matyti, nuo kokios sumos yra skaičiuojami delspinigiai. Delspinigiai paskaičiuoti tik už 122 dienas, šį terminą skaičiuojant iki ieškinio pateikimo teismui dienos, bei 285,98 Lt delspinigių, priskaičiuotų nuo laiku negrąžintos paskolos dalies ir nuo laiku nesumokėtų palūkanų sutarties galiojimo laikotarpiu (b. l. 20-21, 87). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ieškovui solidariai iš atsakovų priteistina 4086,02 Lt delspinigių suma.

24Be to, nesutiktina ir su apelianto teiginiu, kad pirmos instancijos teismas pažeidė civilinių bylų teismingumo nuostatas. Nors CPK 29 str. nustato bendrąją nuostatą, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą, tačiau šiuo konkrečiu atveju pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 14 str. 3 d. numatyta, kad administratoriaus reikalavimai bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą, taigi ieškinio pateikimo teismui dieną jis buvo teismingas būtent Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui.

25Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, todėl iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Konstatuotina, kad apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 320, 327, 329 - 330 str.). Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis c.b. Nr. 2A-179/2013 ir kt.).

26Be to, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nėra išskirtinių aplinkybių, kurios negalėtų būti tinkamai išspręstos remiantis vien bylos rašytine medžiaga ir šalių rašytiniais paaiškinimais. Šalių suformuluota pozicija yra aiški. Manytina, kad siekiant užtikrinti greitą ir efektyvų bylos išnagrinėjimą, tikslinga bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.). Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog nagrinėjimo metu žodinio proceso atveju apeliacinės instancijos teismas išklauso dalyvaujančių byloje asmenų kalbas, kalbų turinys turi atitikti pateiktų procesinių dokumentų turinį (CPK 324 str. 2 d.); įstatymas draudžia teikti naujus apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teisme, nesvarbu kokia tvarka apeliacinis skundas nagrinėjamas – žodinio ar rašytinio proceso tvarka. Naujų įrodymų pateikimas ir tyrimas apeliacinės instancijos teisme taip pat yra ribojamas (CPK 314 str.). Visi argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo turi būti išdėstyti apeliaciniame skunde, todėl vien minėtų argumentų išdėstymas žodžiu nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nesudaro pagrindo tenkinti apelianto prašymo. Todėl apelianto prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nepagrįstas ir netenkintinas (CPK 322 str.).

27Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

28Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. ieškovas BAB bankas SNORAS nurodė, kad su atsakovu A. B. 2009-10-28... 4. Atsakovai A. B. ir R. B. su pareikštu ieškiniu nesutiko. Pažymėjo, kad... 5. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimu... 6. Atsakovas A. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2... 7. Atsakovė R. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo A. B.... 8. Ieškovas BAB bankas SNORAS atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus... 9. Apeliacinis skundas atmestinas.... 10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 11. Iš bylos medžiagos matyti, kad AB bankas SNORAS ir atsakovas A. B. 2009 m.... 12. Pažymėtina, kad atsakovai neginčija, kad ieškovas suteikė atsakovui A. B.... 13. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovai pagal Paskolos sutarties... 14. Visų pirma, nagrinėjamo klausimo kontekste apeliacinės instancijos teismas... 15. Įvertinus visas šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo nuomone,... 16. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl sutartinių netesybų, yra nurodęs, kad... 17. Pažymėtina, kad bendroji taisyklė dėl netesybų mažinimo yra ta, kad... 18. Kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato... 19. Nepritartina apelianto pozicijai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra... 20. Įstatyme įtvirtinti tik du netesybų mažinimo pagrindai: mažinamos aiškiai... 21. Be to, pažymėtina, kad nors apeliantai ir tvirtina, kad savo sutartinių... 22. Paminėtina ir tai, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos (b.l. 5-11),... 23. Atmestinas apelianto argumentas, kad ieškovas netinkamai apskaičiavo... 24. Be to, nesutiktina ir su apelianto teiginiu, kad pirmos instancijos teismas... 25. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas... 26. Be to, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nėra... 27. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1... 28. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti...