Byla 2-599-330/2017
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ restruktūrizavimo byloje (bylos Nr. B2-1200-459/2016) patvirtintas akcinės bendrovės Šiaulių banko finansinis reikalavimas

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Antano Rudzinsko ir Egidijos Tamošiūnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ restruktūrizavimo byloje (bylos Nr. B2-1200-459/2016) patvirtintas akcinės bendrovės Šiaulių banko finansinis reikalavimas.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartimi atsakovei UAB „Agrovet“ iškelta restruktūrizavimo byla, įmonės restruktūrizavimo administratore paskirta UAB „Klaipėdos administratorių biuras“, įmonės kreditoriams nustatytas 45 dienų terminas pareikšti finansinius reikalavimus, atsiradusius iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos.
  2. RUAB „Agrovet“ restruktūrizavimo administratorė pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo. Administratorė pateikė sąrašą finansinių reikalavimų, dėl kurių tvirtinimo neprieštarauja, o dėl jos ginčijamų kreditorinių reikalavimų tvirtinimo prašė spręsti teismo posėdyje. Ginčijamų reikalavimų sąraše administratorė įrašė ir AB Šiaulių banko pareikštą 2 281 508,84 Eur dydžio finansinį reikalavimą.
  3. Restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui atsakovė RUAB „Agrovet“ pateikė prieštaravimą dėl AB Šiaulių banko finansinio reikalavimo, prašydama jo netvirtinti. Kaip prieštaravimo pagrindą atsakovė nurodė aplinkybę, kad ginčijamas banko finansinis reikalavimas kildinamas iš laidavimo teisinių santykių, teigdama, jog laidavimo dokumentas savaime nėra vykdomasis dokumentas, todėl bankas turėtų kreiptis į teismą dėl atitinkamų sumų priteisimo iš laiduotojo. Atsakovės nuomone, atsakovės sudaryti laidavimo sandoriai prieštarauja šio juridinio asmens veiklos tikslams, kadangi laidavimo sandoriai bendrovei nebuvo naudingi, nebuvo ekonominio intereso tokius sandorius sudaryti. Paaiškino, kad susiklosčius sudėtingoms ekonominėms sąlygoms, bankas vienašališkai primetė atsakovei jos įsipareigojimus pagal neatlygintiną laidavimą. Atsakovė akcentavo aplinkybę, kad šiuo metu kitoje atskiroje byloje sprendžiamas ginčas dėl laidavimo sandorių teisėtumo ir jų galiojimo. Nurodė, kad ginčijamo banko finansinio reikalavimo patvirtinimas turės neigiamos įtakos atsakovės restruktūrizavimo procesui.
  4. Pareiškėja AB Šiaulių bankas prašė patvirtinti 2 281 508,84 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą RUAB „Agrovet“ restruktūrizavimo byloje. Nurodė, kad finansinį reikalavimą atsakovei RUAB „Agrovet“ pareiškė kaip subjektui, laidavusiam AB Šiaulių bankui už tinkamą pagrindinės skolininkės UAB „Kretingalės mėsa“ įsipareigojimų vykdymą. Pažymėjo, kad laidavimo sutartys yra galiojančios. Pareiškėja akcentavo, kad UAB „Kretingalės mėsa“ restruktūrizavimo byloje administratorius sutiko ir neginčijo AB Šiaulių banko kreditorinio reikalavimo, už kurio tinkamą vykdymą yra bankui laidavusi UAB „Agrovet“ ir kurio (laidavimo) pagrindu AB Šiaulių bankas reiškia reikalavimus šioje byloje, pagrįstumo. Pareiškėja restruktūrizavimo administratorės veikimą, kuomet finansinis reikalavimas ginčijamas nenurodant pagrindo, prašė pripažinti piktnaudžiavimu teise.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 21 d. nutartimi pareiškėjos AB Šiaulių banko prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo patenkino – RUAB „Agrovet“ restruktūrizavimo byloje patvirtino AB Šiaulių banko 2 281 508,84 Eur finansinį reikalavimą.
  2. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus nustatė, kad UAB „Kretingalės mėsa“ su AB Šiaulių banku sudarė kreditavimo sutartis, o prievolių pagal kreditavimo sutartis įvykdymas buvo užtikrintas UAB „Agrovet“ laidavimu. UAB „Kretingalės mėsa“ neįvykdė prievolių pagal kreditavimo sutartis, negrąžintas bankui kreditas siekia 2 281 508,84 Eur sumą. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog pagrindinė skolininkė RUAB „Kretingalės mėsa“ turi restruktūrizuojamos įmonės statusą, o tos įmonės restruktūrizavimo byloje patvirtinti banko finansiniai reikalavimai, neriboja banko teisės reikšti reikalavimą ir laiduotojos restruktūrizavimo procese. Teismas taip pat akcentavo aplinkybę, kad pagrindinės skolininkės ir laiduotojos atsakomybė yra solidari.
  3. Pirmosios instancijos teismas svarbia pripažino aplinkybę, jog RUAB „Kretingalės mėsa“ restruktūrizavimo byloje administratorė neginčijo AB Šiaulių banko finansinio reikalavimo, už kurio įvykdymą laidavo atsakovė RUAB „Agrovet“. Prievolių pagal kreditavimo sutartis vykdymo terminai baigsis restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metu. Teismas konstatavo būtinumą banko reikalavimą įtraukti į atsakovės restruktūrizavimo planą, nes restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metu atsiradę nauji kreditorių reikalavimai galėtų pakeisti restruktūrizuojamos įmonės veiklos galimybes. Priešingu atveju, t. y. neįtraukus į restruktūrizavimo planą banko reikalavimo, tuo atveju, jeigu RUAB „Kretingalės mėsa“ neįvykdytų banko kreditorinio reikalavimo, bankas nebegalėtų nukreipti reikalavimo į atsakovę RUAB „Agrovet“.
  4. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad banko finansinio reikalavimo tvirtinimo metu laidavimo sutartys nėra nuginčytos, galioja ir šalims turi įstatymo galią.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
  1. Atskirajame skunde atsakovė RUAB „Agrovet“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį ir sustabdyti AB Šiaulių banko finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimo nagrinėjimą iki Šiaulių apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1099-357/2016 arba tą civilinę bylą prijungti prie RUAB „Agrovet“ restruktūrizavimo bylos ir suinteresuoto asmens AB Šiaulių banko kreditorinio reikalavimo tvirtinimo bei RUAB „Agrovet“ priešpriešinius reikalavimus bankui kartu išnagrinėti vienoje byloje. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas AB Šiaulių banko finansinį reikalavimą patvirtino nepagrįstai. Teismas nevertino aplinkybės, jog galimybė priverstinai įgyvendinti laidavimo prievolę atsiranda tik tuo atveju, jeigu neįvykdoma laidavimu užtikrinta pagrindinė prievolė. Atsižvelgiant į laidavimo akcesoriškumą, kai sustabdoma pagrindinė prievolė, sustabdomas ir prievolių, kylančių iš laidavimo sutarties, vykdymas. Banko kredito gavėja savo įprastinės veiklos nenutraukė, o kredito grąžinimo terminas dar nesibaigė. Bankas turi realią galimybę skolą išieškoti iš pagrindinės skolininkės, nes skolos grąžinimui užtikrinti bankui yra įkeistas skolininkės UAB „Kretingalės mėsa“ ilgalaikis turtas. AB Šiaulių bankas pripažįsta, kad kredito gavėja neturi ilgalaikių finansinių sunkumų, mokėjimų bankui nepradelsė, o jos finansinė būklė nėra tokia, dėl kurios būtų reikėję kelti restruktūrizavimo bylą.
    2. Teismas buvo informuotas, kad Šiaulių apygardos teisme sprendžiamas ginčas dėl AB Šiaulių banko ir RUAB „Agrovet“ sudarytų laidavimo sutarčių galiojimo. Ši aplinkybė leidžia banko finansinį reikalavimą sudarančią atsakovės skolą laikytini ginčytina. Byloje dėl laidavimo sandorių nuginčijimo bus nustatytos prejudicinę reikšmę turinčios aplinkybės, būtinos sprendžiant klausimą dėl banko finansinio reikalavimo patvirtinimo.
    3. AB Šiaulių banko finansiniai reikalavimai yra patvirtinti pagrindinės skolininkės RUAB „Kretingalės mėsa“ restruktūrizavimo byloje. Tokio paties banko finansinio reikalavimo patvirtinimas RUAB „Agrovet“ restruktūrizavimo byloje suteiktų bankui perdėtą pranašumą.
    4. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo to paties teismo anksčiau suformuotos praktikos. Sprendžiant dėl AB SEB banko finansinio reikalavimo patvirtinimo RUAB „Kretingalės mėsa“ restruktūrizavimo byloje, buvo priimta nutartis netvirtinti AB SEB banko finansinio reikalavimo, kylančio iš ginčijamos RUAB „Kretingalės mėsa“ ir AB SEB banko sudarytos laidavimo sutarties, kuria buvo užtikrintas UAB „Agrovet“ įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį vykdymas.
    5. Laidavimo sandorių galiojimas yra abejotinas, nes UAB „Agrovet“ prisiėmė per didelius įsipareigojimus. Pagal laiduotojo nuosavo kapitalo ir laidavimo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų santykį įsipareigojimų pagal laidavimą mastas sudarė trečdalį viso laiduotojo turimo nuosavo kapitalo. Laidavimo sutartys buvo neatlygintinės, jų sąlygos yra nenaudingos juridinio asmens interesams.
    6. Civilinė byla turi būti sustabdyta arba sujungta su kita Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama civiline byla Nr. e2-1099-357/2016, kurioje RUAB „Agrovet“ pareiškė reikalavimą pripažinti negaliojančiomis UAB „Agrovet“ ir AB Šiaulių banko sudarytas laidavimo sutartis. Tarp abiejų bylų yra prejudicinis ryšys, nes teismui pripažinus laidavimo sutartis negaliojančiomis, AB Šiaulių bankas netektų kreditorinio reikalavimo teisės.
  1. Atsakovė RUAB „Agrovet“ kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus.
  2. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja AB Šiaulių bankas prašo atsakovės RUAB „Agrovet“ atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

510.1. AB Šiaulių bankas nereiškia reikalavimo laiduotojui RUAB „Agrovet“ įvykdyti prievolę prieš terminą. Į restruktūrizavimo planą yra įtraukiami ir tie reikalavimai, kurių vykdymo terminai sueis restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metu, tuo siekiant, kad nebūtų pakeistas patvirtintas įmonės restruktūrizavimo planas. AB Šiaulių banko kreditorinis reikalavimas skolininkės RUAB „Kretingalės mėsa“ restruktūrizavimo byloje yra patvirtintas įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi, o RUAB „Agrovet“ neginčijo patvirtinto banko kreditorinio reikalavimo dydžio. Dėl šių priežasčių bankas turi teisę reikšti finansinį reikalavimą ir laiduotojos RUAB „Agrovet“ restruktūrizavimo byloje.

610.2. Laidavimo sutarčių galiojimas nėra abejotinas. Restruktūrizavimo administratorius nepateikė atskirojo skundo tuo pagrindu, kad banko kreditorinio reikalavimo patvirtinimas pažeistų kitų atsakovės kreditorių teises, tokių skundų nepateikė ir kiti atsakovės kreditoriai.

710.3. Civilinė byla neturi būti sustabdoma ar sujungta su kita byla, nes atsakovė elgiasi nesąžiningai ir tik vilkina bylos procesą. RUAB „Agrovet“ ieškinį dėl laidavimo sutarčių nuginčijimo pateikė tik po to, kai buvo gautas Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 1 d. pranešimas dėl paskirto žodinio šios bylos nagrinėjimo. Atsakovė pirmosios instancijos teisme nepateikė prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o tokį reikalavimą pareiškė tik atskirajame skunde, todėl elgiasi nesąžiningai.

  1. Pareiškėja AB Šiaulių bankas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodomus.
  2. Atsiliepimuose į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo RUAB „Kretingalės mėsa“ ir RUAB „Agrovet“ restruktūrizavimo administratorė sutinka su atsakovės RUAB „Agrovet“ atskiruoju skundu ir prašo jį tenkinti – netvirtinti AB Šiaulių banko finansinio reikalavimo RUAB „Agrovet“ restruktūrizavimo byloje.

8Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria RUAB „Agrovet“ restruktūrizavimo byloje buvo patvirtintas pareiškėjos AB Šiaulių banko finansinis reikalavimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  2. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartimi UAB „Agrovet“ iškelta restruktūrizavimo byla, įmonės restruktūrizavimo administratore paskirta UAB „Klaipėdos administratorių biuras“, įmonės kreditoriams nustatytas 45 dienų terminas pareikšti finansinius reikalavimus, atsiradusius iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos. AB Šiaulių bankas kreipėsi į RUAB „Agrovet“ administratorę su 2 281 508,84 Eur dydžio finansiniu reikalavimu, kildinamu iš laidavimo teisinių santykių. UAB „Kretingalės mėsa“ 2011 m. birželio 14 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. EIF-2011-429-05, kurios pagrindu AB Šiaulių bankas suteikė 2 274 956,14 Eur kreditą. Prievolės pagal kreditavimo sutartį įvykdymas užtikrintas UAB „Agrovet“ neterminuotu laidavimu pagal 2011 m. birželio 14 d. laidavimo sutartį Nr. EIF-2011-429-05-5. UAB „Kretingalės mėsa“ 2012 m. kovo 13 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. EIF-2012-625-05, kurios pagrindu bankas suteikė 651 645,04 Eur kreditą. Prievolės pagal kreditavimo sutartį įvykdymas užtikrintas UAB „Agrovet“ neterminuotu laidavimu pagal 2012 m. kovo 13 d. laidavimo sutartį. UAB „Kretingalės mėsa“ įsiskolinimas AB Šiaulių bankui pagal kreditavimo sutartis sudaro 2 281 508,84 Eur. Tokio dydžio finansinį reikalavimą AB Šiaulių bankas prašo patvirtinti laiduotojos RUAB „Agrovet“ restruktūrizavimo byloje.
  3. Atsakovė RUAB „Agrovet“ prieštaravimą dėl AB Šiaulių banko finansinio reikalavimo grindė keliomis argumentų grupėmis: laidavimo dokumentas pats savaime nėra vykdomasis dokumentas, todėl bankas turėtų kreiptis į teismą dėl atitinkamų sumų priteisimo; laidavimo sutartis prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslams; šiuo metu atskiroje byloje sprendžiamas laidavimo sandorių teisėtumo ir galiojimo klausimas.
  4. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Juridinių asmenų restruktūrizavimo procesą (tuo pačiu ir kreditorinių reikalavimų pateikimą bei tvirtinimą) reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas (toliau – ĮRĮ). Restruktūrizavimo byloje kreditorių reikalavimai pagal jų pateikimo momentą gali būti reiškiami ir kreditoriais tampama skirtingais būdais. Tai gali būti kreditorių reikalavimai, kurių pagrįstumas jau patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, taip pat tai gali būti ir nauji kreditoriniai reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo skolininkui dienos. Šie kreditorių reikalavimai tvirtinami laikantis ĮRĮ 23 straipsnyje apibrėžtos iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsiradusių kreditorių reikalavimų tvirtinimo procedūros, kurios įgyvendinimas sietinas su kreditorių reikalavimų pateikimu administratoriui per teismo nutartyje iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą nustatytą laikotarpį.
  5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad restruktūrizavimo bylos susijusios su viešuoju interesu. Viešasis interesas, o tuo pačiu ir teismo pareiga būti aktyviu, neišnyksta ir įmonei iškėlus restruktūrizavimo bylą, todėl teismui tvirtinant kreditorių finansinius reikalavimus, išlieka pareiga ex officio įvertinti jų pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2006). Restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas tvirtina reikalavimą, jeigu iš pateiktų duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2597/2011). Tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų dydžio nustatymas yra svarbus ne tik restruktūrizavimo bylos iškėlimui, bet ir tolimesniam restruktūrizavimo proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams. Nepagrįstai patvirtinus kreditoriaus finansinį reikalavimą, ne tik mažėja kitų kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus, tačiau toks kreditorius įgyja nepagrįstą pranašumą prieš kitus kreditorius, be to, nesėkmingos restruktūrizavimo bylos baigties atveju jis įgyja teisę į patvirtinto dydžio reikalavimo patenkinimą. Todėl siekiant įgyvendinti restruktūrizavimo proceso tikslus, svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo reikalavimo pagrįstumą.
  6. Asmens pareikštas prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo yra iš esmės tapatus ginčo teisenos tvarka pareikštam ieškinio reikalavimui. Restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas tvirtina kreditorinį reikalavimą, jeigu iš pateiktų duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimas išsprendžiamas teismo nutartimi, tačiau teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo pagal savo teisinę prigimtį atitinka teismo sprendimą, kuriuo atsakoma į kreditoriaus pareikštą materialinį teisinį reikalavimą, nepaisant to, kad šis klausimas išsprendžiamas nutarties procesine forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011). Pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios įmonės administratorius, juos dar kartą tikrina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas būtent nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012). Šie kasacinio teismo išaiškinimai taikytini ir restruktūrizavimo bylose, nes tiek bankroto, tiek restruktūrizavimo bylose kreditorių reikalavimai tvirtinami analogiškai.
  7. Pareiškėja AB Šiaulių bankas savo finansinį reikalavimą grindžia UAB „Agrovet“ ir AB Šiaulių banko 2011 m. birželio 14 d. ir 2012 m. kovo 13 d. laidavimo sutartimis, kuriomis laiduotoja UAB „Agrovet“ užtikrino pagrindinės skolininkės UAB „Kretingalės mėsa“ įsipareigojimų pagal UAB „Kretingalės mėsa“ ir AB Šiaulių banko sudarytas kreditavimo sutartis įvykdymą. Bylos duomenys patvirtina, kad Šiaulių apygardos teisme RUAB „Agrovet“ pareiškė ieškinį AB Šiaulių bankui dėl šių laidavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais (Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-461-357/2017). Šio atskirojo skundo nagrinėjimo metu teismo procesinis sprendimas dėl ginčijamų laidavimo sandorių galiojimo nėra priimtas (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
  8. Nutarties 19 punkte nurodytas kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo teisinis reguliavimas bei jo aiškinimas teismų praktikoje sudaro pagrindą išvadai, kad finansinio reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į restruktūrizuojamą įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą. Kreditorės AB Šiaulių banko pareikšto finansinio reikalavimo pagrindą sudarančių laidavimo sandorių ginčijimo teismine tvarka faktas sudaro objektyvias kliūtis finansinio reikalavimo tvirtinimui.
  9. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo ginčijamo finansinio reikalavimo tvirtinimo galimybę susieti su aplinkybe, jog šiuo metu to reikalavimo pagrindą sudarantys laidavimo sandoriai yra galiojantys (nepanaikinti). Esant tokioms aplinkybėms (teismine tvarka ginčijant banko finansinio reikalavimo pagrindą sudarančius laidavimo sandorius), teisiškai nereikšmingais pripažintini pirmosios instancijos teismo argumentai dėl būtinumo šioje restruktūrizavimo proceso stadijoje kreditorės reikalavimą įtraukti į restruktūrizavimo planą ar dėl kreditorės teisių gynimo (užtikrinimo) galimybių nebuvimo.
  10. Teisėjų kolegija pažymi, jog Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-461-357/2017, kurioje sprendžiamas laidavimo sandorių teisėtumo (galiojimo) kausimas, gali būti nustatytos prejudicinę reikšmę turinčios aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl kreditorės AB Šiaulių banko finansinio reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo patvirtinti ginčijamo finansinio reikalavimo, kol kitoje byloje pagal RUAB „Agrovet“ pareikštą ieškinį nėra priimtas teismo procesinis sprendimas dėl finansinio reikalavimo pagrindą sudarančių sandorių teisėtumo ir jų galiojimo. Ta aplinkybė kad ginčijami sandoriai dar galioja, nesudaro pakankamo pagrindo finansinį reikalavimą šiuo metu pripažinti pagrįstu ir jį tvirtinti.
  11. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009). Kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, todėl kreditoriaus reikalavimų tvirtinimo procese sprendžiant, ar buvo atskleista bylos esmė, taikytinos tos pačios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).
  12. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo neištirtų ir teisiškai neįvertintų aplinkybių pobūdį, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra būtina atlikti byloje sprendžiamo ginčo įrodymų tyrimą visa apimtimi ir įvertinti šalis siejusius teisinius santykius, jų pobūdį ir turinį, įvertinti apeliantės pastabas, keliančias abejones dėl laidavimo sandorių galiojimo ir laiduotojo atsakomybės pagrindo bei ribų. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad dėl neatskleistos sprendžiamo klausimo esmės egzistuoja skundžiamos nutarties panaikinimo ir to klausimo perdavimo pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo pagrindas (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
  13. Atskirajame skunde atsakovė RUAB „Agrovet“ išreiškė poziciją, jog kreditorės finansinio reikalavimo pagrįstumo įvertinimo tikslu tikslinga sustabdyti finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimo nagrinėjimą iki teismine tvarka (kitoje byloje) bus įvertintas laidavimo sandorių teisėtumas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad kol vyksta bankroto byla, turtinių reikalavimų, pareikštų bankrutuojančiai įmonei, nagrinėjimas turi būti atliekamas šioje byloje, nutartimi išsprendžiant dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo ir jo dydžio, o vėliau, esant pagrindui jį tikslinti, – kol pagal įstatymą toks tikslinimas galimas. Atskirų reikalavimų nagrinėjimas ne bankroto byloje, nors ir tame pačiame teisme, reikštų neracionalų procesą ir būtų nesuderinamas su bankroto proceso operatyvumu ir efektyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2010). Ta pati taisyklė taikytina ir tais atvejais, kai siekiant išvengti kreditoriaus reikalavimų patvirtinimo pareiškiamas ieškinys dėl sandorio, sudarančio kreditoriaus reikalavimų pagrindą, nuginčijimo. Tokio ieškinio tikslas – išvengti reikalavimų patvirtinimo, ir tai yra viena iš gynimosi nuo nepagrįsto kreditoriaus reikalavimo formų. Kadangi visi klausimai, susiję su kreditoriaus reikalavimo pagrįstumu, turi būti sprendžiami bankroto byloje, tai toje pačioje byloje turi būti nagrinėjamas ir ieškinys, kurio paskirtis – nuginčyti pareikštą kreditoriaus reikalavimą. Atsižvelgiant į finansinių reikalavimų tvirtinimo procedūrų panašumą bankroto ir restruktūrizavimo bylų procesuose, toks aiškinimas aktualus ir sprendžiant finansinių reikalavimų tvirtinimo restruktūrizavimo byloje klausimus. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad finansinio reikalavimo tvirtinimo procedūros sustabdymas iki kitoje atskiroje byloje bus įvertintas finansinio reikalavimo pagrindą sudarančių sandorių teisėtumas, neatitinka restruktūrizavimo proceso principų.
  14. Teisėjų kolegija, įvertinusi restruktūrizavimo proceso ypatumus, kuriuos lemia tiek nutartyje analizuotas teisinis reguliavimas, tiek jo aiškinimas teismų praktikoje, šios nutarties 25 punkte suformulavo išvadą, jog pirmosios instancijos teisme sprendžiant AB Šiaulių banko finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą, nebuvo atskleista šio klausimo esmė, todėl egzistuoja pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir banko finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Kadangi finansinio reikalavimo tvirtinimo procedūros stabdymo galimybė iš esmės nėra suderinama su restruktūrizavimo proceso tikslais, pirmosios instancijos teismui siūlytina iš naujo sprendžiant ginčijamo kreditorės finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą, apsvarstyti civilinių bylų sujungimo galimybę tam, kad ginčijamo finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas būtų išspręstas kartu įvertinant atsakovės ieškinio reikalavimus kreditorei dėl laidavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, pareikštus Šiaulių apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-461-357/2017.
  15. Nusprendus, kad yra pagrindas skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir kreditorės AB Šiaulių banko finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų, teisėjų kolegija nepasisako. Teisėjų kolegija taip pat nesprendžia dėl atsakovės (apeliantės) ir pareiškėjos kartu su apeliacinės instancijos teismui skirtais procesiniais dokumentais pateiktų naujų įrodymų priėmimo, kadangi šis klausimas turės būti išspręstas AB Šiaulių banko finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą sprendžiant iš naujo.

9Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

10panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį ir pareiškėjos akcinės bendrovės Šiaulių banko kreditorinio reikalavimo uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ restruktūrizavimo byloje tvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai