Byla 2-150/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Audronės Jarackaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Irdaiva“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria ieškovas įpareigotas sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, civilinėje byloje Nr. 2-1285-194/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Irdaiva“ ieškinį atsakovui viešąjai įstaigai „Senolių namai“, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Limega“, dėl perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų ir sutarties pripažinimo negaliojančiais.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Atsakovas paskelbė viešąjį pirkimą - supaprastintas skelbiamas derybas „Mokyklos pastato, esančio Bridų g. 43, Bridų k., Šiaulių raj., rekonstravimo į mišrių socialinių paslaugų įstaigą darbų pirkimas“. Perkančioji organizacija pagal derybų rezultatus konkurse dalyvauti pakvietė ir trečiąjį asmenį, 2011 m. rugsėjo 6 d. sudarė apklausos pasiūlymų eilę, laimėtoju paskelbė trečiąjį asmenį ir 2011 m. rugsėjo 19 d. su juo sudarė viešojo pirkimo sutartį.

5Ieškovas UAB „Irdaiva“ 2011 m. spalio 3 d. teismui paduotu ieškiniu prašė panaikinti atsakovo VĮ „Senolių namai“ 2011 m. rugsėjo 6 d. rašte R-A-2 sudarytą pasiūlymų eilę ir sprendimą trečiąjį asmenį pripažinti pirkimo laimėtoju, pripažinti 2011 m. rugsėjo 19 d. atsakovo su trečiuoju asmeniu sudarytą viešojo pirkimo sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją, jeigu bylos nagrinėjimo metu paaiškės, kad ši sutartis pradėta vykdyti. Ieškinį ieškovas apmokėjo 280 Lt žyminiu mokesčiu.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Šiaulių apygardos teismas 2011 m. lapkričio 18 d. nutartimi įpareigojo ieškovą sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, atsižvelgiant į perkamų paslaugų 2 037 970,72 Lt kainą. Teismas nurodė, kad atskirojo skundo padavimas, nesustabdo šios nutarties vykdymo.

8III. Atskirojo skundo argumentai

9Ieškovas UAB „Irdaiva“ atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamos nutarties dalis, kuria ieškovas įpareigotas sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, ir nutarties dalį, kurioje nurodyta, kad atskirojo skundo padavimas nesustabdo šios nutarties dalies vykdymo. Prie atskirojo skundo pridėjo rašytinius įrodymus, patvirtinančius papildomai sumokėtą 560 Lt žyminio mokesčio dalį.

10Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

111. Ieškovo reikalavimai yra neturtinio pobūdžio, todėl už prašymą pripažinti viešojo pirkimo sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją, teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovą sumokėti žyminį mokestį, kaip už turtinį reikalavimą pagal CK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Apelianto nuomone, jo reikalavimas yra dėl sutarties modifikavimo (nutraukimo, pakeitimo), todėl pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 3 punktą, už šį reikalavimą jis turi mokėti 500 Lt žyminį mokestį. Tokia praktika suformuota ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse Nr. 2-83/2009, Nr. 2-214/2009.

122. Pagal CPK 100 straipsnio 3 dalį, atskirojo skundo padavimas sustabdo nutarties vykdymą, todėl skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje teismas nepagrįstai nurodė, kad atskirojo skundo padavimas dėl nutarties dalies, kuria ieškovas įpareigotas sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, nesustabdo nutarties vykdymo.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Pagal ieškovo atskirojo skundo, kuriuo ginčijamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, suformuluotus pagrindus, apeliacijoje keliamas mokėtino žyminio mokesčio dydžio klausimas, kai ginčijami viešųjų pirkimų rezultate sudaryti sandoriai ir prašoma taikyti restitucija, taip pat nutarties, kuria ieškovas įpareigotas sumokėti trūkstamą žyminį mokestį vykdymo klausimai, kai ši nutartis apskųsta apeliacinio proceso tvarka. Šie klausimai nagrinėjami vadovaujantis apelianto skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

15Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

16Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymo saugomas interesas (CPK 5 str.). Asmens teisė kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka realizuojama ieškinio instituto pagalba. Viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo realizavimo sąlygų yra žyminio mokesčio už ieškinio pareiškimą sumokėjimas. Žyminiu mokesčiu (paprastu arba proporciniu) apmokamas kiekvienas ieškinys (CPK 80 str. 1 d.).

17Apeliacinio skundo argumentus, kad teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovą sumokėti žyminį mokestį kaip už turtinio pobūdžio reikalavimą, kolegija laiko nepagrįstais ir juos atmeta.

18CPK 80 straipsnyje nustatyta, kad turtiniai (įkainojamieji) ieškiniai apmokestinami proporciniu žyminiu mokesčiu, kurio dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo kainos, kituose ginčuose – 100 Lt žyminis mokestis, indeksuojamas pagal vartojimo kainų indeksą; bylose dėl juridinio asmens veiklos tyrimo ir bylose, kuriose ginčijami sprendimai, priimti vykdant viešuosius pirkimus, – 1 000 Lt žyminiu mokesčiu, o ginčuose dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) – 500 Lt žyminiu mokesčiu. Ieškinio suma bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais apskaičiuojama pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija (CPK 85 str. 1 d. 11 p.).

19Teismas, siekdamas nustatyti reiškiamo reikalavimo pobūdį (turtinis ar neturtinis), turi įvertinti pareikšto ieškinio pagrindą, dalyką, o šį klausimą galima teisingai išspręsti tik nustačius pareikšto ieškinio rūšį ir teisines pasekmes, kurios atsiranda jo patenkinimo ar atmetimo atveju.

20Byloje nustatyta, kad ieškovas prašė panaikinti apklausos būdu atsakovo vykdyto viešojo pirkimo konkurso pasiūlymų eilę ir atsakovo sprendimą apklausos laimėtoju pripažinti UAB „Limega“. Ieškovas taip pat prašė pripažinti negaliojančia atsakovo ir UAB „Limega“ 2011 m. rugsėjo 19 d. sudarytą viešojo pirkimo sutartį ir taikyti restituciją, jeigu bylos nagrinėjimo metu paaiškės, kad ši sutartis pradėta vykdyti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartyj, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011 UAB „Smulkus urmas“ v. Plungės rajono savivaldybės administracija, suformuotą praktiką, ieškovas, paduodamas teismui ieškinį, kuriuo ginčijama sudaryta viešojo pirkimo sutartis, reiškia turtinio pobūdžio reikalavimą, už kurį mokėtino žyminio mokesčio dydis turi būti nustatomas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 82 straipsnyje įtvirtintas taisykles, o ieškinio suma – pagal ginčijamo sandorio vertę (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jeigu greta nurodyto turtinio reikalavimo ieškovas reiškia ir neturtinio pobūdžio reikalavimus dėl viešojo pirkimo procedūrų (pavyzdžiui, panaikinti neteisėtus perkančiosios organizacijos sprendimus, kurie lėmė ginčijamos viešojo pirkimo sutarties sudarymą, ir pan.), tai toks ieškinys apmokamas žyminiu mokesčiu kaip vienas turtinis reikalavimas. Vadovaujantis šiuo kasacinio teismo suformuotu išaiškinimu, ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančia viešojo pirkimo sutartį ir taikyti restituciją yra turtinis reikalavimas, nes ieškovas, ginčydamas viešojo pirkimo procedūras ir jų rezultatus, siekia asmeninių tikslų – tapti konkurso laimėtoju ir gauti statybos rangos darbų užsakymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. spalio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011 yra nurodęs, kad sutartis po jos sudarymo (pasibaigus viešojo pirkimo procedūroms) yra įprastas komercinis sandoris, todėl apelianto argumentai, kad viešojo pirkimo sutarties nuginčijimas yra neturtinis reikalavimas, atmestini. Ieškovo ginčijamo sandorio vertė yra 2 037 970,72 Lt; ieškiniu prašoma taikyti restituciją, t. y. siekiama teisinių pasekmių, todėl paduodamas šį ieškinį, atsižvelgęs į galiojusį 139,1 vartojimo kainų indeksą, ieškovas turėjo jį apmokėti 24 380 Lt žyminiu mokesčiu. Byloje nustatyta, kad ieškinys apmokėtas 280 Lt žyminiu mokesčiu, o teismui priėmus skundžiamą nutartį papildomai - 560 Lt žyminiu mokesčiu. Atsižvelgiant į jau sumokėtą žyminio mokesčio dalį, už ieškinį mokėtina žyminio mokesčio dalis sudaro 23 540 Lt [24 380 Lt-(280 Lt+560 Lt)].

21Ieškovas laikosi pozicijos, kad pareikštas reikalavimas dėl viešojo darbų pirkimo sutarties yra neturtinis, nes ieškiniu nereikalaujama priteisti turto, o ginčuose dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) mokamas 500 Lt žyminis mokestis. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apelianto argumentus. Ieškovas, ginčydamas viešojo pirkimo procedūras – atsakovo sudarytą apklausos pasiūlymų eilę, sprendimą konkurso laimėtoju pripažinti UAB „Limega“, ir atsakovo su pirkimo laimėtoju sudarytą viešojo pirkimo sutartį bei prašydamas taikyti restituciją, siekia asmeninių tikslų - tęsti konkursą ir ketina toliau varžytis dėl pirkimo sutarties, ketina tapti konkurso laimėtoju ir gauti 2 037 970,72 Lt vertės statybos darbų užsakymą. Pareikšto ieškinio pagrindas ir dalykas paneigia apelianto argumentus, kad šiuo ieškiniu jis neįgyja jokių turtinių teisių ir kad toks ieškinys apmokestinamas kaip sutarčių modifikavimo reikalavimas.

22Apeliantas nepagrįstai remiasi Lietuvos apeliacinio teismo civilinėse bylose Nr. 2-214/2009 ir 2-83/2009 suformuota praktika. Šiose bylose buvo siekiama kitokių teisinių padarinių – pripažinti negaliojančiomis pirkimo sutartis, neprašant taikyti restitucijos. Apelianto nurodytos apeliacinės instancijos teismo nutartys buvo priimtos iki minėtos kasacinio teismo suformuotos praktikos, sprendžiant žyminio mokesčio klausimus viešųjų pirkimų bylose. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad suformuotos teismų praktikos konkurencijos atveju (kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti atsižvelgiama į teismo suformuluotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai ir precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas, ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kuriose buvo sukurtas precedentas. Taip pat būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes: į precedento sukūrimo laiką; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į precedento argumentacijos įtikinamumą; į įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius ir kt. Be to, būtina vadovautis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008; ir kt.). Pagal Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje suformuotą teismo precedento taikymo praktiką, nagrinėjamu atveju vadovautis apelianto nurodytose Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse pateiktu teisės aiškinimu nėra pagrindo.

23CPK 100 straipsnio 2,3 dalyse nustatyta, kad dėl teismo nutarčių, susijusių su žyminiu mokesčiu, asmenys, dėl kurių šios teismo nutartys yra priimtos, gali paduoti atskirąjį skundą; atskirojo skundo padavimas sustabdo nutarčių vykdymą. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais dėl nagrinėjamu atveju netinkamo CPK 100 straipsnio 3 dalies taikymo. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo skundžiamos nutarties dalyje, kurioje išaiškinta apie nutarties dalies, susijusios su žyminiu mokesčiu, apskundimą, nurodyti, kad atskirojo skundo padavimas nestabdo nutarties vykdymo. Dėl šios nuorodos neatitikties CPK nuostatoms apelianto teisės nebuvo pažeistos, nes ieškinį teismas išnagrinėjo, nors pagal teismo reikalavimą ir nebuvo pateikti įrodymai apie žyminio mokesčio pagal CK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą sumokėjimą. Teismui priėmus iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, jos rezoliucinės dalies proceso teisės normų neatitinkanti nuoroda yra formalus pažeidimas, nesudarantis nutarties panaikinimo pagrindo (CPK 328 str.).

24Vadovaudamasi išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė pareikšto reikalavimo pobūdį ir tinkamai taikė žyminio mokesčio apskaičiavimą reguliuojančias proceso teisės normas, todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

25Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

26Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutarties dalį dėl trūkstamo žyminio mokesčio mokėjimo palikti nepakeistą.

27Iš nutarties rezoliucinės dalies pašalinti nuorodą, kad atskirojo skundo padavimas nestabdo nutarties vykdymo.