Byla 2-3311-881/2015
Dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo UAB ,,FF Lizingas“ bankroto byloje

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė, sekretoriaujant Sonatai Aidukei, dalyvaujant kreditorei Č. S. K., atsakovo BUAB ,,FF Lizingas“ atstovei I. K. (bankroto administratoriaus UAB ,,Admivita“ įgaliotas asmuo), trečiajam asmeniui kreditoriui Z. V.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditorės Č. S. K. pareiškimą dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo UAB ,,FF Lizingas“ bankroto byloje,

Nustatė

3Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „FF Lizingas“, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Admivita“. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 12 d. nutartimi patvirtino įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Į Šį sąrašą kaip I eilės kreditorė buvo įtraukta Č. S. K. su 61 800,01 Lt dydžio finansiniu reikalavimu.

4Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. spalio 27 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo nutarties dalį dėl kreditorės Č. S. K. finansinio reikalavimo patvirtinimo ir grąžino šioje dalyje klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

5Pareiškime dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo kreditorė Č. S. K. nurodė, kad 2010 m. spalio 28 d. su darbdaviu pasirašė susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo. Iš darbo ji buvo atleista 2010 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 03. Susitarimu šalys susitarė, jog galutinį atsiskaitymą, kuris atskaičius mokesčius sudarė 10 692,69 Lt (5 727,93 Lt nesumokėto darbo užmokesčio, 4 204,76 Lt kompensacija už neišnaudotas atostogas, 760 Lt išeitinė kompensacija), darbdavys atliks iki 2010 m. gruodžio 31 d. Darbdavys atsiskaitinėjo dalimis: 450 Lt sumokėjo 2010 m. spalio 29 d., 400 Lt – 2010 m. gruodžio 31 d., o 2011 m. gegužės 17 d. – 3 500 Lt. Paskutinis mokėjimas buvo atliktas, kai ji surado pirkėją atsakovui priklausančiam automobiliui. Automobilis buvo parduotas už 4 000 Lt, o darbdavys jai sumokėjo 3 500 Lt. Po šios sumos išmokėjimo atsakovas liko skolingas 6 342,68 Lt. Delspinigiai, apskaičiuoti pagal Darbo kodekso 207 straipsnio 1 dalį, kuomet uždelsiama atsiskaityti su darbuotoju dėl darbdavio kaltės, sudaro 110,58 Lt. Pažymi, kad Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalis numato, kad su darbuotoju uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką, todėl nereikia jokių papildomų susitarimų. Kadangi darbdavys uždelsė atsiskaityti nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 13 d. (iki nutarties iškelti atsakovui bankroto bylą), neatskaičius mokesčių susidaro 55 354,24 Lt. Taigi pareiškėja prašo patvirtinti jos I eilės finansinį reikalavimą UAB ,,FF Lizingas“ bankroto byloje – 6 342,68 Lt nesumokėto darbo užmokesčio ir 55 354,24 Lt vidutinio darbo užmokesčio už pradelstą atsiskaityti laiką nuo 2011 m. iki sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 13 d.

6Atsakovas UAB ,,FF Lizingas“ pateikė atsiliepimą į kreditorės prašymą, kuriuo neginčija kreditorės Č. S. K. finansinio reikalavimo pagrįstumo ir prašo jį patvirtinti visa apimtimi. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas atsakovui taikyti DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes darbdaviui ir darbuotojui sutarus visiško atsiskaitymo dieną, t. y. 2010 m. gruodžio 31 d., ne dėl darbuotojo kaltės atsakovas neatsiskaitė su Č. S. K.. Kreditorės vieno mėnesio darbo užmokestis iki 2010 m. spalio 28 d. sudarė 3 100,72 Lt (vienai dienai tenka 147,64 Lt). 2010 m. spalio 28 d. susitarime atsakovas ir kreditorė susitarė, jog darbdavys jai sumokės 10 692,69 Lt, t. y. 3 kartus didesnę sumą nei darbuotojos vieno mėnesio darbo užmokestis, taigi kreditorės prašymas atitinka teismų formuojamą praktiką ir yra pagrįstas. Be to, pažymi, kad reikalavimo dalis dėl 110,58 Lt delspinigių susidarė iki darbo sutarties nutraukimo 2010 m. spalio 28 d., jie buvo skaičiuojami už daugiau nei keturis mėnesius laiku neišmokėtą atlyginimą nuo 2010 m. birželio 23 d. iki 2010 m. spalio 28 d.

7Trečiasis asmuo kreditorius Z. V. pateikė atsiliepimą į kreditorės prašymą, kuriuo ginčija jo pagrįstumą ir prašo prašymą tenkinti iš dalies, patvirtinti ne didesnį nei pusė neišmokėtos skolos dydžio finansinį reikalavimą. Be to, prašo taikyti reikalavimui dėl delspinigių 6 mėnesių senaties terminą ir 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl skolos, susijusios su darbo santykiais, priteisimo. Nurodo, kad darbuotoja į darbdavį dėl darbo santykių nutraukimo kreipėsi po to, kai susitarė dėl darbo kitoje darbovietėje, todėl dėl laiku neišmokėto darbo užmokesčio ji esminių nepatogumų nepatyrė. Su darbuotoja jos atleidimo dieną buvo pasirašytas susitarimas dėl vėlesnio atsiskaitymo, tam darbuotoja neprieštaravo, be to, susitarimu nebuvo susitarta dėl sankcijų darbdaviui taikymo tuo atveju, jei jis laiku nesumokės darbuotojui priklausančių sumų. Kita vertus, ir pati darbuotoja nereikalavo, kad darbdavys sumokėtų likusį įsiskolinimą, o tiesiai kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Tuo ji apsunkino darbdavio galimybes su ja atsiskaityti. Atsiskaitymą taip pat apsunkino tai, kad darbuotoja atsisakė tarnybinio telefono, o apie naująjį telefono numerį darbdavio neinformavo. Tvirtina, jog darbuotojos prašomos priteisti netesybos yra aiškiai neprotingos, nes viršija skolą dešimt kartų. Dėl ilgo darbuotojos darbo laikotarpio pas darbdavį (dirbo 9 metus), laiku neišmokėtas darbo užmokestis sudarė tik menką dalį per visus devynerius metus išmokėto darbo užmokesčio. Teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad darbdavys su darbuotoja laiku neatsiskaitė dėl to, kad jo finansinė padėtis buvo sudėtinga, buvo pradėti teisminiai procesai, taikytos laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios realizuoti įmonės turtą, darbdavys taip pat turėjo pareigą mokėti darbo užmokestį tebedirbantiems darbuotojams. Sudėtinga darbdavio finansinė situacija buvo žinoma ir darbuotojai.

8Prašymas dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo tenkinamas iš dalies.

9Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.

10CPK 1 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas. Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.

11Kaip matyti iš bylos medžiagos, kreditorė Č. S. K. prašo patvirtinti jos I eilės finansinį reikalavimą UAB ,,FF Lizingas“ bankroto byloje – 6 342,68 Lt nesumokėto darbo užmokesčio ir 55 354,24 Lt vidutinio darbo užmokesčio už pradelstą atsiskaityti laiką nuo 2011 m. iki sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 13 d.

12Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. spalio 27 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo nutarties dalį dėl kreditorės Č. S. K. finansinio reikalavimo patvirtinimo ir grąžino šioje dalyje klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad spręsdamas minėtų darbuotojų reikalavimų patvirtinimo klausimą, pirmosios instancijos teismas turi išsireikalauti iš bankroto administratoriaus dokumentus, kurių pagrindu yra reikalaujama patvirtinti nurodytos sumos reikalavimus. Be to, teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad byloje keliamas ginčas ne tik dėl reikalavimo dydžio, bet ir dėl reikalavimo teisėtumo. Apeliantas nesutinka, kad kreditorėms pagal Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalį priklauso vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laikotarpį. Teisėjų kolegija pastebėjo, kad spręsdamas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo teismas turi vadovautis kasacinio teismo formuojama praktika ir išaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2014).

13Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. spalio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2014 išaiškino, jog Darbo kodekso 141 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną ir atsiskaitymo dieną privalo išmokėti visas darbuotojui priklausančias pinigų sumas. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Pažymėjo, jog Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, ši norma nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Antra, ši norma kartu nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams. Proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas. Šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik šiuos principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų darbdavio darbuotojų interesams. Taip pat išaiškinta, kad Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta sankcija – vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už uždelsimo laiką – taikoma tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau mėnesių) darbo užmokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta byloje D. L. v. UAB „Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta byloje P. M. v. UAB „Swiss logistic“, bylos Nr. 3K-3-267/2008).

14Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, jog Darbo kodekso 141 straipsnio 3 daliai taikyti būtina nustatyti tokias aplinkybes: pirma, neatsiskaitymo laiku faktą; antra, faktą, kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės. Kasacinis teismas, plėtodamas ir pildydamas teismų praktiką vėliau priimtomis nutartimis yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytų padarinių taikymas siejamas ne su darbdavio kalte, bet su darbuotojo kaltės nebuvimu. Tai reiškia, kad darbdavio pareigos mokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nebuvimui konstatuoti įstatyme nereikalaujama nustatyti, jog dėl neatsiskaitymo nėra darbdavio kaltės. Šios darbdavio prievolės neatsiranda tik darbuotojo kaltės konstatavimo atveju. Jeigu darbuotojo kaltės nėra, tai darbdaviui kyla neigiamų padarinių dėl neatsiskaitymo laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Č. v. UAB „Stelalita“,bylos Nr. 3K-3-625/2008; 2009 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. UAB „Geotechnikos grupė“, bylos Nr. 3K-3-305/2009). Taikant DK 141 straipsnio 3 dalį būtina atsižvelgti į DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus; pagal darbuotojo (ieškovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su Darbo kodekso 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje F. B. ir kt. v. UAB „Neo ranga“, bylos Nr. 3K-3-365/2010; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. G. v. Lietuvos ir Kanados UAB ,,Pajūrio mediena“, bylos Nr. 3K-3-247/2011; 2012 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. v. UAB „Eurėja“, bylos Nr. 3K-3-179/2012; kt.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, taikant proporcingumo principą, teismo pagal Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalį priteisiama išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką gali būti tik mažinama, bet ne reikalavimas visiškai atmetamas. O faktinės bylos aplinkybės, susijusios su uždelsimo atsiskaityti faktu (pavyzdžiui, darbdavio kaltės forma, darbuotojo elgesiu ir kt.), gali būti vertinamos sprendžiant dėl pagal darbuotojo (ieškovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuotos išmokos už uždelsimo atsiskaityti laiką priteisimo, kaip sankcijos, atitikties teisės pažeidimui, Darbo kodekso 2, 35 straipsniuose, 36 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintam teisiniam reglamentavimui, proporcingumui, kaip bendrajam teisės principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. UAB „Autoaljansas“, bylos Nr. 3K-3-87/2013). Be to, pagal teismų praktikoje suformuluotas priežastis darbuotojui priteistina išmoka už uždelsimo atsiskaityti su darbuotoju laiką gali būti mažinama, kai nustatoma trumpa darbo santykių trukmė, didelė priteistina suma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. UAB „Baltijos baldų prekyba“, bylos Nr. 3K-3-245/2012); darbdavio padaryto pažeidimo aplinkybės ir pobūdis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. G. v. AB „Šilutės baldai“, bylos Nr. 3K-3-372/2012); darbdavio sunki finansinė padėtis, priteistinos išmokos dydžio reikšmė darbdavio kitų darbuotojų ir kreditorių interesams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta byloje P. M. v. UAB „Swiss logistic“, bylos Nr. 3K-3-267/2008) ir kt.

15Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį, kad aptartų ar kitų reikšmingų darbdavio naudai aplinkybių nustatymas savaime nereiškia pagrindo mažinti priteisiamą išmoką. Priteisiama išmoka gali būti mažinama tik išskirtiniais atvejais, kai nustatomos išskirtinės aplinkybės, kurios rodo, kad priteistinos išmokos dydis aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir yra iš esmės neproporcingas darbdavio padarytam pažeidimui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta byloje M. G. v. UAB „Inspectorate Klaipėda“, bylos Nr. 3K-3-5/2012). Teismas kiekvienu konkrečiu nagrinėjimo atveju nustatęs pagal aptartus kriterijus reikšmingas bylai faktines aplinkybes sprendžia, ar jos pažeidžia darbdavio padaryto pažeidimo ir darbuotojo pažeistų teisių proporcingumo principą ir sudaro teisinį pagrindą mažinti darbuotojui priteistiną išmoką.

16Dėl 3 metų ieškinio senaties taikymo reikalavimui pareikšti

17Trečiasis asmuo Z. V. kreditorės Č. S. K. finansinio reikalavimo atžvilgiu prašo taikyti 3 metų senaties terminą.

18Pagal DK 27 straipsnio 1 dalį ieškinio senatis yra įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas šio Kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu šis Kodeksas ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų. Be to, ieškinio senačiai taikomos CK ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos, jeigu šiame Kodekse ir kituose darbo įstatymuose nėra specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų (DK 27 str. 5 d.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, kreditorė Č. S. K. pareiškimą dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka pateikė bankroto administratoriui 2013 m. gruodžio 18 d., tuo tarpu reikalavimo teisė pagal 2010 m. spalio 28 d. susitarimą su darbdaviu kreditorei atsirado 2011 m. sausio 1 d. Taigi akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju kreditorė ieškinio senaties termino nėra praleidusi.

19Dėl I eilės I etapo finansinio reikalavimo pagrįstumo

20Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2010 m. spalio 28 d. kreditorė Č. S. K. su darbdaviu, atsakovu BUAB ,,FF Lizingas“, pasirašė susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo. Iš darbo ji buvo atleista 2010 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 03. Susitarimu šalys susitarė, jog galutinį atsiskaitymą, kuris atskaičius mokesčius sudarė 10 692,69 Lt (5 727,93 Lt nesumokėto darbo užmokesčio, 4 204,76 Lt kompensacija už neišnaudotas atostogas, 760 Lt išeitinė kompensacija), darbdavys atliks iki 2010 m. gruodžio 31 d. Darbdavys atsiskaitinėjo dalimis: 450 Lt sumokėjo 2010 m. spalio 29 d., 400 Lt – 2010 m. gruodžio 31 d., o 2011 m. gegužės 17 d. – 3 500 Lt. Paskutinis mokėjimas buvo atliktas, kai kreditorė surado pirkėją atsakovui priklausančiam automobiliui. Automobilis buvo parduotas už 4 000 Lt, darbdavys kreditorei iš šios sumos sumokėjo 3 500 Lt. Po šios sumos išmokėjimo atsakovas liko skolingas kreditorei 6 342,68 Lt sumą. Nors trečiasis asmuo Z. V. ginčija finansinio reikalavimo pagrįstumą ir šioje dalyje, tačiau savo abejonėms dėl reikalavimo pagrįstumo jis teismui nepateikė jokių įrodymų, kaip tai numato CPK 178 straipsnis, reglamentuojantis įrodinėjimo procesą. Tuo tarpu iš administratoriaus pateiktų pirminių dokumentų (UAB ,,FF Lizingas“ darbo užmokesčio priskaitymo/atskaitymo šifruočių, darbo laiko apskaitos žiniaraščių, kompensacijos už nepanaudotas atostogas paskaičiavimo), darbuotojos ir darbdavio 2010 m. spalio 28 d. susitarimo matyti, kad atsakovo kreditorei Č. S. K. nesumokėtos skolos likutis yra 6 342,68 Lt (1 836,97 EUR), todėl teismas šioje dalyje kreditorės finansinį reikalavimą I eile tvirtina visa apimtimi.

21Dėl 6 mėnesių senaties termino apskaičiuojant delspinigius taikymo

22Pasak kreditorės Č. S. K., prašomi priteisti delspinigiai, apskaičiuoti pagal Darbo kodekso 207 straipsnio 1 dalį, kuomet uždelsiama atsiskaityti su darbuotoju dėl darbdavio kaltės, ir sudaro 110,58 Lt.

23Trečiasis asmuo Z. V. prašo taikyti sutrumpintą ieškinio senaties delspinigių apskaičiavimui terminą. Tačiau teismas, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju šio prašymo nėra pagrindo tenkinti, nes laikotarpis, už kurį apskaičiuoti delspinigiai, neviršija 6 mėnesių termino. Byloje esantis Č. S. K. Delspinigių skaičiavimo aktas už laiku neišmokėtą UAB ,,FF Lizingas“ darbo užmokestį patvirtina, kad delspinigiai buvo apskaičiuoti nuo 2010 m. birželio 23 d. (kai faktiškai buvo neišmokėta dalis darbo užmokesčio) iki 2010 m. spalio 28 d. (atleidimo iš darbo dienos), t. y. iš viso už keturis mėnesius. Todėl teismas šioje dalyje taip pat tenkina kreditorės finansinį reikalavimą ir patvirtina I eilės 110,58 Lt (32 EUR) finansinį reikalavimą.

24Dėl I eilės II etapo finansinio reikalavimo pagrįstumo

25Kreditorė Č. S. K. pažymi, kad Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu su darbuotoju uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Kadangi darbdavys uždelsė su ja atsiskaityti nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 13 d. (iki nutarties iškelti atsakovui bankroto bylą iškėlimo dienos), jai priklausanti kompensacija, neatskaičius mokesčių, susidaro 55 354,24 Lt.

26Trečiasis asmuo Z. V. ginčija šį kreditorės finansinį reikalavimą ir tvirtina, jog darbuotojos prašomos priteisti netesybos yra aiškiai neprotingos, nes viršija skolą dešimt kartų. Be to, pažymi, kad darbuotoja į darbdavį dėl darbo santykių nutraukimo kreipėsi po to, kai susitarė dėl darbo kitoje darbovietėje, todėl dėl laiku neišmokėto darbo užmokesčio ji esminių nepatogumų nepatyrė. Su darbuotoja jos atleidimo dieną buvo pasirašytas susitarimas dėl vėlesnio atsiskaitymo, tam darbuotoja neprieštaravo, be to, susitarimu nebuvo susitarta dėl sankcijų darbdaviui taikymo tuo atveju, jei jis laiku nesumokės darbuotojui priklausančių sumų. Kita vertus, ir pati darbuotoja nereikalavo, kad darbdavys sumokėtų likusį įsiskolinimą, o tiesiai kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Tuo ji apsunkino darbdavio galimybes su ja atsiskaityti. Atsiskaitymą taip pat apsunkino tai, kad darbuotoja atsisakė tarnybinio telefono, o apie naująjį telefono numerį darbdavio neinformavo. Tvirtina, jog darbuotojos prašomos priteisti netesybos yra aiškiai neprotingos, nes viršija skolą dešimt kartų. Dėl ilgo darbuotojos darbo laikotarpio pas darbdavį (dirbo 9 metus), laiku neišmokėtas darbo užmokestis sudarė tik menką dalį per visus devynerius metus išmokėto darbo užmokesčio. Teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad darbdavys su darbuotoja laiku neatsiskaitė dėl to, kad jo finansinė padėtis buvo sudėtinga, buvo pradėti teisminiai procesai, taikytos laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios realizuoti įmonės turtą, darbdavys taip pat turėjo pareigą mokėti darbo užmokestį tebedirbantiems darbuotojams

27Minėta, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog taikant proporcingumo principą, teismo pagal Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalį priteisiama išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką gali būti tik mažinama, bet ne reikalavimas visiškai atmetamas. O faktinės bylos aplinkybės, susijusios su uždelsimo atsiskaityti faktu (pavyzdžiui, darbdavio kaltės forma, darbuotojo elgesiu ir kt.), gali būti vertinamos sprendžiant dėl pagal darbuotojo (ieškovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuotos išmokos už uždelsimo atsiskaityti laiką priteisimo, kaip sankcijos, atitikties teisės pažeidimui, Darbo kodekso 2, 35 straipsniuose, 36 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintam teisiniam reglamentavimui, proporcingumui, kaip bendrajam teisės principui. Be to, pagal teismų praktikoje suformuluotas priežastis darbuotojui priteistina išmoka už uždelsimo atsiskaityti su darbuotoju laiką gali būti mažinama, kai priteistina didelė suma, paaiškėja sudėtinga darbdavio finansinė padėtis, priteistinos išmokos dydžio reikšmė gali turėti lemiamos įtakos kitų darbuotojų ir kreditorių interesams ir pan.

28Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, tai, kad darbdavys bent iš dalies atsiskaitė su kreditore; kreditorei neišmokėtos skolos dydį, kuris sudaro 6 342,68 Lt; uždelsimo atsiskaityti laikotarpį, kuris yra beveik trys metai; kreditorės prašomą priteisti vidutinio darbo užmokesčio sumą, kuri yra itin didelė ir sudaro net 55 354,24 Lt, taip pat tai, kad šiuo metu darbdavys UAB ,,FF Lizingas“ yra bankrutuojantis (2013 m. lapkričio 13 d. jam buvo iškelta bankroto byla), o iškėlus atsakovui bankroto bylą finansinio reikalavimo dydis tampa reikšmingas ne tik bankrutuojančiai įmonei, bet ir visiems jos kreditoriams, be to, atsižvelgiant į aukštesniųjų teismų išaiškinimus, protingumo bei proporcingumo principus, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju protinga kreditorei priteisti 6 mėnesių dydžio vidutinį darbo užmokestį, kaip sankciją darbdaviui už savalaikį neatsiskaitymą su darbuotoja. Kadangi kreditorės Č. S. K. vieno mėnesio darbo užmokestis iki 2010 m. spalio 28 d. sudarė 3 100,72 Lt, jai priteisiama 9 302,16 Lt (2 699,09 EUR) kompensacija.

29Teismas atskirai nepasisako dėl visų likusių trečiojo asmens Z. V. išdėstytų argumentų, nes laiko juos teisiškai nereikšmingais, siekiant teisingai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą.

30Vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsniu, Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

Nutarė

31kreditorės Č. S. K. prašymą dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo tenkinti iš dalies.

32Patvirtinti kreditorės Č. S. K. I eilės I etapo 1 868,97 EUR finansinį reikalavimą ir I eilės II etapo 2 699,09 EUR finansinį reikalavimą atsakovo UBUAB ,,FF Lizingas“ bankroto byloje.

33Kitoje dalyje prašymą atmesti.

34Nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditorės... 3. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartimi iškėlė bankroto... 4. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. spalio 27 d. nutartimi panaikino Vilniaus... 5. Pareiškime dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo kreditorė Č. S. K.... 6. Atsakovas UAB ,,FF Lizingas“ pateikė atsiliepimą į kreditorės prašymą,... 7. Trečiasis asmuo kreditorius Z. V. pateikė atsiliepimą į kreditorės... 8. Prašymas dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo tenkinamas iš dalies.... 9. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje... 10. CPK 1 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos... 11. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kreditorė Č. S. K. prašo patvirtinti jos I... 12. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. spalio 27 d. nutartimi panaikino Vilniaus... 13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. spalio 17 d. nutartyje, priimtoje... 14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, jog Darbo kodekso 141... 15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį, kad aptartų ar kitų... 16. Dėl 3 metų ieškinio senaties taikymo reikalavimui pareikšti... 17. Trečiasis asmuo Z. V. kreditorės Č. S. K. finansinio reikalavimo atžvilgiu... 18. Pagal DK 27 straipsnio 1 dalį ieškinio senatis yra įstatymų nustatytas... 19. Dėl I eilės I etapo finansinio reikalavimo pagrįstumo... 20. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2010 m. spalio 28 d. kreditorė Č. S. K. su... 21. Dėl 6 mėnesių senaties termino apskaičiuojant delspinigius taikymo... 22. Pasak kreditorės Č. S. K., prašomi priteisti delspinigiai, apskaičiuoti... 23. Trečiasis asmuo Z. V. prašo taikyti sutrumpintą ieškinio senaties... 24. Dėl I eilės II etapo finansinio reikalavimo pagrįstumo... 25. Kreditorė Č. S. K. pažymi, kad Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalis numato,... 26. Trečiasis asmuo Z. V. ginčija šį kreditorės finansinį reikalavimą ir... 27. Minėta, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog taikant... 28. Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, tai, kad... 29. Teismas atskirai nepasisako dėl visų likusių trečiojo asmens Z. V.... 30. Vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsniu, Civilinio proceso... 31. kreditorės Č. S. K. prašymą dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo tenkinti... 32. Patvirtinti kreditorės Č. S. K. I eilės I etapo 1 868,97 EUR finansinį... 33. Kitoje dalyje prašymą atmesti.... 34. Nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti...