Byla 2A-77/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, sekretoriaujant Vladislavai Tumas, dalyvaujant ieškovo atstovams R. B., advokatui Vydmantui Grigoravičiui, atsakovo atstovei advokatei Kristinai Balevičienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės firmos „VITI“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 26 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-3047-262/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Parama“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei firmai „VITI“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4ieškovas UAB „Parama“ prašė priteisti iš atsakovo AB firmos „VITI“ 580 548,93 Lt skolos pagal 2006 m. balandžio 28 d. statybos rangos sutartį Nr. 0424-565 (toliau – Statybos rangos sutartis), 32 932 Lt skolą pagal 2006 m. kovo 1 d. susitarimą (toliau - Susitarimas); 20 973,48 Lt delspinigių, 75 168,62 Lt palūkanų, kurių nepadengia delspinigiai, skaičiuojant pagal LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą, procesines palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojant pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą, bei bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 5-9, 19-22; t. 2, b. l. 137-142).

5Bylos šalys 2006 m. balandžio 28 d. pasirašė statybos rangos sutartį, pagal kurią ieškovas, kaip subrangovas, įsipareigojo atlikti metalinių konstrukcijų montavimo darbus Valstybės sienos apsaugos tarnybos aviacijos bazėje (toliau - Paluknės projektas), o atsakovas, kaip genrangovas, įsipareigojo šiuos darbus priimti ir už juos sumokėti (t. 1, b. l. 25-28). Ieškovas atliko sutartyje numatytus statybos darbus ir perdavė juos atsakovui. Šis darbus priėmė, pasirašydamas ieškovo pateiktose pažymose apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, tačiau nustatytais terminais neatsiskaitė - liko skolingas sumokėti 580 548,93 Lt. Statybos rangos sutarties 8.1.1. punkte numatyta skaičiuoti po 0,01% delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną. Iš viso už paskutinius 6 mėn. susidarė 20 973,48 Lt dydžio delspinigių suma.

62006 m. kovo 1 d. bylos šalys sudarė žodinį susitarimą, pagal kurį ieškovas įsipareigojo atlikti lifto šachtų ir balkonų metalo konstrukcijų gamybos ir montavimo darbus objekte, esančiame ( - ) (toliau - Vilkpėdės projektas), o atsakovas - šiuos darbus priimti ir už juos sumokėti. Ieškovas atliko nurodytus darbus. Atsakovas juos priėmė, bet sumokėjo tik už dalį darbų - liko neapmokėta darbų už 32 923 Lt.

7Dėl atsakovo nevykdomos piniginės prievolės ieškovas patyrė nuostolių, kurių dydį ieškovas vertina priaugusių palūkanų dydžiu. Per atsakovo nevykdomos prievolės laikotarpį, t. y. kol atsakovas faktiškai naudojasi ieškovo pinigais, kurių bendra suma sudaro 613 480,93 Lt, ieškovas patyrė 96 142,10 Lt nuostolių. Iš bendros 96 142,10 Lt nuostolių sumos atėmus 20 973,48 Lt delspinigių, susidaro 75 168,62 Lt palūkanų. Atsakovas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesines palūkanas) (CK 6.37 str. 2 d.), kurios taip pat skaičiuotinos pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą, netaikant CK 6.210 straipsnio 2 dalies.

8Atsakovas AB firma „VITI“ (t. 1, b. l. 64-65; t. 2., b. l. 146-153) (t. 1, b. l. 87-88) su ieškiniu sutiko iš dalies, prašydamas priteisti iš jo 260 067,69 Lt skolos, 45 597,30 Lt delspinigių ir palūkanų (minimalius nuostolius), procesines palūkanas, 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai paskirstyti žyminį mokestį, o sprendimo vykdymą išdėstyti.

9Atsakovas teigė, kad pagal Statybos rangos sutartį ieškovas atliko ir perdavė jam darbų už 1 798 604 Lt. Atsakovo sumokėjo ieškovui 1 640 751 Lt, todėl liko skolingas už darbus Paluknės objekte 157 853 Lt. Ieškovas pagal 2007 m. gegužės mėn. atliktų darbų aktus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 reikalauja iš atsakovo sumokėti atitinkamai 86 134 Lt, 54 034 Lt ir 28 511 Lt (iš viso – 168 679 Lt). Šių atliktų darbų aktų atsakovas nepatvirtino, nes ieškovas aktuose nurodomų darbų 2007 m. gegužės mėn. neatliko ir negalėjo atlikti. 2007 m. gegužės mėnesį buvo vykdomi tik baigiamieji ir paskutiniai aplinko tvarkymo arba smulkūs defektų šalinimo darbai. Šią aplinkybę netiesiogiai patvirtina tai, kad 2007 m. gegužės 31 d. Paluknės objektas pripažintas tinkamu naudoti ir priimtas eksploatuoti. Į 2007 m. gegužės mėnesį atliktų darbų aktą Nr. 1 ieškovas įtraukė sumas už tuos darbus, kurie buvo atlikti anksčiau ir už kuriuos atsakovas jau yra sumokėjęs; į 2007 m. gegužės mėnesį atliktų darbų aktus Nr. 2 ir Nr. 3 – papildomus darbus, dėl kurių bylos šalys nesitarė ir kuriuos ieškovas atliko savo sąskaita bei rizika.

10Vilkpėdės objekte ieškovas atliko darbų ir pateikė medžiagų už bendrą 572 916,20 Lt sumą. Abiejų bylos šalių pozicija tuo klausimu sutampa. Atsakovas už Vilkpėdės projektą sumokėjo ieškovui 402 644,29 Lt, neapmokėta suma – 170 271,91 Lt.

11Taigi iš viso atsakovas būtų skolingas ieškovui už ginčijamus statybos rangos darbus 328 124,91 Lt (157 853 Lt Paluknės projektas + 170 271,91 Lt Vilkpėdės projektas). Atsiskaitymai tarp ieškovo ir atsakovo vyko ir barteriniu būdu. Atsakovas teikė papildomas paslaugas ieškovui, be to, įvyko ir kitų aplinkybių, kurios mažina atsakovo skolą ieškovui. Pvz., atsakovas sumokėjo už ieškovą UAB „Ruukki Lietuva“ 35 455,73 Lt už medžiagas, kurias įsigyti yra ieškovo pareiga. Ieškovo prašymu atsakovas išvežė ieškovo statybines atliekas ir išvalė statybos aikštelę, šių išlaidų suma lygi 930,34 Lt (200 Lt + 230,34 Lt + 500 Lt). Statybos rangos sutarties 5.3.3 punktu ieškovas įsipareigojo mokėti atsakovui 1 % nuo atliktų darbų vertės už genrangovo paslaugas, kas nuo 1 798 604 Lt sudaro 17 986 Lt. Kadangi ieškovas vėlavo atlikti darbus, jis turėjo papildomai apmokėti atsakovui už sunaudotą elektros energiją 958,80 Lt ir 495,72 Lt. Ieškovas iš atsakovo pirko medžiagų ir paslaugų už 456 Lt, 1 362,90 Lt ir 2 966 Lt. Ieškovas savo kaltais veiksmais padarė žalos atsakovui (apgadino langų stiklo paketus) už 6 429,82 Lt ir 1 015,91 Lt. Todėl, atsakovo skaičiavimais, ieškovas pagrįstai reikalauja priteisti tik 260 067,69 Lt (328 124,91 Lt – 68 057,22 Lt) skolos.

12Kadangi pagrįsta skolos už darbus suma mažesnė, nei nurodo ieškovas, tuo pačiu mažintinas priteistinų delspinigių ir palūkanų dydis.

13Prasidėjus ekonominei krizei, atsakovas stokoja apyvartinių lėšų, todėl jis prašė sprendimo vykdymą išdėstyti.

14II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 26 d. sprendimu (t. 2, b. l. 198-203) ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 577 583,73 Lt skolos pagal Statybos rangos sutartį, 32 923 Lt skolos pagal žodinį susitarimą, 20 973,48 Lt delspinigių, 75 168,62 Lt palūkanų; 11,72 % metinių palūkanų nuo priteistos 706 648,83 Lt sumos, skaičiuojant nuo 2007 m. gruodžio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas, atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmetė.

16Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bylos šalis sieja statybos rangos santykiai pagal dvi sutartis: rašytinę ir žodinę. Iš ieškovo pateiktų atliktų darbų aktų, pažymų apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, PVM sąskaitų faktūrų, lentelės „Dėl UAB „Parama“ ir AB firma „VITI“ tarpusavio atsiskaitymų (t. 1, b. l. 31-36; 145-168; t. 2, b. l. 33-45, 49-89) teismas padarė išvadą, kad ieškovas atliko darbų už bendrą 2 540 199,20 Lt sumą; atsakovas ieškovui sumokėjo 1 929 692,47 Lt (t. 2, b. l. 46), liko skolingas 610 506,73 Lt (577 583,73 Lt pagal Statybos rangos sutartį + 32 923 Lt pagal Susitarimą).

17Teismas sprendė, kad atsakovas neapmokėjo 2007 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų pagal atliktų darbų aktus Nr. 1. Nr. 2, Nr. 3, tačiau neginčijo šiuose aktuose nurodytų statybos darbų atlikimo fakto (nesutiko tik dėl darbų atlikimo laiko - 2007 m. gegužės mėn.), nereiškė pretenzijų dėl netinkamai ar nekokybiškai atliktų statybos darbų arba prievolių pagal Statybos rangos sutartį nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Iš liudytojo L. P. parodymų teismas nustatė, kad ginčo aktuose nurodyti darbai galėjo būti atlikti ankščiau, tačiau užaktuoti gegužės mėnesį; pagal Statybos rangos sutartį ieškovas visus darbus atliko (t. 2, b. l. 193-194). Teismas, remdamasis teismų praktika, konstatavo, kad atsakovui nenurodžius pagrįstų priežasčių, dėl kurių jis nesutinka priimti 2007 m. gegužės mėn. aktuose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 nurodytų darbų, ieškovas įgijo teisę pasirašyti šiuos aktus vienašališkai ir reikalauti priverstinio atsiskaitymo prievolės vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007). Teismas nurodė, kad pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nesiejama su abišaliu atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2005).

18Remdamasis Statybos rangos sutarties 8.1.1. punktu, teismas priteisė iš atsakovo ieškovui 20 973,48 Lt delspinigių (t. 1, b. l. 10). Remdamasis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis, teismas priteisė ir 75 168,62 Lt palūkanų (t. 1, b .l. 30) bei 11,72 % metinių palūkanų dydžio už priteistus 706 648,83 Lt procesinių palūkanų.

19Vadovaudamasis CPK 98 straipsniu, 2004 m. balandžio 2 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7-9 punktais bei atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, atlygintinų atstovavimo išlaidų dydį teismas sumažino iki 9 000 Lt.

20Įvertinęs skolos dydį, prievolės įvykdymo uždelsimo terminus, ieškovo ir atsakovo turtinę padėtį, aplinkybę, kad atsakovas su ieškiniu iš dalies sutiko, tačiau daugiau kaip 2 m. su ieškovu neatsiskaitė, atmetė atsakovo prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą (CPK 284 str.). Tokią išvadą teismas grindė tuo, kad bylos šalys - vienodi ūkio subjektai, todėl sprendimo įvykdymo išdėstymas pažeistų teisėtus ieškovo interesus bei teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principus.

21III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

22Atsakovas AB firma „VITI“ apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 205-220) prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 26 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, ir sumažinti priteistinos skolos dydį iki 260 067,69 Lt, delspinigių ir palūkanų (minimalių nuostolių), taikant 8 % dydžio metinių palūkanų normą, - iki 45 597,30 Lt, priteisti iki 8 % dydžio procesines palūkanas, iki 1 000 Lt sumažinti priteistinas atstovavimo išlaidas, sumažinti priteistiną žyminį mokestį, sprendimo vykdymą išdėstyti apytikriai 3 metams, nustatant pareigą mokėti ne daugiau kaip 7 000 Lt/mėn. Apeliacinį skundą motyvuoja materialinės ir proceso teisės normų pažeidimu bei nukrypimu nuo teismų praktikos, o būtent:

231. Skundžiamas sprendimas yra vienpusiškas ir paviršutiniškas, nes pirmosios instancijos teismas jį priėmė remdamasis išimtinai ieškovo pateiktais įrodymais (lentele „Dėl UAB „Parama“ ir AB firma „VITI“ tarpusavio atsiskaitymų) ir, atvirkščiai, nevertino atsakovo pateiktų mokėjimų nurodymų ir argumentų, kurie paneigia ieškovo sudarytos lentelės duomenų pagrįstumą. Teismas nepaaiškino, kodėl iš atsakovo pripažįstamos 328 124,91 Lt (157 853 Lt už Paluknės projektą ir 170 271,91 Lt už Vilkpėdės projektą) skolos ieškovui neminusavo 68 057,22 Lt (35 455,73 Lt – 930,34 Lt – 17 986 Lt – 958,80 Lt – 495,72 Lt – 456 Lt – 1 362,90 Lt – 2 966 Lt – 6 429,82 Lt – 1 015,91 Lt).

242. Dėl ieškovo 2007 m. gegužės mėn. atliktų darbų Paluknio objekte:

25a) ieškovas reikalauja iš atsakovo 168 679 Lt už 2007 m. gegužės mėn. atliktus darbus pagal atliktų darbų aktus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3. Neteisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neginčijo darbų atlikimo fakto, nereiškė jokių pretenzijų, todėl atsakovo atsikirtimai traktuotini kaip išsisukinėjimas. Atsakovas nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ieškovas 2007 m. gegužės mėn. darbų arba neatliko (t. y. ieškovas juos atliko anksčiau ir anksčiau atsakovas už juos sumokėjo), arba atliko papildomus darbus, dėl kurių bylos šalys nesitarė. Kadangi ieškovas dalies ginčo darbų 2007 m. gegužės mėn. neatliko, atsakovas negali reikšti pretenzijų dėl neatliekamų darbų netinkamumo ar nekokybiškumo. Kadangi atsakovas dalį ginčo darbų buvo atlikęs anksčiau, atsakovas nereiškė pretenzijų dėl statybos rangos sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Kad sutartį ieškovas įvykdė, netiesiogiai patvirtina ta aplinkybė, jog Paluknės objektas pripažintas tinkamu naudoti. Valstybinė statybos priežiūros komisija Paluknės objektą tikrino visą 2007 m. gegužės mėn. Jei tuo metu ieškovas būtų atlikęs 2007 m. atliktų darbų aktuose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 nurodytus darbus (gaminęs ir montavęs metalines konstrukcijas pastatų karkasui, dengęs sienas plokštėmis, atlikęs stogo skardinimo darbus, t. t.), valstybinė komisija nebūtų galėjusi lygiagrečiai tikrinti objekto, nes jis akivaizdžiai būtų nepabaigtas. Darbus, kurie nenumatyti sutartyje, ieškovas atlieka savo lėšomis (statybos rangos sutarties 5.3.10. p.). Ieškovas nederino su atsakovu papildomų darbų, todėl pagal CK 6.653 straipsnio 4 dalį neturi teisės reikalauti už juos sumokėti;

26b) atliktų darbų aktas – dvišalis realinis sandoris, todėl jis laikomas sudarytas, kai viena šalis perduoda kitai šaliai daiktą. Bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš statybos rangos teisinių santykių kilusiuose ginčuose yra tokia, kad užsakovui pakanka nurodytų atliktų darbų trūkumus (darbų neatlikimą), o rangovas turi įrodyti jo atsakomybę šalinančias aplinkybes, taigi ir darbų atlikimą. Defektų faktą privalo įrodyti užsakovas, bet jų susidarymo priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę, – rangovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004). Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikalavo iš atsakovo įrodyti, kokių darbų ieškovas neatliko;

27c) liudytoją L. P. supažindinus su pirmosios instancijos teismo sprendime įrašytu jo teismo posėdyje duotų parodymų turiniu, pastarasis nusistebėjo dėl jo parodymų iškraipymo ir yra pasirengęs apeliacinės instancijos teisme būti apklausiamas pakartotinai;

28d) pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas, nustatydamas, kad ieškovas vienašališkai pasirašė 2007 m. gegužės mėn. atliktų darbų aktus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, nors taip iš tiesų nebuvo ir ieškovas to neteigė. Ieškovas atliktų darbų aktus pateikdavo atsakovo buhalterijai. Atsakovo buhalterija išrašydavo sąskaitą faktūrą už genrangovines paslaugas, tada šie dokumentai atsidurdavo atsakovo statybos skyriuje. Ieškovas perduodavo darbus, o darbus patikrinęs atsakovas juos priimdavo arba ne. Ieškovas 2007 m. gegužės mėn. atliktų darbų aktus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 pateikė atsakovo buhalterijai, bet darbų atsakovui neperdavė. Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti atliktų darbų aktą, turi nurodyti atsisakymo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Jeigu, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, jį pasirašyti vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005). 2007 m. gegužės mėn. atliktų darbų aktuose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 nėra nurodyta apie atsakovo atsisakymą pasirašyti, todėl ieškovas neturėjo teisės vienašališkai pasirašyti aktų ir to nepadarė. Atsakovui ginčijant darbų atlikimo faktą, CK 6.694 straipsnio 4 dalis dėl vienašalio atliktų darbų perdavimo akto galiojimo netaikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2005);

29e) PVM sąskaitos faktūros išrašymas – vienašalis aktas, sukuriantis šį mokestinį dokumentą išrašiusiam asmeniui prievolę sumokėti nustatyto dydžio mokestį valstybei, tačiau vien šio dokumento pagrindu civiliniai teisiniai santykiai tarp šalių neatsiranda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1040/2003). Todėl pirmosios instancijos teismo motyvas, esą ieškovo išrašytos PVM sąskaitos faktūros įrodo ieškovo darbų atlikimo aktą, klaidingas;

30f) pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad ieškovas turėjo sumokėti atsakovui už sunaudotą elektros energiją, o paskutinį kartą sąskaitą už sunaudotą elektros energiją atsakovas išrašė 2007 m. kovo mėn.

313. Atsakovas skolingas ieškovui 260 067,69 Lt, todėl būtent nuo šios sumos skaičiuotini delspinigiai ir palūkanos, kurios laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 25 d. iki 2007 m. lapkričio 14 d. sudaro 45 597,30 Lt. Atkreipia dėmesį, kad 0,01 % dydžio delspinigius numatė tik statybos rangos sutartis, o ieškovas delspinigius skaičiuoja taip pat ir už Vilkpėdės projektą, vykdytą pagal žodinį susitarimą, nors susitarimas dėl delspinigių turi būti rašytinis (CK 6.71 str. 1 d., 6.72 str.).

32Pabrėžia, kad ieškovo reikalaujama bendra minimalių nuostolių (delspinigių ir palūkanų) suma sudaro beveik 1/5 ieškinio sumos. Mano, kad yra pagrindas pagal CK 6.258 straipsnio 3 dalį minimalių nuostolių sumą mažinti. Be to, pastaruoju metu VILIBOR mažėja, tad bendras metinis minimalių nuostolių dydis galėtų būti ne didesnis kaip 8 %.

334. Dėl atstovavimo išlaidų: pasak atsakovo, ieškovo atstovavimo išlaidos nuo 10 030 Lt mažintinos iki 1 000 Lt, o taikant CPK 93 straipsnio 2 dalį priteistinos dar mažesnės. Byloje pareikšti elementarūs reikalavimai dėl skolos, delspinigių, palūkanų priteisimo. Ieškovas keliskart tikslino ieškinį, bet tik todėl, kad negalėjo aiškiai išdėstyti ieškinio elementų. Byla nesudėtinga, nereikalauja specialių žinių, nėra jokių naujų teisinių klausimų, advokatui nereikėjo vykti į kitą miestą, ieškovo atstovai dalyvavo 5-6 posėdžiuose, kurių bendra trukmė buvo apie 8 h.

345. Patenkinus apeliacinį skundą, turėtų būti iš naujo perskirstomas ir priteistinas žyminis mokestis.

356. Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo: atsakovas specializuojasi gyvenamųjų namų statybos srityje. Dėl šalį apėmusios ekonominės krizės ir bankų sugriežtintos kredito išdavimo politikos gyvenamųjų būstų pardavimas stringa, atsakovas neturi užtektinai apyvartinių lėšų iškart atsiskaityti su visais kreditoriais. Beveik 12 mln. Lt atsakovui skolingi tretieji asmenys. Atsakovas turi turto už 104 mln. Lt. Taigi skolos ieškovui suma nėra tokio dydžio, kad privestų atsakovą prie bankroto, tačiau atsakovo verslas, susijęs su nekilnojamuoju turtu, išgyvena ne pačius geriausius laikus. Atsakovas gauna pajamų ne tik iš parduodamų naujos statybos butų pardavimo, bet ir iš nuomos bei kitokios veiklos. Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2010 m. kovo 7 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-271/2010) nurodyta, kad išdėstant teismo sprendimo įvykdymą reikšmės gali turėti tai, jog asmuo vysto gamybą, gauna nuolatines pajamas ir turi realias galimybes atsiskaityti pagal kitos šalies naudai priimtą sprendimą, 2002 m. gruodžio 11 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-1528/2002) - kad reikia įvertinti, ar bus reali galimybė skolininkui per tam tikrą laikotarpį įvykdyti teismo sprendimą. Jei atsakovas bus priverstas didelę pinigų sumą iš karto sumokėti ieškovui, gali nukentėti kiti kreditoriai: darbuotojai, valstybės, socialinio draudimo biudžetas, o atsakovui būtų užkirstas kelias dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

36Išdėsčios sprendimo vykdymą teismo sprendimas nebus paneigtas, jei prašomas išdėstymo laikotarpis yra neilgas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006). Ieškovo interesai nebus pažeisti, nes procesinės palūkanos priteisiamos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

37Ieškovas UAB „Parama“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 2-10) skundą laiko nepagrįstu ir prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Tvirtina, kad lentelėje „Dėl UAB „Parama“ ir AB firma „VITI“ tarpusavio atsiskaitymų (t. 2, b. l. 33-45) jis nurodė atsakovo minimus mokėjimo pavedimus, kokia dalimi, kokią sąskaitą padengiant mokėjimai buvo įskaitomi, taigi jau sumažino atsakovo skolos dydį, skaičiuodamas ieškinio sumą. Atsakovas nurodė mokėjimo pavedimus, padarytus 2005 m. gruodžio 14 d. Nr. 27477, 2006 m. sausio 20 Nr. 27737, 2006 m. vasario 15 d. Nr. 28030, 2006 m. vasario 23 d. Nr. 28082, 2006 m. kovo 10 d. 28236, bet išvardinti mokėjimo pavedimai susiję su objekte Taikos pr. 66, Klaipėda, atliktais statybos darbais. Atsakovas pagal 2006 m. kovo 1 d. susitarimą ir 2006 m. balandžio 28 d. statybos rangos sutartį yra skolingas ieškovui 610 506,73 Lt, t. y. nesumokėjo 6 880,73 Lt pagal 2007 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LAA 3764919, 402 024 Lt pagal 2007 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LLA3764937, 168 679 Lt pagal 2007 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LLA 3764952, 32 923 Lt pagal 2007 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LLA3764957.

38Atsakovas neneigia gavęs 2007 m. gegužės mėn. atliktų darbų aktus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, jų nepasirašęs ir neapmokėjęs. Kadangi atsakovas faktiškai atsisakė šiuos aktus pasirašyti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino juos kaip pasirašytus vienašališkai ieškovo ir taikė CK 6.694 straipsnio 4 dalį. Tą daryti leidžia teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2009). Atsakovas nepasinaudojo teise ginčyti 2007 m. gegužės mėn. atliktų darbų aktuose nurodytų darbų atlikimo fakto. Tokiu atveju ne ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad atliko aktuose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 nurodytus statybos darbus, bet atsakovas turi įrodyti, kad ieškovas jų neatliko. Ieškovas neatmeta galimybės, kad 2007 m. gegužės mėn. atliktų darbų aktuose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 nurodytus darbus galėjo atlikti anksčiau negu 2007 m. gegužės mėnesį, bet tikina, juos tikrai atlikęs, ir neigia, jog už juos atsakovas jau anksčiau yra sumokėjęs.

39Atsakovas prašo priteisti iki 8 % dydžio procesines palūkanas (vietoj 11,42 %) remdamasis tik savo nuožiūra. LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas – specialus įstatymas, turintis pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį nustatant palūkanas už pagal komercinius sandorius atliekamus pavėluotus mokėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 29 d. konsultacija Nr. A3-130). Įstatymo 3 straipsnio 4 dalis nustato, kaip turi būti skaičiuojamas palūkanų dydis: atitinkamo pusmečio (ad hoc - 2007 m. birželio 29 d.) VILIBOR vieno mėnesio palūkanų norma (4,72 %) didinama 7 procentiniais punktais.

40Ieškovo manymu, mažinti priteistinų atstovavimo išlaidų taip pat nėra įstatyminio pagrindo.

41Tiek ieškovas, tiek atsakovas specializuojasi nekilnojamojo turto statybų srityje, vadinasi, susiduria su panašiomis finansinėmis problemomis. Jei atsakovo prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo būtų patenkintas, atsakovo ūkinei komercinei veiklai būtų sudarytos daug palankesnės sąlygos, nors būtent ieškovas yra nukentėjusioji pusė.

42IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

43Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

44Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).

45Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais ir įvertintais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes, ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263, 302 str.).

46Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal 2006 m. balandžio 27 d. statybos rangos sutartį, atsakovas (gen. rangovas) AB-firma „VITI“ užsakė, o ieškovas (subrangovas) UAB „Parama“ įsipareigojo savo rizika, jėgomis, medžiagomis ir darbo sąnaudomis atlikti Valstybės sienos apsaugos tarnybos aviacijos bazės, adresu Paluknio kaimas, Trakų rajonas, statybos metalinių konstrukcijų montavimo darbus pagal lokalinę sąmatą (Priedas Nr. 1), atsakovas įsipareigojo kokybiškai atliktus ir užbaigtus darbus priimti ir už juos sumokėti sutartyje numatytą kainą – 2 056 538 Lt su PVM (t. 1, b. l. 25-28; t. 3, b. l. 57-60). Atsakovas priėmė ieškovo atliktus darbus pagal šešis 2006 m. rugsėjo mėn., lapkričio mėn., 2007 m. sausio mėn., kovo mėn. atliktų darbų aktus, F3 pažymas ir jų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas-faktūras už bendrą 1 798 604 Lt sumą (t. 1, b. l. 12-15, 31-34, 145-158). Trijų 2007 m. gegužės mėn. atliktų darbų aktų (t. 1, b. l. 159-167), kuriuose nurodytų darbų bendra vertė 168 679 Lt, atsakovas nepasirašė ir už šiuos darbus ieškovui nesumokėjo (t. 1, b. l. 11, 35, 159-167). Objektas buvo pastatytas, 2007 m. gegužės 31 d. pripažintas tinkamu naudoti ir perduotas užsakovui Valstybės sienos aspsaugos tarnybai prie LR VRM (t. 2, b. l. 22).

472006 m. kovo 1 d. bylos šalys susitarė dėl lifto šachtų ir balkonų metalo konstrukcijų gamybos ir montavimo darbų daugiabučiame gyvenamąjame name ( - ). Pagal šį susitarimą nuo 2006 m. kovo mėn. iki 207 m. rugpjūčio mėn. ieškovo atliktus 572 916,20 Lt vertės darbus ir šiai sumai ieškovo išrašytas PVM sąskaitas-faktūras atsakovas priėmė (t. 1, b. l. 16-17, 36; t. 2, b. l. 49, 50-52, 54-57, 59-61, 63-65, 68-73, 76-78, 80-83, 87-89).

48Pagal byloje esančius atsakovo mokėjimo nurodymus ir ieškovo sąskaitos išrašus, laikotarpiu nuo 2006 m. gegužės mėnesio iki 2007 m. gruodžio pabaigos už statybos montavimo darbus atsakovas sumokėjo ieškovui iš viso 1 859 949,20 Lt (t. 1, b. l. 129-138; t. 2, b. l. 47-48, 53, 58, 62, 67, 75, 79, 84-86, 90-91, 93-101, 163-164).

49Byloje sprendžiamas ginčas dėl dalies statybos subrangos darbų Paluknio objekte priėmimo ir perdavimo bei statybos subrangos darbų Paluknio ir Vilkpėdės objektuose apmokėjimo.

50Dėl vienašališkai pasirašytų darbų priėmimo-perdavimo aktų juridinės galios ir teisinių padarinių

51Pagal statybos rangos sutartį pagrindinė rangovo pareiga yra per sutartą terminą atlikti statybos darbus pagal užsakovo užduotį, o užsakovo – sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Atlikęs sutartus darbus, rangovas praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o šis turi nedelsiant pradėti jų priėmimą. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.694 straipsnio 4 dalis), kuris yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis); nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Pagal CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatas, priėmimo perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jame turi būti nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymima apie darbų trūkumus, nustatoma jų pašalinimo tvarką ir sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Glijas v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Alrosta“ v. UAB „Immobilitas“, bylos Nr. 3K-3-19/2009).

52Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų, spręsdamas dėl subrangovo vienašališkai pasirašytų aktų vertinimo. Šioje byloje statybos rangos sutarties šalių ginčas yra kilęs dėl Paluknio objekte subrangovo (ieškovo) darbų, užfiksuotų vienašališkai subrangovo pasirašytuose 2007 m. gegužės mėn. atliktų darbų aktuose Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 ir F-3 pažymose ( t. 1, b. l. 11, 159-167), atlikimo fakto ir rangovo (atsakovo) piniginės prievolės subrangovui atsiskaityti už atliktus darbus egzistavimo. Šiais aktais turėjo būti tarp šalių įformintas atliktų darbų perdavimas ir priėmimas. Atsakovas nurodytų atliktų darbų aktų nepasirašė, nors pastatytą statinį perdavė užsakovui, kuris ir naudojasi ieškovo atliktais darbais. Nurodytuose aktuose ieškovas nėra padaręs įrašo apie atsakovo atsisakymą pasirašyti aktus. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad šie aktai, F-3 pažymos ir jų pagrindu išrašyta PVM sąskaita-faktūra už 168 679 Lt buvo pateikti atsakovui (t. 1, b. l. 35). Tai patvirtina ir atsakovo darbuotojo parašas sąskaitoje apie jos gavimą.

53CK 6.694 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbų priėmimo-perdavimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta sutartis, šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbų priėmimą organizuoja ir atlieka užsakovas savo lėšomis, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis. Pagal šią įstatymo normą šalys tarpusavio susitarimu gali susitarti rangos sutartyje, kas organizuoja darbų priėmimą - užsakovas ar rangovas. Šalims statybos rangos sutartyje neapibrėžus mokėjimo sąlygų, laikoma, kad užsakovas turi sumokėti už atliktą darbą, perdavus jam visą tinkamai atliktą darbą (CK 6.655 straipsnio 1 dalis). Už atliktus darbus gali būti mokama iš anksto, taip pat periodiškai, už atskirus darbų etapus arba priėmus rezultatą. CK nedetalizuoja apmokėjimo tvarkos, tik nurodo, kad už atliktą darbą užsakovas apmoka sutartyje nustatytais terminais ir tvarka (CK 6.687 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju šalys statybos rangos sutartyje susitarė dėl statybos darbų priėmimo-perdavimo ir apmokėjimo tvarkos. Už per mėnesį atliktus ir priimtus darbus rangovas moka subrangovui per 56 kalendorines dienas po atliktų darbų aktų F-2, F-3 pasirašymo ir PVM sąskaitų-faktūrų pateikimo, rangovui gavus iš užsakovo apmokėjimą už tą mėnesį atliktus darbus (Rangos sutarties 2.3 punktas). Pagal sutarties 3.1 ir 3.2 punktus subrangovas (ieškovas) įsipareigojo kiekvieno mėnesio 25 d. pateikti rangovui (atsakovui) atliktų darbų aktus F-2, F-3, panaudotų medžiagų sertifikatus bei išpildomas geodezines nuotraukas; gavęs rangovo pasirašytus atliktų darbų aktus, turi pateikti rangovui PVM sąskaitas-faktūras. Ieškovas įsipareigojo perduoti atsakovui visus sutartyje nurodytus darbus (Rangos sutarties 5.3.1. p.), o atsakovas įsipareigojo priimti iš ieškovo faktiškai ir kokybiškai atliktus ir baigtus darbus ir už juos sumokėti sutartyje numatyta tvarka ir terminais (rangos sutarties 5.2.4. p.). Iš ieškovo atstovo paaiškinimų ir liudytoju apklausto Paluknio objekte projekto vadovu buvusio atsakovo darbuotojo L. P. parodymų seka, kad šiame statybos objekte buvo susiklosčiusi tokia atliktų darbų priėmimo praktika, pagal kurią subrangovo (ieškovo) per mėnesį atliktus darbus atsakovas priimdavo ir aktus pasirašydavo tik po to, kai šiuos darbus priimdavo užsakovas. Nors šalys sutartyje ir aptarė darbų rezultato priėmimo-perdavimo tvarką, apmokėjimą už darbus, tačiau vykdydamos sutartį neišvengė ginčų. Apeliantas nurodo, kad 2007 m. gegužės mėn. aktuose nurodytų darbų ieškovas neatliko, ieškovas - kad atsakovas vengia apmokėti už atliktus darbus.

54Tiek pagal bendrųjų rangos sutartinius santykius reglamentuojančių, tiek pagal specialiųjų statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų (CK 6.662, 6.694 straipsniai), kuriose nustatytas darbų perdavimas ir priėmimas, nuostatas pareiga priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus tenka užsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Ekama“ v. UAB „Versenta“, bylos Nr. 3K-3-413/2005; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sigeta“ v. UAB „Kriautė“, bylos Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Glijas“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-484/2007; ir kt.). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus.

55Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė aplinkybių, susijusių su ginčo darbų atlikimu, įrodinėjimo naštą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra speciali, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiuose kaip priemonė, užkertanti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas. Užsakovo interesų apsaugą užtikrina įstatyme įtvirtinta jo teisė ginčyti tokį aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Glijas“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-484/2007). Darbų priėmimo-perdavimo aktas yra įrodymų šaltinis apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Autokaustos statyba“ v. UAB „Aviacijos paslaugų centras“, bylos Nr. 3K-3-361/2007). Esant tokiai įstatymo įtvirtintai ir teismų praktikos išplėtotai vienašališkai pasirašyto akto teisiniai galiai, nagrinėjamoje byloje atsakovas, nesutikdamas su ieškovo vienašališkai pasirašytais aktais, turi teisę juos ginčyti, todėl jam tenka pareiga įrodyti aktų neteisėtumą ir nepagrįstumą.

56Minėta, kad nagrinėjamoje byloje ginčo atliktų darbų aktų atsakovas nepasirašė, juose ieškovas nėra padaręs įrašo apie atsakovo atsisakymą pasirašyti aktus. Byloje nekilo ginčo dėl ieškovo sutartinės prievolės perduoti atsakovui atliktus darbus tinkamo vykdymo. Nagrinėjamojoje byloje atsakovas nenurodė ir neįrodinėjo aplinkybių, jog subrangovas (ieškovas) pažeidė viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl to įvykdymas jam, kaip užsakovui, prarado prasmę arba kad pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami. Atsakovas taip pat nenurodė ir neįrodinėjo, kad yra nustatyti aktuose nurodytų darbų trūkumai, dėl kurių darbų rezultato neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas neginčija 2007 m. gegužės mėn. atliktų darbų aktų įstatyme numatytais pagrindais (CK 6.652 str. 4 d., 6.694 str. 5 ir 6 d.). Pirmosios instancijos teisme atsisakymą pasirašyti atliktų darbų aktus ir priimti atliktų darbų rezultatą atsakovas grindė tuo, kad akte Nr. 1 (t. 1, b. l. 159-161) nurodyti darbai galėjo būti atlikti ankščiau ir juos atsakovas galėjo būti priėmęs ankstesniais aktais bei apmokėjęs, kad dėl aktuose Nr. 2 ir Nr. 3 (t. 1, b. l. 162-167) nurodytų papildomų, techniniame projekte nenumatytų darbų, šalys nesitarė, atsakovas jų neužsakė, o ieškovas juos atliko savo rizika. Apeliacinės instancijos teisme atsakovas teigia, kad visuose trijuose aktuose nurodyti darbai neatlikti, todėl atsakovas neturėjo pareigos juos priimti. Atsakovas neįrodinėjo, kurie ginčo akte Nr. 1 nurodyti darbai dubliuoja ankstesniais aktais (t. 1, b. l. 145-158) atsakovo priimtus darbus. Iš ginčo akto Nr. 1 ir ankstesnių atsakovo priimtų darbų aktų turinio analizės nėra pagrindo spręsti, kad ginčo akte yra nurodyti ankstesni, jau priimti darbai. Nėra pagrindo nesutikti su ieškovo ir liudytojo L. P. nurodyta aplinkybe, kad ginčo aktų darbai galėjo būti atliekami ankstesniais mėnesiais, tačiau aktai dėl jų surašyti tik gegužę dėl komplikuoto darbų perdavimo užsakovui. Šių aplinkybių atsakovas nepaneigė. Apeliacinės instancijos teismui ieškovo pateikti duomenys liudija, kad ginčo aktuose Nr. 2 ir Nr. 3 nurodytus papildomus darbus ieškovas atliko atsakovo užsakymu (t. 3, b. l. 83-84), tą paliudijo ir statinio statybą kuravęs atsakovo darbuotojas L. P. , kuris iš esmės pripažino šiuose aktuose nurodytų papildomų darbų atlikimo faktą. Tai, kad šalys raštu nesuderino papildomų darbų apimčių ir jų kainos, kai bendra pagal rangos sutartį atliktų darbų vertė neviršija sutartinės kainos, nesudaro pagrindo pripažinti, kad šie darbai atlikti ieškovo rizika ir atsakovas neturi pareigos už juos sumokėti. Todėl kolegija laiko nepagrįstais apelianto argumentus dėl sutarties 5.3.10 punkto šiuo atveju taikymo ir ieškovo pareigos savo lėšomis kompensuoti atsakovo užsakymu atliktus papildomus darbus. Ginčo aktuose nurodytų darbų nefiksavimas statybos darbų žurnale neduoda pagrindo konstatuoti šių darbų neatlikimą ir aktų negaliojimą. Atsakovas nepaneigė antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoto ginčo aktuose nurodytų darbų rezultatų egzistavimo (t. 1, b. l. 175-214). Be to, pagal šalių sudarytos statybos rangos sutarties 5.3.3. punktą, numatantį ieškovo pareigą kas mėnesį mokėti atsakovui 1 procentą nuo atliktų darbų vertės už gen. rangovo paslaugas, atsakovas yra pateikęs ieškovui 1 686,79 Lt sumos 2007 m. gegužės 31 d. sąskaitą už gen. rangovo paslaugas Paluknio objekte, kas sudaro 1 procentą nuo ginčo aktuose nurodytų atliktų darbų vertės (t. 2, b. l. 92). Tai leidžia spręsti, kad atsakovas pripažino ginčo aktuose nurodytų darbų atlikimo faktą. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad nenustačius pagrindo atsisakyti priimti darbus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino ginčo atliktų darbų aktų negaliojančiais.

57Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sigeta“ v. UAB „Kriautė“, bylos Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Glijas“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-484/2007; ir kt.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Glijas“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-484/2007). Byloje nustatyta, kad šalių sudarytoje rangos sutartyje nurodyti darbai yra atlikti pagal sutartyje numatytas darbų apimtis, kad ieškovo įrengtos administracinio-gamybinio pastato konstrukcijos ir papildomai atliktų darbų rezultatai užsakovo naudojami pagal paskirtį, todėl atsakovas negali atsisakyti priimti darbų rezultato ir privalo atsiskaityti su ieškovu už tinkamai atliktus darbus (rangos sutarties 5.2.4 p., CK 6.681 str. 1 d.). Ieškovo reikalavimas sumokėti 168 679 Lt pagal 2007 m. gegužės mėn. aktus teismo pagrįstai pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

58Dėl atsakovo skolos dydžio

59Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas yra įsiskolinęs ieškovui už statybos darbus Paluknio ir Vilkpėdės objektuose ir priteisė atitinkamai 577 583,73 Lt skolos pagal 2006 m. balandžio 28 d. statybos rangos sutartį ir 32 923 Lt pagal 2006 m. kovo 1 d. susitarimą. Nustatydamas atsakovo įsipareigojimų dydį, teismas rėmėsi byloje esančiais mokėjimų dokumentais, ieškovo sudaryta lentele-suvestine „Dėl UAB „Parama“ ir AB firma „VITI“ tarpusavio atsiskaitymų“. Apeliantas kvestionuoja teismo sprendimą šioje dalyje, motyvuodamas nevisapusišku ir neišsamiu byloje esančių įrodymų, susijusių su atsakovo vykdytais mokėjimais ieškovui, vertinimu. Šiuos apelianto argumentus kolegija laiko nepagrįstais ir juos atmeta.

60Byloje nustatyta, kad pagal 2006 m. balandžio 28 d. statybos rangos sutartį Paluknio objekte ieškovas atliko darbų už 1 967 283 Lt (1 798 604 Lt (neginčo darbai) + 168 679 Lt (ginčyti darbai)) (t. 1, b. l. 12-15, 31-34, 145-158, 159-167) ir pagal 2006 m. kovo 1 d. susitarimą Vilkpėdės objekte už 572 916,20 Lt. Pagal statybos rangos sutarties 2.3 punktą, už per mėnesį atliktus ir priimtus darbus rangovas moka subrangovui per 56 kalendorines dienas po atliktų darbų aktų F-2, F-3 pasirašymo ir PVM sąskaitų-faktūrų pateikimo, rangovui gavus iš užsakovo apmokėjimą už tą mėnesį atliktus darbus. Apmokėjimo už atliktus darbus Vilkpėdės objekte terminas buvo nustatomas sąskaitose-faktūrose.

61Atsiskaitymams už atliktus darbus abiejuose objektuose nuo 2006 m. kovo 31 d. iki 2007 m. liepos 31 d. ieškovas išrašė atsakovui PVM sąskaitas-faktūras, kurias šis priėmė (t. 1, b. l. 31-36; t. 2, b. l. 49, 52, 54-55, 59, 63, 68, 71, 76, 80-81, 87). Mokėjimus ieškovui atsakovas vykdė nereguliariai, mokėjimo dokumentuose ne visada pakankamai identifikuodamas mokėjimo paskirtį. Pagal pirmosios instancijos teismo vertintus ieškovo pateiktų jo sąskaitos išrašų bei lentelės duomenis (t. 2, b. l. 33-45, 47-48, 53, 58, 62, 67, 75, 79, 84-86, 90-91, 93-101), kurie atitinka atsakovo pateiktų mokėjimo nurodymų duomenis (t. 1, b. l. 129-138; t. 2, b. l. 163-164), už statybos montavimo darbus aptariamuose objektuose nuo 2006 m. gegužės 16 d. iki 2007 m. gruodžio 22 d. atsakovas yra sumokėjęs ieškovui iš viso 1 859 949,20 Lt. Mokėjimo dokumentais, kuriuose atsakovas nurodė apie avanso Paluknio objekte mokėjimą, apie atsiskaitymą už statybos montavimo darbus Paluknio ar Vilkpėdės objektuose (t. 1, b. l. 129, 131-132, 133-134; t. 2, b. l. 47-48, 58, 62, 84-85, 90-94, 163-164), sumokėtas sumas ieškovas skyrė atsakovo pareikštuose objektuose atliktų darbų apmokėjimui. 2006 m. liepos 6 d. atliktą 50 751 Lt mokėjimą už statybos montavimo darbus (t. 1, b. l. 129; t. 2, b. l. 53) ieškovas pagrįstai priskyrė atsiskaitymui pagal tos pačios sumos 2006 m. balandžio 28 d. PVM sąskaitą-faktūrą už darbus Vilkpėdės objekte (t. 2, b. l. 55-57). Kitus atsakovo mokėjimus, kuriuose nėra pareikšta kokiai prievolei įvykdyti skiriamos įmokos (t. 1, b. l. 130-132, 135-138; t. 2, b. l. 67, 75, 79, 86, 95-101), ieškovas paskirstė pagal CK 6.55 straipsnio 2 dalyje numatytas taisykles.

62Įstatymas draudžia skolininkui be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, vietoj įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas suėjęs (CK 6.55 str. 1 d.). Nuo 2005 m. gruodžio 14 d. iki 2006 m. kovo 6 d. atsakovo vykdytų ieškovui mokėjimų už statybos montavimo darbus, kurių bendra suma 318 446,09 Lt, (t. 2, b. l. 158-162) pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino atsiskaitymais už darbus aptariamuose objektuose, nes šie mokėjimai buvo atlikti iki šalių statybos rangos santykių Paluknio ir Vilkpėdės objektuose atsiradimo ir iki pirmųjų sąskaitų-faktūrų už atliktus darbus juose išrašymo. Ieškovas nurodė, o atsakovas nepaneigė, kad šie mokėjimai buvo skirti atsiskaitymui už darbus kitame, su šioje byloje nagrinėjamais objektais nesusijusiame statybos objekte.

63Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad nustatydamas skolos dydį pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškovo įsipareigojimų atsakovui. Spręsdamas dėl atsakovo skolų dydžio teismas rėmėsi ieškovo sudarytomis lentele dėl šalių tarpusavio atsiskaitymų ir atsakovo įsiskolinimo pagal sąskaitas sumine suvestine (t. 2, b. l. 33-45, 46), pagal kurių duomenis atsakovo įsiskolinimas ieškovui sumažintas 69 744,07 Lt sumos ieškovo įsipareigojimais atsakovui. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas, vykdydamas statybos rangos darbus Paluknio ir Vilkpėdės objektuose, turėjo skolinių įsipareigojimų atsakovui. Šalių į bylą pateikti mokėjimo dokumentai (mokėjimo nurodymas, atsakovo ieškovui išrašytos sąskaitos-faktūros) patvirtina, kad ieškovas atsakovui turėjo sumokėti 35 455,73 Lt už Paluknio objektui pirktus metalo gaminius (t. 2, b.l. 9), 456 Lt už kopėčias (t. 2, b. l. 46), už šiukšlių išvežimą ir transporto paslaugas Paluknio objekte iš viso 2 293,24 Lt (t. 2, b. l. 10-12, 74), už gen. rangovo paslaugas Paluknio objekte pagal statybos rangos sutarties 5.3.3 punktą iš viso 19 672,85 Lt (t. 2, b. l. 13-17, 92), už sunaudotą elektros energiją Paluknio objekte iš viso 1 454,52 Lt (t. 2, b. l. 20-21), 2 966 Lt už defektų ištaisymą (t. 2, b. l. 102), už stiklo paketų keitimą Vilkpėdės objekte iš viso 7 445,73 Lt (t. 2, b. l. 18-19). Šias savo skolas ieškovas įskaitė į atsakovo įsiskolinimus, taip sumažindamas jų sumas, ir tai atspindėjo teismo įvertintuose bylos duomenyse.

64Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo skolų už statybos darbus abiejuose objektuose iš ieškovo sudarytos šalių tarpusavio atsiskaitymų lentelės bei jos duomenis pagrindžiančių byloje esančių mokėjimo dokumentų, teisingai nustatė atsakovo įsiskolinimų sumas, todėl keisti sprendimą šioje dalyje apelianto nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

65Dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo

66Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo mokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 str.), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus, kurių dydis nustatomas sutartimi dėl netesybų (t. y. sutartinius nuostolius). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo prievolę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. T. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr.3K-3-401/2008, ir kt.). Nagrinėjamoje byloje ieškovas, remdamasis tuo, kad atsakovas pažeidė prievolę atsiskaityti pagal statybos rangos sutartį, prašė teismo priteisti iš jo skolą ir sutartyje sulygtas 0,01 procento dydžio, t. y. 20 973,48 Lt., netesybas (t. 1, b. l. 10). Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą patenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo ieškovui prašomą delspinigių sumą. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais, kad delspinigius ieškovas skaičiavo ne tik už skolos, atsiradusios iš netesybas numačiusios statybos rangos sutarties, sumą, bet ir už iš žodinio šalių susitarimo susidariusią skolą. Tokia išvada darytina įvertinus delspinigių apskaičiavimo lentelėje (t. 1, b. l. 10) nurodytą skolos, už kurią skaičiuoti delspinigiai, sumą, kuri sutampa su ieškovo patikslintu ieškiniu reikalaujama priteisti bendra, pagal rašytinę sutartį ir žodinį susitarimą susidariusios skolos suma (t. 1, b. l. 5-9). Įstatymas reikalauja, kad dėl netesybų turi būti susitarta raštu (CK 6.72 str.), todėl sutartinės netesybos negali būti skaičiuojamos už prievolės, atsiradusios iš žodinio susitarimo, netinkamą vykdymą. Delspinigių skaičiavimo lentelėje ieškovas nurodė, kad per paskutinius šešis (iki ieškinio padavimo) mėnesius, t. y. nuo 2007 m. gegužės 15 d. iki 2007 m. lapkričio 14 d., susidarė 20 973,48 Lt delspinigių. Iš skolos sumos, nuo kurios ieškovas skaičiavo 0,01 % delspinigius, o pirmosios instancijos teismas šią ieškinio dalį tenkino visiškai, reikia minusuoti 32 932 Lt skolą už darbus, atliktus objekte Vilkpėdės objekte pagal 2006 m. kovo 1 d. žodinį susitarimą. Tokiu atveju 32 932 Lt minusuojami iš delspinigių skaičiavimo lentelės 9-13 eilučių, kurios apima laikotarpį nuo 2007 m. liepos 31 d. iki 2007 m. lapkričio 14 d. Iš delspinigių skaičiavimo lentelės 9-13 eilučių atėmus 32 932 Lt, vietoj ieškovo laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 31 d. iki 2007 m. lapkričio 14 d. apskaičiuotų 12 801,63 Lt delspinigių gaunasi 12 005,97 Lt delspinigių. Taigi bendra ieškovui iš atsakovo priteistinų delspinigių suma sumažėja 795,66 Lt (12 801,63 Lt – 12 005,97 Lt) arba nuo 20 973,48 Lt iki 20 177,82 Lt.

67Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl ieškovo teisės pagal specialų Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą gauti iš atsakovo palūkanas, kurios yra minimalūs ieškovo nuostoliai, atsiradę dėl atsakovo netinkamo prievolės vykdymo. Pagal šį įstatymą ir CK 6.37 straipsnio 2 dalį ieškovas turi teisę ir į procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šias ieškovo teises pirmosios instancijos teismas pripažino ir reikalavimus šioje dalyje patenkino. Atsakovas iš esmės nekvestionuoja ieškovo teisės į minimalių nuostolių atlyginimą palūkanų, įskaitant ir procesinių, forma, tačiau mano esant pagrindą pagal įstatymą paskaičiuotą ir priteistą 11,72 procentų palūkanų dydį sumažinti iki 8 procentų, o pagal specialaus įstatymo normas paskaičiuotos palūkanos už prievolės įvykdymo termino praleidimą, apelianto teigimu, negali viršyti 45 597,30 Lt. Apeliantas nurodo, kad ieškovo reikalaujama ir teismo patenkinta minimalių nuostolių suma sudaro beveik 20 procentų ieškinio sumos, tai neatitinka protingumo kriterijaus, todėl pagal CK 6.258 straipsnio 3 dalį minimalių nuostolių suma mažintina iki prašomo dydžio, remiantis visiems žinoma, todėl neįrodinėtina, aplinkybe apie VILIBOR mažėjimą ir tokių tendencijų išlikimą ateityje.

682000 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2000/35/EB dėl kovos su pavėluotu mokėjimu komerciniuose sandoriuose perkelta į nacionalinę teisę, 2003 m. gruodžio 9 d. priėmus Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą (toliau - Įstatymas). Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nagrinėjama civilinė byla iškelta 2007 metų antrąjį pusmetį, o 2007 m. metų I pusmetį (2007 m. birželio 29 d.) 1 mėnesio VILIBOR buvo lygus 4,72 %. 1 mėnesio VILIBOR dydį teismas padidino 7 procentiniais punktais ir priteisė ieškovui iš atsakovo 11,72 % metinių palūkanų nuo priteistos bendros 706 648,83 Lt sumos, skaičiuojant nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2007 m. gruodžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad palūkanų norma – tai vieno mėnesio VILIBOR (vidutinės tarpbankinės palūkanų normos, kuriomis bankai pageidauja (pasiruošę) paskolinti lėšų litais kitiems bankams) palūkanų norma, padidinta 7 procentiniais punktais. Įstatymo 3 straipsnio 4 dalis iš esmės atkartoja Direktyvos 2000/35/EB 3 straipsnio 1 dalies d punkto nuostatą apie palūkanų normos galiojimą (taikymą). Įstatymo 3 straipsnio 4 dalis numato, kad jei sutartis nenustato kitaip, palūkanų, kurias skolininkas turi sumokėti už pavėlavimą, dydis apskaičiuojamas taikant Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį galioja paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš pirmojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną, antrąjį metų pusmetį galioja paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš antrojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną. Atitinkamo laikotarpio atitinkamos trukmės (pvz., 1 nakties, 1 savaitės, 1 mėnesio, t. t.) VILIBOR dydį internete (http://www.lb.lt/statistics/statbrowser.aspx?group=7222) skelbia Lietuvos bankas. Skirtingais laikotarpiais tos pačios trukmės VILIBOR dydis skirtingas, nes nuolat svyruoja (tai didėja, tai mažėja). Nėra pagrindo manyti, kad bylos iškėlimo metu buvęs VILIBOR dydis (4,72 %) galioja pusmetį ir vėliau kas pusmetį turėtų būti perskaičiuojamas. Procesinių palūkanų dydis yra fiksuotas ir susietas su vieno mėnesio VILIBOR dydžiu, buvusiu praeitą pusmetį prieš iškeliant civilinę bylą. Toks procesinių palūkanų dydis išlieka visą konkrečios bylos nagrinėjimo (priteistos skolos išieškojimo) laikotarpį. VILIBOR dydžio pokyčiai (didėjimas ar mažėjimas) nagrinėjamai (išnagrinėtai) bylai įtakos neturi. Jie aktualūs vėliau (kitais pusmečiais) iškeltoms civilinėms byloms. Galimybės mažinti įstatymo nustatytą palūkanų dydį (VILIBOR + 7 %) Įstatymas nenumato. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė Įstatymo 3 straipsnio 4 dalį, todėl priteistinų procesinių palūkanų dydis (4,72 % + 7 % = 11,72 %) paliekamas nepakeistas, tik 795,66 Lt delspinigių suma iki 705 853,17 Lt sumažinama bendra priteistina suma, nuo kurios yra skaičiuojamos procesinės palūkanos.

69Dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo

70CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

71Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-495/2004). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracija v. E. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-594/2006). Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Sprendžiant teismo sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą, būtina atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

72Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą 36 mėnesiams mokant po 7 000 Lt kas mėnesį, atsižvelgęs į skolos dydį, prievolės įvykdymo uždelsimo terminus, ieškovo ir atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad nors atsakovas iš dalies sutiko su ieškiniu, tačiau su ieškovu daugiau kaip du metus neatsiskaito. Teismas įvertino vienodą šalių, kaip ūkio subjektų, padėtį, bei siekdamas išlaikyti interesų pusiausvyrą, sprendė, kad sprendimo vykdymo išdėstymas pažeistų teisėtus ieškovo interesus ir neatitiktų teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principų. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis kolegija sutinka ir sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai šiuo klausimu jų nepaneigia.

73Prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą atsakovas grindė 2009 m. kovo 31 d. balansu, pagal kurį atsakovo turimo turto vertė buvo 103 631 370 Lt, mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 64 712 528 Lt; balanso bei pelno (nuostolių) ataskaitos 2009 m. rugsėjo 31 dienai projektais, kurių duomenimis atsakovo grynasis pelnas – 718 986 Lt, turimas turtas – 103 825 506 Lt, įsipareigojimai – 64 417 992 Lt (t. 2, b. l. 132-133, 178-180); taip pat prašymu Vilniaus apskrities VMI atleisti nuo priskaičiuotų delspinigių (t. 2, b. l. 177). Su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė teismui paties parengtą pažymą bei VMI 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimą, kuriuo atsakovas atleistas nuo 32 112,71 Lt PVM delspinigių (t. 2, b. l. 221, 222-223). Šie duomenys nesuteikia pagrindo pripažinti, kad atsakovas yra nepajėgus sumokėti ieškovui skolą. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad bylos šalys iš esmės vykdo tą pačią nekilnojamojo turto statybų veiklą, todėl abi vienodai susiduria su tomis pačiomis ekonominio sunkmečio sukeltomis finansinėmis problemomis. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, kaip svarbią aplinkybę turėjo pagrindą vertinti atsakovo neveikimą, t. y. net ir pripažintos skolos nemokėjimą, kuris tęsiasi iki šiol. Byloje esantys atsakovo turtinės padėties duomenys ir jo nurodyti įsipareigojimai kitiems kontrahentams nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja išimtinis atvejis, kuriam esant būtų pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą prašomu būdu (7 000 Lt per mėnesį). Toks sprendimo vykdymas neabejotinai pažeistų teisėtus išieškotojo interesus gauti savo reikalavimo, kuris neįvykdytas nuo 2007 metų, patenkinimą, neatitiktų LR Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje, CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto lygiateisiškumo principo.

74Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų

75Pirmosios instancijos teisme ieškovui atstovavo advokatų kontoros „Smaliukas, Juodka ir partneriai“ advokatai (t. 1, b. l. 24, t. 2, b. l. 24-25, 172). Nuo 2007 m. lapkričio 9 d. iki 2008 m. liepos 11 d. advokatų kontora „Smaliukas, Juodka ir partneriai“ išrašė ieškovui šias PMV sąskaitas faktūras už teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme: 3 540 Lt (t. 1, b. l. 78), 944 Lt (t. 1, b. l. 79-80), 1 829 Lt (t. 1, b. l. 81-82), 944 Lt (t. 1, b. l. 83), 3 481 Lt (t. 2, b. l. 104-105), iš viso – 10 738 Lt. 2008 m. liepos 31 d. ieškovas pervedė advokatų kontorai 25 488 Lt (t. 1, b. l. 122). Vėliau ieškovo atstovai išrašė dar vieną PVM sąskaitą faktūrą už 2 714 Lt (t. 2, b. l. 106-107). Ieškovas prašė priteisti 10 030 Lt atstovavimo išlaidų (t. 2, b. l. 188). Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 9 000 Lt atstovavimo išlaidų. Apelianto įsitikinimu, priteista atstovavimo išlaidų suma gerokai viršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius, be to, nėra pagrindo taikyti maksimalių dydžių, todėl priteista atstovavimo išlaidų suma turėtų būti mažinama iki 1 000 Lt. Su šiais apelianto argumentais teisėjų kolegija sutinka iš dalies. Ieškovo advokatai rengė ieškinį ir jį du kartus tikslino, rengė dubliką ir dokumentus (kreipimąsi į antstolį, atsakymą į atsakovo prašymą, atsiliepimą), susijusius su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kitus dokumentus; dalyvavo iš viso 7 teismo posėdžiuose, bendra posėdžių trukmė 11 val. Atsižvelgiant į tuo metu buvusią bylos apimtį (2 t.), sudėtingumą (ginčijami klausimai dėl pagrindinės skolos, palūkanų, netesybų dydžio už du sandorius), atstovų darbo ir laiko sąnaudas, Rekomendacijų nustatytus maksimalius dydžius, kurių peržengti nėra pagrindo (CPK 98 str. 1-2 d.), ieškovui priteistina atstovavimo išlaidų suma mažinama ir suapvalinta priteisiama 5 000 Lt [(800 Lt x 2,5 už ieškinį) + (800 Lt x 1,5 už dubliką) + (800 Lt x 4 x 0,12 už kitus dokumentus) + (800 Lt x 11 val. x 0,15 už dalyvavimą posėdžiuose)].

76Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

77Atsakovas apeliaciniu skundu ginčijo 350 439,04 Lt pagrindinės skolos, 50 544,80 Lt palūkanų ir delspinigių priteisimą, sumokėjo 8 010 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 204). Apeliacinės instancijos teismas sumažino ieškovui iš atsakovo priteistinų delspinigių dydį 795,66 Lt, t. y. pakeitė 0,001 ginčijamo sprendimo dalį (795,66 Lt ÷ 400 983,84 Lt). Kadangi iš ieškovo atsakovui priteistina žyminio mokesčio suma sudarytų vos kelis centus (0,001 nuo 8 010 Lt), ši suma, remiantis protingumo ir proceso ekonomiškumo principais, nepriteisiama.

78Atsakovui apeliacinės instancijos teisme atstovavo adv. Kristina Balevičienė (t. 3, b. l. 109), išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų atsakovas nepateikė.

79Ieškovas sumokėjo advokatų kontorai „Smaliukas, Juodka ir partneriai“ 4 050 Lt honorarą už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme (t. 3, b. l. 41-45). Ieškovo atstovai dalyvavo 3 iš 4 apeliacinės instancijos teismo posėdžių, bendra jų trukmė 4 val., rengė atsiliepimą į skundą. Ieškovui iš esmės laimėjus bylą ir apeliacinės instancijos teisme, ieškovui iš atsakovo priteistini 1 440 Lt (800 Lt x 1,2 už atsiliepimą) + (800 Lt x 4 x 0,15 už dalyvavimą posėdžiuose) atstovavimo išlaidų (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

80Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

81Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 26 d. sprendimo dalį pakeisti ir ją išdėstyti taip:

82„Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės firmos „VITI“ 577 583,73 Lt skolos pagal 2006 m. balandžio 28 d. statybos rangos sutartį, 32 923 Lt skolos pagal 2006 m. kovo 1 d. susitarimą, 20 177,82 delspinigių ir 75 168,62 Lt palūkanų, iš viso - 705 853,17 Lt (septynis šimtus penkis tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt tris litus 17 ct.) ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Parama“ naudai.

83Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės firmos „VITI“ 11 066 Lt žyminio mokesčio ir 5 000 Lt išlaidų už advokato pagalbą, iš viso - 16 066 Lt (šešiolika tūkstančių šešiasdešimt šešis litus) bylinėjimo išlaidų ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Parama“ naudai.

84Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės firmos „VITI“ 11,72 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos, t. y. 705 853,17 Lt, nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2007 m. gruodžio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Parama“ naudai.“

85Likusią Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 26 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

86Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės firmos „VITI“ ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Parama“ 1 440 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt litų) atstovavimo išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. ieškovas UAB „Parama“ prašė priteisti iš atsakovo AB firmos „VITI“... 5. Bylos šalys 2006 m. balandžio 28 d. pasirašė statybos rangos sutartį,... 6. 2006 m. kovo 1 d. bylos šalys sudarė žodinį susitarimą, pagal kurį... 7. Dėl atsakovo nevykdomos piniginės prievolės ieškovas patyrė nuostolių,... 8. Atsakovas AB firma „VITI“ (t. 1, b. l. 64-65; t. 2., b. l. 146-153) (t. 1,... 9. Atsakovas teigė, kad pagal Statybos rangos sutartį ieškovas atliko ir... 10. Vilkpėdės objekte ieškovas atliko darbų ir pateikė medžiagų už bendrą... 11. Taigi iš viso atsakovas būtų skolingas ieškovui už ginčijamus statybos... 12. Kadangi pagrįsta skolos už darbus suma mažesnė, nei nurodo ieškovas, tuo... 13. Prasidėjus ekonominei krizei, atsakovas stokoja apyvartinių lėšų, todėl... 14. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 15. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 26 d. sprendimu (t. 2, b. l. 198-203)... 16. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bylos šalis sieja statybos rangos... 17. Teismas sprendė, kad atsakovas neapmokėjo 2007 m. gegužės 31 d. PVM... 18. Remdamasis Statybos rangos sutarties 8.1.1. punktu, teismas priteisė iš... 19. Vadovaudamasis CPK 98 straipsniu, 2004 m. balandžio 2 d. Teisingumo ministro... 20. Įvertinęs skolos dydį, prievolės įvykdymo uždelsimo terminus, ieškovo ir... 21. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 22. Atsakovas AB firma „VITI“ apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 205-220) prašo... 23. 1. Skundžiamas sprendimas yra vienpusiškas ir paviršutiniškas, nes... 24. 2. Dėl ieškovo 2007 m. gegužės mėn. atliktų darbų Paluknio objekte:... 25. a) ieškovas reikalauja iš atsakovo 168 679 Lt už 2007 m. gegužės mėn.... 26. b) atliktų darbų aktas – dvišalis realinis sandoris, todėl jis laikomas... 27. c) liudytoją L. P. supažindinus su pirmosios instancijos teismo sprendime... 28. d) pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas, nustatydamas, kad... 29. e) PVM sąskaitos faktūros išrašymas – vienašalis aktas, sukuriantis šį... 30. f) pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad ieškovas... 31. 3. Atsakovas skolingas ieškovui 260 067,69 Lt, todėl būtent nuo šios sumos... 32. Pabrėžia, kad ieškovo reikalaujama bendra minimalių nuostolių... 33. 4. Dėl atstovavimo išlaidų: pasak atsakovo, ieškovo atstovavimo išlaidos... 34. 5. Patenkinus apeliacinį skundą, turėtų būti iš naujo perskirstomas ir... 35. 6. Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo: atsakovas specializuojasi gyvenamųjų... 36. Išdėsčios sprendimo vykdymą teismo sprendimas nebus paneigtas, jei... 37. Ieškovas UAB „Parama“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 3, b. l.... 38. Atsakovas neneigia gavęs 2007 m. gegužės mėn. atliktų darbų aktus Nr. 1,... 39. Atsakovas prašo priteisti iki 8 % dydžio procesines palūkanas (vietoj 11,42... 40. Ieškovo manymu, mažinti priteistinų atstovavimo išlaidų taip pat nėra... 41. Tiek ieškovas, tiek atsakovas specializuojasi nekilnojamojo turto statybų... 42. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 43. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 44. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 45. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje... 46. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal 2006 m. balandžio 27 d. statybos rangos... 47. 2006 m. kovo 1 d. bylos šalys susitarė dėl lifto šachtų ir balkonų metalo... 48. Pagal byloje esančius atsakovo mokėjimo nurodymus ir ieškovo sąskaitos... 49. Byloje sprendžiamas ginčas dėl dalies statybos subrangos darbų Paluknio... 50. Dėl vienašališkai pasirašytų darbų priėmimo-perdavimo aktų juridinės... 51. Pagal statybos rangos sutartį pagrindinė rangovo pareiga yra per sutartą... 52. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais atsakovo apeliacinio skundo argumentus,... 53. CK 6.694 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbų priėmimo-perdavimo sąlygas... 54. Tiek pagal bendrųjų rangos sutartinius santykius reglamentuojančių, tiek... 55. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apelianto argumentus, kad pirmosios... 56. Minėta, kad nagrinėjamoje byloje ginčo atliktų darbų aktų atsakovas... 57. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo... 58. Dėl atsakovo skolos dydžio ... 59. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas yra įsiskolinęs... 60. Byloje nustatyta, kad pagal 2006 m. balandžio 28 d. statybos rangos sutartį... 61. Atsiskaitymams už atliktus darbus abiejuose objektuose nuo 2006 m. kovo 31 d.... 62. Įstatymas draudžia skolininkui be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas... 63. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad... 64. Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo skolų už... 65. Dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo... 66. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos (bauda, delspinigiai) – tai... 67. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl ieškovo teisės pagal specialų... 68. 2000 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2000/35/EB dėl... 69. Dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo... 70. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje... 71. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra... 72. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo prašymą... 73. Prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą atsakovas grindė 2009 m. kovo 31 d.... 74. Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų... 75. Pirmosios instancijos teisme ieškovui atstovavo advokatų kontoros... 76. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 77. Atsakovas apeliaciniu skundu ginčijo 350 439,04 Lt pagrindinės skolos, 50... 78. Atsakovui apeliacinės instancijos teisme atstovavo adv. Kristina Balevičienė... 79. Ieškovas sumokėjo advokatų kontorai „Smaliukas, Juodka ir partneriai“ 4... 80. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 81. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 26 d. sprendimo dalį pakeisti ir ją... 82. „Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės firmos „VITI“ 577 583,73 Lt... 83. Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės firmos „VITI“ 11 066 Lt žyminio... 84. Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės firmos „VITI“ 11,72 procentų... 85. Likusią Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 26 d. sprendimo dalį palikti... 86. Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės firmos „VITI“ ieškovui...