Byla e2-100-464/2017
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovių uždarosios akcinės bendrovės SBSUN ir uždarosios akcinės bendrovės „Sun Industries“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-2102-852/2017 pagal ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei SBSUN ir uždarajai akcinei bendrovei „Sun Industries“ dėl skolos priteisimo,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė BKBKU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2016-09-14 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kuriame prašė: 1) priteisti solidariai iš atsakovių SBSUN UAB ir UAB „Sun Industries“ 359 174,37 Eur dydžio skolą; 2) priteisti solidariai iš atsakovių 7 proc. metines palūkanas už negrąžintą atsakovės SBSUN UAB paskolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti solidariai iš atsakovių 8,05 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždėti areštą atsakovių kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui, įskaitant atsakovėms priklausančias esamas ar būsimas pinigines lėšas atsakovių ir trečiųjų asmenų sąskaitose, taip pat turtinių teisių areštą.
  3. Ieškinio suma atsakovėms laikytina didelė, atsakovės vengia sumokėti įsiskolinimą ieškovei, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016-09-16 nutartimi ieškovės BKBKU „Vilniaus taupomoji kasa“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir nutarė areštuoti solidariai atsakovėms SBSUN UAB ir UAB „Sun Industries“ nuosavybės teise priklausantį ir pas jas ar trečiuosius asmenis esantį nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, taip pat turtines teises 333 038,22 Eur reikalavimo sumai, o jų nesant ar esant nepakankamai, areštuoti pas atsakoves ar trečiuosius asmenis esančias ir atsakovėms priklausančias teises; areštavus pinigines lėšas, leisti atsakovėms vykdyti privalomus mokėjimus į valstybės, savivaldybės, socialinio draudimo bei sveikatos fondo biudžetus, išmokėti darbo užmokestį, atsiskaityti su ieškove; surasti ir aprašyti areštuojamą nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą, turtines teises ir / ar pinigines lėšas pavesti ieškovės pasirinktam, atsakovių turto buvimo ir / arba jų gyvenamojoje vietoje veikiančiam antstoliui.
  2. Teismas padarė išvadą, kad abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos yra nustatytos. Ieškovė pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą bei dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimą, pateikė jos reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė bus nustatyta išnagrinėjus bylą iš esmės, todėl įvertino ieškinį yra preliminariai pagrįstą.
  3. Dėl antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui teismas sprendė atsižvelgdamas į didelę reikalavimo sumą, savaime padidinančią sprendimo neįvykdymo riziką, bei į tai, kad nesama duomenų apie atsakovių finansinę padėtį, išskyrus faktą apie Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje Nr. e2-20374-872/2015 atsakovei SBSUN UAB jau taikytą turto areštą. Ieškinio priedai patvirtina, kad atsakovėms buvo pranešta apie jų pareigą grąžinti skolą ieškovei, jos šios pareigos geranoriškai neįvykdė. Tokios aplinkybės leido teismui konstatuoti, jog atsakovės galimai veikia nesąžiningai ir dėl to taip pat atsiranda reali grėsmė, kad be ieškinio užtikrinimo priemonių atsakovės galės sumažinti savo mokumą, perleisti joms priklausantį turtą ar pinigines lėšas tretiesiems asmenims.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
  1. Atsakovės SBSUN UAB ir UAB „Sun Industries“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016-09-16 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovėms atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas netinkamai įvertino ieškovės ieškinio pagrįstumą. Ieškovei buvo pateiktas ne vienas prašymas (pasiūlymas), kuriuo ieškovei buvo siūloma grąžinti skolą ir (ar) kitaip ieškovės turimas reikalavimo teises į atsakoves, tačiau ieškovė vengė ir šiuo metu vengia bendradarbiauti su atsakovėmis bei jokios informacijos atsakovėms neteikia, nesudarydama jokių galimybių atsakovėms įvykdyti sutartį. Esant šioms aplinkybėms yra akivaizdu, kad išimtinai tik dėl ieškovės kaltės sutartis nebuvo vykdoma ir todėl nebuvo ir nėra jokio pagrindo taikyti atsakovėms laikinąsias apsaugos priemones dėl nesąžiningų ieškovės veiksmų.
    2. Nėra ir antrosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. SBSUN UAB yra sėkmingai veikianti įmonė, kuri nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, t. y. saulės elektrines, kurios pastoviai generuoja pinigines sumas ir yra pačios vertingos, o tai suponuoja išvadą, kad atsakovės ateityje neturės kliūčių įvykdyti galimai ieškovei palankų teismo sprendimą.
    3. Ieškovė nepateikė teismui duomenų apie atsakovių nemokumą, turto perleidimą ar slėpimą, įmonės administracijos ir savininkų slapstymąsi, buveinės pasikeitimą ir panašius veiksmus, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovės gali siekti apsunkinti būsimą teismo sprendimo įvykdymą.
    4. Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nemotyvuota, todėl neatitinka CPK 147 straipsnio 5 dalies 3 punkto reikalavimų. Nutartyje nepateikti teismo argumentai, susiję su ieškovės pareikšto ieškinio tikėtinu pagrįstumu.
    5. Klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėtas išimtine skubos tvarka, apie laikinųjų apsaugos priemonių klausimo nagrinėjimą nepranešus atsakovėms.
  1. Ieškovė BKBKU „Vilniaus taupomoji kasa“ atsiliepimu prašo Vilniaus apygardos teismo 2016-09-16 nutartį palikti nepakeistą, o atsakovių atskiruosius skundus atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Priešingai nei nurodo atsakovės, ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus. Prleiminariai įvertinus ieškovės įrodymus yra tikimybė, kad bus priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas.
    2. Tarp ieškovės ir atsakovės buvusios derybos dėl skolos grąžinimo yra vilkinamos ne dėl ieškovės, bet dėl atsakovių kaltės, atsakovėms nepateikiant prašomos informacijos ieškovei ir vengiant bendradarbiauti.Teiginiai, kad atsakovės siūlė skolą grąžinti, nepagrįsti, jokių kliūčių įvykdyti skolinius įsipareigojimus nėra, nes atsakovėms žinomi kredito unijos duomenys ir banko sąskaitos.
    3. Nagrinėjamu atveju ieškinio suma atsakovėms laikytina didelė, o pagal formuojamą teismų praktiką didelė ieškinio suma yra laikoma viena iš pagrindinių aplinkybių taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nepagrįsti ir atsakovių argumentai, kad joms ateityje nekils sunkumų įvykdyti ieškovei palankų būsimą teismo spredimą.
    4. Nepagrįsti atsakovių argumentai, kad skundžiama nutartis neatitinka procesinių reikalavimų.

4Teisėja

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5Dėl įrodymų priėmimo

  1. CPK 314 straipsnis reglamentuoja, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantės su atskiruoju skundu teikia šiuos įrodymus: 2015-12-31 ir 2016-08-13 prašymų (pasiūlymų) dėl taikos sutarties sudarymo BKBKU „Vilniaus taupomoji kasa“ kopijas, išrašus iš nekilnojamojo turto registro. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą teikia SBSUN UAB ir UAB „Sun Industries“ 2014 m. balansus, susirašinėjimą elektroniniu paštu.
  2. Susipažinus su elektroninės bylos medžiaga, nustatyta, kad 2015-12-31 ir 2016-08-13 pasiūlymus ieškovei dėl taikos sutarties patvirtinimo atsakovės jau yra pateikusios teismui su atsiliepimu į ieškinį, jie yra bylos dalimi, todėl apeliacinės instancijos teisme pakartotinio tokių duomenų prijungimo prie bylos medžiagos klausimas nekyla. Įrodymų, kurie jau yra byloje ir kurie per teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazę yra pasiekiami taip pat ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 179 str. 3 d.) pakartotinis priėmimas būtų perteklinis.
  3. Kiti šalių teikiami įrodymai, kuriais jos de facto (faktiškai, iš tikrųjų) grindžia atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, priimtini, konstatavus būtinumą juos teikti po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo.

6Dėl didelės reikalavimo sumos prezumpcijos

  1. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sudaro dviejų būtinųjų sąlygų egzistavimas: 1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas;

    72) grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas.Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. ieškinys, atsižvelgiant į jo faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes bei pateiktus įrodymus, yra tikėtinai pagrįstas, o ieškovės pareikšto didelio reikalavimo suma padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę.

  2. Pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškinio sumos dydžio kriterijus jau pats savaime gali patvirtinti realios grėsmės, padidinančios būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, buvimą stokoja pagrįstumo. Prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti.Visų pirma, turi būti nustatyta, kad reikalavimo suma yra didelė būtent tam konkrečiam asmeniui (atsakovui ar atsakovams), lygininant su valdomo nuosavybės teise turto mase, šio turto apsunkinimais kitomis prievolėmis ar jam nustatytais apribojimiais, asmens turimais įsipareigojimais.
  3. Lietuvos apeliacinio teismo laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų aiškinimo bei taikymo praktikoje taip pat yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip besąlyginis pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bet kokių duomenų apie asmens, kuriam yra nukreipti ieškinio reikalavimai, nesąžiningumą, atitinkamai, ir suponuojantį vertinimą, kad atsakovas gali turėti ketinimų paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016).
  4. Rungimosi (CPK 12 str.) bei proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 str.) principai, kuriais grindžiamas visas civilinis procesas, lemia teisinį reglamentavimą ir civilinio proceso ypatumą, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (sprendimo vykdymo apsaugos poreikį, aplinkybių, patvirtinančių grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą) tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, o priešinga proceso šalis – atsakovas, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas išvengti tokių priemonių pritaikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvimą, t. y. grėsmę sprendimo įvykdymui.
  5. Todėl skundo argumentai, susiję su įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, yra teisingi. Grėsmę sprendimo įvykdymui privalo įrodinėti ieškovas, kurio reikalavimų užtikrinimui yra prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, kita vertus, tokia grėsmė galėtų būti paneigta įrodymais, kad atsakovas turi pakankamai turto ir gauna nuolatinių pajamų, kurių vertė bei dydžiai nesukeltų sunkumų įvykdyti sprendimą. Vadinasi, ir apeliantai neturi nusišalinti nuo įrodinėjimo proceso, būti pasyvūs ir reikalauti, kad jų turtinę padėtį bei galimų jos pokyčių perspektyvas įrodinėtų išimtinai ieškovė, suinteresuota laikinųjų apsaugos priemionių taikymu.
  6. Šiame kontekste būtina pažymėti, kad ieškovė yra bankrutavusi įmonė, kurios vienas iš tikslų – patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių interesus, taigi teismas, svarstydamas bankrutavusios įmonės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantėms, privalo ypatingai preciziškai ir atidžiai įvertinti tiek preliminarų ieškinio reikalavimų pagrįstumą, tiek ir grėsmę ieškovei (ir jos kreditoriams) galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, juolab kad dabartinis ieškovės teisinis statusas suponuoja ir viešo, t. y. bankrutuojančios įmonės kreditorių intereso buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2013).

8Dėl sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui

  1. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais dėl netinkamai įvertinto ieškinio preliminaraus pagrįstumo. Apeliančių įvardijamos aplinkybės, kad ieškovei buvo pateiktas ne vienas prašymas (pasiūlymas), kuriuo siūloma grąžinti skolą ir (ar) kitaip spręsti ieškovės turimų reikalavimo teisių į apeliantes klausimą, tačiau ši galimybių įvykdyti paskolos sutartį nesudarė, patvirtina tik šalių komunikavimo faktą, bet ne ieškinio reikalavimų preliminarų nepagrįstumą.
  2. Preliminarus ieškinio pagrįstumas laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo ar netaikymo kontekste nėra tapatus ieškinio pagrįstumo įvertinimui, kai šis klausimas yra išsprendžiamas CPK nustatyta tvarka, įgyvendinus visas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procedūras. Tik nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus (išnagrinėjus ginčą iš esmės) bus atsakyta į klausimą, ar ieškovės materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, ar jos teisės pažeidžiamos, ar jos turi būti apgintos teismo tvarka, jei taip, kokiu būdu ar forma. Todėl spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo klausimą teismas turi įvertinti vien tai, ar nėra aiškių prieštaringumų ieškinyje arba kitų aplinkybių, liudijančių, kad ieškinys tikrai negalėtų būti patenkintas. Preliminarus ieškinio reikalavimų įvertinimas negali būti suprantamas kaip teismo pareiga nuodugniai įvertinti kiekvieną ieškinio arba atsikirtimo į jį argumentą bei įrodymą ir pasisakyti dėl jų nutartyje, kuria išsprendžiamas procesinis prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-108-516/2015).
  3. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovių atitinkamas pinigines sumas pagal 2012-10-04 ieškovės ir apeliantės SBSUN UAB sudarytą paskolos sutartį Nr. 12-00388, kurios vykdymas nėra kaip nors priklausomas su ieškovės atliktų ar neatliktų veiksmų. Kad ši prievolė nėra įvykdyta, ginčo nėra. Šalių komunikavimas ir galimos derybos dėl sutartinių prievolių įvykdymo tvarkos, būdų ar formos neleidžia padaryti išvados, kad reikalavimas priteisti paskolos dalyką tikrai negalėtų būti patenkintas ir dėl šios priežasties preliminarus ieškinio pagrįstumas pirmosios instancijos teismo buvo konstatuotas neteisingai.
  4. Todėl atskirojo skundo argumentai, kad būtent dėl ieškovės veiksmų apeliantės jų pageidaujamu būdu bei tvarka negali įvykdyti sutartinių įsipareigojimų ieškovei, teismo išvadų dėl tokios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos nustatymo nepaneigia ir nutarties ydingumo šiuo aspektu neįrodo. Argumentai, susiję su apeliantėms pareikštų reikalavimų faktiniu bei teisiniu pagrįstumu, priskirtini argumentams dėl bylos esmės ir sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nėra aktualūs.
  5. Apeliantės atskirajame skunde taip pat kvestionuoja ir antrosios teismo nustatytos sąlygos, t. y. grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimą. Jų teigimu, SBSUN UAB yra sėkmingai veikianti įmonė, kuri nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, t. y. saulės elektrines, kurios pastoviai įmonei atneša pelną. Tačiau šių teiginių dėl veiklos pelningumo pagrįstumu įsitikinti neleidžia pačių apeliančių neveikimas. Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad tiek SBSUN UAB, tiek UAB „Sun Industries“ neteikia aktualių duomenų apie įmonės veiklą Juridinių asmenų registrui (CPK 179 str. 3 d.). Iš ieškovės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikto SBSUN UAB įmonės balanso už 2014 finansinius metus matyti, kad laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31, lyginant su 2013 metais, įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kreditoriams padidėjo 21 371,64 Eur suma (73 792 Lt). UAB „Sun Industries“ balansas laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 patvirtina, kad per vienerius metus, lyginant su 2013 metais, įmonės turtas sumažėjo 399 394,40 Eur suma (1 379 029 Lt). Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nutartyje, priimtoje kitoje civilinėje byloje (Nr. e2-20374-872/2015; naujas civilinės bylos Nr. e2-447-872/2017), Vilniaus apygardos teismo 2015-04-17 nutartimi apeliantei SBSUN UAB jau yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kas taip pat menkina nagrinėjamos bylos ieškovės kredito unijos naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo galimybes, nepaisant apeliančių pateiktų duomenų iš Nekilnojamojo turto registro apie valdomus nekilnojamuosius daiktus, ir leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai dėl vis tik egzistuojančios sprendimo neįvykdymo grėsmės.
  6. Išvardinti argumentai neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad apeliančių turtinė padėtis yra tikrai gera ir apeliantės be jokių sunkumų įvykdys galimai ieškovei palankų teismo sprendimą.

9Dėl teismo nutarties motyvavimo ir apeliančių teisės būti išklausytoms

  1. Atskirajame skunde nurodoma, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra nemotyvuota, joje nepateikti pirmosios instancijos teismo argumentai, susiję su tikėtinu ieškinio pagrįstumu, todėl ji neatitinka CPK 147 straipsnio 5 dalies 3 punkto reikalavimų. Teismo pareiga motyvuoti priimamą procesinį sprendimą negali būti suprantama kaip teismo pareiga pasisakyti ir aptarti kiekvieną šalies reikalavimų ar atsikirtimų į juos argumentą arba įrodymą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantėms, vertino CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų buvimą, preliminaraus vertinimo metodu analizavo ieškovės pareikštą ieškinio dalyką, pagrindą, atsižvelgė į faktą, kad su ieškiniu yra pateikti reikalavimą pagrindžiantys įrodymai, aptarė apeliančių mokumo situaciją pagal tuos įrodymus, kurie teismui buvo pateikti ar prieinami. Nutarties motyvai yra pakankamai įsitikinti, kodėl teismas laikinąsias apsaugos priemones šiuo konkrečiu atveju teismas taikė. Todėl atskirojo skundo argumentai dėl skundžiamos nutarties atitikties CPK 147 straipsnio 5 dalies 3 punkto reikalavimams atmestini kaip nepagrįsti.
  2. Apeliantės taip pat nurodo, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstai išnagrinėtas išimtine skubos tvarka, apie klausimo nagrinėjimą nepranešus apeliantėms, nors CPK 147 straipsnio 1 dalies aiškinimas kasacinio teismo praktikoje suponuoja teismo pareigą derinti abiejų šalių interesų pusiausvyrą, nevaržyti atsakovų interesų ir tokių klausimų nespręsti nepranešus atsakovams. Tokie skundo argumentai teisiškai nepagrįsti.
  3. Viena vertus, skunde nėra cituojama jokia aktuali teismų praktika (nutartis), o teisės šaltiniu gali būti tik konkretūs teismų precedentai, o ne teismų praktiką apibendrinantys Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009). Todėl Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 2010-12-15 apžvalgos citata šiuo atveju nėra aktuali.
  4. Dar daugiau, ši apžvalga parengta 2010 metų pabaigoje, nors pagal skundžiamos teismo nutarties priėmimo metu galiojusį ir šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, priešingai nei buvo reglamentuota 2010 metais, yra aiškiai nustatyta, kad teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo gavimo. Ir tik tuo atveju, jeigu teismas mano esant būtinu, jis apie tokio prašymo nagrinėjimą praneša atsakovui (CPK 147 str. 1 d.; nuo 2012-06-30 įsigaliojusi šio įstatymo red.). Tai reiškia, kad tik pačiam teismui yra deleguota teisė nuspręsti, ar reikalinga informuoti antrąją ginčo šalį apie tokio pobūdžio prašymo nagrinėjimą. Todėl, priešingai nei tvirtinama atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas, nepranešdamas apeliantėms apie klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą, CPK normų nepažeidė
  5. Kita vertus, negalima sutikti ir su apeliančių pozicija, kad neinformavimu apie tokio ieškovės prašymo nagrinėjimą buvo pažeista jų teisė būti išklausytoms ir teikti savo argumentus/ įrodymus. Vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo formuojama praktika, teisė būti išklausytam tokiems proceso dalyviams, kuriems iš anksto nepranešama apie laikinųjų apsaugos priemonių prašymo nagrinėjimą, suteikiama vėliau, t. y. jiems kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą su atskiruoju skundu dėl priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, su skundu pateikiant atitinkamus įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1802/2014, 2015-05-14 nutartis civilinėje byloje. Nr. e2-698-186/2015). Nagrinėjamu atveju apeliantės atskirajame skunde taip pat turėjo galimybę pateikti savo argumentus bei įrodymus, juos apeliacinės instancijos teismas priėmė ir vertino kartu su kitais bylos duomenimis, taigi šią savo teisę jos realizavo. Todėl CPK 42 straipsnio 1 dalyje numatytos apeliantės procesinės teisės ar šalių procesinio lygiateisiškumo principas (CPK 17 str.) nepažeisti.
  6. Konstatuotina, kad aptarti ir kiti atskirojo skundo argumentai neleidžia pripažinti, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas šioje byloje buvo taikomas neteisingai ar pažeidžiant tokio klausimo apsvarstymo tvarką.

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1punktu,

Nutarė

11Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai