Byla 2-1910-723/2015
Dėl sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančių ir restitucijos taikymo

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius, sekretoriaujant Danguolei Dubakienei, dalyvaujant ieškovui G. Z., jo atstovui adv. p. R. Katinui, atsakovui S. V., jo atstovei adv. J. Voroneckienei, trečiam asmeniui F. I., jo atstovei adv. I. L., vertėjai Galinai Tijūnėlienei,

2teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. Z. ieškinį atsakovui S. V., tretiems asmenims F. I., A. I., notarei D. Š. dėl sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančių ir restitucijos taikymo,

Nustatė

3ieškovas G. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo:

41) pripažinti 2015-02-06 sandorį sudarytą dėl žemės sklypo adresu Vilniaus r. sav., Zujūnų sen., ( - ). (kadastro Nr. 4110/0500:810 Buivydiškių k.v.) pirkimo-pardavimo dėl apgaulės negaliojančiu.;

52) taikyti restituciją ir gražinti ieškovui G. Z. priklausantį turtą;

63) dėl ieškovo patirtų dvasinių išgyvenimų priteisti iš atsakovo 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo;

74) priteisti ieškovui iš atsakovo palūkanas nuo ieškovo žemės sklypo vertės nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo visiško sprendimo įvykdymo;

85) priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 2-4).

9Ieškinyje nurodė, kad ieškovas nuosavybės teise valdė 2,7300 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą adresu Vilniaus r. sav., Zujūnų sen., ( - ). (kadastro Nr. 4110/0500:810 Buivydiškių k.v.). Atsakovas buvo šio žemės sklypo bendrasavininkas, jis turėjo 0,68 ha. 2014 metų rugpjūčio mėnesį, užsidegė ieškovo gyvenamasis namas Platiniškių k., Zujūnų sen., Vilniaus r. sav., ko pasėkoje dalis namo sudegė, o ieškovas atsidūrė ligoninėje. Vėliau ekspertai konstatavo, kad namas užsidegė nuo trumpo sujungimo. Ligoninėje ieškovą pastoviai pradėjo lankyti atsakovas ir pradėjo įkalbinėti keltis gyventi pas jį, nes kaip teigė atsakovas, ieškovo namas yra netinkamas gyventi po kilusio gaisro ir tikino, kad juo niekas geriau nepasirūpins nei atsakovas.Ieškovą išrašius iš ligoninės, atsakovas jį pasitiko prie ligoninės ir išsivežė pas save. Kol ieškovas gyveno pas atsakovą, jo pensiją paimdavo atsakovas. Už tai jis buvo maitinamas. Vieną kartą atsakovas įkalbėjo ieškovą nuvykti į notarinę kontorą. Ieškovas žinojo, kad atsakovas yra jo turimo žemės sklypo bendrasavininkas, o atsakovas paprašė ieškovo nuvažiuoti pas notarus ir padėti parašą, dėl to, kad ieškovas kaip sklypo bendrasavininkas sutinka leisti parduoti atsakovui priklausančią žemės sklypo dalį kitiems asmenims. Po kiek laiko grįžus iš notarinės kontoros, atsakovas pradėjo įkalbinėti ieškovą, kad šiam reikalinga rūpyba ir, kad atsakovas suras advokatą, kuris surašys pareiškimą. Ieškovas pasirašė ant pareiškimo, kadangi buvo įtikintas, kad taip reikia. Teismui prie pareiškimo dėl rūpybos atsakovas pateikė klaidingus duomenis dėl ieškovo turimo nekilnojamojo turto. Atsakovas pateikė senus, jau parduoto 2,7300ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo adresu Vilniaus r. sav., Zujūnų sen., ( - ) (kadastro Nr. 4110/0500:810 Buivydiškių k.v.) dokumentus. Po posėdžio atsakovas pradėjo priekaištauti ieškovui, dėl jo atsisakymo ir pareiškė, kad atsakovas ieškovo pas save daugiau nebepriims gyventi, o to pasėkoje jis atsidurs gatvėje. Tačiau ieškovo giminės pareikalavo iš atsakovo, kad šis grąžintų ieškovo dokumentus į ką šis atsakė, kad dabar turi tik asmens tapatybės kortelę, kurią grąžino ieškovui giminių akivaizdoje ir patikino juos, kad likusius dokumentus ir daiktus grąžins ieškovui artimiausiu laiku, tačiau iki ieškinio padavimo dienos ieškovui likę dokumentai grąžinti nebuvo. Paaiškėjo, kad ieškovui priklausęs nekilnojamas turtas 2,7300ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas adresu Vilniaus r. sav. Zujūnų šen. Girulių k. (kadastro Nr. 4110/0500:810 Buivydiškių k.v.) yra parduotas, t.y. kad atsakovas besirūpindamas ieškovu apgaulės būdu pardavė ieškovui priklausantį turtą. Ieškovui tai buvo šokas. Ieškovas, kuriam eina 87 metai patyrė dvasinį sukrėtimą, ko pasėkoje buvo paguldytas į ligoninę. Ieškovas žinojo, kad atsakovas yra jo turimo žemės sklypo bendrasavininkas, ir būdamas garbingo amžiaus, patikėjo atsakovu, ko pasėkoje buvo apgautas. Atsakovas pasinaudodamas ieškovo amžiumi ir pasitikėjimu, apgaule pardavė ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir pasisavino pinigus. Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio apskritai nebūtų sudariusi.

10A. S. V. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko (b.l. 22-26). Nurodė, kad ieškovo ieškinyje išdėstytos aplinkybės neįrodo, jog ginčijamas sandoris būtų buvęs sudarytas dėl apgaulės. Ginčijamas sandoris buvo sudarytas laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų, patvirtintas notarės I. D.. Atsakovas ieškovą ginčijamo sandorio metu atstovavo pagal teisės aktų nustatyta tvarka išduotą ieškovo įgaliojimą, kuris buvo sudarytas ir patvirtintas Vilniaus miesto 6-ojo notarų biuro notarės D. Š.. Atsakovo atstovavimas ieškovą sudarant ginčijamą sandorį atitiko ieškovo valią ir ieškovo atsakovui įgaliojimu suteiktas teises. Nagrinėjamu atveju atsakovas ieškovo atžvilgiu nevykdė jokių apgaulės veiksmų, tuo labiau tyčinių. Todėl nėra jokio pagrindo pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu CK 1.91 str. pagrindu. Atkreipė dėmesį, jog ieškovas ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu visą 2015-02-06 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Mano, kad šis ieškovo reikalavimas yra atmestinas, kadangi ginčijamu sandoriu buvo parduotas žemės sklypas, kuris dalinės nuosavybės teise priklausė tiek ieškovui, tiek atsakovui, t.y. ginčo sandoriu buvo perleistas ne tik ieškovui, bet ir atsakovui priklausęs turtas. Ieškovas ieškinyje neįrodė ginčijamo sandorio šalies - pirkėjo, t.y. trečiųjų asmenų nesąžiningumo, todėl ieškinio reikalavimas dėl restitucijos taikymo grąžinant ieškovui priklausantį turtą laikytinas neįrodytu ir atmestinas. Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 000 Eur neturtinės žalos ieškinyje taip pat neįrodytas, nepateikta jokių argumentų ar paaiškinimų, ir dėl šios priežasties atmestinas.

11Tretieji asmenys F. I. ir A. I. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko (b.l. 33‑39). Nurodė, kad ieškinyje nenurodoma, dėl kokios sąlygos ar sąlygų ieškovas suklydo, kokiais aktyviais nesąžiningais veiksmais ar neveikimu atsakovas apgavo ieškovą, nepateikiami apgaulę patvirtinantys įrodymai. Ieškovo argumentai laikytini jo subjektyvia nuomone, neturinčia jokio sąsajumo su ginčo dalyku, neįrodančiu, jog 2015 m. vasario 6 d. sudaryta žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), pirkimo - pardavimo sutartis buvo sudaryta apgaulės įtakoje. Vienintelė teisiškai reikšminga aplinkybė, turinti esminę reikšmę šios bylos baigčiai yra tai, kad ieškovas buvo išdavęs notarini įgaliojimą atsakovui, kurio pagrindu atsakovas turėjo teisę parduoti ieškovo žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-2433-4729, dalį. 2014 m. rugsėjo 22 d. notarės D. S. patvirtintu įgaliojimu ieškovas įgaliojo atsakovą: „Parduoti už kainą ir sąlygomis savo nuožiūra man asmeninės nuosavybės teise priklausančią dalį žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-2433-4729, esančią Vilniaus r. sav., Zujūnų sen., Girulių k; šiuo tikslu atstovauti man Valstybės įmonėje Registrų centre, Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos, seniūnijose, bendrijose, notarų biure <...>.“ Tokiu valiniu veiksmu ieškovas suteikė įgaliojimus atsakovui, kad pastarasis ieškovo vardu turėtu teise sudaryti konkretu sandorį - žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), dalies pirkimo - pardavimo sutartį. Ieškovo atsakovui išduoto įgaliojimo turinys buvo notarės perskaitytas, išverstas į jam suprantamą rusų kalbą, atliekamo notarinio veiksmo prasmė ir pasekmės išaiškintos. Pats įgaliojimo tekstas ieškovo buvo suprastas dėl turinio, pasekmių ir atitiko tikrąją jo valią ir ketinimus. Akcentavo, kad ieškovas neginčija 2014 m. rugsėjo 22 d. atsakovui išduoto įgaliojimo ir atsakovui suteiktos teisės veikti ieškovo vardu - parduoti žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), dali. Atsakovas, vadovaudamasis ieškovo išduotu įgaliojimu, realizavo paties ieškovo išreikštą valią. Ieškovui neįrodžius valios trūkumų išduodant įgaliojimą ir jo nepripažinus negaliojančiu bei neįrodžius apgaulės elemento pagrindo, šioje byloje ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo atmestinas. Ieškovas nenurodo atsakovo atliktų aktyvių veiksmų ar neveikimo, kurių pasekmėje jis buvo apgautas. CK 1.91 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad dėl apgaulės sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu faktas negali būti panaudotas prieš sąžiningus trečiuosius asmenis, išskyrus šio kodekso numatytas išimtis. Tai reiškia, kad pagal tokį sandorį įgytų ir vėliau, iki sandorio pripažinimo negaliojančiu, perleistų tretiesiems asmenims teisių iš sąžiningų trečiųjų asmenų negalima atimti. Nagrinėjamu atveju, žemės sklypo pirkėjai - tretieji asmenys F. I. ir A. I. yra laikytini sąžiningais nekilnojamojo turto įgijėjais ir valdytojais, kol neįrodyta priešingai.

12Tretysis asmuo notarė D. Š. atsiliepime nurodė, kad dėl ieškovo motyvų tvirtinant įgaliojimą nesutinka (b.l. 106). Paaiškino, kad 2014 m. rugsėjo 22 d. į notaro biurą atvyko ieškovas G. Z. ir atsakovas S. V. dėl įgaliojimo parduoti ieškovui priklausančią dalį žemės sklypo, unikalus Nr. duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus r., sav., Zujūnų sen., ( - ). Notarė, matydama, kad žmogus, norintis išduoti įgaliojimą, yra garbaus amžiaus, su juo pabendravo, norėdama išsiaiškinti ar jis supranta savo veiksmus, ar jo yra tokia valia ir noras, ar nėra prievartos. Jis paaiškino, kad viską supranta, yra vienišas, nes vienintelis sūnus miręs, o būstas, kuriame jis gyveno, sudegė. Paklausus kur jis ruošiasi gyventi, jis atsakė - pas V( - ).. S. V., matydamas, kad ji užduoda daug klausimų G. Z., notarei pateikė 2014 m. rugsėjo 16 d. medicinos dokumento išrašą N41, kur gydytojo ranka buvo padarytas įrašas, kad G. Z. yra orientuotas, prieinamas kontaktui, į klausimus atsako prasmingai. Buvo paruoštas įgaliojimas, kurį notarė garsiai su vertimu į rusų kalbą perskaitė ieškovui ir paaiškino įgaliojimo pasekmes. Ieškovas su viskuo sutiko ir išreikšdamas savo valią įgaliojimą pasirašė; tik tuomet ji (notarė) jį patvirtino. Taigi, ieškovas nebuvo suklaidintas, o pasirašė laisva valia. Ji, kaip notarė, neturi jokio suinteresuotumo dėl sklypo pardavimo (net sandoris buvo patvirtintas kitame notaro biure). Matydama, kad yra prievarta ar žmogus yra suklaidintas, nesupranta savo veiksmų, įgaliojimo nebūtų tvirtinusi. Dėl tolimesnių G. Z. ir S. V. santykių nieko nežino, nes apie ginčą sužinojo tik gavusi teismo nutartį. Todėl prašo teismo ieškinį toje dalyje, kad G. Z. buvo suklaidintas notarų biure tvirtinant įgaliojimą, atmesti, kaip neatitinkantį realybės.

13Teismo posėdžio metu ieškovas G. Z. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad be jo viską pardavė, jis nieko nežino, niekur nepasirašė.Teismas pažymi,kad beveik visos jo apklausos metu ieškovas buvo labai susijaudinęs ir pasipiktinęs dėl ieškinio ir dėl atsakovo buvusių veiksmų.Rišliai arba bent kiek aiškiau paaiškinti buvusių aplinkybių nesugebėjo net ir užduodant paprasčiausius klausimus.

14Ieškovo atstovas adv. p. R. K. palaikė ieškinį jame išdėstytais pagrindais. Nurodė, kad ieškovas negavo pinigų. Be to, atsakovas proceso metu buvo atvykęs asmeniškai pas jį (atstovą) nebūnant ieškovui ir siūlė 20 000 Lt už tą parduotą žemę. Paaiškino, kad ieškovas neturi sąskaitos, todėl jie neturėjo galimybės jam šitų pinigų pervesti. Apie žemės pardavimą ieškovui nebuvo pranešta. Sužinojo visai netyčia, nes atsakovas pateikė pareiškimą teismui dėl rūpybos, buvo pateikti dokumentai apie visą esamą ieškovo turtą ir ten buvo nurodyti žemės sklypai, kurie dar priklausė ieškovui, t.y. neteisinga informacija pateikta teismui. Jis (atstovas) prieš posėdį nutarė išsitraukti aktualius išrašus ir pamatė visą padėtį, kad vienas sklypas jau nebepriklauso ieškovui, t.y. buvo parduotas. Tai buvo 2015 m. vasario mėn. Tada jis kreipėsi į atstovaujamąjį, kuris pasakė, kad vieną kartą buvo notarinėje kontoroje, nes jam buvo paaiškinta, kad reikia nuvažiuoti į notarinę kontorą dėl pensijos padidinimo. Atsakovas aiškino ieškovui, kad jo išlaikymui trūksta pinigų ir nori padidinti jo pensiją. Ieškovas vieną kartą sako, kad pasirašinėjo, kitą kartą – kad nepamena. Nepasakė, kada tai buvo. Buvo tuo pačiu metu pas notarę buvo sudarytas ir testamentas. Įgaliojimo neginčija. Įgaliojimas išrašytas ir testamentas sudarytas po 4 dienų gyvenimo su atsakovu rodo, kad buvo siekiama užvaldyti turtą ir pasigerinti savo materialinę padėtį kitų sąskaita. Giminės perėmus ieškovą jis neturėjo nei vieno cento, nei dokumentų, tik drabužius ant savęs.

15Atsakovas S. V. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad lietuviškai neskaito. Perskaityti gali, bet ne viską supranta. Ieškovas pas jį pradėjo gyventi nuo 2014 m. rugsėjo 18 d. Ieškovas nėra jo giminaitis. Jį jam atvežė kažkokia moteris, nes ieškovas jai pasakė, kad nori pas atsakovą. Iki tol ieškovas penkis mėnesius gyveno pas tą moterį. Ji pas ieškovą surado atsakovo telefono numerį, paklausė, kas tas Sergej, o ieškovas atsakė, kad pažįstamas ir tegu paskambina, nes nori pas jį. Ieškovą pažįsta jau 10 metų. Iš ieškovo jis pirko malkas. Jis gyvena Pilaitėje nuosavame name. Kai su ieškovu susipažino turėjo kitą namą, kur buvo tik krosninis šildymas. Kai ieškovą jam atvežė nematė jokios problemos. Jis jau pensijoje, todėl manė, kad laisvai gali visą dieną su ieškovu prabūti. Sutiko jį priimti ir prižiūrėti. Įgaliojimą duoti pasiūlė pats ieškovas, kad atiduotų palikimą už tai, kad jį atsakovas prižiūri. Suprato įgaliojimo turinį. Žinojo, kad įgaliojimas dėl konkretaus turto pardavimo. Nežinojo prieš dešimt metų, kad jo mažesnė dalis žemės sklypo yra ieškovo žemės sklypo dalyje.Apie atsakovo turtinę padėtį sužinojo 2006 metais. Nutarė parduoti ir ieškovo dalį, nes jo (atsakovo) dalis labai maža ir taip jos niekas nepirktų. Klausė ieškovo ar gali parduoti, ieškovas sutiko. Trečiuosius asmenis surado per paduotą skelbimą internete. Skelbimą dėjo 27 000 Lt kainai, o suderėjo 25 000 Lt. Ieškovas sakė spręsti dėl kainos savo nuožiūra. Pinigus gavo eurais iki sandorio sudarymo. Kai pardavė klausė ieškovo kaip dalis pinigus. Jis atsakė, kad jam nereikia šitų pinigų, jam užtenka pensijos. Ieškovas pas jį pragyveno penkis mėnesius ir pasiūlė jam nustatyti rūpybą, jis sutiko. Nuvažiavo pas advokatą, ten irgi sutiko. Tačiau jau teisme pasakė, kodėl ne giminaitis. Rūpybos byla prasidėjo 2014 m. gruodžio mėnesį. Pirmas posėdis įvyko sausio 15 d., jis buvo atidėtas, nes nebuvo giminaičių. Pardavė žemės sklypą, nes buvo atsidarę pirkėjai, o juo sunku surasti, niekas neperka žemės. Atvykę giminaičiai visi penki atsisakė būti ieškovo rūpintojais. Tada ieškovą paguldė į ligoninę ir atėjo pranešimas, kad pareiškimas atsiimtas. Ieškovas pensiją gaudavo pats. Ieškovas miško pirkėjų nebuvo susitikęs. Testamento sudarymas buvo paties ieškovo sprendimas.

16Atsakovo atstovė adv. J. V. nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas. Ginčas dėl pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu. Tokius sandorius galima sudaryti asmeniškai arba per atstovus. Atsakovas pasirašė sandorį turėdamas ieškovo suteiktą įgaliojimą. Įgaliojimas nėra ginčijamas. Ieškovas nedalyvavo pas notarą tvirtinant sandorį, tačiau tai nėra jokia apgaulė ar aplinkybė sandorį pripažinti negaliojančiu. Atsakovas turėjo notariškai patvirtintą įgaliojimą. Testamento sudarymas tą pačią dieną nieko neįrodo. Nėra informacijos, kad testamentu turtas paliekamas atsakovui. Finansinis suinteresuotumas ir apgaulė yra skirtingi. Pinigai turėjo būti ir buvo skirti ieškovo išlaikymui. Nėra įrodymų dėl apgaulės. Ieškinys reiškiamas dėl viso sandorio pripažinimo negaliojančiu, tačiau viena dalis turto yra ir atsakovo. Jokių įrodymų dėl nematerialinės žalos atlyginimo nepateikta. Visi dokumentai surašyti tinkamai, sandoris yra teisėtas ir nėra pagrindo jį anuliuoti.

17Trečias asmuo F. I. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad įsigijo teisėtai, visi dokumentai buvo tvarkoje. Jis užsiima miškais. Susirado per skelbimą. Pasiūlė savo kainą. Prieš tai buvo padaręs 4-5 sandorius. Pinigus sumokėjo prieš sudarant sandorį pavedimu. Matė įgaliojimą. Notarė pasakė, kad viskas tvarkoje ir tik tada pervedė. Buvo nuvykęs į sklypą.

18Trečiojo asmens atstovė adv. I. L. nurodė, kad sandoris sudarytas pagal ieškovo išduotą įgaliojimą atsakovui. Ieškovas išreiškė savo valią suteikdamas teisę parduoti jam priklausančią turto dalį. Ieškovas neginčija įgaliojimo, t.y. fakto, kad išreiškė valią parduoti nuosavybę. Atsakovas veikė teisėtai ir turėjo pagrindą sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį. Iš ieškinio teisinių motyvų matyti, kad sandoris ginčijamas kaip sudarytas dėl apgaulės. Tačiau nėra nei vieno motyvo, kuo ta apgaulė pasireiškė. Tretieji asmenys yra sąžiningi įgijėjai ir iš jų turtas negali būti išreikalautas.

19Notarė D. Š. nurodė, kad prisimena kaip buvo išduotas įgaliojimas. Buvo užsirašyta telefonu, paskirtas laikas. Ieškovas atvyko su atsakovu. Visada, kai kreipiasi vyresnio amžiaus žmogus ir norintis parduoti turtą, bendrauja žymiai daugiau. Jis norėjo padaryti įgaliojimą dėl konkretaus turto pardavimo. Neprisimena, ar buvo tartasi iš anksto dėl testamento patvirtinimo. Su ieškovu bendravo rusiškai. Jis sakė, kad sūnus yra miręs, sudegė jo namas, neturi kur gyventi ir gyvena pas V.. P. G. registre, kad tikrai sūnus yra miręs. Tada, kada ji aiškino ar tikrai nori parduoti, ieškovas linksėjo galvą, su viskuo sutiko, nurodė, kad pasitiki. Vertėją kviečia tada, kada pareiškia norą. Jei pasitiki notaro vertimu, tai nekviečia. Jai dar pateikė medicininę pažymą, kad demencijos nėra, orientuojasi. Atsakovo nepažįsta, tik kaip klientą. Ieškovas neprašo įgaliojimo pripažinti negaliojančiu, todėl darytina išvada, kad jis laiko įgaliojimą galiojančiu. Tuo metu matyt santykiai buvo geri ir su viskuo sutiko.

20Trečias asmuo A. I. į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą pranešta tinkamai, teismo posėdyje dalyvavo jos atstovė, todėl byla išnagrinėta jai nedalyvaujant(( - ).).

21Ieškinys tenkintinas iš dalies.

22Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 22 d. įgaliojimu, patvirtintu Vilniaus m. 6-ojo notarų biuro notarės D. Š. (reg. Nr. 8011), ieškovas G. Z. įgaliojo atsakovą S. V. parduoti už kainą ir sąlygomis savo nuožiūra jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusią dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančią Vilniaus r. sav., Zujūnų sen., ( - ).. Įgaliojime pažymėta, kad įgaliojimo tekstas įgaliotojo prašymu notaro buvo perskaitytas ir išverstas į jam suprantamą rusų kalbą, atliekamo notarinio veiksmo prasmė ir pasekmės buvo išaiškintos, įgaliojimo tekstas suprastas dėl turinio, pasekmių ir, kaip atitinkantis jo valią bei tikruosius ketinimus, priimtas bei pasirašytas; įgaliotojas vertėjo dalyvavimo nepageidavo (b.l. 51-52). Įgaliojimas buvo įregistruotas Įgaliojimų registre (b.l. 53). Įgaliojimo sudarymo metu notarei buvo pateikti ieškovo G. Z. medicininiai dokumentai, kad jis blogai girdi, tačiau yra prieinamas kontaktui, orientuotas, į klausimus atsako prasmingai, pinigus supranta, skaičiuoja gerai (b.l. 108). Tą pačią dieną minėtame notarų biure ieškovas patvirtino ir savo sudarytą testamentą (b.l. 111), tačiau duomenų apie jo turinį byloje nepateikta.

23Atsakovas S. V., veikdamas savo vardu ir atstovaudamas ieškovą G. Z. pagal minėtą įgaliojimą, 2015 m. vasario 6 d. su trečiuoju asmeniu F. I., kuris sklypą įsigijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su sutuoktine A. I., sudarė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą Vilniaus m. 44-ojo notaro biuro notarės I. D. (notarinio registro Nr. ID-184), dėl žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas Nr. ( - ), esančio Vilniaus r. sav., ( - ). (b.l. 40-48).

24Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad iki 2015-02-06 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ieškovui priklausė 273/341 dalys, o atsakovui 68/341 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio Vilniaus r. sav., Zujūnų sen., ( - ). (b.l. 49‑50).

25Šios bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2014-12-08 kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą su pareiškimu dėl rūpybos jam nustatymo ir prašymu rūpintoju paskirti (šioje byloje atsakovą) S. V., tačiau 2015-03-16 teismo nutartimi byla nutraukta G. Z. atsisakius nuo pareiškimo (b.l. 8).

26Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiu 2015-02-06 sandorį, sudarytą dėl žemės sklypo adresu Vilniaus r. sav., Zujūnų sen., ( - ). (kadastro Nr. 4110/0500:810 Buivydiškių k.v.), pirkimo-pardavimo dėl apgaulės (CK 1.91 str. 1 d.).

27Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas (Lietuvos A. T. 2010-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010).

28Sandoris civilinėje teisėje yra valios aktas, sąmoningai nukreiptas tam tikram teisiniam rezultatui pasiekti. Kiekvieno žmogaus valios veiksmo priežastis yra jo ūkiniai, ekonominiai, buitiniai, kultūriniai ir kiti poreikiai. Jie nulemia norą sudaryti sandorį. Šis žmogaus noras sudaryti sandorį vadinamas jo vidine valia, jai susidaryti svarbią reikšmę turi tikslas ir motyvai. Dvišaliam sandoriui sudaryti būtina, kad jo dalyviai išreikštų savo valią, kad jų valią žinotų kita sandorio šalis. Sandorio šalių valia turi būti išreiškiama įstatyme nustatyta forma. Šiuo atveju išorinės valios išreiškimas turi atitikti vidinį – tikrąjį valios turinį. Netiksliai arba iškreiptai išreiškus vidinės valios turinį, gali atsirasti kliūčių sudaryti sandorį arba kilti ginčų tarp sandorio dalyvių dėl jo galiojimo. Dėl šių priežasčių valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų.

29Lietuvos A. T. savo praktikoje yra pasisakęs, kad CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais ir pagal šią teisės normą apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sąlygomis, kokių jis siekia. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Č. v. H. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-609/2008; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. T. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-264/2013; kt.).

30Šalių valios autonomijos bei sutarčių sudarymo laisvės principai sutartiniuose civiliniuose teisiniuose santykiuose lemia šių santykių dalyvių pareigą įgyvendinant pasiektus abipusius susitarimus laikytis sulygtų sutarties sąlygų (pacta sunt servanda). Kita vertus, tiek sutartis, kaip jos šalių atitinkamų veiksmų teisinis pagrindas, tiek iš jos tarp šalių kilę sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai turi atitikti civiliniame įstatyme esančių imperatyviųjų teisės normų (ius cogens) reikalavimus. Tai reiškia, kad sutarties šalys yra laisvos susitarti dėl bet kokių joms priimtinų sutarties sąlygų, taip pat gali savarankiškai nuspręsti, kokia forma sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties turinio sąlygas ar sutarties formą nustato imperatyviosios teisės normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka, teisės principai. Pirma, tam, kad sutartis galiotų, šalys turi susitarti dėl visų esminių jos sąlygų (CK 6.162 straipsnis). Antra, sutarties dalykas neturi prieštarauti imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.157 straipsnis), t. y. tam, kad prievolė galiotų, ji turi atitikti įstatymo reikalavimus (CK 6.3 straipsnio 3, 4 dalys).

31Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. individuali įmonė „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010, remdamasi teismų formuojama praktika, pvz., Lietuvos A. T. 2008 m. balandžio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje UAB „NT Service“ v. SIA „R. T. Network“, bylos Nr. 3K-3-231/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „ Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010), konstatavo, kad konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygų išaiškinimas, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimas. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad, nors esant lingvistinės sutarties teksto reikšmės ir šalių tikrųjų ketinimų skirtumui, pirmenybę reikia teikti šalių ketinimams, kuriuos šalys, sudarydamos sutartį, turėjo omenyje, tačiau šio principo nereikėtų pernelyg suabsoliutinti. Jeigu šalių ketinimai nesutampa, didesnę reikšmę turi sutarties tekstas, todėl svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę.

32Faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialines teisės normas ginčo santykiams reglamentuoti. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (( - ) str.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (( - ) str. 1 d.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu yra teisėjo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teisėjui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos A. T. jurisprudencijoje buvo ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (LAT 2008-02-26 nutartis, civ. byla Nr. 3K-3-129/2008; 2008-04-04 nutartis civ. byla Nr. 3K-3-156/2008, 2009-10-05 nutartis civ. byla Nr. 3K-3-378/2009, 2009-11-24 nutartis civ.byla Nr. 3K-3-526/2009 ir kt.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (( - ) str. 1d.). Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais ir jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (( - ) str.) (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2009; 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009 ir kt.).

33Teismas analizuoja šalių išdėstytas faktines aplinkybes procesiniuose dokumentuose ir teisme, ir gretina jas su rašytiniais įrodymais byloje ir taip pat išnagrinėtoje civ.byloje Nr.e2-626-855/2015 esančiais duomenimis(LITEKO sistema).

34Teisme atsakovas paaiškino,kad „...Ieškovas pas jį pradėjo gyventi nuo 2014 m. rugsėjo 18 d. Ieškovas nėra jo giminaitis. Jį jam atvežė kažkokia moteris, nes ieškovas jai pasakė, kad nori pas atsakovą. Iki tol ieškovas penkis mėnesius gyveno pas tą moterį. Ji pas ieškovą surado atsakovo telefono numerį, paklausė, kas tas Sergej, o ieškovas atsakė, kad pažįstamas ir tegu paskambina, nes nori pas jį. Ieškovą pažįsta jau 10 metų. Iš ieškovo jis pirko malkas.“

35Ieškovas oficialiai įgijo nuosavybę ginčo miškui 2014-10-03(b.l.14).Teisę į minėtą ginčo mišką ieškovas įgijo 2012-08-17.

36Atsakovas į ginčo sklypo dalį įgijo pagal testamentą 2013-11-28(b.l.14).

37Tretysis asmuo-notarė teisme paaiškino,kad atsakovą pažįsta,kaip klientą.Jis galėjo telefonu užsirašyti priėmimui.Šeštadienį ir sekmadienį yra nedarbo dienos.

382014-09-22 buvo surašytas įgaliojimas(b.l.28-29) ir tą pačią dieną testamentas,kuriuo ieškovas savo turtą surašymo dienai paliko po mirties atsakovui(b.l.111),apie ką atsakovas ir notarė patvirtino teisme.

39Tą pačią dieną atsakovas įgaliojimo surašymo metu pateikė notarei 2014-09-16 medicinos dokumentų išrašą,kuriame nurodyta,kad ieškovas gali pats save apsitarnauti,bet blogai girdi.Į klausimus atsako sąmoningai...Gali būti patalpintas Paberžės globos namuose“.(b.l.107-108).

402014-09-18 buvo ketvirta savaitės diena.Tai reiškia,kad atsakovas tą pačią dieną,kai pas jį buvo atvežtas ieškovas arba sekančią dieną gavo ieškovo sutikimą parduoti pastarojo žemės sklypą ir kreipėsi dėl įgaliojimo išdavimo pas notarą.Taip pat ieškovas tuo pačiu metu turėjo apsispręsti po savo mirties likusį turtą perleisti atsakovui,t.y.surašyti testamentą.

412014-09-22 buvo pirma savaitės diena.Taigi,atsakovas per 1 parą arba dvi dienas įgavo ieškovo pasitikėjimą tokia apimtimi,kad ieškovas sutiko sudaryti testamentą ir sutiko „parduoti už kainą ir sąlygomis savo(teismo pastaba-atsakovo)nuožiūra man asmeninės nuosavybės priklausančią žemės sklypo dalį...“,tame tarpe „sudaryti ...pirkimo-pardavimo ar dovanojimo sutartis,...esant reikalui duoti sutikimus pirkėjui įkeisti minėtą turtą galutinai neatsiskaičius,savo nuožiūra grynais ar pavedimu gauti pinigus už parduotą turtą...“.(b.l.28,sutarties tekstas).Paskutinis sutarties sakinys-„Įgaliotojas vertėjo dalyvavimo nepageidauja“.

42Gavęs minėtą įgaliojimą atsakovas pats įgavo galimybę įregistruoti ieškovo nuosavybę VĮ Registrų centre,kas ir buvo padaryta 2014-10-03.

432014-11-27 atsakovas su ieškovu sudarė sutartį su advokatu dėl rūpybos nustatymo ieškovui(b.l.132).Pareiškimas buvo surašytas 2014-12-01 ir duotas pasirašyti ieškovui(b.l.1 33).2014-12-04 atsakovas gavo pažymą,kad gali būti globėju(b.l.134).2014-12-08 Vilniaus rajono apylinkės teismą pasiekė pareiškimas dėl rūpybos nustatymo ieškovui,kur procesiniuose dokumentuose žemės savininku nurodomas ieškovas.2015-01-20 pareiškėjas patikslino pareiškimą įtraukdamas į bylą savo giminaičius(b.l.133).2015-02-26 teismo posėdyje ieškovas pareiškė,kad nesutinka,kad jam būtų paskirta rūpyba(duomenys iš bylos LITEKO sistemoje).2015-03-16 teismas bylą nutraukė(b.l.135).Teismas turi pagrindą padaryti prielaidą,kad ieškovas nesuprato dėl ko pasirašė sutartyje dėl atstovavimo su advokatu ir po pareiškimais.

44Pagal atsakovo paaiškinimą teisme seka,kad ieškovas pats,prieš dvi dienas iki tos dienos kai atvyko pas atsakovą(2014-09-18) pasirūpino nuvykti į Vilniaus rajono centrinę polikliniką(Laisvės pr.76,Vilniuje) iš Vilniaus rajono ir gauti medicininę pažymą(kurią davė atsakovui 2014-09-18-2014-09-22),ir atvykęs pas atsakovą pats pasisiūlė atiduoti palikimą ir parduoti žemės sklypą už tai,kad atsakovas jį prižiūri.

45Tokiu būdu pagal atsakovo pateiktus paaiškinimus sektų,kad žmogus(ieškovas), po to,kai sudegė jo namai,esant realiai sunkiai sitaucijai,t.y. neturėdamas realios gyvenamosios vietos ir kuris teisme negalėjo bent kiek suprantamai paaiškinti buvusių aplinkybių,kuris iš esmės net pagal jo elgesį teisme objektyviai nesugebėjo adekvačiai įvertinti paprasčiausių klausimų,susijusių su buvusiais sandoriais,kad juos galima butų suprasti pažodžiui,o ne iš konteksto(apklausos garso įrašas),surado pats atsitiktinai asmenį,kuris jam gali būti tik pažįstamas ir pasiūlė už priežiūrą visą savo turtą tiek iki mirties,tiek po mirties.Negana to,ieškovas,kaip minėta aukščiau,“apdairiai“ paėmė minėtą pažymą,kuri vėliau teikiama ir notarui,ir teismui.

46Taip pat teismui akivaizdu,kad įgaliojimo turinį ir esmę dėl įgaliotinio veiksmų surašė teisininkas,t.y.notaras arba notaras su atsakovu,nes pats ieškovas to padaryti dėl savo išsilavinimo ir gebėjimų negalėjo.Taip pat teismas turi pagrindą padaryti tikėtiną prielaidą,kad įgaliojimo turinys buvo išanksto surašytas,o ne „specialiai sukurtas“ konkrečiam įgaliojimui 2014-09-22.

47Lietuvos A. T. konstatuota, kad Civilinio kodekso 1.91 str. 1 d. viena iš priežasčių sandoriui pripažinti negaliojančiu, yra sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių sunkių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, kai kita sandorio šalis, žinodama apie tokias aplinkybes, savanaudiškai jomis pasinaudojo. Sandoris aptartu pagrindu gali būti pripažintas negaliojančiu, kai nustatoma Civilinio kodekso 1.91 str. įtvirtinta nurodytų faktų visuma (Lietuvos A. T. 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008; 2009 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2009). Sandorį pripažinti negaliojančiu šiuo pagrindu galima tik esant šioms sąlygoms: 1) susidėjus nepriklausomoms nuo kitos sandorio šalies aplinkybėms, dėl kurių asmuo buvo priverstas sudaryti sandorį aiškiai nenaudingomis sąlygomis; 2) kitai sandorio šaliai žinant apie šias aplinkybes bei jomis pasinaudojant, primetant kitai sandorio šaliai savo valią (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008; 2009 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2009, 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2012).

48Buvusi ieškovo faktinė situacija buvo realiai sunki,kas akivaizdu,nes ieškovas realiai neturėjo kur gyventi dėl sudegusio namo.Teismas mato,kad atsakovas išanksto ruošėsi paveikti ieškovą taip,kad šis sutiktų surašyti įgaliojimą dėl jo turto,ką patvirtina 2014-09-16 gydytojo pažyma,kuri buvo skirta notariniam veiksmui atlikti.Teismas daro išvadą,kad ieškovas pats sąmoningai(taip apdairiai)to nepadarytų.

49Pats atsakovas nurodo,kad ieškovas pasisiūlė už tai,kad gyvens pas jį parduoti turtą.Teismas laiko,kad atsakovas nepagrindė ir neįrodė ieškovo laisvą valią sudaryti įgaliojimą ir testamentą.Tokią teismo išvadą patvirtina įgaliojimo surašymo aplinkybės,kai ieškovas turėjo priimti sprendimą per 1-2 dienas,kas yra savo valios primetimas sandorio šaliai susidarius sunkioms aplinkybėms.

50Sandorio nenaudingumas yra daugiau kaip akivaizdus,kas seka iš įgaliojimo turinio.Įgaliotasis asmuo savo nuožiūra galėjo neatlygintinai padovanoti,parduoti už bet kokią kainą,įkeisti be piniginio užstato turtą,kuris objektyiai yra vertingas(jo kaina buvo dešimtys tūkstančių litų),kas yra tiesioginis leidimas ieškovo turtu disponuoti ne ieškovo naudai.

51Sutartyje nurodyta, jog sutarties tekstas balsiai perskaitytas, išverstas į rusų kalbą, sutarties šalių suprastas, teisinės pasekmės išaiškintos; sutartis pasirašyta. Teismas abejoja,kad teisinės pasekmės buvo išaiškintos ir ieškovo suprastos,nes aiškinant pažodžiui normalių ir net mažiau vidutinių gebėjimų asmeniui,turėtų būti aišku,kad ieškovas perduoda turtą atsakovui ,o atsakovas prisiima įsipareigojimus ne tik parduoti turtą savo nuožiūra,o ne ieškovo naudai ir dar jį perleisti neatlygintinai,kas yra objektyviai nenaudingaNotaras ir atsakovas turėjo suprasti,kad ieškovas leidžia disponuoti atsakovui savo turtu ir už tai atsakovas neturi prievolės veikti ieškovo naudai,t.y.savo išimtine nuožiūra.Todėl notaro paaiškinimus teismas vertina kritiškai,nes jis buvo suinteresuotas,kad atsakovas pas jį sudarinėtų kuo daugiau sandorių,nes už kiekvieną iš jų jis gaudavo atlygį,nepriklausomai kieno interesais sandoris sudaromas,kas matyti iš šio sandorio turinio.

52CK 6.760 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įgaliotinis privalo įvykdyti jam duotą pavedimą sąžiningai ir rūpestingai, kad įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojo interesus, bei vengti savo asmeninių interesų konflikto su įgaliotojo interesais. Atstovo pareiga veikti kuo naudingiausiu atstovaujamajam būdu ir draudimas atlikti veiksmus savo naudai konstatuoti ir formuojant teismų praktiką (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2009 m. kovo mėn. 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2009, 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2008; 2008 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2008; 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2004; ir kt.). AT praktika laikosi nuostatos, kad įgaliotiniui suteikimas teisės parduoti turtą savo nuožiūra už bet kokią kainą nereiškia, jog tokia įgalinimų apimtis suteikia įgaliotinio teisę veikiant įgaliotojo vardu vadovautis absoliučiai nevaržomo elgesio laisvės principu, jog išnyksta pagrindas vykdyti tokias esmines įgaliotinio pareigas kaip bendradarbiavimas su įgaliotoju, informacijos perdavimas, ataskaitos teikimas, veiksmų suderinimas su įgaliotoju ir pan.. Be to, įgaliotojo interesų pažeidimas galimas ir veikiant įgaliojimo ribose, t. y. neviršijant įgaliojimų suteiktų įgalinimų apimties bei turinio, bet nesilaikant arba pažeidžiant kitas įgaliotinio pareigas įgaliotojui (pvz., pareiga teikti informaciją, ataskaitas apie veiklą, pranešti apie pavedimo įvykdymo rezultatus), arba pažeidžiant esminius atstovavimo teisinių santykių principus (pvz., buvimo lojaliam įgaliotojo atžvilgiu, pagarbos jo interesams principai).

53Šių principų išaiškinimas sandorio šalims yra notaro pareiga.Todėl surašymas tokio turinio įgaliojimo prieštarauja minėto straipsnio nuostatai ir teismų praktikai aiškinant šio straipsnio turinį.

54Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovui galiojo bendroji įstatyminė pareiga vengti interesų konflikto, nesudaryti sandorio nežinant ieškovui.Kad ieškovas nebuvo informuojamas apie atsakovo veiksmus patvirtino ieškovas ir pats atsakovas.Maža to,atsakovas pinigus pasisavino.Atsakovo paaiškinimas,kad ieškovui buvo nereikalingi pinigai ir jam užtenka pensijos yra vertinami kritiškai.

55Civilinio kodekso 1.91 straipsnyje nustatyta, kad dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusios šalies ieškinį. Apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens suklaidinimas dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių, kuris gali pasireikšti aktyviais veiksmais, taip pat nuslėpimu svarbių sandorio aplinkybių, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį.Lietuvos A. T. išaiškino, kad apgaule gali būti pripažintas ne tik klaidingų žinių pranešimas, bet ir svarbių aplinkybių nutylėjimas kitai šaliai, kad pastaroji sudarytų šį sandorį (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-614/2005, 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-760/2003).Turi būti vertinama, ar atsakovas, kaip ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties šalis, atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus-tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą,kad jo atliekami veiksmai yra ieškovo naudai, dėl kurių tretysis asmuo buvo paskatintas sudaryti tokį pirkimo-pardavimo sandorį, kokį iš tikrųjų siekė sudaryti su atsakovu.

56Tretysis asmuo patvirtino,kad ieškovo nėra matęs ir su juo nebendravo.Tretysis asmuo įsitikino,kad atsakovas veikia ieškovo vardu.

57Apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių. Apgaulė gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių (CK 1.91 str. 5 d.). Taigi dėl apgaulės sandorį galima pripažinti negaliojančiu, kai kito sandorio dalyvio ar šiam žinant, kito asmens apgaulė lėmė sandorio sudarymą, t. y. kai apgaulės veiksmus atliko kitas sandorio dalyvis ar šiam žinant – kitas asmuo, ir apgaulė lėmė sandorio sudarymą, t. y. nesant apgaulės, sandoris nebūtų sudarytas (Lietuvos A. T. 2007-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2007; 2013-09-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2013).

58Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes.

59Tuo pačiu metu atsakovas dėjo pastangas tapti ieškovo rūpintoju,bet į šią bylą buvo įtraukti ieškovo giminaičiai(2015-01-20).Kaip vėliau paaiškėjo,kad ieškovas ne tik nenorėjo,kad atsakovas būtų rūpintoju,bet ir buvo labai pasipiktinęs,kad nagrinėjama byla dėl rūpybos(2015-02-26 teismo posėdžio garso įrašas,duomenys iš LITEKO).

60Kaip tik tuo metu,t.y.2015-02-06 buvo sudaryta ginčo pirkimo-pardavimo sutartis.Todėl teismas turi pagrindą padaryti objektyvią prielaidą,kad atsakovas,manydamas,kad galimai netaps rūpintoju ir tai susiję su turto disponavimu kitais pagrindais negu pagal esamą įgaliojimą,neinformavęs ieškovo pardavė pastarojo turtą kartu su savo dalimi. Tuo pačiu metu ieškovas neketino parduoti niekam savo žemės sklypo.

61Ieškovo veiksmai sudarant 2015-02-06 sandorį dėl ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo laikytini pažeidžiančiais civilinių teisinių santykių subjektų prievolę veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 str.).Šis sandoris buvo nesąžiningas,išimtinai atsakovo interesais.Tai patvirtino atsakovas teisme,kai paaiškino,kad „nutarė parduoti ir ieškovo dalį, nes jo (atsakovo) dalis labai maža ir taip jos niekas nepirktų“.Tai yra akivaizdu,nes bendraturčių turto dalis bendroje dalinėje nuosavybėje nebuvo nustatyta,o jos nustatymas esant vieningam miškui labai problematiškas(tvora atitverti savo miško dalį gali būti brangesnė nei 0,68 ha miško)(CK 6.760 str.1,8 d.).

62Apibendrinant buvusią situaciją teismas daro išvadą,kad atsakovas atliko visus veiksmus ieškovo atžvilgiu nesąžiningai,ieškovas buvo priverstas ir suklaidintas pasirašyti sau nenaudingą įgaliojimą 2014-09-22 pas notarą.Atsakovas,neinformavęs ieškovo ir šiam nežinant pardavė pastarojo sklypą trečiajam asmeniui,kuris nebuvo informuotas,kad didesnės dalies turto savininkas žino apie parduodamą turtą,su tuo sutinka ir atsakovas veikia jo vardu,t.y.suklaidino ir tretyjį asmenį dėl sandorio šalies valios sudaryti sandorį(CK 2.134str.1d.),ir dar po to pasisavino sandorio pinigus.Įgaliojimo turėjimas nereiškia,kad įgaliotinis gali savo nuožiūra disponuoti įgaliojamojo turtu ir sudarinėti šiam nenaudingų sandorių nesivadovaujant įstatymo nuostatomis(CK 6.760 str.).

63Kaip minėta, byloje nustatyta, kad ginčo sandoris buvo nesąžiningas,neatitiko žemės savininko valios,sudarytas pažeidžiant ieškovo, kaip atstovaujamojo, interesus, pažeidžiant įstatyminį draudimą vengti savo interesu konflikto su įgaliotojo interesais. Palikus galioti sandorio dalį dėl atsakovo žemės dalies pardavimo trečiajam asmeniui, būtų pažeistos imperatyvios daiktinės teisės normos, reglamentuojančios disponavimą bendrąja nuosavybe esančiu turtu (LR CK 4.75, 4.79 str.). Todėl teismas ginčijamą 2015-02-06 sandorį turi pagrindą pripažinti negaliojančiu visa apimtimi.

64Dėl restitucijos taikymo

65LR CK 6.145 str. 1 d. numatyta, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintinas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Nekilnojamojo daikto (buto) pirkimo-pardavimo sandorį (sutartį) pripažinus negaliojančiu, pagrindas, kuriuo tretysis asmuo įgijo nuosavybės teisę į ieškovo ir atsakovo nekilnojamąjį turtą, išnyko, todėl konstatuotina, kad įgaliotinio atsakovo neteisėtų veiksmų pasekmėje įgytą turtą tretysis asmuo disponuoja be teisinio pagrindo ir turi jį grąžinti teisėtiems savininkams(Civilinė byla Nr. 2A-1733-560/2011). Pagrindų nagrinėjamu atveju netaikyti restitucijos nenustatyta(Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2005; 2006 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-619/2006; 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013; kt.).

66CK 6.222 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai grąžinimas natūra yra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams.Šiuo atveju turtą įmanoma gražinti natūra,o atsakovas privalo gražinti sandoriu gautus pinigus trečiajam asmeniui.Tokiu būdu šalys pateks į status quo situaciją,t.y.grįš į būseną iki sandorio sudarymo.

67Dėl palūkanų

68Ieškovo reikalavimas priteisti palūkanas nuo žemės sklypo vertės taikant restituciją natūra yra netenkinamas.

69Dėl neturtinės žalos atlyginimo

70Teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija yra kompensacinė - ja yra siekiama tik maksimaliai sušvelninti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusias negatyvias pasekmes, tačiau ji negali nukentėjusiojo asmens grąžinti į pradinę padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Ieškovas nurodė, kad neturtinę žalą patyrė dėl dvasinio sukrėtimo,dėl ko buvo paguldytas į ligoninę.Prašo priteisti 1000 eurų žalos atlyginimo.

71Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. nustatydamas neturtinės žalos dydį,teismas atsižvelgia į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

72Įvertinus bylos aplinkybes ir ieškovo elgesį teisminio nagrinėjimo metu(garso įrašai teismo posėdžio metu),teismas daro išvadą,kad ieškovas realiai patyrė dvasinį sukrėtimą dėl atsakovo veiksmų jo atžvilgiu tiek teismo metu,tiek ir iki teisminio bylos nagrinėjimo.Tačiau ieškovas neįrodė,kad dėl to jis buvo paguldytas į ligoninę.Todėl teismas laiko protingu ir teisingu priteisti iš atsakovo ieškovui 300 eurų neturtinės žalos atlyginimo,kurią šis realiai gali sumokėti ieškovui(CK 1.5str.).

73Ieškovas G. Z. už pareikštą ieškinį sumokėjo 41,00 Eur žyminį mokestį (b.l. 13), taip pat patyrė 500,00 Eur teisinių paslaugų išlaidų (b.l. 125-126).

74Atsakovas S. V. bylos nagrinėjimo metu patyrė 500,00 Eur teisinių paslaugų išlaidų (b.l. 30-31, 123-124).

75Tretieji asmenys F. I. ir A. I. bylos nagrinėjimo metu patyrė 1 542,75 Eur teisinių paslaugų išlaidų (b.l. 65-70, 116-122).

76Procesinių dokumentų siuntimo paštu išlaidos sudaro 4,88 Eur, kurios priteisiamos iš atskovo valstybei (CPK 92, 96 str.) (b.l. 1).

77Ieškinį patenkinus pagrindine dalimi dėl sandorio negaliojimo iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovui,viso 541 eurų sumai(CPK 88,93str.).

78Priteisti iš atsakovo trečiajam asmeniui 1542,75 eurų bylinėjimosi išlaidų(CPK 88,93str.).

79Vadovaudamasis CPK 88,93,96,178,185,259-260, 263–270 str., teismas

Nutarė

80Ieškinį tenkinti iš dalies.

81Pripažinti negaliojančia 2015-02-06 pirkimo-pardavimo sutartį,registro Nr.I2-184,sudarytą dėl žemės sklypo adresu Vilniaus r. sav., Zujūnų sen., Girulių k.,unikalus Nr. ( - ),kadastro Nr. 4110/0500:810 (Buivydiškių k.v.) pirkimo-pardavimo.

82Priteisti iš atsakovo S. V. (a.k. ( - ) 300 eur(tris šimtus eurų) neturtinės žalos ieškovui G. Z.(a.k.2808230735).

83Iš atsakovo S. V. (a.k. ( - ) priteisiama F. I.(a.k( - ) 7240,50 eur(septynis tūkstančius du šimtus keturiasdešimt eurų 50 ct),gautus pagal 2015-02-06 pirkimo-pardavimo sutartį.

84Kitoje dalyje ieškinys netenkinamas.

85Priteisti iš atsakovo S. V. (a.k. ( - ) 541 eur(penkis šimtus keturiasdešimt vieną eur) bylinėjimosi išlaidų ieškovui G. Z.(a.k.2808230735).

86Priteisti iš atsakovo S. V. (a.k. ( - ) 1542,75 eur(vieną tūkstantį penkis šimtus keturiasdešimt du eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų F. I.(a.k( - )

87Priteisti iš atsakovo S. V. (a.k. ( - ) 4,88 Eur (keturi eurai 88 ct) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. ( - ), įmokos kodas 5660).

88Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

1. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas... 2. teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. Z. ieškinį... 3. ieškovas G. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo:... 4. 1) pripažinti 2015-02-06 sandorį sudarytą dėl žemės sklypo adresu... 5. 2) taikyti restituciją ir gražinti ieškovui G. Z. priklausantį turtą;... 6. 3) dėl ieškovo patirtų dvasinių išgyvenimų priteisti iš atsakovo 1 000... 7. 4) priteisti ieškovui iš atsakovo palūkanas nuo ieškovo žemės sklypo... 8. 5) priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 2-4).... 9. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas nuosavybės teise valdė 2,7300 ha miškų... 10. A. S. V. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko (b.l. 22-26). Nurodė, kad ieškovo... 11. Tretieji asmenys F. I. ir A. I. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko (b.l.... 12. Tretysis asmuo notarė D. Š. atsiliepime nurodė, kad dėl ieškovo motyvų... 13. Teismo posėdžio metu ieškovas G. Z. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad... 14. Ieškovo atstovas adv. p. R. K. palaikė ieškinį jame išdėstytais... 15. Atsakovas S. V. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad lietuviškai neskaito.... 16. Atsakovo atstovė adv. J. V. nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas ir... 17. Trečias asmuo F. I. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad įsigijo teisėtai,... 18. Trečiojo asmens atstovė adv. I. L. nurodė, kad sandoris sudarytas pagal... 19. Notarė D. Š. nurodė, kad prisimena kaip buvo išduotas įgaliojimas. Buvo... 20. Trečias asmuo A. I. į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą... 21. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 22. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 22 d.... 23. Atsakovas S. V., veikdamas savo vardu ir atstovaudamas ieškovą G. Z. pagal... 24. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta,... 25. Šios bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis... 26. Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiu 2015-02-06 sandorį, sudarytą... 27. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose... 28. Sandoris civilinėje teisėje yra valios aktas, sąmoningai nukreiptas tam... 29. Lietuvos A. T. savo praktikoje yra pasisakęs, kad CK 1.91 straipsnyje... 30. Šalių valios autonomijos bei sutarčių sudarymo laisvės principai... 31. Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2010... 32. Faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos... 33. Teismas analizuoja šalių išdėstytas faktines aplinkybes procesiniuose... 34. Teisme atsakovas paaiškino,kad „...Ieškovas pas jį pradėjo gyventi nuo... 35. Ieškovas oficialiai įgijo nuosavybę ginčo miškui 2014-10-03(b.l.14).Teisę... 36. Atsakovas į ginčo sklypo dalį įgijo pagal testamentą 2013-11-28(b.l.14).... 37. Tretysis asmuo-notarė teisme paaiškino,kad atsakovą pažįsta,kaip... 38. 2014-09-22 buvo surašytas įgaliojimas(b.l.28-29) ir tą pačią dieną... 39. Tą pačią dieną atsakovas įgaliojimo surašymo metu pateikė notarei... 40. 2014-09-18 buvo ketvirta savaitės diena.Tai reiškia,kad atsakovas tą pačią... 41. 2014-09-22 buvo pirma savaitės diena.Taigi,atsakovas per 1 parą arba dvi... 42. Gavęs minėtą įgaliojimą atsakovas pats įgavo galimybę įregistruoti... 43. 2014-11-27 atsakovas su ieškovu sudarė sutartį su advokatu dėl rūpybos... 44. Pagal atsakovo paaiškinimą teisme seka,kad ieškovas pats,prieš dvi dienas... 45. Tokiu būdu pagal atsakovo pateiktus paaiškinimus sektų,kad... 46. Taip pat teismui akivaizdu,kad įgaliojimo turinį ir esmę dėl įgaliotinio... 47. Lietuvos A. T. konstatuota, kad Civilinio kodekso 1.91 str. 1 d. viena iš... 48. Buvusi ieškovo faktinė situacija buvo realiai sunki,kas akivaizdu,nes... 49. Pats atsakovas nurodo,kad ieškovas pasisiūlė už tai,kad gyvens pas jį... 50. Sandorio nenaudingumas yra daugiau kaip akivaizdus,kas seka iš įgaliojimo... 51. Sutartyje nurodyta, jog sutarties tekstas balsiai perskaitytas, išverstas į... 52. CK 6.760 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įgaliotinis privalo įvykdyti jam... 53. Šių principų išaiškinimas sandorio šalims yra notaro pareiga.Todėl... 54. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovui galiojo bendroji įstatyminė pareiga... 55. Civilinio kodekso 1.91 straipsnyje nustatyta, kad dėl apgaulės sudarytas... 56. Tretysis asmuo patvirtino,kad ieškovo nėra matęs ir su juo... 57. Apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens suklaidinimas dėl esminių... 58. Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal... 59. Tuo pačiu metu atsakovas dėjo pastangas tapti ieškovo rūpintoju,bet į... 60. Kaip tik tuo metu,t.y.2015-02-06 buvo sudaryta ginčo pirkimo-pardavimo... 61. Ieškovo veiksmai sudarant 2015-02-06 sandorį dėl ginčo žemės sklypo... 62. Apibendrinant buvusią situaciją teismas daro išvadą,kad atsakovas atliko... 63. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad ginčo sandoris buvo... 64. Dėl restitucijos taikymo... 65. LR CK 6.145 str. 1 d. numatyta, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo... 66. CK 6.222 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai grąžinimas... 67. Dėl palūkanų... 68. Ieškovo reikalavimas priteisti palūkanas nuo žemės sklypo vertės taikant... 69. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 70. Teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija yra kompensacinė -... 71. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK... 72. Įvertinus bylos aplinkybes ir ieškovo elgesį teisminio nagrinėjimo... 73. Ieškovas G. Z. už pareikštą ieškinį sumokėjo 41,00 Eur žyminį mokestį... 74. Atsakovas S. V. bylos nagrinėjimo metu patyrė 500,00 Eur teisinių paslaugų... 75. Tretieji asmenys F. I. ir A. I. bylos nagrinėjimo metu patyrė 1 542,75 Eur... 76. Procesinių dokumentų siuntimo paštu išlaidos sudaro 4,88 Eur, kurios... 77. Ieškinį patenkinus pagrindine dalimi dėl sandorio negaliojimo iš atsakovo... 78. Priteisti iš atsakovo trečiajam asmeniui 1542,75 eurų bylinėjimosi... 79. Vadovaudamasis CPK 88,93,96,178,185,259-260, 263–270 str., teismas... 80. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 81. Pripažinti negaliojančia 2015-02-06 pirkimo-pardavimo sutartį,registro... 82. Priteisti iš atsakovo S. V. (a.k. ( - ) 300 eur(tris šimtus eurų)... 83. Iš atsakovo S. V. (a.k. ( - ) priteisiama F. I.(a.k( - ) 7240,50 eur(septynis... 84. Kitoje dalyje ieškinys netenkinamas.... 85. Priteisti iš atsakovo S. V. (a.k. ( - ) 541 eur(penkis šimtus keturiasdešimt... 86. Priteisti iš atsakovo S. V. (a.k. ( - ) 1542,75 eur(vieną tūkstantį penkis... 87. Priteisti iš atsakovo S. V. (a.k. ( - ) 4,88 Eur (keturi eurai 88 ct) pašto... 88. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per...