Byla 2A-301-553/2014
Dėl netesybų priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio ir Liudos Uckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) UAB „Molesta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-01 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-22732-868/2013 pagal ieškovo UAB „Glasma service“ ieškinį atsakovui UAB „Molesta“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo UAB „Molesta“ priešieškinį ieškovui UAB „Glasma service“ dėl netesybų priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Glasma service“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Molesta“ 87 896,87 Lt skolos už atliktus darbus, 1 865,25 Lt delspinigius pagal Subrangos sutarties Nr. 54 (2011-100) (toliau – Sutartis) 10.2 punktą, 6 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-08-25 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta Sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti Sutartyje numatytus darbus, o atsakovas įsipareigojo atliktus darbus priimti ir už juos sumokėti. Ieškovas savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė, atsakovas darbus priėmė, atliktų darbų aktus bei PVM sąskaitas-faktūras pasirašė, tačiau iki šiol nėra atsiskaitęs už atliktus darbus. Pagal Sutarties 5.5 punktą atsakovas privalo apmokėti ieškovui už atliktus ir priduotus darbus kas mėnesį.

5Atsakovas UAB „Molesta“ atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad PVM sąskaitose-faktūrose nurodyta suma savaime nereiškia atsakovo ieškovui mokėtinos sumos, nes atsakovas turi pareigą sumokėti už atliktus darbus tik tuomet, kai šie darbai atlikti tinkamai ir laikantis terminų, o atsakovui yra kilę abejonių dėl tinkamo ieškovo įsipareigojimų vykdymo. Taip pat paaiškino, kad atsakovas nėra atsiskaitęs su ieškovu dėl sudėtingos ekonominės situacijos statybos įmonių rinkoje. Byloje yra galimybė sudaryti taikos sutartį.

6Atsakovas UAB „Molesta“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš UAB „Glasma service“ UAB „Molesta“ naudai 104 000 Lt dydžio netesybas, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priešieškinio sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2011-08-25 šalys sudarė Sutartį dėl durų, vitrinų, dušo kabinų įrengimo darbų objekte – Universiteto g. 14/ L. Stuokos Gucevičiaus g. 2, Vilnius. Vadovaujantis Sutarties 3.1. punktu, ieškovas įsipareigojo darbus baigti 2011-12-12. Sutarties 3.9. punktu šalys susitarė, jog laikoma, kad ieškovas tinkamai įvykdė Sutartį, jeigu darbai yra užbaigti Sutarties 3.1. punkte nurodytu terminu ir šalys yra pasirašę Baigiamąjį darbų atlikimo aktą, ieškovas ištaisė visus pastebėtus darbų defektus, yra tinkamai užpildyta ir perduota atsakovui visa statybos dokumentacija, atlikti reikalingi bandymai ir Sutartyje numatytų zonų valymas. Vadovaujantis Sutarties 7.1. punktu, savalaikis ir kokybiškas darbų atlikimas šalių susitarimu buvo laikoma esminė Sutarties sąlyga. Sutarties 10.1. punktu šalys susitarė, jog ieškovui neatlikus Sutartyje numatytų darbų šalių sutartais terminais, ieškovas įsipareigoja mokėti atsakovui po 1 000 Lt dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą baigti darbus dieną. Baigiamąjį darbų atlikimo aktą šalys pasirašė tik 2012-09-05, tai yra ieškovas pažeidė Sutarties 3.1. punkte nustatytus darbų atlikimo terminus. 2012-12-28 pretenzija atsakovas informavo ieškovą apie netinkamą įsipareigojimų vykdymą, ieškovui priskaičiuotas netesybas ir pareikalavo sumokėti 268 000 Lt netesybų (baudos), tačiau ieškovas atsakovui priklausančių netesybų mokėti nesutiko, jų nesumokėjo iki šiol. Atsakovas gera valia sumažino priskaičiuotas netesybas ir pareikalavo atsakovo naudai priteisti tik 104 000 Lt.

7Ieškovas UAB „Glasma service“ pateiktu atsiliepimu į atsakovo priešieškinį prašė priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad dėl užsakytų papildomų darbų atlikimo šalys pratęsė terminą iki 2012-09-19 ir visi darbai buvo baigti 2012-09-05, kai buvo pasirašytas Baigiamųjų darbų atlikimo aktas.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-08-01 priėmė sprendimą ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti ieškovui iš atsakovo 87 896,87 Lt skolos, 1 865,25 Lt delspinigių, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2012-11-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 693 Lt bylinėjimosi išlaidų, o priešieškinį atmesti. Teismas nustatė, kad ieškovas atliko visus sutartus statybos rangos darbus, atsakovas darbus priėmė bei savalaikiai jokių pastabų dėl darbų nepareiškė. Baigiamasis darbų atlikimo aktas patvirtina, kad šalys (šalių atstovai) pakeitė statybos termino pabaigą, t. y. iki 2012-09-19, įvykdytų darbų kaina yra 577 731,34 Lt ir atsakovas privalo ieškovui sumokėti 87 896,87 Lt. Nurodytas įrodymas patvirtina, kad šalys (jų atstovai) laisva valia nusprendė, jog visi darbai pagal pagrindinę sutartį bei papildomus susitarimus atlikti laiku. Atsakovas neįrodė, kad ieškovas pažeidė statybos darbų terminus, todėl nėra pagrindo jam iš ieškovo priteisti netesybas.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Atsakovas (apeliantas) UAB „Molesta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-01 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, atsakovo priešieškinį tenkinti. Taip pat prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

101. Teismas padarė išvadą, jog šalys susitarė dėl Sutarties sąlygų (darbų atlikimo termino ir kainos) pakeitimo Baigiamuoju darbų atlikimo aktu, nevisapusiškai ir neobjektyviai išanalizavęs Sutarties sąlygas, netinkamai taikydamas Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles. Ieškovo pasiūlymai bei sąmatos, nesant šalių susitarimo dėl Sutarties kainos pakeitimo ir darbų termino atlikimo pratęsimo, negali būti laikomi susitarimu dėl Sutarties sąlygų pakeitimo. 2012-02-06 papildomas susitarimas dėl papildomų darbų už 10 802,81 Lt (nepratęsiant darbų atlikimo termino) patvirtina, jog šalys po Sutarties sudarymo aiškiai suvokė ir tinkamai vykdė Sutartyje nustatytas Sutarties keitimo sąlygas. Sutarties sąlygos (4.6, 4.11, 5.2, 5.3, 5.8, 5.9 p.) ir šalių elgesys vykdant Sutartį patvirtina, kad bet kokie Sutarties pakeitimai turėjo būti atliekami tik šalims pasirašius papildomą susitarimą (priedą) prie Sutarties ir tik tokio dokumento egzistavimas patvirtintų, jog Sutarties sąlygos buvo pakeistos.

112. Vadovaujantis Sutarties sąlygomis, CK 6.662, 6.694 straipsniais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, Baigiamasis darbų atlikimo aktas negali būti laikomas dokumentu, kuriuo šalys susitarė dėl Sutarties sąlygų pakeitimo. Net jei sutikti su teismo išvada, kad Baigiamajame darbų atlikimo akte buvo konstatuoti ankstesni šalių susitarimai dėl darbų atlikimo terminų ir kainos, šiuo konkrečiu atveju byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog tokie susitarimai buvo. Sutarties 4.11 p. šalys susitarė, kad šalies parašas atliktų darbų priėmimo – perdavimo akte nereiškia šalių susitarimo ir/ar įsipareigojimo apmokėti už sąmatoje nenumatytas ir subrangovo su generaliniu rangovu raštu nesuderintas pozicijas.

123. Teismas netinkamai taikė CK 6.204 straipsnį. Teismas negalėjo tenkinti ieškovo ieškinį ir tokiu būdu pakeisti Sutarties sąlygas.

134. Sutartimi (3.6 p.) šalys aiškiai susitarė, kad jeigu pagal Sutarties nuostatas atsiranda būtinybė keisti darbų atlikimo terminą, turi būti raštu įformintas papildomas generalinio rangovo ir rangovo susitarimas. Nesant byloje tokio susitarimo, teismas nepagrįstai laikė, jog šalys susitarė dėl darbų atlikimo terminų pratęsimo, taip pat netinkamai taikė ir aiškino CK 6.652, 6.681, 6.192 straipsniuose įtvirtintas normas.

145. Vadovaujantis Sutarties sąlygomis (5.1 p.), CK 6.644, 6.653, 6.681, 6.685 straipsniais, padidėjus darbų kainai tik 8,11 proc. (nuo 523 584,94 Lt (su PVM) + 10 802,81 Lt iki 577 731,34 Lt), ieškovas neturi teisės reikalauti perskaičiuoti Sutarties kainos, o teismo sprendimas, kuriuo teismas priteisė visą skolą, įskaitant skolos dalį, viršijančią Sutarties kainą, yra nepagrįstas, priimtas nevisapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus ir netinkamai pritaikius CK 6.644, 6.653, 6.681, 6.685 straipsniuose įtvirtintas teisės normas.

156. Kadangi teismas nepagrįstai sprendė, jog šalys susitarė dėl darbų atlikimo terminų pratęsimo, nepagrįsta teismo išvada, jog atsakovo priešieškinys dėl netesybų yra atmestinas. Atsakovas gera valia netesybas sumažino nuo 290 000 Lt iki 104 000 Lt. Atsakovas pateikė įrodymus, kad dėl ieškovo nesavalaikiai atliktų darbų atsakovas patyrė realią tiesioginę žalą, kurią iš dalies turi atlyginti ieškovas.

167. Teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normas dėl įrodymų vertinimo, nes sprendimą grindė vieninteliu įrodymu – Baigiamuoju darbų atlikimo aktu. Teismas sprendimą grindė prielaida, kad šalys susitarė dėl Sutarties kainos padidinimo ir darbų atlikimo terminų pratęsimo.

17Ieškovas UAB „Glasma service“ atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliaciniame skunde yra cituojami Sutarties punktai visiškai ignoruojant faktines bylos aplinkybes, iš kurių matyti, kad UAB „Molesta“ sutiko su papildomais darbais, su darbų termino atlikimo pratęsimu. Apeliantas nereiškė pretenzijų dėl darbų atlikimo terminų, priešingai, darbus priiminėjo pagal atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktus, priiminėjo už atliktus darbus išrašytas PVM sąskaitas-faktūras ir netgi iš dalies už šiuos darbus atsiskaitė. Reikšmingi yra faktiniai šalių veiksmai, pagal kuriuos nustatomi tikrieji šalių ketinimai. Baigiamasis darbų atlikimo aktas patvirtina šalių susitarimą dėl termino ir kainos pakeitimo. Pagal CK 6.662 straipsnį, jei apeliantas matė trūkumus (nesavalaikį darbų atlikimą), jis turėjo juos nurodyti Baigiamajame darbų atlikimo akte, tačiau tai nebuvo padaryta. Nėra pagrindo laikyti, kad ieškovas pažeidė darbų atlikimo terminus, todėl priešieškinys atmestas pagrįstai. Teismas nepažeidė procesinių teisės normų.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18CPK 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinęs, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

19Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė tenkinti ieškovo ieškinį dėl skolos už atliktus subrangovo (ieškovo) darbus priteisimo ir atmetė generalinio rangovo (atsakovo) priešieškinį dėl netesybų už subrangovo pavėluotai, kaip teigė atsakovas, atliktus darbus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apelianto UAB „Molesta“ apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

20Vienas pagrindinių apeliacinio skundo argumentų yra tai, kad Baigiamasis darbų atlikimo aktas (T. 1, b. l. 154) nepatvirtina fakto, kad šalys susitarė dėl darbų atlikimo galutinio termino pratęsimo nuo 2011-12-12 iki 2012-09-19 ir sutartinės darbų kainos padidėjimo nuo 523 584,94 Lt (su PVM) + 10 802,81 Lt iki 577 731,34 Lt. Teisėjų kolegija nepritaria minėtai apelianto pozicijai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Baigiamuoju darbų atlikimo aktu, kaip pagrindiniu rašytiniu įrodymu, patvirtinančiu ginčo šalių susitarimą tiek dėl darbų atlikimo galutinio termino pratęsimo, tiek dėl sutartinės darbų kainos padidėjimo. Pažymėtina, kad šio rašytinio dokumento galiojimo nei viena iš ginčo šalių neginčijo, todėl nėra pagrindo juo nesivadovauti. Baigiamajame darbų atlikimo akte, kuriame nurodytų duomenų tikrumą savo parašais patvirtino ieškovo ir apelianto atstovai (apeliantas to neginčija), teigiama, kad darbų pradžia: 2011-09-19, darbų pabaiga: 2011-12-12; vadovaujantis 2012 m. sutarties papildymu Nr. 54 (2011-100), priedais 1-7, statybos darbų terminas pratęstas nuo 2012-01-12 iki 2012-09-19; sutartinė darbų kaina – 432 714,82 Lt, įvykdytų darbų kaina – 577 731,34 Lt; Baigiamojo darbų atlikimo akto pasirašymo data laikoma galutinė darbų užbaigimo data; po 15 dienų po Baigiamojo darbų atlikimo akto pasirašymo ir atliktų darbų garantinio laikotarpio laidavimo rašto gavimo, užsakovas privalo sumokėti 87 896,87 Lt subrangovui. Ginčo šalių sudarytos Sutarties 4.8 punkte nurodyta, kad „<...> Subrangovas laikomas tinkamai atlikęs visus šia Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, kai yra pasirašomas Baigiamasis darbų atlikimo aktas <...>“. Pagal Sutarties 4.9 punktą generalinis rangovas, gavęs Baigiamąjį darbų atlikimo aktą, per 5 kalendorines dienas patikrina darbų atitikimą Sutarties reikalavimams ir jame pasirašo. Sutarties 5.5 punkte įtvirtinta, kad galutinis apmokėjimas pagal Sutartį atliekamas pagal darbų priėmimo – perdavimo aktą ir pagal subrangovo pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą tik po to, kai subrangovas įgyvendina visus sutartinius įsipareigojimus (T. 1, b. l. 8). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pradžioje (2013-01-16 atsiliepime į ieškinį) apeliantas laikėsi pozicijos, jog jam kyla abejonių, ar ieškovo darbai atlikti tinkamai ir laikantis terminų, be to, paaiškino, kad jis nėra atsiskaitęs su ieškovu dėl sudėtingos ekonominės situacijos statybos įmonių rinkoje. Vėliau (2013-04-29 priešieškiniu) apeliantas pateikė į bylą savarankišką reikalavimą dėl 104 000 Lt netesybų priteisimo, nes, pasak apelianto, ieškovas darbus įsipareigojo baigti iki 2011-12-12, o Baigiamąjį darbų atlikimo aktą šalys pasirašė tik 2012-09-05 (T. 1, b. l. 103-106). Apeliantas su priešieškiniu į bylą pateikė ieškovui adresuotą 2012-12-28 pretenziją dėl 268 000 Lt netesybų priteisimo (T. 1, b. l. 122), tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė (ir apeliantas to neginčija), kad atsakovo reikalavimą (rašto originalą) sumokėti netesybas ieškovas gavo tik 2013-03-28, o 2012-12-28 sąskaitos-faktūros Nr. 997 dėl ieškovui paskaičiuotų 268 000 Lt delspinigių visiškai negavo, ji buvo pateikta teismui ir ieškovui 2013-07-17 teismo posėdyje. Anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina faktą, jog ieškovas tinkamai (visa apimtimi ir laiku) įvykdė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, o apelianto atsikirtimai ir su tuo susijęs reikalavimas priteisti netesybas dėl subrangos darbų atlikimo po sutarto termino yra visiškai nepagrįsti, atsiradę tik dėl nepagrįsto vengimo visiškai atsiskaityti su ieškovu už šio faktiškai atliktus, su apeliantu suderintus subrangos darbus.

21Aplinkybę, kad po 2011-12-12 (darbų pabaigos terminas pagal Sutarties 3.1 punktą) ieškovas papildomus subrangos darbus atliko su apelianto žinia/pritarimu patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (T. 1, b. l. 24-49, 139-147), t. y. 2012-02-06 abiejų šalių pasirašytas papildomas susitarimas prie Sutarties, laikotarpiu nuo 2011-12-23 iki 2012-08-28 išrašytos bei ieškovo ir atsakovo atstovų pasirašytos PVM sąskaitos-faktūros ir daliniai atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktai. Teisėjų kolegija nepritaria apelianto teiginiui, kad 2012-02-06 papildomas susitarimas dėl papildomų darbų už 10 802,81 Lt (nepratęsiant darbų atlikimo termino) patvirtina, jog šalys po Sutarties sudarymo aiškiai suvokė ir tinkamai vykdė Sutartyje nustatytas Sutarties keitimo sąlygas, o Sutarties sąlygos (4.6, 4.11, 5.2, 5.3, 5.8, 5.9 p.) ir šalių elgesys vykdant Sutartį patvirtina, kad bet kokie Sutarties pakeitimai turėjo būti atliekami tik šalims pasirašius papildomą susitarimą (priedą) prie Sutarties ir tik tokio dokumento egzistavimas patvirtintų, jog Sutarties sąlygos buvo pakeistos. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-09-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-813/2003; 2005-09-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; 2007-05-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2010-07-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2010; kt.). Kasacinio teismo pabrėžta tai, kad, taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010; kt.). Iš nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra įtvirtintas subjektyviojo sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyviojo sutarties aiškinimo metodas). Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010; kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad, nors esant lingvistinės sutarties teksto reikšmės ir šalių tikrųjų ketinimų skirtumui, pirmenybę reikia teikti šalių ketinimams, kuriuos šalys, sudarydamos sutartį, turėjo omenyje, tačiau šio principo nereikėtų pernelyg suabsoliutinti. Jeigu šalių ketinimai nesutampa, didesnę reikšmę turi sutarties tekstas, todėl svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-07-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2009). Nagrinėjamoje byloje apeliantas, siekdamas paneigti savo pareigą sumokėti ieškovui 87 896,87 Lt skolą už atliktus darbus, be kita ko, atkreipia dėmesį į Sutarties 4.11 punktą, kuriuo šalys susitarė, kad šalies parašas atliktų darbų priėmimo – perdavimo akte nereiškia šalių susitarimo ir/ar įsipareigojimo apmokėti už sąmatoje nenumatytas ir subrangovo su generaliniu rangovu raštu nesuderintas pozicijas. Vadovaujantis minėta kasacinio teismo praktika, anksčiau aptartos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad tiek ieškovo, tiek apelianto ketinimai buvo vienodi – ginčo šalys buvo susitarusios, kad po 2011-12-12 ieškovas atliks papildomus subrangos darbus tame pačiame statybos objekte, o apeliantas už tai papildomai atsiskaitys su ieškovu. Byloje esantys įrodymai patvirtina (apeliantas to neginčija), kad už dalį papildomai užsakytų darbų apeliantas buvo sumokėjęs avansines įmokas (T. 1, b. l. 32, 35, 38, 41). Visa tai, kas anksčiau išdėstyta, patvirtina faktą, jog ne Baigiamuoju darbų atlikimo aktu, o iki jo pasirašymo ginčo šalys buvo susitarusios pratęsti visų darbų atlikimo galutinį terminą ir padidinti sutartinę darbų kainą, nes po galutinio darbų atlikimo termino (2011-12-12) apelianto užsakymu ieškovas atliko papildomus darbus.

22Savo apeliacinio skundo pagrįstumą apeliantas taip pat grindžia aplinkybėmis, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pakeitė Sutarties sąlygas (CK 6.204 straipsnis), ieškovas neturėjo teisės reikalauti perskaičiuoti Sutarties kainos, nes vadovaujantis Sutarties sąlygomis (5.1 p.), CK 6.644, 6.653, 6.681, 6.685 straipsniais, darbų kaina padidėjo tik 8,11 proc. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamame sprendime nenurodytas nei vienas pirmosios instancijos teismo motyvas, susijęs su tariamu Sutarties pakeitimu pagal CK 6.204 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus ar ieškovo tariamai atliktu Sutarties kainos perskaičiavimu pagal CK 6.653, 6.685 straipsnių nuostatas, nes apeliantas šiomis aplinkybėmis nagrinėjamoje byloje vadovaujasi pirmą kartą pateikdamas apeliacinį skundą. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, draudimo kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK301 straipsniai). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012). Nagrinėjamu atveju apeliantas apeliaciniame skunde pateikia naujus argumentus, susijusius su tariamu Sutarties pakeitimu pagal CK 6.204 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus ir ieškovo tariamai atliktu Sutarties kainos perskaičiavimu pagal CK 6.653, 6.685 straipsnių nuostatas, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, todėl, vadovaudamasi anksčiau nurodytomis CPK nuostatomis, teisėjų kolegija dėl šių apelianto argumentų nepasisako.

23Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Vadovaudamasi anksčiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, tinkamai pritaikęs procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

24Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-04 nutartimi nutarta atidėti atsakovui UAB „Molesta“ žyminio mokesčio (4 875 Lt) už apeliacinį skundą mokėjimą iki bylos išnagrinėjo apeliacine tvarka (T. 1, b. l. 173). Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jis turėtų sumokėti į valstybės biudžetą atidėtą žyminį mokestį, tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Vilniaus apygardos teismo 2014-01-03 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-501-340/2014, UAB „Molesta“ iškelta restruktūrizavimo byla. Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, bei vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, atidėto žyminio mokesčio už UAB „Molesta“ apeliacinį skundą sumokėjimo valstybės naudai klausimas nėra sprendžiamas.

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

26Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-01 sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas UAB „Glasma service“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo... 5. Atsakovas UAB „Molesta“ atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti ir... 6. Atsakovas UAB „Molesta“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti... 7. Ieškovas UAB „Glasma service“ pateiktu atsiliepimu į atsakovo... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-08-01 priėmė sprendimą ieškinį... 9. Atsakovas (apeliantas) UAB „Molesta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 10. 1. Teismas padarė išvadą, jog šalys susitarė dėl Sutarties sąlygų... 11. 2. Vadovaujantis Sutarties sąlygomis, CK 6.662, 6.694 straipsniais, Lietuvos... 12. 3. Teismas netinkamai taikė CK 6.204 straipsnį. Teismas negalėjo tenkinti... 13. 4. Sutartimi (3.6 p.) šalys aiškiai susitarė, kad jeigu pagal Sutarties... 14. 5. Vadovaujantis Sutarties sąlygomis (5.1 p.), CK 6.644, 6.653, 6.681, 6.685... 15. 6. Kadangi teismas nepagrįstai sprendė, jog šalys susitarė dėl darbų... 16. 7. Teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normas dėl... 17. Ieškovas UAB „Glasma service“ atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį... 18. CPK 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine... 19. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios... 20. Vienas pagrindinių apeliacinio skundo argumentų yra tai, kad Baigiamasis... 21. Aplinkybę, kad po 2011-12-12 (darbų pabaigos terminas pagal Sutarties 3.1... 22. Savo apeliacinio skundo pagrįstumą apeliantas taip pat grindžia... 23. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas... 24. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-04 nutartimi nutarta atidėti... 25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 26. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-01 sprendimą palikti nepakeistą....