Byla e2-9908-433/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, sekretoriaujant Anai Usačiovai, dalyvaujant ieškovo atstovei advokato padėjėjai A. G., atsakovui D. O., atsakovo atstovui advokatui A. A.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Statorema“ ieškinį atsakovui D. O. dėl žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovas nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-5210-562/2016 UAB „Statorema“ (toliau tekste – ir bendrovė) iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „ADMINISTRAVIMAS LT“, (sąrašo Nr. B-JA176). Nuo UAB „Statorema“ įregistravimo Juridinių asmenų registre (2011-03-14) iki bankroto bylos iškėlimo bendrovės vadovu (direktoriumi) buvo D. O. (asmens kodas ( - ) Bankroto administratorius, vykdydamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) reikalavimus, nustatė, jog atsakovas D. O. iki šiol nėra perdavęs ilgalaikio bendrovės turto – pjaustytuvo Champion Cuttet 2, kurio likutinė vertė – 420,23 Eur. Taigi pagal turimus dokumentus, buvęs bendrovės vadovas atsakovas D. O. ieškovui bei jo kreditoriams padarė 420,23 Eur dydžio turtinę žalą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normomis, Vilniaus miesto apylinkės teismui teikia šį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Ieškovas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog bankrutuojančios įmonės interesų gynimas kartu yra ir kreditorių visumos interesų gynimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010). Bankrutuojančios įmonės turtas panaudojamas kreditorių reikalavimams tenkinti; kuo daugiau tokio turto bus sukaupta, tuo didesne apimtimi bus patenkinti kreditorių reikalavimai. Kreditorių patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala, be kita ko, yra turto netekimas, negautos pajamos, o 2 dalyje – jeigu atsakingas asmuo iš neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Taigi žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos), taip pat negautos pajamos. Pažymi, kad už civilinio teisinio pobūdžio pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą bendrovės vadovui, kaip bendrovės valdymo organui, kyla pareiga atlyginti jo neteisėtais veiksmais, nesilaikant įstatymuose įtvirtintų pareigų, padarytą žalą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). Kad tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą. Turi būti įrodyta, kad atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas) lėmė turto netekimą: jo neišsaugojimą ar pasisavinimą (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žalos galėjo būti padaryta, jeigu atsakingas asmuo iš neteisėtų veiksmų būtų gavęs naudos, kuri kreditoriaus reikalavimu galėtų būti pripažinta nuostoliais (CK 6.249 straipsnio 1, 2 dalys). BUAB „Statorema“ nuosavybės teise priklauso 420,23 Eur dydžio vertės pjaustytuvas Champion Cuttet 2, kuris nėra išsaugotas ir perduotos bankroto administratoriui buvusių bendrovės valdymo organų narių, o būtent – buvusio vadovo (direktoriaus) D. O., kas laikytina tiesiogine turtine bendrovės bei jos kreditorių žala. Nagrinėjamu atveju turi būti sprendžiamas atsakovo deliktinės atsakomybes klausimas, nes žala ieškovui padaryta neteisėtais atsakovo veiksmais (neveikimu). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis taip, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, be to, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.251 straipsnio1 dalis). Kartu pabrėžia, kad konkrečiu atveju egzistuoja visos sąlygos kilti civilinei atsakomybei: pirma iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – neteisėti veiksmai. CK 6.246 straipsnis nustato, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Duotuoju atveju atsakovas D. O., būdamas bendrovės vadovu, neišsaugojo bendrovei nuosavybės teise priklausančio pjaustytuvo, jo neperdavė bankroto administratoriui, todėl tokie atsakovo veiksmai (neveikimas) laikytini neteisėtais. Antra, civilinės atsakomybės taikymo sąlyga – žala, kuri šiuo konkrečiu atveju skaičiuotina pagal neišsaugoto ir neperduoto turto likutinę vertę ir sudaro 420,23 Eur sumą. Trečia, civilinės atsakomybės taikymo sąlyga – priežastinis ryšys. Šiuo atveju egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Akivaizdu, kad, jeigu atsakovas D. O. būtų veikęs pagal įstatymus ir kitus teisės norminius aktus, ieškovas nebūtų patyręs žalos, tai yra būtų išsaugotas ir perduotas bendrovės turtas (pjaustytuvas), kas būtų panaudota įmonės kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pažymi, jog nėra kitų įvykių, kurie nutrauktų priežastinio ryšio grandinę. Ketvirta, civilinės atsakomybės taikymo sąlyga – kaltė. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012). Teismo prašo iš atsakovo D. O. priteisti 420,23 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovo BUAB „Statorema“ naudai.

5Atsakovas D. O. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Laiko, kad ieškovo BUAB „Starorema“ ieškinys yra nepagrįstas ir neteisėtas. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad atsakovas D. O. ieškovui bei jo kreditoriams padarė 420,23 Eur dydžio turtinę žalą. Būtent dėl to, kad įmonei BUAB „Starorema“ nuosavybės teise priklauso 420,23 Eur dydžio vertės pjaustytuvas Champion Cuttet 2, kuris nėra perduotas bankroto administratoriui buvusių bendrovės valdymo organų narių, t. y. atsakovo buvusio UAB „Statorema“ direktoriaus D. O.. Ieškovas teigia, kad atsakovas D. O., būdamas bendrovės vadovu, neišsaugojo bendrovei nuosavybės teise priklausančio pjaustytuvo, jo neperdavė administratoriui, todėl tokie atsakovo veiksmai (neveikimas) laikytini neteisėtais. Taip pat ieškovas nurodo, kad atsakovo civilinei atsakomybei kilti yra ir kitos atsakomybės sąlygos – žala, priežastinis ryšys, kaltė preziumuojama. Kasacinis teismas spręsdamas dėl bendrovės vadovo atsakomybės yra konstatavęs, kad paneigti kaltės prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo mėn. 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Atsakovas, paneigdamas savo kaltę nurodo, kad pjaustytuvo Champion Cuttet 2 neperdavė dėl to, kad būnant Švedijos karalystėje, įmonei atliekant darbus, buvo pavogti įmonei priklausantys įrankiai, tarp jų – pjaustytuvas Champion Cuttet 2. Atsakovas pateikia teismui 2014-02-27 kreipimąsi į Švedijos karalystės policiją dėl to, kad, kuomet UAB „Statorema“ vykdė darbus Švedijos karalystėje, bendrovei nuosavybės teise priklausanti įranga buvo pavogta, įskaitant ir pjaustytuvą Champion Cuttet 2, o taip pat, pridedamas Švedijos karalystės policijos patvirtinimas apie tai, kad minėta įranga yra pavogta. Būtent Švedijos karalystės atsakymo 17 punkte yra nurodytas pjaustytuvas, dėl kurio ieškovė kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo. Atsakovas pažymi, kad remiantis ekonomiškumo, koncentruotumo principais bei taupant atsakovo lėšas, Švedijos karalystės policijos atsiųsto pranešimo išversti tik 5 (penki) pirmi puslapiai su aktualia bylai informacija. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepateikė prašomų daiktų dėl to, kad jie Švedijos karalystėje buvo pavogti bei pateikia tai patvirtinančius įrodymus, taip paneigia savo kaltę, todėl ieškovo ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas. Atsakovui įrodžius, kad jam nekyla civilinė atsakomybė už žalą, ryšium su tuo, iš jo nepriteistinos ir procesinės palūkanos. Teismo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovo atsakovui patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti. Iš esmės pakartojo ieškinyje nurodytas aplinkybes ir argumentus.

7Atsakovas D. O. prašė ieškinį atmesti atsiliepime išdėstytais motyvais.

8Atsakovo atstovas advokatas A. A. prašė ieškinį atmesti atsiliepime išdėstytais motyvais. Taip pat pabrėžė, jog civilinė atsakomybė atsakovui negali kilti dėl dar 2014 metais pavogto daikto. Aplinkybes, jog ginčo pjaustytuvas Champion Cuttet 2 buvo pavogtas, patvirtina Švedijos karalystės policijos dokumentų nuorašai, o atsižvelgiant į tai, kad tuo metu keitėsi įmonės buhalteriai, pjaustytuvas Champion Cuttet 2 nebuvo išbrauktas iš įmonės balanso.

9Ieškinys atmestinas.

10Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-5210-562/2016 UAB „Statorema“ iškėlė bankroto bylą; bankroto administratoriumi paskirtas UAB „ADMINISTRAVIMAS LT“, (sąrašo Nr. B-JA176). Nuo UAB „Statorema“ įregistravimo Juridinių asmenų registre (2011-03-14) iki bankroto bylos iškėlimo bendrovės vadovu (direktoriumi) buvo D. O. (asmens kodas ( - )

11Ieškovas tvirtina, kad bankroto administratorius, vykdydamas ĮBĮ reikalavimus, nustatė, jog atsakovas D. O. iki šiol nėra perdavęs ilgalaikio bendrovės turto – pjaustytuvo Champion Cuttet 2, kurio likutinė vertė – 420,23 Eur. Todėl, pagal turimus dokumentus, buvęs bendrovės vadovas ieškovui bei jo kreditoriams padarė 420,23 Eur dydžio turtinę žalą, kurią teismo prašo priteisti iš atsakovo.

12Tuo tarpu atsakovas, paneigdamas savo kaltę nurodo, kad pjaustytuvo Champion Cuttet 2 neperdavė dėl to, kad būnant Švedijos karalystėje, įmonei atliekant darbus, buvo pavogti įmonei priklausantys įrankiai, tarp jų – pjaustytuvas Champion Cuttet 2. Atsakovas šiems savo teiginiams pagrįsti pateikė 2014-02-27 kreipimąsi į Švedijos karalystės policiją dėl įrankių vagystės bei Švedijos karalystės policijos atsakymus – patvirtinimus apie tai, kad minėta įranga yra pavogta.

13Taigi, byloje tarp šalių kilo ginčas dėl negrąžinto ieškovui pjaustytuvo Champion Cuttet 2 ir dėl to ieškovo patirtų nuostolių (žalos) fakto, jų dydžio ir atlyginimo.

14Teismas visų pirma pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Teismų praktika šios kategorijos bylose įrodo, jog žalos padarymo faktas paprastai yra įrodinėjamas remiantis įvykio vietos apžiūros protokolais, nuotraukomis, padarytomis įvykio vietoje, liudytojų parodymais ir kt. Šioje vietoje taip pat pabrėžtina, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Be to, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; etc.).

15Antra, svarbu pažymėti, kad CK nuostatose įtvirtinta bendro pobūdžio pareiga visiems asmenims elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad savo veiksmais ar neveikimu nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų ir nepadarytų žalos; už neteisėtus veiksmus ar neveikimą, inter alia (tarp kitko, be kita ko) pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nesilaikymą, numatyti tam tikri teisiniai padariniai – civilinės atsakomybės taikymas.

16Trečia, taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamo ginčo atveju patirtą žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai) privalo įrodyti ieškovas (CPK 199 straipsnis). Kadangi skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), tai ją paneigti privalo atsakovas.

17Ketvirta, šiai bylai aktualu paminėti juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės kreditoriams ypatumus. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, jog įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, nepriešpastatyti įmonės interesų visuomenės interesams. Dėl šios priežasties įmonės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; etc.).

18Taigi vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas (tokia yra pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai), tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Atsižvelgiant į subjektą, kuriam padaryta žalos, ši civilinė atsakomybė galima tiek prieš pačią įmonę, tiek ir prieš jos kreditorius. Nurodyta vadovo civilinės atsakomybės specifika lemia, kad vadovo civilinė atsakomybė iš esmės skiriasi nuo pačios įmonės atsakomybės jos kreditoriams už įmonės prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Bendrovė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorių, interesus. Bendrovės vadovas privalo šiuos interesus derinti ir siekti jų pusiausvyros. Dėl šios priežasties pripažįstama vadovo fiduciarinė pareiga ne tik akcininkų, bet ir bendrovės kreditorių atžvilgiu. Jeigu vadovui neatsirastų atsakomybės (arba atsirastų tik tiesiogiai įstatymų nustatytais atvejais), tai nebūtų realaus priverstinio mechanizmo užtikrinti fiduciarinių pareigų kreditoriams vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; etc.). Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovų pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus.

19Teismų praktikoje nėra plačiai taikoma asmeninė bendrovės vadovo atsakomybė kreditoriams bendrųjų atsakomybę nustatančių teisės normų pagrindu. Ši praktika pagrįsta siekiu suderinti verslo riziką siekiant pelno. Be to, vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams. Kaip minėta, tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo mėn. 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Kasacinis teismas pažymėjo, kad vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu.

20Taigi, ieškovas iš esmės savo ieškinį grindžia jam perduotais bankrutuojančios įmonės dokumentais, t. y. – įmonės balansu, pelno nuostolių ataskaita, ilgalaikio turto pirkimo dokumentais bei savo veiklos ataskaita, kuriuose matyti, jog įmonės ilgalaikį turtą sudaro ginčo pjaustytuvas Champion Cuttet 2, kurio likutinė vertė – 420,23 Eur. Tačiau, nagrinėjamu atveju, atsakovo pateikti Švedijos Karalystės policijos dokumentai, teismo vertinimu, paneigia jo, kaip buvusio įmonės vadovo, kaltę, nes pateikti dokumentai yra oficialūs rašytiniai įrodymai (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Iš jų gi nustatyta, kad į Švedijos Karalystės policijos Stokholmo komisariatą 2014 m. vasario 27 d. buvo kreiptasi, o minėtame komisariate 2014 m. kovo 4 d. buvo gautas pranešimas dėl įrankių vagystės. Atsakingi pareigūnai nustatė, kad „po darbo statybų aikštelėje sandėliuke buvo užrakinti įrankiai. Po keleto dienų, gavus prieigą prie įrankių vietos, buvo aptikta, kad jie pavogti. Nusikaltimas: vagystė. Įvykdyta neteisėtai pasisavinant keletą įrankių ir priedų, kurie sudarė nuostolius turto savininkui“. Iš pavogtų daiktų detalizavimo matyti, kad aptariamu atveju buvo pavogtas ir bylos ginčo pjaustytuvas Champion Cuttet 2; be kita ko, Švedijos Karalystės policijos pažymėta, jog pjaustymo staklės – labai didelės kainos.

21Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju iš šių, nustatytų bylai aktualių aplinkybių, taip pat aukščiau aptartame CPK 177 straipsnyje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis, galima daryti neginčijamą išvadą, jog pjaustytuvas Champion Cuttet 2 nebuvo grąžintas ieškovą atstovaujančiam administratoriui ne dėl atsakovo kaltės. Aplinkybė, kad pjaustytuvas nebuvo išbrauktas iš įmonės balanso, taip pat nepaneigia aukščiau padarytos teismo išvados (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Be to, byloje esant aukščiau paminėtiems rašytiniams įrodymams, o konkrečiai – Švedijos Karalystės policijos Stokholmo komisariato procesiniams dokumentams, darytina išvada, jog atsakovas nepadarė ir jokių neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu (CK 6.246 straipsnis), o netgi priešingai, – tomis aplinkybėmis veikė rūpestingai, atidžiai ir apdairiai – kreipėsi su pareiškimu dėl vagystės į policiją, policija pradėjo tyrimą. Atsižvelgiant į nurodytą, konstatuotina, jog ieškovas neįrodė vienos iš civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų – neteisėtų atsakovo D. O. veiksmų (CK 6.246 straipsnis), todėl nėra pagrindo teigti, jog jis privalo atlyginti neišsaugoto ir neperduoto turto – pjaustytuvo Champion Cuttet 2, likutinę vertę – 420,23 Eur. Beje, pažymėtina, kad byloje nenustatytas ir priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir kilusios žalos įmonės kreditoriams (CK 6.247, 6.249 straipsniai), todėl dar ir dėl to nėra pagrindo tenkinti ieškinio jame išdėstytais argumentais ir jis atmestinas kaip visiškai nepagrįstas ir neįrodytas.

22Atmetus pagrindinį reikalavimą dėl 420,23 Eur žalos atlyginimo, reikalavimas dėl 5 procentų metinių procesinių palūkanų priteisimo – taip pat atmestinas.

23Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas D. O. šioje byloje nepateikė jo bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, – jam jos nepriteisiamos (CPK 98 straipsnis).

24Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

25Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas

Nutarė

26ieškinį atmesti.

27Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo... 3. Teismas... 4. ieškovas nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 31 d.... 5. Atsakovas D. O. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu... 6. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti. Iš esmės... 7. Atsakovas D. O. prašė ieškinį atmesti atsiliepime išdėstytais motyvais.... 8. Atsakovo atstovas advokatas A. A. prašė ieškinį atmesti atsiliepime... 9. Ieškinys atmestinas.... 10. Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus... 11. Ieškovas tvirtina, kad bankroto administratorius, vykdydamas ĮBĮ... 12. Tuo tarpu atsakovas, paneigdamas savo kaltę nurodo, kad pjaustytuvo Champion... 13. Taigi, byloje tarp šalių kilo ginčas dėl negrąžinto ieškovui pjaustytuvo... 14. Teismas visų pirma pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – tai teismo... 15. Antra, svarbu pažymėti, kad CK nuostatose įtvirtinta bendro pobūdžio... 16. Trečia, taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamo ginčo atveju patirtą žalą,... 17. Ketvirta, šiai bylai aktualu paminėti juridinio asmens vadovo civilinės... 18. Taigi vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose... 19. Teismų praktikoje nėra plačiai taikoma asmeninė bendrovės vadovo... 20. Taigi, ieškovas iš esmės savo ieškinį grindžia jam perduotais... 21. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju iš šių, nustatytų bylai aktualių... 22. Atmetus pagrindinį reikalavimą dėl 420,23 Eur žalos atlyginimo,... 23. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai yra priimtas... 24. Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų... 25. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,... 26. ieškinį atmesti.... 27. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti...