Byla e2-1818-381/2018
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje, kurioje prašyta iškelti uždarajai akcinei bendrovei „TANAGRA“ restruktūrizavimo bylą

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „TANAGRA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria netenkintas uždarosios akcinės bendrovės „TANAGRA“ direktoriaus G. D. (G. D.) prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje, kurioje prašyta iškelti uždarajai akcinei bendrovei „TANAGRA“ restruktūrizavimo bylą,

Nustatė

2I.

3Ginčo esmė

41.

5Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „TANAGRA“ direktorius G. D. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti UAB „TANAGRA“ restruktūrizavimo bylą.

62.

7Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi buvo priimtas UAB „TANAGRA“ direktoriaus pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „TANAGRA“, sustabdytas UAB „TANAGRA“ turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų realizavimas ir (ar) išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, išduotus pagal teismų ir kitų institucijų sprendimus. Ta pačia nutartimi teismas leido UAB „TANAGRA“ iš atsiskaitomosios sąskaitos, esančios akcinėje bendrovėje (toliau – AB) Šiaulių banke (toliau – Bankas), ir sąskaitos, esančios „Paysera LT“, UAB, mokėti visus UAB „TANAGRA“ ūkinei komercinei veiklai reikalingus mokėjimus ir įmokas, įskaitant privalomąsias įmokas, taip pat nurodė, kad didžiausia bendra lėšų suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota šiems mokėjimams ir įmokoms mokėti, yra 380 000 Eur.

83.

9Atsakovė UAB „TANAGRA“ pateikė 2018 m. rugsėjo 5 d. prašymą iki nutarties iškelti UAB „TANAGRA“ restruktūrizavimo bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo dienos uždrausti Bankui nuskaityti lėšas iš UAB „TANAGRA“ banko sąskaitų, esančių bankuose ir bet kokiose kitose finansų įstaigose, išskyrus palūkanas.

104.

11Prašyme nurodyta, kad Bankas, nepaisydamas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartyje ir Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 7 straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų, nurašinėja lėšas nuo bendrovės banko sąskaitų. Nors teismas nustatė tam tikrą lėšų sumą per mėnesį, kuria bendrovė gali laisvai disponuoti, tačiau savo lėšomis bendrovė negali disponuoti, nes šios lėšos yra nuskaičiuojamos Banko, kaip pradelstų bendrovės įsipareigojimų įvykdymas. Dėl to bendrovė negali normaliai funkcionuoti, atsiskaityti su darbuotojais, prekių, komunalinių paslaugų teikėjais, o tai didina bendrovės pradelstus įsipareigojimus. Lėšų nuskaitymas nuo bendrovės sąskaitų lemia ir tai, kad nėra tenkinamas atsiskaitymų pinigais eiliškumas. Pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos UAB „TANAGRA“ iškėlimo yra preliminariai pagrįstas, kadangi teismas priėmė pareiškimą. Netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, bendrovės finansinė padėtis gali pablogėti taip, kad pareiškimo nagrinėjimas taps nebeaktualus.

125.

13Trečiasis asmuo Bankas prašė netenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Trečiasis asmuo nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas prieštarautų teisės aktų, reglamentuojančių kreditoriaus teisės į finansinį užstatą realizavimą, nuostatoms, taip pat pažeistų Banko, kaip finansinio užstato turėtojo, interesus. Iš viso UAB „TANAGRA“ įsiskolinimas Bankui pagal visas turimas finansavimo sutartis sudaro 4 530 094,21 Eur, pradelsta mokėti suma – 125 246,65 Eur. 2017 m. balandžio 5 d. tarp Banko ir UAB „TANAGRA“ sudarytas finansinio užtikrinimo susitarimas (toliau – Susitarimas), kuriuo UAB „TANAGRA“, užtikrindama savo įsipareigojimų Bankui įvykdymą, pateikė finansinį užstatą 5 800 000 Eur sumai be nuosavybės teisės perdavimo, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatyme (toliau – FUSĮ). UAB „TANAGRA“ su Banku aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, jog restruktūrizavimo proceso inicijavimo atveju Bankui suteikiama teisė vienašališkai realizuoti savo teisę į užstatą. Sprendžiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turėtų būti vadovaujamasi ne ĮRĮ, o FUSĮ nuostatomis.

14II.

15Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

166.

17Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimi netenkino atsakovės UAB „TANAGRA“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

187.

19Teismas nustatė, kad Susitarimo 5 punkte šalys susitarė, jog įvykus ir / ar besitęsiant bet kuriam priverstinio vykdymo įvykiui, taip pat kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais, Bankas nedelsdamas vienašališkai realizuoja užstatą ir nedelsiant savo reikalavimą patenkina iš užstato pirmiau už kitus kreditorius perimdamas nuosavybės teisę į užstatą (lėšas) bei turi teisę taikyti baigiamąją užskaitą kaip tai numatyta FUSĮ. Priverstinio vykdymo įvykiu šalių susitarimu laikomas finansinių įsipareigojimų nevykdymas, bankroto bylos klientui iškėlimas, restruktūrizavimo, reorganizavimo, pertvarkymo ar likvidavimo procedūrų inicijavimas be išankstinio Banko sutikimo, kliento turto areštas, lėšų, esančių Banke, areštas arba kitoks teisės jomis disponuoti apribojimas, o taip pat bet koks kitas įvykis, leidžiantis numatyti, kad klientas neįvykdys pagrindine sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ir kuriam įvykus bankas vienašališkai realizuoja užstatą.

208.

21Teismas nurodė, kad FUSĮ įtvirtintų finansinio užtikrinimo susitarimų pagrindinis ypatumas yra FUSĮ 9–15 straipsniuose nustatytų finansinio užtikrinimo susitarimų vykdymo taisyklės: pagal finansinio užtikrinimo susitarimą užstato turėtojas (kreditorius) turi teisę, esant priverstinio vykdymo įvykiui, finansinį užstatą, pateiktą pagal finansinio užtikrinimo susitarimą be nuosavybės teisės perdavimo, atsižvelgdamas į susitarime numatytas sąlygas, vienašališkai realizuoti šiais būdais: 1) parduoti arba perimti finansines priemones arba jų verte padengti atitinkamus finansinius įsipareigojimus; 2) pinigų atveju – įskaityti arba kitaip padengti atitinkamus finansinius įsipareigojimus (FUSĮ 9 straipsnio 3 dalis); esant priverstinio vykdymo įvykiui, pasibaigia užstato turėtojo prievolė grąžinti užstato davėjui finansinį užstatą, pateiktą pagal finansinio užtikrinimo susitarimą su nuosavybės teisės perdavimu. Priverstinio vykdymo įvykis – įsipareigojimų nevykdymas ar kitas šalių sutartas įvykis, kuriam įvykus, pagal finansinio užtikrinimo susitarimo sąlygas ar teisės aktų nustatyta tvarka užstato turėtojas vienašališkai realizuoja finansinį užstatą (FUSĮ 2 straipsnio 23 dalis). Finansinio užtikrinimo susitarime šalys turi teisę susitarti, kokioms sąlygoms (įvykiams) esant finansinio užstato turėtojas turės teisę vienašališkai realizuoti finansinį užstatą. Pagal FUSĮ 9 straipsnio 8 dalį finansinio užtikrinimo susitarimas įsigalioja jame nustatytais terminais, nepaisant užstato davėjo ar užstato turėtojo likvidavimo procedūros (FUSĮ 2 straipsnio 8 dalis) ar reorganizavimo priemonių (FUSĮ 2 straipsnio 24 dalis) taikymo. Taigi FUSĮ nenustatyta jokių apribojimų finansinio užtikrinimo susitarimo šalims susitarti dėl vienašališko finansinio užstato realizavimo sąlygų, be kita ko, šalys sutartyje gali nustatyti, kad priverstinio vykdymo įvykiu bus laikomas ir restruktūrizavimo bylos ar bankroto bylos užstato davėjui iškėlimas. Toks FUSĮ aiškinimas išplaukia inter alia iš 2002 m. birželio 6 d. Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos direktyvos 2002/47/EB dėl susitarimų dėl finansinio įkaito (toliau – Direktyva) preambulės 5 konstatuojamosios dalies, 4 straipsnio 5 dalies, kuriose įtvirtinta valstybių narių pareiga užtikinti, kad susitarimas dėl finansinio įkaito gali būti vykdomas nustatytomis sąlygomis, nepaisant įkaito davėjo ar įkaito gavėjo likvidavimo ar reorganizavimo proceso pradėjimo ar tęsimo. Toks reguliavimas vertintinas kaip išskirtinis įmonių restruktūrizavimo ir bankroto procedūrų teisinio reglamentavimo, įtvirtinto nacionaliniuose įstatymuose, kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2009).

229.

23Teismas pažymėjo, kad ĮRĮ 1 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, jog šis įstatymas taikomas tiek, kiek jis neprieštarauja FUSĮ ir Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymui. Sistemiškai įvertinus aptariamą FUSĮ ir ĮRĮ įtvirtintą teisinį reguliavimą, galima daryti išvadą, kad ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas netaikomas finansinio užstato turėtojo teisėms vienašališkai realizuoti finansinį užstatą pagal finansinio užtikrinimo susitarimo sąlygas. Šiuo požiūriu kreditoriams, kurie yra finansinio užtikrinimo susitarimo subjektai – finansinio užstato turėtojai, suteikiamas prioritetas prieš kitus kreditorius: jie turi teisę patenkinti savo reikalavimą anksčiau už kitus kreditorius, nesilaikant bendros kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos, nustatytos patvirtintame įmonės restruktūrizavimo plane ir neatsižvelgiant į kitų kreditorių ir restruktūrizuojamos įmonės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1301/2012).

2410.

25Teismo vertinimu, UAB „TANAGRA“ ir Bankui susitarus, jog restruktūrizavimo proceso inicijavimo atveju Bankui suteikiama teisė vienašališkai realizuoti savo teisę į užstatą, bei įvertinus aplinkybę, kad finansinio užstato turėtojui (Bankui), suteikiamas prioritetas prieš kitus kreditorius net ir iškėlus restruktūrizavimo bylą, nėra pagrindo taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

26III.

27Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2811.

29Atsakovė UAB „TANAGRA“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti UAB „TANAGRA“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3011.1.

31Nors teismas ir rėmėsi Lietuvos Respublikos teismų suformuota praktika dėl prievolių, atsiradusių pagal FUSĮ, vykdymo prioriteto, laikinosios apsaugos priemonės turėjo būti taikytos, kadangi egzistavo abi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnyje nustatytos sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pareiškimo preliminarus pagrįstumas, nes teismas priėmė pareiškimą, ir tikėtinumas, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nutartis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir pats restruktūrizavimo procesas gali būti neįgyvendintas. Nors teismas paminėjo šių sąlygų egzistavimo būtinumą siekiant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau tokių sąlygų visiškai nepagrįstai nenagrinėjo, o nutartyje iš esmės pasisakė tik dėl susitarimų pagal FUSĮ prioriteto prieš restruktūrizavimo procesą reglamentuojančius aktus.

3211.2.

33Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką teismas gali taikyti konservacinės paskirties, laikinai sureguliuojančias (užtikrinančias teisių apsaugą) ar prevencines laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1218-180/2018). Šiuo atveju Bankas savavališkai nuo bendrovės banko sąskaitų nurašinėja lėšas pradelstiems įsipareigojimams apmokėti, nors teismo nutartimi bendrovei yra numatyta lėšų suma, kuria bendrovė gali laisvai disponuoti einamosioms įmokoms mokėti. Dėl tokių Banko atliekamų veiksmų bendrovė neturi lėšų vykdyti einamuosius mokėjimus, o einamųjų prievolių nevykdymas laiku gali greitu metu nulemti itin blogą, netgi prie nemokumo vedančią, bendrovės finansinę padėtį, kadangi bendrovė negaus perpardavinėjamų prekių, ją paliks darbuotojai. Būtent tai rodo, kad egzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.

3412.

35Trečiasis asmuo Bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

3612.1.

37Teismo nutartis priimta tinkamai pritaikius teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, taip pat nenukrypstant nuo suformuotos teismų praktikos analogiškose bylose. Teismas išsamiai pasisakė dėl CPK 144 straipsnio taikymo sąlygų bei atsižvelgė į tarp Banko ir įmonės susiformavusių teisinių santykių specifiką ir jų reguliavimą. Šiuo atveju nėra CPK 144 straipsnio l dalyje nurodytų sąlygų, būtinų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

3812.2.

39Atskirojo skundo argumentai yra prieštaringi, nes pripažįstama, kad įstatymas suteikia kreditoriui, kurio prievolių įvykdymas užtikrintas pagal FUSĮ, prioritetą kitų kreditorių atžvilgiu, tačiau tuo pačiu bandoma įrodinėti, jog teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, jei nebūtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, taip pat nukentėtų kitų įmonės kreditorių interesai. Šiuo atveju pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeisti ne tik Banko, kaip finansinio užstato turėtojo, interesai, bet ir būtų nesilaikyta teisės aktų, reglamentuojančių finansinio užstato taikymą ir realizavimą, nuostatų. Bankui neleidus pasinaudoti finansiniu užstatu (net ir laikinai), būtų paneigta pati finansinio užstato reikšmė ir svarba, įtvirtinta Direktyvoje, Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutarime pateikti išaiškinimai.

4012.3.

41Visiškai nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad teismas neįvertino, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos siekiant laikinai sureguliuoti situaciją, nes įstatymas tokios galimybės nenustato. Teismų praktika, kuria vadovaujamasi pagrindžiant atskirojo skundo argumentus, neatitinka šioje byloje sprendžiamo klausimo dėl galimybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones esant finansiniam užstatui esmės.

42IV.

43Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4413.

45CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

4614.

47Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.

4815.

49Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi CPK laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustatytos dvi privalomos sąlygos: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas ir, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1268/2014; 2014 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1472/2014).

5016.

51Šiuo atveju apeliantė pateikė prašymą laikinąsias apsaugos priemones (uždrausti Bankui nuskaityti lėšas iš UAB „TANAGRA“ banko sąskaitų, esančių bankuose ir bet kokiose kitose finansų įstaigose, išskyrus palūkanas) taikyti iki nutarties iškelti UAB „TANAGRA“ restruktūrizavimo bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo dienos, todėl aktualus ne tik CPK, tačiau ir ĮRĮ įtvirtintas teisinis reglamentavimas.

5217.

53ĮRĮ 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas, gavęs pareiškimą iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą, gali CPK nustatyta tvarka taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios galioja iki nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo dienos. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalį, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai arba kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai CPK nustatyta tvarka duoti antstolio, kitų institucijų ar pareigūnų nurodymai areštuoti, nurašyti lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš įmonės sąskaitos, teismui priėmus nutartį dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus ir nurodymus gali būti areštuojamas, tačiau nuo teismo nutarties dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Tuo atveju, jeigu įmonės sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai, teismas nutartyje dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo privalo nurodyti, kad iš vienos ar kelių konkrečių sąskaitų gali būti mokami visi įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingi mokėjimai ir įmokos, įskaitant ir privalomąsias įmokas, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai, ir nurodyti konkrečią didžiausią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota šiems mokėjimams ir įmokoms mokėti. Tačiau ĮRĮ taikomas tiek, kiek jis neprieštarauja FUSĮ ir Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymui (ĮRĮ 1 straipsnio 6 dalis). Tai reiškia, kad ĮRĮ suteikia FUSĮ nuostatoms prioritetą.

5418.

55FUSĮ reglamentuoja finansinio užtikrinimo ir užskaitos susitarimus ir jų vykdymo ypatumus (FUSĮ 1 straipsnio 1 dalis). FUSĮ tikslas – užtikrinti saugų, patikimą ir efektyvų finansinio užtikrinimo ir užskaitos susitarimų vykdymą (FUSĮ 1 straipsnio 2 dalis). Finansinio užtikrinimo susitarimas – finansinio užtikrinimo neperduodant užstato nuosavybės teisės susitarimas arba finansinio užtikrinimo perduodant užstato nuosavybės teisę susitarimas, neatsižvelgiant į tai, ar jis yra sudarytas kaip atskiras susitarimas ar yra pagrindinės (dėl bendrųjų principų) sutarties, iš kurios atsiranda pagrindinis įsipareigojimas, dalis. Finansinio užtikrinimo susitarime turi būti nurodomi užtikrinamieji finansiniai įsipareigojimai (FUSĮ 2 straipsnio 10 dalis). FUSĮ taikomas finansinio užtikrinimo susitarimams, pagal kuriuos užstato davėjas ir užstato gavėjas yra FUSĮ 3 straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai. Šių susitarimų objektas yra finansinis užstatas, atitinkantis FUSĮ 5 straipsnio reikalavimus (FUSĮ 3 straipsnio 1 dalis).

5619.

57Byloje nėra ginčo, kad 2017 m. balandžio 5 d. tarp Banko ir UAB „TANAGRA“ buvo sudarytas būtent finansinio užtikrinimo susitarimas, kurį pasirašydama apeliantė įkeitė Bankui visas esamas ir būsimas lėšas (būsimas įplaukas) visomis valiutomis sąskaitose Banke, taip pat ir visose kitose sąskaitose, kurias apeliantė atsidarys Banke ateityje bet kuria valiuta, neviršijant maksimalios užstato vertės, kuri šalių susitarimu lygi 5 800 000 Eur sumai (Susitarimo 1 punktas). Susitarimas yra finansinio užtikrinimo susitarimas be nuosavybės teisės perdavimo Bankui, kaip tai numatyta FUSĮ (Susitarimo 3 punktas). Susitarimo 5 punkte šalys susitarė, jog įvykus ir / ar besitęsiant bet kuriam priverstinio vykdymo įvykiui, taip pat kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais, Bankas nedelsdamas vienašališkai realizuoja užstatą ir nedelsiant savo reikalavimą patenkina iš užstato pirmiau už kitus kreditorius perimdamas nuosavybės teisę į užstatą (lėšas) bei turi teisę taikyti baigiamąją užskaitą kaip tai numatyta FUSĮ. Priverstinio vykdymo įvykiu šalių susitarimu laikomas finansinių įsipareigojimų nevykdymas, bankroto bylos klientui iškėlimas, restruktūrizavimo, reorganizavimo, pertvarkymo ar likvidavimo procedūrų inicijavimas be išankstinio Banko sutikimo, kliento turto areštas, lėšų, esančių Banke, areštas arba kitoks teisės jomis disponuoti apribojimas, o taip pat bet koks kitas įvykis, leidžiantis numatyti, kad klientas neįvykdys pagrindine sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ir kuriam įvykus bankas vienašališkai realizuoja užstatą.

5820.

59Apeliantė nepagrįstai teigia, kad Bankas savavališkai nuo jos banko sąskaitų nurašinėja lėšas, nes inicijavus apeliantei restruktūrizavimo bylos iškėlimą, t. y. įvykus priverstinio vykdymo įvykiui, Bankas pagal Susitarimo 5 punktą įgijo teisę vienašališkai realizuoti užstatą. Tai, kad dėl tokių Banko veiksmų apeliantė galimai patiria papildomų finansinių sunkumų, nes negali visa apimtimi pasinaudoti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi nustatyta pinigų suma (380 000 Eur), kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota mokėti visus įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingus mokėjimus ir įmokas, įskaitant privalomąsias įmokas, savaime nereiškia, jog egzistuoja sąlygos taikyti apeliantės nurodytas laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti Bankui nuskaityti lėšas iš UAB „TANAGRA“ sąskaitų.

6021.

61Visų pirma, apeliantė nepateikė įrodymų, jog Bankui nukreipus išieškojimą iš užstato pradelstam įsiskolinimui padengti, apeliantei nepakanka Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. ir 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartyse nurodytose sąskaitose turimų (gaunamų) lėšų mokėti visus UAB „TANAGRA“ ūkinei komercinei veiklai reikalingus mokėjimus ir įmokas (CPK 178 straipsnis). Antra, kaip nurodė Bankas 2018 m. rugsėjo 11 d. atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, UAB „TANAGRA“ pradelstas įsiskolinimas Bankui yra tik 125 246,65 Eur (pagal 2018 m. lapkričio 30 d. kreditorių sąrašo duomenis apeliantės pradelsti įsipareigojimai Bankui padidėjo iki 149 813,28 Eur), tačiau teismo nutartimi leista einamiesiems mokėjimams išmokėti didžiausia bendra lėšų suma per vieną kalendorinį mėnesį yra 380 000 Eur. Trečia, pati apeliantė neprašė uždrausti Bankui nuskaityti nuo sąskaitų Bankui priklausančias palūkanas, t. y. einamuosius mokėjimus. Ketvirta, pagal Susitarimą finansiniu užstatu yra tik apeliantės pinigai, esantys būtent Banko sąskaitose (Susitarimo 1 punktas), tačiau Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. ir 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartys patvirtina, kad apeliantė turi sąskaitų ir kitose finansų įstaigose („Paysera LT“, UAB, Luminor Bank AB, AB SEB banke, „Swedbank“, AB). Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi leido UAB „TANAGRA“ ne tik iš atsiskaitomosios sąskaitos, esančios Banke, tačiau ir iš sąskaitos, esančios „Paysera LT“, UAB, mokėti visus UAB „TANAGRA“ ūkinei komercinei veiklai reikalingus mokėjimus ir įmokas, įskaitant privalomąsias įmokas. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartimi leido UAB „TANAGRA“ iš UAB „TANAGRA“ banko sąskaitų, esančių Luminor Bank AB, AB SEB banke, „Swedbank“, AB, pervesti lėšas į UAB „TANAGRA“ banko sąskaitą, esančią „Paysera LT“, UAB. Taigi dėl Banko atliekamų veiksmų apeliantės galimybės vykdyti einamuosius mokėjimus yra apsunkintos, tačiau nėra paneigtos, nes apeliantei buvo sudarytos sąlygos tai daryti ne tik iš Banke turimos sąskaitos, bet ir iš kitose finansų įstaigose turimose sąskaitose esančių lėšų.

6222.

63Sutiktina su Banko pozicija, kad šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitiktų Banko, kaip finansinio užstato gavėjo, interesų, taip pat Susitarimu ir FUSĮ siekiamų tikslų, kuriems pagal ĮRĮ nagrinėjamu atveju teiktinas prioritetas. Tačiau nei FUSĮ, nei Susitarimas neriboja apeliantės ir Banko, kaip užstato gavėjo, teisės susitarti, kad iš apeliantės Banke turimos sąskaitos būtų atliekama mažiau nuskaitymų Banko turimiems reikalavimams vykdyti, siekiant atlikti kitus įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingus mokėjimus ir įmokas, juo labiau įvertinus aplinkybę, jog Bankas pritaria, kad apeliantei būtų keliama restruktūrizavimo byla.

6423.

65Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes ir specifiką, padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju nėra pagrindo taikyti apeliantės nurodytas laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad tokia teismo pozicija atitinka Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimus, pateiktus 2013 m. liepos 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1628/2013, nuo kurių nukrypti nėra pagrindo. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

66Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

67Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras... 2. I.... 3. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „TANAGRA“ direktorius G.... 6. 2.... 7. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi buvo priimtas UAB... 8. 3.... 9. Atsakovė UAB „TANAGRA“ pateikė 2018 m. rugsėjo 5 d. prašymą iki... 10. 4.... 11. Prašyme nurodyta, kad Bankas, nepaisydamas Vilniaus apygardos teismo 2018 m.... 12. 5.... 13. Trečiasis asmuo Bankas prašė netenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos... 14. II.... 15. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 16. 6.... 17. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimi netenkino... 18. 7.... 19. Teismas nustatė, kad Susitarimo 5 punkte šalys susitarė, jog įvykus ir / ar... 20. 8.... 21. Teismas nurodė, kad FUSĮ įtvirtintų finansinio užtikrinimo susitarimų... 22. 9.... 23. Teismas pažymėjo, kad ĮRĮ 1 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, jog šis... 24. 10.... 25. Teismo vertinimu, UAB „TANAGRA“ ir Bankui susitarus, jog restruktūrizavimo... 26. III.... 27. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 28. 11.... 29. Atsakovė UAB „TANAGRA“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus... 30. 11.1.... 31. Nors teismas ir rėmėsi Lietuvos Respublikos teismų suformuota praktika dėl... 32. 11.2.... 33. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką teismas gali taikyti konservacinės... 34. 12.... 35. Trečiasis asmuo Bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti... 36. 12.1.... 37. Teismo nutartis priimta tinkamai pritaikius teisės normas, reglamentuojančias... 38. 12.2.... 39. Atskirojo skundo argumentai yra prieštaringi, nes pripažįstama, kad... 40. 12.3.... 41. Visiškai nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad teismas neįvertino, jog... 42. IV.... 43. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 44. 13.... 45. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 46. 14.... 47. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 48. 15.... 49. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų... 50. 16.... 51. Šiuo atveju apeliantė pateikė prašymą laikinąsias apsaugos priemones... 52. 17.... 53. ĮRĮ 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas, gavęs... 54. 18.... 55. FUSĮ reglamentuoja finansinio užtikrinimo ir užskaitos susitarimus ir jų... 56. 19.... 57. Byloje nėra ginčo, kad 2017 m. balandžio 5 d. tarp Banko ir UAB... 58. 20.... 59. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad Bankas savavališkai nuo jos banko... 60. 21.... 61. Visų pirma, apeliantė nepateikė įrodymų, jog Bankui nukreipus... 62. 22.... 63. Sutiktina su Banko pozicija, kad šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių... 64. 23.... 65. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas... 66. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 67. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą....