Byla 2-1219-370/2016

Dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas įtraukti į bankrutavusios įmonės kreditorių sąrašą bankroto byloje Nr. B2-125-560/2016, pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ekologinė linija“ prašymą įtraukti ją į bankrutavusios V. B. individualios įmonės „Silava“ kreditorių sąrašą

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Tamošiūnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Ekologinė linija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas įtraukti į bankrutavusios įmonės kreditorių sąrašą bankroto byloje Nr. B2-125-560/2016, pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ekologinė linija“ prašymą įtraukti ją į bankrutavusios V. B. individualios įmonės „Silava“ kreditorių sąrašą.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Pareiškėja UAB „Ekologinė linija“ 2016 m. vasario 3 d. pateikė teismui pareiškimą (t. 14, b.l. 73-74), jame prašė įtraukti ją į bankrutavusios V. B. IĮ „Silava“ kreditorių sąrašą su 3 551,63 Eur skolos ir 621,53 Eur palūkanų finansiniu reikalavimu. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2011-06-23 nutartimi patvirtino bankrutuojančios V. B. IĮ „Silava“ kreditorių sąrašą, į kurį įtraukta ir UAB „Hronas“. BUAB „Hronas“ ir UAB „Semeta“ 2012-08-29 sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią aukščiau minėtas finansinis reikalavimas bei visi kiti su pastaruoju susiję papildomi reikalavimai V. B. individualiai įmonei „Silava“ buvo perleisti UAB „Semeta“. UAB „Ekologinė linija“ ir UAB „Semeta“ 2015 m. rugsėjo 11 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal ją 3 551,63 Eur ir 621,53 Eur palūkanų reikalavimas bei visi kiti su pastaruoju susiję papildomi reikalavimai į V. B. IĮ „Silava“, buvo perleisti UAB „Ekologinė linija“. 2009 m. lapkričio 23 d. UAB „Hronas“ iškelta bankroto byla. Vilniaus apygardos teisme 2013 m. vasario 5 d. priimtas sprendimas dėl BUAB „Hronas“ pabaigos, įmonė išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 13 d. nutartimi patenkino bankroto administratorės UAB „Bankrotas“ prašymą ir iš bankrutuojančios V. B. IĮ „Silava“ kreditorių sąrašo išbraukė BUAB „Hronas“. UAB „Ekologinė linija“ 2015-10-29 pranešimu informavo bankrutuojančios V. B. IĮ „Silava“ administratorių apie perleistą reikalavimo teisę ir prašė įtraukti UAB „Ekologinė linija“ į bankrutuojančios V. B. IĮ „Silava“ kreditorių sąrašą. 2015 m. lapkričio 2 d. bankrutuojančios V. B. IĮ „Silava“ administratorė informavo, jog dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo privalu kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą.

6Bankrutavusios V. B. IĮ „Silava“ bankroto administratorė UAB „Bankrotas“ atsiliepime prašė pareiškėjos UAB „Ekologinė linija“ prašymo netenkinti. Nurodė, jog V. B. IĮ „Silava“ kreditorė BUAB „Hronas“ pasibaigė dėl bankroto ir 2013-02-05 buvo išregistruota iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro. Bankroto administratorė BUAB „Hronas“ bankroto administratorei UAB „Forum regis“ 2013-11-21 išsiuntė raštą, kuriuo paprašė informuoti, kam buvo perleista BUAB „Hronas“ 3 792,80 Eur reikalavimo teisė, tačiau jokios informacijos negavo, todėl bankroto administratorė Vilniaus apygardos teismui 2014-01-06 pateikė prašymą išbraukti kreditorę BUAB „Hronas“ iš bankrutavusios V. B. IĮ „Silava“ kreditorių sąrašo, o Vilniaus apygardos teismas 2014-01-13 nutartimi prašymą tenkino. Su Vilniaus apygardos teismo 2014-01-13 nutartimi bankroto administratorė supažindino BUAB „Hronas“ bankroto administratorę, nutartis nebuvo apskųsta. Vadovaujantis 2012-08-29 reikalavimo teisių perleidimo sutarties 9 punktu, UAB „Semeta“ įsipareigojo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo nuosavybės teisės perdavimo (įgijimo) dienos pranešti skolininkams (kartu – bankrutavusios V. B. IĮ „Silava“ bankroto administratorei) apie šios sutarties sudarymą ir pateikti sutarties kopiją ar jos išrašą. Pažymėjo, kad UAB „Semeta“ neįvykdė 2012-08-29 reikalavimo perleidimo sutarties 9 punkte įtvirtinto įsipareigojimo, todėl šios aplinkybės V. B. IĮ „Silava“ bankroto administratorė nežinojo, atitinkamai, BUAB „Hronas“ buvo išbraukta iš bankrutavusios V. B. IĮ „Silava“ kreditorių sąrašo. UAB „Ekologinė linija“, iš UAB „Semeta“ įsigydama aptariamą reikalavimo teisę į bankrutavusią V. B. IĮ „Silava“, turėjo būti aktyvi, domėtis, ką įsigyja iš UAB „Semeta“ pagal 2015-09-11 reikalavimo perleidimo sutartį, pareikalauti iš UAB „Semeta“ teismo nutarties dėl UAB „Semeta“ finansinio reikalavimo patvirtinimo bankrutavusios V. B. IĮ „Silava“ bankroto byloje. Terminas finansiniam reikalavimui pareikšti yra praleistas, nenurodytos termino praleidimo priežastys, nepateikti jas patvirtinantys įrodymai, teismo neprašoma atnaujinti praleistą terminą finansiniam reikalavimui pareikšti. Be to, toks ilgas suinteresuotų asmenų delsimas prieštarauja ekonomiškumo, protingumo, teisingumo kriterijams, pažeidžia proceso dalyvių (kreditorių, įmonės savininkų) teisėtus lūkesčius, nepagrįstai komplikuoja įmonės bankroto procedūrą, didina kaštus. Bankrutavusios V. B. IĮ „Silava“ bankroto proceso dalyviai negali atsakyti už tai, kad UAB „Semeta“ ir UAB „Ekologinė linija“ tinkamai ir laiku negynė savo interesų, neatliko jiems privalomų atlikti veiksmų, delsė, todėl atsakomybės klausimas turi būti keliamas būtent tiems asmenims tarpusavyje, nedarant įtakos bankrutavusios V. B. IĮ „Silava“ bankroto procesui.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Ekologinė linija“ prašymą įtraukti į bankrutavusios V. B. IĮ „Silava“ kreditorių sąrašą netenkino.

9Teismas nustatė, kad pareiškėja UAB „Ekologinė linija“ prašo įtraukti ją į bankrutavusios V. B. IĮ „Silava“ kreditorių sąrašą su 3 551 Eur skolos ir 621,53 Eur palūkanų finansiniu reikalavimu, o V. B. IĮ „Silava“ bankroto administratorė su šiuo prašymu nesutinka.

10Teismas nurodė, kad pareiškėja neturėjo reikalavimo teisės į bankrutavusią V. B. IĮ „Silava“, kai teismas nustatė terminą finansiniams reikalavimams, tačiau akcentavo, kad šis terminas yra praleistas ir pareiškėja turėjo prašyti jį atnaujinti, nurodydama priežastis, dėl kurių jis praleistas, nes teismas savo iniciatyva šio termino atnaujinti negali. Teismas papildomai pažymėjo, kad BUAB „Hronas“ finansinis reikalavimas buvo patvirtintas ir, jei UAB „Semeta“ būtų įvykdžiusi 2012-08-29 reikalavimo teisių perleidimo sutarties 9 punkte nustatytą įsipareigojimą ir informavusi bankrutavusios V. B. IĮ „Silava“ bankroto administratorę apie reikalavimo teisės perleidimą, bankrutavusios V. B. IĮ „Silava“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas šiuo pagrindu būtų patikslintas, išbraukus iš jo BUAB „Hronas“ ir įtraukus į jį UAB „Semeta“. Tokiu atveju pareiškėja, įsigijusi iš UAB „Semeta“ reikalavimą į bankrutavusią V. B. IĮ „Silava“, jos ar UAB „Semeta“ prašymo pagrindu, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 26 str. 1 d. galėtų būti įtraukta į bankrutavusios V. B. IĮ „Silava“ kreditorių sąrašą vietoje UAB „Semeta“. Praleidus teismo ĮBĮ 10 str. 4 d. 5 p. pagrindu nustatytą terminą ir neprašius jo atnaujinti, teismas konstatavo, kad pareiškėjos prašymas negali būti tenkinamas.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Pareiškėja (apeliantė) UAB „Ekologinė linija“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį ir įtraukti ją į bankrutavusios V. B. IĮ „Silava“ kreditorių sąrašą su 3 551,63 Eur skolos ir 621,53 Eur palūkanų finansiniu reikalavimu; taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti visus veiksmus dėl V. B. IĮ „Silava“ pabaigos dėl bankroto ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, iki teismas išnagrinės klausimą dėl UAB „Ekologinė linija“ įtraukimo į bankrutuojančios V. B. IĮ „Silava“ kreditorių sąrašą ir bus patenkintas pareiškėjos finansinis reikalavimas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Dėl ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkto taikymo. Iškėlus bankroto bylą V. B. IĮ „Silava“ buvo nustatytas 45 dienų terminas finansiniams reikalavimams pareikšti ir per nustatytą terminą pradinė kreditorė UAB „Hronas“ tinkamai ir laiku pareiškė finansinį reikalavimą, kuris buvo patvirtintas teismo nutartimi bankroto byloje. Teismui patvirtinus BUAB „Hronas“ finansinį reikalavimą buvo įvykdytos visos ĮBĮ 10 str. 4 d. 5 p. sąlygos ir naujiems kreditoriams, perėmusiems reikalavimo teisę į skolinį įsipareigojimą. ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte numatytas terminas taikomas tik naujai pareikštiems reikalavimams, o ne esant kreditorių pasikeitimui perleidus reikalavimo teisę, todėl pareiškėja neturėjo pagrindo prašyti teismo atnaujinti termino finansiniam reikalavimui pareikšti, kuris šiuo atveju negali būti taikomas. Joks teisės aktas nenumato pareigos pradiniam kreditoriui perleidus reikalavimo teisę pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį naujajam kreditoriui iš naujo kreiptis dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo.
2. Dėl ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalies taikymo. Visi bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašo pakeitimai, kada nėra reiškiamas naujas, bankroto byloje nesvarstytas ir netvirtintas finansinis reikalavimas, atliekami vadovaujantis ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalimi, o ne vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktu. Šiuo atveju teismas jau buvo patvirtinęs finansinį reikalavimą, taigi finansinio reikalavimo pagrįstumas buvo patvirtintas, prievolė nepasibaigė, atsakovė su kreditore (BUAB „Hronas“ ir jos teisių perėmėjais) neatsiskaitė, todėl teismui nebuvo teisinio pagrindo atmesti pareiškėjos prašymą įtraukti į bankrutuojančios V. B. IĮ „Silava“ kreditorių sąrašą, nes bankrutuojančios V. B. IĮ „Silava“ bankroto byla nepasibaigusi ir tokią galimybę numato ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis.
3. Dėl įrodymų vertinimo. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog bankrutuojančios V. B. IĮ „Silava“ bankroto administratorė nesutinka su pareiškėjos UAB „Ekologinė linija“ prašymu įtraukti į kreditorių sąrašą, tačiau toks teismo teiginys prieštarauja faktinėms aplinkybėms. 2016 m. balandžio 6 d. teismo posėdžio metu, t. y. vėliau nei pateiktas atsiliepimas į UAB „Ekologinė linija“ prašymą, šioje byloje bankrutuojančios V. B. IĮ „Silava“ bankroto administratorė ir jos advokatas iš esmės neginčijo pateikto prašymo, sutiko su jo tenkinimu, tačiau tik iškėlė abejonę dėl nuosavybės teisės pagal 2012 m. rugpjūčio 29 d. reikalavimo perleidimo sutartį perėjimo. Pareiškėja pateikė į bylą rašytinius įrodymus dėl nuosavybės teisių į finansinį reikalavimą perėjimo, todėl panaikinus bankroto administratorės abejones dėl nuosavybės teisių perėjimo, nebeliko kliūčių tenkinti pareiškėjos prašymą. Teismas nevisapusiškai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių pozicijas bei paaiškinimus, todėl priėmė nepagrįstą teismo sprendimą. Kadangi reikalavimo teisė į bankrutuojančią V. B. IĮ „Silava“ yra tinkamai perleista UAB „Ekologinė linija“, apie tokį reikalavimo perleidimą bankrutuojančios V. B. IĮ „Silava“ bankroto administratorė buvo informuota, bankrutuojančios V. B. IĮ „Silava“ įsiskolinimas UAB „Hronas“ nebuvo panaikintas, įsiskolinimas egzistuoja, teisės aktai nenustato jokio papildomo termino finansinių reikalavimų tikslinimui pasikeitus kreditoriui ir perėmus reikalavimo teisę, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir įtraukti reikalavimo teisių perėmėją UAB „Ekologinė linija“ į bankrutuojančios V. B. IĮ „Silava“ kreditorių sąrašą.

13Bankrutavusios V. B. IĮ „Silava“ bankroto administratorė UAB „Bankrotas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Pagal UAB „Ekologinė linija“ pateiktus dokumentus matyti, kad BUAB „Hronas“ 3 792,80 Eur dydžio reikalavimo teisę į bankrutavusią V. B. IĮ „Silava“ perleido naujai kreditorei UAB „Semeta“. Vadovaujantis 2012 m. rugpjūčio 29 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties 9 punktu, naujoji kreditorė UAN „Semeta“ įsipareigojo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo nuosavybės teisės įgijimo į reikalavimą dienos pranešti skolininkams, kartu ir bankrutavusios V. B. IĮ „Silava“ bankroto administratorei, apie šios sutarties sudarymą, reikalavimo perleidimą bei pateikti sutarties kopiją ar jos išrašą, tačiau to nepadarė, t. y. reikalavimo perleidimo (kreditoriaus pasikeitimo) UAB „Semeta“ visiškai neišviešino suinteresuotiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, kad naujoji kreditorė UAB „Semeta“ visiškai neįvykdė 2012 m. rugpjūčio 29 d. reikalavimo perleidimo sutarties 9 punkte įtvirtinto įsipareigojimo, V. B. IĮ „Silava“ bankroto administratorė apie aptariamo reikalavimo teisės perleidimo sutartį nesužinojo, todėl BUAB „Hronas“ su 3 792,80 Lt reikalavimu buvo išbraukta iš bankrutavusios V. B. IĮ „Silava“ kreditorių sąrašo. Apeliantė UAB „Ekologinė linija“, įsigydama iš UAB „Semeta“ reikalavimo teisę į bankrutavusią V. B. IĮ „Silava“, turėjo būti aktyvi ir įsitikinti, jog perleidžiamas reikalavimas yra galiojantis ir imtis veiksmų dėl savo teisių įgyvendinimo. Tačiau UAB „Ekologinė linija“ nesiėmė jokių veiksmų, nebuvo aktyvi bei delsė, t. y. nesiaiškino aptariamo reikalavimo pagrįstumo, į teismą su prašymu patvirtinti finansinį reikalavimą kreipėsi tik po 6 mėnesių.
2. BUAB „Hronas“ iš bankrutavusios V. B. IĮ „Silava“ sąrašo išbraukta 2014 m. sausio 13 d., o apie tai, kad vyko BUAB „Hronas“ reikalavimo teisės į bankrutavusią V. B. IĮ „Silava“ perleidimo procesas, V. B. IĮ „Silava“ bankroto administratorė sužinojo tik 2015 m. spalio 29 d., t. y. praėjus 22 mėn. po BUAB „Hronas“ išbraukimo iš kreditorių sąrašo. Apie tai, kad buvo pasirašyta 2012 m. rugpjūčio 29 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis, V. B. IĮ „Silava“ bankroto administratorė sužinojo praėjus 3 metams po šios sutarties pasirašymo. Taigi apeliantė praleido terminą finansiniam reikalavimui pareikšti, nenurodė termino praleidimo priežasčių ir teismo neprašė atnaujinti praleistą terminą reikalavimui pareikšti. Be to, toks ilgas apeliantės delsimas prieštarauja ekonomiškumo, protingumo, teisingumo kriterijams, pažeidžia proceso dalyvių teisėtus lūkesčius, viešąjį interesą, nepagrįstai komplikuoja bankrutavusios įmonės bankroto procedūrą, didina jos kaštus.
3. V. B. IĮ „Silava“ bankroto procesas tęsiasi 7 metus. Per visą šį laikotarpį buvo tvirtinami ir tikslinami kreditorių finansiniai reikalavimai V. B. IĮ „Silava“ bankroto byloje. Dėl BUAB „Hronas“ reikalavimo išbraukimo pasisakyta Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 13 d. nutartyje, šis klausimas yra išspręstas, o nutartis įsiteisėjusi. Dėl apeliantės ir UAB „Semeta“ neveikimo, t. y. neinformavimo ir delsimo įgyvendinti savo teises, neturi nukentėti V. B. IĮ „Silava“ bankroto proceso dalyviai. O klausimas dėl atsakomybės dėl to, jog apeliantė įsigijo negaliojančią reikalavimo teisę, turi būti keliamas tarp sutarties šalių, nedarant įtakos V. B. IĮ „Silava“ bankroto procesui, nesukeliant neigiamų pasekmių kitiems proceso dalyviams, bankroto administratorei. Bankroto proceso metu buvo paskirstytos V. B. IĮ „Silava“ bankroto proceso metu gautas lėšas. Dėl to net ir tenkinus apeliantės prašymą įtraukti ją į bankrutavusios įmonės kreditorių sąrašą, jos finansinis reikalavimas nebūtų patenkinamas, o būtų vilkinamos bankrutavusios įmonės likvidavimo procedūros.
4. Nors ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos, tačiau šis procesas negali būti nepagrįstai ilgas, juo labiau, tuomet, kai konkretus klausimas yra išspręstas ir dėl jo pasisakyta. Be to, ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalies nuostatos kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimą sieja su jau esamų teismo patvirtintų, kreditorių sąrašo ir jų finansinių reikalavimų patikslinimu, o ne naujų kreditorių įtraukimo į kreditorių sąrašą.
5. Nepagrįstas ir neatitinkantis tikrovės apeliantės teiginys, kad V. B. IĮ „Silava“ iš esmės neginčijo pateikto prašymo, sutiko su jo tenkinimu. Bankroto administratorė nesutiko su pareiškėjos prašymu ir prašė jį atmesti.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Bylos nagrinėjimo ribos

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Šioje byloje absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirojo skundų argumentus.

17Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartis, kuria netenkintas pareiškėjos UAB „Ekologinė linija“ prašymas įtraukti ją į bankrutavusios V. B. IĮ „Silava“ kreditorių sąrašą ir patvirtinti jos finansinį reikalavimą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

18Dėl įtraukimo į kreditorių sąrašą ir finansinio reikalavimo patvirtinimo

19Įmonių bankroto įstatymo 21 straipsnio 1 dalis numato, kad teisme iškėlus įmonės bankroto bylą, bankrutuojančios įmonės kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti bankroto administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus. Teismas, priimdamas nutartį iškelti bankroto bylą, nustato ne ilgesnį kaip 45 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos (ĮBĮ 10 str. 4 d. 5 p.). Bankroto administratorius kreditorių pareikštus reikalavimus, patikrinęs jų pagrįstumą pagal įmonės apskaitos dokumentus, pateikia teismui tvirtinti arba ginčija kaip nepagrįstus (ĮBĮ 11 str. 5 d. 10 p.). Pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį bankrutuojančios įmonės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.

20Teismų praktikoje, aiškinant ĮBĮ bei CPK normas dėl bankrutuojančios įmonės kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo, yra pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais; neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Bylose dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, bankroto proceso tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai ar iš dalies tenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis buvo tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas; pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir / arba teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme; nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011, 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

21Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad apeliantė siekia patvirtinti savo finansinį reikalavimą V. B. IĮ „Silava“ bankroto byloje. Apeliantė nurodė, kad ji 2015 m. lapkričio 11 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį su UAB „Semeta“, pagal kurią 3 551,63 Eur finansinis reikalavimas bei kiti su juo susiję papildomi reikalavimai buvo perleisti apeliantei UAB „Ekologinė linija“. Kadangi apeliantė turi galiojantį reikalavimą, jos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė įtraukti ją į V. B. IĮ „Silava“ kreditorių sąrašą bei patvirtinti jos finansinį reikalavimą, remdamasis ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktu. Su šia apeliantės nuomone teisėjų kolegija nesutinka ir pažymi, kad teismas pagrįstai taikė minėtą IBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktą.

22Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. B. IĮ „Silava“ bankroto byloje kreditorių sąrašas bei jų finansiniai reikalavimai buvo patvirtinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartimi. Kartu buvo patvirtintas ir kreditorės BUAB „Hronas“ finansinis reikalavimas, kuris 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi buvo perleistas UAB „Semeta“. Pažymėtina, kad UAB „Semeta“ nesikreipė į teismą dėl kreditoriaus pakeitimo ir jos įtraukimo į kreditorių sąrašą, Reikalavimų perleidimo sutarties UAB „Semeta“ visiškai neišviešino suinteresuotiems asmenims, todėl Vilniaus apygardos teismui 2013 m. vasario 5 d. priėmus sprendimą dėl BUAB „Hronas“ pabaigos ir ją išregistravus iš Juridinių asmenų registro, BUAB „Hronas“ buvo išbraukta ir iš V. B. IĮ „Silava“ kreditorių sąrašo (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 13 d. nutartis) nekonstatuojant apie galimus teisių perėmėjus. Taigi, nagrinėjamuoju atveju, pareiškėjai įgijus finansinį reikalavimą į V. B. IĮ „Silava“, tačiau pradiniai kreditorei BUAB „Hronas“ jau esant išbrauktai iš kreditorių sąrašo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamuoju atveju pareiškėjos reikalavimas negali būti tenkinamas, remiantis ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalimi.

23ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalies normoje nustatyta teisė kreditoriams tikslinti reikalavimus ir jų atsisakyti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorių reikalavimų tikslinimas reiškia naują reikalavimo tikrinimą ir kartu įsiteisėjusios nutarties peržiūrėjimą, todėl turėtų būti tikslinama išimtiniais atvejais ir taikoma, kai nagrinėjant bylą nustatomas kreditorių reikalavimų dydžio pakitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad bankroto teisės normose nustatyta teisė tikslinti kreditoriaus reikalavimą ar šio atsisakyti reiškia, kad, įsiteisėjus nutarčiai, kuria patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas, nėra kategoriško draudimo šį reikalavimą keisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011; 2013 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2013). Tačiau nagrinėjamuoju atveju, kreditorių sąraše nesant nei pradinės kreditorės BUAB „Hronas“, nei jos teisių perėmėjos UAB „Semeta“, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktu, pareiškėja pirmiausia turėjo kreiptis į Bruzgio IĮ „Silava“ bankroto administratorę su prašymu atnaujinti terminą įtraukti ją į V. B. IĮ „Silava“ kreditorių sąrašą. Nors BUAB „Hronas“ tinkamai ir laiku pareiškė finansinį reikalavimą V. B. IĮ „Silava“, tačiau vėliau savo finansinį reikalavimą perleidus UAB „Semeta“, o pastarajai nesikreipus dėl kreditorės pakeitimo, kreditorė BUAB „Hronas“, po atsakingo bankroto administratorės elgesio, tai yra patikros, ar yra šios kreditorės teisių perėmėjas, buvo išbraukta iš V. B. IĮ „Silava“ kreditorių sąrašo. Kreditorės BUAB „Hronas“ pašalinimas iš kreditorių sąrašo yra išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 13 d. nutartimi, kuri yra galiojanti ir nepanaikinta. Todėl vien tik ta aplinkybė, kad pareiškėja 2015 m. rugsėjo 11 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi įgijo 3 551,63 finansinį reikalavimą iš UAB „Semeta“, nereiškia, jog jos reikalavimas turėjo būti tikslinamas ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėja UAB „Ekologinė linija“, teikdama teismui prašymą įtraukti ją į V. B. IĮ „Silava“ kreditorių sąrašą, pareiškė savarankišką naują finansinį reikalavimą, kuriam pareikšti yra praleistas ĮBĮ nustatytas terminas. Todėl atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo ir neįtraukė jos į kreditorių sąrašą.

24Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų yra kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras, nutraukiant bylą Įmonių bankroto įstatymo 27 straipsnio pagrindais arba kitais atvejais – likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš įmonių registro (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014; ir kt.). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad bankroto administratorė 2016 m. kovo 23 d. pateikė teismui prašymą V. B. IĮ „Silava“ pripažinti pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto ir išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro. Pažymėtina, kad bankroto byla V. B. IĮ „Silava“ iškelta dar 2010 m. gruodžio 10 d., t. y. byla nagrinėjama jau septinti metai, o per visą tą laiką buvo tvirtinami bei tikslinami kreditorių finansiniai reikalavimai, tačiau pareiškėja neįrodinėjo, kodėl nebuvo laiku kreiptasi į teismą dėl kreditorės pakeitimo, neatlikti privalomi veiksmai, nebuvo aktyvi ir praleido įstatyme numatytą terminus. Atsižvelgiant į tai, kad V. B. IĮ „Silava“ administratorė jau kreipėsi į teismą dėl įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, todėl teismui tenkinus pareiškėjos prašymą įtraukti ją į kreditorių sąrašą bei patvirtinti finansinį reikalavimą, bankroto procesas būtų dar labiau užvilkintas, taip pat būtų pažeisti proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo principai (CPK 7 str.).

25Apeliantė atskirajame skunde teigė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė faktines aplinkybes, jog V. B. IĮ „Silava“ bankroto administratorė nesutinka su pareiškėjos UAB „Ekologinė linija“ prašymu įtraukti į kreditorių sąrašą, nes 2016 m. balandžio 6 d. teismo posėdžio metu, V. B. IĮ „Silava“ bankroto administratorė ir jos advokatas iš esmės neginčijo pateikto prašymo, sutiko su jo tenkinimu, tik iškėlė abejonę dėl nuosavybės teisės pagal 2012 m. rugpjūčio 29 d. reikalavimo perleidimo sutartį perėjimo. Šis atskirojo skundo argumentas taip pat laikytinas nepagrįstu, kadangi apeliantės teiginiai buvo paneigti pačios bankroto administratorės, kuri atsiliepime į atskirąjį skundą, prašė netenkinti apeliantės skundo bei prašymo įtraukti ją į V. B. IĮ „Silava“ kreditorių sąrašą, tokią poziciją ji buvo išdėsčiusi ir 2016-02-15 atsiliepime į prašymą (c. b. t. 14, b. l. 91). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių pozicijas bei paaiškinimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas jau išplėtotą ir nuoseklią teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą, ištyrė ir įvertino visus su prašymu susijusius įrodymus, kuriuos nustatė iš šalių paaiškinimų ir rašytinių įrodymų. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės teiginiai dėl įrodymų vertinimo yra daugiau deklaratyvaus pobūdžio ir atmestini kaip nepagrįsti.

26Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė Įmonių bankroto įstatymo normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurios naikinti arba keisti apeliantės atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

27Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

28Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti visus veiksmus dėl V. B. IĮ „Silava“ pabaigos dėl bankroto ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro iki teismas išnagrinės klausimą dėl UAB „Ekologinė linija“ įtraukimo į bankrutuojančios V. B. IĮ „Silava“ kreditorių sąrašą ir bus patenkintas UAB „Ekologinė linija“ finansinis reikalavimas. Iš byloje esančių duomenų ir teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad pareiškėja 2016 m kovo 30 d. tokį patį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė ir pirmosios instancijos teismui. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 21 d. nutartimi netenkino šio pareiškėjos prašymo (t. 14, b. l. 178-179). Nutartis yra įsiteisėjusi, apeliantė neskundė minėtos nutarties apeliacine tvarka.

29Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliantės atskirąjį skundą dėl jos įtraukimo į V. B. IĮ „Silava“ kreditorių sąrašą, konstatavo, jog jis yra nepagrįstas, todėl netenkintinas. Nustačius, jog pareiškėjos prašymas yra nepagrįstas, atmestinas ir apeliantės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi jų taikymui neliko teisinio pagrindo (CPK 144 str. 1 d., 147 str. 2 d.).

30Dėl bylinėjimosi išlaidų

31V. B. IĮ „Silava“ bankroto administratorė prašė priteisti patirtas 219,01 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą bei pateikė šį prašymą pagrindžiančius įrodymus (t. 14, b. l. 196).

32CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalyje inter alia – išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurių galimus maksimalius dydžius nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 2 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau – Rekomendacijos) 8.16 punktą už suinteresuoto asmens paruoštą procesinį dokumentą taikomas 0,4 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Remiantis statistikos departamento pateikta informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2015 m. ketvirtąjį ketvirtį (atsiliepimas į atskirąjį skundą surašytas 2016 m. gegužės 5 d.) sudarė 756,9 EUR. Atsižvelgiant į tai, kad bankroto administratorės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, teisėjų kolegija tenkina šį prašymą ir priteisia iš pareiškėjos UAB „Ekologinė linija“ bankrutavusiai V. B. IĮ „Silava“ 219 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str., 98 str.).

33Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais,

Nutarė

34Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

35Priteisti iš pareiškėjos UAB „Ekologinė linija“ bankrutavusiai V. B. IĮ „Silava“ 219 Eur (du šimtus devyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.