Byla e1-964-1015/2020
Dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Editos Ignatavičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

2J. J. (J. J.), asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyvenantis ( - ), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, teistas 2018 m. vasario 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį – 15 MGL (568,90 eurų) dydžio bauda, vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bauda sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 10 MGL (376,60 eurų) bauda; paskirta bauda sumokėta 2018 m. balandžio 16 d.,

3kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalyje,

Nustatė

4J. J. įgijo nusikalstamu būdu gautą turtą, o būtent:

5jis laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 31 d. iki 2014 m. rugpjūčio 30 d. AB ,,Lietuvos paštas“ 41-ajame pašto skyriuje, esančiame adresu Gerovės g. 29, Vilniuje įgijo tris siuntas Nr. ( - ), siųstas iš Vokietijos Federacinės Respublikos, kuriose prekių turinys ir vertė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, žinodamas, kad siuntose esantis turtas (prekės) buvo gautas nusikalstamu būdu - sukčiaujant ir perdavė jas E. Š., kurio atžvilgiu atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo veikiant nusikalstamame susivienijime;

6taip pat jis, laikotarpiu nuo 2014 rugsėjo 23 d. iki 2015 rugpjūčio 5 d., tikslu nuslėpti savo, kaip asmens, kuriam adresuojamos nusikalstamu būdu įgytos prekės, tikrąją tapatybę, pasinaudodamas į nusikalstamą veiką įtrauktu A. N., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, AB ,,Lietuvos paštas“ Vėliučionių skyriuje, esančiu adresu Gandrų g. 23, Vėliučionys, įgijo 21 siuntą ( - ), siųstą iš Vokietijos Federacinės Respublikos, o taip pat 2014 m. lapkričio 17 d. iš kurjerių tarnybos ,,DHL“ įgijo vieną siuntą Nr. ( - ), siųstą iš Vokietijos Federacinės Respublikos, kuriose prekių turinys ir vertė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, žinodamas, kad siuntose esantis turtas (prekės) buvo gautas nusikalstamu būdu sukčiaujant ir perdavė jas E. Š., kurio atžvilgiu atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo veikiant nusikalstamame susivienijime;

7taip pat, jis 2014 m. lapkričio 27 d. tikslu nuslėpti savo, kaip asmens, kuriam adresuojamos nusikalstamu būdu įgytos prekės, tikrąją tapatybę, pasinaudodamas į nusikalstamą veiką įtrauktu A. N., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, AB ,,Lietuvos paštas“ Vėliučionių skyriuje, esančio adresu Gandrų g. 23, Vėliučionys, įgijo vieną siuntą Nr. ( - ), siųstą iš Prancūzijos Respublikos, kurioje buvo fotoaparatas ,,Canon EOS 5D Mark III 22.3 MP DSLR – 2062,33 eurų vertės, žinodamas, kad siuntoje esantis turtas (prekės), buvo gautas nusikalstamu būdu sukčiaujant ir perdavė jas E. Š., kurio atžvilgiu atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo veikiant nusikalstamame susivienijime.

8Tokiais savo veiksmais J. J. įgijo svetimą turtą, žinodamas, kad turtas gautas nusikalstamu būdu, ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje.

9J. J. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta rašytine bylos medžiaga, t.y.:

10- J. J. 2015-05-25 ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltės dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 5 dalyje nepripažino bei nurodė, kad jokio fotoaparato jis neužsakinėjo. A. N. jis neprašė paimti siuntinio iš pašto, fotoaparato neįgijo ir nieko apie tai nežino. J. J. teigimu, A. N. jis pažįsta nuo šešiolikos metų, su juo bendravo nuolat iki 2015 metų. Jis neprašė jo atsiimti jokių siuntinių ir apie tai, kad A. N. vardu į paštą buvo siunčiami siuntiniai, jis nieko nežino. Kodėl A. N. teigia, kad neva jis paprašė jo iš pašto paimti siuntinį, nežino. A. N. jį apkalba, šmeižia ir tokiu būdu pats nori išsisukti nuo atsakomybės (1 tomas, b.l. 165-168).

11- 2015-08-05 papildomos apklausos metu J. J. patvirtino savo parodymus, duotus 2015-05-25. Dėl įtarimo, pareikšto pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 249 straipsnio 1 dalį savo kaltės taip pat nepripažino bei nurodė, kad įtarime minimą asmenį E. Š. pažįsta, su juo prieš šešerius metus kartu mokėsi profesinėje mokykloje, kurios pavadinimo neprisimena, bet mokykla yra ( - ) mikrorajone. Jis žino, kad E. Š. pastaruoju metu dirbo tolimųjų reisų vairuotoju. Kai E. Š. grįždavo iš reisų, jis susitikdavo su juo, kaip dažnai, negali pasakyti. Yra keletą kartų pas E. Š. vežęs savo draugą A. A., kuris, kiek žino, yra geras E. vaikystės draugas. Kito asmens, A. V., nurodyto įtarime, jis pagal vardą, pavardę, nepažįsta. E. Š. jam minėjo, kad turi problemų su teisėsauga, turi daug baudų ir todėl įsidarbino tolimųjų reisų vairuotoju. Apie jokius siuntinius E. Š. jam niekada nėra minėjęs. 2014 metais savo vardu iš Vokietijos yra gavęs apie 3 siuntinius. Kas buvo siuntinių siuntėjai, nežino. Minėtų siuntinių gavėjas buvo jis. Siuntiniai buvo siųsti jo namų adresu – ( - ). Siuntinius jis atsiėmė Naujosios Vilnios pašto skyriuje, esančiame prie policijos komisariato ir pasirašė siuntų atsiėmimo žurnale. Vieną pašto siuntą jis gavo per kurjerių tarnybą, kurios pavadinimo nepamena. Jis paskambino internete rastu kažkokiu numeriu į kurjerių tarnybą ir pagal siuntos numerį pasiteiravo, kur yra siuntinys, nes jo kaimynas E. L. perspėjo, kad trečias siuntinys bus pristatytas kurjerių ir būtent E. L. buvo davęs jam siuntos numerį. Jis gali klysti dėl siuntinių gavimo eiliškumo, galėjo pirmiau gauti iš kurjerio, o po to atsiimti pašte. Susiskambinęs su kažkokios kurjerių tarnybos kurjeriu jis susitarė, kad siuntinį atsiims prie parduotuvės ,,Norfa“ (Naujojoje Vilnioje). Atsiimdamas siuntinį pasirašė žurnale ir perdavė minėtam kaimynui. Šie siuntiniai buvo gauti 2014 metų vasarą (pamena, kad tuo metu jis turėjo laisvo laiko, nes arba atostogavo, arba turėjo nedarbingumo pažymėjimą). Minėtus siuntinius atsiimti paprašė kaimynas E. L., kuris mirė 2015 metų vasaros pradžioje (prieš 1-1,5 mėnesio), kiek žino dėl narkotinių medžiagų perdozavimo. Kaimynas paprašė atsiimti siuntinius, siųstus iš Vokietijos, minėdamas, kad pats to padaryti negali. Kodėl E. L. prašė šios paslaugos, neprisimena. E. L. jis buvo davęs savo vardą, pavardę, adresą E. L. žinojo, nes gyveno tame pačiame name, jis namo šeštame aukšte, E. L. – pirmame. E. L. sakė, kad siuntiniuose bus įvairi elektronika. Siuntinių turinio jis niekada netikrino, jo akivaizdoje, siuntinių taip pat neatidarinėjo. Jis nežino, ar dar kas nors atsiimdavo siuntinius iš užsienio E. L. prašymu. 2012-2013 m. jis pats bandė užsisakyti prekių internetinėse parduotuvėse, bet jo banko kortelė ,,neleido“ to padaryti. Tada jis norėjo užsisakyti ,,Nike“ sportinius batelius. Jokių pažįstamų ar draugų neprašė užsakyti jokių prekių internetinėse parduotuvėse. Už minėtas 3 siuntas E. L. nemokėjo jam jokių pinigų, tai darė iš draugiškų paskatų. Visi siuntiniai buvo dėžutėse (3 kartoninės dėžutės), ant kurių buvo pašto ženklinimo juosta ir, jei neklysta, siuntėjas buvo galimai fizinis asmuo. Dėžutės buvo nedidelės: 40x50 cm dydžio. Atėjus siuntiniui, jis gaudavo pranešimą į namus, todėl žinodavo, kada siuntinius reikia pasiimti. Minėtas siuntas jis atsiėmė maždaug 2 savaičių laikotarpiu. Ar tuo metu jis matė ir buvo susitikęs su E. Š., neprisimena. Su E. Š. jis ne kartą važiavo į kazino ir vežiojęs jį po miestą. E. Š. kartais savo asmeninius daiktus (piniginę, raktus nuo buto) laikinai palikdavo jo automobilio „Audi A4“, valstybinis Nr. ( - ) salone. Kuo tuo metu užsiėmė E. L., nežino, jis jam sakė, kad dirbo, bet kur, jis nežino ir įtaria, jog E. L. galėjo jam meluoti, nes E. L. jis dažnai matydavo tiek dienos metu, tiek vakarais vaikštinėjantį po Naujosios Vilnios mikrorajoną. Siuntinius E. L. jis perduodavo savo namo laiptinėje, to niekas negali patvirtinti, nes perduodant siuntinius, jie buvo dviese. Apie tai, kad E. L. prašymu jis atsiėmė 3 siuntinius iš užsienio, niekam nesakė, to nepasakojo nei tėvams, nei draugams. Ką E. L. toliau darydavo su jo (J. J.) vardu gautais siuntiniais, nežino, E. L. neklausė, o jis (E. L.), kiek pamena, nieko jam nepasakojo. Jis pats nėra siuntęs jokių siuntinių į užsienio valstybes. Ankščiau jis turėjo išsaugojęs E. Š. mobiliojo ryšio telefono numerį, bet šiuo metu to telefono neturi, nes tą mobiliojo ryšio telefoną pametė, o kitame mobiliame telefone E. Š. kontaktai buvo įrašyti į mobiliojo telefono atmintį, o ne į SIM kortelę, ir jis E. Š. telefono numerio neišsisaugojo. Jokie asmenys jo neprašė, kad atsiimtų siuntas (siųstas iš užsienio), kurių gavėju buvo ne jis, minėtas 3 siuntas jis atsiėmė tik pats, pateikdamas savo asmens dokumentą. Jokių siuntinių A. N. niekada neprašė atsiimti (2 tomas, b.l. 190-192).

12- 2015-09-21 papildomos apklauso metu J. J. parodė, kad nori patikslinti savo ankstesnius parodymus. Tai daro savo noru. Jis tikrai pažįsta E. Š., su juo prieš šešerius metu, kartu mokėsi proftechninėje mokykloje, kurios pavadinimo neprisimena, bet mokykla yra Naujosios Vilnios mikrorajone. Pamena, kad 2014 metų vasarą, tikslesnio laiko nepamena, jis sudaužė savo automobilį „Audi A4“. Tuo metu jis jau dirbo, bet neturėjo reikiamos pinigų sumos automobilio remontui. Nenorėjo, kad apie automobilio sudaužymą sužinotų tėvai. Nepamena kokiomis aplinkybėmis ir kur susitiko E. Š. ir papasakojo apie sudaužytą automobilį. Minėjo, kad neturi pinigų remontui. E. sutiko paskolinti pinigų ir pamena, kad paskolino 500 litų. E. Š. sakė po mėnesio pinigus grąžinti. Pasiskolintus pinigus jis E. Š. grąžino, lygtai, po 2 savaičių. Vėliau, maždaug po mėnesio, tikslaus laiko nepamena, E. Š. paprašė paslaugos, t. y. atsiimti siuntinį, kuris bus lygtai iš Vokietijos. E. Š. sakė, kad siuntinyje bus kažkokia tai elektroninė technika, bet kokia netikslino, o jis neklausinėjo. E. Š. už atsiimtas siuntas pinigų nežadėjo. Kadangi E. Š. buvo jam paskolinęs pinigų, tai jis jautėsi jam tarsi skolingas. Apie siuntinius jis E. Š. nieko neklausinėjo. E. Š. paprašius, jis padiktavo savo tikslius duomenis: vardą, pavardę, adresą ( - ) ir savo asmens kodą. Nepamena po kurio laiko, bet į namus jis gavo pranešimą iš pašto skyriaus, apie tai, kad jo vardu gautas siuntinys. Nuėjęs į paštą siuntinį atsiėmė. Pašto darbuotojai pateikė savo asmens dokumentą ir pasirašė gaunamų siuntų žurnale savo vardu, pavarde ir parašu. Minėtą siuntą jis perdavė E. Š., tik nepamena, ar E. Š. siuntos atvyko atsiimti pas jį į namus, ar jis siuntą atnešė E. Š. į namus. Vėliau analogiškai, E. Š. prašymu, atsiėmė 2-3 pašto siuntas Naujosios Vilnios pašto skyriuje. Už atsiimtas siuntas E. Š. pinigų jam nemokėjo. Pamena, kad vieną pašto siuntą jam į namus pristatė kurjerių tarnybos darbuotojai, tačiau kokios tarnybos, nepamena. Kas buvo siuntinių siuntėjas, neprisimena. Negali pasakyti, ar tai buvo kokia nors firma, ar asmuo. Visus siuntinius jis perdavė asmeniškai E. Š.. Nepamena, kad siuntinius būtų palikinėjęs kur nors E. Š. namo teritorijoje. E. Š. prašymu niekada nepersiuntė jokių siuntinių. Tuo metu, kai atsiimdavo siuntinius, kiek pamena, buvo atostogose arba sirgo. Kadangi jam reikėjo eiti į darbą, jis informavo E. Š., kad pradės dirbti ir siuntinių, kaip E. Š. buvo prašęs, pašte atsiimti iki pietų, bus sudėtinga. Tada E. Š. pasiteiravo, gal jis turi kokį draugą, kuris nedirba ir gali bet kada atsiimti siuntas. E. Š. pažadėjo tokiam asmeniui už siuntinį mokėti po 50 litų. Jis žinojo, kad pažįstamas A. N. turi šeimą, niekur nedirba, šeimoje gana sunki materialinė padėtis, tad pasiūlė jam užsidirbti pinigų atsiimant siuntinius. A. N. jis paaiškino, kad jis pats ėmė siuntinius anksčiau, ir sakė, kad tame nėra nieko blogo. Paaiškino, kad siuntiniuose bus elektronika. A. N. sutiko. E. Š. jis perdavė A. N. duomenis: vardą, pavardę, adresą, kurio šiuo metu nepamena, ir, lygtai, A. N. asmens kodą. Ar davė A. N. telefono numerį, neprisimena. Pamena, kad A. N. gaudavo siuntinius Veliučionių pašto skyriuje. E. Š. prašė neatsisakyti pavežti iki pašto skyriaus A. N., jei šis paprašys. E. Š. žadėjo įpilti kuro. Pamena, kai dirbo antroje pamainoje, teko gal kelis kartus A. N. vežti į Veliučionių pašto skyrių ir, kaip buvo sutarta su E. Š., jis įpildavo kuro. Už paimtą siuntinį E. Š. visada jam duodavo 50 litų, kuriuos jis perduodavo A. N.. Sau nuo šios sumos nepasilikdavo nieko. A. N. apie siuntinius nieko neklausinėjo. Kas buvo minėtuose siuntiniuose nei jis, nei A. N. nežino, dėžučių niekada neatidarinėjo. Jis nežino ką E. Š. toliau darė su tais siuntiniais, nežino ar siuntinius kam nors perduodavo. 3–4 jis gavo maždaug 2 – 3 savaičių laikotarpiu, o A. N., galimai, siuntinius gaudavo apie 2 mėnesius. A. N. siuntinius gaudavo nereguliariai. Visus A. N. vardu gautus siuntinius pastarasis perduodavo jam, o jis – E. Š.. Kadangi siuntinius E. Š. perduodavo asmeniškai, tai mano, kad E. Š. su A. N. nekontaktavo, tarpusavyje nebendravo. Vėliau jis A. N. pasakė, kad nebenori daugiau vežti jo į paštą, bet A. N. sakė, kad jam reikalingos papildomos piniginės lėšos ir prašė sutikti, jog jo iki Naujųjų Metų dar būtų siunčiami siuntiniai jo vardu. Vėliau A. N. pats planavo vykti uždarbiauti į Vokietiją. Pirminiuose parodymuose jis melavo sakydamas, kad atsiimtus siuntinius jis perduodavo kaimynui E. L.. Siuntinius jis perduodavo vieninteliam asmeniui – E. Š.. Davė melagingus parodymus, nes išsigando perskaitęs pranešimą apie įtarimą. Apie tai, kad siuntiniuose buvo įvairi kompiuterinė – fototechnika, įgyta nusikalstamu būdu, nežinojo, kaip jau minėjo, dėžučių niekada neatidarinėjo, už siuntinių atsiėmimą jokių pinigų niekada negavo. Jis naudojasi banko „Swedbank“ elektroninės bankininkystės paslaugomis. Tik keletą kartų yra pervedęs skolas iš savo sąskaitos į kitą. Elektronine bankininkyste naudojasi labai retai, dažniausiai tik patikrina, 1 – 2 kartus per mėnesį, savo banko sąskaitos likutį. 2010 metais, vieną kartą bandė iš internetinės parduotuvės, kokios nepamena, įsigyti – užsisakyti sportinius batelius ,,Nike“, tačiau to padaryti nepavyko, nes buvo netinkama jo banko kortelė tarptautiniam mokėjimui. Jokių registracijos duomenų tikrai niekam neperdavinėjo ir jokių prekių, nurodytų įtarime, tikrai neužsakinėjo. Realiai nelabai mokėtų tai padaryti, be to nelabai moka ir anglų kalbą (3 tomas, b.l. 1-4).

13- 2017-03-01 papildomos apklausos metu J. J. parodė, kad pasilieka prie savo ankstesnių parodymų, prisipažįsta, kad E. Š. prašymu 2014 metų vasarą, iš Lietuvos pašto skyriaus, esančio Naujosios Vilnios mikrorajone, atsiėmė 2 siuntas ir 2 siuntas atsiėmė iš kurjerių tarnybos darbuotojų. Kokia tai buvo kurjerių tarnyba, nepamena. Nemanė, kad atsiimdamas siuntas daro kažką nusikalstamo. Už šią paslaugą jokio piniginio atlygio iš E. Š. negavo. Vienos iš apklausų metu buvo minėjęs, jog E. Š. turi problemų su teisėsauga, taip sakydamas turėjo omenyje, jog jis buvo dalyvavęs muštynėse. Kadangi Naujojoje Vilnioje vieni kitus pažįsta, todėl jis buvo girdėjęs, kad E. Š. buvo sumušęs savo kaimyną. Tačiau ši informacija apie E. Š. jam nepasirodė bloga, kad negalėtų juo pasitikėti ir jo (E. Š.) prašymu atsiimti pašto siuntas. Be to, E. Š. buvo jo draugas. Paskutinį kartą E. Š. matė Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, kai tarp jų buvo atlikta akistata. Iš pradžių jis melavo sakydamas, kad E. Š. nesiūlė jam atsiimti pašto siuntų. Taip sakė, nes bijojo E. Š., kad jam gali blogai baigtis, t. y. su juo gali būti susidorota. Jokių prekių iš internetinių parduotuvių jis neužsisakinėjo, išskyrus tai, kad bandė užsisakyti sportinius batelius, bet jam nepavyko (netiko jo banko mokėjimo kortelė). Kokioje internetinėje parduotuvėje jis bandė užsisakyti sportinius batelius, nepamena. Kadangi dėl darbo negalėjo atsiimti pašto siuntų, apie tai pasakė E. Š., po ko E. Š. jo paklausė, ar jis neturi draugo, kuris norėtų užsidirbti atsiimdamas pašto siuntas. Tokį uždarbį jis pasiūlė A. N.. Jis nepamena, ar tarp jo ir A. N. buvo kalba apie tai, kad siuntų atsiėmime yra kažkas nusikalstamo. Kadangi pašte atsiimant siuntą reikėjo pateikti savo asmens dokumentą, todėl viskas atrodė teisinga ir nieko nusikalstamo. Pirmiau davė melagingus parodymus, nes išsigando (3 tomas, b.l. 9).

14- 2020-01-22 apklaustas įtariamuoju dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 1 dalį, J. J. savo kaltę pripažino, patvirtino savo pirminius parodymus dėl siuntų atsiėmimo, ikiteisminiame tyrime Nr. 10-1-00938-13, kai buvo apklausiamas įtariamuoju, jis davė išgalvotus parodymus. Taip elgėsi, nes nenorėjo sukelti papildomų problemų ir išvengti vėl aiškinimųsi su E. Š. ir A. N.. Po atliktos akistatos tarp jo ir E. Š., vėliau jis davė teisingus parodymus, todėl prašo vadovautis jo 2015-09-21 ir 2017-03-01 duotais parodymais. Papildomai paaiškino, kad po pirmųjų siuntų, kurias atsiėmė jis pats, kilo įtarimas, kad su siuntiniais yra kažkas negerai, t. y. kažkas daroma neteisėto, bet realiai kaip, iš kur ir kokie daiktai-prekės buvo siuntose ir kaip tie daiktai realiai įgyti, jis nežino. Pats tų siuntų, siųstų tiek jo, tiek A. N. vardu, neatidarinėjo, nes tai daryti buvo uždraudęs E. Š.. Dėl draudimo atidaryti siuntas, E. Š., prašymu jis įspėjo ir savo pažįstamą A. N.. Šį įtarimą, žinoma, sustiprino tas faktas, kad savo vardu, kiek jam žinoma, E. Š. nesisiuntė, todėl daro išvadą, kad jose buvo daiktai įgyti neteisėtai. Tiksliai datos neprisimena, bet jau beveik porą metų jis dirba individualiai, pagal verslo liudijimą. Veikla susijusi su baldų gamyba. Kadangi turi legalų pragyvenimo šaltinį, prašo jo atžvilgiu priimti procesinį sprendimą, skiriant baudą ir leidžiant ją sumokėti dalimis. Dėl savo ankstesnių veiksmų nuoširdžiai gailisi. Jei būtų visas aplinkybes žinojęs anksčiau, tikrai to nebūtų daręs (3 tomas, b.l. 85-87);

15- 2015-03-09 A. N., apklausto specialiuoju liudytoju, ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2014 metų lapkričio mėn., tikslios datos nepamena, Vilniuje, Rinktinės gatvėje susipažino su vaikinu J., kurio nei vardo, nei pavardės nežino, ir kuris pasiūlė užsidirbti 40 Litų už tai, kad į paštą bus atsiųstas siuntinys, kurį A. N. turės paimti ir jį perduoti. 2014 m. lapkričio 27 d., 11.23 val. A. N. pašte, esančiame Liepų al. 5, Vėliučionių k., Vilniaus rajone, atsiėmė siuntinį (1 tomas, b.l. 95);

16- 2015-03-30 papildomos apklausos metu A. N., apklaustas specialiuoju liudytoju, parodė, kad laikotarpiu nuo 2014 metų spalio mėnesio iki 2014 metų pabaigos, J. prašė jo apie 10 kartų savo vardu paimti siuntas iš Vėliučionių pašto. Jis sutiko ir visas paimtas siuntas perdavė jam. Vyriškio, vardu J., pavardės jis nežino, bendraudavo mobiliojo ryšio telefonu, tačiau numerio neišsaugojo, tačiau atpažinti jį galėtų. Į susitikimus J. atvykdavo žalios spalvos automobiliu Audi, valstybinis Nr. ( - ) Jis gyvena 9duomenys neskelbtini), buto numerio nežino, nes bute pas jį niekada nesilankė. Jie susitikdavo prie namo (1 tomas, b.l. 120-123);

17- 2017-11-06 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju A. N. parodė, kad galimai 2014 metų spalio mėnesį, tikslios datos nepamena, pas jį į namus atvažiavo pažįstamas J., jį pažįsta apie 6 metus, tačiau pavardės nežino. J. važinėja žalios spalvos automobiliu „Audi A4“. J. pasiūlė užsidirbti pinigų ir minėjo, kad pats anksčiau atsiimdavo iš užsienio gautas pašto siuntas ir tokiu būdu gaudavo apie 12 eurų. Kadangi J. dirba, pats siuntinių atsiimti negali, todėl pasiūlė jam už pinigus atsiimti siuntinius. Kas J. mokėjo pinigus, nežino. Kadangi jis (A. N.) tuo metu buvo bedarbis, todėl toks pasiūlymas jam tiko. J. sakė, kad siuntiniai bus siunčiami iš užsienio – Vokietijos, minėjo, kad siuntiniuose bus įvairios elektronikos prekės. J. sakė, kad nieko nusikalstamo nėra, todėl jis į tai daugiau nesigilino ir nieko neklausinėjo. J. žadėjo už atsiimtą siuntinį mokėti apie 12 eurų. Tuomet jis davė J. savo vardą, pavardę, asmens kodą ir adresą, kuriuo registruotas, t. y. ( - ). J. sakė, kad siuntiniai ateis į Veliučionių paštą. Praėjus nuo susitikimo maždaug 2 savaitėm, paskambino J. ir pasakė, kad jo (A. N.) vardu pašte gauta siunta. Vėliau iš pašto gaudavo ir pranešimus, bet jų neišsaugojo. Tuomet jis nuėjo į paštą ir atsiėmė pirmą siuntinį. Atsiimdamas siuntą pasirašė žurnale. Gavęs siuntinį, tą pačią dieną jį atidavė J.. Siuntinį galimai perdavė savo namuose. Būdavo atvejų, kad atsiimti siuntinių į paštą veždavo J.. J., kaip ir žadėjo, mokėdavo grynais apie 12 eurų (tuo metu 40 litų) už siuntinį – dėžę. Iš viso jis gavo apie 10 siuntinių. Kai kurie siuntiniai buvo siunčiami per „DPD“ kurjerius, kurių atsiimti važiuodavo į Liepkalnio gatvėje esantį centrą. Ten už siuntinius irgi pasirašinėdavo elektroniniame žurnale. Visą laiką siuntinius J. atsiimdavo vienas, kam jis vėliau juos perduodavo, nežino. Jis J. apie tai nesiteiravo ir nematė J. kam nors perduodančio siuntinių. Pamena, kad norėdamas įsitikinti, kas yra atsiųstose dėžėse, jis jas praplėšdavo, tai yra padaręs apie 2-3 kartus. Visada būdavo fotoaparatai „Canon“ ir „Nikon“. Vieną iš siuntinį atidarė J. akivaizdoje, J. neprieštaravo. Kadangi šie siuntiniai - daiktai visada būdavo su dokumentais, čekiais, viskas buvo tvarkinga, todėl nieko blogo neįtarė. Apie tai, kad siuntinius perduodavo J., gali patvirtinti ir jo žmona J. N. bei draugas M. A., kuris taip pat vieną kartą tai matė. Vieną kartą siuntinį jam padėjo atsiimti brolis J. N., brolis taip pat matė, kaip jis siuntinį perdavė J. savo namuose – ( - ). Jis neskaitė, kas buvo pašto siuntų siuntėjas, bet matė, kad siuntinių informaciniame lapelyje ant siuntinio būdavo nurodyta šalis – Vokietija. Dėl siuntinių atsiėmimo jis buvo apklaustas Vilniaus PK, kur tarp jo ir J. buvo atlikta akistata, kurios metu J. neigė faktą, kad jis perduodavo jam siuntinius, už kurių atsiėmimą jis (J.) jam mokėdavo. Pamena, kad po pirmos ar papildomos apklausos J. liepė jam neprisipažinti, kad jis (A. N.) ėmė siuntinius ir perduodavo juos J., už kuriuos pastarasis mokėjo po 12 eurų, sakydamas, kad tokiu atveju nieko baisaus nebus, policija tik sulaikys jį dviem parom, o vėliau paleis. Kai J. jam taip pasakė, jis suprato, kad čia kažkas ne taip, t. y. jam galimai reikės už siuntinius sumokėti muito mokesčius, o jeigu jų nesumokės, tuomet reikės atlikti 2 parų areštą policijoje. Po šių J. žodžių jis daugiau siuntų neatsiimdavo. Kiek pamena, pats J. buvo nurodęs, kad pats yra paėmęs 5 vnt. siuntų. Procesinio veiksmo metu - asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, jis atpažino J., kaip asmenį, kurio prašymu atsiimdavo siuntinius Veliučionių pašte ir iš kurjerių tarnybos „DPD“ (2 tomas, b.l. 96-97);

18- liudytojos J. N. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog ji gyvena su vyru A. N., adresu ( - ), tačiau vasaros metu dažnai gyvena nuosavame name, adresu ( - ). 2014 metų rudenį A. N. papasakojo, kad jo pažįstamas J., pravarde „( - )“, gyvenantis Naujojoje Vilnioje, pasiūlė užsiimti keistu verslu – pašto skyriuose atsiimti siuntinius su prekėmis iš užsienio. Siuntiniai turėjo būti siunčiami A. N. vardu. Jai tai pasirodė labai keista, nes J. pasakė, kad „čia viskas legalu, daugiausia bus sulaikytas 2 paroms“ (čia citata), bet jos vyras kažkodėl sutiko. J. taip pat prašė A. N., kad jeigu dėl siuntinių pradės klausinėti policijos pareigūnai, tai reikia pasakyti, kad tokį „versliuką“ jam pasiūlė koks nors nepažįstamas vyras. J. pats atvažiuodavo į Rinktinės gatvę prie prokuratūros, mėlynos spalvos automobiliu „Audi“ (valstybinio numerio skaičiai lyg ir ( - )), paimdavo A. N. ir kartu važiuodavo į pašto skyrius (Veliučionyse, Gandrų g.; Naujojoje Vilnioje, Gerovės g. ir „DHL“ skyriuje Liepkalnio g.). Gal buvo ir kitų vietų, bet vyras jai sakė tik apie šias tris. Už siuntinius „( - )“ A. N. mokėjo po 40 litų. Jai taip pat pasirodė keista, iš kur „( - )“ kaskart iš anksto žinojo siuntinio numerį, kurį duodavo A. N.. Kartais „( - )“ siuntinio numerį A. N. diktuodavo telefonu, beje savo telefono numerius „( - )“ dažnai keitė. Tokiu būdu A. N. pašto skyriuose atsiėmė apie 10 siuntinių, kuriuos perdavė „( - )“. Paskutinį kartą siuntinį A. N. atsiėmė 2014 m. gruodį, prieš šventes. Kartais su J. atvažiuodavo ir jų bendras pažįstamas M. A.. M. A. irgi turėjo matyti, kaip A. N. perduoda siuntinius J.. 2014 m. gruodį A. N. iškvietė į Vilniaus r. PK, kur jis buvo apklaustas dėl aukščiau minėtų įvykių. A. N. pareigūnams pasakė visą tiesą, nurodė J., tačiau akistatos tarp jų metu, J. viską neigė. Nuo to laiko „( - )“ pas juos nesilankė, jį gali atpažinti (2 tomas, b.l. 99);

19- liudytojo M. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog jis gyvena su tėvais Naujosios Vilnios mikrorajone. 2014 metais, datos tiksliai nepamena, įsigijo automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. ( - ) kuriuo naudojasi iki šiol. Pamena, kad galimai 2014 metų gruodžio mėn., tikslesnio laiko nepamena, draugui J. J. prašius, pavežė pastarąjį iki Minsko „Iki“ parduotuvės, Žirmūnų mikrorajone. Kokiu tikslu ten važiavo, dabar tikrai neprisimena. Pamena tik kad sėdint automobilyje, stovėjusiame prie parduotuvės esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, prie automobilio priėjo jų bendras draugas A. N., kuris į automobilio „Opel Vectra“, valstybinis Nr. ( - ) bagažinę kažką įdėjo, tačiau ką, nematė ir neklausė. Kiek pamena, A. N. jie pavežė lygtai vieną sustojimą ir A. N. išlipo. Ar A. N. pasiėmė tai, ką buvo padėjęs į automobilio bagažinę ar paliko, nepamena. Ką jis veikė su J. vėliau, nepamena, gal tiesiog važinėjo po miestą. Pamena paprasčiausiai tik šį faktą, bet nedetaliai, nes praėjo gana nemažai laiko. J. jis pažįsta apie 18 metų, jie geri draugai. A. N. pažįsta apie 10 metų, mokėsi kartu su A. N. broliu vienoje klasėje. Su J. ir A. N. dažnai leidžia laisvalaikį. J. buvo minėjęs, kad jis buvo apklaustas policijoje dėl siuntinių iš užsienio, taip pat minėjo, kad apie tai nieko nežinantis. Jis nežino, ar dėl šio fakto atliekamas koks nors tyrimas, J. apie tai nieko nepasakojo, o jis neklausinėjo (2 tomas, b.l. 107-108);

20- 2015-03-05 įtariamojo E. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad dėl jam pareikšto įtarimo savo kaltės nepripažįsta. Apie jokį organizuotą susivienijimą nieko nežino, apie siuntas nieko negali pasakyti, nes nieko nežino. Kastetą, kuris buvo rastas pas jį namuose kratos metu, jis rado namuose, tačiau nepamena kada. Kastetas jam nepriklauso, jis jam nereikalingas, iš kur namuose atsirado kastetas, negali pasakyti. Suradęs kastetą padėjo jį į spintą. Daugiau apie jį nieko negali paaiškinti. Parodymus dėl revolverio duoti atsisakė, kol nebus atlikta ekspertizė. Revolverio niekada nenaudojo (2 tomas, b.l. 123-124):

21- 2015-09-04 papildomai apklaustas įtariamuoju E. Š.parodė, kad savo jis kaltės nepripažįsta. Įtarime nurodytą asmenį A. V. (pravarde „( - )“) pažįsta jau apie dvejus metus, jie gyvena viename ( - ) mikrorajone. Iš pradžių A. V. pažinojo tik iš matymo, o vėliau šis paprašė surasti asmenų, kurių vardu būtų galima siųsti siuntinius iš užsienio. Nuo tada jie pradėjo bendrauti dažniau, leisdavo kartu laisvalaikį, lankydavosi pas A. V. namuose-pirtyje. Jis A. pasakė, kad siuntinius ir jis gali atsiimti, bet V. pasakė, kad jo (E. Š.) vardu to daryti nereikia ir daugiau nieko neaiškino. V. sakė, kad surasti asmenys turi visą dieną būti namuose, būti nedirbantys, kad bet kuriuo metu galėtų paimti siuntas arba priimti jas iš kurjerių. A. V. sakė, kad už vieną atsiimtą siuntą jis mokės surastiems asmenims po 50 litų. A. V. iš karto jį perspėjo, kad jokiais būdais pašto siuntos nebūtų atplėšiamos ir kad pinigus už atsiimtas siuntas visada asmeniui perduos tik per jį (E. Š.), nes pats (A. V.) su minėtais asmenimis nenori matytis. A. V. sakė, kad jis turės jam duoti surastų asmenų vardus, pavardes ir adresus. A. nesakė kas bus siuntiniuose, o ne kartą pabandžius pasiteirauti detalių, tiesiog atsakydavo „mienše znajieš, krepče spiš“ (mažiau žinai, kiečiau miegi). Pokalbis dėl siuntinių, jei neklysta, buvo 2014 metų pradžioje. Pamena, kad buvo žiema. Žinodamas, kad pažįstamas A. M. (pravarde „( - )“) niekur nedirba, pasiūlė jam užsidirbti pinigų atsiimant siuntinius ir minėjo, kad asmuo, neįvardindamas jo, už atsiimtą siuntinį mokės po 50 litų. A. V. už tai jokio atlygio jam nežadėjo, tik tada, kai jis surado A. V. kelis asmenis, pastarasis pasakė, kad jis (E. Š.) jam nebeskolingas, t. y. jis A. V. buvo skolingas 620 litų. Jis buvo nubaustas už kelių eismo taisyklių pažeidimą 620 litų bauda. Tuo metu jis niekur nedirbo, bet mokėsi – lankė kursus tolimųjų reisų vairuotojo pažymėjimui gauti ir planavo pradėti dirbti kartu su savo tėvu. Tuo metu neturėjo papildomų piniginių lėšų baudai sumokėti, todėl pinigus pasiskolino pas A. V.. A. V. jis davė A. M. vardą, pavardę ir tuometinį adresą bei mobilaus ryšio telefono numerį. Tuo pat metu, A. V. prašymu, jis surado dar vieną vaikiną, savo seną pažįstamą O. S. (vadina jį „9duomenys neskelbtini)“), kuriam taip pat pasiūlė, už piniginį atlygį atsiimti siuntas. O. S. duomenis jis taip pat perdavė A. V.. Minėti pažįstami siuntinius atsiimdavo apie 1,5 – 2 mėnesius. Atsiimtus siuntinius vaikinai atnešdavo jam (E. Š.) patys arba jis pats važiuodavo jų paimti pas vaikinus į namus. Atsiėmęs siuntinius jis skambindavo A. V., kuris atvykdavo pas jį jų (siuntinių) atsiimti ir atveždavo pinigus, o jis vėliau atsiskaitydavo su A. M. ir O. S.. Minėti asmenys niekada, jo akivaizdoje, nebuvo susitikę su A. V.. A. V. buvo nurodęs niekada, kalbant telefonu, neminėti nieko apie pašto siuntas, todėl skambindamas jam tik pasakydavo, kad yra namuose ir reikia susitikti. Jis nemano, kad kažkas iš jo artimųjų galėjo matyti siuntinių perdavimo faktą, kai vaikinai atveždavo siuntinius. Kad A. V. lankydavosi pas jį namuose, mano kad jo artimieji, galimai mama, žinojo, bet siuntinių perdavimo ji nematė. A. V. visada atsiskaitydavo – perduodavo pinigus laiku, t. y. atsiimdamas siuntas. Kaip suprasdavo iš pokalbio su A. V., šis visada tikrai žinodavo, kiek gauta siuntinių. Pamena atvejį, kai jam paskambino A. V. ir pasakė, kad viena siunta nusiųsta klaidingu adresu. A. V. pasakė, kad išsiaiškins ir jam perskambins. Minėta siunta buvo siusta A. M. vardu. Tą pačią dieną A. V. jam paskambino ir pasakė adresą, kuriuo buvo nusiųsta siunta bei liepė kartu su A. M. nueiti nurodytu adresu ir paimti siuntą. Koks tai buvo adresas, jis nepamena. Prisimena, kad su A. M. nuėjo pas kažkokią senesnio amžiaus moterį, kuriai A. M. pateikęs savo asmens dokumentą ir paaiškinęs, kad jai klaidingai buvo atsiųsta siunta, siuntą atsiėmė. Po to jis (E. Š.) susitiko su A. V. ir perdavė jam siuntą. Pamena, kad keletą kartų, t. y. 2 – 3 kartus, A. V. prašymu, jis vežė O. S. į Lazdynų mikrorajone esantį pašto skyrių atsiimti siuntinių, kuriuos analogiškai jis perdavė A. V.. Po to, nežino dėl kokių priežasčių, bet A. M. ir O. S. atsisakė atsiimti siuntinius. A. M., kiek pamena, tuo metu susirado darbą, lygtai, užsienyje. A. V. vėl paprašė jo surasti kitą asmenį, galintį atsiimti siuntinius. Pamena, kad vieną kartą, pas jį (E. Š.) į namus atvyko iš matymo pažįstamas J. J. pasiimti savo draugo. Pokalbio metu J. prasitarė, jog turi finansinių sunkumų, t. y. „sudaužė automobilį“, po to jis spontaniškai nutarė J. pasiūlyti atsiimti siuntinius už pinigus. J. J. (pravarde „( - )“) sutiko. Jis (E. Š.) davė A. V. J. J. vardą, pavardę ir mobiliojo ryšio telefoną. Kadangi tuo metu, t. y. 2014 metų vasaros vidury, jis (E. Š.) pradėjo dirbti ir retai būdavo Lietuvoje, todėl mano, kad A. V. asmeniškai bendravo su J. J. dėl siuntinių. A. V. tik pasakė, kad nenori asmeniškai susitikinėti su J. J., todėl paprašė, kad siuntos ir piniginiai atsiskaitymai vyktų per jį (E. Š.). Jis sutiko. Jis susitarė su J. J., kad gautas ir atsiimtas siuntas J. J. atneš ir paliks prie jo (E. Š.) namų, po balkonu. Grįžęs iš reisų ir radęs siuntinius, jis paskambindavo A. V. ir jis suprasdavo, kad reikia atvykti atsiimti siuntų. A. V. jam perduodavo pinigus, o jis pinigus perduodavo J. J.. Iš A. V. perduodamų pinigų, jis neimdavo jokio atlygio. Tik keletą kartų, kai O. S. veždavo atsiimti siuntinių į Lazdynų pašto skyrių, A. V. sumokėdavo jam už kurą, t. y. po 50 litų. Nei jis nei jo anksčiau minėti asmenys, pašto siuntų niekada neatidarinėjo, nes tai buvo uždraudęs A. V. ir prašė apie tai informuoti jo surastus žmones. Šį reikalavimą jis buvo perdavęs ir asmenims, kurie atsiimdavo siuntinius. Jis nežino, iš kokios šalies buvo siunčiami siuntiniai, nežino ir kas juos siuntė. Maždaug apie metus siuntiniai buvo gaunami ir per jį buvo perduodami A. V.. Jis nežino ką tuo metu veikė A. V., lyg niekur nedirbo, bet nuolat jo (E. Š.) klausinėjo apie tolimųjų reisų ypatumus. A. V. sakė, kad turi nusipirkęs savo „fūrą“, t. y. vilkiką. Buvo atvejis, kai paskambinęs jam A. V. pasakė, jog sugedo jo automobilis „Audi A6“, juodos spalvos ir paprašė pavėžėti jį iki autoserviso, po ko jie kartu nuvažiavo į kažkokį angarą, esantį už prekybos centro „Big“, Pašilaičių mikrorajone. Jis matė A. V. baltos spalvos „fūrą“ „IVECO“. A. V. į minėtą automobilį padėjo kažkokius daiktus ir pokalbio metu patvirtino, kad ši transporto priemonė jo. Kokiu tikslu A. V. pirko „fūrą“ ir už kokią sumą, nesakė. Pamena atvejį, kai jis planavo pirkti nešiojamą kompiuterį ir kartu su A. V. važiavo į prekybos centrą „Senukai“. Pakeliui A. V. atkalbėjo jį pirkti kompiuterį sakydamas, kad suras naują planšetę ir daug pigiau. Praėjus 2 mėnesiams A. V. nešiojamo kompiuterio jam nerado, todėl kompiuterį jis vėliau nusipirko pats išsimokėtinai prekybos centre „Senukai“. Jis pažįsta A. P., žino, kad pastarasis šiuo metu (apklausa atlikta 2015-09-04 – tyrėjo pastaba) atlieka laisvės atėmimo bausmę. Ankščiau jie buvo draugai, bet kurį laiką su A. P. jau nepalaiko jokių ryšių. Apie tai, kad A. P. ar kiti asmenys, A. V. prašymu, būtų ieškoję asmenų ar perdavinėję siuntinius už pinigus, jis nieko nežino. Pamena, kad A. V., dieną prieš siuntinio gavimą, perduodavo jam ant lapelio užrašytą ilgą kodą iš skaičių ir raidžių, paaiškindamas, kad tai siuntinio kodas, kurį nurodydavo perduoti asmenims, atsiimantiems siuntinius, kad pastarieji žinotų kokią siuntą jiems reikės atsiimti pašte arba bus gaunama iš kurjerių. A. V. buvo sakęs, kad kai kurie siuntiniai bus pristatomi per kurjerių tarnybą „DHL“. - E. Š. sutiko duotus parodymus patvirtinti parodymų patikrinimo vietoje metu. Į tyrėjos klausimą - ar žinojote, kad A. M., O. S., J. J. buvo sulaikyti policijos pareigūnų, jei taip, tai iš kur, E. Š. atsakė, kad nieko nežinojo apie minėtų asmenų sulaikymą. Į tyrėjos klausimą - ar kas nors buvo nurodęs pasakoti policijos pareigūnams išgalvotas istorijas, faktus susijusius su siuntiniais, jei taip, tai kas tai nurodė daryti, E. Š. atsakė - ne, to nėra buvę, jis papasakojo viską kaip buvo. Tyrėjai paklausus, ar E. Š. duos parodymus dėl kitų pranešime apie įtarimą nurodytų nusikalstamų veikų, t. y. dėl kasteto ir revolverio, E. Š. parodymus duoti atsisakė. Į tyrėjos klausimą – ar žino asmenis, kuriuos „verbavo“ siuntinių atsiėmimui J. J., jei taip, tai kokie tai asmenys, kaip tai vyko ir kieno prašymu jis tai darė, E. Š. atsakė – kad nieko apie tai nežino. Į prokuroro M. P. klausimą – kodėl E. Š. visgi sutiko ieškoti asmenų siuntinių atsiėmimui A. V. prašymu, E. Š. atsakė – kad paprasčiausiai padėjo geranoriškai, be jokių priežasčių. Į prokuroro M. P. klausimą – kiek bendrai siuntinių buvo perduota A. V., kurie buvo siųsti aukščiau minėtų asmenų duomenimis, E. Š. atsakė – jog tiksliai nežino, galimai daugiau nei 10 siuntinių, galėjo būti apie 20. Į prokuroro M. P. klausimą – kas E. Š. paprašė nekalbėti mobiliuoju telefonu apie siuntinius, E. Š. atsakė – A. V.. Į prokuroro M. P. klausimą – ar jam žinoma, kodėl A. V. neėmė siuntinių savo vardu, E. Š. atsakė – nežinąs, A. V. tiesiog paprašė surasti žmonių. Į prokuroro M. P. klausimą – kokiomis transporto priemonėmis važinėjo A. V., ar jos (transporto priemonės) buvo prabangios, E. Š. atsakė – vidutinės klasės automobiliais, automobiliai niekuo neypatingi. A. V. automobiliais jis nesinaudodavo. Į advokato T. G. klausimą – ar A. V. sakė jam, jog siuntų priėmimas yra nusikalstama veika, E. Š. atsakė – ne, A. V. paprašė atsiimti siuntas sakydamas, kad nieko čia blogo. Į advokato T. G. klausimą – kaip E. Š. asmeniškai suvokia savo veiksmus, kaip nusikalstamus ar ne, E. Š. atsakė – ne, jis nematė nieko nusikalstamo siuntų atsiėmime, tikrai neįtarė tame jokio kriminalo. Į advokato T. G. klausimą – ar pats asmeniškai, ar A. V. pavedimu, jis turėjo kontaktus su asmenimis užsienyje dėl siuntų persiuntimo, E. Š. atsakė – kad nieko nežino, neturėjo jokio supratimo kaip vyksta siuntinių siuntimas, į užsienį jis vykdavo tik darbo reikalais. Į advokato T. G. klausimą – kokia ilgiausia buvo kelionė, susijusi su darbu, E. Š. atsakė – kad ilgiausiai buvo išvykęs iki 2 savaičių, nes stengėsi daugiau dirbti, kad galėtų greičiau išmokėti baudą (2 tomas, b.l. 130-135).

22- 2015-09-08 apklaustas įtariamuoju pas ikiteisminio tyrimo teisėją E. Š. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad A. V. jo geras pažįstamas, kuris paprašė surasti asmenį, kurio vardu galima būtų siųsti siuntas iš užsienio. A. V. sakė, kad minėti asmenys turi nedirbti, visada būti namuose, kad bet kuriuo metu galėtų priimti siuntinius iš kurjerio. A. V. siūlė sumokėti po 50 litų už kiekvieną atsiimtą siuntinį asmeniui, kuris jį atsiims. Taip pat A. V. pasakė, kad pinigus, siuntinį atsiėmusiam asmeniui, perduos per jį (E. Š.). Jis surado A. M., tiksliai neprisimena. A. M. tuo metu buvo sudėtinga su pinigais, buvo nedirbantis, šeimoje mažas vaikas, todėl jis papasakojo A. M. visas sąlygas ir pasiūlė jį (A. M.) A. V.. Jis nepamena, kiek A. M. priėmė siuntinių. A. M. paimdavo siuntinį, tada perduodavo jam, o jis siuntinį perduodavo A. V.. Nieko baisaus ir kriminalinio jis šiuose veiksmuose neįtarinėjo. Pinigus už siuntinį A. V. perduodavo jam, o jis pinigus perduodavo A. M.. Su kitu jo surastu asmeniu – O. S. – viskas vyko pagal tokią pačią schemą: O. S. paimdavo siuntinius, perduodavo juos jam, o jis – A. V.. Buvo keli atvejai kai A. V. prašė jo nuvežti O. S. atsiimti siuntinio į paštą. O. S. A. V. taip pat nėra matęs. Jis mano, kad A. V. juo pasinaudojo, gudriai padarė. Jis tuo metu mokėsi, laikė teises, nebuvo suinteresuotas, jokių pinigų iš A. V. negavo. Kuomet A. V. paprašė jo surasti asmenis, kurie galėtų paimti siuntas, jis pasisiūlė pats tai padaryti, nes nematė tame nieko blogo, A. V. pats nenorėjo kištis. Jis A. V. buvo skolingas 600 litų. Kai suėjo laikas grąžinti skolą, A. V. pasakė, kad skolos grąžinti nereikia, pasakė, kad jis jam (A. V.) padėjo. Buvo dar toks asmuo J. J., su juo buvo sutarta, kad paimtas siuntas J. J. paliks prie jo (E. Š.) namų po balkonu, o jam (E. Š.) grįžus iš reiso, atvažiuodavo A. V. ir pasiimdavo siuntas. A. V. už siuntas palikdavo pinigus jam, o jis pinigus atiduodavo J. J.. Jis nežinojo kas siuntiniuose, pradžioje pats siūlėsi atsiimti siuntas, tačiau A. V. sakė, kad geriau surasti kitus asmenis šiam darbui. Jis galvojo, kad tai paprasta siunta, viskas vyko oficialiai per paštą, neįtarė, kad čia kriminalas. Jis nežinojo, kad jo surasti asmenys buvo sulaikyti, dabar jau žino. A. V. nesakė, kodėl nenori imti siuntų savo vardu, o jis neklausė. Jis nesuvokė, kad daro nusikalstamą veiką, kai jį apkaltino, labai pasibaisėjo. Jis nieko nežinojo ir juo buvo gudriai pasinaudota. Į prokuroro klausimus E. Š. atsakė: - A. V. liepė surastų asmenų duomenis, t. y. vardą, pavardę, gyvenamosios vietos adresą, telefono numerį, užrašyti ant lapelio ir perduoti jam (A. V.); jis paskambindavo A. V., kai turėdavo siuntą, o A. V. atvažiuodavo pats jos pasiimti. Buvo atvejis, kai jis važiavo pas A. V. į pirtį ir vežė siuntinį pats; telefonu apie siuntinius su A. V. nekalbėjo, A. V. prašė telefonu apie tai nekalbėti, sakė tiesiog paskambinti ir jis (A. V.) supras, kad reikia atvažiuoti pasiimti siuntinio; jo surasti asmenys siuntinius atsiimdavo nuo 2014 metų pavasario iki vasaros pabaigos, rudens pradžios. Turi vairuotojo patirties, šiek tiek supranta apie dokumentus. A. V. teiravosi apie dokumentus, t. y. kokių dokumentų reikia važiuojant per sieną. Vieną kartą jis grįžo iš reiso paryčiais, A. V. jam paskambino ir paprašė paimti jį (A. V.) iš autoserviso. Kartu nuvažiavo prie vilkiko „IVECO“, kur A. V. padėjo kažkokius daiktus sudėtus į maišelį, tai buvo maistas, gėrimai. Iš mašinos jis net nebuvo išlipęs. A. V. pasigyrė, jog tai jo vilkikas. A. V. turėjo vilkiko raktelius. Padėjęs daiktus A. V. grįžo prie jo (E. Š.) mašinos. Tai buvo vienintelį kartą; per visą laikotarpį jis niekada nebuvo atidaręs siuntinio, taip pat tai turėjo paaiškinti surastiems asmenims, t. y. kad siuntinių atidarinėti negalima. Kokį siuntinį jis gaudavo, tokį atiduodavo A. V.; jo surasti asmenys turėjo pravardes: J. J. pravardė „( - )“, A. M. - „( - )“, O. S. pravardės nežino. Į gynėjo klausimą E. Š. atsakė: - jis nežinojo kas buvo siuntiniuose, A. V. pasakė „mažiau žinai, kiečiau miegi“ (2 tomas, b.l. 147-149).

23- 2019-10-04 papildomos apklauso metu įtariamasis E. Š. patikslino parodymus, atsakydamas į jam užduodamus klausimus. Į klausimą kaip jis gali charakterizuoti A. V. (pravarde ,,( - )“) asmenybę, kokie jų tarpusavio santykiai buvo ankščiau ir ką jis paaiškino, kodėl reikia surasti siuntų atsiėmimui asmenų, E. Š. atsakė, kad A. V. pažįsta iš matymo gana senai, nes jie gyveno viename ( - ) mikrorajone. Jokių jo gyvenimo biografijos detalių jis tikrai nežino, nesidomėjo. Jų šeima (tėvas, mama, jaunesnis jo brolis) gyveno 9duomenys neskelbtini) mikrorajone, name, adreso nežino. Daugiau apie jį nelabai ką tai gali pasakyti. Jie mokėsi skirtingose mokyklose. Jis nepamena, kokiomis aplinkybėmis jie susipažino. Neatmeta galimybės, kad gal juos kažkas supažindino, o gal susipažino kokioje kompanijoj, tuo metu jų nerišo jokie santykiai, jie tiesiog susitikę mieste su bendrais pažįstamais pajuokaudavo, pabendraudavo apie nereikšmingus dalykus. Kuo jis užsiiminėjo tuo metu, kokia jo gyvenimo praeitis ir ką jis veikė, kokie pomėgiai, dirbo ar ne, jis nežinojo ir tikrai nesidomėjo. Vėliau, per bendrus pažįstamus, kurių dabar tikrai konkrečiai negalintis nurodyti, A. V. ne kartą buvo pakvietęs pas save į pirtį. Jų tarpusavio santykiai buvo nieko neįpareigojantys, bet po šių susiėjimų jie pradėjo bendrauti artimiau. Tuo metu jis jau lankė vairavimo kursus, nes planavo ieškotis tolimųjų reisų vairuotojo darbo. Pamena, kad A. V. domėjosi ir jo klausinėjo apie tuos kursus, apie tolimųjų reisų vairuotojo darbo specifiką, reikiamą dokumentaciją, nes E. Š. teigimu, jis apie tai daug žinojo, kadangi jo patėvis daug metų dirbo šį darbą, ankščiau turėjo ir firmą, kuri vertėsi tarptautinių krovinių pervežimu. Jis tiksliai nežino, bet A. V. lygtai dirbo darbą, susijusį su logistika, t.y. jis minėjo, kad krovė kažkokius krovinius, bet jis nežino ar tai buvo A. V. oficialus darbas, ar ne ir kokia tai buvo firma. Lygtai vieno susitikimo metu jis paprašė jam padėti, t.y. jis sakė, kad reikia atsiimti siuntas. Į klausimą, ką A. V. paaiškino, kodėl siuntos negali būti siunčiamos jo paties vardu ir kodėl jų negali atsiiminėti jis pats, E. Š. paaiškino, kad kol mokėsi, turėjo gana daug laiko, todėl A. V. sakė, kad sutinka ir galintis jam padėti, t.y. siuntos gali būti siunčiamos ir jo ( E. Š.) vardu, jo gyvenamosios vietos adresu. Kadangi A. V. buvo sakęs, kad siuntas reikės atsiiminėti Lietuvos pašto skyriuje, arba jas atveš kurjeris, jis nieko nelegalaus neįtarė. Į šį jo pasiūlymą A. V. tiesiog pasakė, kad ,,geriau, jog siuntiniai nebūtų siunčiami jo vardu“, ir kad geriau būtų, jog jis surastų ir pasiūlytų jas atsiimti kam nors iš savo pažįstamų ir minėjo, kad tokiems asmenims jis (A. V.) mokės po 50 litų. Jis tikrai nesiteiravo, kodėl siuntos negali būti siunčiamos jo vardu, tikrai ,,nesuko sau galvos“ kodėl, nes jam tai nebuvo įdomu. Tuo metu jis mokėsi ir tuo metu pagrindinis jo rūpestis buvo susirasti darbą ir gauti uždarbį, nes su savo mergina norėjo pradėti savarankišką šeimyninį gyvenimą. Visų pirma, jis dėl siuntų neteisėtumo nieko neįtarė, nes A. V. minėjo, kad jos bus siunčiamos oficialiai, per paštą ir kurjerius, todėl jis sutiko surasti, jei pavyks, pažįstamų, galinčių atsiiminėti siuntas. Kad atsiimantys siuntas būtų suinteresuoti tai daryti, A. V. sakė, kad mokės jiems už tai pinigus. Jis nepamena, ar A. V. teiravosi, kas bus siuntose, bet garai pamena, kad A. V. pageidavo, kad siuntas iš asmenų surinktų jis, ir pinigus, jo perduotus, pastariesiems mokėtų taip pat jis. Kitaip tariant, jis pasakė, kad nenori pats tiesiogiai kontaktuoti su tais asmenimis. Kadangi tie asmenys buvo jo pažįstami ir jo surasti, logiška, kad su jais turėjo jis (E. Š.) susitikti ir paimti siuntas bei atsiskaityti, nes pats A. V. galėjo juk jų ir nepažinoti. Eiliškumo, kam jis pirmiausiai pasiūlė atsiimti siuntas už pinigus, neprisimena, bet pamena, kad jis surado A. M., O. S., J. J., pravarde ,,( - )“. Į klausimą, ar nuo pat pradžių, iki pirmų siuntų perdavimo, A. V., žadėjo jam kokį nors atlygį ar paslaugą už tai, kad jis suras asmenų, kurie atsiiminės siuntas, E. Š. parodė, kad A. V. nežadėjo jam jokio atlygio, jokių pinigų, jokių paslaugų. Jis paprašė padėti, o jis sutiko tiesiog iš draugiškų ketinimų. Jis nesiūlė iš eilės visiems savo pažįstamiems atsiimti siuntas. Pažįstamam A. M. jis pasiūlė atsiiminėti siuntas, nes žinojo, kad A. tuo metu niekur nedirbo, jam buvo reikalingi pinigai. O. S. buvo jo vaikystės kaimynas. Jis žinojo, kad O. gyveno neprabangiai, jam taip pat buvo reikalingi pinigai. J. J. jis pasiūlė atsiiminėti siuntas už pinigus, nes iš atsitiktinio pokalbio sužinojo, kad jis sudaužė automobilį ir neturėjo pinigų jo remontui. Į klausimą, kad ankstesniuose parodymuose jis minėjo, kad jis iš A. V. buvo pasiskolinęs 600-620 litų sumą baudos už kelių eismo pažeidimą apmokėjimui, tad kaip jis vertina aplinkybę, kad jam sutikus geranoriškai, neatlygintinai, nesitariant ir neprašant jokio atlygio surasti asmenis, galinčius atsiiminėti siuntas, mokant jiems piniginį atlygį, po to, kai jis A. V. perdavė dviejų asmenų ( A. M. ir O. S.) duomenis, A. V. pasakė, kad skolos jam grąžinti nebereikia, E. Š. atsakė, kad tiksliai nepamena, bet lygtai 2014 metų pradžioje, kai buvo nubaustas 620 litų bauda už kelių eismo pažeidimą, pinigų sumokėti baudai neturėjo. Jis negali paaiškinti, kodėl dėl pinigų paskolinimo kreipėsi būtent į A. V.. Jis nežinojo, ar jis turi pinigų. Tiesiog pinigų nenorėjo tada skolintis iš tėvų, nes ir taip jiems buvo skolingas, be to pas juos gyveno, tad baudą turėjo sumokėti savarankiškai. Jis pasiteiravo, ar A. V. galėtų jam paskolinti minėtą sumą (620 litų), o pastarasis sutiko. Pinigus A. V. paskolino žodiniu susitarimu, jokių dokumentų jie neformino, notariškai netvirtino. Grąžinimo termino taip pat konkretaus nesitarė. Jis sakė, kad pinigus jis galės grąžinti kai galės. Jis negali pasakyti, ar pinigus skolinosi iki pokalbio apie siuntų atsiėmimą ar tada, kai jau buvo suradęs asmenis-pažįstamus, kurie jas atsiiminės. Faktą, kad A. V. jam leido negrąžinti skolos, jis vertina kaip draugiškumą, o užsiminus dėl skolos grąžinimo A. V. pasakė, kad nebereikia to daryti, ,,paslauga už paslaugą, nes jie padėjo reikiamu vienas kitam“. E. Š. to nevertina, kaip atlygio už tai, kad A. V. surado pažįstamų, kurie atsiiminėjo siuntas. Dėl pinigų, iš kokių jis turės atsiskaityti, su A. V. iš anksto neaptarinėjo. Tiesiog grįžęs iš mokslų ir radęs siuntas, susitikdavo su A. M., O. S., J. J. ir mokėdavo jiems asmeniškai kaip kada, tai iš A. V. duotų pinigų, o būdavo atvejų, kad jiems sumokėdavo iš savo asmeninių, o vėliau jam A. V. atiduodavo analogišką sumą. Iš asmeninių pinigų jis mokėdavo tik patogumo sumetimais, siekiant išvengti nereikalingo važinėjimo vienas pas kitą. Jo teigimu, jis atiduodavo tiems asmenis už vieną dėžutę po 50 litų, kaip ir buvo aptarę su A. V.. Iš minėtų pinigų, duodamų A. V., sau jis jokių sumų nepasilikdavo ir, kaip minėjo, A. V. niekada jam pinigų nemokėjo. A. V. prašymas buvo, kad tie, kurie atsiiminės siuntas, būtų nedirbantys ir galėtų jas atsiimti bet kokiu metu. Jis neieškojo specialiai tokių žmonių, tiesiog gyvenimiškai taip susiklostė aplinkybės, kad jo geras pažįstamas A. M. tuo metu neturėjo darbo, o dėl kitų asmenų jis minėjo ankščiau. Į klausimą, kodėl jo surasti asmenys (A. M., O. S., J. J.) vėliau nebeatsiminėjo siuntų ir ar ši iniciatyva buvo jų pačių ar tiesiog A. V. informavo, kad daugiau siuntos jiems nebus siunčiamos, E. Š. atsakė, kad A. M. atsisakė pats, nes susirado gerą darbą užsienyje, dėl O. S. nepamena, o kodėl atsisakė, ar neatsisakė J. J. negali paaiškinti, nes nuo tam tikro momento, jis pradėjo važinėti darbo reikalais į užsienį ir J. J. kontaktus perdavė A. V.. Lygtai J. J. taip pat davė ir A. V., nors dėl to nėra tikras. Jie toliau bendravo savarankiškai tarpusavyje. Ar tai vyko tiesiogiai ar per kokius kitus asmenis, jis nežino. Nesidomėjo ir negali pasakyti kiek ilgai jie tarpusavyje bendravo. Kurį laiką J. J. siuntas atnešdavo jam (E. Š.) į namus ir jis perduodavo jas A. V.. Pinigus J. J. mokėdavo jis (E. Š.). J. J. siuntas palikdavo po jo namo balkonu, o jis grįžęs iš reiso, jas perduodavo A. V., o vėliau dėl to atsirado keblumų, tad perdavė duomenis vienas kitam (J.-V.) tuo tikslu, kad jie toliau jau galėtų bendrauti tiesiogiai. E. Š. neneigia, kad J. J. prašė surasti dar asmenų-pažįstamų, galinčių atsiiminėti siuntas. Ar jis ką nors surado, jis nežino. Jei taip, tai buvo jau tada, kai jis važinėjo į užsienį ir tuo visiškai nesidomėjo. Kodėl A. V. pats neieškojo asmenų, galinčių atsiiminėti siuntas, o to padaryti paprašė jo, vengė su jais kontaktuoti tiesiogiai, jei jokio kriminalo siuntų atsiėmime nebuvo, E. Š. atsakė, kad nežino, gal A. V. ir ieškojo žmonių pats. Praėjo jau daug laiko, to nepamena dabar jau. Į klausimą paaiškinti, kaip E. Š. suvokė, kaip vyko procesas dėl siuntų persiuntimo, t.y. iš kur jos, kas jose, kodėl nebuvo nesiunčiamos tiesiogiai realiam jų gavėjui –A. V., o buvo siunčiamos kitų asmenų vardais, už ką dar pastariesiems buvo mokama po 50 litų, jis atsakė nežinąs. A. V. sudarė jam gana gerai pasiturinčio asmens įvaizdį, o iš kokių lėšų jis apmokėdavo už siuntas, jis tikrai nežino. Gal tas siuntas siuntė jo draugas, gal kas ką pirko ir persiuntinėjo jam, jis į to negali pasakyt. Jis nesigilino į tai. Jis nežino, iš kokių piniginių lėšų/pajamų A. V. apmokėdavo už šias paslaugas. Laikotarpio dėl bendrai siuntų siuntimo/ gavimo, jis patikslino, kad jo surasti žmonės ( A. M., O. S., J. J.) jam perdavinėjo-palikdavo prie namų siuntas maždaug ne ilgiau kaip 2 mėnesių laikotarpiu. A. M. apskritai gavo nedaug siuntų. Kiek kiti gavo/atsiėmė ir perdavė jam, negali atsakyti. Į klausimą, ką jis gali paaiškinti ir kaip supranta, kodėl A. V. už siuntų atsiėmimą patirdavo papildomas išlaidas, mokėdamas asmenims už kiekvieną atsiimtą siuntą po 50 litų, jeigu jo teigimu, siuntų atsiėmimas ir jų turinys neturėjo nusikalstamo pobūdžio, E. Š. atsakė, kad jis to nežino. Siuntas jis perduodavo A. V., o ką jis toliau su jomis darė, jis nežino. Jis nežino, kas buvo siuntose, iš kur jos ir kokia jų kilmė. Apie tai, kad jose gali būti kas nors nelegalaus, jis nenumanė, nežinojo, nesuprato. Tik po pateikto pranešimo apie įtarimą, jis suprato, kad visgi A. V., nesakydamas visos tiesos, juo pasinaudojo. Dabar jis mano, jog tie A. V. veiksmai (kad jis prašė, jog jis atsiiminėtų iš surastų asmenų siuntas, mokėtų jiems pinigus, o nedarė to pats asmeniškai) ir buvo jo tikslas, kad jis nebūtų nustatytas kaip tikrasis siuntinių gavėjas. E. Š. teigimu, jis nesuprato ir nesuvokė, kad jo paties veiksmai, kaip kad asmenų suradimas siuntų atsiėmimui, padėjo A. V. nuslėpti savo asmens tapatybę, neidentifikuojant jį, kaip ,,realų“ tikrąjį, neteisėtu būdu įgytų siuntų gavėją. Ši aplinkybė jam paaiškėjo tik po sulaikymo-suėmimo. E. Š. parodė, kad asmenis, atsiimančius siuntas jie tarpusavyje vadino vardais, pavardėmis ir tarpusavyje niekada buvo vartojami žodžiai kaip: ,,dropas“, ,,staferis“, ,,bajeris“ ir jų reikšmė jam nėra žinoma. Juos pirmą kartą perskaitė, kai jam buvo patikslintas įtarimas. Dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų (sukčiavimo ir dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje) E. Š. savo kaltės nepripažino, nes jis negalėjo sukčiauti, kadangi tikėjo, kad siuntos yra legalios ir nesigilino, kas jose yra, be to jos juk buvo siunčiamos oficialiai per Lietuvos paštą ar kurjerius. Apie jokį nusikalstamą susivienijimą jis nieko nenutuokė ir jame nedalyvavo. Apie galimai egzistuojantį nusikalstamą susivienijimą jam yra žinoma tik iš pareikšto įtarimo ir kad yra įtariamas, kaip asmuo, dalyvavęs jo veikloje, nežinojo, nenumanė. A. V. jam apie tai, kaip vyksta siuntinių persiuntimas ir kas su jais toliau daroma, kiek dalyvauja tame procese žmonių, niekada nėra nieko sakęs. Kas vadovavo ir organizavo siuntų persiuntimą jis nežino. Jis žinojo tik tuos žmonės, kuriems jis pasiūlė atsiiminėti siuntas. Kitų asmenų, kurie gyvena ir ( - ) rajone ir atsiiminėjo siuntas, jis nežinojo. Kiek jam žinoma, jo surasti žmonės tarpusavyje nebendravo, nors gal jie ir yra iš matymo pažįstami, bet jie nežinojo apie vienas kitą fakto, dėl siuntų atsiėmimo. Į klausimą, kaip jis supranta, kokią funkciją - ,,vaidmenį“ jis atliko šitoje siuntų atsiėmimo schemoje, kurią jam pasiūlė A. V. ir ar tada suprato, kad dalyvaujate nusikalstamame susivienijime, atlikdamas atitinkamas funkcijas, E. Š. parodė, kad jo dabartiniu supratimu jis kaip ir padėjo A. V. gauti siuntas, surasdamas tam žmones. Kodėl A. V. uždraudė atidarinėti siuntas, t.y. tikrinti jų turinį ir apie tai paprašė informuoti A. M., O. S., J. J., jis nežino. Mano, kad A. V. nenorėjo, jog jis ar jo rasti žmonės žinotų kas yra siuntų viduje. Į klausimą, kodėl jis vykdė A. V. nurodymus/prašymus(pvz. net ėjo su A. M. paimti siuntos iš moters, kuriai per klaidą buvo pristatytas siuntinys) E. Š. atsakė, kad A. V. jam buvo paskolinęs pinigų ir padėjo geranoriškai. Tad logiška, kad jis padėjo taip pat. Jis kartu su A. M. padėjo surasti siuntą, kuri buvo adresuota A. M. vardu ir per klaidą nusiųsta ne tuo adresu, tad ją teko vykti kartu atsiimti pas nepažįstamą moterį. Be to atstumas kur gyveno ta moteris, kuriai klaidingai buvo persiųsta A. M. adresuota siunta, nebuvo didelis. Į pašto skyrių jie nebuvo nuvykę, nes visus duomenis, adresą ir kur jos ieškoti jiems tada perdavė pats A. V.. Surasti tą siuntą nesudarė jokių sunkumų, nes ieškojimui užtruko jie iki pusvalandžio. O. S. į Lazdynų paštą jis vežė A. V. prašymu, o A. V. jam davė pinigų už benziną. Dėl siuntų atsiėmimo visada vykdavo viskas taip - jam skambindavo A. V. ir pranešdavo, kokio asmens (A. M., O. S., ar J. J.) vardu ateis siunta ir informuodavo, kur ją reikės atsiimti. Be to, jis visada žinodavo, kiek pinigų jam reikėdavo sumokėti asmenims už siuntas, nes kai atvažiuodavo atsiimti siuntas, A. V. atsiduodavo visada reikiamą sumą, atitinkančią siuntų skaičių (viena siunta - 50 litų). Dėl atlikto pervedimo 2012-07-30 D. Z., Hamburgas - 507,85 JAV dolerių sumos, E. Š. paaiškino, kad tikrai nedarė šio pervedimo. Tuo metu jam buvo 22 metai, ir kiek pamena, jokių piniginių pervedimų jis nedarydavo. D. Z. jis nepažįsta. Jis neatmeta galimybės, kad šis piniginis pervedimas buvo atliktas pasinaudojant jo asmens duomenimis. A. V. jis nebuvo davęs savo duomenų, ar dokumentų kopijų, bet gauti juos A. V. galėjo, kai jis lankydavosi pas jį namuose. Į klausimą, kad nuo 2014 metų vasaros pradėjus jam dirbti (tolimųjų reisų vairuotoju), toliau būti siuntų tarpininku, surenkant siuntas, buvo gana sudėtinga, tai kodėl jis ( E. Š.) neatsisakė to daryti, nes jei A. V. už paslaugas mokėjo, buvo galima rasti kitą asmenį, atliekantį analogiškus veiksmus, E. Š. atsakė, kad A. V. jis sakė, kad pradeda dirbti ir nebenori daugiau surinkinėti siuntų, bet A. V. paprašė, kad jo surasti asmenys siuntas neštų ir toliau pas jį į namus, o jas A. V. pasiims, kai jis (E. Š.) grįš iš reiso. Jis pamena, kad A. V. pasakė ,,tegu jos voliojasi pas tave po balkonu, nesvarbu, kad ir ilgiau. Kai grįši, tada jas ir pasiimsiu“. Ką toliau A. V. darė su siuntomis, jis nežino. Kiek siuntinių iš viso jis perdavė A. V., tiksliai negali pasakyti, galimai 10-15 vnt. - dėžių, bet tai buvo seniai, tad tikrai gali klysti. Jis nevedė jokių užrašų ir nesižymėjo kada, kiek siuntų jam buvo perduota ir kiek už tai jis sumokėjo tiems asmenims pinigų. Į klausimą, kodėl, jo manymu, J. J. neigė faktą dėl siuntinių gavimo net akistatos tarp judviejų metu, E. Š. atsakė, kad nežino. Jis tikrai jam negrasino ir niekada neprašė, kad jis meluotų ir nemokė, ką reikėtų sakyti, jei sulaikys policija. Ar A. V. jo prašė meluoti, jis nežino. Jie kaip ir turėjo galimybę ir matomai bendravo tarpusavyje dėl siuntinių. Taip pat patvirtino, kad prašė J. J., kad jis surastų dar žmonių, galinčių atsiiminėti siuntas už pinigus, minėdamas, kad už tai bus mokama po 50 litų už siuntą. Tuo jų pokalbis šia tema ir baigėsi. Vėliau jis išvyko dirbti į užsienį, o ar jis surado ką nors ar ne, jis nežinąs. Grįžęs iš reiso jis rasdavo paliktas siuntas, kurias, atvykęs pas jį į namus, atsiimdavo pats A. V.. Po to šiems asmenims tik perduodavo pinigines sumas, kurias perduodavo jam A. V.. Asmens A. N. jis nepažįsta. Nei jis asmeniškai, nei asmenys, kuriuos jis surado, jo žiniomis, jokių siuntų niekur nepersiuntinėjo. Bent jau to jų daryti jis neprašė. Jam žinoma, kad siuntas atsiiminėjo atlygintinai, už pinigus, tik jo paties surasti žmonės. Ar pats A. V. gaudavo kokias nors siuntas, jam nieko nėra žinoma. Kokia bendra suma galėjo būti jam perduota už visus siuntinius, jis nežino, neskaičiavo, kaip minėjo jokių užrašų nevedė, siuntų neskaičiavo, jų skaičių irgi pasakė tik spėliodamas. Jis ankščiau minėjo, kad dažniausiai siuntas buvo paliekamos pas jį prie namų, kieme, po pastoge, tad jis negalėjo matyti kas tiksliai ir po kiek siuntų atnešė, tai galimai galėtų pasakyti pats A. V., nes jis skambindamas jam pranešdavo, kada, kieno vardu ir kur reikės atsiimti ir kam siunta ateis, kokiu būdu bus pristatyta arba kur ją reikės atsiimti ir kieno vardu bus siunta. Jis nežino, nesidomėjo, kas buvo siuntų siuntėjai, tiesiog į tai nekreipė jokio dėmesio. Siuntinių jis nematavo ir nesvėrė, bet įvertinant jo fizines galimybes, jam nebuvo jos sunkios. Dėžutės iš esmės nebuvo didelės. Savo surastiems asmenims jis nesakė apie A. V., kad realiai jam priklausė tos siuntos, t.y. kad būtent jis buvo jų realus gavėjas. Jis niekada nesiūlė jiems atsiimtas siuntas nešti tiesiogiai A. V., nes jis buvo prašęs, jog siuntos būtų nešamos pas jį (E. Š.) į kiemą, kurias vėliau perduodavo A. V.. Į klausimą, ką jis gali paaiškinti, kad AB ,,Lietuvos pašto‘‘ duomenimis (A. M., O. S., J. J.) vardu buvo atsiųsta/gauta ne mažiau nei 48 vnt. siuntų ir vertinant, kad už kiekvieną siuntą buvo mokama po 50 litų, bendrai buvo sumokėta surastiems žmonėms ne mačiau kaip 2400 litų suma, jis atsakė, kad negali nieko paaiškinti nei dėl tikslesnio siuntų kiekio nei dėl sumokėtos sumos. Juk minėjo, kad jokių paskaičiavimų nedarė, užrašų nevedė. Be to manąs, kad J. J. galėjo dalį siuntų perduoti tiesiogiai pačiam A. V., nes, galimai jie bendravo tarpusavyje (2 tomas, b.l. 165-171).

24- 2014 m. gruodžio 12 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariate pagal 2014 m. lapkričio 27 d. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo valdyboje gautą Vokietijos piliečio A. L. pranešimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 57-1-02070-14 dėl BK 182 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos, dėl to, kad A. L. internetinės prekybos sistemoje „eBay“ aukcione pardavė fotoaparatą „Canon EOS 5D Mark III 22.3 MP DSLR - 2062,33 eurų vertės, šios sistemos vartotojui, pasivadinusiam vardu „( - )“. Gavęs apmokėjimą, A. L. išsiuntė minėtą fotoaparatą vartotojo nurodytu vardu ir adresu, t.y. A. N., 9duomenys neskelbtini). Išsiuntus prekę, A. L. savo elektroninio pašto dėžutėje 2014 m. lapkričio 19 d. rado sistemos „eBay“ atstovų pranešimą, kuriuo jis buvo informuotas, jog vartotojo „( - )“ statymai įvykusiame aukcione buvo anuliuoti, kadangi toks vartotojas sistemoje neregistruotas. 2014 m. lapkričio 22 d. A. L. gavo elektroninių mokėjimų sistemos „PayPal“ pranešimą, kad vienas iš šios sistemos vartotojų, p. E. K., kreipėsi į juos su prašymu anuliuoti mokėjimo nurodymą (mokėjimo numeris 9duomenys neskelbtini)), kurio pats asmuo neinicijavo. Šis mokėjimas buvo numatytas būtent už A. L. aukcione parduotą prekę - fotoaparatą (bendra mokėjimo suma su siuntimu 2 090,23 Eur). Tyrimo metu nustatyta, kad A. L. išsiųstas siuntinys 2014 m. lapkričio 27 d. buvo atsiimtas AB ,,Lietuvos paštas“ Vėliučionių pašto skyriuje, adresu Gandrų g. 23, Veliučionių k., Vilniaus rajonas (1 tomas, b.l. 38).

25AB „Lietuvos paštas“ 2015-02-25 informaciniu raštu Nr. 3-1124 pranešė, kad siunta ( - ), kurios gavėju nurodytas A. N., 9duomenys neskelbtini), buvo atsiimta 2014 m. lapkričio 27 d., 11.23 val., Vėliučionių pašto skyriuje, adresu Gandrų g. 23, Veliučionių k., Vilniaus rajonas, kurią atsiimant K10 sąraše pasirašė A. N., pateikė tai patvirtinančius duomenis (1 tomas, b.l. 45-48).

262014 m. lapkričio 27 d. A. L. pateikė ,,eBay“ klientų aptarnavimo skyriaus atsakymą, kuris patvirtina, kad ,,eBay“ išbraukė 9duomenys neskelbtini) užsakymus dėl fotoaparato „Canon EOS 5D Mark III 22.3 MP DSLR“, nes jis nėra užsiregistravęs ,,eBay“. ,,PayPal“ informacija E. K. apie neautorizuotą mokėjimą, kad 2090 eurų piniginė operacija Nr. ( - ) buvo sustabdyta 2014 m. lapkričio 22 d. (sustabdymo pagrindo kodas 4837) ir dėl to pradėtas ,,PayPal“ tyrimas (1 tomas, b.l. 49-89).

272015 m. kovo 30 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu A. N. atpažino J. J. kaip asmenį J., kurio pasiūlymu atsiimdavo siuntinius Veliučionių pašte ir „DPD“ kurjerių būstinėje, už tai J. jam sumokėdavo po 40 litų už vieną atsiimtą siuntą (1 tomas, b.l. 124-125).

282015 m. balandžio 30 d. akistatos tarp J. J. ir A. N. protokolu, iš kurio matyti, kad A. N. tvirtina, kad siuntinius atsiėmė J. prašymu, už tai gavo 40 Lt, o J. J. tai paneigia (1 tomas, b.l. 149-150).

29AB „Lietuvos paštas“ 2015-05-13 informaciniu raštu Nr. 3-3134 pranešė, kad laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2015-03-01 A. N., gyv. 9duomenys neskelbtini), vardu buvo siųstos trys registruotos siuntos ( - ) (1 tomas, b.l. 155-158).

30AB ,,Lietuvos paštas“ duomenimis, J. J. laikotarpiu nuo 2014-07-31 iki 2017-08-29 AB Lietuvos paštas Vilniaus 41-ajame pašto skyriuje, adresu Gerovės g. 29, Vilniuje gavo ir atsiėmė – 3 siuntas iš Vokietijos, A. N. laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2015-08-05 - 20 siuntų, kurie buvo apžiūrėti 2018-09-05 ir 2018-09-06 (1 tomas, b.l. 183, -184, 186-190, 190-192, 193-194; 2 tomas, b.l. 1- 23).

312015 m. birželio 3 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriuo liudytoja J. N. iš bendrų veido bruožų atpažino J. J., kurio pravardė „( - )“, kaip asmenį, kuris pasiūlė jos vyrui atsiiminėti siuntinius iš užsienio (2 tomas, b.l. 100-105).

322020 m. vasario 10 d. atlikta papildoma A. N. gautų siuntų AB ,,Lietuvos pašte“ ir per kurjerių tarnybas analizė, po ko sudarytas gautų siuntų priedas - lentelė ( 3 tomas, b.l. 114-118).

332020 m. vasario 11 d. atlikta gautų siuntų duomenų apžiūra. Nustatyta, kad A. N. laikotarpiu 2014-09-23 iki 2014-12-23 gavo/atsiėmė 21 siuntą. 20 siuntų buvo gauta per AB ,,Lietuvos paštas“ Vėliučionių paštą, iš kurių 18 siuntų iš Vokietijos Federacinės Respublikos, 1 siunta iš Prancūzijos, 1 siunta iš Čekijos Respublikos. Taip pat 1 siunta gauta 2014-11-17 iš Vokietijos Federacinės Respublikos per skubių siuntų kurjerių tarnybą UAB ,,DHL Lietuva“ ( 3 tomas, b.l. 119-120).

342019 m. gruodžio 30 d. apžiūros protokolu ir priedais prie jo užfiksuotos AB ,,Lietuvos paštas“, Vilniaus 41-ojo pašto pateikti ,,Atiduotų pašto siuntų sąrašų“ – žurnalo ,,K10‘‘ nuotraukos-kopijos, su duomenimis apie siuntas ir siuntos, kurias atsiėmė J. J. ( 1 tomas, b.l. 24-42).

352015 m. balandžio 2 d. ,,DHL Lietuva" raštu Nr. 150402-VS, kuriuo pateikta laikmena su išsaugotais duomenims apie tai, kad 2014 m. lapkričio 17 d. A. N. iš kurjerių tarnybos ,,DHL“ įgijo vieną siuntą Nr. ( - ), siųstą iš Vokietijos Federacinės Respublikos. Siuntėjas – D. E., R. D. ( - ). Pristatyta adresu ( - ), įteikta 2014-11-17. Laikmenoje esantis duomenys apžiūrėti ir užfiksuoti 2017 m. rugsėjo 21 d. apžiūros protokole (2 tomas, b. l. 45-53).

362020 m. sausio 22 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės E. Ignatavičiūtės nutarimu iš ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-00938-13 atskirtas ikiteisminis Nr. 02-2-00032-20 J. J. atžvilgiu (1 tomas, b.l. 22-23).

37BK 189 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas įgijo, naudojosi arba realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų. BK 189 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė, pasireiškia tiesiogine tyčia ir jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog jis įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2008, 2K-1/2011, 2K-99/2010, 2K-217/2010, 2K-185/2009, 2K-213/2013, 2K-7-88/2014, 2K-114-489/2016). Įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2006, 2K-652/2012, 2K-213/2013, 2K-3/2014).???

38Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad J. J. laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 31 d. iki 2014 m. rugpjūčio 30 d. AB ,,Lietuvos paštas“ 41-ajame pašto skyriuje, esančiame adresu Gerovės g. 29, Vilniuje įgijo tris siuntas, siųstas iš Vokietijos Federacinės Respublikos, kuriose prekių turinys ir vertė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, žinodamas, kad siuntose esantis turtas (prekės), buvo gautas nusikalstamu būdu - sukčiaujant ir perdavė jas E. Š.. Taip pat jis, laikotarpiu nuo 2014 rugsėjo 23 d. iki 2015 rugpjūčio 5 d., tikslu nuslėpti savo, kaip asmens, kuriam adresuojamos nusikalstamu būdu įgytos prekės, tikrąją tapatybę, pasinaudodamas į nusikalstamą veiką įtrauktu A. N., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, AB ,,Lietuvos paštas“ Vėliučionių skyriuje, esančiu adresu Gandrų g. 23, Vėliučionys, įgijo 21 siuntą, siųstą iš Vokietijos Federacinės Respublikos, o taip pat 2014 m. lapkričio 17 d. iš kurjerių tarnybos ,,DHL“ įgijo vieną siuntą, siųstą iš Vokietijos Federacinės Respublikos, kuriose prekių turinys ir vertė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, žinodamas, kad siuntose esantis turtas (prekės), buvo gautas nusikalstamu būdu sukčiaujant ir perdavė jas E. Š.. Taip pat jis 2014 m. lapkričio mėn. 27 d., tikslu nuslėpti savo, kaip asmens, kuriam adresuojamos nusikalstamu būdu įgytos prekės, tikrąją tapatybę, pasinaudodamas į nusikalstamą veiką įtrauktu A. N., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, AB ,,Lietuvos paštas“ Vėliučionių skyriuje, esančio adresu Gandrų g. 23, Vėliučionys, įgijo vieną siuntą Nr. 9duomenys neskelbtini), siųstą iš Prancūzijos Respublikos, kurioje buvo fotoaparatas ,,Canon EOS 5D Mark III 22.3 MP DSLR – 2062,33 eurų vertės, žinodamas, kad siuntose esantis turtas (prekės), buvo gautas nusikalstamu būdu sukčiaujant ir perdavė jas E. Š., kurio atžvilgiu atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo veikiant nusikalstamame susivienijime. Tokiais savo veiksmais J. J. įgijo svetimą turtą, žinodamas, kad turtas gautas nusikalstamu būdu, nes E. Š. prašymu ieškojo žmonių, kurie galėtų atsiimti siuntas iš pašto skyrių už atlygį ir pats ėmė siuntas už atlygį, siekiant išvengti, kad būtų nustatyta tikroji siuntų gavėjo E. Š. asmenybė, kas duoda pakankamo pagrindo suprasti, kad siuntose esantis turtas gautas neteisėtai, t.y. nusikalstamu būdu ir jo veika kvalifikuotina pagal BK 189 straipsnio 1 dalį.

39Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu J. J. pareiškė, kad sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – bauda bei jos dydžiu.

40Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus nusikaltimas nuosavybei), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį J. J. – vieną kartą teistas už baudžiamojo nusižengimo padarymą (3 tomas, b.l. 90-91), 2012 metais du kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, nuobaudos negaliojančios (3 tomas, b.l. 103), vykdo individualią veiklą, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (3 tomas, b.l. 107, 108), byloje nėra duomenų, kad jis būtų įrašytas į Respublikinio priklausomybės ligų centro įskaitą.

41Už BK 189 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą yra numatyta galimybė bausti bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

42Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą baudą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 165 MGL dydžio bauda (6213,90 eurų), atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir mažinti ar didinti jos pagrindo nėra.

43Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, nes kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu.

44Iš bylos medžiagos matyti, kad J. J. buvo sulaikytas 2015 m. rugpjūčio 4 d., 12.25 val. (2 tomas, b.l. 176). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi jam buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugpjūčio 4 d. (3 tomas, b.l. 26-28). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas dar 20 parų, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. (3 tomas, b.l. 68-70). Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro M. P. 2015 m. rugsėjo 24 d. nutarimu J. J. skirta kardomoji priemonė – suėmimas pakeista į kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (3 tomas, b.l. 75-78). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis J. J. sulaikymo terminas nuo 2015 m. rugpjūčio 4 d. iki 2015 m. rugsėjo 23 d. (51 para) įskaitytinas į bausmės laiką.

45Kaltinamajam J. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti– paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina (3 tomas, b.l. 75-78).

46Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

47Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

Nutarė

48J. J. (J. J.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 165 MGL, t.y. 6213,90 eurų dydžio baudą.

49Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. J. skirti galutinę bausmę – 110 MGL, t.y. 4142,60 eurų (keturių tūkstančių vieno šimto keturiasdešimt dviejų eurų 60 centų) dydžio baudą.

50Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 2a punktu, 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaityti J. J. kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką nuo 2015 m. rugpjūčio 4 d. iki 2015 m. rugsėjo 23 d. (51 para), vieną parą prilyginus 2 MGL dydžio baudai ir konstatuoti, kad nesumokėta baudos dalis yra 8 MGL, t.y. 301,28 Eur (tris šimtai vienas euras 28 centai).

51Kaltinamajam J. J. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti nepakeistą iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

52Išaiškinti J. J., kad:

531. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.

542. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

553. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

564. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

575. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

586. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, išnagrinėjusi... 2. J. J. (J. J.), asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis,... 3. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos... 4. J. J. įgijo nusikalstamu būdu gautą turtą, o būtent:... 5. jis laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 31 d. iki 2014 m. rugpjūčio 30 d. AB... 6. taip pat jis, laikotarpiu nuo 2014 rugsėjo 23 d. iki 2015 rugpjūčio 5 d.,... 7. taip pat, jis 2014 m. lapkričio 27 d. tikslu nuslėpti savo, kaip asmens,... 8. Tokiais savo veiksmais J. J. įgijo svetimą turtą, žinodamas, kad turtas... 9. J. J. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta... 10. - J. J. 2015-05-25 ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis... 11. - 2015-08-05 papildomos apklausos metu J. J. patvirtino savo parodymus, duotus... 12. - 2015-09-21 papildomos apklauso metu J. J. parodė, kad nori patikslinti savo... 13. - 2017-03-01 papildomos apklausos metu J. J. parodė, kad pasilieka prie savo... 14. - 2020-01-22 apklaustas įtariamuoju dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK... 15. - 2015-03-09 A. N., apklausto specialiuoju liudytoju, ikiteisminio tyrimo metu... 16. - 2015-03-30 papildomos apklausos metu A. N., apklaustas specialiuoju... 17. - 2017-11-06 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju A. N. parodė, kad... 18. - liudytojos J. N. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog ji gyvena... 19. - liudytojo M. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog jis gyvena... 20. - 2015-03-05 įtariamojo E. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais,... 21. - 2015-09-04 papildomai apklaustas įtariamuoju E. Š.parodė, kad savo jis... 22. - 2015-09-08 apklaustas įtariamuoju pas ikiteisminio tyrimo teisėją E. Š.... 23. - 2019-10-04 papildomos apklauso metu įtariamasis E. Š. patikslino parodymus,... 24. - 2014 m. gruodžio 12 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos... 25. AB „Lietuvos paštas“ 2015-02-25 informaciniu raštu Nr. 3-1124 pranešė,... 26. 2014 m. lapkričio 27 d. A. L. pateikė ,,eBay“ klientų aptarnavimo skyriaus... 27. 2015 m. kovo 30 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu A. N.... 28. 2015 m. balandžio 30 d. akistatos tarp J. J. ir A. N. protokolu, iš kurio... 29. AB „Lietuvos paštas“ 2015-05-13 informaciniu raštu Nr. 3-3134 pranešė,... 30. AB ,,Lietuvos paštas“ duomenimis, J. J. laikotarpiu nuo 2014-07-31 iki... 31. 2015 m. birželio 3 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką... 32. 2020 m. vasario 10 d. atlikta papildoma A. N. gautų siuntų AB ,,Lietuvos... 33. 2020 m. vasario 11 d. atlikta gautų siuntų duomenų apžiūra. Nustatyta, kad... 34. 2019 m. gruodžio 30 d. apžiūros protokolu ir priedais prie jo užfiksuotos... 35. 2015 m. balandžio 2 d. ,,DHL Lietuva" raštu Nr. 150402-VS, kuriuo pateikta... 36. 2020 m. sausio 22 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų... 37. BK 189 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas įgijo,... 38. Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas... 39. Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo... 40. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos... 41. Už BK 189 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą yra numatyta... 42. Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį... 43. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu,... 44. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. J. buvo sulaikytas 2015 m. rugpjūčio 4... 45. Kaltinamajam J. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė... 46. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.... 47. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio... 48. J. J. (J. J.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos... 49. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1... 50. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 2a... 51. Kaltinamajam J. J. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą... 52. Išaiškinti J. J., kad:... 53. 1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per du... 54. 2. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi... 55. 3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo... 56. 4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą... 57. 5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo... 58. 6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas....