Byla 2-3936-907/2014
Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovės R. S. priešieškinį ieškovui A. S., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, VĮ Registrų centrui dėl civilinių teisių gynimo

1Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Ritai Levickytei, dalyvaujant ieškovui A. S., jo atstovui advokatui Sauliui Alysui, atsakovei R. S., jos atstovei advokatei Vandai Laukevičienei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei R. S. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovės R. S. priešieškinį ieškovui A. S., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, VĮ Registrų centrui dėl civilinių teisių gynimo,

Nustatė

3Ieškovas A. S. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė atidalyti jo ½ dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės – ( - ) ir pripažinti atsakovei R. S. nuosavybės teisę į ieškovo ( - ), o jam už jo dalį iš atsakovės priteisti 90000 Lt piniginę kompensaciją ir bylinėjimosi išlaidas (civilinė byla Nr. 2-3936-907/2014, 1-3 b. l.). Atsakovė R. S. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė grąžinti R. S. iki 2006-04-19 teismo priimto sprendimo asmeninės nuosavybės teise turėtą turtą: ( - ); pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006-04-19 sprendimą ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą: ( - ) padalinti, jai ir ieškovui pripažįstant nuosavybės teisę lygiomis dalimis, t. y. po ½ šio turto; panaikinti Nekilnojamojo turto registre įrašus apie ieškovo A. S. daiktines teises į ½ dalį turto: ( - ) priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei (civilinė byla Nr. 2-4497-797/2014, 2-5 b. l.).

4Ieškovas A. S. palaikė ieškinį, jame ir atsiliepime į priešieškinį nurodytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti, nuo reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės atsisakė, su priešieškiniu nesutiko. 2014-08-11 teismo posėdyje paaiškino, jog 1991-08-10 susituokė su R. S., Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006-04-19 sprendimu jų santuoka buvo nutraukta ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurioje šalys numatė, kad nekilnojamasis turtas, esantis ( - ) Šiaulių m., po santuokos nutraukimo atitenka po ½ dalį jam ir R. S.. Jis minėtame gyvenamajame name negyvena jau nuo 2010-2011 m., turtu nesinaudoja, nes yra sudaręs naują santuoką ir gyvena pas sutuoktinę, todėl nori savo dalį atsidalinti, atsakovei palikti minėtą nekilnojamąjį turtą, o jam už jo dalį iš atsakovės prašo priteisti 90000 Lt kompensaciją. Nurodė, jog ant atsakovei jos motinos dovanotos žemės sklypo statėsi namą, kurį nebaigtą statyti pardavė. Mirus jos tėvams dalį senojo namo atsakovė paveldėjo, kitą dalį jie abu atpirko iš paveldėtojų, minėtą namą pagerino savo lėšomis ir darbu, todėl jis teisėtai buvo pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe ir padalintas nutraukiant santuoką lygiomis dalimis. Santuokos nutraukimą ir dokumentų paruošimą inicijavo pati atsakovė, matė, ką pasirašė, nutraukiant santuoką bylos nagrinėjime dalyvavo, tokiam padalinimo būdui neprieštaravo, sprendimo neskundė, nesikreipė į teismą dėl proceso atnaujinimo, ginčas kilo tik jam pareikalavus už savo dalį kompensacijos. 2014-11-28 teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad šalys bandė susitarti taikiai, derino įvairius variantus, tačiau susitarti nepavyko. Jis nesutinka atsidalinti natūra, nes ten labai mažo ploto gyvenamoji patalpa, be to, gyventi su nauja šeima ir buvusia sutuoktine viename name nenori. Nurodė, jog šis variantas su atsakove buvo svarstomas seniai, dar iki šio proceso, jis niekada su tuo nesutiko. Jis taip pat sutinka, kad minėtas turtas liktų jam, o atsakovei jis išmokėtų 90000 Lt kompensaciją už jai tenkančią dalį per du mėnesius. Atsakovės siūloma 50000 Lt kompensacija per maža, nes ji minėtu turtu naudojasi ilgą laiką, ten gyvena, be to norėtų, kad atsakovė 90000 Lt kompensaciją jam sumokėtų per du metus, su kompensacijos išdėstymu ilgesniam laikotarpiui nesutiktų.

5Ieškovo atstovas advokatas Saulius Alysas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, kadangi ieškovas atsisakė nuo reikalavimo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, jis jų priteisti taip pat neprašė, su priešieškiniu nesutiko. Papildomai apaiškino, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006-04-19 sprendimas yra įsiteisėjęs ir turi būti vykdomas, atsakovė priešieškiniu kelia jo keitimo reikalavimą, toks reikalavimas yra neteisėtas, nes įsiteisėjęs sprendimas jos šalims turi įstatymo galią, galima tik prašyti jo vykdymo išaiškinimo arba kreiptis su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo, atsakovė to nepadarė. Įstatymas nenumato įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo. Mano, kad atsidalinti išmokant kompensaciją, tesingiausias sprendimas, šalys seniai yra nutraukusios santuoką, gyvena su kitomis šeimomis, A. S. tame name negyvena jau 10 metų, ten dvi šeimos niekaip neįsitektų. Aidalijimas natūra negalimas, nes ten tik du kambariai, virtuvė, tualetas, vienas aukštas, vienas įėjimas, elektros įvadas, vieni inžineriniai tinklai, 4 arų žemės sklypas, suformuoti dviejų sklypų pagal įsttaymą neleidžiama. Mano, kad ieškovo reikalavimas teisėtas ir turi būti tenkinamas, o priešieškinis atmetamas.

6Atsakovė R. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė atsiliepime ir priešieškinyje nurodytus argumentus, prašė priešieškinį tenkinti, priteisti valstybei bylinėjimosi išlaidas. 2014-08-11 teismo posėdyje patvirtino ieškovo nurodytas aplinkybes, išskyrus tai, kad ieškovas prie namo statybos visai neprisidėjo, tik gėrė, ji rūpinosi leidimais, statybinėmis medžiagomis, piniginėmis lėšomis, ji vyko dirbti į Ispaniją, padėjo giminės, ieškovo draugai iš UAB „Mūsų butas“. Santuokos nutraukimą ji inicijavo, ėjo ir tarėsi su advokatu dėl dokumentų surašymo, dalyvavo teismo posėdyje dėl santuokos nutraukimo, teisėja klausė, ar ji sutinka su turto padalijimu, ji patvirtino, jog sutinka, tačiau manė, kad dalijamas yra tik santuokoje įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomas turtas, o jos asmeninis turtas, įgytas dovanojimo sutarties ir paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pagrindu, nėra dalijamas, sprendimo neskundė, jis ją tenkino, kad negerai turtas yra padalintas, pastebėjo tik 2012 metais, kai pradėjo turtą pardavinėti norėdami atsidalinti, mano, kad klaidą padarė VĮ Registrų centras, įregistruodamas 2004-12-03 nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį ir nurodydamas, jog visas turtas, esantis ( - ), Šiaulių m., yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Nurodė, jog sutinka su ieškovo nurodyta turto kaina 180000 Lt, ieškovui sutinka sumokėti 50000 Lt kompensaciją už jam tenkančią dalį, nes jos asmeninis turtas nepagrįstai buvo įregistruotas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. 2014-11-28 teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad šalys bandė susitarti taikiai, derino įvairius variantus, tačiau susitarti nepavyko. Namelis yra vieno aukšto: du kambariai, virtuvė, tualetas, koridorius, veranda, palėpėje nieko nėra. Siūlo atidalinti turtą natūra, vienam paskiriant kambarį ir virtuvę, kitam – kambarį ir tualetą. Įvažiavimas yra vienas. Ji yra tik 49 procentus darbinga, turi negalią, jos pajamos per mėnesį - 350 Lt socialinė išmoka, yra registruota darbo biržoje, sutinka ieškovui sumokėti 50000 Lt kompensaciją už jam tenkančią turto dalį, ją žada sumokėti per 5 metus, gal ir per 2 metus, jeigu pavyks, pajamas tam gaus pasiskolindama pinigus. Išsikelti iš minėto namo nenori, nes turi negalią, minėta namų valda yra pritaikyta jos gyvenimui ir poreikiams, kiek apžiūrinėjo parduodamų namų, jie visi jai netinka, be to, už 105000 Lt galima šiuo metu įsigyti tik žemės sklypą be statinių, taigi ji išsikelti nenori. Gauti iš ieškovo 90000 Lt kompensaciją nesutinka, nes nieko už tuos pinigus įsigyti negali, išsikelti nesutinka, nes neturi, kur gyventi.

7Atsakovės atstovė advokatė Vanda Laukevičienė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priešieškinį palaikė ir prašė priteisti valstybei bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad buvo padaryta klaida, buvo nusavintas atsakovės turtas, klaida turi būti ištaisyta, nurodant jog ieškovo dalis turte, esančiame ( - ) Šiaulių m., yra mažesnė nei 1/2, todėl jam turi būti priteista ir mažesnė kompensacija. Atsakovė sutinka atsidalinti natūra ir sutinka mokėti kompensaciją, bet nedidesnę negu 5000 Lt, jos mokėjimą išdėstant per 1-2 metus, gal ir iki 5 metų.

8Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, VĮ Registrų centro atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, pateikė atsiliepimą, kuriame prašė spręsti teismo nuožiūra (civilinė byla Nr. 2-3936-907/2014, 47-48 b. l.).

9Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.

10Byloje nustatyta, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006-04-19 sprendimu buvo nutraukta A. S. ir R. S. santuoka ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis (4 b. l.), kurioje šalys numatė, kad bendras santuokos metu įgytas turtas: ( - ), nuosavybės teise lygiomis dalimis po ½ atitenka A. S. ir R. S. (sutarties 3 punktas). Ieškovą su atsakove sieja bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai. Ieškovas nurodo, kad jis minėtame gyvenamajame name negyvena, minėtu turtu nesinaudoja, nes yra įregistravęs naują santuoką ir gyvena bute pas savo sutuoktinę, o minėtu turtu naudojasi ir ten gyvena atsakovė, todėl prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, turtą paliekant atsakovei, o jam išmokant kompensaciją už jam tenkančią dalį. Atsakovė sutinka atsidalinti, sutinka su atidalijimo būdu (tiek natūra, tiek mokėti kompensaciją, tik nesutinka gauti kompensaciją), tačiau nesutinka su prašomos priteisti kompensacijos dydžiu, mano, kad ji turėtų ją mokėti mažesnę, nes buvo padalintas ne tik jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas, bet ir jos asmeninis turtas, įgytas dovanojimo sutarties ir paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pagrindu, todėl priešieškiniu prašo pakeisti teismo priimtą ir įsiteisėjusį sprendimą, panaikinti įrašą nekilnojamojo turto registre, grąžinti jai nuosavybės teise priklausantį turtą.

11Kasacinio teismo praktikoje dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas CPK 18 straipsnyje. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas; įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialiųjų teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas. Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška įtvirtinta ir CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikia įrodinėti. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2009; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; 2011 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2013 m. sausio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; kt.).

12CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, sprendimu nutraukdamas santuoką, taip pat patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių. Nors sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių yra jų tarpusavio suderintos valios išraiška, reiškianti, kad nėra sutuoktinių ginčo, teismas, prieš tvirtindamas tokią sutartį, turi pareigą patikrinti, ar ši sutartis yra teisėta ir nepažeidžia kieno nors teisių. Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina. Byloje nustatyta, kad santuokos, sudarytos tarp A. S. ir R. S., nutraukimo iniciatoriumi buvo būtent atsakovė R. S.: ji kreipėsi į advokatą dėl dokumentų dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu paruošimo, pati ėjo į VĮ Registrų centrą ir gavo pažymą apie nekilnojamojo turto registre registruotą jai ir ieškovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, su minėtais dokumentais kreipėsi į teismą, teismo posėdyje nutraukiant santuoką dalyvavo, teisėjai aiškinantis dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, pati nurodė, jog sutinka, kad santuoka būtų nutraukta, patvirtino, kad sutinka su turto padalijimu, teismo priimto sprendimo neskundė, apie savo pažeistas teises sužinojusi 2012 m. į teismą su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje nesikreipė, kaip pati nurodė teismo posėdyje, ją priimtas teismo sprendimas tenkino. Tai patvirtino teismo posėdyje ieškovas A. S., tai pripažino ir pati atsakovė R. S., nurodydami, jog pasirašyta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitiko šalių valią ir tikruosius jų ketinimus. Atsakovės argumentai, kad ji galvojo, jog yra dalijamas turtas tik jai ir ieškovui priklausantis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, o jos asmeninis turtas nėra dalijamas, atmestini, kaip nepagrįsti, nes atsakovė pati inicijavo santuokos nutraukimo bylos iškėlimą, pati tarėsi su advokatu dėl dokumentų paruošimo, nurodė jam, kaip pageidauja, kad turtas būtų padalintas, su minėtais dokumentais susipažino, įtarimo jai niekas nesukėlė, pažyma, gauta iš VĮ Registrų centro, jai taip pat įtarimo nesukėlė, ji nesikreipė į VĮ Registrų centrą dėl įrašo pakeitimo ar rašymo apsirikimo ištaisymo, pati patvirtino, jog teismo sprendimo neskundė, nes jis ją tenkino. Spręsdamas bendraturčių dalių klausimą teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymu, kurio 4 straipsnis nustato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, o ne atsakovės paaiškinimais, nes ji minėtų duomenų neginčijo. Be to, atkreiptinas dėmesys dar ir į tai, kad būtent dėl nekilnojamojo turto padalinimo patikslinimo Šiaulių apylinkės teismas 2006-03-29 nutartimi nustatė pareiškėjams terminą trūkumams pašalinti (civilinė byla Nr. 2-1570-124/2006, 13 b. l.), tačiau ir ištaisius nurodytus trūkumus bei pateikus naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, su ja susipažinus ir abiems pareiškėjams pasirašius, atsakovei nekilo abejonių dėl turto padalijimo. Atsižvelgiant į atsakovės išsilavinimą (aukštesnysis), patirtį, į tai, kad dirbo ne tik Lietuvoje, bet ir vykdavo uždarbiauti į užsienį, manytina, jog ji nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, kiek tokiomis aplinkybės turėjo būti. Iš 2001-03-29 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, 1993-03-15 dovanojimo sutarties (civilinė byla Nr. 2-3936-907/2014, 71-72 b. l.), 2004-12-03 nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties (civilinė byla Nr. 2-4497-797/2014, 7-8 b. l.) matyti, kad R. S. asmeninės nuosavybės teise priklausė dalis nekilnojamojo turto, esančio ( - ) Šiaulių m., tačiau teismui pateikiant nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (civilinė byla Nr. 2-1570-124/2006, 8-11 b. l.) iš jo nesimato, kad R. S. valdytų kokią nors turto dalį asmeninės nuosavybės teise. Be to, iš šalių paaiškinimų matyti, kad ant R. S. jos motinos dovanotos žemės jie statė namą, kurį, kaip nebaigtą statybą, pardavė, už gautas lėšas įsigijo seną atsakovės motinos namo dalį, atperkant iš jos brolių ir seserų paveldėto turto dalis, vėliau minėtą namą pagerino: rekonstravo tiek už lėšas, gautas už parduotą nebaigtą statyti namą, t. y., bendras, tiek už jų bendras lėšas, uždirbtas ir gautas gyvenant santuokoje, tiek bendru jų darbu. Tai rodo, jog atsakovė, nutraukdama santuoką ir neginčydama turto padalijimo, pripažino, kad jos asmeninė nuosavybė turtą pagerinus tapo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006-04-19 sprendimas, kuriuo buvo nutraukta A. S. ir R. S. santuoka ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, yra įsiteisėjęs, byloje dėl santuokos nutraukimo nėra paduotas prašymas atnaujinti procesą, todėl jis yra privalomas, turi res judicata galią ir prejudicinę galią, jo nei keisti, nei naikinti įstatymas nenumato galimybės, jis turi būti vykdomas, todėl juo nustatytų faktų (šiuo atveju – dėl nekilnojamojo turto padalijimo) šalys negali ginčyti kitose bylose, todėl atsakovės priešieškinis atmestinas, kaip nepagrįstas.

13Ieškovas ieškiniu prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės.

14Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ketvirtojoje knygoje įtvirtinti du skirtingus teisinius padarinius sukeliantys bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai: naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu tvarkos nustatymas (CK 4.75 str. 1 d., 4.81 str.) ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 str.). Esminis jų skirtumas, kad nustačius naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarką bendrosios nuosavybės dalyviai ir toliau lieka bendraturčiais, tik įgyja teisę savarankiškai naudotis jiems paskirtomis daikto dalimis, tam tikras nekilnojamojo daikto dalis paprastai paliekant bendraturčiams naudotis bendrai, t. y. atskirų nuosavybės teisės objektų nesuformuojama ir bendroji dalinė nuosavybė nepasibaigia, o atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės ši teisė pasibaigia, buvę bendraturčiai tampa jiems paskirtų dalių savininkais ir kiekvienas iš jų naudojasi jam tekusia dalimi savo nuožiūra (CK 4.37 str. 1 d.) arba vienas (ar keli) iš bendraturčių tampa viso turto savininku, o kitam (kitiems) priteisiama kompensacija pinigais (CK 4.80 str. 2 d.). CK 4.72 straipsnyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendraturčiu gali būti kiekvienas asmuo, galintis būti nuosavybės teisinių santykių subjektu (CK 4.72 straipsnio 2 dalis), o bendrosios nuosavybės objektu – kiekvienas daiktas ar kitas turtas, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.74 straipsnis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, pirmenybė teiktina atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės, nes atidalijus bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia, buvę bendraturčiai tampa savarankiškais turto savininkais ir gali laisvai, be apribojimų naudotis savo nuosavybe; taip užtikrinamas turto naudojimo racionalumas.

15Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. Atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio sutarimu arba teismo sprendimu pagal bendraturčio ieškinį dėl atidalijimo (CK 4.80 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad turtą reikia atsidalinti. Atsakovė prašo atidalinti turtą natūra: vienam paskiriant vieną kambarį ir virtuvę, o kitam – kitą kambarį ir tualetą. Atsakovas su pareikštu prašymu nesutinka, nurodo, kad minėta galimybė jau buvo svarstyta seniai, dar iki šio proceso pradėjimo, ji buvo atmesta, nes abi šalys turi atskiras šeimas, jis yra susituokęs antrą kartą ir su nauja šeima bei buvusia sutuoktine nesutinka gyventi viename name.

16CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas – daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išdėstytos atidalijimo teisės įgyvendinimo sąlygos, konstatuojant, kad: 1) teismo tvarka atidalijama, jei bendraturčiams nepavyko susitarti dėl atidalijimo būdo; 2) prioritetas skiriamas atidalijimui natūra; 3) nesant atidalijimo natūra galimybės, atidalijama, paskiriant kompensaciją pinigais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2011; kt.).

17Taigi, atidalijant turtą prioritetas teikiamas turto atidalijimui natūra. Atsakovė 2014-11-28 teismo posėdžio metu pareiškė tokį reikalavimą, prašė bylos nagrinėjimą atidėti ir jai suteikti galimybę patikslinti priešieškinio reikalavimus, anksčiau teisme ji tokio reikalavimo nebuvo pareiškusi. Ieškovas su reikalavimu atidalinti turtą natūra ir atidėti bylos nagrinėjimą, suteikiant atsakovei galimybę tikslinti priešieškinio reikalavimus, nesutiko, nurodydamas, jog minėta galimybė šalių buvo svarstyta seniai ir atmesta. Atsakovė 2014-11-28 teismo posėdyje pareiškė prašymą bylos nagrinėjimą atidėti, nes nori tikslinti priešieškinio reikalavimus ir pareikšti reikalavimą atidalinti turtą natūra. Civilinė byla 2-3936-907/2014 pradėta 2014-04-22, atsakovė teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, jam pateikti jos prašymu terminas buvo pratęstas, vėliau ji užvedė naują civilinę bylą Nr. 2-4497-797/2014, kuri buvo prijungta prie nagrinėjamos (civilinė byla Nr. 2-4497-797/2014, 30 b. l.), o jos pareikštas ieškinys buvo laikomas priešieškiniu. Teisme vyko du parengiamieji teismo posėdžiai, 4 teismo posėdžiai, bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas ir skirtas teismo posėdis (107-108 b. l.), po to teismo posėdis buvo atidėtas ir tik 2014-11-28 teismas vėl išėjo į pasitarimų kambarį priimti sprendimo. Taigi atsakovė turėjo daugiau kaip septynis mėnesius priešieškinio reikalavimams patikslinti ir atidalijimo natūra projektui pateikti, tačiau to nepadarė, todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė galėjo patikslinti priešieškinio reikalavimus anksčiau, į tai, kad ieškovas nesutiko atsidalinti natūra, nesutiko, kad būtų skirtas laikas priešieškinio reikalavimams patikslinti, ir vertindamas, kad tai užvilkins bylos nagrinėjimą, atsakovės prašymą atidėti bylos nagrinėjimą atmetė.

18Pagal įstatyme nustatytą reikalavimą atidalijant daiktą natūra, neturi būti padaryta neproporcinga žala daiktui (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Įstatymo formuluotėje nustatyta tam tikra žalos padarymo galimybė, bet tokia žala turi būti proporcinga. Žalą galima laikyti neproporcinga tuo atveju, kai ji aiškiai neatitinka atidalijimu pasiektos naudos, pavyzdžiui, praktiškai nelieka daikto panaudojimo pagal paskirtį galimybės. Atidalijant daiktą, dažniausiai jam padaroma tam tikra žala, tačiau šis žalos padarymas yra pateisinamas, jei po tokio atidalijimo daiktą galima naudoti pagal paskirtį, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003, kt.). Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, teismas turi pasirinkti atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų bendraturčių teises, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo tvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą ir nepadaryti neproporcingos žalos daikto paskirčiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2007; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008, 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009, kt.).

19Įstatyme įtvirtintų atidalijimo iš bendrosios nuosavybės reikalavimų tinkamas įgyvendinimas, kuriuo, minėta, turi būti išvengta neproporcingos žalos daikto paskirčiai padarymo, kiekvienu atveju priklauso nuo konkrečių kiekvienos bylos aplinkybių – turto, į kurį siekiama nutraukti bendrosios nuosavybės teisę, struktūros, parametrų, bendraturčių skaičiaus, bendraturčių turimų dalių bendrojoje nuosavybėje, galimybės atlikti pertvarkymus ir pan.

20Iš nagrinėjamoje byloje esančių dokumentų ir šalių paaiškinimų matyti, kad gyvenamojo namo, esančio ( - ) Šiauliuose, bendras plotas yra 46,57 kv. m., naudingas plotas – 42,38 kv. m., gyvenamasis plotas – 34,64 kv. m. (121-124 b. l.). Gyvenamasis namas yra vieno aukšto, namo palėpėje nėra įrengta jokių patalpų, yra tik pastogės vientisa erdvė, kurioje yra stogą laikančios konstrukcijos. Gyvenamajame name yra du kambariai, virtuvė, tualetas, koridorius, veranda, vienas įėjimas, vienas elektros įvadas, vieni inžineriniai tinklai. Teismas pažymi, kad pastogė negali būti dalinama, nes joje nėra įrengta jokių patalpų ir joje yra tik namo bendros konstrukcijos, kurios laikomos bendra daline nuosavybe. Pagal teismo sprendimą, kuriuo buvo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka, ieškovui ir atsakovei nuosavybės teise priklauso po ½ dalį turto, esančio ( - ) Šiaulių m., t. y. tiek ieškovei, tiek atsakovui tektų vienodas patalpų plotas, t.y. 17,32 kv. m. (nors ir bendras viso buto plotas sumažėtų dėl pertvarų įrengimo). Atsakovė siūlo gyvenamąjį namą, esantį ( - ) Šiauliai, atidalinti natūra: vienam paskirti vieną kambarį ir virtuvę, kitam – kitą kambarį ir tualetą, kiekvienas savo daliai tenkančiame turte turės atlikti pertvarkymus, t. y. įsirengti papildomai vonią arba tualetą, ji prie įsirengtų inžinerinių tinklų neketina leisti prisijungti ir jais naudotis ieškovui. Pagal STR 2.02.01:2004 ,,Gyvenamieji pastatai“ 196 p. patalpos, kurioje yra tualetas ir vonia, plotis turi būti ne mažesnis kaip 1,7 m ir pagal 14.1 p. tokios patalpos plotas turi būti ne mažesnis kaip 4 kv. m. Pagal nurodyto STR 14.2 p. buto vieno kambario minimalus plotas turi būti 16 kv. m. Pagal atsakovės siūlomą gyvenamojo namo padalinimo variantą kiekvienai iš šalių tektų po 17,32 kv. m. ploto (kambarys ir virtuvė arba kambarys ir tualetas), t. y. kiekvienai iš šalių tenkančio vieno kambario plotas pažeidžia minėtą reikalavimą. Pagal STR 2.02.01:2004 ,,Gyvenamieji pastatai“ 18 p. bute privalo būti gyvenamasis kambarys arba atskiriama patalpų dalis kasdieniam bendravimui, miegamasis arba atskiriama patalpos dalis miegoti ir ilsėtis, virtuvė arba atskiriama patalpos dalis (niša) maistui gaminti ir laikyti, valgomasis arba virtuvės dalis, skirta valgyti. Atsakovė siūlo, kad kiekviena šalis gali papildomai įsirengti virtuvę arba tualetą, tačiau įvertintina ir tai, jog šalims tektų įsirengti ne tik virtuvę ar tualetą, bet kartu įsirengti ir ventiliacijos, vėdinimo sistemas, vandentiekį, vienai iš šalių – papildomą įėjimą, bei tai, jog kiekvienos iš šalių gyvenamasis plotas sumažėtų, kadangi virtuvę ar tualetą papildomai reikėtų įrengti gyvenamųjų kambarių sąskaita, t. y. kiekviena iš šalių netektų dalies jos naudojamų gyvenamųjų kambarių ploto. Teismas, įvertinęs, kad, padalijus 2 kambarių butą į du atskirus butus, kiekvienas iš bendrasavininkų turėtų išlaidų, be to, būtų paliečiami svarbūs interesai naudotis gyvenamuoju plotu, kad buto atidalijimas pagal tokį pasiūlymą pažeidžia įstatymų ir statybos techninių reglamentų reikalavimus, tai, kad bute yra du atskiri izoliuoti kambariai, nesuteikia galimybės atidalinti butą taip, kad neliktų bendro naudojimo patalpų, nes iškyla bendro naudojimo patalpų atidalijimo problema, o bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimas galimas tik po atidalijimo nelikus bendro naudojimo patalpų, o įrengti atskiras šios paskirties patalpas nėra galimybių, todėl konstatuotina, kad nėra galimybių atidalyti butą iš bendrosios dalinės nuosavybės be neproporcingos žalos daikto paskirčiai ir nepažeidžiant šalių teisėtų interesų, todėl atsakovės reikalavimas atidalinti natūra negalėtų būti tenkinamas. Kasacinis teismas šio pobūdžio bylose yra pabrėžęs, kad, sprendžiant bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta Nr. 3K-3-459/2007; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009, kt.). Todėl atidalijimas yra vienas iš optimaliausių bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo ir jos pasibaigimo būdų. Atsakovė pageidavo atidalijimo natūra ir nesutiko gauti kompensaciją. Tačiau atidalijimas natūra be neproporcingos žalos turto paskirčiai, kaip nustatyta, yra negalimas, todėl svarstytina galimybė priteisti kompensaciją už atidalijamą dalį.

21Atidalijimo atveju priteisti kompensaciją, paprastai galima prašančiajam atsidalyti, nes tokiu atveju preziumuojama, kad jis, siekdamas nutraukti bendrą nuosavybės valdymą, sutinka gauti kompensaciją. Priteisti kompensaciją be savininko sutikimo vienam ar keliems atsidalijantiems bendraturčiams galima, kai išnaudotos visos galimybės, parenkant atidalijimo būdus, siekiant padalyti daiktą, nepadarius jam neproporcingos žalos, pavyzdžiui, bendraturčio dalis, palyginus su kitais bendraturčiais, daug mažesnė ir jo dalies dydis neleidžia racionaliai tos dalies atskirti, o pats savininkas dėl tokios nuosavybės teisės apimties neturi realios galimybės naudotis bendro daikto dalimi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003, kt.).

22Byloje nėra ginčo dėl kito atidalijimo būdo, t. y. vienai iš šalių kompensacijos išmokėjimo, nes abi šalys sutinka, kad butas būtų priteistas atsakovei natūra, ji kompensacijos gauti nepageidauja, o ieškovui iš atsakovės būtų kompensuojama pinigais. Šalys nesutaria dėl nuosavybės teisės dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir priteistinos piniginės kompensacijos dydžio, atsakovė mano, kad jos dalis yra didesnė, nes dalis turto jai priklausė asmeninės nuosavybės teise, todėl ir sutinka mokėti mažesnio dydžio kompensaciją – 50000 Lt.

23Ieškovas prašo už jam tenkančią turto dalį priteisti iš atsakovės 90000 Lt kompensaciją, ją įpareigojant sumokėti ne vėliau, kaip per du metus. Taip pat jis siūlo jam palikti turtą, esantį( - ) Šiauliai, o atsakovei jis per du mėnesius įsipareigoja sumokėti 90000 Lt kompensaciją už jai tenkančią turto dalį. Atsakovė nesutinka gauti iš ieškovo 90000 Lt kompensaciją, nes už tokią kainą ji kitos gyvenamosios patalpos įsigyti negalės, be to, minėta gyvenamoji valda yra pritaikyta jos gyvenimui ir poreikiams, nes ji yra ribotai darbinga, ji nenori ir neketina išsikelti, nes neturi kitos gyvenamosios patalpos ir negali jos įsigyti. Ji sutinka mokėti kompensaciją, tačiau mažesnę. Ieškovas yra sukūręs naują šeimą, sudaręs naują santuoką, minėtoje gyvenamojoje valdoje negyvena nuo 2010-2011 metų ir neketina čia gyventi, jis gyvena kartu su nauja sutuoktine jos bute, t. y. turi kitą gyvenamąją patalpą, todėl jis sutinka gauti piniginę kompensaciją už jam tenkančią turto dalį. Teismas įvertino tai, kad atsakovė gyvena jos motinai nuosavybės teise priklausiusioje gyvenamojoje valdoje jau seniai, gyvenamoji valda yra įrengta pagal jos interesus, ji yra riboto darbingumo, neturinti sutuoktinio, kitų pajamų, kad galėtų įsigyti ir pagal savo poreikius įsirengti kitą gyvenamąją patalpą, todėl jai sudėtingiau keisti gyvenamąją vietą ir jos poreikis naudotis būtent ginčo turtu laikytinas didesniu ir svarbesniu nei ieškovo, kuris ginčo gyvenamojoje patalpoje negyvena jau ilgą laiką, juo nesinaudojo ir nesirūpino iki šiol, be to, ieškovas turi kitą gyvenamąją patalpą – gyvena kartu su nauja šeima kitoje gyvenamojoje patalpoje ir grįžti čia gyventi neketina. Taigi, tarp šalių nėra ginčo dėl minėto atidalijimo būdo, nes abi šalys sutinka, kad nekilnojamasis turtas, esantis ( - ) Šiauliai, būtų priteistas atsakovei natūra, o ieškovui iš atsakovės būtų kompensuojama pinigais. Šalys nesutaria dėl priteistinos piniginės kompensacijos dydžio. Ieškovas prašo jo dalį nekilnojamojo turto, esančio ( - ) Šiaulių m., palikti atsakovei, o iš jos priteisti 90000 Lt kompensaciją už jo dalį. Atsakovė sutinka, kad būtų atidalinta iš bendrosios dalinės nuosavybės, sutinka, kad jai būtų paliktas nekilnojamasis turtas, esantis ( - ) Šiauliuose, sutinka su kompensacijos mokėjimu ieškovui, tačiau mano, kad jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra mažesnė, todėl nesutinka ir su mokėtinos kompensacijos dydžiu, nurodydama, kad sutinka sumokėti 40000 – 50000 Lt kompensaciją ieškovui už jo turto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Atsižvelgtina ir į bylos duomenis, kad ieškovas nuolat gyvena ne ginčo name, o kitoje vietoje. Pripažįstant ieškovo teisę į jam priklausančią nuosavybę ir įvertinus šalių interesus, darytina išvada, kad šioje konkrečioje byloje tinkamas nekilnojamojo turto, esančio ( - ) Šiaulių m., padalijimo būdas – minėto turto priteisimas natūra atsakovei, ieškovui kompensuojant jo dalį pinigais.

24Ginčas byloje kyla dėl mokėtinos kompensacijos dydžio: ieškovas prašo priteisti jam 90000 Lt kompensaciją, atsakovė sutinka mokėti 40000 - 50000 Lt kompensaciją, nes dalis turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nutraukiant santuoką ir padalijant turtą jai priklausė asmeninės nuosavybės teise, todėl jos dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra didesnė, ir grindžia tai byloje esančiais įrodymais: dovanojimo sutartimi, paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu (civilinė byla Nr. 2-3936-907/2014, 71, 72 b. l.), o jos atstovė nurodo, jog kompensacijos dydis turėtų būti 55000 Lt. Šalys sutaria, kad nekilnojamojo turto, esančio ( - ) Šiaulių m., vidutinė rinkos vertė šiai dienai yra 180000 Lt, tai atitinka realią minėto turto vidutinę rinkos vertę (civilinė byla Nr. 2-3936-907/2014, 8-11 b. l.), dėl to ginčo byloje nėra.

25Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas, kurio pasekmė - nuosavybės teisės rūšies pasikeitimas, t. y. bendrosios dalinės nuosavybės teisė modifikuojasi į asmeninės nuosavybės teisę. Taigi pasikeičia tik nuosavybės teisės rūšis, bet ne jos apimtis, t. y. bendraturčiai negali įgyti daugiau nuosavybės teisių nei turėjo ar, priešingai, dalį jų prarasti. Dėl to esminis kriterijus sprendžiant dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės yra bendraturčių dalių dydis. Kiekvienas bendraturtis po atidalijimo lieka tokios pat nuosavybės teisės dalies savininkas, tik ji iš bendrosios dalinės tampa asmeninės nuosavybės teise. Šis imperatyvas galioja visais atidalijimo atvejais: tiek tada, kai atidalijama natūra, tiek tada, kai turtas natūra atitenka vienam bendraturčiui, o kitam sumokama kompensacija. Tam, kad nebūtų pažeistos atidalijamo bendraturčio, kuriam išmokama kompensacija, nuosavybės teisės, ši kompensacija turi atitikti jo dalies bendrojoje nuosavybėje vertę, buvusią atidalijimo metu, t. y. tuo metu, kai pasibaigė bendroji dalinė nuosavybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2012, kt.).

26Vadovaujantis suformuota kasacinio teismo praktika bei atsižvelgiant į išdėstytus motyvus darytina išvada, jog ieškovui priteistina piniginė kompensacija už atsakovei atitenkančią jo ½ buto dalį turi būti skaičiuojama nuo turto rinkos vertės, t.y. nuo 180000,00 Lt, kas atitinkamai ½ ginčo turto rinkos kainai sudaro 90000,00 Lt, tačiau atsižvelgiant į tai, kad dėl VĮ Registrų centre padaryto apsirikimo įregistruojant 2004-12-03 nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį atsakovės asmeninė nuosavybė tapo bendrąja jungtine nuosavybe, į tai, kad atsakovės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra didesnė nei ½, ji sudaro 2/3 dalis (1/3 dalis turto laikytina asmenine nuosavybe), todėl remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais atsakovui mokėtina kompensacija už jam tenkančią dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje mažintina ir iš atsakovės jam priteistina 60000 Lt kompensacijos.

27Atsakovė ir jos atstovė prašė priteistos kompensacijos mokėjimą išdėstyti ilgesniam laikui: nuo dvejų iki penkerių metų, ieškovas sutiko, kad kompensacija būtų sumokėta vėliausiai per du metus.

28Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. Pagal susiformavusią teismų praktiką, vertinant, ar ieškovo ir atsakovo finansinė padėtis leidžia išdėstyti ar atidėti teismo sprendimo vykdymą, iš pradžių nustatinėjama būtent atsakovo finansinė būklė sprendimo vykdymo dieną bei nustatinėjamos atsakovo finansinės galimybės dėl sprendimo įvykdymo ateityje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2272/2011; kt.). Visais atvejais būtent atsakovas turi pareigą pateikti įrodymus apie savo finansinę būklę (CPK 12 str. ir 178 str.). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti išdėstomas ar atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo ir atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011, kt.).

29Atsakovė, reikšdama prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, nurodė, jog jos pajamos nedidelės (116-119 b. l.), tačiau priteistą kompensaciją ji pasižada ieškovui išmokėti per 2 – 5 metus, pinigus, reikalingus kompensacijos sumokėjimui, ji ketina pasiskolinti. Ieškovas sutiko, kad kompensacijos mokėjimas būtų išdėstytas ne didesniam, nei dvejų metų laikotarpiui. Teismas tenkina atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o kreditorius neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti kreditoriaus ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Atsižvelgdamas į atsakovės nurodytas aplinkybes ir pateiktus jas patvirtinančius rašytinius įrodymus, kad ji yra riboto darbingumo, gauna nedideles pajamas, teismas sprendžia, kad sprendimu priteistos kompensacijos išmokėjimas ieškovui vienu metu ar jo nukreipimas priverstiniam išieškojimui gali ženkliai pabloginti atsakovės finansinę padėtį, ir tai laikytina pagrindu teismo sprendimo įvykdymo išdėstymui. Sprendimo vykdymo išdėstymas šiuo atveju užtikrintų visišką atsiskaitymą su ieškovu, žymiai nepabloginant atsakovės turtinės padėties, todėl šis atsakovės prašymas laikytinas pagrįstu, dėl ko tenkinamas. Atsižvelgiant į šalių nurodytas aplinkybes, priteistą sumą, įvertinus laikotarpį, per kurį minėta suma turėtų būti išdėstoma, remiantis protingumo ir teisingumo principais, kompensacijos mokėjimas ieškovui išdėstytinas lygiomis dalimis 2 metams, t. y. 24 mėnesiams, skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

30Iš dalies patenkinus ieškovo reikalavimus pagal ieškinį, kai patenkinami 66 procentai ieškovo reikalavimų, ir atmetus atsakovės reikalavimus pagal priešieškinį, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės atsisakė, teismas, priimdamas ieškinį, neteisingai paskaičiavo žyminio mokesčio dydį, tačiau atsižvelgia į ieškovo turtinę padėtį ir nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atleidžia (CPK 83 str. 3 d.), o atsakovei buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (civilinė byla Nr. 2-4497-797/2014, 20 b. l.), bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nei ieškovui, nei valstybei nepriteistinos (CPK 96 str.).

31Procesinių dokumentų siuntimo ir įteikimo išlaidos sudaro 22,38 Lt. Iš ieškovo valstybės naudai turėtų būti priteisiama 7,60 Lt pašto išlaidų, tačiau jos nepriteistinos, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (10 litų) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 1 d., 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355).

32Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, 284 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

Nutarė

33Ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

34Atidalinti ieškovo A. S., a.k. ( - ) ½ dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės – ( - ) ir pripažinti atsakovei R. S., a.k. ( - ) nuosavybės teisę į ieškovo A. S. ½ dalį turto, esančio Sakalo g. 5, Šiaulių m.

35Priteisti ieškovui A. S., a.k. ( - ) iš atsakovės R. S., a. k. ( - ) už ieškovo A. S. dalį turto, esančio ( - ) 60000 Lt (17377,20 eurų) (šešiasdešimt tūkstančių litų, 00 centų) (septyniolikos tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt septynių eurų, 20 euro centų) piniginę kompensaciją.

36Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

37Išdėstyti Šiaulių apylinkės teismo 2014-12-09 sprendimu priteistos 60000 Lt (17377,20 eurų) kompensacijos mokėjimo vykdymą atsakovei R. S. lygiomis dalimis po 2500 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų, 00 centų) (724,05 eurų) (septynis šimtus dvidešimt keturis eurus, 5 euro centus), mokant kas mėnesį 24 (dvidešimt keturiems) mėnesiams, skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

38Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 3. Ieškovas A. S. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo... 4. Ieškovas A. S. palaikė ieškinį, jame ir atsiliepime į priešieškinį... 5. Ieškovo atstovas advokatas Saulius Alysas ieškinį palaikė, prašė jį... 6. Atsakovė R. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė... 7. Atsakovės atstovė advokatė Vanda Laukevičienė su ieškiniu nesutiko,... 8. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, VĮ Registrų... 9. Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.... 10. Byloje nustatyta, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006-04-19 sprendimu... 11. Kasacinio teismo praktikoje dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo... 12. CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, sprendimu nutraukdamas... 13. Ieškovas ieškiniu prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės.... 14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ketvirtojoje knygoje... 15. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra vienas iš bendrosios nuosavybės... 16. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės... 17. Taigi, atidalijant turtą prioritetas teikiamas turto atidalijimui natūra.... 18. Pagal įstatyme nustatytą reikalavimą atidalijant daiktą natūra, neturi... 19. Įstatyme įtvirtintų atidalijimo iš bendrosios nuosavybės reikalavimų... 20. Iš nagrinėjamoje byloje esančių dokumentų ir šalių paaiškinimų matyti,... 21. Atidalijimo atveju priteisti kompensaciją, paprastai galima prašančiajam... 22. Byloje nėra ginčo dėl kito atidalijimo būdo, t. y. vienai iš šalių... 23. Ieškovas prašo už jam tenkančią turto dalį priteisti iš atsakovės 90000... 24. Ginčas byloje kyla dėl mokėtinos kompensacijos dydžio: ieškovas prašo... 25. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra bendraturčių nuosavybės... 26. Vadovaujantis suformuota kasacinio teismo praktika bei atsižvelgiant į... 27. Atsakovė ir jos atstovė prašė priteistos kompensacijos mokėjimą... 28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo... 29. Atsakovė, reikšdama prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, nurodė,... 30. Iš dalies patenkinus ieškovo reikalavimus pagal ieškinį, kai patenkinami 66... 31. Procesinių dokumentų siuntimo ir įteikimo išlaidos sudaro 22,38 Lt. Iš... 32. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,... 33. Ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.... 34. Atidalinti ieškovo A. S., a.k. ( - ) ½ dalį iš bendrosios dalinės... 35. Priteisti ieškovui A. S., a.k. ( - ) iš atsakovės R. S., a. k. ( - ) už... 36. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 37. Išdėstyti Šiaulių apylinkės teismo 2014-12-09 sprendimu priteistos 60000... 38. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių...