Byla 3K-3-51-248/2015
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Manfula“ kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Manfula“ ieškinį atsakovui AB „Vilniaus degtinė“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje sprendžiamas ginčas dėl galimybės ginčyti sandorį po to, kai kitoje byloje priimtas sprendimas dėl prievolių, atsiradusių to sandorio pagrindu.

5Ieškovas UAB „Manfula“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB „Vilniaus degtinė“, prašydamas pripažinti 2012 m. gegužės 25 d. susitarimą dėl nuostolių, kylančių iš 2010 m. kovo 15 d. Rangos sutarties Nr. 115, (toliau – ir Susitarimas) kompensavimo negaliojančiu.

6Atsakovas AB „Vilniaus degtinė“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

72014 m. sausio 8 d. teisme buvo gautas atsakovo AB „Vilniaus degtinė“ prašymas nutraukti civilinę bylą, nurodant, kad atsakovas 2013 m. vasario 19 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą prašydamas priteisti iš UAB „Manfula“ 1 049 822,95 Lt dydžio nuostolius (civilinė byla Nr. 2-1556-260/2013) ir ieškinys buvo patenkintas. Kadangi ieškinys pirmiau nurodytoje byloje buvo grindžiamas 2012 m. gegužės 25 d. Susitarimu, kurį ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu šioje civilinėje byloje, ši civilinė byla turi būti nutraukta.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 13 d. nutartimi atsakovo AB „Vilniaus degtinė“ prašymą tenkino ir civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Manfula“ ieškinį atsakovui AB „Vilniaus degtinė“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu nutraukė.

10Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kad tuo atveju, kai šalys civilinėje byloje siekia ginčo teisena nuginčyti įrodymą, kuris buvo vertinamas kitoje civilinėje byloje ir jam buvo taikomos civilinio proceso normos, reglamentuojančios įrodymų rinkimą, jų tyrimą bei vertinimą, teismas, gavęs tokį ieškinį, turi atsisakyti jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme. Įrodymas, kuris išnagrinėtoje byloje buvo įvertintas pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, negali būti materialinio pobūdžio reikalavimo dalyku atskiroje byloje ir ginčijamas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2011, 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-690/2013).

11Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-1556-260/2013 pagal ieškovo AB „Vilniaus degtinė“ ieškinį atsakovui UAB „Manfula“ dėl 1 049 822,95 Lt dydžio nuostolių atlyginimo, 6 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo 2013 m. rugsėjo 2 d. priėmė galutinį sprendimą, kuriuo paliko nepakeistą 2013 m. kovo 25 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį patenkino visiškai. Teismas įvertino, kad susitarimas dėl nuostolių, atsirandančių dėl netinkamų prievolių vykdymo, dydžio yra galimas, toks sandoris neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, todėl šalių 2012 m. kovo 25 d. Susitarimą dėl nuostolių kompensavimo laikė galiojančiu ir priteisė ieškovui iš atsakovo 1 049 822,95 Lt nuostolių atlyginimo.

12Kadangi 2012 m. kovo 25 d. Susitarimas dėl nuostolių jau buvo teismo įvertintas, jis negali būti reikalavimo dalyku šioje civilinėje byloje ir negali būti ginčijamas CPK nustatyta tvarka. Dėl šių priežasčių teismas nutraukė civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Manfula“ ieškinį atsakovui AB „Vilniaus degtinė“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (CPK 193 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo atskirąjį skundą, jį atmetė ir 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nutartį paliko nepakeistą, sutikdamas su joje išdėstytais motyvais.

14Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-1556-260/2013 pagal ieškovo AB „Vilniaus degtinė“ ieškinį atsakovui UAB „Manfula“ dėl 1 049 822,95 Lt dydžio nuostolių atlyginimo, 6 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo 2013 m. rugsėjo 2 d. priėmė galutinį sprendimą, kuriuo paliko nepakeistą 2013 m. kovo 25 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį patenkino visiškai. Kauno apygardos teismas nurodė, kad 2012 m. gegužės 25 d. Susitarimu dėl nuostolių kompensavimo šalys detaliai aptarė visas būtinas sąlygas atsakovo civilinei atsakomybei kilti; teismo vertinimu, toks susitarimas yra galimas. Kadangi ieškiniu šioje byloje reiškiamas reikalavimas yra įrodinėjimo dalykas kitoje byloje, t. y. ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu susitarimą, kuris pirmiau nurodytoje byloje teismo buvo vertintas kaip įrodymas ir dėl jo reikšmės įrodinėjant vienas ar kitas procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes buvo pasisakyta teismo sprendime, teismas sprendė, kad toks ieškinys negalėjo būti priimtas ir nagrinėjamas, o jį priėmus, byla turėjo būti nutraukta CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

15III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

16Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Manfula“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartį, atmesti AB „Vilniaus degtinė“ prašymą nutraukti bylą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

17Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18Dėl teismo precedento. Bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė kasacinio teismo praktiką, išplėsdami CPK 293 straipsnio taikymo sritį.

19Kasacinio teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2011, ir 2013 m. gruodžio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-690/2013, yra pasisakyta dėl labai specifinių įrodymų, savo esme atitinkančių vienašališkai surašytus aktus (turto vertinimo ataskaita ir profesinės rizikos nustatymo protokolas), kuriuose objektyviai fiksuojamos tam tikros faktinės aplinkybės, tačiau nėra išreiškiama subjektyvi asmenų valia ar skirtingų asmenų konsensusas. O štai subjektams sudarant sandorius, ypač dvišalius ir daugiašalius, yra užfiksuojama subjektyvi šalių valia, todėl sandoriai turi ir specifinius jų ginčijimo pagrindus, susijusius su šalių valios defektų nustatymu ir jų pašalinimu.

20Dėl šios priežasties teismai, apskritai atsisakę spręsti reikalavimo pripažinti susitarimą negaliojančiu pagrįstumo klausimą, apribojo galimybę ginčyti sutartį ar atskiras jos sąlygas įvairiais pagrindais, kurie gali paaiškėti net praėjus tam tikram laiko tarpui nuo sutarties vykdymo ar net ginčo, kylančio iš sutarties, išnagrinėjimo teisme. Taigi, tokia teismų praktika iš tikrųjų reiškia tai, kad jeigu teisme kaip įrodymas pateikiama sutartis, šalys privalo išnaudoti visas galimybes ją ginčyti ir peržiūrėti, nes jei sutartimi kaip įrodymu teismas remsis priimdamas sprendimą, vėliau ginčyti šios sutarties ar atskirų jos sąlygų nebebus galima. Tokios taisyklės neatitinka protingumo principo.

21Dėl ieškinio dalyko. Teismas, suabsoliutinęs įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, paneigė ieškinio dalyko institutą, nes vien todėl, kad susitarimas kaip įrodymas buvo tirtas ir vertintas kitoje byloje, teismas neleido ieškovui jo ginčyti, nors toks reikalavimas kaip savarankiškas ieškinio dalykas kitoje byloje nebuvo vertintas. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1556-260/2013 buvo pateiktas priešieškinis dėl susitarimo pripažinimo negaliojančiu, tačiau teismas atsisakė jį priimti, motyvuodamas, kad byla nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka, joje jau yra priimtas preliminarus sprendimas, todėl priešieškinio priėmimas yra negalimas. Kauno apygardos teismas nurodė, kad toks teismo sprendimas neužkerta kelio ieškovui kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu dėl susitarimo ginčijimo. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas pateikė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl susitarimo pripažinimo negaliojančiu, jis buvo priimtas kaip nagrinėtinas teisme, todėl vėlesnis ir visiškai netikėtas bylos nutraukimas negali būti laikomas teisėtu.

22Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad reikalavimas ieškinyje procesine prasme suprantamas kaip raštiška asmens pretenzija, į kurią teismas turi atsakyti teismo sprendime pasisakydamas dėl jo išsprendimo. Tokiu atveju teismas sprendime šį reikalavimą išsprendžia ir dėl jo pasisako teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2009). Atsakovas byloje Kauno apygardos teisme reiškė reikalavimą dėl nuostolių priteisimo ir teismas galutiniu sprendimu šį reikalavimą tenkino – t. y. priteisė jam nuostolius. Kauno apygardos teismui šioje byloje atsisakius priimti priešieškinį, reikalavimas dėl susitarimo pripažinimo negaliojančiu nebuvo keliamas, tad teismas dėl šio reikalavimo rezoliucinėje dalyje nepasisakė. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismo galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1556-260/2013 priėmimas nereiškia, kad teismas vertino visus susitarimo negaliojimo klausimus. Teismas ex officio privalo vertinti, ar sandoris neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ir tokį sandorį pripažįsta negaliojančiu tik tada, kai toks negaliojimas yra akivaizdus. Tai, kad Kauno apygardos teismas galutiniame sprendime paminėjo, jog susitarimas dėl nuostolių atlyginimo yra galiojantis ir neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, nereiškia, kad teismas atliko išsamų teisinį šio sandorio įvertinimą. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ginčija susitarimą pagrindu, susijusiu su subjektyvia ieškovo ir atsakovo valia, kurios teismas byloje dėl nuostolių priteisimo įvertinti negalėjo, nes šalys dėl to nepateikė paaiškinimų ir įrodymų.

23Atsiliepimu atsakovas AB „Vilniaus degtinė“ su kasaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti.

24Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

25AB „Vilniaus degtinė“ vertinimu, šios bylos ir bylos Nr. 2-1556-260/2013 ieškinio dalykas sutampa, nes UAB „Manfula“, atskiroje byloje ginčydamas susitarimą, iš esmės siekia išvengti jo vykdymo. Pažymėtina, kad abiejose bylose ginčo šalys buvo tos pačios, ginčo dalykas – iš esmės tas pats: UAB „Manfula“ prievolė atlyginti AB „Vilniaus degtinė“ patirtus nuostolius, kurie yra nurodyti susitarime. Nors šioje byloje UAB „Manfula“ pažodžiui savo reikalavimą suformavo kaip reikalavimą susitarimą pripažinti tariamu sandoriu, bet ginčo esmė lieka ta pati – UAB „Manfula“ prievolė kompensuoti AB „Vilniaus degtinė“ patirtus nuostolius, nurodytus susitarime. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų pažodinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Šiuo atveju materialusis teisinis santykis, dėl kurio vyksta ginčas, sutampa: yra ginčijama UAB „Manfula“ prievolė atlyginti susitarime aptartus AB „Vilniaus degtinė“ nuostolius. Be to, abiejų bylų pagrindas yra tas pats – tai aplinkybės, susijusios su UAB „Manfula“ civiline atsakomybe. Taigi, šioje civilinėje byloje, kaip ir byloje Nr. 2-1556-260/2013, būtų pakartotinai nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių (AB „Vilniaus degtinė“ ir UAB „Manfula“), dėl to paties dalyko (dėl UAB „Manfula“ civilinės atsakomybės dėl rangos sutarties pažeidimo, kuri buvo apibrėžta susitarime) ir atsižvelgiant į tas pačias aplinkybes (kurios yra susijusios su UAB „Manfula“ civiline atsakomybe, aptarta susitarime). Dėl šios priežasties UAB „Manfula“ pareikštas ieškinys vadovaujantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktu turi būti paliktas nenagrinėtu.

26Atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB „Manfula“ galėjo pasinaudoti visomis gynybos priemonėmis civilinės bylos nagrinėjimo metu Kauno apygardos teisme. Ieškovas savo argumentus dėl tariamojo sandorio turėjo galimybę pateikti civilinėje byloje Nr. 2-1556-260/2013 ir ja pasinaudojo savo apeliaciniame skunde (bylos Nr. 2A-776/2014). Taigi, UAB „Manfula“ apeliacinio skundo dalykas, t. y. prašymas pripažinti susitarimą negaliojančiu sandoriu, sutampa su šioje byloje pareikštu reikalavimu.

27Jei proceso šalims, kurios yra nepatenkintos teismo sprendimu, būtų suteikta galimybė pradėti atskirus civilinius procesus dėl atskirų išnagrinėtoje byloje įvertintų įrodymų, tai iš esmės padarytų neįmanomą galutinio teismo sprendimo priėmimą ir jo įvykdymą. Tokiu atveju proceso šaliai užtektų pasirinkti įrodymą ir pateikti ieškinį dėl jo nuginčijimo, ir jį teismas privalėtų nagrinėti, o tai sustabdytų pagrindinės bylos nagrinėjimą ir (ar) sprendimo įsiteisėjimą ir (ar) vykdymą. Šiuo atveju vienas iš UAB „Manfula“ pareikštų reikalavimų kasaciniame skunde yra būtent sustabdyti sprendimo vykdymą kitoje byloje, kurioje yra priimtas apeliacinės instancijos teismo sprendimas.

28UAB „Manfula“ būtent teisminiame procese Nr. 2-56-3-00158-2013-6 privalėjo pateikti visus argumentus, susijusius su susitarimo nuginčijimu, jo negaliojimu ar bet kokiomis kitomis aplinkybėmis, dėl kurių, jos nuomone, AB „Vilniaus degtinė“ ieškinys turėjo būti atmestas. Tai, kad UAB „Manfula“ tokiomis teisėmis nepasinaudojo, nesukuria teisės inicijuoti atskirus civilinius procesus dėl jau išnagrinėtų ir civilinio proceso tvarka įvertintų įrodymų, nes tai pažeistų koncentruotumo principą. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas priėmė nutartį, kuria susitarimą pripažino galiojančiu ir įpareigojančiu UAB „Manfula“, todėl jo negaliojimo klausimas jau yra išnagrinėtas ir negali būti nagrinėjimo dalyku šioje byloje.

29Apibendrinant pažymėtina, kad nėra pagrindo nukrypti nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, nustatančios, jog negalima nagrinėti civilinių bylų dėl įrodymų, kurie jau buvo įvertinti civilinio proceso tvarka. Tokia tvarka leidžia užtikrinti proceso koncentruotumą ir ekonomiškumą ir leidžia išvengti piktnaudžiavimo procesu.

30Teisėjų kolegija

konstatuoja:

31IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

32Dėl asmens teisės į veiksmingą teisminę gynybą

33Asmens teisė kreiptis į teismą įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnyje, ši teisė yra ir vienas iš civilinio proceso principų (CPK 5 straipsnis). Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą – ir dėl tiesiogiai įtvirtintų Konstitucijoje, ir dėl įgytųjų teisių – negali būti dirbtinai suvaržyta, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkintas šios teisės įgyvendinimas; šios teisės negalima paneigti. Teisė kreiptis į teismą, inter alia, suponuoja ir tinkamo teisinio proceso reikalavimą, kuris yra vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų (Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d., 2007 m. gegužės 15 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai ir kt.).

34Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. U. ir kt. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. L. v. Tauragės medžiotojų klubas „Sakalas“, bylos Nr. 3K-3-470/2009; kt.). Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. N. v. E. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-199/2011).

35Šioje civilinėje byloje (toliau – ir Sandorio nuginčijimo byla) ieškovas prašė Susitarimą pripažinti negaliojančiu CK 1.86 straipsnio pagrindu (tariamas sandoris). Teismas bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu – kai byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka. Nutarties motyvuose nurodyta, kad dėl ginčijamo sandorio yra pasisakyta anksčiau nagrinėtoje civilinėje byloje dėl nuostolių atlyginimo (toliau – ir Nuostolių atlyginimo byla), o pagal Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką įrodymas, kuris išnagrinėtoje byloje buvo įvertintas pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, negali būti materialinio pobūdžio reikalavimo dalyku atskiroje byloje ir ginčijamas CPK nustatyta tvarka. Visų pirma paminėtina, kad tiek pirmosios instancijos teismui priimant nutartį nutraukti bylą, tiek ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo sprendimas Nuostolių atlyginimo byloje buvo neįsiteisėjęs, todėl joje nustatytais faktais nebuvo galima remtis, nagrinėjant Sandorio nuginčijimo bylą. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėję teismai netinkamai kvalifikavo pareikštą reikalavimą kaip įrodymo, dėl kurio pasisakyta kitoje byloje, ginčijimą, ir nepagrįstai pripažino, kad šis reikalavimas nenagrinėtinas teisme. Aukščiausiojo Teismo nutartyse, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, pasisakyta dėl negalimumo atskiroje byloje ginčyti įrodymus, patvirtinančius tam tikrų reikšmingų bylai išspręsti aplinkybių buvimą ar nebuvimą (pvz., turto vertinimo ataskaitą, ekspertizės aktą). Priešinga šalis tokius įrodymus gali paneigti savo teikiamais įrodymais, įrodinėti jų nepatikimumą ar neleistinumą. Visus į bylą pateiktus įrodymus įvertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, procesiniame dokumente aptaria jų įrodomąją reikšmę, nusprendęs tam tikrais įrodymais nesiremti, nurodo priežastis ir savo išvadą dėl tam tikrų aplinkybių (ne)egzistavimo grindžia kitais įrodymais. Taigi byloje paneigus tam tikrą įrodymą, sprendimas priimamas pagal kitus byloje esančius įrodymus. Įrodymų nuginčijimas (patvirtinimas) savaime nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, todėl toks reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad reikalavimo, nesukeliančio materialiųjų teisinių padarinių, nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Ž. v. UAB ,,Melsta“, bylos Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Esveras“ v. UAB ,,Jungtinis dujų centras“, bylos Nr. 3K-3-241/2013; kt.). Dėl to reikalavimai dėl atskirų bylos įrodymų ginčijimo savarankiškose bylose nenagrinėtini nei tuo atveju, kai toks reikalavimas reiškiamas iki baigiant išnagrinėti bylą, kurioje tuo įrodymu ketinama remtis, nei tuo labiau – tokią bylą jau išnagrinėjus. Kitokie teisiniai padariniai atsiranda, jei vienai šaliai kreipusis dėl tam tikrų sutartinių prievolių vykdymo kita šalis ginčija sandorio, kurio pagrindu tos prievolės atsirado, teisėtumą. Sandorį nuginčijus, dažnai išnyksta teisinis pagrindas tenkinti ieškinį, pareikštą dėl santykių, kilusių iš šio sandorio. Taigi sandorio nuginčijimas sukelia materialiuosius teisinius padarinius. Dėl to ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu neabejotinai gali būti savarankiškos bylos nagrinėjimo dalykas.

36Tais atvejais, kai teisme jau yra pareikštas ieškinys dėl prievolės vykdymo, atsakovas, manydamas, kad sandoris, iš kurio ieškovas kildina prievolę, yra ydingas, gali jį ginčyti pareikšdamas savarankišką ieškinį, priešieškinį nagrinėjamoje byloje arba atsiliepdamas į ieškinį. Šiomis savo teisėmis atsakovas turi naudotis sąžiningai, operatyviai, laikydamasis kooperavimosi (bendradarbiavimo) principo (CPK 8 straipsnis), ir nenaudoti jų kaip priemonės procesui užvilkinti ar jau išnagrinėtai bylai peržiūrėti. Nors pagal civilinio proceso dispozityvumo principą pasirinkti gynybos būdą yra atsakovo teisė, tačiau jį rinkdamasis atsakovas turi įvertinti tai, kad sandorio nuginčijimas gali lemti ir ginčo dėl prievolių vykdymo baigtį, todėl jis turi siekti, jog reikalavimas dėl sandorio galiojimo būtų sprendžiamas anksčiau už ginčą dėl prievolių arba kartu su juo. Be to, teismo sprendimui dėl prievolių vykdymo įgijus res judicata galią, sandorio ginčijimas gali tapti komplikuotas, ypač jei jis reiškiamas praėjus ilgam laiko tarpui, mat tektų kvestionuoti įsiteisėjusį teismo sprendimą, ir tai galėtų kelti grėsmę teisiniam tikrumui, teisinių santykių šalių teisėtiems lūkesčiams ir civilinės apyvartos stabilumui.

37Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo ginamos pažeistos ieškovo teisės, be kita ko, reiškia ir tai, kad ieškovas turi ginamas materialines teises ir kad atsakovas jas pažeidė. Vadinasi, teismo sprendimas dėl pažeistų teisių gynimo įtvirtina prejudicinius faktus dėl šių teisių egzistavimo ir jų pažeidimo. Teisės ginčyti savo paties sudarytus sandorius po to, kai dėl materialinių teisių, atsiradusių iš jų, gynimo yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, suteikimas sukurtų prielaidas panaikinti ankstesniame teismo sprendime nustatytą ginčo šalių santykių teisinį kvalifikavimą, nulemtų poreikį atnaujinti procesą jau užbaigtoje byloje arba kitokiu būdu panaikinti įsiteisėjusio teismo sprendimo materialines teisines pasekmes, nes teisinėje sistemoje negali būti toleruojamos situacijos, kada galiotų du vienas kitam prieštaraujantys arba vienas kito pagrįstumą paneigiantys teismų sprendimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje

38D. G. v. UAB „REIKALAVIMAS LT.“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-419/2014). Vis dėlto praktikoje gali susiklostyti situacijos, nulemiančios išimčių iš pirmiau nurodytos bendrosios taisyklės taikymo poreikį, tai pažymėta ir cituotoje nutartyje. Prie tokių išimčių priskirtini atvejai, kai asmenų teisės veiksmingai dalyvauti procese ginant savo teises buvo apribotos. Todėl ir nagrinėjamoje byloje sprendžiant, ar yra pagrindas daryti išimtį iš pirmiau aptartos bendros taisyklės, turi būti patikrinta, ar buvo užtikrintos esminės kasatoriaus teisės į teisingą procesą.

39Nuostolių atlyginimo byla, kurioje kasatoriaus procesinė padėtis – atsakovas, buvo nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka (CPK XXII skyrius). Kasatorius, gavęs pranešimą apie preliminaraus sprendimo priėmimą, nustatyta tvarka teikė motyvuotus prieštaravimus, jie buvo priimti ir byla buvo nagrinėjama teismo posėdyje (CPK 430 straipsnis). Teismui, sprendžiančiam dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą vykdyti prievoles, išplaukiančias iš sandorio, net ir nesant atitinkamų šalies reikalavimų, kyla pareiga ex officio patikrinti, ar nėra pagrindo pripažinti sandorį niekiniu. Ši taisyklė taikytina ir nagrinėjant bylą CPK 430 straipsnio tvarka. Minėta patikra priklauso ir nuo ginčo šalies, turinčios teisinį suinteresuotumą, aktyvumo: kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos

402001 m. gruodžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje P. V. v. E. M. V., bylos Nr. 3K-3-1319/2001, 2003 m. sausio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Marijampolės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. UAB „Kraitenė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-62/2003, 2004 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje 312-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija v. UAB „Skraida“, bylos Nr. 3K-3-150/2004, kt.). Tariami sandoriai dažniausiai nėra akivaizdžiai niekiniai, nes jie sudaromi tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių, tikrieji jų sudarymo tikslai žinomi tik sandorio šalims, yra slepiami ir viešai neatskleidžiami. Iš Nuostolių atlyginimo bylos medžiagos matyti, kad atsisakius priimti priešieškinį, byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl Susitarimo pripažinimo niekiniu kaip sudaryto tariamai, šalys dėl jo neteikė argumentų ir įrodymų, teismas ex officio sprendime dėl to nepasisakė, kitaip tariant, tai nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas ex officio vertino tik Susitarimo atitiktį imperatyviosioms teisės normoms, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti Susitarimą niekiniu pagal CK 1.80 straipsnį. Taigi Sandorio nuginčijimo bylos iš esmės nenagrinėjus, nė vienoje byloje nebuvo nustatinėjamos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant, ar Susitarimas nėra tariamas sandoris ir atsakovo reikalavimas pripažinti susitarimą negaliojančiu kaip tariamą sandorį liko neišnagrinėtas.

41Sprendžiant, ar kasatoriui buvo sudarytos visos sąlygos gintis nuo pareikšto reikalavimo, būtina patikrinti, ar esama situacija neatsirado dėl paties kasatoriaus nepakankamo apdairumo ir rūpestingumo ar piktnaudžiavimo savo teisėmis. Minėta, pirmiausia buvo iškelta Nuostolių atlyginimo byla. Joje kasatorius reiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu sandorį, iš kurio atsiradusių prievolių vykdymo reikalavo ieškovas. Pripažintina, kad priešieškinis nebuvo pateiktas iki paskiriant bylą nagrinėti teismo posėdyje, kaip to reikalauja CPK 143 straipsnio 1 dalis, tačiau pažymėtina, kad tai padaryta dar nepradėjus bylos nagrinėti iš esmės. Teismas priešieškinį atsisakė priimti, nurodydamas, kad byla nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka, priešieškinio priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, su priešieškinio priėmimu nesutinka atsakovas (CPK 143 straipsnio 1 dalis). Byla buvo išnagrinėta tame pačiame teismo posėdyje, kuriame atsisakyta priimti priešieškinį. Teismui atsisakius priimti priešieškinį, kasatorius reiškė ieškinį, kurio reikalavimai tapatūs teikto priešieškinio reikalavimams, – pripažinti sandorį negaliojančiu, nes tai tariamas sandoris, atskiroje byloje. Jis taip pat apeliacine tvarka skundė sprendimą Nuostolių atlyginimo byloje, apeliaciniame skunde pateikdamas ir argumentus dėl pagrindo pripažinti sandorį niekiniu ir teismo pareigos tai padaryti ex officio. Apeliacinės instancijos teismas dėl šių kasatoriaus argumentų nepasisakė. Apeliaciniame skunde kasatorius taip pat teikė prašymą sustabdyti Nuostolių atlyginimo bylą, kol bus išnagrinėta Sandorio nuginčijimo byla. Šio prašymo apeliacinės instancijos teismas netenkino, nes nagrinėjant apeliacinį skundą Sandorio nuginčijimo byla buvo nutraukta, todėl teismas nebeturėjo galimybės spręsti, ar yra pagrindas stabdyti bylą, kad pirma būtų išspręstas ginčas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Nurodyti faktai suponuoja išvadą, kad kasatorius, kaip asmuo, turintis teisinį suinteresuotumą nuginčyti sandorį, veikė aktyviai ir nuosekliai siekė sandorį nuginčyti iki tol, kol sprendimas Nuostolių atlyginimo byloje neįgijo res judicata galios. Nenustačiusi, kad kasatorius procese elgėsi nesąžiningai, ir įvertinusi abiejų bylų procesinę eigą teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatoriui buvo apribota galimybė savo interesus veiksmingai ir realiai ginti teisme, taigi buvo pažeista jo teisė į tinkamą teismo procesą (CPK 5 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Dėl to kasatoriui turi būti suteikta galimybė ginčyti sandorį, nors šiuo metu ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl prievolių, atsiradusių to sandorio pagrindu, vykdymo. Apeliacinės instancijos teismo ir pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis nutraukta byla, naikintinos, kadangi teismai netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, ir šis pažeidimas turėjo įtakos neteisėtų nutarčių priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kadangi byla nenagrinėta iš esmės, ji grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).

42Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

43Kasacinis teismas patyrė 3,76 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).

44Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 ir 362 straipsniais,

Nutarė

45Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 30 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus miesto apylinkės teismui.

46Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje sprendžiamas ginčas dėl galimybės ginčyti sandorį po to, kai... 5. Ieškovas UAB „Manfula“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB... 6. Atsakovas AB „Vilniaus degtinė“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo... 7. 2014 m. sausio 8 d. teisme buvo gautas atsakovo AB „Vilniaus degtinė“... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 13 d. nutartimi atsakovo AB... 10. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kad tuo atveju,... 11. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr.... 12. Kadangi 2012 m. kovo 25 d. Susitarimas dėl nuostolių jau buvo teismo... 13. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo atskirąjį skundą, jį... 14. Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr.... 15. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 16. Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Manfula“ prašo panaikinti Vilniaus miesto... 17. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 18. Dėl teismo precedento. Bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė kasacinio... 19. Kasacinio teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje... 20. Dėl šios priežasties teismai, apskritai atsisakę spręsti reikalavimo... 21. Dėl ieškinio dalyko. Teismas, suabsoliutinęs įrodymų tyrimo ir vertinimo... 22. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad reikalavimas ieškinyje procesine... 23. Atsiliepimu atsakovas AB „Vilniaus degtinė“ su kasaciniu skundu nesutinka,... 24. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 25. AB „Vilniaus degtinė“ vertinimu, šios bylos ir bylos Nr. 2-1556-260/2013... 26. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB „Manfula“ galėjo pasinaudoti visomis... 27. Jei proceso šalims, kurios yra nepatenkintos teismo sprendimu, būtų suteikta... 28. UAB „Manfula“ būtent teisminiame procese Nr. 2-56-3-00158-2013-6... 29. Apibendrinant pažymėtina, kad nėra pagrindo nukrypti nuo Lietuvos... 30. Teisėjų kolegija... 31. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 32. Dėl asmens teisės į veiksmingą teisminę gynybą... 33. Asmens teisė kreiptis į teismą įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnyje, ši... 34. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisės kreiptis į... 35. Šioje civilinėje byloje (toliau – ir Sandorio nuginčijimo byla) ieškovas... 36. Tais atvejais, kai teisme jau yra pareikštas ieškinys dėl prievolės... 37. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo... 38. D. G. v. UAB „REIKALAVIMAS LT.“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-419/2014). Vis... 39. Nuostolių atlyginimo byla, kurioje kasatoriaus procesinė padėtis –... 40. 2001 m. gruodžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje P. V. v. E. M.... 41. Sprendžiant, ar kasatoriui buvo sudarytos visos sąlygos gintis nuo pareikšto... 42. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 43. Kasacinis teismas patyrė 3,76 Eur išlaidų, susijusių su procesinių... 44. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 45. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m.... 46. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...