Byla 2A-977-357/2014
Dėl nepagrįstai gautos išmokos grąžinimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė,

2teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biuro apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui P. B. dėl nepagrįstai gautos išmokos grąžinimo.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo P. B. 4.553,28 Lt nepagrįstai gautos išmokos, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 137,00 Lt žyminį mokestį, priteisti iš atsakovo 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, neįteikus atsakovui procesinių dokumentų paskutiniu žinomu adresu, leisti juos įteikti viešo paskelbimo būdu, atsakovui nepateikus prieštaravimų į ieškinį, priimti sprendimą už akių. Nurodė, jog 2010-08-16 Šiauliuose įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė atsakovo P. B. vairuojama transporto priemonė ( - ), valst. Nr. ( - ), bei M. G. vairuojama transporto priemonė ( - ), valst. Nr. ( - ). Eismo įvykio kaltininkais buvo pripažinti abiejų transporto priemonių vairuotojai. Dėl minėto eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo atsakovas kreipėsi į ieškovą. UAB „BTA DRAUDIMAS“ atstovė UAB „INTERASSISTA“, vykdydama 2002-03-29 Paslaugų teikimo sutarties Nr. 6 nuostatas (1.1. p.) bei veikdama ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį dėl ( - ), valst. Nr. ( - ), sugadinimo ir, atsižvelgdama į abipusę eismo įvykio dalyvių kaltę, atlygino atsakovui padarytą žalą. Ieškovas, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.3. p. nuostatas, UAB „INTERASSISTA“ kompensavo 9106,57 Lt draudimo išmoką. Kadangi M. ir M. G. atsisakė grąžinti ieškovui dėl minėto eismo įvykio sumokėtą draudimo išmoką, ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą. Šiaulių apylinkės teismas 2012-11-28 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. M. bei M. G. pateikus apeliacinius skundus dėl minėto teismo sprendimo, Šiaulių apygardos teismas 2013-05-13 nutartimi nutarė, jog M. G. atsakomybė už minėtą eismo įvykį sudaro ¼ dalį, o atsakovo P. B. – ¾ dalis. Ieškovas, remdamasis Šiaulių apygardos teismo 2013-05-13 nutartimi, 2013-07-24 pateikė atsakovui pretenziją dėl nepagrįstai gautos išmokos grąžinimo ir nurodė grąžinti nepagrįstai gautą 4553,28 Lt sumą, tačiau atsakovas iki šiol neatsiskaitė.

6Atsakovas P. B. pateiktu atsiliepimu nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutartyje buvo neatsižvelgta į Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. sprendimą, kuriame teismas nurodė, jog dėl eismo įvykio abiejų eismo įvykių dalyvių kaltė yra mišri. Šiaulių apygardos teismas 2013 m. gegužės 13 d. nutartyje nepilnai ištyrė autoįvykio aplinkybes, neįtraukė P. B. į bylą trečiuoju asmeniu, todėl jam jokių teisinių pasekmių negali kilti, Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutartis yra nepagrįsta.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. liepos 31 d. sprendimu ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biuro ieškinį atsakovui P. B. dėl nepagrįstai gautos išmokos grąžinimo atmetė, priteisė iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atsakovui P. B. 1500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 137,00 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

9Teismas nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2013 m. gegužės 13 d. nutartimi išsprendė klausimą dėl neįtraukto į bylą asmens P. B. kaltės dydžio, kas sąlygojo į bylą neįtraukto asmens P. B. teisių ir pareigų pakeitimą, todėl ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, remdamasis Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutartimi, negali reikalauti išmokos grąžinimo iš atsakovo P. B.. Pažymėjo, jog pats ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras nurodė ir sutiko, jog Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimas turi būti nepakeistas ir apskaičiuotas nuostolių dydis - 9106,57 Lt - yra tinkamas.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11Apeliaciniu skundu ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biuras prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo sprendimą ir tenkinti ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biuro ieškinį.

12Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

131. Pažymi, kad Šiaulių apygardos teismui priėmus 2013 m. gegužės 13 d. nutartį, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo remiantis atsakovas 2011-05-30 gavo dalį draudimo išmokos - 4.553,28 Lt - iš ieškovo ir pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 65 punkto nuostatas, atsakovas privalo grąžinti ieškovui nepagrįstai gautą 4.553,28 Lt sumą. Teigia, kad įsiteisėjusią teismo nutartį privalo vykdyti visi asmenys, tiek dalyvavę bylos nagrinėjime, tiek ir nedalyvavę, jo negalima panaikinti ar pakeisti jokia kita tvarka, išskyrus kasacine arba proceso atnaujinimo tvarkomis. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutartis nebuvo apskųsta kasacine tvarka, šioje byloje taip pat nebuvo atnaujintas procesas, kurių metu tik ir galėjo būti kvestionuojami nutartyje konstatuotos aplinkybės ir faktai. Taigi minėta nutartis yra įsiteisėjusi yra privaloma visiems.

142. Remiantis teismų praktika, aukštesnės instancijos teismas panaikina žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokius įstatymo nustatytus teisinius padarinius teismo sprendimas sukėlė (LAT 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. F. v. UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-3-265/2008). Šiuo atveju, žemesnės instancijos teismas, nenustatęs ir neįvardijęs, kaip konkrečiai Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutartimi buvo paveikta atsakovo teisinė padėtis ir kokie įstatymo nustatyti teisiniai padariniai buvo sukelti pastarajam, faktiškai anuliavo įsiteisėjusia ir nepanaikinta aukštesnės instancijos teismo nutartimi nustatytas aplinkybes.

15Atsakovas P. B. pateiktu atsiliepimu nurodė, kad nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti ir pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

16Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

171. Pažymi, kad ieškovas netinkamai taiko ir aiškina procesinės teisės normas, reglamentuojančias pirmos instancijos teismų sprendimų pakeitimą ar panaikinimą apeliacine tvarka. Sprendimo pakeitimo pagrindus nustato CPK 330 straipsnis, kuris nurodo vienintelį sprendimo pakeitimo pagrindą - materialinės teisės normų pažeidimą. Analizuojant apelianto pateiktą procesinį dokumentą matyti, kad jis nenurodo, kad Šiaulių apylinkės teismą būtų pažeidęs kokią nors materialinės teisės normą. Apeliacinio skundo argumentacija leidžia padaryti išvadą, kad apeliantas mano teismą pažeidus procesinės teisės normas, nors nenurodoma kokios konkrečios normos yra pažeistos. Procesinis dokumentas su tokiais trūkumais negalėjo būti priimtas ir turėjo būti grąžintas ieškovui trūkumams pašalinti.

182. Ieškinio teisiniu pagrindu buvo nurodoma LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 65 punkto nuostata. Šiame punkte yra reglamentuoti penki atvejai kuomet Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, kad jam būtų grąžinti išmokėti pinigai, tačiau ieškinyje nei vienas atvejis neįvardijamas ir nepagrindžiamas. Analizuojant šiame teisės akte nurodytus atvejus matyti, kad apygardos teismo nutartis, kuria keičiama kaltės forma ar kaltės laipsnis dėl autoįvykio, nėra laikoma pagrindu reikalauti grąžinti išmoką ar jos dalį.

193. Pažymi, kad autoįvykyje dalyvavusių asmenų kaltės laipsnis buvo nustatytas ne apelianto nurodyta Šiaulių apygardos teismo nutartimi, o Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-439-797/2012, kuriame teismas nurodė: „Esant mišriai kaltei teismas nurodo, kad ieškovo - M. G. - kaltės dydis yra 50 procentų, todėl proporcingai jo kaltės daliai neturtinės žalos dydis yra mažintinas“. Šis teismo sprendimas nebuvo pakeistas, todėl minėta išvada yra galiojanti. Ieškovas šio teismo sprendimo apeliacine tvarka neskundė. Todėl remiantis jo paties argumentais laikytina, kad šis teismo sprendimas buvo privalomas vykdyti visiems, t.y. ir pačiam ieškovui. Šiaulių miesto apylinkės teismas, remdamasis LR CK 6.6 str. 1 d., 4 d., bei TPVCAPDĮ 23 straipsniu 1 d., padarė išvadą, kad atsakovų M. G. ir M. G. pareiga atlyginti žalą yra solidari. Šiaulių apygardos teismui ieškovas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atmesti apeliacinius skundus ir pilnai palaikė pirmos instancijos teismo išvadas apie atsakomybės teisinius pagrindus bei dydį. Ieškovas pagrįstai nurodė, kad P. B. patyrė 18.213, 14 Lt žalą, tačiau jam, atsižvelgiant į abipusę kaltę, buvo išmokėta tik 9.106, 57 Lt išmoka.

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Apeliacinis skundas tenkintinas.

22Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

23Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro ieškinys atsakovui P. B. dėl nepagrįstai gautos išmokos grąžinimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

24Iš bylos duomenų nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutartimi priteista solidariai iš atsakovų M. G. ir M. G. ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 4553,29 Lt nuostolių atlyginimo regreso tvarka. Šiaulių apygardos teismas 2013 m. gegužės 13 d. nutartimi, spręsdamas klausimą dėl eismo įvykio dalyvių - M. G. ir P. B. kaltės dydžio, išsprendė klausimą dėl P. B. atsakomybės.

25Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartimi ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 40-1-298-10 ir Šiaulių apygardos teismas 2013 m. gegužės 13 d. nutartimi nustatytos faktinės aplinkybės, kad 2010-08-16 eismo įvykio metu susidūrė atsakovui M. G. priklausanti transporto priemonė ( - ), valstybinis Nr. ( - ), vairuojama atsakovo M. G. ir transporto priemonė ( - ), valstybinis Nr. ( - ), priklausanti P. B.. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi dėl įvykusio eismo įvykio buvo konstatuota abipusė vairuotojų kaltė. P. B. pripažintas įtariamuoju ir patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, M. G. atsakomybė spręsta administracinio proceso tvarka. Eismo įvykio metu M. G. priklausanti transporto priemonė ( - ), valstybinis Nr. ( - ), nebuvo drausta transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl dėl eismo įvykio metu padarytos žalos buvo kreiptasi į ieškovą. Dėl padarytos žalos ieškovas išmokėjo draudėjui P. B. 9105,57,00 Lt draudimo išmoką (29-30 b.l.). Šiaulių apygardos teismas nutartyje įvertino, kad eismo įvykio dalyvių kaltė negali būti vertinama lygiomis dalimis ir nurodė, kad M. G., pažeisdamas eismo taisykles, vis tiek būtų nuvažiavęs į numatytą vietą, jei P. B. nebūtų pasukęs iš šalutinio kelio ir užkirtęs M. G. galimybę baigti manevrą. Įvertinusi šią aplinkybę, teismas konstatavo, kad M. G. kaltė sudaro 1/4 dalį, o P. B. – 3/4 dalis. Teismas įvertino ir tą aplinkybę, kad P. B. iš esmės nenukentėjo – baudžiamoji byla buvo nutraukta, o nukentėjusiajam M. G. jis sumokėjo tik 500 Lt žalos atlyginimą. Teismas konstatavo, kad ieškovo solidarus reikalavimas atsakovams sudaro tik 4553,29 Lt (1/4 dalį nuo ieškovo paskaičiuotos nuostolių sumos 18213,14 Lt) (30 b.l.).

26Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis garantuoja visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, o CPK 5 straipsnis taip pat numato kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šiose normose įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinę tvarką nustato CPK ir kiti įstatymai, o kiekvienam į teismą besikreipiančiam asmeniui ši tvarka yra privaloma. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teismų sprendimų prejudicinės ir res judicata reikšmės yra nurodęs, kad esminė teisingumo vykdymo prielaida yra teismo sprendimo privalomumas. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo visuotino privalomumo principas: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Konkretaus asmens atžvilgiu priimto teismo sprendimo vykdymą garantuoja valstybė (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas).

27Teismo sprendimo privalomumo individualios bylos atžvilgiu išraiška yra CPK 182 straipsnio 2 dalies ir 279 straipsnio 4 dalies normos. Pagal CPK 182 straipsnio 2 dalį nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius; šioje teisės normoje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (išspręstos bylos) galia.

28Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims, ir pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DnB Nord bankas v. UAB „Dama“, bylos Nr. 3K-3-37/2008; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Kaunas v. D. S., bylos Nr. 3K-3-282/2012; 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Šiaulių bankas v. P. G. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-88/2013; kt.).

29Pažymėtina, kas įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 182 straipsnio 2 dalies norma reiškia ne tik tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, bet ir tai, kad teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. N. v. L. R., bylos Nr. 3K-3-214/2008).

30Europos Žmogaus Teisių Teismas 2012 m. gegužės 31 d. sprendimu byloje Esertas prieš Lietuvą (peticijos Nr. 50208/06) nurodė, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, aiškinamą atsižvelgiant į teisėtumo ir teisinio tikrumo principus, apima reikalavimą, kad tais atvejais, kai teismai jau yra išsprendę ginčą, jų sprendimu neturėtų būti abejojama. Situacija, kai faktai, jau nustatyti galutiniu sprendimu vienoje byloje, teismų yra nepaisomi kitoje byloje tarp tų pačių šalių, panaši į situaciją, kai po bylos atnaujinimo privalomas ir vykdytinas sprendimas yra visa apimtimi panaikinamas. Taigi, tokia situacija gali prilygti teisinio tikrumo principo pažeidimui, taip pažeidžiant Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nacionaliniai teismai, nagrinėdami bylas, privalo atsižvelgti į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, formuojamą tapačiomis ar labai panašiomis savo faktinėmis aplinkybėmis į šio teismo išnagrinėtas bylas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. J. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-363/2008).

31Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į nutartyje nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką konstatuoja, kad Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutartis, kuria išspręstas klausimas dėl eismo įvykio dalyvių - kaltės dydžio, yra res judicata galią turintis teismo sprendimas, kuriuo nustatytas ir šioje byloje prejudiciniu laikytinas faktas dėl P. B. civilinės atsakomybės dydžio.

32Nagrinėjamoje byloje yra aktualus nepagrįsto praturtėjimo institutas. Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas – tai savarankiška prievolės rūšis, šie santykiai reglamentuojami CK šeštosios knygos II dalies ,,Kitais pagrindais atsirandančios prievolės” XX skyriaus normų. Šiame skyriuje įtvirtintos turto išreikalavimo taisyklės taikomos tada, kai konstatuojami specialūs prievolės grąžinti turtą atsiradimo pagrindai: turtas gautas be teisinio pagrindo (CK 6.237 straipsnio 1 dalis), pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), asmuo be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėja (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu; nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Kai asmuo prašo teismo išreikalauti pas kitą asmenį esantį turtą, teismas visų pirma turi išspręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą: nustatyti, kokiu pagrindu turtas atsakovo gautas ir iš ko kilo prievolė turtą grąžinti, koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto išreikalavimo taisykles (restitucijos, be pagrindo gauto turto išreikalavimo ar kt. institutas) ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. Lietuvos profesinė sąjunga ,,Solidarumas“, bylos Nr. 3K-3-355/2009). Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismas 2013 m. gegužės 13 d. nutartimi nustatė, kad M. G. atsakomybė už 2010-08-16 eismo įvykį sudaro ¼ dalį, o atsakovo P. B. – ¾ dalį. Kadangi ieškovas Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras atlygino eismo įvykiu padarytą žalą, po Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutarties išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas P. B. gavo dalį draudimo išmokos, sudarančios 4.553,28 Lt. Todėl pripažintina, kad dėl nurodytų aplinkybių ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ir ieškinys tenkintinas.

33Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės ir materialiosios teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas apeliacinio skundo argumentais ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo tenkinamas ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biuro ieškinys.

34CPK 79 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Vadovaujantis CPK 88, 92 straipsniais, iš šalių proporcingai jų atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai priteisiamos valstybei su procesinių dokumentų siuntimu susijusios išlaidos. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė 137,00 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą pagrindžiančius įrodymus, žyminio mokesčio išlaidos yra priteisiamos iš atsakovo ieškovo naudai.

35Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

36Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

37Ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biuro ieškinį tenkinti.

38Priteisti iš atsakovo P. B., a.k. ( - ), ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biurui 4.553,29 Lt (keturis tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt tris litus 29 ct).

39Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biurui iš atsakovo P. B. 137,00 Lt (šimtą trisdešimt septynis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa... 2. teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi... 6. Atsakovas P. B. pateiktu atsiliepimu nesutiko su ieškiniu, prašė jį... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. liepos 31 d. sprendimu ieškovo Lietuvos... 9. Teismas nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2013 m. gegužės 13 d.... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 11. Apeliaciniu skundu ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių... 12. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 13. 1. Pažymi, kad Šiaulių apygardos teismui priėmus 2013 m. gegužės 13 d.... 14. 2. Remiantis teismų praktika, aukštesnės instancijos teismas panaikina... 15. Atsakovas P. B. pateiktu atsiliepimu nurodė, kad nesutinka su apeliaciniu... 16. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 17. 1. Pažymi, kad ieškovas netinkamai taiko ir aiškina procesinės teisės... 18. 2. Ieškinio teisiniu pagrindu buvo nurodoma LR Vyriausybės 2004-06-23... 19. 3. Pažymi, kad autoįvykyje dalyvavusių asmenų kaltės laipsnis buvo... 20. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 21. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 22. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 23. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m.... 24. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės... 25. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartimi... 26. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis garantuoja visiems asmenims... 27. Teismo sprendimo privalomumo individualios bylos atžvilgiu išraiška yra CPK... 28. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismo sprendimas sukelia... 29. Pažymėtina, kas įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata... 30. Europos Žmogaus Teisių Teismas 2012 m. gegužės 31 d. sprendimu byloje... 31. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į nutartyje nurodytą... 32. Nagrinėjamoje byloje yra aktualus nepagrįsto praturtėjimo institutas.... 33. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus,... 34. CPK 79 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro... 35. Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 36. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. sprendimą panaikinti ir... 37. Ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biuro ieškinį... 38. Priteisti iš atsakovo P. B., a.k. ( - ), ieškovui Lietuvos Respublikos... 39. Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biurui...