Byla e2A-1666-910/2019
Dėl nuostolių atlyginimo, kurioje tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Lietuvos bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Grant Thornton Baltic“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Pikelienės ir Margaritos Stambrauskaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės bankrutavusios kredito unijos Centro taupomoji kasa apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios kredito unijos „Centro taupomoji kasa“ ieškinį atsakovams L. F., G. K., J. M., K. P., T. V. dėl nuostolių atlyginimo, kurioje tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Lietuvos bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Grant Thornton Baltic“,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovų solidariai 29 291,56 Eur nuostoliams atlyginti ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

62.

7Ieškovė nurodė, kad pagal 2011 m. gegužės 30 d. sudarytą neterminuotą darbo sutartį Nr. 06 (toliau – Darbo sutartis) D. Z. nuo 2011 m. birželio 1 d. ėjo kredito unijos Centro taupomoji kasa (toliau – Unija) administracijos vadovo pavaduotojos pareigas, nuo 2012 m. kovo 16 d. perkelta į Vidaus audito tarnybos vadovės pareigas, nuo 2014 m. rugpjūčio 7 d. perkelta į administracijos vadovo pavaduotojos pareigas, taip pat vykdė atitikties ir rizikos vertinimo specialistės pareigas. 2017 m. kovo 29 d. įvyko Unijos stebėtojų tarybos ir valdybos jungtinis posėdis (toliau – 2017 m. kovo 29 d. jungtinis posėdis), kuriame dalyvavo trys Unijos stebėtojų tarybos nariai (G. K., K. P. ir T. V.) bei du valdybos nariai (L. F. ir J. M.). Šiame posėdyje svarstytas vienas darbotvarkės klausimas – dėl rizikos ir atitikties specialistės D. Z. tinkamumo toliau eiti šias pareigas Unijoje. 2017 m. kovo 29 d. posėdžio protokole užfiksuota, kad Unijos valdyba nutarė siūlyti Unijos stebėtojų tarybai rizikos ir atitikties specialistę, administracijos vadovo pavaduotoją D. Z. atšaukti (atleisti iš užimamų pareigų) nuo 2017 m. kovo 31 d. dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo pagal Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 4, 6 punktus, nutraukti su ja Darbo sutartį be įspėjimo pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Unijos stebėtojų taryba patvirtino šį sprendimą. Unijos administracijos vadovės pareigas laikinai ėjusi J. M. (kuri tuo pačiu metu buvo ir Unijos valdybos narė, balsavusi 2017 m. kovo 29 d. posėdyje) priėmė įsakymą dėl D. Z. atleidimo iš darbo. Darbuotoja kreipėsi į teismą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: D. Z. atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu ir priteisė 12 202,68 Eur išeitinę išmoką, 10 000 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo priėmimo dienos, po 145,27 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 1087,79 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš Unijos į valstybės biudžetą priteista 500 Eur žyminio mokesčio ir 8,04 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-22414-996/2017). Apeliacine tvarka bylą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2536-640/2017, paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, o iš Unijos D. Z. naudai priteisė 1106,04 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Šių teismų procesinių sprendimų pagrindu išieškotojos D. Z. prašymu 2017 m. gruodžio 19 d. išduotas vykdomasis raštas. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-2973-262/2018, Unijai iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas J. S. 2018 m. vasario 22 d. kreditorė D. Z. pateikė bankroto administratoriui 38 584,52 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą. Unijos bankroto bylą nagrinėjantis teismas patvirtino 28 783,52 Eur dydžio pirmos eilės reikalavimą, tačiau nepatvirtino 9801 Eur finansinio reikalavimo dalies.

83.

9Ieškovės teigimu, išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad dėl teismo pripažintų neteisėtais Unijos stebėtojų tarybos ir valdybos narių veiksmų (CK 2.87 straipsnio 7 dalis), atleidžiant iš pareigų D. Z., Unija patyrė nuostolių, kurių dydis lygus Unijos bankroto byloje patvirtintam šios kreditorės finansinio reikalavimo dydžiui. Nurodytų nuostolių Unija nebūtų patyrusi, jeigu Unijos stebėtojų tarybos ir valdybos nariai nebūtų priėmę atitinkamo sprendimo, t. y. Unijos patirta žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su atsakovų neteisėtais veiksmais. Ieškovė taip pat nurodė, kad, D. Z. ginant pažeistas neteisėtu atleidimu iš darbo teises teisme, teismo sprendimu iš Unijos valstybei priteista 508,04 Eur bylinėjimosi išlaidų (500 Eur žyminis mokestis ir 8,04 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos). Ši 508,04 Eur dydžio suma taip pat laikytina dėl atsakovų neteisėtų veiksmų Unijai padaryta žala. Pagal Kredito unijų įstatymo 24 straipsnio 5 dalį, 25 straipsnio 6 dalį, Unijos įstatų 5.48, 5.54, 5.78, 5.79 punktus Unijos stebėtojų tarybos ir valdybos nariai, administracijos vadovas, spręsdami jų kompetencijai priskirtus klausimus, privalo imtis visų priemonių, kad jų sprendimai atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus, ir turi pareigą atlyginti nuostolius, padarytus dėl sprendimų, priimtų pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktus bei Unijos įstatus; stebėtojų tarybos ir valdybos nariai žalą, padarytą bendrais veiksmais, atlygina solidariai. Išdėstytų argumentų pagrindu ieškovė prašo priteisti iš atsakovų solidariai 29 291,56 Eur žalos atlyginimo.

104.

11Atsiliepimuose į ieškinį atsakovai nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsakovų teigimu, Unijos finansinė padėtis buvo prasta, tai patvirtina Lietuvos banko atlikto patikrinimo išvados, taip pat sprendimas skirti Unijos priežiūrą nuo 2016 m. rugpjūčio 31 d. Už kredito rizikos valdymą Unijoje buvo atsakinga rizikos ir atitikties specialistė, administracijos vadovo pavaduotoja D. Z., kuri aplaidžiai vykdė pareigas, paaiškėjo aplinkybės, susijusios su jos privačių interesų tenkinimu, Unijos išduodamų paskolų lėšomis. Ji atleista iš darbo laikantis Unijos įstatų nustatytos sprendimų priėmimo tvarkos, surinkus aktualią informaciją, be to, šios darbuotojos atleidimą iš anksto suderinus su Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus paskirtu laikinuoju atstovu Unijos veiklos priežiūrai vykdyti – UAB „Grant Thornton Baltic“. Atsakovų teigimu, už teisėtus veiksmus Unijos naudai negali kilti jų civilinė atsakomybė.

125.

13Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo UAB „Grant Thornton Baltic“ nurodė, kad ieškinį prašo atmesti kaip nepagrįstą.

14II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

156.

16Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.

177.

18Teismas nustatė, kad 2011 m. gegužės 30 d. Unija ir D. Z. sudarė darbo sutartį Nr.6. D. Z. iki atleidimo iš darbo dirbo Unijos rizikos ir atitikties specialiste, administracijos vadovo pavaduotoja. 2017 m. kovo 29 d. įvyko jungtinis Unijos stebėtojų tarybos ir valdybos posėdis, kurio protokole konstatuota, kad netinkamai vykdomos rizikos valdymo funkcijos, formaliai vertinama rizika, nekontroliuojama situacija, neįvertintos Lietuvos banko priežiūros tarnybos pastabos, yra grėsmė Unijos tolimesnei veiklai, todėl nutarta atleisti D. Z. iš pareigų. Unijos administracijos vadovo pareigas laikinai ėjusios J. M. 2017 m. kovo 29 d. įsakymu D. Z. atleista iš darbo už šiukščius darbo drausmės pažeidimus. Įsiteisėjusiais teismo sprendimais D. Z. atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, jai priteista išeitinė išmoka, kompensacija už priverstinę pravaikštą, bylinėjimosi išlaidos. Teismų spendimų pagrindu D. Z. 2017 m. gruodžio 19 d. išduotas vykdomasis raštas. Vilniaus apygardos teismui 2018 m. vasario 6 d. iškėlus Unijos bankroto bylą, D. Z. pateikė finansinį reikalavimą, kurį teismas patvirtino iš dalies. Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovų nuostolius, kuriuos sieja su Unijos bankroto byloje teismo patvirtinta D. Z. 28 783,52 Eur finansinio reikalavimo suma ir 508,04 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteistų iš Unijos valstybės naudai, suma.

198.

20Teismas nurodė, kad pagal Unijos įstatų 5.24 punktą Unijos stebėtojų taryba yra kolegialus Unijos priežiūros organas. Unijos valdybos nariai vykdo Unijos įstatų 5.45 punkte nustatytas funkcijas. Unijos įstatų 5.53, 5.57 punktuose įtvirtinti vadovo įgalinimai. Lietuvos banko priežiūros tarnybos direktoriaus 2015 m. birželio 15 d. raštas Nr.241-111, Lietuvos banko priežiūros tarnybos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas įrodo, kad Unija neapskaičiavo rizikų pagal normatyvus, buvo nustatyti terminai trūkumams šalinti. 2017 m. kovo 25 d. audito ataskaitoje nurodyta, kad reikia atlikti vidaus kontrolės peržiūrą, Unijoje atliekami neteisėti veiksmai. Teismas vertino, kad rašytiniai įrodymai (audito, priežiūros įstaigos išvados, ataskaitos, sprendimai) įrodo, jog Unija sudarinėjo rizikingus sandorius, neturėjo rezervo blogoms paskoloms dengti, rizikos kapitalo rezervą naudojo ne nuostoliams dengti. Nurodyti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nebuvo vidaus kontrolės, už kurią pagal pareigas buvo atsakinga D. Z. Jungtinio Unijos stebėtojų tarybos ir valdybos 2017 m. kovo 29 d. posėdžio protokole akcentuota, kad Lietuvos banko nurodyti rizikų srities trūkumai nepašalinti, nesilaikoma riziką ribojančių normatyvų, nevykdomas rizikos valdymas, rizikingų paskolų priežiūra, todėl nutarta atleisti iš darbo Unijoje už priežiūrą atsakingą asmenį – D. Z.

219.

22Teismo priėjo išvados, kad aptartos aplinkybės rodo, jog Unija privalėjo išspręsti vidaus rizikos kontrolės klausimą. Du iš trijų valdybos narių pritarė D. Z. atleidimui iš darbo, kaip numatyta Unijos įstatuose. Unijos įstatai nepažeisti, todėl kolegialių organų (Unijos stebėtojų tarybos, valdybos) nariams nekyla atsakomybė, nes juridinio asmens organų priimti sprendimai buvo kompetencijos ribose (CK 2.82 straipsnis), siekiant apsaugoti, išgelbėti Uniją nuo bankroto. Uniją prižiūrintis Lietuvos bankas ne tik buvo nustatęs Unijos veiklos rizikos valdymo srityje trūkumus, už kuriuos buvo atsakinga D. Z., bet ir apribojęs Unijos veiklą, paskyręs priežiūrą vykdančią bendrovę – UAB „Grant Thornton Baltic“. Juridinio asmens priežiūros ir valdymo organai privalėjo išspręsti tolesnės Unijos veiklos klausimą – ar atleisti iš darbo už kritinę padėtį atsakingą asmenį ir tęsti Unijos veiklą, ar greitai bankrutuoti, naudojantis D. Z. darbo paslaugomis.

2310.

24Teismas pažymėjo, kad ieškovė neteisėtai ir nepagrįstai reiškia atsakovams ieškinį dėl deliktinės žalos atlyginimo, kai žalos Unijai atsiradimas priklausė nuo teismo požiūrio į kilusį darbo ginčą. Ieškovė neatsižvelgia į Unijos finansinę situaciją šio juridinio asmens organų sprendimo priėmimo metu.

2511.

26Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė reiškia atsakovams ieškinį, kai ji nėra realiai patyrusi nuostolių. D. Z. – tik viena iš pirmos eilės kreditorių, kuriai Unija nesumokėjo teismo priteistos sumos.

2712.

28Teismas nurodė, kad ieškovas yra tik bankroto administratorius, kuris neturi subjektinės teisės reikšti tokio pobūdžio ieškinį, retrospektyviai analizuodamas priežiūros ir valdymo organų veiklą juridinio asmens vidaus teisiniuose santykiuose. Ieškovas nėra juridinio asmens dalininkas. Be to kolegialių organų – Unijos stebėtojų tarybos ir valdybos – veikimas Unijos vidaus darbo teisiniuose santykiuos negali būti kvalifikuojamas kaip bendrininkavimas, išskyrus nusikalstamos veiklos vykdymo atvejus. Teismo vertinimu, faktinės aplinkybės rodo, kad Unijos valdymo organai sprendimus priėmė savo kompetencijos ribose, Unijos naudai.

2913.

30Dėl Unijos vadovo atsakomybės teismas pažymėjo, jog pagal Unijos įstatus už darbuotojo atleidimo teisėtumą atsako vadovas, kurio atsakomybė ginčo situacijoje yra kvestionuojama: ar jis privalėjo atleisti darbuotoją ir siekti tolesnės Unijos veiklos, ar laikyti nelojalų, kenkiantį Unijai darbuotoją ir greitai bankrutuoti susiklosčiusiomis sąlygomis. Teismo nuomone, vadovas negali ir neprivalo užtikrinti, kad Unija veiktų pelningai, nes kartais tai objektyviai neįmanoma dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių. Vadovas tik privalo organizuoti Unijos veiklą taip, kad ši atitiktų protingo verslininko standartą. Dėl D. Z. atleidimo iš darbo teismas nurodė, jog Unijos valdymo organai, susipažinę su kritiška Unijos padėtimi, atsakingos darbuotojos D. Z. veikla ir asmeniniais interesais, ištyrę padėtį, priėmė sprendimą atleisti ją iš darbo. Šis sprendimas patenka į Unijos vidaus darbo santykių sprendimų kategoriją, jam taikomi Unijos įstatai, Darbo kodeksas. Kadangi valdymo organų nariai negali iš anksto žinoti, ar jų sprendimai ekonomiškai pasiteisins, nes verslo rezultatai priklauso nuo daugelio rinkos veiksnių, todėl ir atsakomybė jiems turėtų būti taikoma ne už neigiamą ekonominį jų veiksmų rezultatą (ekonomiškai nepasiteisinusį sprendimą), kurio pasekmių numatyti jie neturėjo galimybės, bet už jų veiksmus sprendimo priėmimo metu, t. y. jų teisėtumą – ar sprendimo priėmimo metu jie galėjo pagrįstai ir sąžiningai tikėti, kad šis veiksmas bus naudingas Unijai.

3114.

32Teismas sprendė, kad ieškinys atmestinas, nes nebuvo tyčinių žalą sukeliančių atsakovų veiksmų, toks sprendimas nėra akivaizdžiai žalingas, nėra atsakovų veiksmais padarytos tiesioginės žalos Unijai, veiksmai atlikti nepažeidžiant Unijos organų kompetencijos, sprendžiant ūkinės ir finansinės veiklos klausimą.

33III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3415.

35Ieškovė bankrutavusi kredito unija „Centro taupomoji kasa“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

3615.1.

37Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatskleidė bylos esmės ir netinkamai vertino faktinio bei teisinio pobūdžio aplinkybes, taip pat netinkamai taikė teisę. Tai tampa akivaizdu analizuojant skundžiamame sprendime pateiktus pirmosios instancijos teismo argumentus.

3815.2.

39Skundžiamame sprendime nepagrįstai pakartotinai vertintos D. Z. atleidimo iš darbo aplinkybės, kurios jau yra įvertintos įsiteisėjusiais teismų sprendimais darbo ginčo byloje. D. Z. atleidimo iš darbo neteisėtumas yra prejudicinis faktas, kuris byloje negalėjo būti vertinamas pakartotinai (iš naujo) (CPK 189 straipsnio 2 punktas).

4015.3.

41Teismas, nurodęs, jog „aplinkybės rodo, kad kredito unija privalėjo išspręsti vidaus rizikos kontrolės klausimą“, pateisino faktą, jog šis klausimas buvo išspręstas neteisėtu būdu. Teismas neanalizavo, ar klausimas galėjo būti sprendžiamas kitu, teisėtu, būdu. Nei Lietuvos bankas, nei kitos institucijos Unijai ar kuriems nors atsakovams nėra nurodęs, kokiu būdu klausimas turi būti išspręstas. Būtent patys atsakovai pasirinko Darbo kodekso imperatyvioms normoms prieštaraujantį veikimo variantą, todėl yra atsakingi už Unijai dėl tokių jų veiksmų kilusią žalą.

4215.4.

43Teismas, pateisindamas D. Z. atleidimą, neatsakė į klausimą, kodėl Unijai nuostolius sukėlęs sprendimas buvo priimtas būtent 2017 m. kovo 29 d., nors Lietuvos banko pranešimai apie Unijos veiklos trūkumus buvo gauti kur kas anksčiau, t. y. 2015 m. birželio 15 d. ir 2016 m. rugpjūčio 30 d. Taip pat, kokios ekstraordinarios aplinkybės galėtų pateisinti sprendimo priėmimą pažeidžiant teisės aktus; kodėl šioje byloje buvo pagrindas atlikti kitokį vertinimą, nei atliko teismai darbo ginčo byloje, pripažindami D. Z. atleidimą neteisėtu.

4415.5.

45Teismas rėmėsi niekaip neįrodyta prielaida, kad neteisėti veiksmai buvo atlikti „siekiant apsaugoti, išgelbėti bendrovę nuo bankroto“; „Juridinio asmens priežiūros ir valdymo organai privalėjo išspręsti tolimesnį kredito unijos veiklos klausimą – ar atleisti iš darbo už kritinę padėtį atsakingą asmenį ir tęsti kredito unijos veiklą ar greit bankrutuoti, naudojantis D. Z. darbo paslaugomis“. Tokie teiginiai neparemti jokia bylos medžiaga, tokia tariama rizika dėl greito bankroto nebuvo įvardyta ir Lietuvos banko dokumentacijoje. Be to, Unijai bankroto byla iškelta nepaisant to, kad D. Z. buvo atleista, t. y. D. Z. atleidimas arba neatleidimas akivaizdžiai nebuvo veiksnys, nulėmęs ar galėjęs nulemti Unijos bankrotą.

4615.6.

47Nesutiktina su teismo vertinimu, kad „Unijai žalos atsiradimas priklausė nuo teismo požiūrio į kilusį darbo ginčą“. Nėra jokių prielaidų teigti, kad D. Z. skundą dėl neteisėto atleidimo nagrinėjęs teismas prejudicinę reikšmę turinčioje byloje galėjo kitaip įvertinti atleidimo aplinkybes. Teismas padarė vienareikšmę išvadą, kad D. Z. atleidimas buvo neteisėtas. Tokia išvada šioje byloje turėtų būti remiamasi. Atsakovai, priimdami neteisėtą sprendimą, prisiėmė riziką dėl tokio sprendimo pasekmių, įskaitant ir dėl galimų nuostolių Unijai. Rizika, prisiimama veikiant neteisėtu būdu, negali būti pateisinama.

4815.7.

49Nesutiktina su teismo vertinimu, neva „nėra atsakovų veiksmais padaryta tiesioginė žala kredito unijai“. Unija ieškiniu prašomų atlyginti nuostolių nebūtų patyrusi, jeigu atsakovai nebūtų priėmę atitinkamų sprendimų. Unijos patirta žala yra akivaizdžiai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su atsakovų neteisėtais veiksmais.

5015.8.

51Nesutiktina ir su teiginiu, kad ieškovas reiškia ieškinį atsakovams, kai jis nėra realiai patyręs nuostolių. D. Z. yra pateikusi kreditorinį reikalavimą Unijos bankroto byloje, ji yra Unijos pirmos eilės kreditorė. Kreditorių reikalavimai bankroto procese tenkinami Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Pirmos eilės kreditorių reikalavimai jau yra faktiškai patenkinti, D. Z. reikalavimas taip pat patenkintas. Tai reiškia, kad Unija faktiškai jau yra patyrusi nuostolius, nulemtus būtent atsakovų neteisėto sprendimo priėmimo.

5215.9.

53Nepaisant to, kad pats teismas abstrakčiai nurodė, jog už D. Z. atleidimo teisėtumą atsako pagal įstatus unijos vadovas, skundžiamame sprendime teisiniu požiūriu visiškai nevertinta, kad viena iš atsakovų (J. M.) ėjo ir Unijos administracijos direktorės pareigas. Šios atsakovės veiksmai turėjo būti (tačiau nebuvo) vertinami ir Unijos administracijos vadovui priskirtų pareigų kontekste.

5415.10.

55Negalima sutikti ir su teiginiu, kad Unijos bankroto administratorius neva iš viso negalėjo teikti tokio pobūdžio ieškinio. Teismo pateiktas įmonės bankroto administratoriaus palyginimas su juridinio asmens dalininku yra teisiškai nepagrįstas, nes po įmonės bankroto dalininkai nebetenka daugelio iki bankroto turėtų neturtinių teisių ir įgaliojimų. Be to, tokie teismo teiginiai akivaizdžiai prieštarauja Įmonių bankroto įstatymo nuostatoms.

5615.11.

57Unijos prašymą pripažinti solidarią atsakovų atsakomybę teismas vertino net ne civilinę, o baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės normų kontekste. Šioje byloje ieškinys grindžiamas išimtinai civiliniais teisiniais santykiais ir civilinės teisės normomis – Unija neprašė asmenų pripažinti kaltais dėl nusikalstamų veikų padarymo, bendrininkais ar pan., o prašė atsakovams taikyti solidarią atsakomybę už bendrus priimtus sprendimus, kaip tokia atsakomybė suprantama pagal CK ir Unijos įstatus. Dėl atsakomybės solidarumo civilinės teisės prasme teismas skundžiamame sprendime iš viso nepasisakė.

5815.12.

59Teismas nurodė, kad ieškinį atmeta vadovaudamasis Kredito unijų įstatymu, tačiau sprendimo motyvuojamojoje dalyje nėra remiamasi nė viena šio įstatymo nuostata, todėl neaišku, kokią teisę taikė teismas. Kredito unijų įstatymo taikymas turėtų lemti atsakovų solidarią atsakomybę, tačiau teismas visiškai nepasisakė dėl ieškinyje išdėstytų argumentų.

6015.13.

61Atsakovų, kaip Unijos vadovų, pareigos numatytos ir atsakomybė už priimamus sprendimus tiesiogiai įtvirtinta, visų pirma, Unijos įstatuose, kurių pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą net neanalizavo. Unijos įstatų 5.78 punkte numatyta, kad Unijos valdybos nariai ir valdybos pirmininkas, administracijos vadovas privalo atlyginti Unijai nuostolius, padarytus dėl Unijos valdybos arba administracijos vadovo sprendimų, priimtų pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktus ir šiuos įstatus. Būtent toks teisės aktus pažeidžiantis sprendimas buvo priimtas atleidžiant D. Z., šio sprendimo neteisėtumas nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

6215.14.

63Unijos įstatai tiesiogiai įtvirtina atsakovų solidarią atsakomybę dėl bendrai priimtų sprendimų. Unijos įstatų 5.78 punkte nustatyta, kad Unijos valdybos nariai bendrais veiksmais padarytą žalą atlygina solidariai. Pagal Unijos įstatų 5.79 punktą Unijos stebėtojų tarybos nariai ir stebėtojų tarybos pirmininkas nuostolius Unijai, padarytus dėl Unijos stebėtojų tarybos sprendimų, priimtų pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktus ir šiuos įstatus, atlygina taip, kaip tą numato šių Įstatų 5.78 punktas. Tai reiškia, kad stebėtojų tarybos nariai už savo priimamus sprendimus atsako ta pačia tvarka ir apimtimi, kaip valdybos nariai atsako už valdybos priimamus sprendimus, be kita ko, ir solidariai. Nurodytos Unijos įstatų nuostatos lemia, kad atitinkami Unijos valdymo organai (ir/arba valdymo organų nariai) privalo atlyginti Unijai nuostolius, kuriuos sukelia teisės aktų reikalavimų neatitinkantys sprendimai, taikant atsakingiems asmenims solidarią atsakomybę.

6415.15.

65Skundžiamame sprendime turėjo būti įvertinti buvusių Unijos vadovų sprendimai dėl D. Z. atleidimo, priimti 2017 m. kovo 29 d. jungtiniame Unijos stebėtojų tarybos ir valdybos posėdyje ir įgyvendinti 2017 m. kovo 29 d. Unijos l. e. p. administracijos vadovės J. M. įsakymu. Teisinį faktą, kad Unijos valdymo organų sprendimai buvo neteisėti (neatitiko teisės aktų reikalavimų), neginčijamai patvirtina įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai, kuriais konstatuota sprendimo atleisti iš pareigų D. Z. neatitiktis teisės aktų reikalavimams (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-22414-996/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2536-640/2017). Vadinasi, pirmosios instancijos teismas negalėjo įvertinti priešingai, t. y. kad D. Z. atleidimas (būtent konkrečiu atsakovų pasirinktu būdu) galėjo būti teisėtas ir/arba pateisinamas. Kaip Unijos valdymo organų sprendimų neteisėtumo pasekmė buvo išduotas vykdomasis dokumentas išieškoti iš Unijos teismų sprendimais priteistas pinigines lėšas (kompensacijas), o vėliau priimtos ir atitinkamos nutartys Unijos bankroto byloje, kuriomis buvo patvirtintas ir didžiąja dalimi patenkintas D. Z. kreditorinis reikalavimas, atsiradęs iš teismų procesiniais sprendimais priteistų piniginių sumų. Šios aplinkybės lemia, kad atsakovai savo bendrais veiksmais (priimdami sprendimus jungtiniame 2017 m. kovo 29 d. posėdyje ir juos įgyvendinę) padarė Unijai bendrą 29 291,56 Eur žalą. Dėl to ieškiniu buvo prašoma priteisti nuostolius solidariai iš visų atsakovų.

6615.16.

67Skundžiamame sprendime taip pat visiškai nevertinta, kad atsakovų atsakomybės solidarumą lemia tiek nurodytos Unijos įstatų nuostatos, tiek ir bendrosios CK normos. Pagal CK 6.279 straipsnio 1 dalį bendrai žalos padarę asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Teismų praktikoje pažymėta, kad solidari atsakomybė taikoma tuomet, kai negalima išskirti nė vieno padariusio žalą asmens veiksmų ir laikoma, kad žala padaryta bendrais veiksmais (neveikimu) (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-448/2007; 2011 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-99/2011). Nagrinėjamu atveju visi atsakovai veikė bendrai, vieningai balsavo už neteisėtą D. Z. atleidimą, o l. e. p. administracijos vadovė (viena iš atsakovų) šį neteisėtą visų atsakovų sprendimą įgyvendino. Atsakovės J. M. atstovas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad ši atsakovė teisiniu požiūriu negalėjo nesilaikyti įpareigojimo, tiesiogiai ir vienareikšmiškai numatyto 2017 m. kovo 29 d. posėdžio protokole. Vadinasi, visi atsakovai turi atlyginti Unijai dėl jų neteisėto sprendimo atsiradusią žalą, o atsakovės J. M. atžvilgiu turi būti vertinamos ir papildomos aplinkybės: ši atsakovė, būdama l. e. p. administracijos vadovė, neteisėtą sprendimą įgyvendino, t. y. neteisėtai atleido D. Z.. Skundžiamame sprendime nurodytos aplinkybės, lemiančios atsakovų solidarią atsakomybę, buvo įvertintos tik fragmentiškai, neatskleidžiant ginčo ir ginčui taikytino teisinio reglamentavimo esmės.

6816.

69Atsakovas L. F. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7016.1.

71Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ginčo šalių pateiktus įrodymus, reikalavimo bei atsikirtimų argumentus ir, vadovaudamasis Kredito unijų įstatymu, pagrįstai atmetė ieškinį. Atsakovai, kaip Unijos valdymo ir priežiūros organų nariai, vykdė Unijos įstatuose numatytas funkcijas, veikė savo kompetencijos ribose ir, priimdami sprendimus, nepadarė tiesioginės žalos Unijai.

7216.2.

73Teismas byloje esančius įrodymus įvertino pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Ieškovė (apeliantė) neįrodė Unijos valdymo organų pareigų ar kompetencijos pažeidimo dėl 2017 m. kovo 29 d. priimto sprendimo, šis sprendimas nėra akivaizdžiai žalingas, todėl civilinė atsakomybė neatsiranda, juolab kad sprendimas priimtas Unijos vidaus veiklos klausimu.

7416.3.

75Teismas pagrįstai nevertino pakartotinai D. Z. atleidimo iš darbo teisėtumo, kuris įvertintas darbo ginčo bylą nagrinėjusių teismų, o vertino kitas aplinkybes, reikšmingas atsakovų civilinės atsakomybės aspektu. Be to, atsakovai nebuvo darbo ginčo bylos dalyviai.

7616.4.

77Unijos vadovas, stebėtojų tarybos ar valdybos narys negali būti asmeniškai atsakingas už kiekvieną Unijai nuostolingą veiksmą ar priimtą sprendimą. Juridinio asmens vadovybės asmeninė atsakomybė gali būti taikoma dviem atvejais: 1) kai vadovas ar valdymo organo narys priima akivaizdžiai neteisėtus sprendimus ar imasi neteisėtų veiksmų; 2) kai jis priima rizikingus verslo sprendimus, padarančius juridiniam asmeniui žalos. Sprendimą atleisti iš darbo D. Z. atsakovai priėmė surinkę reikalingą informaciją, įvertinę, kad, siekiant apsaugoti Unijos interesus, išvengti dar didesnių nuostolių ateityje, atleidimas turi būti padarytas nedelsiant. Atsakovai veikė sąžiningai, nesupainiodami interesų, vadovaudamiesi CK 2.87 straipsnyje įtvirtintais principais.

7816.5.

79Prieš priimdami sprendimą atleisti D. Z. iš pareigų, atsakovai ėmėsi visų reikiamų veiksmų tam, jog užsitikrintų, kad sprendimas būtų teisėtas: atleidimo klausimas buvo sprendžiamas ne vienasmeniškai, bet Unijos jungtiniame stebėtojų tarybos ir valdybos posėdyje, valdybos sprendimą tvirtino stebėtojų taryba; posėdyje dalyvavo Unijos teisininkas, užtikrinant, kad atleidimo formalumai būtų teisiškai pagrįsti; priimant sprendimą, buvo remiamasi UAB „Audito tikslas“ pateikta medžiaga; atsakovai D. Z. atleidimą iš darbo iš anksto suderino su Lietuvos bako Priežiūros tarnybos direktoriaus paskirtu laikinuoju atstovu kredito unijos veiklos priežiūrai – UAB „Grant Thornton Baltic“; atsakovų sprendimas priimtas vienbalsiai ir Unijos administracijos vadovui buvo privalomas.

8016.6.

81Sprendžiant D. Z. atleidimo iš darbo klausimą, Unijai jau grėsė bankrotas, kurio vienas iš veiksnių buvo netinkama D. Z. darbinė veikla, todėl susiklosčiusi situacija reikalavo spręsti šį klausimą. Atsakovai siekė išvengti galimo bankroto ir pagrįstai manė, kad, be kitų klausimų, ir D. Z. atleidimo iš darbo klausimo išsprendimas leis Unijai veikti toliau.

8216.7.

83Atsakovai, priimdami sprendimą nedelsiant atleisti D. Z. iš darbo, veikė pateisinama rizika, siekdami sumažinti galimus Unijos nuostolius. Jeigu D. Z. būtų atleista iš darbo darbdavio iniciatyva pagal tuo metu galiojusio DK normas, ji turėjo būti įspėta apie atleidimą prieš 4 mėnesius, taip pat išmokėta 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (DK 129 straipsnio 4 dalis, 130 straipsnio 1 dalis). Iš viso jai būtų reikėję sumokėti 8 mėnesių jos vidutinio darbo užmokesčio sumą – 32 522,16 Eur. Tuo tarpu darbo ginčo byloje teismo sprendimu iš Unijos atsakovės naudai priteista mažesnė suma – 29 291,56 Eur. Be to, D. Z. nesikreipus į teismą ar teismui jos atleidimą iš darbo pripažinus teisėtu, būtų išvengta bet kokių išlaidų.

8417.

85Atsakovė G. K. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8617.1.

87Atsakovė jau pirmosios instancijos teisme pareiškė, kad ji nedalyvavo 2017 m. kovo 29 d. jungtiniame Unijos stebėtojų tarybos ir valdybos posėdyje bei nei žodžiu, nei raštu nebalsavo už D. Z. atleidimą iš darbo. Ieškovė (apeliantė) nepateikė įrodymų, kurie paneigtų šią aplinkybę. 2017 m. kovo 29 d. posėdžio protokole nėra atsakovės parašo, o įžanginėje protokolo dalyje padarytas įrašas, kad posėdyje dalyvauja atsakovė, ir prie atsakovės vardo bei pavardės atliktas prierašas „posėdyje dalyvavo“ yra melagingi, neatitinkantys tikrovės. Apie 2017 m. kovo 29 d. jungtinį posėdį atsakovė nebuvo informuota, 2017 m. kovo 29 d. ji nuo pietų iki 18 val. vakaro, kai „įvyko“ šis posėdis, buvo savo darbovietėje Vilniaus universitete.

8817.2.

89Apeliacinis skundas atmestinas vien dėl to, kad neįrodyti atsakovų neteisėti veiksmai, todėl apeliantės argumentai dėl solidarios ar dalinės atsakomybės neturi jokios reikšmės, vertinant sprendimo teisėtumą.

9017.3.

91Apeliantės pozicija – nenuosekli. Viena vertus, ji teigia, kad visi atsakovai (Unijos administracijos vadovas, stebėtojų tarybos ir valdybos nariai yra Unijos vadovai (Unijos įstatų 5.4 punktas), kurie, priimdami sprendimą dėl D. Z. atleidimo iš darbo, savo bendrais veiksmais padarė Unijai žalos. Kita vertus, apeliantė nurodo, kad atsakovė J. M., kaip Unijos administracijos vadovė, įgyvendino šį neteisėtą sprendimą. Apeliantė nutyli esmines aplinkybes, t. y. kad pagal Unijos įstatus nei stebėtojų taryba, nei valdyba neturi administracijos vadovui privalomo pobūdžio sprendimo priėmimo teisės, t. y. negali įpareigoti administracijos vadovo atleisti vieną ar kitą darbuotoją iš pareigų. Dėl to pirmosios instancijos teismas negalėjo padaryti vienareikšmės išvados, kad žala Unijai padaryta visų atsakovų bendrais veiksmais.

9217.4.

93Pagal Kredito unijų įstatymo 26 straipsnio 7 dalies 5 punktą, Unijos įstatų 5.57.5 papunktį administracijos vadovas sudaro darbo sutartis su darbuotojais, o kai jo nėra – darbo sutartis pasirašo kitas valdybos įgaliotas asmuo. Nei Kredito unijų įstatyme, nei Unijos įstatuose nenustatyta, koks konkrečiai organas sprendžia darbuotojų atleidimo klausimą. Dėl to būtų pagrįsta pagal analogiją taikyti Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalį, kad darbuotojus tiek priima į darbą, tiek atleidžia iš jo administracijos vadovas. Teismo proceso metu apeliantė (ieškovė) nepateikė į bylą duomenų, kad ir kiti Unijos darbuotojai buvo atleidžiami iš darbo Unijos stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos siūlymu. Darytina išvada, kad Unijos darbuotojų priėmimas ir atleidimas iš darbo yra išimtinė administracijos vadovo kompetencija, dėl to už tokių sprendimų priėmimą ir įgyvendinimą atsako tik administracijos vadovas.

9417.5.

95Remiantis Kredito unijų įstatymo 26 straipsnio 2 dalimi, su unijos administracijos vadovu sudaroma darbo sutartis. Dėl to, sprendžiant dėl atsakovės J. M., kaip Unijos administracijos vadovės atsakomybės, turi būti vadovaujamasi darbo teisės normomis, reglamentuojančiomis darbuotojo materialinę atsakomybę. Tačiau ieškovė neįrodė visų būtinų darbuotojo materialinės atsakomybės taikymo sąlygų.

9617.6.

97Byloje pareikštą ieškinį ieškovė grindžia įsiteisėjusiais teismų sprendimais, priimtais darbo ginčo byloje pagal D. Z. ieškinį, ir Unijos įstatais, kurie nustato Unijos organų kompetenciją. Tačiau šie įrodymai nepatvirtina atsakovų civilinės atsakomybės. Darbo ginčo byloje nebuvo konstatuoti atsakovų neteisėti veiksmai, joje buvo sprendžiamas darbo ginčas dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, vadovaujantis darbo teisės normomis. Akivaizdu, kad įrodinėjimo dalykai išnagrinėtoje darbo byloje ir nagrinėjamoje byloje skiriasi iš esmės. Darbuotojo atleidimo iš darbo pripažinimas neteisėtu savaime nereiškia, kad jį atleidęs subjektas, veikdamas darbdavio vardu, atliko neteisėtus veiksmus. Ieškovė, pareiškusi ieškinį dėl žalos atlyginimo, turi procesinę pareigą įrodyti neteisėtus atsakovų veiksmus, atleidžiant iš darbo D. Z., tačiau nei argumentų, nei įrodymų nepateikė.

9817.7.

99Atsižvelgiant į tai, kad D. Z. atleista iš darbo Unijos administracijos vadovo įsakymu, darytina išvada, jog nei Unijos stebėtojų tarybos, nei valdybos nariai neatsako už Unijai galbūt padarytą žalą. Tiek pagal Kredito unijų įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, tiek pagal Unijos įstatų 5.29, 5.45 punktus Unijos stebėtojų taryba neturi net patariamojo balso teisės, administracijos vadovui priimant sprendimus dėl darbuotojų atleidimo, taip pat nekontroliuoja drausminių nuobaudų darbuotojams skyrimo terminų, darbuotojų pasiaiškinimų gavimo. Dėl to nėra jokio, net hipotetinio, pagrindo taikyti atsakovei (stebėtojų tarybos narei) civilinę atsakomybę už neteisėtą Unijos darbuotojos D. Z. atleidimą. Darytina išvada, kad 2017 m. kovo 29 d. jungtiniame posėdyje priimtas sprendimas nebuvo būtina sąlyga nei Unijos žalai atsirasti, nei jai padidėti.

10018.

101Atsakovė J. M. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10218.1.

103Pirmosios instancijos teismas, ištyręs visas bylos aplinkybes ir įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, priėmė objektyvų, teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

10418.2.

105Teismas, vadovaudamasis Kredito unijų įstatymu, pagrįstai atmetė ieškinį, nes atsakovai, kaip Unijos priežiūros ir valdymo organų nariai, vykdė įstatuose numatytas funkcijas, veikė savo kompetencijos ribose, neatliko jokių tyčinių veiksmų ir, priimdami sprendimą atleisti Unijos darbuotoją iš darbo, nepadarė Unijai tiesioginės žalos.

10618.3.

107Unijos valdymo organai, susipažinę su kritine Unijos padėtimi, įvertinę atsakingos darbuotojos D. Z. veiklą ir asmeninius interesus, ištyrę padėtį, priėmė sprendimą atleisti ją iš darbo. Šis sprendimas yra Unijos vidaus darbo santykių kategorijos sprendimas, kuriam taikomi Unijos įstatai, Darbo kodeksas. Apeliantė neįrodė juridinio asmens valdymo organų pareigų ar kompetencijos pažeidimo dėl priimto sprendimo, toks sprendimas nėra akivaizdžiai žalingas, todėl civilinė atsakomybė neatsiranda, juolab kad sprendimas priimtas Unijos vidaus veiklos klausimu.

10818.4.

109Teismas pakartotinai nevertino D. Z. atleidimo iš darbo pagrįstumo, nes tai įvertinta įsiteisėjusiais sprendimais darbo ginčo byloje. Nagrinėjamoje byloje teismas vertino visai kitas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant atsakovų civilinės atsakomybės klausimą.

11018.5.

111Sprendimą atleisti D. Z. iš darbo atsakovai priėmė įvertinę galimas rizikas, išimtinai siekdami naudos Unijai, sąžiningai, nesupainiodami interesų. Kasacinio teismo išaiškinta, kad vadovas už priimtus sprendimus atsako asmeniškai tik tada, kai sprendimą priima neįvertinęs rizikos, kai toks sprendimas buvo akivaizdžiai nenaudingas bendrovei ar kai vadovas veikė aplaidžiai. Šiuo atveju atsakovai veikė nepažeisdami CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų principų. D. Z. atleidimas iš darbo nedelsiant buvo būtinas, siekiant apsaugoti Unijos interesus nuo galimų dar didesnių nuostolių ateityje. Atsakovai, prieš priimdami sprendimą, surinko aktualią informaciją, jie gali paaiškinti, kokia buvo sprendimo logika.

11218.6.

113Atsakovė J. M., prieš priimdama sprendimą atleisti D. Z. iš darbo, ėmėsi visų veiksmų tam, jog užsitikrintų, kad jos priimamas sprendimas būtų teisėtas: šios darbuotojos atleidimo klausimas buvo sprendžiamas ne administracijos vadovės vienasmeniškai, bet jungtiniame Unijos stebėtojų tarybos ir valdybos posėdyje, sprendimas priimtas vienbalsiai ir atsakovei, kaip Unijos administracijos vadovei, buvo privalomas; šiame posėdyje dalyvavo ir Unijos teisininkas, užtikrinant, kad būtų teisiškai pagrįsti atleidimo iš darbo formalumai; priimant nurodytą sprendimą, buvo remiamasi ir UAB „Audito tikslas“ pateikta medžiaga; be to, prieš priimant sprendimą atleisti iš darbo D. Z., jis buvo iš anksto suderintas su Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus paskirtu Unijos veiklos priežiūros laikinuoju atstovu – UAB „Grant Thornton Baltic“.

11418.7.

115Apeliantė (ieškovė), siekdama atsakovės asmeninės atsakomybės už Unijos patirtus nuostolius, turėjo įrodyti būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, tačiau to nepadarė.

11618.8.

117Atsakovai, priimdami sprendimą nedelsiant atleisti D. Z. iš darbo, veikė pateisinama rizika, siekdami sumažinti galimus Unijos nuostolius. Jeigu D. Z. būtų atleista iš darbo darbdavio iniciatyva pagal tuo metu galiojusio DK normas ji turėjo būti įspėta apie atleidimą prieš 4 mėnesius, taip pat išmokėta 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (DK 129 straipsnio 4 dalis, 130 straipsnio 1 dalis). Iš viso jai būtų reikėję sumokėti 8 mėnesių jos vidutinio darbo užmokesčio sumą – 32 522,16 Eur. Tuo tarpu darbo ginčo byloje teismo sprendimu iš Unijos atsakovės naudai priteista mažesnė suma – 29 291,56 Eur. Be to, D. Z. nesikreipus į teismą ar teismui jos atleidimą iš darbo pripažinus teisėtu, būtų išvengta bet kokių išlaidų.

11819.

119Atsakovas K. P. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12019.1.

121Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Kredito unijų įstatymu, pagrįstai atmetė ieškinį, nes atsakovai, kaip Unijos valdymo ir priežiūros organų nariai, veikė pagal savo kompetenciją, vykdė Unijos įstatuose numatytas funkcijas, neatliko tyčinių žalą sukeliančių veiksmų ir nepadarė tiesioginės žalos Unijai.

12219.2.

123Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė reiškia ieškinį, kai ji dar nėra realiai patyrusi žalos: D. Z. yra tik viena iš pirmos eilės kreditorių, kuriai Unija nesumokėjo teismo priteistos sumos.

12419.3.

125Skundžiamame sprendime teisingai pažymėta, kad bankroto administratorius, kuris neturi subjektinės teisės reikšti tokio pobūdžio ieškinio, retrospektyviai analizuodamas Unijos priežiūros ir valdymo organų veiklą juridinio asmens vidaus teisiniuose santykiuose.

12619.4.

127Teismo išvada, kad stebėtojų tarybos ir valdybos narių veikla Unijos vidaus darbo santykiuose negali būti kvalifikuojama kaip bendrininkavimas.

12819.5.

129Teismas pakartotinai nevertino D. Z. atleidimo iš darbo teisinio pagrįstumo, nes tai jau įvertinta kitoje byloje, tačiau vertino kitas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl atsakovų atsakomybės.

13019.6.

131Nagrinėjamu atveju atsakovai nepažeidė CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų principų. Prieš priimdami sprendimą, atsakovai surinko ir išanalizavo reikalingą informaciją, įvertino visą galimą riziką ir priėmė Unijai naudingą sprendimą. Atleisti iš darbo D. Z. buvo būtina nedelsiant, kad Unija išvengtų galimų didesnių nuostolių ateityje.

13219.7.

133Atsakovai ėmėsi visų reikiamų veiksmų tam, jog užsitikrintų, kad sprendimas atleisti D. Z. iš darbo būtų teisėtas: atleidimo klausimas buvos sprendžiamas ne vienasmeniškai, bet Unijos jungtiniame stebėtojų tarybos ir valdybos posėdyje, valdybos sprendimą tvirtino stebėtojų taryba; posėdyje dalyvavo Unijos teisininkas; buvo remiamasi UAB „Audito tikslas“ pateikta medžiaga; D. Z. atleidimas iš darbo iš anksto buvo suderintas su Lietuvos bako Priežiūros tarnybos direktoriaus paskirtu laikinuoju atstovu kredito unijos veiklos priežiūrai – UAB „Grant Thornton Baltic“; atsakovų sprendimas priimtas vienbalsiai ir Unijos administracijos vadovui buvo privalomas.

13419.8.

135Atsakovai, priimdami sprendimą nedelsiant atleisti D. Z. iš darbo, įvertino aplinkybę, kad, nutraukiant su ja darbo sutartį darbdavio iniciatyva, pagal tuo metu galiojusio DK normas ji turėjo būti įspėta apie atleidimą prieš 4 mėnesius, taip pat išmokėta 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (DK 129 straipsnio 4 dalis, 130 straipsnio 1 dalis). Taigi iš viso jai būtų reikėję sumokėti 8 mėnesių jos vidutinio darbo užmokesčio sumą – 32 522,16 Eur. Tuo tarpu darbo ginčo byloje teismo sprendimu iš Unijos atsakovės naudai priteista mažesnė suma – 29 291,56 Eur. Taigi atsakovai veikė pateisinama rizika, siekdami sumažinti galimus Unijos nuostolius.

13620.

137Atsakovas T. V. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13820.1.

139Pirmosios instancijos teismas, ištyręs visas bylos aplinkybes ir pasisakęs dėl visų šalių pateiktų teisinių argumentų, priėmė objektyvų, teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nepadarė jokių materialiosios teisės ir esminių proceso teisės normos pažeidimų.

14020.2.

141Teismas pagrįstai atmetė ieškinį, nes atsakovai, kaip Unijos valdymo ir priežiūros organų nariai, veikė nepažeisdami savo kompetencijos ir, priimdami sprendimą atleisti iš darbo D. Z., nepadarė Unijai tiesioginės žalos.

142IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

14321.

144Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinių skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14522.

146Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovės apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį faktinių bei teisinių argumentų.

147Byloje nustatytos aplinkybės

14823.

149Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl kredito unijos stebėtojų tarybos, valdybos narių ir administracijos vadovo atsakomybės už žalą, grindžiamą tuo, kad atsakovai – kredito unijos „Centro taupomoji kasa“ (toliau – Unija) organų nariai – priėmė sprendimą atleisti iš darbo Unijos darbuotoją, tačiau jos atleidimas iš darbo įsiteisėjusiais teismų sprendimais pripažintas neteisėtu ir iš Unijos neteisėtai atleistai darbuotojai priteista 28 783,52 Eur išmokų, taip pat 508,04 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ieškovės – bankrutavusios Unijos – teigimu, dėl atsakovų neteisėtų veiksmų Unija patyrė 29 291,56 Eur nuostolių, kurių nebūtų patyrusi, jeigu įvardyti Unijos organų nariai būtų tinkamai vykdę jiems teisės aktų nustatytas pareigas.

15024.

151Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovai G. K., K. P. ir T. V. buvo Unijos stebėtojų tarybos nariai, o atsakovai L. F. ir J. M. – valdybos nariai. Atsakovė J. M. taip pat ėjo Unijos administracijos vadovės pareigas. Jungtiniame Unijos stebėtojų tarybos ir valdybos posėdyje, įvykusiame 2017 m. kovo 29 d., svarstytas vienintelis klausimas – dėl Unijos rizikos ir atitikties specialistės D. Z. galimybės toliau vykdyti šias pareigas. Unijos valdyba pateikė siūlymą stebėtojų tarybai atšaukti (atleisti iš užimamų pareigų) rizikos ir atitikties specialistę D. Z. ir nutraukti darbo sutartį su Unijos administracijos vadovo pavaduotoja D. Z. nuo 2017 m. kovo 31 d. dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo (Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 4 ir 6 punktai) be įspėjimo pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (t. 1, b. l. 17-18). Laikinai ėjusi pareigas Unijos administracijos vadovė J. M., atsižvelgdama į 2017 m. kovo 29 d. jungtiniame posėdyje priimtą sprendimą, 2017 m. kovo 29 d. įsakymu atleido D. Z. iš Unijos administracijos vadovo pavaduotojos bei rizikos ir atitikties specialistės pareigų pagal Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 4 ir 6 punktus, nutraukiant darbo sutartį Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu (t. 1, b. l. 19).

15225.

153Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu D. Z. atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu ir priteisė iš Unijos 12 202,68 Eur išeitinę išmoką, 10 000 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo priėmimo dienos, po 145,27 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 1087,79 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš Unijos į valstybės biudžetą priteista 500 Eur žyminio mokesčio ir 8,04 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-22414-996/2017, t. 1, b. l. 20-32). Išnagrinėjęs Unijos apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, o iš Unijos D. Z. naudai priteisė 1106,04 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2A-2536-640/2017) (t. 1, b. l. 33-50). Šių teismų procesinių sprendimų pagrindu D. Z. 2017 m. gruodžio 19 d. išduotas vykdomasis raštas (t. 1, b. l. 51).

15426.

155Pagal Lietuvos banko pareiškimą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartimi Unijai iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas J. S. (t. 1, b. l. 52-54). 2018 m. vasario 22 d. kreditorė D. Z. pateikė bankroto administratoriui 38 584,52 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą (t. 1, b. l. 55). Unijos bankroto bylą nagrinėjantis teismas patvirtino 28 783,52 Eur dydžio D. Z. pirmos eilės reikalavimą, nepatvirtino 9801 Eur finansinio reikalavimo dalies (t. 1, b. l. 91-92).

15627.

157Unijos bankroto administratorius 2018 m. rugsėjo 5 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas iš Unijos stebėtojų tarybos, valdybos narių, dalyvavusių 2017 m. kovo 29 d. jungtiniame posėdyje ir priėmusių sprendimą atleisti iš darbo D. Z., taip pat Unijos administracijos vadovės, 2017 m. kovo 29 d įsakymu atleidusios darbuotoją iš pareigų, priteisti solidariai Unijos naudai 29 291,56 Eur nuostoliams, atsiradusiems dėl šios darbuotojos neteisėto atleidimo iš darbo, atlyginti: 28 783,52 Eur teismo D. Z. priteistų dėl neteisėto atleidimo iš darbo išmokų ir 508,04 Eur teismo iš Unijos valstybės naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų (t. 1, b. l. 2-10).

158Dėl kredito unijos organų, atsakingų už kredito unijos patirtą žalą, atsiradusią dėl kredito unijos darbuotojo neteisėto atleidimo iš darbo

15928.

160Šioje byloje kilusio ginčo ypatumas yra tas, kad ieškinio reikalavimas dėl Unijai padarytos žalos atlyginimo pareikštas tiek Unijos kolegialaus valdymo organo – valdybos – nariams, tiek vienasmeniam valdymo organui – administracijos vadovei, be to, Unijos priežiūros organo – stebėtojų tarybos – nariams, remiantis tuo, jog Unijos stebėtojų tarybos nariai yra ir Unijos vadovai (Kredito unijų įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Unijos įstatų 5.4.1 punktas), kurie atsako kaip valdymo organų nariai (Kredito unijų įstatymo 24 straipsnio 5 dalis, Unijos įstatų 5.32 punktas).

16129.

162Ieškovė, remdamasi tuo, kad Unijos valdymo ir priežiūros organų nariai, netinkamai vykdė jiems įstatymų ir Unijos įstatų nustatytas pareigas, vadovaudamasi CK 2.87 straipsnio 7 dalies, Kredito unijų įstatymo 24 straipsnio 5 dalies, 25 straipsnio 6 dalies, Unijos įstatų 5.32, 5.48, 5.54, 5.77, 5.78, 5.79 punktų nuostatomis, reikalauja taikyti solidarią civilinę atsakomybę už Unijai dėl neteisėto darbuotojos atleidimo iš darbo kilusią žalą.

16330.

164CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

16531.

166Pagal Kredito unijų įstatymo 24 straipsnio 5 dalį, taip pat Kredito unijos įstatų 5.32 punktą kiekvienas kredito unijos stebėtojų tarybos narys privalo imtis visų galimų priemonių, kad stebėtojų taryba spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus ir kad sprendimai atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus, taip pat vykdyti kitų įstatymų nustatytas pareigas. Unijos stebėtojų tarybos narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis šią pareigą ar kitas teisės aktuose nustatytas pareigas, atsako taip kaip valdymo organų nariai pagal įstatymus, kredito unijos įstatus, su kredito unija sudarytas sutartis.

16732.

168Kredito unijų įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje, Kredito unijos 5.48 punkte įtvirtinta, kad kiekvienas Unijos valdybos narys privalo imtis visų galimų priemonių tam, kad valdyba spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus ir sprendimai atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus, taip pat vykdyti kitas įstatymų nustatytas pareigas. Kredito unijos valdybos narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis šią pareigą ar kituose teisės aktuose nustatytas pareigas, atsako pagal įstatymus, kredito unijos įstatus, su kredito unija sudarytas sutartis.

16933.

170Pagal Kredito unijų įstatymo 26 straipsnio 4 dalį, Kredito unijos įstatų 5.54, 5.77 punktus kredito unijos administracijos vadovas, nevykdantis ar netinkamai vykdantis teisės aktuose ar kredito unijos įstatuose nustatytas pareigas, atsako pagal įstatymus, kredito unijos įstatus, su kredito unija sudarytas sutartis.

17134.

172Ieškovės Unijos įstatų dalyje, reglamentuojančioje Kredito unijos organų narių atsakomybę, nustatyta, kad Unijos valdybos nariai ir valdybos pirmininkas, administracijos vadovas privalo atlyginti Unijai nuostolius, padarytus dėl Unijos valdybos arba administracijos vadovo sprendimų, priimtų pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktus ir šiuos įstatus. Valdybos nario ir valdybos pirmininko arba administracijos vadovo atsistatydinimas ar pašalinimas iš pareigų neatleidžia jo nuo nuostolių, kurie susidarė dėl jo kaltės, atlyginimo. Unijos valdybos nariai Unijai bendrais veiksmais padarytą žalą atlygina solidariai. Pavieniai valdybos nariai, priimant neteisėtus, Unijai žalingus sprendimus, balsavę prieš (tai turi būti užfiksuota protokole), nuo žalos atlyginimo atleidžiami (Unijos įstatų 5.78 punktas). Unijos įstatų 5.79 punkte įtvirtinta, kad Unijos stebėtojų tarybos nariai ir stebėtojų tarybos pirmininkas nuostolius Unijai, padarytus dėl stebėtojų tarybos sprendimų, priimtų pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktus ir šiuos įstatus, atlygina taip, kaip numatyta Unijos 5.78 punkte, t. y. pagal tas pačias taisykles, kokios nustatytos Unijos valdybos nariams.

17335.

174Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad tuo atveju, kai sprendžiamas skirtingų valdymo organų civilinės atsakomybės klausimas, tai, nustatinėjant civilinės atsakomybės sąlygų buvimą, būtina atsižvelgti į kiekvieno valdymo organo įstatyme, kituose teisės aktuose ir bendrovės dokumentuose jam nustatytą kompetenciją, apibrėžiančią valdymo organo atsakomybės ribas už konkrečių veiksmų atlikimą. Pažymima, kad valdymo organų narių pareigos yra skirtingos: vienokios – vienasmenio valdymo organo, kitokios – kolegialaus valdymo organo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013). Skirtingų valdymo organų narių atsakomybė už bendrovei padarytą žalą turi būti atribojama ir paskirstoma, atsižvelgiant į jų kompetencijos skirtumus bei vadovaujantis principu, kad kiekvieno valdymo organo (vienasmenio ar kolegialaus) pareigos yra savarankiškos ir vieno valdymo organo pareigų vykdymas neatleidžia kito valdymo organo nuo šio pareigų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014). Kartu kasacinio teismo nurodoma, kad, nepriklausomai nuo to, kokios konkrečios funkcijos yra priskirtos, tiek vienasmenis, tiek kolegialus valdymo organai visą savo veiklos laikotarpį privalo atlikti fiduciarines pareigas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013).

17536.

176Vadovaujantis CK 2.82 straipsnio 1 dalimi, juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai.

17737.

178Nagrinėjamu atveju Unijos organų, kurių nariams pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo, kompetencija nustatyta Kredito unijų įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 26 straipsnio 7 dalyje, Unijos įstatų 5.29, 5.45, 5.57 punktuose.

17938.

180Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas visų pirma turėjo nustatyti, kokių Unijos organų kompetencija buvo spręsti Unijoje rizikos ir atitikties specialistės, taip pat administracijos vadovo pavaduotojos pareigas ėjusios darbuotojos atleidimo iš darbo klausimą, t. y. išsiaiškinti, kas yra tinkami atsakomybės pagal pareikštą ieškinį subjektai. Pirmosios instancijos teismas šio klausimo nesprendė, dėl visų atsakovų pasisakė visiškai neatsižvelgdamas į tai, kad trys iš jų yra Unijos priežiūros organo (stebėtojų tarybos), du – Unijos kolegialaus valdymo organo (valdybos) nariai, o atsakovė J. M. – ne tik kolegialaus valdymo organo (valdybos) narė, bet ir laikinai ėjusi Unijos vienasmenio valdymo organo – administracijos vadovės – pareigas. Teismas neanalizavo atitinkamų organų kompetencijos pagal įstatymą ir Unijos įstatus, nesiaiškino ir nenustatė, kokiu pagrindu ieškovė reikalauja visų įvardytų Unijos organų, kurių funkcijos skiriasi, narių vienodos, solidarios atsakomybės už žalą, kildinamą iš Unijos darbuotojos neteisėto atleidimo iš darbo.

18139.

182Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, jog vien aplinkybė, kad 2017 m. kovo 29 d. jungtiniame Unijos stebėtojų tarybos ir valdybos posėdyje buvo nutarta atleisti iš darbo Unijoje rizikos ir atitikties specialistę bei administracijos vadovo pavaduotoją, kurios atleidimas įsiteisėjusiais teismų sprendimais pripažintas neteisėtu, savaime nėra pakankamas pagrindas taikyti šiame jungtiniame posėdyje dalyvavusiems kolegialių Unijos organų nariams civilinę atsakomybę. Turėjo būti išsiaiškinta, ar Unijos stebėtojų tarybos ir valdybos nariai pagal įstatymo ir Unijos įstatų jiems nustatytą kompetenciją turėjo teisę priimti Unijos administracijos vadovą įpareigojantį sprendimą dėl pirmiau įvardytos Unijos darbuotojos atleidimo iš darbo, ar jų sprendimas galėjo būti tik rekomendacinio, konsultacinio pobūdžio.

18340.

184Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Kredito unijų įstatymo 26 straipsnio 7 dalies 5, 7 punktus, Unijos įstatų 5.57.5, 5.57.10 punktus Unijos administracijos vadovas, kaip vienasmenis valdymo organas, sudaro darbo sutartis su darbuotojais, taip pat svarsto ir sprendžia kitus kredito unijos veiklos ir valdymo klausimus, nepriskirtus išimtinei valdybos ar kitų kredito unijos organų kompetencijai. Nors nei Kredito unijų įstatyme, nei Unijos įstatuose expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nenurodyta, kad kredito unijos administracijos vadovas ne tik sudaro su darbuotojais darbo sutartis, bet ir jas nutraukia, tačiau pripažintina pagrįsta atsakovės G. K. atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyta pozicija, jog pagal bendrąją taisyklę darbuotojus tiek priima į darbą, tiek atleidžia iš jo administracijos vadovas.

18541.

186Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybių, kokiu pagrindu, dėl kokių konkrečių priežasčių Unijos darbuotojos – rizikos ir atitikties vertinimo specialistės, kartu ėjusios ir administracijos vadovo pavaduotojos pareigas, – atleidimo iš darbo klausimui svarstyti buvo sušauktas jungtinis Unijos stebėtojų tarybos ir valdybos posėdis, kas inicijavo šio klausimo svarstymą, parengė ir pristatė medžiagą, pasiūlė darbo sutarties nutraukimo pagrindą, kt. Byloje nenustatytos aplinkybės, reikšmingos pareikštam reikalavimui dėl Unijos darbuotojos neteisėtu atleidimu padarytos žalos atlyginimo tinkamai išspręsti.

18742.

188Ieškovės apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ieškinyje išdėstytų argumentų dėl atsakovės J. M., kuri buvo ne tik Unijos valdybos narė, bet ir laikinai ėjo Unijos administracijos vadovės pareigas bei priėmė 2017 m. kovo 29 d. įsakymą dėl Unijos darbuotojos D. Z. atleidimo iš darbo, atsakomybės Unijos administracijos vadovui priskirtų pareigų kontekste.

18943.

190Kasacinio teismo išaiškinta, jog, sprendžiant dėl vienasmenio valdymo organo atsakomybės, turi būti individualiai nustatytas šio asmens neteisėtas veikimas ar neveikimas, kiek tai susiję su jam tenkančių pareigų pažeidimu, ir būtent iš šio asmens elgesio išplaukianti žala. Jeigu kilusią žalą nulėmė ne tik vienasmenio valdymo organo, bet ir kitų valdymo organų sprendimai, vienasmeniam organui tenkanti atsakomybė turi būti įvertinta pagal dalinių prievolių taisykles, proporcingai jo elgesio įtakai žalos atsiradimui, išskyrus atvejus kai valdymo organų narių atsakomybė pagal įstatymus arba steigimo dokumentus yra solidari (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).

191Dėl vienasmenio valdymo organo atsakomybės už vadovaujamam juridiniam asmeniui padarytą žalą rūšies

19244.

193Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, neatribojęs skirtingų valdymo organų narių galimos atsakomybės už ieškovės reikalaujamą atlyginti Unijai padarytą žalą, nesprendė ir klausimo dėl atsakovams taikytinos atsakomybės rūšies. Jau nurodyta, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovė J. M. buvo ne tik Unijos valdybos narė, bet ir laikinai ėjo Unijos administracijos vadovės pareigas bei priėmė neteisėtu pripažintą įsakymą dėl Unijos darbuotojos atleidimo iš darbo.

19445.

195Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai pripažįstama, kad juridinio asmens vadovo teisinio statuso prigimtis yra dualistinė: vadovas yra ir vienasmenis valdymo organas, ir juridinio asmens darbuotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009, kt.). Dėl to jam gali kilti tiek civilinė atsakomybė, tiek materialinė atsakomybė pagal darbo teisės normas. Tam tikrą laiką kasacinio teismo praktikoje vadovo atsakomybės skirstymo į civilinę ir materialinę esminis kriterijus buvo vadovo veiklos adresatas: kai pažeidimai kildavo iš vadovo santykių su trečiaisiais asmenimis, tai buvo priskiriama civilinės atsakomybės sričiai, o vadovo veiklos pažeidimai įmonės vidaus santykiuose – materialinės atsakomybės pagal darbo teisę sričiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009; 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016).

19646.

197Tačiau naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl juridinio asmens vadovui taikytinos atsakomybės rūšies, išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinta, kad dėl vadovui taikytinos civilinės ar materialinės pagal darbo teisės normas kylančios atsakomybės sprendžiama atsižvelgiant į vadovo veiksmo, sukėlusio žalą, pobūdį ir pažeistų pareigų rūšį: jei vadovas padaro žalos veikdamas pagal savo, kaip valdymo organo, kompetenciją, jam taikoma civilinė atsakomybė; nustačius, kad vadovas juridiniam asmeniui žalą padarė pažeisdamas jam, kaip darbuotojui, nustatytas pareigas, kartu nepažeisdamas savo, kaip vadovo, kompetencijos, jam taikoma materialinė atsakomybė pagal darbo teisę. Ieškovui, reiškiančiam reikalavimą taikyti vadovui civilinę atsakomybę, tenka pareiga įrodyti, kad pažeista būtent įstatyme įtvirtinta vadovo pareiga, o ne darbuotojui Darbo kodekse numatytos pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017, 34 punktas).

19847.

199Taigi pagal aktualią kasacinio teismo praktiką esminis vadovo civilinės ir materialinės atsakomybės atribojimo kriterijus yra ne vadovo veiklos adresatas, o vadovo pažeistų pareigų pobūdis, nepriklausomai nuo to, ar pažeidimas pasireiškia santykiuose su trečiaisiais asmenimis, ar bendrovės viduje.

20048.

201Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nesivadovavo ginčui išspręsti aktualiais kasacinio teismo išaiškinimais, netyrė ir nevertino bylos aplinkybių, reikšmingų nustatant vienai iš atsakovių – Unijos administracijos vadovės pareigas ėjusiai J. M. – galimos taikyti atsakomybės rūšį.

202Dėl atsakomybės sąlygų

20349.

204Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ieškovės išdėstytų argumentų, konkrečių byloje esančių įrodymų ir nenustatinėjo bet kuriai atsakomybės rūšiai taikyti būtinų sąlygų: atsakovų neteisėtų veiksmų, Unijos patirtos žalos fakto ir jos dydžio, priežastinio ryšio tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir Unijos patirtos žalos, atsakovų kaltės.

20550.

206Visų atsakovų veiksmų neteisėtumą ieškovė grindė įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose, priimtuose darbo ginčo byloje, kuriais Unijos darbuotojos D. Z. atleidimas iš darbo už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus pripažintas neteisėtu, konstatuotomis aplinkybėmis.

20751.

208Pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo įsiteisėjusių teismų sprendimų turinio nagrinėjamoje byloje pareikšto reikalavimo taikyti Unijos organų nariams atsakomybę aspektu, pateikė savą nurodytos Unijos darbuotojos atleidimo iš darbo aplinkybių vertinimą, neatsižvelgdamas į tai, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas toje byloje dalyvavusiems asmenims turi tiek prejudicinę (CPK 182 straipsnio 2 punktas), tiek res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią (CPK 18 straipsnis, 279 straipsnio 4 dalis).

20952.

210Teismas nurodė, kad „ieškovas neteisėtai ir nepagrįstai reiškia atsakovams ieškinį dėl deliktinės žalos atlyginimo, kai unijai žalos atsiradimas priklausė nuo teismo požiūrio į kilusį darbo ginčą“, tačiau šios savo išvados nemotyvavo. Teismas neatsižvelgė į tai, jog darbo ginčo byloje Unijos darbuotojos atleidimo iš darbo pripažinimą neteisėtu lėmė ne pagal tuometį teisinį reglamentavimą drausmine nuobauda laikyto atleidimo iš darbo vertinimas proporcingumo aspektu, bet kiti teismų nustatyti reikšmingi pažeidimai. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai priėjo vienodos išvados, kad Unijos rizikos ir atitikties vertinimo specialistei nebuvo pagrindo taikyti drausminę nuobaudą už pažeidimus, kurie nepriklausė jos kompetencijai, šios specialistės pareigos buvo daugiau rekomendacinio, patariamojo, apibendrinamojo pobūdžio, ji neturėjo sprendžiamojo balso teisės dėl paskolų suteikimo, pareiginiuose nuostatuose nebuvo nustatyta pareiga atlikti paskolų teikimo įvertinimą, pagrindinės šios darbuotojos funkcijos atsirasdavo Unijos vadovybei priėmus sprendimą suteikti paskolą ir Unijai pasirašius kreditavimo sutartį, ką ji, pagal pateiktą į bylą medžiagą, ir darė. Teismai taip pat konstatavo, kad, atleidžiant Unijos darbuotoją iš darbo, visiškai nepaisyta drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos: darbuotojai nebuvo nurodyti konkretūs jos darbo pareigų pažeidimai (jie nedetalizuoti 2017 m. kovo 29 d. posėdžio protokole, neįvardyti 2017 m. kovo 29 d. įsakyme dėl atleidimo iš darbo, to nesugebėta padaryti ir nagrinėjant bylą teisme), nepareikalauta darbuotojos pasiaiškinimo dėl, darbdavės nuomone, padarytų darbo pareigų pažeidimų, be to, drausminė nuobauda taikyta pasibaigus imperatyviai nustatytiems naikinamiesiems nuobaudų skyrimo terminams (galiojusio Darbo kodekso 240 straipsnio 1 dalis, 241 straipsnis) (Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-22414-996/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2536-640/2017).

21153.

212Pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, ar visi atsakovai atsakingi už darbo bylą nagrinėjusių teismų konstatuotus pažeidimus, atleidžiant Unijos darbuotoją iš darbo, ar nurodyti pažeidimai kai kuriems atsakovams, atsižvelgiant į jų, kaip tam tikrų Unijos organų narių, turėtą kompetenciją, negali būti priskirti.

21354.

214Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas tiek Unijos administracijos vadovės, tiek kitų Unijos organų narių veiksmus, priimant sprendimą atleisti iš darbo Unijoje rizikos ir atitikties specialistę, administracijos vadovo pavaduotoją, kvalifikavo kaip verslo sprendimą, kuriam taikytina verslo sprendimų priėmimo taisyklė, tačiau tokio vertinimo nepagrindė, nemotyvavo savo išvados, jog negali būti taikoma atsakomybė už neigiamą ekonominį darbuotojo neteisėto atleidimo iš darbo veiksmų rezultatą.

21555.

216Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog atsakovų veiksmai buvo atlikti „siekiant apsaugoti, išgelbėti bendrovę nuo bankroto“, „juridinio asmens priežiūros ir valdymo organai privalėjo išspręsti tolimesnį kredito unijos veiklos klausimą – ar atleisti iš darbo už kritinę padėtį atsakingą asmenį ir tęsti kredito unijos veiklą ar greit bankrutuoti, naudojantis D. Z. darbo paslaugomis“, nesirėmė konkrečiais bylos duomenimis. Toks atsakovų veiksmų vertinimas nepagrįstas teisiniu reglamentavimu, atsakovų, kaip Unijos priežiūros ir valdymo organų narių, kompetenciją nustatančių teisės aktų analize, be to, darbo bylą išnagrinėjusių teismų įsiteisėjusiuose procesiniuose sprendimuose nustatytomis nurodytos Unijos darbuotojos atleidimo iš darbo aplinkybėmis.

21756.

218Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovų veiksmais nepadaryta tiesioginė žala Unijai, nemotyvuota. Taip pat nenurodyta, kokiais bylos duomenimis remiantis teigiama, jog Unija nėra realiai patyrusi žalos.

21957.

220Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje, nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas, atsakomybės už žalą, atsiradusią juridiniam asmeniui dėl neteisėtai atleisto iš darbo darbuotojo, taikymui itin reikšmingu pripažįstamas subjekto, priėmusio teismų neteisėtu pripažintą sprendimą dėl konkretaus darbuotojo atleidimo iš darbo, kaltės, kaip būtinos atsakomybės sąlygos, vertinimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2012; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2995-492/2018). Nagrinėjamu atveju proceso pirmosios instancijos teisme metu aplinkybės, kurios padėtų tinkamai įvertinti už Unijos reikalaujamą atlyginti žalą atsakingo subjekto kaltę, nebuvo nustatinėjamos ir tiriamos.

221Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų

22258.

223Apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo argumentai, jog Unijos bankroto administratorius neturi subjektinės teisės teikti tokio pobūdžio ieškinio, retrospektyviai analizuodamas Unijos priežiūros ir valdymo organų veiklą vidiniuose Unijos santykiuose, yra teisiškai nepagrįsti. Iškėlus juridinio asmens bankroto bylą, bankroto administratorius yra pagrindinis subjektas, turintis teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, jeigu išanalizavęs bankrutuojančio juridinio asmens dokumentus nustato, kad tokios žalos padaryta šio juridinio asmens buvusių valdymo organų veiksmais (žr., inter alia, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

22459.

225Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės (ieškovės) pozicija, kad pirmosios instancijos teismo pateiktas stebėtojų tarybos ir valdybos narių veiksmų Unijos vidaus teisiniuose santykiuose vertinimas ieškovės prašomos taikyti solidariosios atsakomybės aspektu nesuderinamas su civilinės teisės normų nustatytu teisiniu reglamentavimu. Teismas neanalizavo Unijos argumentų dėl solidarios atsakovų atsakomybės, grindžiamos Kredito unijų įstatymo ir Unijų įstatų nuostatomis.

22660.

227Pirmosios instancijos teismo pacituoti kasacinio teismo išaiškinimai dėl juridinio asmens valdymo organų fiduciarinių pareigų kreditoriams, vadovo subsidiarios atsakomybės nesusiję su byloje sprendžiamu ginču.

228Dėl procesinės bylos baigties

22961.

230Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

23162.

232Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias kredito unijos priežiūros ir valdymo organų atsakomybę, visiškai neanalizavo penkių atsakovų, kurie buvo trijų skirtingų Unijos organų nariai, kompetencijos, priimant sprendimą dėl Unijos rizikos ir atitikties specialistės bei administracijos vadovo pavaduotojos atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, neindividualizavo jų atsakomybės pagrindų, be to, atsakomybės rūšies, nenustatinėjo būtinų atsakomybės sąlygų, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teisme neatskleista bylos esmė (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nurodytos aplinkybės pirmą kartą visa apimtimi būtų nustatinėjamos apeliacinės instancijos teisme. Tokia situacija pažeistų ginčo šalies, nesutinkančios su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Dėl to, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmąja instancija (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

233Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

234apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

235Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovų... 6. 2.... 7. Ieškovė nurodė, kad pagal 2011 m. gegužės 30 d. sudarytą neterminuotą... 8. 3.... 9. Ieškovės teigimu, išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad dėl teismo... 10. 4.... 11. Atsiliepimuose į ieškinį atsakovai nurodė, kad su ieškiniu nesutinka,... 12. 5.... 13. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo UAB „Grant Thornton Baltic“... 14. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 15. 6.... 16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 7 d. sprendimu ieškinį... 17. 7.... 18. Teismas nustatė, kad 2011 m. gegužės 30 d. Unija ir D. Z. sudarė darbo... 19. 8.... 20. Teismas nurodė, kad pagal Unijos įstatų 5.24 punktą Unijos stebėtojų... 21. 9.... 22. Teismo priėjo išvados, kad aptartos aplinkybės rodo, jog Unija privalėjo... 23. 10.... 24. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neteisėtai ir nepagrįstai reiškia... 25. 11.... 26. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė reiškia atsakovams ieškinį, kai... 27. 12.... 28. Teismas nurodė, kad ieškovas yra tik bankroto administratorius, kuris neturi... 29. 13.... 30. Dėl Unijos vadovo atsakomybės teismas pažymėjo, jog pagal Unijos įstatus... 31. 14.... 32. Teismas sprendė, kad ieškinys atmestinas, nes nebuvo tyčinių žalą... 33. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 34. 15.... 35. Ieškovė bankrutavusi kredito unija „Centro taupomoji kasa“ prašo... 36. 15.1.... 37. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatskleidė... 38. 15.2.... 39. Skundžiamame sprendime nepagrįstai pakartotinai vertintos D. Z. atleidimo iš... 40. 15.3.... 41. Teismas, nurodęs, jog „aplinkybės rodo, kad kredito unija privalėjo... 42. 15.4.... 43. Teismas, pateisindamas D. Z. atleidimą, neatsakė į klausimą, kodėl Unijai... 44. 15.5.... 45. Teismas rėmėsi niekaip neįrodyta prielaida, kad neteisėti veiksmai buvo... 46. 15.6.... 47. Nesutiktina su teismo vertinimu, kad „Unijai žalos atsiradimas priklausė... 48. 15.7.... 49. Nesutiktina su teismo vertinimu, neva „nėra atsakovų veiksmais padaryta... 50. 15.8.... 51. Nesutiktina ir su teiginiu, kad ieškovas reiškia ieškinį atsakovams, kai... 52. 15.9.... 53. Nepaisant to, kad pats teismas abstrakčiai nurodė, jog už D. Z. atleidimo... 54. 15.10.... 55. Negalima sutikti ir su teiginiu, kad Unijos bankroto administratorius neva iš... 56. 15.11.... 57. Unijos prašymą pripažinti solidarią atsakovų atsakomybę teismas vertino... 58. 15.12.... 59. Teismas nurodė, kad ieškinį atmeta vadovaudamasis Kredito unijų įstatymu,... 60. 15.13.... 61. Atsakovų, kaip Unijos vadovų, pareigos numatytos ir atsakomybė už priimamus... 62. 15.14.... 63. Unijos įstatai tiesiogiai įtvirtina atsakovų solidarią atsakomybę dėl... 64. 15.15.... 65. Skundžiamame sprendime turėjo būti įvertinti buvusių Unijos vadovų... 66. 15.16.... 67. Skundžiamame sprendime taip pat visiškai nevertinta, kad atsakovų... 68. 16.... 69. Atsakovas L. F. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo... 70. 16.1.... 71. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ginčo šalių pateiktus... 72. 16.2.... 73. Teismas byloje esančius įrodymus įvertino pagal vidinį savo įsitikinimą,... 74. 16.3.... 75. Teismas pagrįstai nevertino pakartotinai D. Z. atleidimo iš darbo teisėtumo,... 76. 16.4.... 77. Unijos vadovas, stebėtojų tarybos ar valdybos narys negali būti asmeniškai... 78. 16.5.... 79. Prieš priimdami sprendimą atleisti D. Z. iš pareigų, atsakovai ėmėsi... 80. 16.6.... 81. Sprendžiant D. Z. atleidimo iš darbo klausimą, Unijai jau grėsė bankrotas,... 82. 16.7.... 83. Atsakovai, priimdami sprendimą nedelsiant atleisti D. Z. iš darbo, veikė... 84. 17.... 85. Atsakovė G. K. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo... 86. 17.1.... 87. Atsakovė jau pirmosios instancijos teisme pareiškė, kad ji nedalyvavo 2017... 88. 17.2.... 89. Apeliacinis skundas atmestinas vien dėl to, kad neįrodyti atsakovų... 90. 17.3.... 91. Apeliantės pozicija – nenuosekli. Viena vertus, ji teigia, kad visi... 92. 17.4.... 93. Pagal Kredito unijų įstatymo 26 straipsnio 7 dalies 5 punktą, Unijos... 94. 17.5.... 95. Remiantis Kredito unijų įstatymo 26 straipsnio 2 dalimi, su unijos... 96. 17.6.... 97. Byloje pareikštą ieškinį ieškovė grindžia įsiteisėjusiais teismų... 98. 17.7.... 99. Atsižvelgiant į tai, kad D. Z. atleista iš darbo Unijos administracijos... 100. 18.... 101. Atsakovė J. M. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo... 102. 18.1.... 103. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs visas bylos aplinkybes ir įvertinęs... 104. 18.2.... 105. Teismas, vadovaudamasis Kredito unijų įstatymu, pagrįstai atmetė ieškinį,... 106. 18.3.... 107. Unijos valdymo organai, susipažinę su kritine Unijos padėtimi, įvertinę... 108. 18.4.... 109. Teismas pakartotinai nevertino D. Z. atleidimo iš darbo pagrįstumo, nes tai... 110. 18.5.... 111. Sprendimą atleisti D. Z. iš darbo atsakovai priėmė įvertinę galimas... 112. 18.6.... 113. Atsakovė J. M., prieš priimdama sprendimą atleisti D. Z. iš darbo, ėmėsi... 114. 18.7.... 115. Apeliantė (ieškovė), siekdama atsakovės asmeninės atsakomybės už Unijos... 116. 18.8.... 117. Atsakovai, priimdami sprendimą nedelsiant atleisti D. Z. iš darbo, veikė... 118. 19.... 119. Atsakovas K. P. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo... 120. 19.1.... 121. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Kredito unijų įstatymu,... 122. 19.2.... 123. Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė reiškia ieškinį, kai ji dar nėra... 124. 19.3.... 125. Skundžiamame sprendime teisingai pažymėta, kad bankroto administratorius,... 126. 19.4.... 127. Teismo išvada, kad stebėtojų tarybos ir valdybos narių veikla Unijos vidaus... 128. 19.5.... 129. Teismas pakartotinai nevertino D. Z. atleidimo iš darbo teisinio pagrįstumo,... 130. 19.6.... 131. Nagrinėjamu atveju atsakovai nepažeidė CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų... 132. 19.7.... 133. Atsakovai ėmėsi visų reikiamų veiksmų tam, jog užsitikrintų, kad... 134. 19.8.... 135. Atsakovai, priimdami sprendimą nedelsiant atleisti D. Z. iš darbo, įvertino... 136. 20.... 137. Atsakovas T. V. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo... 138. 20.1.... 139. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs visas bylos aplinkybes ir pasisakęs... 140. 20.2.... 141. Teismas pagrįstai atmetė ieškinį, nes atsakovai, kaip Unijos valdymo ir... 142. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir... 143. 21.... 144. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų... 145. 22.... 146. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos... 147. Byloje nustatytos aplinkybės... 148. 23.... 149. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl kredito unijos stebėtojų tarybos,... 150. 24.... 151. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovai G. K., K. P. ir T. V.... 152. 25.... 153. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu D. Z.... 154. 26.... 155. Pagal Lietuvos banko pareiškimą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 6... 156. 27.... 157. Unijos bankroto administratorius 2018 m. rugsėjo 5 d. kreipėsi su ieškiniu... 158. Dėl kredito unijos organų, atsakingų už kredito unijos patirtą žalą,... 159. 28.... 160. Šioje byloje kilusio ginčo ypatumas yra tas, kad ieškinio reikalavimas dėl... 161. 29.... 162. Ieškovė, remdamasi tuo, kad Unijos valdymo ir priežiūros organų nariai,... 163. 30.... 164. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo... 165. 31.... 166. Pagal Kredito unijų įstatymo 24 straipsnio 5 dalį, taip pat Kredito unijos... 167. 32.... 168. Kredito unijų įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje, Kredito unijos 5.48 punkte... 169. 33.... 170. Pagal Kredito unijų įstatymo 26 straipsnio 4 dalį, Kredito unijos įstatų... 171. 34.... 172. Ieškovės Unijos įstatų dalyje, reglamentuojančioje Kredito unijos organų... 173. 35.... 174. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad tuo atveju,... 175. 36.... 176. Vadovaujantis CK 2.82 straipsnio 1 dalimi, juridinių asmenų organų... 177. 37.... 178. Nagrinėjamu atveju Unijos organų, kurių nariams pareikštas ieškinys dėl... 179. 38.... 180. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos... 181. 39.... 182. Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, jog vien aplinkybė, kad 2017 m.... 183. 40.... 184. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Kredito unijų įstatymo 26 straipsnio... 185. 41.... 186. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybių, kokiu pagrindu, dėl... 187. 42.... 188. Ieškovės apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, kad pirmosios instancijos... 189. 43.... 190. Kasacinio teismo išaiškinta, jog, sprendžiant dėl vienasmenio valdymo... 191. Dėl vienasmenio valdymo organo atsakomybės už vadovaujamam juridiniam... 192. 44.... 193. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, neatribojęs skirtingų... 194. 45.... 195. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai pripažįstama,... 196. 46.... 197. Tačiau naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl... 198. 47.... 199. Taigi pagal aktualią kasacinio teismo praktiką esminis vadovo civilinės ir... 200. 48.... 201. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nesivadovavo ginčui... 202. Dėl atsakomybės sąlygų ... 203. 49.... 204. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ieškovės išdėstytų argumentų,... 205. 50.... 206. Visų atsakovų veiksmų neteisėtumą ieškovė grindė įsiteisėjusiuose... 207. 51.... 208. Pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo įsiteisėjusių teismų... 209. 52.... 210. Teismas nurodė, kad „ieškovas neteisėtai ir nepagrįstai reiškia... 211. 53.... 212. Pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, ar visi atsakovai atsakingi už... 213. 54.... 214. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas tiek Unijos... 215. 55.... 216. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad... 217. 56.... 218. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovų veiksmais nepadaryta... 219. 57.... 220. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje, nagrinėjant panašaus... 221. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų ... 222. 58.... 223. Apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo... 224. 59.... 225. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės (ieškovės) pozicija, kad pirmosios... 226. 60.... 227. Pirmosios instancijos teismo pacituoti kasacinio teismo išaiškinimai dėl... 228. Dėl procesinės bylos baigties... 229. 61.... 230. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti... 231. 62.... 232. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios... 233. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 234. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.... 235. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimą ir...