Byla e2-1054-433/2018
Dėl įpareigojimo vykdyti susitarimą

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, sekretoriaujant Anai Usačiovai, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui J. B. atstovams L. A., S. A., atsakovės L. A. atstovui advokatui M. S., tretiesiems asmenims J. L., G. G., trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei A. Č., trečiojo asmens UAB „Alsunga“ atstovei advokatei A. M., vertėjai S. M.

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios GNSB „Vilniaus Kalvarija“ ieškinį atsakovams L. A. ir S. A., tretiesiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, UAB „Alsunga“, E. K., V. K., V. C., J. B., E. L., J. L., V. B.-M., G. G., S. G. dėl įpareigojimo vykdyti susitarimą

Nustatė

3ieškovas patikslintame ieškinyje nurodo, kad 2013 m. spalio 15 d. tarp ieškovo Gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Vilniaus Kalvarija“ (toliau – ieškovas) ir žemės sklypų ( - ), savininkų (toliau tekste kartu – Sklypų savininkai ir / ar susitarimo dalyviai ir / ar – šalys), tarp kurių yra atsakovai S. A., kuris nuosavybės teise valdo 86/1216 žemės sklypo esančio ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), bendras plotas 0,1216 ha (toliau – atsakovas) ir L. A., kuri nuosavybės teise valdo 87/1216 žemės sklypo esančio ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), bendras plotas 0,1216 ha (toliau – atsakovė) (toliau tekste kartu vadinami – atsakovai) buvo pasirašytas susitarimas dėl teritorijos ( - ), detaliojo plano rengimo (toliau – Susitarimas). Pagal Susitarimo 3.8 p. Sklypų savininkai susitarė, kad šiuo jie paveda GNSB, t. y. ieškovui, atstovauti jų interesus visose valstybės ir vietos savivaldos institucijose detaliojo plano rengimo, derinimo ir tvirtinimo metu. Tokiu būdu, ieškovas veikia išimtinai visų Sklypų savininkų interesais kaip Sklypų savininkų įgaliotas asmuo. Susitarimo 3.2 p. nustatyta, kad „Šalys supranta, kad siekiant parengti Teritorijos detalųjį planą, jų valdomi sklypai ( - )(toliau – Sklypas 1), ( - ) (toliau – Sklypas 2) ir ( - ) (toliau – Sklypas 3) (toliau kartu tekste – Sklypai) bus sujungti į vieną bendrą sklypą, kurio plotas ir ribos bus nustatyti atsižvelgiant į šalių papildomai įsigytų įsiterpusių laisvų valstybinės žemės sklypų dalis bei detaliojo plano sprendinius, ir su tuo sutinka“. Tai reiškia, kad rengiant detalųjį planą visų šalių tikslas buvo sujungti aukščiau minėtus žemės sklypus į vieną bendrą žemės sklypą, nustatyti ir apibrėžti šalių teises ir pareigas naujai suformuoto žemės sklypo atžvilgiu, įregistruoti šio žemės sklypo duomenų pakeitimus (keičiamus kadastro duomenis) VĮ Registrų centras atsižvelgiant į detaliojo plano sprendinius. Susitarimo pasirašymo metu, remiantis 2013 m. gegužės 17 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1175 „Dėl pavedimo organizuoti sklypų ( - ) ir gretimos teritorijos“ (toliau – Įsakymas), Įsakymo priedais – brėžiniu ir planavimo užduotimi vyko jungiamų žemės sklypų detaliojo planavimo procedūra. Remiantis Susitarimo 2.1.2 p. detaliojo plano tikslai, nustatyti Įsakymo užduotyje, atitiko Sklypų savininkų interesus ir prieš pasirašant Susitarimą šalys susipažino su Įsakymu ir jo priedais. 2014 m. birželio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. 1-1892 dėl sklypų ( - ) ir gretimos teritorijos detaliojo plano tvirtinimo patvirtino šių sklypų detalųjį planą ir jos sprendinius (pagal pridėtą brėžinį) (toliau – Detalus planas ir / ar detalus planas). Taip pat atsakovai pasirašė ir teritorijos ( - ) detalųjį planą bei Vilniaus miesto savivaldybės komisijos suderintą ir 2014 m. birželio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1892 patvirtintą pagrindinį Sklypų brėžinį (teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimų brėžinys). Remiantis aukščiau išdėstytu daroma išvada, kad visi Sklypų savininkai, įskaitant atsakovus, pasirašydami tiek Susitarimą, tiek patį detalųjį planą bei brėžinį, įsipareigojo atlikti visus nuo jų priklausančius veiksmus siekiant įgyvendinti detalųjį planą ir suformuoti naują žemės sklypą įregistruojant duomenis VĮ Registrų centras. Ieškovas nuo 2014 m. rugsėjo 26 d. yra paruošęs visų žemės sklypų, kurie bus jungiami paruošto detaliojo plano pagrindu, kadastrinio matavimo bylas tam, kad būtų galima tinkamai įgyvendinti detalųjį planą. Šiuo metu aukščiau minėtose bylose yra pasirašę visi Sklypų savininkai, išskyrus atsakovus. Ieškovas ne kartą siūlė atsakovams atvykti pasirašyti minėtas kadastrinio matavimo bylas, tačiau atsakovai visais atvejais vengė tą padaryti. 2015 m. rugsėjo 30 d. atsakovams buvo išsiųstas pranešimas dėl 2013 m. spalio 15 d. susitarimo dėl teritorijos ( - ), detaliojo plano rengimo p. 3.2 tinkamo vykdymo. Šiuo ieškovas priminė, kad nuo 2014 m. rugsėjo 26 d. prašė atsakovus įvykdyti įsipareigojimą pagal susitarimo p. 3.2, .t. y. pasirašyti bylose, tačiau iki šiol nesulaukė iš atsakovų jokių veiksmų. Šį pranešimą, kaip ir visus kitus, atsakovai ignoravo. Taigi, nors sklypų ( - ) ir gretimos teritorijos detalus planas buvo patvirtintas dar 2014 m. birželio 18 d., šio plano sprendiniai iki šiol nėra įgyvendinti dėl atsakovų nepagrįsto ir piktavališko atsisakymo vykdyti tolimesnius ieškovo nurodymus, t. y. pasirašyti minėto detaliojo plano ir jo sprendiniu pagrindu paruoštus žemės sklypų ( - ) ir įsiterpusiu sklypų kadastrinio matavimo bylas. Toks atsakovų delsimas pažeidžia kitų Sklypų savininkų teises ir interesus. Atsakovai nepagrįstai tempia detaliojo plano įgyvendinimo laiką, dėl ko kitos Susitarimo šalys gali patirti didelę materialinę žalą ateityje. Remiantis Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro įsakymo dėl nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 53.6.5. p., žemės sklypo savininkas (naudotojas) pasirašo, jog sutinka su žemės sklypo ribomis ir nustatytu žemės sklypo plotu. Tokiu būdu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, nesant atsakovų parašų sklypų kadastrinėse bylose, toliau vykdyti darbų, susijusiu su detaliojo plano įgyvendinimu, negalima. Tuo atveju, jeigu atsakovai pasirašytų kadastrinio matavimo bylas, ieškovas ir kiti Sklypų savininkai turėtų galimybę perduoti registruoti minėtus dokumentus Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos. Gavus sprendimą dėl žemės sklypų kadastrinio matavimo bylų registracijos, Sklypų savininkai galėtų įregistruoti naujai suformuotą žemės sklypą, t. y. žemės sklypo duomenų pakeitimus VĮ Registrų centras ir tokiu būdu, pirma, įgyvendinti parengtą detalųjį planą, antra, išvengti galimų išlaidų ir nuostolių ateityje. Be to, pagal Susitarimo 7.1 p., per 90 dienų nuo Teritorijos detaliojo plano patvirtinimo Sklypų savininkai įsipareigojo pasirašyti susitarimą dėl naudojimosi jungtiniu sklypu tvarkos nustatymo. Patikslintame ieškinyje pažymima, kad už detaliojo plano paruošimą ir patvirtinimą dalis Sklypų savininkų yra sumokėję 200 000,00 litų (t. y. 57 924,00 eurų). Tuo tarpu atsakovai savo lėšomis teritorijos detaliojo plano rengimo procedūroje nedalyvavo, o jiems tenkančią šių išlaidų dalį kitiems sklypų dalių savininkams turėjo kompensuoti Susitarimo 6.4 p. nustatyta tvarka, t. y. atsisakant nuo įsiterpusių laisvų valstybinės žemės sklypų, esančių greta jų sklypų, įsigijimo, proporcingai jų nuosavybės teise valdomai žemės sklypo daliai (žr. Susitarimo p. 2.1.6; p. 4.4; p. 6.3). Be to, kiti Sklypų savininkai (( - )ir ( - )), ieškovo turimais duomenimis, jau yra nugriovę du gyvenamuosius namus siekiant tolimesnio detalaus plano įgyvendinimo. Visi šie veiksmai buvo atlikti ir išlaidos patirtos atsižvelgiant į atsakovų Susitarimu prisiimtus įsipareigojimus bendradarbiauti. Tokiu būdu atsakovams atsisakant vykdyti Susitarimą tiesioginius nuostolius patiria kiti Sklypų savininkai, kurie investavo savo pinigines lėšas į detaliojo plano rengimą. Pagal Nenaudojamų žemės sklypų nustatymo tvarkos aprašo (patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. 1-900) 3.2 p., sklypas įtraukiamas į nenaudojamų žemės sklypų sąrašą, jeigu žemės sklypui parengtas ir patvirtintas detalusis planas, tačiau per vienerius metus šio žemės sklypo duomenų pakeitimai (keičiami kadastro duomenys) neužfiksuoti VĮ Registrų centras arba registruoti kadastro duomenys neatitinka detaliojo plano sprendinių. 2017 metų mokestiniam laikotarpiui Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 1-481, sąraše esantiems sklypams nustatytas 4 proc. žemės mokesčio tarifas. Nagrinėjamu atveju, dėl atsakovų atsisakymo pasirašyti kadastrinio matavimo bylose ir nepagrįsto neveikimo, visiems žemės sklypų savininkams artimiausiu metu pagal aprašo 3.2 p. bus paskirtas padidintas 4 proc. žemės mokesčio tarifas, dėl ko šalys patirs dideles išlaidas. Akivaizdu, kad dėl atsakovų kaltės visi Susitarimo dalyviai negali tinkamai disponuoti savo turtu, vystyti Vilniaus miesto infrastruktūrą. Dėl šios priežasties daroma išvada, kad dėl atsakovų nesąžiningumo, t. y. Susitarimu prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo, padaroma tiesioginė materialinė žala kitiems Susitarimo dalyviams, kurią Šalys galės išieškoti iš atsakovų įstatymų numatyta tvarka. Apibendrinant galima teigti, kad dėl atsakovų neveikimo, t. y. nesant jų parašų kadastrinio matavimo bylose, Sklypų savininkai (išskyrus atsakovus), patiria nuostolių, nes yra vilkinamas detalaus plano įgyvendinimas. Dėl šios priežasties būtina kuo greičiau įpareigoti atsakovus vykdyti Susitarimą – pasirašyti parengtose Sklypų kadastrinio matavimo bylose. Visos Susitarimo šalys, įskaitant ir atsakovus, 2014 m. gegužės 16 d. su Vilniaus miesto savivaldybės administracija pasirašė Preliminariąją paramos sutartį Nr. 29-184(1.216-AD4) dėl infrastruktūros teritorijų rengimo ir perdavimo savivaldybės nuosavybėn, keičiant žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimą ir / ar jį dalijant ar planuojant kelis sklypus (toliau – Preliminarioji sutartis). Pareiga pasirašyti paramos sutartį buvo numatyta Susitarimo 3.7 p., tuo tarpu apie tokio pobūdžio sutarties pasirašymo poreikį buvo minima Susitarimo 2.1.5 p. Pagal šią Preliminarią sutartį Sklypų savininkai sutiko perduoti apie 36 kv. m. žemės sklypą (kaip paramą), suformuotą Savivaldybės infrastruktūrai (gatvėms, keliams, inž. tinklams) dalijant žemės sklypą ( - ) (kadastro Nr. ( - )), Šnipiškių seniūnijoje, pagal tvirtinamą / patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės detalųjį planą ir jo sprendinius. 2014 m. gegužės 20 d. Preliminariosios sutarties sudarymo faktas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Pagrindinę paramos sutartį šalys įsipareigojo pasirašyti iki dalinamo žemės sklypo ( - ) (kadastro Nr. ( - )) bet kurios dalies perleidimo sutarties sudarymo arba iki specialiųjų architektūros reikalavimų išdavimo tvirtinamame / patvirtintame detaliajame plane numatytiems statiniams planuojamame sklype statyti (Preliminarios sutarties p. 11; 20). Taip pat, pagal Preliminarios sutarties p. 21, šalys, sudarant pagrindinę paramos sutartį, privalo pasirašyti ir šio žemės sklypo perdavimo – priėmimo aktą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai įtvirtinta nuostata, kad asmuo gali būti įpareigotas sudaryti sutartį, jei pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį. Sutarties laisvės principas nėra absoliutus (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad atsakovai, pasirašydami Susitarimą, Preliminarią paramos sutartį, savanoriškai įsipareigojo sudaryti pagrindinę paramos sutartį, kuri yra laikoma viena iš Detaliojo plano įgyvendinimo sąlygų, t. y. sutartimi perduodamo sklypo dalyje bus įrengta visa naujai sudaromo sklypo infrastruktūra (privažiavimai, keliai, elektros tiekimas ir t. t.). Atsakovai šiuo metu atsisako pasirašyti pagrindinę paramos sutartį, dėl ko tolimesnis detaliojo plano tinkamas įgyvendinimas yra negalimas. Pabrėžiama, kad už pagrindinės sutarties nepasirašymą numatyta bauda, kuri lygi paramos būdu perduodamo žemės sklypo rinkos vertei Preliminarios sutarties pasirašymo metu, t. y. 16 638,00 litų (4 818,70 eurų) (Preliminarios sutarties p. 12; 13). Tai reiškia, kad dėl viso proceso, susijusio su Sklypų detaliojo plano įgyvendinimu, vilkinimo, kiti Sklypų savininkai gali patirti didelius nuostolius, o toks neatsakingas atsakovų elgesys (pirmą pasirašant Susitarimą, Preliminarią sutartį bei detalųjį planą, o vėliau atsisakant šiuos įsipareigojimus vykdyti) pažeidžia teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CK 1.5 straipsnis). Patikslintame ieškinyje daroma išvada, kad atsakovams atsisakant vykdyti Susitarime numatytas pareigas, tokiu būdu piktavališkai trukdant kitoms Susitarimo šalims įgyvendinti detalųjį planą, pažeidžiamos Sklypų savininkų teisės. Taip pat, toks elgesys trukdo vystyti Vilniaus miesto infrastruktūrą, siekiant užtikrinti teritorinę ir socialinę sanglaudą. Dėl šios priežasties ieškovas, įgaliotas veikti Susitarimo šalių interesais, kreipiasi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo ir siekdamas užkirsti kelią atsakovų atsisakymui pasirašyti pagrindinę paramos sutartį ateityje, prašo teismo įpareigoti atsakovus įgyvendinti šią pareigą. Esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sandorio sudarymo priežastimi paprastai yra sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), kurie formuoja vidinę sandorio dalyvių valią ir nulemia sandorio pagrindą (teisinį tikslą). Pasirašydami Susitarimą atsakovai patvirtino, kad jų tikslas, kaip ir visų kitų Susitarimo dalyvių, yra parengti ir įgyvendinti žemės sklypų ( - ) ir įsiterpusių laisvųjų valstybinės žemės sklypų dalių detalųjį planą, t. y. sujungiant visus šiuos sklypus į bendrą žemės sklypą bei realizuoti visus kitus šio detaliojo plano sprendinius. CK įpareigoja šalis elgtis sąžiningai dar esant ikisutartiniams santykiams, o ta šalis, kuri derasi dėl sutarties nesąžiningai, privalo atlyginti kitos šalies dėl to patirtus nuostolius. CK 6.189 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Taigi ši teisės norma įtvirtina sutarties privalomumo ir vykdytinumo (lot. pacta sunt servanda) principus. Todėl kiekviena iš šalių privalo griežtai laikytis sutartimi nustatytų įsipareigojimų ir vykdyti juos tiksliai šalių sutartu būdu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties laisvės principas valstybės pripažįstamas ir ginamas tikslingai – jis suteikia reikšmę suderintiems šalių tarpusavio ketinimams. Šalių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšminga visuomenines savireguliacijos priemone. Šis aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas. Valstybė, siekdama ūkio našumo, įsipareigoja šias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių (pacta sunt servanda), ir prireikus per teismą priverstinai įgyvendina. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms. Civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2017 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vertino abiejų šalių įsipareigojimus pagal sudarytą sutartį ir nusprendė, kad remiantis tuo, jog ne viena šalis sutarties neginčijo, neinicijavo jos pakeitimo, daroma išvada, jog ja privalu vadovautis. Dėl šios priežasties teismas tenkino ieškinį iš dalies ir įpareigojo atsakovę užbaigti 2011 m. rugsėjo 1 d. sudarytą finansinį susitarimą. Vadovaujantis Susitarimo 8.3, 8.4 ir 8.5 punktais, šalys patvirtino, kad Susitarimas buvo sudarytas laisva visų šalių valia, nenaudojant spaudimo, grasinimų, apgaulės ar kitų laisvą apsisprendimą sudaryti Susitarimą ribojančių veiksnių ir / ar aplinkybių, dėl kurių šalys būtų priverstos sudaryti šį Susitarimą, o visos Susitarimo sudarymo aplinkybės šalims buvo žinomos. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad atsakovai piktavališkai ir tyčia nesilaiko susitarimo p. 3.2 ir tokiu būdu vilkina visą procesą, dėl ko yra pažeidžiami kitų Sklypų savininkų teisės ir interesai, patiriami tiesioginiai ir netiesioginiai nuostoliai. Taip pat, manoma, jog atsakovai galimai nuslėpė tikrąjį ketinimą pasirašant Susitarimą ir pateikė šalims klaidinančią informaciją, tokiu būdu pažeisdami Susitarimo 8.4 p. Pabrėžiama, kad atsakovams nevykdant įsipareigojimų ir dėl to užstrigus tolesniam projekto vystymui visi kaštai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka bus pripažinti nuostoliais ir žalą patyrusių asmenų galės būti išieškoti iš atsakovų asmeninės nuosavybės teise valdomo turto. CK 6.200 straipsnis įtvirtina tokius sutarčių vykdymo principus: 1. Sutartis turi būti vykdoma sąžiningai, t. y. kiekviena iš šalių kitos atžvilgiu privalo elgtis sąžiningai; 2. Kiekviena iš šalių, vykdydama sutartį, privalo bendradarbiauti ir kooperuotis su kita šalimi (pavyzdžiui, CK 6.208 straipsnio 5 dalis nustato, kad šalis privalo bendradarbiauti su įvykdymo trūkumus šalinančia šalimi visą trūkumų šalinimo laikotarpį); 3. Sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, t. y. siekiant kad kita šalis galėtų vykdyti savo įsipareigojimus pagal sutartį su mažiausiomis sąnaudomis. Šiuo atveju atsakovai, vengdami vykdyti savo įsipareigojimus numatytus Susitarime, pažeidžia pagrindinius sutarties vykdymo principus, nededa maksimalių pastangų įgyvendinti detalųjį planą, savo neveikimu vilkina procesą. Be to, Susitarimo esmė ir pagrindinis tikslas, t. y. sujungti atskirus žemės sklypus ( - ) ir gretimas teritorijas į vieną bendrą žemės sklypą, sufleruoja CK 6.201 straipsnyje numatytą sutarties įvykdymo tvarką – šalys sutartį privalo įvykdyti tuo pačiu metu. Tačiau dėl atsakovų bendradarbiavimo stokos, kitiems Susitarimo dalyviams ši galimybė tinkamai įvykdyti Susitarimą yra, atimta. CK 6.256 straipsnis numato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius bei sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), jeigu tokios buvo sutartos šalių rašytiniu susitarimu. Sutarties neįvykdymu, pagal CK 6.205 straipsnį, laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą, nepilną ar nepakankamą prievolės įvykdymą bei įvykdymo termino praleidimą. Taigi, bet kokios šalies prievolės pagal sutartį neįvykdymas gali būti laikomas sutarties pažeidimu ir atitinkamai, įgalina kitą šalį reikalauti nuostolių atlyginimo bei sumokėti netesybas. CK nustato, kad sutarties sąlygos, kurios panaikina ar apriboja šalies atsakomybę už sutarties neįvykdymą arba leidžia ją įvykdyti tokiu būdu, kuris iš esmės skiriasi nuo to, kurio protingai tikėjosi kita šalis, negalioja, jeigu tokios sąlygos atsižvelgiant į sutarties prigimtį bei kitas aplinkybes yra nesąžiningos (CK 6.211 straipsnis). Siekiant kuo skubiau apginti Sklypų savininkų teises ir interesus bei ateityje išvengti nuostolių atsiradimo, būtina įpareigoti atsakovus įgyvendinti jų prisiimtas pagal Susitarimą pareigas, t. y. pasirašyti kadastrinio matavimo bylose, pasirašyti su Vilniaus miesto savivaldybe pagrindinę paramos sutartį bei atlikti kitus detaliojo plano įgyvendinimui būtinus veiksmus remiantis Susitarimu (CK 6.213 straipsnio 2 dalis). Tokiu būdu bus užkirstas kelias nuostoliams atsirasti ateityje ir užtikrintas greitas bylos nagrinėjimas remiantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnis). Patikslintame ieškinyje pabrėžiama, kad bet koks kitas šios situacijos sprendimas gali sukelti labai didelių materialinių nuostolių Sklypų savininkams, o vėliau ir atsakovams. Dėl šios priežasties laikoma, kad įpareigoti atsakovus įvykdyti priimtus pagal Susitarimą įsipareigojimus yra tinkamiausia ir ekonomiškiausia visų šalių atžvilgiu ginčo sprendimo priemonė. Tuo atveju, jeigu atsakovai vengs įvykdyti savo įsipareigojimus ateityje, ieškovas bus priverstas prašyti teismo paskirti atsakovams baudą už įpareigojimo įvykdyti sutartinę prievolę natūrą nevykdymą (CK 6.215 straipsnis) arba bus priverstas inicijuoti Susitarimo nutraukimo procesą, išreikalaujant iš atsakovų visus su Susitarimo rengimu, detaliojo plano rengimu ir kitų būtinų veiksmų atlikimu susijusias išlaidas (CK 6.216 straipsnis). Teismo prašo: 1) įpareigoti atsakovą S. A. ir atsakovę L. A. per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pasirašyti 2014-09-26 parengtas žemės sklypų ( - ) kadastrinio matavimo bylas; 2) įpareigoti atsakovą S. A. ir atsakovę L. A. per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pasirašyti su Vilniaus miesto savivaldybe pagrindinę paramos sutartį remiantis 2014-05-16 preliminarios paramos sutartimi Nr. 29-184 (1.216-AD4) dėl infrastruktūros teritorijų įrengimo ir perdavimo savivaldybės nuosavybėn; 3) įpareigoti atsakovą S. A. ir atsakovę L. A. per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kartu su pagrindinės paramos sutartimi pasirašyti apie 36 kv. m. žemės sklypo (Nr. 02), suformuoto Vilniaus miesto savivaldybės infrastruktūrai (gatvėms, keliams, inž. tinklams) dalijant žemės sklypą ( - ) (kadastro Nr. ( - )), Šnipiškių seniūnijoje, pagal 2014-06-18 patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 1-1892 sklypų ( - ) ir gretimos teritorijos, Šnipiškių seniūnijoje, detalųjį planą ir jo sprendinius, perdavimo-priėmimo aktą; 4) priteisti iš atsakovų S. A. ir L. A. ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

4Atsakovai S. A. ir L. A. pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodo, kad jis yra nepagrįstas. 2013-10-15 jie pasirašė susitarimą „Dėl teritorijos ( - ), Vilniuje, detaliojo plano rengimo“, kurio tikslas buvo parengti teritorijos ( - ), Vilniuje, detalųjį planą. Detalusis planas buvo patvirtintas 2014-06-18 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1892. Įstatyminę galią turinčios sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193-6.195 straipsniuose, jų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota kasacinio teismo nutartyse. Sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu Mano, kad susitarimo ,,Dėl teritorijos ( - ), Vilniuje, detaliojo plano rengimo“ tikslas buvo teritorijos ( - ), Vilniuje, detaliojo plano parengimas ir tikslas pasiektas. Pažymi, kad jie pagal susitarimo „Dėl teritorijos ( - ), Vilniuje, detaliojo plano rengimo“ 7.1 p., buvo įsipareigoję per 90 dienų nuo teritorijos planavimo dokumento patvirtinimo dienos pasirašyti susitarimą su ieškovu dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir tiek (toks dokumentas iki šiol nėra parengtas). Mano, kad ieškovas negali prašyti įpareigoti juos per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pasirašyti 2014-09-26 parengtas žemės sklypų ( - ) kadastrinių matavimų bylas. CK 1.138 straipsnyje nėra numatytas ieškovo pasirinktas civilinės teisės gynimo būdas. Taip pat mano, kad ieškovas negali prašyti įpareigoti juos per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pasirašyti su Vilniaus miesto savivaldybę pagrindinę paramos sutartį remiantis 2014-05-16 preliminarios paramos sutartimi Nr. 29-184-(l.126-AD4). CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Pagal kasacinio teismo praktiką preliminarioji sutartis – tai iki sutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra. Be to, atsakovai nurodo, kad ieškovas negali prašyti įpareigoti juos sudaryti sandorius su trečiuoju asmeniu. Pažymi, kad 2014-06-18 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1892 3 p. įpareigoja Miesto plėtros departamentą išduoti statytojams (jie nėra statytojai ir nėra dėl to susitarę) specialiosios architektūros reikalavimus tik pasiūlius (bet ne įpareigojus) pasirašyti 2 punkte nurodytas paramos sutartis dėl infrastruktūros teritorijos perdavimo Savivaldybės nuosavybėn. Atsakovai laiko, kad ieškovas negali prašyti įpareigoti juos per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kartu su pagrindinės paramos sutartimi pasirašyti apie 36 kv. m žemės sklypo (Nr. 02) suformuoto Vilniaus miesto savivaldybės infrastruktūrai perdavimo – priėmimo aktą. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

5Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodo, kad Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojusi nuo 2014-01-01 iki 2016-05-25) ir atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-11-24 sprendimą Nr. 1-1823 „Dėl paramos socialinės infrastruktūros plėtrai dydžių ir Paramos socialinės infrastruktūros plėtrai teikimo tvarkos aprašo tvirtinimo“, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2014-06-18 sprendimu Nr. 1-1892 „Dėl sklypų ( - ) ir gretimos teritorijos detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtino sklypų ( - ) ir gretimos teritorijos, Šnipiškių seniūnijoje, detalųjį planą ir jo sprendinius (toliau – Sklypų ( - ) ir gretimos teritorijos detalusis planas). Minėto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo 3 p. nurodyta, kad statytojams (detaliojo plano įgyvendintojams) specialieji architektūros reikalavimai galės būti išduoti tik pasiūlius pasirašyti pagrindines paramos sutartis dėl infrastruktūros teritorijos įrengimo ir sklypų, pridedamame brėžinyje pažymėtų numeriais 02, 03, 04, perdavimo Savivaldybės nuosavybėn. Pagal Sklypų ( - ) ir gretimos teritorijos detaliojo plano pagrindinį brėžinį (Teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimų brėžinį) sklypams Nr. 02 (36 kv. m.), Nr. 03 (443 kv. m.) ir Nr. 04 (69 kv. m.) nustatytas susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (I/I2) naudojimo būdas, t. y. žemės sklypai, skirti susisiekimo komunikacijoms, inžineriniams tinklams ir vandenvietėms (pagal Žemės naudojimo būdų turinio aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-01-20 įsakymu Nr. 3D- 37/D1-40). Pagal patvirtintą detalųjį planą minėtus sklypus siūloma perduoti Vilniaus miesto savivaldybei. Pažymi, kad su minėto Sklypų ( - ) ir gretimos teritorijos detaliojo plano sprendiniais pasirašytinai ant pagrindinio brėžinio sutiko ir atsakovai L. A., S. A.. Detaliojo plano aiškinamojo rašto 2.10 p. nurodyta, kad „įsigalioję sprendiniai pagerins šios vietos gatvių tinklą; sklypo dalis patenkančias į raudonąsias gatvių linijas siūloma perduoti savivaldybei“. Gatvės raudonosios linijos – linijos, nužyminčios žemės juostą, kuri skirta gatvės ir jos elementų tiesimui ir įrengimui (Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-12-02 įsakymu Nr. Dl-933“ 6.2 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2012-05-25 iki 2015-01-01)). Tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kaip paramos gavėjo ir V. B. – M., J. L., E. K., V. K., S. G., L. A., S. A., G. G. kaip paramos teikėjo buvo pasirašyta 2014-05-16 preliminarioji paramos sutartis Nr. 29-184(1.2.16-AD4) dėl infrastruktūros teritorijų įrengimo ir perdavimo savivaldybės nuosavybėn, keičiant žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimą ir / ar dalijant ar planuojant kelis sklypus (toliau – ir Preliminarioji paramos sutartis), kuri numatė, kad paramos teikėjas (atitinkamų žemės sklypų savininkai) įsipareigoja kaip paramą paramos gavėjui perduoti, o paramos gavėjas įsipareigoja priimti paramos teikėjui nuosavybės teise priklausantį 2.1, 2.2 punktuose nurodytą turtą, kuris pereina paramos gavėjui nuosavybės teisėmis šioje sutartyje numatytais terminais ir tvarka nuo pagrindinės paramos sutarties sudarymo ir perdavimo – priėmimo akto pasirašymo. Pagal minėtą sutartį sklypų savininkai sutiko perduoti apie 36 kv. m. žemės sklypą (kaip paramą), suformuotą savivaldybės infrastruktūrai (gatvėms, keliams, inžineriniams tinklams) pagal patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos detalųjį planą ir jo sprendinius. Šalys susitarė, kad paramos gavėjui perleistas turtas įstatymų nustatyta tvarka bus registruojamas kaip Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybė (Preliminariosios paramos sutarties 9 punktas). Paramos gavėjas įsipareigojo panaudoti perduodamą turtą kaip miesto infrastruktūros objektus, skirtus viešiesiems poreikiams tenkinti Lietuvos Respublikos įstatymų, teisės aktų ir Vilniaus miesto savivaldybės institucijų sprendimų nustatyta tvarka (Preliminariosios paramos sutarties 2,9-10 p.). Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad pagrindinės paramos sutarties dėl infrastruktūros teritorijos įrengimo ir sklypo, detaliojo plano brėžinyje pažymėto numeriu 02, perdavimo Savivaldybės nuosavybėn, pasirašymas yra svarbus tuo, kad, priešingu atveju, negalės būti įgyvendinti jau patvirtinto detaliojo plano sprendiniai, su kuriais sutiko visi teritorijų planavimo dokumentu planuotų sklypų valdytojai. Pažymi, kad 2014-05-16 Preliminariosios paramos sutarties Nr. 29-184(1.2.16-AD4) 14 punkte numatyta sąlyga, kad Jei Paramos teikėjas nepasirašo Pagrindinės sutarties, Paramos teikėjas besąlygiškai sutinka, kad tokiu atveju Paramos gavėjas turi teisę neišduoti specialiųjų architektūros reikalavimų, paminėtų Sutarties 11 punkte, ir Paramos teikėjas nereikš jokių pretenzijų dėl tokių Paramos gavėjo veiksmų“. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą savivaldybės funkcija yra vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas ir ši funkcija išimtinai susijusi su visuomenės poreikių tenkinimu, kas lemia, jog teritorijų planavimo proceso metu turi būti numatyti tinkami inžinerinės infrastruktūros sprendiniai. Vienas iš detaliojo plano uždavinių yra suformuoti žemės juostas komunikaciniams koridoriams ir susisiekimo komunikacijoms įrengti, inžinerinės ir miesto infrastruktūros plėtrai (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2012-09-26 iki 2014-01-01) 2 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta, kad komunikacinis koridorius – nuosavybės ar patikėjimo teise savivaldybės valdoma žemės juosta tarp gatvių raudonų linijų, kelių apsaugos arba žaliojoje zonoje, skirta požeminių ir antžeminių inžinerinės infrastruktūros objektų (komunalinių inžinerinių tinklų ir įrenginių) statybai ir eksploatacijai; šios juostos plotis priklauso nuo esamų, perspektyvinių inžinerinių tinklų kiekio; komunikacinių koridorių naudojimo tvarką nustato savivaldybių tarybos. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad infrastruktūra – įvairių veiklos sričių objektų, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, kompleksas (inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos, komunaliniai, visuomeniniai, prekybos ir kiti gyventojų paslaugoms teikti ar aplinkos kokybei gerinti reikalingi objektai). Pasirašydami Preliminariąją paramos sutartį atsakovai, kaip ir kiti planuotoje teritorijoje esamų sklypų valdytojai, išreiškė valią dėl sutartyje nurodomų sąlygų. Pagal CK 1.63 straipsnio 1 dalį esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Nurodo, kad sutinka su ieškovo pozicija, kad atsakovai, pasirašydami preliminarią paramos sutartį, savanoriškai įsipareigojo sudaryti pagrindinę paramos sutartį, kuri yra laikoma viena iš detaliojo plano įgyvendinimo sąlygų, t. y. sutartimi perduodamo sklypo dalyje bus įrengta visa naujai sudaromo sklypo infrastruktūra (privažiavimai, keliai; elektros tiekimas ir t. t.). Nors Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas ir nereikalauja, jog teritorijos infrastruktūros sklypai susisiekimo komunikacijoms ir inžineriniams tinklams įrengti ir eksploatuoti turi būti neatlygintinai perduodami savivaldybei, tačiau be kita ko ir patys atsakovai, prieš rengėjui pateikiant detalųjį planą tvirtinti, suderino tokius detaliojo plano sprendinius, pagal kuriuos tam tikri inžinerinės infrastruktūros sklypai, skirti susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams įrengti, yra perduodami Vilniaus miesto savivaldybei, o ne pavyzdžiui parduodami, paimami visuomenės poreikiams ar jiems nustatomi servitutai (atlygintiniai ar neatlygintiniai). Pažymi, kad teisės aktai nedraudžia savivaldybei nustatyti tvarką, kaip gali būti teikiama parama socialinės infrastruktūros plėtrai. Remiantis tuo, jog detalusis planas yra tas dokumentas, kuris suteikia galimybę tam tikrai ūkinei-komercinei veiklai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS17-285/2007), patvirtinto detaliojo plano sprendinius turi būti įmanoma įgyvendinti, Vilniaus miesto savivaldybė pagrįstai tikėjosi, jog parengtame Sklypų ( - ) ir gretimos teritorijos detaliajame plane suplanuotų inžinerinės infrastruktūros sklypų Nr. 02, Nr. 03, Nr. 04, kuriuos numatyta perduoti savivaldybei, savininkai, pasirašydami preliminarią paramos sutartį dėl infrastruktūros teritorijų įrengimo ir perdavimo Savivaldybės nuosavybėn, pageidaus sąžiningai ir atsakingai pasirašyti ir pagrindinę paramos sutartį. Pagal CK 6.156 straipsnio 1 dalį preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.156 straipsnio 4 dalis). Vilniaus miesto savivaldybė, pasirašydama preliminariąsias paramos sutartis dėl infrastruktūros teritorijų įrengimo ir perdavimo savivaldybei, tik siekia užtikrinti, jog pirmiausia būtų apsaugoti visų planuojamos teritorijos žemės sklypų savininkų interesai, užtikrinant tinkamą patekimą į planuojamus žemės sklypus. Preliminariąja sutartimi (10 p.) nurodyta, kad „Paramos gavėjas įsipareigoja panaudoti Perduodamą turtą kaip miesto infrastruktūros objektus, skirtus viešiesiems poreikiams tenkinti Lietuvos Respublikos įstatymų, teisės aktų ir Vilniaus miesto savivaldybės institucijų sprendimų nustatyta tvarka“. Minėta, kad Sklypų ( - ) ir gretimos teritorijos detaliojo plano sprendiniuose buvo nurodyta, kad inžinerinės infrastruktūros teritorija bus perduodama savivaldybei, o tą detaliajame plane nurodė ir su tuo sutiko visi planuotų sklypų valdytojai, tame tarpe ir atsakovai. Sklypų savininkai, pasirašydami preliminarią paramos sutartį, pritardami detaliojo plano sprendiniams, aiškiai išreiškė valią dėl infrastruktūros sklypų perdavimo savivaldybei. Pažymi, kad tinkamai inžineriškai neparengtoje teritorijoje neišsprendus komunikacijų koridoriaus teisinio statuso, detalusis planas negalėtų būti patvirtintas. Tvirtinant detalųjį planą buvo pritarta tik tokiems sprendiniams, kuriais išsprendžiamas susisiekimo komunikacijų klausimas, t. y. jas perduodant pagal paramos sutartis, todėl planuojamų žemės sklypų savininkams atsisakant vykdyti detaliojo plano sprendinius dėl infrastruktūros sklypų perdavimo Vilniaus miesto savivaldybei, kyla klausimas ir dėl paties detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo galimybės. Prašo dėl ieškovo ieškinio pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytas aplinkybes.

6Trečiasis asmuo UAB „Alsunga“ pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad palaiko bankrutuojančios Gyvenamojo namo statybos bendrijos (GNSB) “Vilniaus Kalvarija“ ieškinį pilna apimtimi. Nurodo, kad UAB „Alsunga“ nuosavybės teise valdo žemės sklypą, esantį Kalvarijų g. 30, Vilniuje, sklypo unikalus numeris 0101-0022-0225, turintį 0,0792 ha ploto (toliau tekste – Sklypas). Šią aplinkybę patvirtina išrašas iš Nekilnojamojo turto registro. UAB „Alsunga“ įsigijo sklypą tikslu jį išvystyti kartu su greta esančiais žemės sklypais Kalvarijų g. 32 ir 34 apjungti sklypus į vieną, pakeisti jų paskirtį, naudojimo būdą, pastatyti sklype naują pastatą ir parduoti ir / arba išnuomoti jame įrengtas patalpas. Teritorijos ( - ) detaliojo planavimo organizatoriumi Vilniaus miesto savivaldybė paskyrė GNSB „Vilniaus Kalvarija“. 2013-10-15 UAB „Alsunga“ ir kiti sklypų Kalvarijų g. 32, 34 savininkai (tame tarpe ir atsakovai) sudarė su GNSB „Vilniaus Kalvarija“ susitarimą dėl teritorijos ( - ), detaliojo plano rengimo (toliau tekste – Susitarimas). Pagal susitarimą 2013-10-15 UAB „Alsunga“ sumokėjo GNSB „Vilniaus Kalvarija“ pirmininkui E. K. 50 000 Lt (14 481 Eur) detaliojo plano rengimui. 2013-06-18 Vilniaus miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. 1-1892 patvirtino teritorijos ( - ) sklypų detalųjį planą ir jo sprendinius (toliau tekste – Detalusis planas). Atsakovai pasirašė teritorijos ( - ) detalųjį planą bei Vilniaus miesto savivaldybės komisijos suderintą ir 2014-06-18 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1892 patvirtintą pagrindinį sklypų brėžinį (teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimų brėžinį), pagal kurį numatyta sujungti tris sklypus į vieną, prijungiant prie jo įsiterpusios valstybinės žemės sklypus, ir įregistruoti naujai suformuoto sklypo duomenis Nekilnojamojo turto registre. Pasirašydami susitarimą atsakovai įsipareigojo jį tinkamai vykdyti, kad būtų įgyvendinti detaliojo plano sprendiniai. Pažymi, kad ieškovas parengė visų žemės sklypų, kurie bus jungiami į vieną sklypą patvirtinto detaliojo plano pagrindu, kadastrinio matavimo bylas. Šiuo metu aukščiau minėtose bylose yra pasirašę visi sklypų savininkai, išskyrus atsakovus. Atsakovai vengia atvykti pasirašyti minėtas kadastrinio matavimo bylas, ignoruodami ieškovo raštiškus raginimus. Dėl atsakovų susitarimu prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo patvirtintas detalusis planas lieka neįgyvendintas daugiau kaip 3 metus, dėl ko UAB „Alsunga“ patiria nuostolius. Šiuos nuostolius sudaro bendrovės bankui už sklypo įsigijimui skolintas sumas mokamos palūkanos, CK 6.210 straipsnyje numatytos minimalios palūkanos už bendrovės į Sklypo įsigijimą ir vystymą investuotas nuosavas pinigines lėšas, kuriais bendrovė negali naudotis ir dėl ko ji patyrė nuostolius (negavo pelno), taip pat tiesioginiai nuostoliai dėl Sklypo apmokestinimo padidintu žemės mokesčio tarifu remiantis Nenaudojamų žemės sklypų nustatymo tvarkos aprašo (patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012-11-28 sprendimu Nr. 1-900) 3.2 p. Sklypo apmokestinimo padidintu 4 proc. mokesčio tarifu aplinkybę patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos finansų ir strateginio planavimo departamento mokesčių skyriaus 2017-07-12 raštas Nr. A51-45556 ir 2017-10-04 raštas Nr. A51-66578. UAB „Alsunga“ laikosi nuomonės, kad dėl atsakovų kaltės visi Susitarimo dalyviai negali tinkamai disponuoti savo turtu, vystyti projektą ir Vilniaus miesto infrastruktūrą. Dėl šios priežasties būtina kuo greičiau įpareigoti atsakovus įvykdyti Susitarimą – pasirašyti parengtose Sklypų kadastrinio matavimo bylose, pagrindinę paramos sutartį su Vilniaus miesto savivaldybę, susitarimą dėl naudojimosi jungtiniu sklypu tvarkos nustatymo, taip pat atlikti visus kitus detaliojo plano įgyvendinimui būtinus veiksmus.

7Tretieji asmenys E. K., V. K., V. C., J. B., E. L., J. L., V. B.-M., G. G., S. G. atsiliepimų į ieškinį bei patikslintą ieškinį nepateikė.

8Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė patikslintą ieškinį tenkinti visiškai. Iš esmės pakartojo patikslintame ieškinyje išdėstytas aplinkybes.

9Atsakovai bei atsakovės L. A. atstovas prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais.

10Trečiojo asmens UAB „Alsunga“ atstovė prašė patikslintą ieškinį tenkinti atsiliepime nurodytais motyvais.

11Trečiasis asmuo J. L. prašė ieškinį tenkinti.

12Trečiasis asmuo G. G. prašė ieškinį tenkinti.

13Ieškinys atmestinas.

14Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2013 m. spalio 15 d. tarp ieškovo Gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Vilniaus Kalvarija“ ir žemės sklypų, esančių ( - ), savininkų, tame tarpe ir atsakovų S. A., kuriam nuosavybės teise priklauso 86/1216 žemės sklypo, esančio ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), bendras plotas 0,1216 ha ir L. A., kuriai nuosavybės teise priklauso 87/1216 žemės sklypo, esančio ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), bendras plotas 0,1216 ha, – buvo pasirašytas Susitarimas dėl teritorijos ( - ), detaliojo plano rengimo (Susitarimo 2.1 p.). Pagal šio Susitarimo 3.8 p., Sklypų savininkai susitarė, kad šiuo Susitarimu jie paveda GNSB (ieškovui) atstovauti jų interesus visose valstybės ir vietos savivaldos institucijose detaliojo plano rengimo, derinimo ir tvirtinimo metu. Taigi, ieškovas, vykdydamas Susitarimą, veikia kaip Sklypų savininkų įgaliotas asmuo (Susitarimo 2.1.4 p.). Susitarimo 3.2 p. nustatyta, kad „Šalys supranta, kad siekiant parengti Teritorijos detalųjį planą, jų valdomi sklypai ( - )(toliau – Sklypas 1), ( - ) (toliau – Sklypas 2) ir ( - ) (toliau – Sklypas 3) bus sujungti į vieną bendrą sklypą, kurio plotas ir ribos bus nustatyti atsižvelgiant į šalių papildomai įsigytų įsiterpusių laisvų valstybinės žemės sklypų dalis bei detaliojo plano sprendinius, ir su tuo sutinka“. Pagal Susitarimo 2.1., 2.1.1. p., šalys patvirtina, kad jos sudarė šį susitarimą dėl teritorijos ( - ) ir gretimos teritorijos detaliojo plano rengimo, atsižvelgdamos į tai, kad: šiuo metu, remiantis 2013 m. gegužės 17 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1175 „Dėl pavedimo organizuoti sklypų ( - ) ir gretimos teritorijos“ (toliau – Įsakymas), Įsakymo priedais – brėžiniu ir planavimo užduotimi, – vyko jungiamų žemės sklypų detaliojo planavimo procedūra“. Pagal Susitarimo 2.1.2 p., detaliojo planavimo tikslai, nustatyti Įsakymo užduotyje, atitinka Sklypų savininkų interesus. Pagal Susitarimo 2.1.5. p.: „derinant su Vilniaus miesto savivaldybe Teritorijos detalųjį planą UAB „Alsunga“ ir / ar kiti sklypų savininkai gali netekti savo sklypų dalių plotą neatlygintinai perleidžiant ją Vilniaus miesto savivaldybės naudai pagal paramos ar kitą sutartį arba tuo atveju, jeigu bus nustatytas neatlygintinas servitutas inžinieriniai ir / ar susisiekimo infrastruktūrai įrengti, kas sklypų savininkų yra suprantama ir priimama kaip veiksmas, tenkinantis visų Projekto dalyvių tikslus siekiant sudaryti sąlygas detaliojo planavimo procedūros įgyvendinimui, todėl visi Sklypų savininkai turės atlyginti UAB „Alsunga“ ir / ar kitiems sklypų dalių savininkams jų patirtus sklypų ploto netekimus šiame susitarime numatyta tvarka“. Pagal Susitarimo 2.1.6. p.: „Sklypų savininkai turės teisę papildomai įsigyti įsiterpusių laisvų valstybinės žemės sklypų, esančių greta jų sklypų ( - ) (toliau tekste – Įsiterpę sklypai), dalį proporcingai jų nuosavybes teise valdomai žemės sklypo daliai, jeigu šiuo susitarimu nėra nustatyta kitaip“. Susitarimo 3.7. p. šalys nustatė, kad „Tuo atveju, jeigu derinant su Vilniaus miesto savivaldybe Teritorijos detalųjį planą iš UAB „Alsunga“ ir / ar kitų sklypų savininkų bus pareikalauta paramos ar kitos neatlygintinos sutarties pagrindu perleisti Vilniaus miesto savivaldybės naudai tam tikrą Sklypų dalį, Sklypų dalių savininkai įsipareigoja pasirašyti tokias sutartis. Priešingu atveju jie turės prievolę atlyginti kitiems Susitarimo dalyviams pastarųjų dėl Teritorijos planavimo patirtus nuostolius“.

15Taigi, teismas, iš Susitarimo 2.1 punkte esančios nuostatos, daro išvadą, kad šio Susitarimo tikslas – detaliojo plano parengimas.

16Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2014 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. 1-1892 dėl sklypų ( - ) ir gretimos teritorijos detaliojo plano tvirtinimo patvirtino šių sklypų detalųjį planą ir jos sprendinius (pagal pridėtą brėžinį); įgaliojo Teisės departamento Sutarčių skyriaus vedėją teisės aktų nustatyta tvarka pasirašyti su asmenimis, nusprendusiais suteikti paramą, pagrindines paramos sutartis dėl infrastruktūros teritorijos įrengimo ir sklypų, pridėtame brėžinyje pažymėtų numeriais 02, 03, 04, perdavimo Savivaldybės nuosavybėn. Minimu sprendimu, be kita ko, Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendė įpareigoti Miesto plėtros departamentą išduoti statytojams (detaliojo plano įgyvendintojams) specialiosios architektūros reikalavimus tik pasiūlius (bet ne įpareigojus) pasirašyti 2 punkte nurodytas paramos sutartis dėl infrastruktūros teritorijos perdavimo Savivaldybės nuosavybėn (Sprendimo 3 p.).

17Taip pat nustatyta, kad tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kaip paramos gavėjo ir V. B. – M., J. L., E. K., V. K., S. G., L. A., S. A., G. G. kaip paramos teikėjo 2014-05-16 buvo pasirašyta preliminarioji paramos sutartis Nr. 29-184(1.2.16-AD4) dėl infrastruktūros teritorijų įrengimo ir perdavimo savivaldybės nuosavybėn, keičiant žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimą ir / ar dalijant ar planuojant kelis sklypus (toliau – ir Preliminarioji paramos sutartis), kuria paramos teikėjas (atitinkamų žemės sklypų savininkai) įsipareigojo kaip paramą paramos gavėjui perduoti, o paramos gavėjas įsipareigojo priimti paramos teikėjui nuosavybės teise priklausantį 2.1, 2.2 punktuose nurodytą turtą, kuris pereina paramos gavėjui nuosavybės teisėmis šioje sutartyje numatytais terminais ir tvarka nuo pagrindinės paramos sutarties sudarymo ir perdavimo – priėmimo akto pasirašymo. Pagal šią sutartį sklypų savininkai sutiko perduoti apie 36 kv. m. žemės sklypą (kaip paramą), suformuotą savivaldybės infrastruktūrai (gatvėms, keliams, inžineriniams tinklams) pagal patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos detalųjį planą ir jo sprendinius. Šalys taip pat susitarė, kad paramos gavėjui perleistas turtas įstatymų nustatyta tvarka bus registruojamas kaip Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybė (Preliminariosios paramos sutarties 9 punktas). Paramos gavėjas įsipareigojo panaudoti perduodamą turtą kaip miesto infrastruktūros objektus, skirtus viešiesiems poreikiams tenkinti Lietuvos Respublikos įstatymų, teisės aktų ir Vilniaus miesto savivaldybės institucijų sprendimų nustatyta tvarka (Preliminariosios paramos sutarties 2, 9-10 p.). Preliminariosios paramos sutarties 11 punkte numatyta, kad paramos teikėjas įsipareigoja pasirašyti Pagrindinę sutartį iki dalinamo žemės sklypo ( - ) (kadastro Nr. ( - )), Šnipiškių seniūnijoje, bet kurios dalies perleidimo sutarties sudarymo arba iki specialiųjų architektūros reikalavimų išdavimo tvirtinamame / patvirtintame detaliajame plane numatytiems statiniams planuojamame (-uose) sklype (-uose) statyti, o 14 punkte numatyta sąlyga, kad jei Paramos teikėjas nepasirašo Pagrindinės sutarties, Paramos teikėjas besąlygiškai sutinka, kad tokiu atveju Paramos gavėjas turi teisę neišduoti specialiųjų architektūros reikalavimų, paminėtų Sutarties 11 punkte, ir Paramos teikėjas nereikš jokių pretenzijų dėl tokių Paramos gavėjo veiksmų.

18Ieškovo teigimu, rengiant detalųjį planą, visų šalių tikslas buvo sujungti aukščiau minėtus žemės sklypus į vieną bendrą žemės sklypą, nustatyti ir apibrėžti šalių teises ir pareigas naujai suformuoto žemės sklypo atžvilgiu, įregistruoti šio žemės sklypo duomenų pakeitimus (keičiamus kadastro duomenis) VĮ Registrų centras atsižvelgiant į detaliojo plano sprendinius. Todėl, siekiant apginti Sklypų savininkų teises ir interesus bei ateityje išvengti nuostolių atsiradimo, būtina įpareigoti atsakovus įgyvendinti jų prisiimtas pagal Susitarimą pareigas, t. y. pasirašyti kadastrinio matavimo bylose, pasirašyti su Vilniaus miesto savivaldybe pagrindinę paramos sutartį bei atlikti kitus detaliojo plano įgyvendinimui būtinus veiksmus.

19Atsakovų teigimu, jie pagal 2013 m. spalio 15 d. Susitarimo „Dėl teritorijos ( - ), Vilniuje, detaliojo plano rengimo“ 7.1 p., buvo įsipareigoję per 90 dienų nuo teritorijos planavimo dokumento patvirtinimo dienos pasirašyti susitarimą dėl naudojimosi jungtiniu sklypu tvarkos nustatymo. Tačiau toks dokumentas iki šiol nėra parengtas. Ieškovas minimo Susitarimo pagrindu neturi teisės reikalauti įpareigoti atsakovus pasirašyti kadastrinių matavimų bylas; taip pat neturi teisės reikalauti įpareigoti atsakovus pasirašyti su Vilniaus miesto savivaldybe pagrindinę paramos sutartį, remiantis 2014-05-16 preliminarios paramos sutartimi Nr. 29-184-(l.126-AD4) bei kartu su pagrindinės paramos sutartimi pasirašyti apie 36 kv. m žemės sklypo (Nr. 02) suformuoto Vilniaus miesto savivaldybės infrastruktūrai perdavimo – priėmimo aktą, nes šalių minimo Susitarimo tikslas yra pasiektas, taigi Susitarimas – įvykdytas.

20Taigi, byloje kilo ginčas dėl to, ar remiantis šalių 2013 m. spalio 15 d. pasirašytu Susitarimu, atsakovams kilo pareiga pasirašyti žemės sklypų kadastrinių matavimų bylas; taip pat ar ieškovas turi teisę reikalauti, kad 2014-05-16 preliminarios paramos sutarties Nr. 29-184-(l.126-AD4) pagrindu atsakovai įvykdytų pareigą pasirašyti su Vilniaus miesto savivaldybe pagrindinę paramos sutartį bei kartu su pagrindinės paramos sutartimi pasirašyti apie 36 kv. m žemės sklypo (Nr. 02) suformuoto Vilniaus miesto savivaldybės infrastruktūrai perdavimo – priėmimo aktą.

21Teismas atkreipia dėmesį, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktika dėl šių įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo yra nuosekli ir išsami. Šis teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

22Nagrinėjamoje byloje aktualu pažymėti, kad CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principą civilinės apyvartos dalyviai (išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį) yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties šalies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu. Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo.

23Taip pat svarbu pažymėti, kad pagal CK 6.213 straipsnio 2 dalį, jeigu šalis neįvykdo nepiniginės prievolės, kita šalis gali reikalauti įvykdyti prievolę natūra, ko, nagrinėjamu atveju ir reikalauja ieškovas. Sutiktina su ieškovu, kad teisinis reglamentavimas nustato sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principus, tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad CK 6.213 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytos išimtys, kurioms esant įpareigojimas įvykdyti prievolę natūra negalimas ir kreditorius gali reikalauti taikyti kitus teisių gynimo būdus (CK 6.216 straipsnis). Taigi, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas, ir žemės sklypų, esančių ( - ), savininkai (tame tarpe ir atsakovai) 2013 m. spalio 15 d. pasirašė Susitarimą dėl teritorijos ( - ), detaliojo plano rengimo. Šioje vietoje paminėtina, kad sutarties turinys yra šalių consensus ad idem, t. y. šalių surastas sutarimas, bendra nuomonė. Nustatant tikrąją sutarties šalių valią, taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Teismas pažymi kelias iš jų, aktualias šiai bylai: 1) įstatyme neteikiama pirmenybė pažodiniam sutarties aiškinimui, tačiau tai nereiškia, kad gali būti ignoruojamas sutarties tekstas ir jos sąlygose vartojamų žodžių ar žodžių junginių bendrinė, visuomenėje nusistovėjusi reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-116-219/2015); 2) sutarties aiškinimui svarbu ne tik sutarties tekstas, bet ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais sutarties šalių veiksmais, padedančiais nustatyti tikruosius šalių ketinimus sudarant sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010); 3) aplinkybė, kad įstatyme neteikiama pirmenybė pažodiniam sutarties aiškinimui, nereiškia, kad subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas gali būti absoliutinamas, ypač tada, kai šalys skirtingai argumentuoja savo tikruosius ketinimus dėl sutarties ar atskiros jos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2014); 4) teismo turi būti nustatoma, kokio tikslo įvykdžius sutartį galėjo pagrįstai tikėtis sutarties šalys, dėl to svarbu įvertinti tai, kaip sutartyje užfiksuotas siekiamas tikslas, šalis tenkinantis rezultatas, taip pat kokio rezultato suteikė pagrindo vienai šaliai tikėtis kontrahentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2013). Minėta, kad tais atvejais, kai įpareigojimas įvykdyti prievolę natūra negalimas, kreditorius gali reikalauti taikyti kitus teisių gynimo būdus (CK 6.216 straipsnis), o, šiuo atveju, ieškovas tokio prašymo nėra pareiškęs. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą bei šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, jog ginčo šalių Susitarimo tikslas buvo – detaliojo plano parengimas. Pagal byloje esančius duomenis gi nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2014 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. 1-1892 dėl sklypų ( - ) ir gretimos teritorijos detaliojo plano tvirtinimo – patvirtino šių sklypų detalųjį planą ir jos sprendinius (pagal pridėtą brėžinį). Taigi, iš nurodyto seka, jog bylos šalių 2013 m. spalio 15 d. pasirašytas Susitarimas buvo įgyvendintas, t. y. jo tikslas buvo pasiektas.

24Teismas, be kita ko, aukščiau paminėjo nagrinėjamam ginčui aktualaus Susitarimo nuostatas, kurios patvirtina, jog atsakovai buvo įsipareigoję per 90 dienų nuo teritorijos planavimo dokumento patvirtinimo dienos pasirašyti susitarimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, tačiau šalys tokio dokumento teismui nepateikė (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Tuo tarpu minimame Susitarime šalys nebuvo numatę šalių pareigos pasirašyti ar kitaip patvirtinti žemės sklypų ( - ) kadastrinių matavimų bylas, todėl, teismas daro išvadą, jog nėra jokio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovus per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pasirašyti 2014-09-26 parengtas žemės sklypų ( - ) kadastrinio matavimo bylas, ir todėl šis jo reikalavimas atmestinas, kaip nepagrįstas. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad žemės sklypų ( - ) kadastrinių matavimų bylos net nėra pateiktos teismui, todėl teismas iš viso netgi negali spręsti kokiu tikslu buvo parengtos žemės sklypų kadastrinių matavimo bylos, koks yra šio ieškovo reikalavimo tikslas.

25Ieškovas taip pat reikalauja įpareigoti atsakovą S. A. ir atsakovę L. A. per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pasirašyti su Vilniaus miesto savivaldybe pagrindinę paramos sutartį remiantis 2014-05-16 preliminarios paramos sutartimi Nr. 29-184 (1.216-AD4) dėl infrastruktūros teritorijų įrengimo ir perdavimo savivaldybės nuosavybėn. Vertinant šį reikalavimą, teismas pažymi, kad tam tikrais atvejais besąlygiškas reikalavimas vykdyti šalių susitarimą gali būti nepateisinamas kaip neatitinkantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Nagrinėjamu gi atveju, minimas ieškovo reikalavimas neatitinka ne tik nurodytų principų, bet ir nuostatos, įtvirtintos CK 6.189 straipsnio 1 dalyje, – jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Taigi byloje nustatyta, jog Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2014 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. 1-1892 dėl sklypų ( - ) ir gretimos teritorijos detaliojo plano tvirtinimo įgaliojo Teisės departamento Sutarčių skyriaus vedėją teisės aktų nustatyta tvarka pasirašyti su asmenimis, nusprendusiais suteikti paramą, pagrindines paramos sutartis dėl infrastruktūros teritorijos įrengimo ir sklypų, pridėtame brėžinyje pažymėtų numeriais 02, 03, 04, perdavimo Savivaldybės nuosavybėn. Kaip minėta aukščiau, aptariamos preliminarios sutarties šalimis yra Vilniaus miesto savivaldybės administracija (kaip paramos gavėjas) ir V. B. – M., J. L., E. K., V. K., S. G., L. A., S. A., G. G. (kaip paramos teikėjai), tuo tarpu – ieškovas – nėra nei šios sutarties šalis, nei tinkamai įgaliotas kurios nors šalies atstovas, nei viešąjį interesą ginantis asmuo, taigi, konstatuotina, jog ieškovas iš atsakovų neturi teisės reikalauti įvykdyti šią sutartį ar, juo labiau, įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus pagal ją, todėl šis ieškinio reikalavimas atmestinas. Be to, šis reikalavimas atmestinas ir dėl tokių motyvų. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Pagal kasacinio teismo praktiką preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; kt.). Taigi preliminariosios sutarties objektas yra ne turtas, veiksmų rezultatas ar pan., dėl kurių įgijimo susitaria sutarties šalys, bet kitos sutarties sudarymas ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011; kt.).

26Negali būti tenkinamas ir ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovus per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kartu su pagrindinės paramos sutartimi pasirašyti apie 36 kv. m. žemės sklypo (Nr. 02), suformuoto Vilniaus miesto savivaldybės infrastruktūrai (gatvėms, keliams, inž. tinklams) dalijant žemės sklypą ( - ) (kadastro Nr. ( - )), Šnipiškių seniūnijoje, pagal 2014-06-18 patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 1-1892 sklypų ( - ) ir gretimos teritorijos, Šnipiškių seniūnijoje, detalųjį planą ir jo sprendinius, perdavimo-priėmimo aktą, nes kaip minėta aukščiau, ieškovas – nėra nei aukščiau minėtos sutarties šalis, nei tinkamai įgaliotas kurios nors šalies atstovas, nei viešąjį interesą ginantis asmuo, taigi, konstatuotina, jog ieškovas iš atsakovų neturi teisės reikalauti įvykdyti šią sutartį ar, juo labiau, įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus pagal ją.

27Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antsrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atsakovė L. A. šioje byloje advokatui sumokėjo 500,00 Eur už jo teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968)). Ieškinį atmetus, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovei L. A. iš ieškovo.

28Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo nepriteisiamos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnis).

29Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

30Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

31Ieškinį atmesti.

32Priteisti iš ieškovo Bankrutuojančios gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Vilniaus Kalvarija“, juridinio asmens kodas 300538906, atsakovei L. A., asmens kodas ( - ) 500,00 Eur (penki šimtai eurų) išlaidų dalyvavusio byloje advokato pagalbai pamokėti.

33Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo... 3. ieškovas patikslintame ieškinyje nurodo, kad 2013 m. spalio 15 d. tarp... 4. Atsakovai S. A. ir L. A. pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį... 5. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateiktame... 6. Trečiasis asmuo UAB „Alsunga“ pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo,... 7. Tretieji asmenys E. K., V. K., V. C., J. B., E. L., J. L., V. B.-M., G. G., S.... 8. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė patikslintą ieškinį... 9. Atsakovai bei atsakovės L. A. atstovas prašė ieškinį atmesti atsiliepime... 10. Trečiojo asmens UAB „Alsunga“ atstovė prašė patikslintą ieškinį... 11. Trečiasis asmuo J. L. prašė ieškinį tenkinti.... 12. Trečiasis asmuo G. G. prašė ieškinį tenkinti.... 13. Ieškinys atmestinas.... 14. Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2013 m. spalio... 15. Taigi, teismas, iš Susitarimo 2.1 punkte esančios nuostatos, daro išvadą,... 16. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2014 m. birželio 18 d. sprendimu Nr.... 17. Taip pat nustatyta, kad tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kaip... 18. Ieškovo teigimu, rengiant detalųjį planą, visų šalių tikslas buvo... 19. Atsakovų teigimu, jie pagal 2013 m. spalio 15 d. Susitarimo „Dėl... 20. Taigi, byloje kilo ginčas dėl to, ar remiantis šalių 2013 m. spalio 15 d.... 21. Teismas atkreipia dėmesį, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi... 22. Nagrinėjamoje byloje aktualu pažymėti, kad CK 6.154 straipsnio 1 dalyje... 23. Taip pat svarbu pažymėti, kad pagal CK 6.213 straipsnio 2 dalį, jeigu šalis... 24. Teismas, be kita ko, aukščiau paminėjo nagrinėjamam ginčui aktualaus... 25. Ieškovas taip pat reikalauja įpareigoti atsakovą S. A. ir atsakovę L. A.... 26. Negali būti tenkinamas ir ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovus per 10... 27. Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai priimtas... 28. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo... 29. Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų... 30. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 268,... 31. Ieškinį atmesti.... 32. Priteisti iš ieškovo Bankrutuojančios gyvenamųjų namų statybos bendrijos... 33. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti...