Byla 1A-51-485/2018
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. M. J. laiduotoja paskirta jo sesuo – O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vienerių metų laidavimo terminui

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Dianai Vorvul, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą M. J. gynėjui advokatui Gintarui Česnulevičiui, nukentėjusiojo K. T. advokatui Sauliui Kibildai,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo K. T. advokato Sauliaus Kibildos apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio, kuriuo M. J. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. M. J. laiduotoja paskirta jo sesuo – O. G., asmens kodas ( - ) vienerių metų laidavimo terminui.

3M. J. išaiškinta, kad jei per nustatytą vienų metų laidavimo terminą jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

4Baudžiamoji byla nutraukta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 4 dalis).

5Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. J. palikta paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – kardomoji priemonė panaikintina.

6Civiliniam ieškovui K. T. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimas perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8

    1. M. J. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka už tai, kad vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjo žmogus, t. y. 2016 m. spalio 14 d. apie 11.45 val. ( - ) k., gatvių ( - ) – ( - ) sankryžoje M. J., vairuodamas automobilį Fiat Ducato, valstybinis numeris ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 154 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, prieš įvažiuodamas į sankryžą iš ( - ) gatvės, privalėjo sustoti prieš sankryžą ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad tai yra saugu ir nebus trukdoma kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems, kurių judėjimo kryptį jis kerta, nelygiareikšmių kelių sankryžoje išvažiuodamas iš šalutinio kelio neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio (nepraleido) iš kairės pagrindiniu keliu ( - ) gatve važiuojančio dviratininko K. T. ir jį partrenkė, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas dviratininkas, nes nukentėjusiajam K. T. buvo padaryta kairės girnelės atviras lūžimas, daugybinės muštinės galvos ir veido žaizdos, daugybiniai veido srities nubrozdinimai, 11, 12, 13 dantų daliniai lūžimai, plėštinės žaizdos kairio kelio sąnario srityje, kairės blauzdos srityje, kaktos srityje, muštinė žaizda viršutinės lūpos srityje, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl atviro kairės girnelės lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.
    2. Varėnos rajono apylinkės teismas M. J. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, o civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą pripažindamas K. T. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimą perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.
    3. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nukentėjusiojo K. T. advokatas Saulius Kibilda prašė Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nuosprendį panaikinti dėl netinkamai taikytų BK 40 straipsnio nuostatų bei netinkamai išspręsto civilinio ieškinio.
      1. Skunde nurodė, jog nebuvo visų sąlygų taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti M. J. nuo atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikęs atleidimą nuo atsakomybės pagal laidavimą neišsprendė nusikalstamais kaltininko veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimo. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato žalos atlyginimo sąlygą. Teismas laiko, kad konkrečiu atveju ši sąlyga yra įvykdyta. Nors pats kaltinamasis tiesiogiai nukentėjusiajam žalos neatlygino, tačiau ją atlygino draudimo bendrovė privalomosios civilinės atsakomybės draudimo sutarties pagrindu. Kaltininkas į teismo depozitinę sąskaitą pervedė 500 Eur, tačiau šią sumą galėjo pervesti nukentėjusiajam, toks jo poelgis vertintinas kaip bandymas išvengti atsakomybės už padarytus jo tyčinius veiksmus. Taigi, apie kokią BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą žalos atlyginimo sąlygą yra kalbama taip ir lieka neaišku bei nesuprantama. Apelianto nuomone, baudžiamajame įstatyme numatyti laidavimo instituto taikymo reikalavimai sudaro prielaidas manyti, kad jau iki nuosprendžio nutraukti baudžiamąją bylą priėmimo turi būti išspręstas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas arba pasiektas aiškus kaltininko ir nukentėjusiojo susitarimas dėl tokio atlyginimo dydžio ir būdo ateityje. Deja, jokio taikaus susitarimo baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu pasiekta nebuvo, todėl byloje nėra visų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, nes nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą, arba įsipareigojo ją atlyginti, ar pasiekė kitokį susitarimą su nukentėjusiais. Skunde pareiškia, kad kaltinamasis neatlygino jokios nusikalstamais savo veiksmais padarytos žalos, t. y. nei turtinės, nei neturtinės.
      2. Skunde nurodė ir tai, jog teismo buvo prašoma nenagrinėti civilinio ieškinio tik dalyje dėl darbingumo dalies proporcinės materialinės išraiškos, priimant už pagrindą MMA kaip minimalių asmens poreikių patenkinimo lygį, o ne visiškai jo nenagrinėti. Apeliantas pažymi ir tai, kad byla buvo nagrinėjama teisme daugiau nei 5 mėnesius ir tik dabar priimtame skundžiamame nuosprendyje teismas pasisakė, kad ieškinio dydžio klausimas perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka, nes į bylą nėra įtrauktas vienas civilinis atsakovas, t. y. kaltinamojo M. J. darbdavys – Perlojos daugiafunkcinis centras, nors tai buvo galima padaryti daug anksčiau, kai buvo tikslinamas civilinis ieškinys ir nagrinėjama byla, o ne surašant teismui nuosprendį. Tokia teismo pozicija nepriimtina, kaip ir tai, jog civilinį ieškinį išnagrinėti iš karto teismui sutrukdė nukentėjusiajam nustatytas 55 proc. darbingumo terminas, kuris pasibaigė būtent tą dieną kai buvo paskirtas paskutinis teismo posėdis baudžiamojoje byloje. Baudžiamoji byla ir taip buvo du kartus atidėta dėl ne nuo nukentėjusiojo priklausančių aplinkybių, todėl įžvelgtinas šioje vietoje teismo šališkumas ir prašoma į tai atkreipti dėmesį. Be to, kol apeliantui nebus atlikta operacija, nėra galimybės pateikti nustatyto naujo darbingumo lygio pažymėjimo. Pasak apelianto, teismas nenagrinėjo nukentėjusiojo civilinio ieškinio, nors ir pripažino teisę į jo patenkinimą bei neatsižvelgė visiškai į nukentėjusiojo prašymą priteisti advokato atstovavimo išlaidas, kurios buvo pagrįstos ir jų nepriteisė.
    4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusiojo K. T. advokatas S. Kibilda prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais, M. J. advokatas K. Česnulevičius prašė skundą atmesti, prokurorė prašė apeliaicnį skundą tenkinti ir M. J. pripažinti kaltu bei skirti jam bausmę – baudą.
    5. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
    6. Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas BPK 320 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog laidavimo instituto taikymui būtinos sąlygos yra pilnai išpildytos, nes sąlyga dėl žalos dalinio ar visiško atlyginimo šioje byloje nėra išspręsta. Ginčo dėl veikos kvalifikavimo nėra.

9Dėl BK 40 straipsnio taikymo.

    1. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog M. J. 2016 m. spalio 14 d. apie 11.45 val. ( - ) r., ( - ) k., gatvių ( - ) – ( - ) sankryžoje, vairuodamas automobilį Fiat Ducato, valstybinis numeris ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 154 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, prieš įvažiuodamas į sankryžą iš ( - ) gatvės, nesustojo prieš sankryžą ir važiavo neįsitikinęs, kad tai yra saugu ir nebus trukdoma kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems, kurių judėjimo kryptį jis kirto, nelygiareikšmių kelių sankryžoje išvažiuodamas iš šalutinio kelio neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio (nepraleido) iš kairės pagrindiniu keliu ( - ) gatve važiuojančiam dviratininkui K. T. ir jį partrenkė, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas dviratininkas, jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes nustatytas kairės girnelės atviras lūžimas, daugybinės muštinės galvos ir veido žaizdos, daugybiniai veido srities nubrozdinimai, 11, 12, 13 dantų daliniai lūžimai, plėštinės žaizdos kairio kelio sąnario srityje, kairės blauzdos srityje, kaktos srityje, muštinė žaizda viršutinės lūpos srityje. Tokie veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, M. J. kaltės neneigė ir dėl įvykio gailisi.
    2. Be baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos bausmės įstatymo leidėjas yra numatęs galimybę, esant tam tikroms sąlygoms, jų visumai, kaltininką atleisti nuo budžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tą ir padarė ir toks sprendimas visiškai pagrįstas bei teisėtas šiame kontekste.
      1. Pagal BK 40 straipsnį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Nagrinėjamu atveju padarytas nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje, priskirtinas neatsargių nusikaltimų kategorijai. Byloje yra pateiktas M. J. sesers O. G. prašymas dėl sutikimo būti laiduotoja. Pirmosios instancijos teismo atliktas vertinimas šių dviejų sąlygų apimtyje teisėjų kolegijai nekelia abejonių. O. G. yra verta teismo pasitikėjimo, kuri galės daryti teigiamą įtaką M. J., nors jis ir nusikalto, tačiau tai pirmas toks kartas, anksčiau neteistas ir nebaustas administracine tvarka, dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, atsakingas ir pareigingas. Be minėtų BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų būtinas ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų visetas. Teisėjų kolegijos nuomone, minėto straipsnio 2 dalies pirma ir antra sąlygos išpildytos, nes M. J. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, savo kaltę visiškai pripažino ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Šių sąlygų aspektu ginčo nėra.
      2. Trečia sąlyga BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numato, kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo turi visiškai ar bent iš dalies atlyginti ir pašalinti žalą, jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti ją atlyginti, o šio straipsnio 4 punktas numato, kad turi būti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiantys manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Tokie baudžiamajame įstatyme numatyti laidavimo instituto taikymo reikalavimai sudaro prielaidas manyti, kad jau iki nuosprendžio nutraukti baudžiamąją bylą priėmimo turi būti išspręstas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas arba pasiektas aiškus kaltininko ir nukentėjusiojo susitarimas dėl tokio atlyginimo dydžio ir būdo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016).
      3. Pirmosios instancijos teismas vertino tai, kad nors tiesiogiai kaltininkas nukentėjusiajam žalos neatlygino, bet ją atlygino AAS „BTA Baltic Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje (toliau – draudimo bendrovė) privalomosios civilinės atsakomybės draudimo sutarties pagrindu. Taip pat nustatyta, jog teisiamojo posėdžio metu M. J. patvirtino tai, kad jei teismas priteistų didesnį žalos atlyginimą nei draudimo bendrovė jau yra atlyginusi K. T., teismo sprendimą pripažins ir vykdys. Kaip garantą dėl savo ketinimų patvirtino pervesdamas į teismo depozitinę sąskaitą 500 Eur, kurie galės būti pervesti nukentėjusiajam kai bus galutinai išspręstas žalos atlyginimo klausimas. Nukentėjusiojo advokato nuomone, BK 40 straipnsio 2 dalies 3 punkte esanti sąlyga neišpildyta, nepasiektas joks susitarimas, nors ir apylinkės teismas šią sąlygą vertino priešingai. Neginčijant kitų esminių ir būtinų sąlygų dėl šio instituto taikymo, teisėjų kolegija apeliacinį skundą išsamiau nagrinėja šio ginčo ribose.
      4. Šiuo neatsargiu nusikaltimu M. J. padarė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas K. T., jam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kuris konstatuotas Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 64-65). Atsiradus padariniams nukentėjusysis byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį, kuris buvo tikslinamas ir kuriuo prašoma priteisti iš M. J. bei draudimo bendrovės 100 Eur turtinės žalos ir 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje civiliniam ieškovui K. T. pripažino teisę į civilinio ieškinio patenkinimą ir ieškinio dydžio klausimą perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Šį sprendimą motyvavo tuo, kad išnagrinėti pareikštą civilinį ieškinį nebuvo galima, nes į bylą nebuvo įtrauktas civilinis atsakovas M. J. darbdavys – ( - ) daugiafunkcinis centras bei tai, kad K. T. nustatytas 55 proc. darbingumo terminas pasibaigė 2017 m. rugpjūčio 22 d., o teismui nėra pateikti dokumentai ar jis kito. Taip pat atsižvelgta į paties civilinio ieškovo prašymą dėl prarasto darbingumo dalies kompensavimo klausimo nenagrinėjimo, nes nėra galutinai nustatytas prarasto darbingumo apimtis ir terminai.
      5. Analizuojamu atveju teisėjų kolegija iš bylos duomenų vertina tai, kad už eismo įvykio metu padarytus sužalojimus, jų gydymą, odontologines paslaugas, specialistų konsultacijas, medikamentus kaip turtinę žalą bei neturtinę žalą draudimo bendrovė nukentėjusiajam išmokėjo 4 228,53 Eur dydžio draudimo išmoką, ją detalizavo taip, kad turtinė žala sudarė – 1 228,53 Eur, o neturtinė žala – 3 000 Eur. M. J. vairuojamas automobilis buvo apdraustas civilinės atsakomybės draudimu, todėl natūralu, jog draudimo bendrovė, esant pagrįstam turtinės žalos ir neturtinės žalos pagrindui išmokėjo K. T. turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Šiuo atveju tai, kad M. J. tiesiogiai pats nemokėjo nukentėjusiajam žalos atlyginimo kontekste nesuponuoja teismui išvados, jog kaltinamajam turi būti privaloma nors kažkokia tai pinigine išraiškos dalimi prisidėti prie K. T. patirtos žalos atlyginimo. Susiklosčiusios aplinkybės, jog draudiminiais santykiais ir iš jų išplaukiančiomis išmokomis, kuriomis pasidengia ar tai dalinis žalos atlyginimas ar galimai visiškas, neeliminuoja nagrinėjamu atveju BK 40 straipsnio 3 dalies 3 punkto sąlygos išpildymo, jei kaltininkas visiškai tiesiogiai neprisideda prie jų atlyginimo. Teismas pagrįstai vertino nustatytas aplinkybes kaip tinkamą žalos atlyginimo sąlygos įgyvendinimą, neužkirsdamas kelio nukentėjusiajam į visišką žalos atlygį civilinio proceso tvarka. Be to, byloje nustatyta, kad pats M. J. niekada nevengė pareigos atlyginti patirtą nukentėjusiojo žalą ir tvirtino, jog kiek reikės – sumokės.
      6. Dėl skundo argumento, jog 500 Eur buvo pervesti į teismo depozitinę sąskaitą M. J. siekiant išvengti atsakomybės už padarytus neva tai jo tyčinius veiksmus, teisėjų kolegija nurodo, kad toks poelgis visiškai nepagrindžia šių skundo argumentų, nes bylos medžiaga nustatyta, kad kaltininkas neneigė savo pareigos dėl žalos atlyginimo, poziciją dėl atlyginimo patvirtino, atsakomybės vengimo apraiškų nenustatyta, be to, nukentėjusiojo advokatas nepagrįstai M. J. veiksmus vertina kaip tyčinius, nes BK 281 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikaltimas yra neatsargus, taigi ir veiksmai yra neatsargūs, nors ir lėmę asmens sužalojimus. Teismo nuomone, įmoka į depozitinę sąskaitą nepatvirtina visiško susitarimo dėl fakto, jog kaltininkas atlygins žalą ateityje, tačiau šioje byloje be šio aspekto, K. T. tam tikra turtinės ir neturtinės žalos dalis yra atlyginta. Darytina išvada, jog tai pakanka vertinti, jog laidavimo sąlyga dėl žalos išpildyta.
    3. Apibendrinant BK 40 straipsnio nuostatų taikymo kontekste teisėjų kolegija konstatuoja, jog iš esmės ginčijant tik BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte esančią sąlygą, kuri išanalizuota ir įvertinta bei nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas klaidų, vertinant laidavimo instituto taikymo pagrįstumą, nepadarė, savo vidinį įsitikinimą grindė faktine bylos medžiaga, kuri jam visete suponavo išvadą, jog M. J. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tai, kad teismas, spręsdamas dėl laidavimo taikymo galimybės, įrodymus ir faktines aplinkybes įvertino ne taip, kaip nurodyta apeliaciniame skunde, nesudaro pagrindo teigti, kad apylinkės teismas buvo šališkas ir neobjektyvus. Nustačius, jog M. J. atitinka visas BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas sąlygas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jam baudžiamoji byla nutraukta pagrįstai ir teisėtai.

10Dėl civilinio ieškinio.

    1. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo sprendimu, jog teismas civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą visoje apimtyje.
    2. BPK 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas iš šios teisės realizavimo būdų – civilinio ieškinio baudžiamajame procese pareiškimas. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.
    3. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Pagal BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatas tik išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Pagal teismų praktiką ir tokiais atvejais ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo paprastai išsprendžiama baudžiamojoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2009, 2K-343/2011, 2K-310-699/2017).
    4. Pirmosios instancijos teismas pripažino civiliniam ieškovui teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimą perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka, nes į bylą neįtrauktas civilinis atsakovas ( - ) daugiafunkcinis centras (M. J. darbdavys) bei tai, kad K. T. nustatytas 55 proc. darbingumo terminas pasibaigė 2017 m. rugpjūčio 22 d. ir teismui nebuvo pateikti dokumentai dėl jo darbingumo procento kitimo. Taip pat teismas nurodė, jog nukentėjusiojo bylinėjimosi išlaidos, kurias prašė priteisti, yra susijusios su civilinio ieškinio nagrinėjimu ateityje, todėl dėl šių išlaidų teismas nepasisakė, jos bus išspręstos išnagrinėjus civilinį ieškinį galutinai.
    5. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo praktiką, vertina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė civilinio ieškinio klausimą ir dalyje dėl turtinės 100 Eur žalos atlyginimo bei neturtinės 7 000 Eur žalos atlyginimo kontekste turėjo visas teisines galimybes jį išspręsti. Esant tokiai išvadai pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl civilinio ieškinio keistinas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).
    6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, numatantis, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo yra suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius sudaro negautos pajamos (netiesioginė žala), kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (tiesioginė žala).
      1. Patikslintu civiliniu ieškiniu K. T. prašė priteisti 100 Eur turtinę žalą (nuostolius), kurią patyrė dėl to, kad pirko maisto papildą sąnariams. Tiesioginę žalą pagal įstatymų nustatytą reglamentavimą ir teismų praktiką gali sudaryti gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įgijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo bei kitos, su sveikatos grąžinimu susijusios, būtinos išlaidos. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkciją. Tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis atlyginti žalą – ieškovas (šiuo atveju nukentėjusysis) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012), be to, per eismo įvykį nukentėjusiam atlyginama tik įrodymais pagrįsta ir tik per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoka. K. T. savo patirtas 100 Eur dydžio išlaidas (nuostolius) pagrindė į bylą pateikęs 2017 m. sausio 19 d. Pinigų priėmimo kvitą Nr. 0247270 (t. 1, b. l. 185), tačiau draudimo bendrovės sprendimu šiuos nuostolius K. T. atsisakyta kompensuoti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti šios turtinės (nuostolių) žalos dalies kompensavimo nei įvertino draudimo bendrovė, nes Flexa Plus New yra maisto papildas ir byloje nėra pateikta jokių duomenų, jog minėto preparato įsigijimas būtų sietinas su patirta trauma (sužalojimais, jų gydymu) ir itin būtinas sveikatos susigrąžinimo aspektu ar pagal gydymo planą. Darytina išvada, jog civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės 100 Eur dydžio sumos atlyginimo už maisto papildo įsigijimą yra atmestinas.
    7. Taip pat patikslintu civiliniu ieškiniu K. T. prašė priteisti jam dar 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nes pasak jo, 3 000 Eur neturtinė žalos jam jau yra išmokėjusi draudimo bendrovė, todėl likusi suma turi būti priteistina iš kaltininko. Pirmosios instancijos teismas šio klausimo nesprendė pripažindamas civilinio ieškovo teisę teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimą perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, neturtinės žalos atlyginimo klausimas turėjo būti išnagrinėtas nepažeidus BPK 115 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 5 dalies, 307 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatų.
      1. Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį sveikatos sutrikdymo atveju, yra nusikalstama veika sukelti padariniai. Žalos dydis turi būti protingas ir adekvatus ginamoms vertybėms.
      2. Sprendžiant dėl dydžio pagrįstumo atsižvelgiama ir į teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra labai įvairi. Iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiesiems neturtinės žalos dydžiai priteisti ir 2 000 Eur, ir 350 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-697/2017, 2K-146-222/2017, 2K-95-222/2017, 2K-35-895/2017). Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į kasacinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, tačiau itin preciziškai išnagrinėjamos būtent konkrečios bylos aplinkybės, jog nukentėjusiojo interesai ir pusiausvyra tarp jų bei kaltininko veiksmais padarytų padarinių būtų protinga, teisinga ir proporcinga.
      3. Nagrinėjamu atveju eismo įvykio metu nukentėjusiajam K. T. konstatuotas kairės girnelės atviras lūžimas, daugybinės muštinės galvos ir veido žaizdos, daugybiniai veido srities nubrozdinimai, 11, 12, 13 dantų daliniai lūžimai, plėštinės žaizdos kairio kelio sąnario srityje, kairės blauzdos srityje, kaktos srityje, muštinė žaizda viršutinės lūpos srityje, t. y. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiojo patirtų sužalojimų visuma neabejotinai kėlė ne tik didelius fizinius skausmus, emocinius išgyvenimus, tačiau jis vis dar lankosi pas medikus, konsultuojasi dėl sveikatos grąžinimosi eigos, liekamieji reiškiniai tęsiasi iki šiol, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam iki 2017 m. rugpjūčio 22 d. buvo nustatytas 55 procentų darbingumas, kurio tolimesnis kitimas dar bus tik nustatinėjimas po planuojamos operacijos. Taigi, nukentėjusiojo gyvenimo kokybė pasikeitė lyginant su prieš tai gyventu pilnaverčiu gyvenimu. Dėl patirtų sužalojimų, besitęsiančio gydymo buvo sutrikdytas nukentėjusiojo normalus ir jam įprastas gyvenimo ritmas, išgyvena dėl jam padarytų kūno sužalojimų, kilusių padarinių, o tai neabejotinai sukėlė neigiamus dvasinius išgyvenimus. Neturtinę žalą K. T. be abejo patyrė, tačiau jos protingo ir teisingo dydžio nustatymas priklauso teismo diskrecijai.
    8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas turi laikytis proporcingumo, šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų. Neadekvačiai didelių piniginių sumų priteisimas bei jų išieškojimas iš vidutines pajamas gaunančio fizinio asmens gali jam tapti nepakeliama našta, kuri prilygtų nubaudimui, o neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad piniginė kompensacija už patirtą neturtinę žalą negali užtikrinti nukentėjusiojo asmens visiško grąžinimo į padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Tokia kompensacija siekiama kiek įmanoma maksimaliau sušvelninti dėl žalos padarymo kilusias negatyvias pasekmes. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens negatyvius išgyvenimus, sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui iš viso niekas – pinigai ar kitas materialus turtas – negali atstoti. Todėl nagrinėjamu atveju, atsižvelgdama į anksčiau paminėtų aplinkybių visumą – ypač į nusikalstamos veikos atsitiktinį pobūdį, neatsargius veiksmus teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad nukentėjusiajam K. T. draudimo bendrovės išmokėta 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma yra pakankama, gana maksimali pagal teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose, todėl civilinio ieškovo prašymas priteisti daugiau neturtinės žalos nei jau yra išmokėta yra nepagrįstas, todėl atmetamas.
      1. Esant nurodytoms aplinkybėms ir konstatavus neturtinės žalos atlyginimo pakankamumą nagrinėjamu aspektu, pirmosios instancijos teisme, teisminio nagrinėjimo metu neįtraukus į procesą M. J. darbadavio – ( - ) daugiafunkcinio centro, kaip civilinio atsakovo, kuris turėtų prievolę atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą nagrinėjamoje byloje, jei ji būtų priteista, toks procesinis pažeidimas nagrinėjamu atveju nelaikytinas esminiu, kurio konstatavimas būtų pagrindas naikinti skundžiamą nuosprendį. Teisėjų kolegijai išsprendus civilinio ieškinio dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dalies bei konstatavus, jog draudimo bendrovės sprendimai išmokėti pagrįstas ir su eismo įvykio kilusiais padariniais sietinas sumas yra teisingi, išmokėtos sumos adekvačios padaryto neatsargaus nusikaltimo kontekste.
    9. Taip pat patikslintu civiliniu ieškiniu K. T. išreiškė valią, jog dalyje dėl išlaikymo ieškinys nebūtų nagrinėjamas. Jau buvo minėta, kad išimtinais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra pateiktų duomenų dėl galutinai nustatyto K. T. prarasto darbingumo apimties ir terminų, šioje dalyje civilinį ieškinį sprendė tinkamai, pripažino K. T. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl jo dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.

11Dėl proceso išlaidų.

    1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesprendė klausimo dėl proceso išlaidų pirmosios instancijos teisme, kurias patyrė K. T. dėl advokato teikiamų teisinių paslaugų. K. T. interesus pirmosios instancijos teisme gynė ir juos atstovavo advokatas Saulius Kibilda, tai patvirtina 2017 m. balandžio 28 d. advokato orderis Serija LA Nr. ( - ) (t. 1, b. l. 180A), savo išlaidas grindė pinigų priėmimo kvitais (t. 1, b. l. 203, 205, t. 2, b. l. 25), sąskaitomis už teisines paslaugas (t. 1, b. l. 204, 206, t. 2, b. l. 24) ir prašė teismo priteisti viso 820 Eur sumą.
      1. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla nėra sudėtinga, išnagrinėta per du teisiamuosius posėdžius, kuriuose K. T. advokatas dalyvavo, pateiktas civilinis ieškinys, kuris buvo dar tikslintas. Prašomos priteisti išlaidos, sietinos su bylos medžiagos susipažinimu (120 Eur), su civilinio ieškinio parengimu (300 Eur) bei su atstovavimu pirmosios instancijos teisme (400 Eur). Teismo nuomone, byla nebuvo sudėtinga, kaltininkas kaltės neneigė, faktinių aplinkybių neginčijo, bylos nagrinėjimas neužsitęsė, bylą sudarė 2 tomai, todėl pagrįsta, protinga ir atitinkanti advokato darbo sąnaudas suma mažintina iki 500 Eur ir priteistina iš M. J.. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas turėjo visas galimybes išspręsti šių proceso išlaidų klausimą, todėl įgyvendinant apeliacinės instancijos teismo paskirtį, skundžiamas nuosprendis keistinas ir šioje nuosprendžio dalyje BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu.
    2. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiojo K. T. advokatas S. Kibilda pateikė teismui 350 Eur atstovavimo išlaidas pagrindžiantį 2018 m. sausio 15 d. Pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. ( - ) bei sąskaitą SK Nr. ( - ) (t. 2, b. l. 101, 102). BPK 106 straipsnio 2 dalies reglamentavimas galimas bei taikomas nagrinėjant baudžiamąją bylą ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-267/2009, 2K–174/2014, 2K-303/2014).
      1. Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiojo K. T. advokato S. Kibildos apeliacinį skundą, kuris tenkintas iš dalies. Nukentėjusysis patyrė 350 Eur išlaidų dėl jo atstovavimo apygardos teisme bei dėl apeliacinio skundo parengimo. Minėtą skundą sudaro 5 puslapių apimtis, byla išnagrinėta per vieną teismo posėdį neatlikus įrodymų tyrimo, bylos apimtis išlikusi kaip ir pirmosios instancijos teisme, todėl atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes prašomos priteisti 350 Eur turėtos išlaidos advokato atstovavimui apmokėti mažintinos iki 150 Eur ir priteistinos iš M. J. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

12Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu ir 336 straipsnio 3 dalimi,

Nutarė

13nukentėjusiojo K. T. advokato Sauliaus Kibildos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

14Pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nuosprendį.

15Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, dalį dėl turtinės 100 Eur (vieno šimto eurų) žalos bei dalį dėl neturtinės 7 000 Eur (septynių tūkstančių eurų) žalos atlyginimo K. T. ieškinį atmesti, dėl civilinio ieškovo K. T. išlaikymo priteisimo pripažinti K. T. teisę į civilinio ieškinio dalies patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

16Priteisti iš asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, M. J. 500 Eur (penkis šimtus eurų) K. T. dėl jo patirtų išlaidų, susijusių su advokato teiktomis paslaugomis apmokėjimo pirmosios instancijos teisme.

17Priteisti iš asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, M. J. 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) K. T. naudai jo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

18Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

19Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Proceso dalyviai
Ryšiai