Byla 2A-17/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Egidijaus Žirono, sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei, dalyvaujant ieškovo atstovei prokurorei Kornelijai Rušinaitei, atsakovei K. Z. K., atstovui advokatui Aivarui Surbliui, atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Gersta“ atstovams R. P., advokatei Snieguolei Šermukšnei, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams V. V., J. Ž., trečiojo asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei L. M.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atsakovės K. Z. K. ir trečiojo asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 1 d. sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-276-479/2009 dėl administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo pagal ieškovo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, kurios teisių perėmėja yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, K. Z. K. ir uždarajai akcinei bendrovei „Gersta“, dalyvaujant tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Palangos miesto savivaldybės administracijai, A. S., Palangos miesto 1-ojo notarų biuro notarui R. S..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Klaipėdos apskrities viršininko administracijai (toliau – KAVA), kurios teisių perėmėja yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, ir prašė pripažinti negaliojančiomis Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. kovo 15 d. įsakymo Nr.13.6-950 ir 2005 m. kovo 15 d. sprendimo Nr.877 dalis, kuriomis atsakovei K. Z. K. buvo natūra atkurta nuosavybės teisė į 0,38 ha ploto valstybinės reikšmės mišką, esantį (duomenys neskelbtini), taikyti restituciją ir priteisti iš jos į valstybės biudžetą 265 202 Lt šio sklypo rinkos vertės.

6Ieškinį grindė tuo, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2004 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr.A1-4.1.-864 patvirtino 0,7575 ha laisvos (neužstatytos) žemės (duomenys neskelbtini), planą. Vadovaudamasis šiuo planu, Klaipėdos apskrities viršininkas 2005 m. kovo 15 d. įsakymu Nr.13.6-950 bei 2005 m. kovo 15 d. sprendimu Nr.877 K. Z. K. natūra atkūrė nuosavybės teises, nors Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 dalis K. Z. K. sugrąžintos žemės, t. y. 0,38 ha, buvo priskirta valstybinės reikšmės miškui. K. Z. K. gautą žemės sklypą 2006 m. sausio 27 d. pardavė UAB „Pilnatvė“ (dabar – UAB Gersta“).

7Tvirtino, kad ginčijamais administraciniais aktais buvo pažeistos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų bei Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies imperatyviosios nuostatos, numatančios, jog valstybinės reikšmės miškai išimtinės nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir į juos negali būti natūra atkuriamos nuosavybės teisės. Nurodė, kad restitucija taikytina nesant atsakovės K. Z. K. kaltės, todėl iš jos valstybei priteistinas rinkos kainomis mažiausias piniginis ekvivalentas, o KAVA įstatymų nustatyta tvarka privalanti išspręsti K. Z. K. 0,38 ha valstybinės reikšmės žemės sklypo kompensavimo klausimą.

8Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. vasario 19 d. sprendimu ieškinį atmetė. Konstatavo, kad pagal ieškinio reikalavimus net ir pripažinus administracinius aktus neteisėtais bei negaliojančiais, viešasis interesas nebus apgintas, nes ieškinio tikslas yra ne sugrąžinti valstybei neteisėtai perleistą turtą, bet išieškoti iš atsakovės neteisėtais valstybės institucijų veiksmais valstybei padarytus nuostolius. Sprendė, jog priteisus iš K. Z. K. reikalaujamą pinigų sumą bei įvertinus tą aplinkybę, kad KAVA įstatymo nustatyta tvarka privalės išspręsti kompensavimo K. Z. K. už 0,38 ha žemės sklypą klausimą, bylinėjimasis yra betikslis ir net nuostolingas valstybei. Pažymėjo, kad atsakovė K. Z. K. turtą įgijo ne dėl savo neteisėtų veiksmų ar per klaidą, o neteisėtų administracinių aktų pagrindu.

9Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. liepos 11 d. nutartimi šį teismo sprendimą panaikino ir bylą perdavė tam pačiam apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, neįtraukęs į bylą dabartinio ginčo sklypo savininko UAB ,,Pilnatvė“ (dabar – UAB Gersta“), kurio teisėms ir pareigoms sprendimas gali turėti tiesioginės įtakos, padarė absoliutų proceso teisės normos pažeidimą, be to, nesprendė dėl įmonės sąžiningumo įgyjant ginčo turtą iš atsakovės K. Z. K., nors paaiškėjus tokiam nesąžiningumui, prokuroras atitinkamai turėtų patikslinti ieškinio reikalavimą, prašant taikyti restituciją. Sprendė, kad teismas neišsiaiškino visų bylai svarbių aplinkybių ir neatskleidė bylos esmės: faktinės situacijos ginčo sklype, nevertino aplinkybės, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba atlieka ikiteisminį tyrimą, susijusį su bendrovės veikla ginčo sklype, nors šios aplinkybės turi reikšmės, sprendžiant restitucijos natūra klausimą.

10Ieškovas 2009-04-09 teismui pateikė patikslintą ieškinį, įtraukė UAB „Gersta“ (buvęs pavadinimas UAB ,,Pilnatvė“) atsakovu ir papildomai prašė pripažinti negaliojančia 2006-01-27 Palangos miesto notaro R. S. 1-ajame notarų biure sudarytą pirkimo – pardavimo sutarties dalį, kuria atsakovė K. Z. K. pardavė atsakovui UAB „Gersta“ 0,37 ha valstybinės reikšmės miško, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), taikyti restituciją ir iš atsakovės K. Z. K. priteisti atsakovui UAB „Gersta“ 1 095 395 Lt, kuriuos atsakovė gavo už turto pardavimą, o minėtą 0,37 ha valstybinės reikšmės mišką grąžinti valstybės nuosavybėn. Nurodė, kad atsakovė K. Z. K. žemės sklypus įgijo neteisėtų administracinių aktų pagrindu, todėl neteisėtai įgytas perleistas turtas turi būti grąžinamas valstybei.

11Atsiliepimu į patikslintą ieškinį atsakovė K. Z. K. su juo nesutiko, nurodė, jog ji, kaip pretendentė į nuosavybės teisių atkūrimą, įstatymų nepažeidė, aplinkybės, jog dalis žemės sklypo, į kurį jai buvo atkurtos nuosavybės teisės, turėjo valstybinio miško statusą, jai nebuvo žinomos. Jeigu valstybės institucijos priėmė neteisėtus sprendimus ir tuo padarė valstybei žalą, šios žalos atlyginimas negali būti išieškomas iš jos, nes ji niekaip nėra susijusi su šios žalos padarymu, be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos nesąžiningumą.

12Atsiliepimu į ieškinį atsakovas UAB „Gersta“ su pareikštu ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovas neįrodė įmonės nesąžiningumo pirkimo – pardavimo sutartimi įgyjant ginčo sklypą, todėl ieškovas neturi teisės reikalauti taikyti restituciją. Pažymėjo, kad minėtos sutarties sudarymo metu, VĮ Registrų centro pažymoje nebuvo nurodyta, kad pardavėjo sklype yra valstybinio miško.

13Trečiasis asmuo Aplinkos ministerija prašė ieškinį tenkinti, paaiškino, jog Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu buvo patvirtinta Palangos miesto valstybinės reikšmės miškų schema, kuri 2004 m. gruodžio 14 d. buvo pateikta Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, todėl pastaroji, priimdama sprendimus atkurti natūra K. Z. K. nuosavybės teisę į žemę, turėjo žinoti, kad į ieškovei sugrąžinamą žemės plotą patenka ir dalis valstybinio miško.

14II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, panaikino Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 13.6-950 ir 2005 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. 877 dalis dėl atkūrimo atsakovei K. Z. K. nuosavybės teisių į 0,37 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), priteisė iš atsakovės K. Z. K. valstybei 258 223 Lt, o kitą ieškinio dalį atmetė. Nurodė, kad ieškovas ieškinio senaties termino nepraleido, nes kreipėsi į teismą dėl viešojo intereso gynimo per 30 dienų nuo reikalingos informacijos surinkimo. Atsižvelgdamas į tai, kad KAVA buvo speciali valstybės institucija, įsteigta ir įgaliota spręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, o 2004-11-03 Vyriausybės nutarimas Nr. 1370, nustatantis valstybinių miškų plotus bei schemas, buvo skirtas valstybės institucijoms, tarp jų ir apskritims, teismas sprendė, kad KAVA privalėjo atkurti nuosavybės teises atsakovei K. Z. K. tik įsitikinusi, ar tai nepažeidžia įstatymo reikalavimų, tačiau to nepadarė ir atkūrė nuosavybės teisę į valstybinį mišką, nors tai draudė Atkūrimo įstatymo 13 straipsnis.

16Pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl KAVA administracinių teisės aktų teisėtumo, neturi reikšmės aplinkybė, kad Palangos miesto savivaldybė pateikė apskričiai neteisingus duomenis. Nurodė, kad atsakovė K. Z. K. sąžiningai įgijo nuosavybės teises į ginčo sklypą ir, nepažeisdama galiojančių įstatymų, sklypą pardavė atsakovei UAB „Gersta“. Šią išvadą grindė tuo, kad atsakovė K. Z. K. nežinojo apie įstatymo pažeidimus nuosavybės teisių atkūrimo procese. Atsakovą UAB „Gersta“ teismas taip pat laikė sąžiningu turto įgijėju, nes 2006-01-27 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje nebuvo nurodyti jokie ypatingi žemės sklypui taikytini apribojimai. Be to, ieškovas patikslintu ieškiniu prašė teismo atsakovus pripažinti nesąžiningais turto įgijėjais, tačiau papildomų įrodymų dėl atsakovų nesąžiningumo teismui nepateikė.

17Teismas, tenkindamas ieškinio reikalavimą taikyti restituciją, sprendė, kad restitucijos taikymas natūra yra netikslingas, nes dėl iškirstų medžių, išrautų kelmų, sklypo tvarkymo darbų bei sumontuotų inžinerinių tinklų buvo visiškai sunaikinta natūrali augmenija, viršutinis dirvos sluoksnis, pasodinta kultūrinė žolė, todėl minėtas sklypas miško įstatymo reikalavimų neatitinka. Konstatavo, kad atsakovė K. Z. K. neteisėtai įgijo 0,37 ha ginčo sklypą, todėl privalo atlyginti šio turto vertę valstybei. Tačiau atsižvelgdamas į tai, jog atsakovė buvo sąžininga turto įgijėja, priteisė mažiausios turto vertės, kuri buvo nuosavybės teisių atkūrimo metu 2005-03-15, tai yra 258 223 Lt, atlyginimą. Teismas, remdamasis tuo, kad atsakovė K. Z. K. turi grąžinti mažiausią neteisėtai įgyto turto vertę, pažymėjo, kad atsakovei lieka skirtumas nuo šio turto rinkos bei mažiausios vertės, tai yra 837 172 Lt (1 095 395 Lt - 258 223 Lt = 837 172 Lt). Atsižvelgdamas į šią aplinkybę, teismas nurodė, kad atsakovės K. Z. K. turtinės teisės nuosavybės teisių atkūrimo procese nėra pažeidžiamos, todėl KAVA nebeturi pakartotinai spręsti dėl nuosavybės teisių atkūrimo atsakovei K. Z. K. į 0,37 ha žemės sklypą.

18III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

19Ieškovas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimo dalį, kuria reikalavimas atmestas, panaikinti ir toje dalyje priimti naują sprendimą bei ieškinį patenkinti. Skunde nurodomi šie argumentai:

201. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos 2007 m. birželio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2007, kad asmuo gali būti pripažintas nesąžiningu įgijėju, jeigu jam civilinės teisės ir pareigos atsirado iš neteisėtų, neatitinkančių įstatymų reikalavimų administracinių aktų.

212. Valstybinės miškotvarkos tarnybos, VĮ ,,Valstybinis miškotvarkos institutas“, VĮ ,,Kretingos miškų urėdija“ bei Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovai atliko pakartotinį Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą vietoje ir 2009-03-31 patikrinimo aktu Nr. 355 nustatė, jog ginčo taksacinis sklypas atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui keliamus reikalavimus, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad turto grąžinimas natūra netikslingas.

223. Pagal CPK 6.145 straipsnio nuostatą, asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį gavo neteisėtai arba per klaidą, todėl pripažinus administracinius aktus negaliojančiais, išnyksta atsakovės K. Z. K. nuosavybės teisės įgijimo pagrindas. Atsakovas UAB ,,Gersta“ yra verslo subjektas, veikiantis gyvenamųjų, komercinių statinių statybos srityje, todėl jis nelaikytinas sąžiningu įgijėju. Dėl to teismas nepagrįstai atsisakė taikyti restituciją natūra, grąžinti valstybei atsakovui priklausantį valstybinės reikšmės 0,37 ha žemės sklypą ir priteisti iš atsakovės K. Z. K. atsakovui UAB ,,Gersta“ 1 095 395 Lt atlyginimą.

23Atsakovė K. Z. K. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys atmesti, priteisti bylinėjimo išlaidas. Skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

  1. Prokuroro, siekiančio apginti viešąjį interesą, patikslinto ieškinio tikslas buvo išsaugoti valstybinės reikšmės mišką. Tačiau teismas šio viešojo intereso neapgynė ir priėmė formalų sprendimą, prieštaraujantį CPK 49 straipsnio ir CK 1.5 straipsnio 4 dalies nuostatoms, nes pripažinęs ginčo administracinius teisės aktus negaliojančiais, nusprendė ne gražinti valstybei neteisėtai perleistą turtą, bet išieškoti iš apeliantės neteisėtais valstybės institucijų veiksmais valstybei padarytus nuostolius.
  2. Teismas neteisėtai ir nepagrįstai taikė restituciją, priteisdamas iš jos 258 223 Lt, nes ji buvo sąžininga turto įgijėja, administraciniai teisės aktai buvo priimti ne dėl jos, o dėl institucijų kaltės. Be to, miškų schema nebuvo skelbiama Valstybės žiniose, tačiau ir iš šios schemos negalima matyti, kad ginčo sklypas priskiriamas valstybinės reikšmės miškams. Dėl priteistų nuostolių pablogėja jos turtinė padėtis, o valstybė nepagrįstai praturtėja jos sąskaita. Be to, teismas neatkreipė dėmesio į faktą, kad atsakovė ginčo sklypą įgijo ne sandorio, o specialaus įstatymo reglamentuojamų administracinių teisės aktų pagrindu.
  3. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas restitucijos taikymo būdas yra pagrįstas, KAVA turėtų iš naujo spręsti jos nuosavybės teisės atkūrimo į 0,37 ha žemės sklypą klausimą, nes priešingu atveju būtų pažeisti teisėti interesai ir lūkesčiai. Be to, byloje yra pateikta KAVA Žemės tvarkymo departamento skaičiavimai, jog bendra indeksuota miškų ūkio paskirties žemės vertė ginčijame sklype yra 12 839 Lt, todėl šių skaičiavimų pagrindu ir šios sumos ribose turėtų būti sprendžiamas valstybinės reikšmės žemės sklypo kompensavimo klausimas.

24Trečiasis asmuo Aplinkos ministerija apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų patenkintas patikslintas ieškinys, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir ieškovo apeliacinis skundas. Papildomai nurodoma:

251. Teismas, konstatuodamas K. Z. K. ir UAB ,,Gersta“ sąžiningumą, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Pripažinus negaliojančiu administracinį aktą, išnyksta pagrindas, kuriuo įgyta nuosavybė, todėl turi būti panaikintos ir šio akto pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės bei taikyta restitucija natūra. Kai administracinis aktas teismo pripažįstamas neteisėtu, t. y. neatitinkančiu įstatymo reikalavimų, tai asmuo, kuriam atsirado civilinės teisės ir pareigos iš tokio administracinio akto, gali būti pripažįstamas nesąžiningu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-20/2000).

262. Pirkdamas žemės sklypą su mišku, kai šis yra miesto teritorijoje, pirkėjas galėjo ir privalėjo išsiaiškinti, ar miškas nepriskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams, tuo labiau, kad Vyriausybės nutarimas, nustatantis žemės (miško) priklausomybę išimtinai valstybei, skelbiamas viešai. Viena iš esminių ir pirkimo-pardavimo sutarties keliamų sąlygų – pardavėjo ir daikto savininko pareiga patvirtinti pirkėjui, kad nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos pirkėjo nuosavybės teisei į daiktą (CK 6.321 str. 4 d., 6.432 str. 2 d.). Be to, pagal CK 1.6 straipsnio nuostatas įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo.

273. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-09-06 nutarime (byla 44/04-10/06) konstatavo, kad nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miškus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikšmės miškams, miestų miškai pagal Miškų įstatymą yra valstybinės reikšmės miškai.

284. Aplinkybė, kad pirkėjas nežinojo ar netinkamai suprato Miškų įstatymo 4 straipsnio, Atkūrimo įstatymo nuostatas, nereiškia, kad jis neturėjo ir negalėjo žinoti, kad pardavėjas nekilnojamąjį turtą įgijo pagal neteisėtus ir imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančius administracinius aktus, todėl neturėjo teisės perleisti tokiu būdu įgyto nekilnojamojo turto tretiesiems asmenims (pirkėjui). Dėl to neturėtų būti taikomos CK 4.96 straipsnio nuostatos, saugančios sąžiningo įgijėjo teises. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartyje civilinėje byloje 3K-3-297/2008 konstatavo, kad sprendžiant dėl be teisinio pagrindo įgyto turto grąžinimo, netaikomas CK 4.96 straipsnis, reglamentuojantis daikto išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo. Naginėjamu atveju nėra nei vienos iš CK 6.241 straipsnio 1 dalyje nurodytų išimčių, kai be pagrindo įgytas turtas negali būti išreikalautas. Taigi atsakovas privalo grąžinti žemės sklypo dalį įgytą be teisinio pagrindo.

29Trečiasis asmuo Aplinkos ministerija atsiliepimu į ieškovo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro ir atsakovės K. Z. K. apeliacinius skundus prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, o ieškovo – patenkinti.

30Ieškovas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo atsakovės K. Z. K. apeliacinį skundą atmesti, o trečiojo asmens Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą patenkinti. Nurodo, kad sutinka su atsakovės teiginiu, kad negrąžinant miško valstybei, viešasis interesas neapginamas, todėl teismas nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos nagrinėjamais klausimais, tačiau yra nepagrįstas apeliantės teiginys apie nesąžiningai pablogėsiančią jos padėtį, nes iš jos prašoma grąžinti tai, ką ji gavo pirkimo-pardavimo sutartimi, kuria buvo parduotas valstybinės reikšmės miško plotas.

31Atsakovė K. Z. K. atsiliepimu prašo atmesti ieškovo ir trečiojo asmens apeliacinius skundus.

32Atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija prašė atmesti ieškovo ir trečiojo asmens apeliacinius skundus, o atsakovės K. Z. K. apeliacinį skundą patenkinti. Šio atsakovo teisių perėmėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pakeitė minėtą poziciją ir prašė patenkinti ieškovo ir trečiojo asmens apeliacinius skundus, o atsakovės K. Z. K. apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad sutinka ieškovo ir trečiojo asmens reikalavimu grąžinti valstybei 0,37 ginčo valstybinės reikšmės miško plotą.

33Atsakovas UAB ,,Gersta“ atsiliepimu prašo ieškovo ir trečiojo asmens Aplinkos ministerijos apeliacinius skundus atmesti. Nurodo, kad ieškovo apeliaciniame skunde nurodytos kasacine tvarka nagrinėtos bylos aplinkybės nėra tapačios šiai bylai, nes bendrovė pirko žemės sklypą ne iš valstybės, o iš privataus asmens K. Z. K., kuriai buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę natūra. VĮ Registrų centro pažymoje nebuvo nurodyta, kad pardavėjos sklype yra valstybinio miško, o pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi šiame registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Byloje pateikti įrodymai, kad Palangos miesto miškų schema buvo įteikta KAVA Palangos miesto žemėtvarkos skyriui jau po to, kai atsakovei K. Z. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę. Atsakovas negalėjo žinoti, kad sklype esantys pavieniai medžiai priskirti valstybiniam miškui. Be to, galiojančiame Palangos miesto bendrajame plane bendrovės sklypo teritorija pažymėta kaip kitos paskirties žemė, kurioje esama želdinių ir galima įvairi veikla (naudojimo būdas - gyvenamosios ir rekreacinės teritorijos, komercinės paskirties objektų ir kt.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovas laikytinas sąžiningu įgijėju.

34IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

35Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro, atsakovės K. Z. K. ir trečiojo asmens Aplinkos ministerijos apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes, kurios sudaro jų faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų argumentus, byloje surinktus ir apeliacinės instancijos teismui papildomai pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai tenkino Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro, šioje byloje ginančio viešąjį interesą, ieškinio reikalavimus dėl KAVA 2005-03-15 įsakymo ir sprendimo panaikinimo, nustatęs, jog KAVA, atkurdamas nuosavybės teises K. Z. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdyto turto dalį – 0,7575 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame yra 0,37 ha valstybinio miško, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 straipsnio 2, 4 dalie, 13 straipsnio 1, 3 punktų, Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies, Žemės įstatymo 6 straipsnio, t. y. imperatyvias įstatymų nuostatas, draudžiančias atkurti nuosavybės teises į miško, turinčio valstybinės reikšmės miško statusą, plotą. Tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino restituciją reglamentuojančias teisės normas, o taip pat teismų praktikos nuostatas šiuo klausimu, todėl be pagrindo nusprendė, kad netikslinga taikyti restituciją natūra. Dėl to skundžiamas teismo sprendimas šioje dalyje keistinas (CPK 263, 265, 320 str.).

36Dėl nuosavybės teisių į miesto teritorijoje esančio miško žemę atkūrimo

37Iš bylos medžiagos nustatyta, kad KAVA 2005-03-15 įsakymu Nr. 13.6-950 ir tos pačios dienos sprendimu Nr. 877 pretendentei (atsakovei) K. Z. K. atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės M. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 1,2967 ha žemės sklypą Palangoje, o natūra jai perduotas taip pat ir 0,7575 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., 48-49 b. l., žemės tvarkymo bylos). Šiame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra 0,37 ha valstybinės reikšmės miško plotas (toliau ir ginčo žemės sklypas), patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-03 nutarimu Nr.1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimo Nr.1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų patvirtinimo“ pakeitimo“. Pagal Aplinkos ministerijos Valstybinės miškotvarkos tarnybos pateiktus duomenis ginčo žemės sklypas Miškų kadastre įregistruotas kaip Kretingos miškų urėdijos Palangos miesto savivaldybės miškų 103 kvartalo 23 taksacinio sklypo dalis, kuri atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus (1 t., 9, 10, 44, 45, 46, 47 b. l., 2 t., 123, 124 b. l.).

38Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo išnagrinėta byla pagal UAB „Gersta“ (dabartinio ginčo sklypo savininko) skundą Valstybinei miškų tarnybai dėl pastarosios 2011-04-04 atsisakymo siūlyti Aplinkos ministerijai tikslinti valstybinės reikšmės miško plotų schemą ir įpareigojimo panaikinti valstybinį mišką žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), patenkančiame į Palangos miesto savivaldybės miškų 103 kvartalo 23 taksacinį sklypą. Kitaip tariant, UAB „Gersta“ siekė, kad 0,37 ha ginčo žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) būtų išbrauktas iš valstybinės reikšmės miškų plotų, nes kliudo be apribojimų jį valdyti (administracinė byla Nr. I-2972-426/2011). Tai yra minėtoje administracinėje byloje buvo sprendžiama, ar yra pagrindas išbraukti iš valstybinio miško ploto 0,37 ha žemės sklypo dalį, dėl kurios restitucijos yra spendžiama šioje civilinėje byloje, ar minėtas ginčo žemės sklypas iš tiesų priklauso valstybinės reikšmės miškui. Teismas konstatavo, kad Kretingos miškų urėdijos Palangos miesto savivaldybės miškų 103 kvartalo 23 taksacinis sklypas, į kurį patenka dalis UAB „Gersta“ priklausančio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje numatytą miškų sąvoką, todėl pripažino, kad Valstybinė miškų tarnyba pagrįstai ir tesėtai 2011-04-04 atsisakė siūlyti Aplinkos ministerijai tikslinti valstybinės reikšmės miško plotų schemą, panaikinant valstybinį mišką žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Šis sprendimas paliktas nepakeistu Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartimi. Teisėjų kolegija konstatavo, kad teismas teisingai nusprendė, jog nėra teisinio pagrindo siūlyti Aplinkos ministerijai išjungti UAB „Gersta“ priklausančio žemės sklypo 0,37 ha dalį, nes ji nuo 2004 m. patenka į valstybinės reikšmės mišką. Pažymėjo, kad UAB „Gersta“ nepagrįstai bando atriboti ginčui aktualų 0,37 ha plotą nuo gretimybių, nes iš 2004-2009 m. Miškų valstybės kadastro grafinės medžiagos matyti, jog šis sklypas jungiasi su vientisu valstybinės reikšmės miško masyvu, patvirtintu Vyriausybės 2007-07-11 nutarimu Nr. 713. (administracinė byla Nr. A146-1283/2012). Šios įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią ir jų įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 2 p.).

39Taigi byloje nėra nuginčyta, todėl laikytina įrodyta ieškovo nurodyta aplinkybė, kad atsakovei K. Z. K. natūra grąžintame žemės sklype esantis 0,37 ha ginčo žemės plotas atitinka įstatymų nustatytus miesto miškui keliamus reikalavimus ir priklauso valstybinės reikšmės miškams. Teisėjų kolegija pažymi, jog ta aplinkybė, kad šiuo metu faktiškai ten yra kirtavietė, nepanaikina šio žemės sklypo valstybinio miško statuso.

40Kaip žinoma, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Tokiems miškams priskiriami ir miestų miškai, taip pat kiti miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams (Miškų įstatymo 2 str. 5 d., 4 str. 4 d. 2 p.). Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklausančios žemės negalima įsigyti privačion nuosavybėn (Žemės įstatymo 4 str. 2 d.). Pagal Atkūrimo įstatymo 6 straipsnio 2, 4 dalių, 13 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktų nuostatas valstybinės reikšmės ir miestų miškams priskirti miškai natūra negrąžinami, jie yra išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį.

41Taigi pagal nurodytą teisinį reguliavimą valstybinės reikšmės miškai yra priskirti išimtinei valstybės nuosavybei ir jokiu pagrindu, taip pat ir atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, negali būti perduodami privačion nuosavybėn. Toks teisės aiškinimas nuosekliai plėtojamas konstitucinėje jurisprudencijoje ir aktualioje teismų praktikoje (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 1 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2011, kt.). Pažymėtina ir tai, kad įstatymo nuostata, draudžianti natūra atkurti nuosavybę į miškus, kurie priskirti miestų miškams, buvo nustatyta dar įstatymu „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nuo 1992 m. gegužės 20 d. (1992-05-07 įstatymo Nr. I-2566 redakcija). Tokiu būdu viešasis interesas į miestų miškus, kaip valstybinės reikšmės miškus, iš esmės egzistavo nuo nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo proceso pradžios.

42Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pretendentei K. Z. K. ginčijamais KAVA 2005-03-15 įsakymu ir sprendimu nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą (0,37 ha dalį) – valstybinės reikšmės mišką, kuris išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei – buvo atkurta pažeidžiant imperatyvias Konstitucijos 47 straipsnio, Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies, Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio normas. Kaip žinia, imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 str. 1 d., ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai panaikino ieškovo ginčijamus KAVA 2005-03-15 įsakymą ir sprendimą Nr. 877, kiek tai yra susiję K. Z. K. nuosavybės teisių atkūrimu į 0,7575 ha žemės sklype esantį 0,37 ha valstybinės reikšmės miško plotą. Apeliantės K. Z. K. skunde nurodyti argumentai nepaneigia šios išvados pagrįstumo ir teisėtumo (CPK 185 str.).

43Dėl neteisėto administracinio akto pagrindu ir vėlesniais teisiniais veiksmais sukurtų civilinių teisių apsaugos

44Kaip minėta, atsakovė K. Z. K. visą 0,7575 ha žemės sklypą, į kurį patenka ir ginčo miško plotas, 2006-01-27 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė UAB „Pilnatvė“ (nuo 2008-02-06 pavadinimas pakeistas į UAB „Gersta“) už 2 250 000 Lt (1 t., 20-21, 35-39 b. l.). Šį žemės sklypą UAB „Gersta“ padalijo į du sklypus: 0,5219 ha, į kurį patenka ginčo žemės sklypas, ir 0,2356 ha. Tačiau, kaip jau nustatyta aukščiau, nuosavybės teisės Z. K. K. į ginčo 0,37 ha dalį žemės sklypo buvo atkurtos neteisėtai, pažeidus draudimą perleisti valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantį objektą. Pagal CK 4.7 straipsnio 2 dalį valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantys objektai yra išimti iš civilinės apyvartos. Tai reiškia, kad jie negali būti nuosavybės teisių perleidimo dalykas, o jei tokie sandoriai sudaryti, jie yra niekiniai ir negaliojantys (CK 1.80 str. 1 d.). Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad atsakovės K. Z. K. ir UAB „Gersta“ sudarytas sandoris dėl žemės sklypo dalies, t. y. dėl 0,37 ha valstybinės reikšmės miško, perleidimo yra niekinis ir negalioja.

45Dėl to teisėjų kolegija, sutikdama tiek su ieškovo, tiek su trečiojo asmens apeliacinių skundų argumentais, kad valstybei išimtine nuosavybe priklausantis žemės sklypas apskritai negali tapti kieno nors kito privačia nuosavybe, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, teisingai pripažinęs, kad ginčijamos KAVA administracinių aktų dalys dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 0,37 ha valstybinės reikšmės mišką prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms bei panaikinęs šiuos administracinius teisės aktus, be teisėto pagrindo nepripažino niekine ir negaliojančia minėtos 2006-01-27 sutarties dalies, nes, kaip žinia, neteisto akto pagrindu sudaryti vėlesni sandoriai negali sukurti teisinių padarinių („iš ne teisės teisė neatsiranda“).

46Dėl to, kas paminėta, teisėjų kolegija panaikina 2006-01-27 pirkimo-pardavimo sutarties dalį, kuria Z. K. K. pardavė, o UAB „Pilnatvė“ (dabar –UAB „Gersta“) nupirko 0,37 ha žemės sklypo, priskirto valstybinės reikšmės miškui (CK 1.80 str.).

47Dėl restitucijos taikymo

48Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad panaikinus administracinį teisės aktą dėl nuosavybės teisių atkūrimo tuo pagrindu, kad jis prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, taikoma restitucija. Šios bylos ypatumas tai, kad nuosavybės teisės buvo atkurtos ir į žemės sklypo dalį, priskirtą valstybinės reikšmės miškui, t. y. turtui, kuris negali privačios nuosavybės objektu.

49Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netaikė restitucijos natūra, nusprendęs jog ginčo sklypas nebeturi miško požymių, todėl toks restitucijos būdas netikslingas, ir atsakovus laikydamas sąžiningais įgijėjais bei priteisė iš atsakovės K. Z. K. neteisėtai įgyto ginčo žemės sklypo vertę, buvusią 2005-03-15, t. y. 258 223 Lt. Su šia teismo sprendimo dalimi nesutinka visi apeliantai: ieškovas ir trečiasis asmuo tvirtina, jog restitucija turėjo būti taikyta natūra, o atsakovė K. Z. K. teigia, kad restitucija jos, kaip sąžiningos įgijėjos, atžvilgiu iš viso negalėjo būti taikyta. Teisėjų kolegija laiko pagrįstais minėtus apeliacinių skundų argumentus.

50Iš tiesų, pagal suformuotą teismų praktiką, atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnį valstybinės reikšmės miškai nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, tai konstatavus, jog jie neteisėtai perleisti privačių asmenų nuosavybėn, tokie miškai turi būti grąžinami natūra valstybės nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012). Dėl to teisėjų kolegija sutinka su ieškovo ir trečiojo asmens apeliacinių skundų motyvu, kad šiuo atveju ginčo žemės sklypas turi būti grąžintas natūra valstybei, todėl pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo jos netaikė. Be kita ko, apeliantė Z. K. K., nors ir nesutikdama su visais ieškovo reikalavimais, įskaitant restituciją, savo apeliaciniame skunde taip pat pažymėjo, jog viešasis interesas būtų apgintas tik grąžinus valstybės nuosavybėn ginčo žemės sklypą. Atsižvelgdama į paminėtą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju restitucija taikytina natūra – valstybei grąžintinas jai išimtine nuosavybės teise priklausantis 0,37 ha žemės sklypas, priskirtas valstybinės reikšmės miškui (CK 1.80 str. 2 d. 6.145 str. 1 d. 6.146 str.).

51Kartu kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, jog kitus restitucijos taikymo ypatumus lemia nuosavybės teisių atkūrimo proceso specifika – ji turi būti taikoma taip, kad nepaneigtų sąžiningų asmenų, kuriems nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, t. y. valstybinės reikšmės mišką, buvo atkurtos dėl netinkamo valdžios institucijų darbo, teisės į teisinį tikrumą, saugumą, teisėtų lūkesčių apsaugą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2012). Šis teismas taip pat ėmėsi vienodinti teismų praktiką dėl restitucijos taikymo nagrinėjamos kategorijos bylose, kuriose administraciniai teisės aktai panaikinami ir vėlesni grąžinto turto perleidimo sandoriai pripažįstami negaliojančiais dėl teisės normų pažeidimo, kurie nėra susiję su pretendentų atkurti nuosavybės teises veiksmais ir nėra jų nenulemti. Tuo klausimu nurodyta, jog tokiems asmenims, kurie vėlesniais pirkimo-pardavimo sandoriais perleido atkurtą turtą kitiems asmenims, t. y. išreiškė valią pakeisti turto rūšį ir neturi valios juo disponuoti, – restitucija netaikytina. Taigi jie neįpareigotini grąžinti turto įgijėjams pagal sandorį gautus pinigus, nuosavybės teisių atkūrimo procesas jiems laikomas baigtu, o restitucija taikoma valstybės ir paskutiniųjų tokio turto įgijėjų atžvilgiu, nes priešingu atveju tokių įgijėjų padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o valstybės – atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012).

52Šioje byloje, kaip teisingai nurodė teismas, nėra nustatyta aplinkybių, jog atsakovei Z. K. K. nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą buvo atkurtos dėl jos pačios nesąžiningų veiksmų. Priešingai, bylos medžiaga patvirtina, jog šio žemės sklypo perdavimą privačion nuosavybėn nulėmė būtent valstybės institucijų veiksmai. Ieškovas ir trečiasis asmuo (apeliantai) savo skunduose siekdami paneigti atsakovės Z. K. K. sąžiningumo prezumpciją, nurodo, jog būdama rūpestinga ir atidi žemės teisinių santykių dalyvė ji privalėjo žinoti, kad nuosavybės teisės į miestų teritorijose esančius miškų plotus negali būti atkurtos. Tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, vien ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas laikyti ją nesąžininga, nes, kaip teisingai nurodo pati apeliantė K. Z. K., nuosavybės teisių atkūrimo procese, ji neturėjo jokios kompetencijos priimti sprendimus ar daryti jiems neleistiną įtaką, o ieškovas bei jo poziciją palaikantys asmenys to nepaneigė (CPK 185 str.).

53Atsižvelgdama į aukščiau nurodytą teismų praktiką, teisėjų kolegija sutinka su K. Z. K. apeliacinio skundo motyvu, kad jos atžvilgiu restitucija netaikytina, o nuosavybės teisių atkūrimo procesas jos atžvilgiu laikytinas pasibaigusiu, jai išreiškus valią pakeisti turto rūšį (pardavus susigrąžintą turtą). Dėl to nagrinėjamu atveju restitucija taikytina tarp valstybės, kuriai sugrąžinamas turtas natūra, ir esamo ginčo žemės sklypo savininko atsakovo UAB „Gersta“. Dėl paminėto, teisėjų kolegija panaikina teismo sprendimo dalį, kuriuo iš K. Z. K. valstybei priteista 258 223 Lt ir sprendžia dėl restitucijos natūra taikymo tarp valstybės ir UAB „Gersta“.

54Kaip minėta, visą 0,7575 ha žemės sklypą atsakovas UAB „Gersta“ įsigijo už 2 250 000 Lt, tuo tarpu restitucija taikoma ir valstybei grąžinama šio asmens valdomo žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu minėtas plotas priklauso 0,5219 ha žemės sklypui, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), dalis – 0,37 ha plotas, priskiriamas valstybinės reikšmės miškui, esanti ( - ). Dėl to valstybė turi pareigą teisingai už tai atlyginti UAB „Gersta“. Aukščiau paminėtose kasacinio teismo nutartyse yra išaiškinta, kad tokiu atveju valstybė įpareigotina atlyginti asmens, iš kurio turtas išreikalautinas, patirtas šio turto įsigijimo išlaidas, neviršijančias sandorių sudarymo metu parduodamo turto rinkos kainos, kad turto įsigijimo išlaidomis laikytinos pagal sandorį už ginčo sklypo dalį sumokėta suma. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamos bylos ir kasacinio teismo minėtų bylų ratio decidendi būtent nagrinėjamu klausimu – dėl iš valstybės priteistinų lėšų, nesutampa, t. y. kasacinio teismo nagrinėtose bylose sandoriais sklypai buvo įvertinti mažesne kaina, nei VĮ Registrų centro pažymose nurodyta, o nagrinėjamu atveju – ženkliai didesne kaina. Dėl to teisėjų kolegija minėta praktika besąlygiškai nesiremia ir vertindama faktines nagrinėjamos bylos aplinkybes, sprendžia, kokią pinigų suma turi būti sumokėta UAB „Gersta“ už valstybei grąžinamą žemės sklypą.

55Kaip žinoma, konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principą privaloma aiškinti sistemiškai su kitu konstituciniu principu, jog asmuo, laisvai įgyvendindamas savo teises, privalo nepažeisti kitų asmenų teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Iš tiesų, šalys, sudarydamos teisėtus sandorius, besivadovaudamos sutarčių laisvės principu, yra laisvos susitarti ir dėl sandorio kainos, atitinkančios jų valią. Tačiau tokiu atveju, kaip nagrinėjamas, kai yra konstatuota, jog nuosavybės teisės atsakovei Z. K. K. buvo atkurtos pažeidžiant imperatyvias įstatymų nuostatas, t. y. visas procesas ir jo sukurtos pasekmės yra neteisėtos, – sandorio, kuriuo privačių asmenų tarpusavio valia nustatyta ženkliai didesnė kaina, pasekmių perkėlimas kitam asmeniui, t. y. valstybei, neatitiktų nei anksčiau paminėtų konstitucinių principų, nei bendrųjų civilinės teisės protingumo, sąžiningumo, teisingumo principų turinio (CK 1.5 str.). Pažymėtina, kad ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje 2012 m. balandžio 12 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-7-65/2012) yra nurodęs, jog valstybė turėtų atlyginti asmeniui tas turto įsigijimo išlaidas, kurios neturėtų viršyti sandorio sudarymo metu parduodamo turto rinkos kainos.

56Iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2005-03-15 įsakyme Nr. 113.6-950, kuriuo K. Z. K. natūra buvo atkurtos nuosavybės teisės į minėtą 0,7575 ha žemės sklypą, jo viso vertė nurodyta – 246 259 Lt (pagal S. U. geodezinių darbų įmonės žemės sklypo vertės skaičiavimą) (1 t., 48-49 b. l.). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis: šio viso sklypo vertė 2006-01-27 buvo 264 259 Lt, o vidutinė rinkos vertė – 557 686 Lt (1 t., 20-21 b. l.), jo 0,38 ha dalies vidutinė rinkos kaina – 2005-03-15 buvo 265 202 Lt, 2006-01-27 – 279 756 Lt, 2007 m. balandžio mėn. – 539 938,08 Lt, 2007 m. liepos mėn. – 875 603,75 Lt, o 0,37 ha dalies vidutinė rinkos kaina 2009-03-23 buvo 1 454 053 Lt (1 t., 137, 138, 148 b. l., 2 t., 133 b. l.). Klaipėdos viršininko 2007 m. spalio 18 d. įsakyme dėl privataus žemės sklypo ( - ), kadastro duomenų pakeitimo, padalijus šį sklypą du atskirus žemės sklypus (0,5219 ha ir 0,2356 ha), nurodyta, kad 0,5219 ha žemės sklypo, į kurį patenka minėtas valstybinės reikšmės miško 0,37 ha plotas, nominali indeksuota kaina yra 303 871,06 Lt (2 t., 86-87 b. l.).

57Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytas turto rinkos vertes, į tai, kad nuosavybės teisių atkūrimo K. Z. K. metu (2005-03-15) viso 0,7575 ha žemės sklypo vertė buvo 246 259 Lt, o 2006-01-27 pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu pagal pateiktus Nekilnojamojo turto registro duomenis 0,38 ha vidutinė rinkos vertė buvo 279 756 Lt, sprendžia, jog taikant restituciją atsakovui UAB „Gersta“ priteistina iš valstybės pinigų suma už grąžinamą 0,37 ha plotą skaičiuotina nuo 279 756 Lt ir sudaro 272 394 Lt (279 756/38-7362).

58Dėl kitų atsakovo UAB „Gersta“ atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentų

59Atsakovas UAB „Gersta“ atsiliepime į ieškovo ir trečiojo asmens apeliacinius skundus tvirtino, kad restitucija negali būti taikoma natūra, nes į ginčo žemės sklypą jis yra investavęs itin dideles lėšas (1 t., 119 b. l., 2 t., 59-60, 157 b. l.) Apeliacinio skundo šis asmuo nėra pateikęs. Kaip žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas, nagrinėjant CPK IV dalies XIX, XX skyriuose, V dalyje numatytų bylų kategorijas (CPK 320 str. 2 d.). Šiuo atveju, minėta, kad viešąjį interesą byloje gina ieškovas, o apeliacinius skundus yra pateikę ieškovas, atsakovė K. Z. K. ir trečiasis asmuo Aplinkos apsaugos ministerija. Dėl to teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo peržengti minėtų apeliantų skunduose nurodytas ribas, t. y. remtis ir argumentais, nenurodytais šiuose skunduose, todėl išsamiai nenagrinėja UAB „Gersta“ argumentų, susijusių su jo investuotomis lėšomis. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šiam asmeniui yra neužkirstas kelias kreiptis su ieškiniu prieš valstybę dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

60Dėl bylinėjimosi išlaidų

61Atsakovės K. Z. K. apeliacinio skundo argumentus dėl restitucijos taikymo pripažinus pagrįstais bei pakeitus teismo sprendimą taip, kad jos atžvilgiu restitucija nebetaikoma, t. y. teismo sprendimu jai nenustatoma jokių pareigų, – jai iš ieškovo priteisiamos jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos – 6 164 Lt žyminio mokesčio (už turtinį reikalavimą) už apeliacinį skundą ir 500 Lt advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (4 t., 102, 107 b. l.) (CPK 79 str. 1 d., 88, 93, 961, 98 str.). Neturtinio pobūdžio šios apeliantės reikalavimas netenkinamas, todėl 131 Lt žyminio mokesčio dalis jai nepriteisiama (CPK 93 str. 2, 5 d.).

62Pirmosios instancijos teismas taip pat iš atsakovės buvo priteisęs valstybei 251 Lt pašto išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys šios atsakovės atžvilgiu iš esmės yra atmestas, minėta teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikintina, o kadangi ieškovas – prokuroras, ginantis viešąjį interesą, nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleistas, tai šios išlaidos iš jo į valstybės biudžetą nepriteisiamos (CPK 83 str. 1 d. 5 p., 96 str.).

63Teisėjų kolegija taip pat netenkina trečiojo asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos prašymo priteisti 399,53 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, nes kaip minėta aukščiau, byloje yra nustatyta, jog ginčijami administraciniai teisės aktai panaikinti dėl netinkamo valdžios institucijų darbo, o ne dėl atsakovų kaltės.

64Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

65Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 1 d. sprendimą pakeisti.

66Teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

67„Ieškinį tenkinti iš dalies.

68Panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. 877 bei 2005 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 13.6-950 dalis dėl atkūrimo atsakovei K. Z. K. nuosavybės teisių į 0,37 ha valstybinės reikšmės miško, esančio žemės sklype ( - ) (kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), šiuo metu minėtas plotas priklauso 0,5219 ha žemės sklypui, kurio kadastrinis Nr. ( - )).

69Pripažinti negaliojančia 2006 m. sausio 27 d. Palangos miesto notaro R. S. 1-ajame notarų biure sudarytą pirkimo – pardavimo sutarties (notarinio registro Nr.523) dalį, kuria atsakovė K. Z. K. pardavė atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Gersta“ 0,37 ha valstybinės reikšmės miško, esančio žemės sklype ( - ) (kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), šiuo metu minėtas plotas priklauso 0,5219 ha žemės sklypui, kurio kadastrinis Nr. ( - )).

70Taikyti restituciją ir įpareigoti uždarąją akcinę bendrovę „Gersta“ (juridinio asmens kodas 133999613) grąžinti valstybei nuosavybės teise valdomą 0,37 ha valstybinės reikšmės mišką, esantį žemės sklype ( - ) (buvęs kadastrinis Nr.( - ), unikalus Nr. ( - ), šiuo metu minėtas plotas priklauso 0,5219 ha žemės sklypui, kurio kadastrinis Nr. ( - )).

71Priteisti iš valstybės atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Gersta“ priteisti 272 394 Lt (du šimtai septyniasdešimt du tūkstančiai trys šimtai devyniasdešimt keturi litai).

72Priteisti K. Z. K. (asmens kodas ( - ) iš Klaipėdos apygardos prokuratūros 6 664 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme“.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį... 6. Ieškinį grindė tuo, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos... 7. Tvirtino, kad ginčijamais administraciniais aktais buvo pažeistos Lietuvos... 8. Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. vasario 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 9. Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. liepos 11 d. nutartimi šį teismo... 10. Ieškovas 2009-04-09 teismui pateikė patikslintą ieškinį, įtraukė UAB... 11. Atsiliepimu į patikslintą ieškinį atsakovė K. Z. K. su juo nesutiko,... 12. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas UAB „Gersta“ su pareikštu ieškiniu... 13. Trečiasis asmuo Aplinkos ministerija prašė ieškinį tenkinti, paaiškino,... 14. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 15. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį patenkino... 16. Pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl KAVA administracinių teisės aktų... 17. Teismas, tenkindamas ieškinio reikalavimą taikyti restituciją, sprendė, kad... 18. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 19. Ieškovas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras apeliaciniu skundu... 20. 1. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos... 21. 2. Valstybinės miškotvarkos tarnybos, VĮ ,,Valstybinis miškotvarkos... 22. 3. Pagal CPK 6.145 straipsnio nuostatą, asmuo privalo grąžinti kitam... 23. Atsakovė K. Z. K. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir... 24. Trečiasis asmuo Aplinkos ministerija apeliaciniu skundu prašo teismo... 25. 1. Teismas, konstatuodamas K. Z. K. ir UAB ,,Gersta“ sąžiningumą,... 26. 2. Pirkdamas žemės sklypą su mišku, kai šis yra miesto teritorijoje,... 27. 3. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-09-06 nutarime (byla... 28. 4. Aplinkybė, kad pirkėjas nežinojo ar netinkamai suprato Miškų įstatymo... 29. Trečiasis asmuo Aplinkos ministerija atsiliepimu į ieškovo Klaipėdos... 30. Ieškovas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras atsiliepimu į... 31. Atsakovė K. Z. K. atsiliepimu prašo atmesti ieškovo ir trečiojo asmens... 32. Atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija prašė atmesti... 33. Atsakovas UAB ,,Gersta“ atsiliepimu prašo ieškovo ir trečiojo asmens... 34. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 35. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo Klaipėdos apygardos vyriausiojo... 36. Dėl nuosavybės teisių į miesto teritorijoje esančio miško žemę... 37. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad KAVA 2005-03-15 įsakymu Nr. 13.6-950 ir... 38. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, Vilniaus apygardos... 39. Taigi byloje nėra nuginčyta, todėl laikytina įrodyta ieškovo nurodyta... 40. Kaip žinoma, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje įtvirtinta,... 41. Taigi pagal nurodytą teisinį reguliavimą valstybinės reikšmės miškai yra... 42. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios... 43. Dėl neteisėto administracinio akto pagrindu ir vėlesniais teisiniais... 44. Kaip minėta, atsakovė K. Z. K. visą 0,7575 ha žemės sklypą, į kurį... 45. Dėl to teisėjų kolegija, sutikdama tiek su ieškovo, tiek su trečiojo... 46. Dėl to, kas paminėta, teisėjų kolegija panaikina 2006-01-27... 47. Dėl restitucijos taikymo... 48. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad panaikinus administracinį... 49. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netaikė restitucijos... 50. Iš tiesų, pagal suformuotą teismų praktiką, atsižvelgiant į tai, kad... 51. Kartu kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, jog kitus restitucijos... 52. Šioje byloje, kaip teisingai nurodė teismas, nėra nustatyta aplinkybių, jog... 53. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytą teismų praktiką, teisėjų kolegija... 54. Kaip minėta, visą 0,7575 ha žemės sklypą atsakovas UAB „Gersta“... 55. Kaip žinoma, konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principą privaloma... 56. Iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2005-03-15... 57. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytas turto rinkos vertes,... 58. Dėl kitų atsakovo UAB „Gersta“ atsiliepimo į apeliacinius skundus... 59. Atsakovas UAB „Gersta“ atsiliepime į ieškovo ir trečiojo asmens... 60. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 61. Atsakovės K. Z. K. apeliacinio skundo argumentus dėl restitucijos taikymo... 62. Pirmosios instancijos teismas taip pat iš atsakovės buvo priteisęs valstybei... 63. Teisėjų kolegija taip pat netenkina trečiojo asmens Lietuvos Respublikos... 64. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 65. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 1 d. sprendimą pakeisti.... 66. Teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:... 67. „Ieškinį tenkinti iš dalies.... 68. Panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. kovo 15 d. sprendimo Nr.... 69. Pripažinti negaliojančia 2006 m. sausio 27 d. Palangos miesto notaro R. S.... 70. Taikyti restituciją ir įpareigoti uždarąją akcinę bendrovę „Gersta“... 71. Priteisti iš valstybės atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Gersta“... 72. Priteisti K. Z. K. (asmens kodas ( - ) iš Klaipėdos apygardos prokuratūros 6...