Byla 2-351/2013
Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „AG projektai“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Nijolės Piškinaitės, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens (kreditoriaus) akcinės bendrovės DNB bankas atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutarties dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „AG projektai“ bankroto byloje.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Sprendžiamas klausimas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo pripažinimo negaliojančiu.

5Trečiasis asmuo (kreditorius) AB DNB bankas skundu prašė panaikinti 2012 m. gegužės 25 d. vykusiame BUAB „AG projektai“ pirmajame kreditorių susirinkime priimtą nutarimą 5 darbotvarkės klausimu „Dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo“. Nurodė, kad nepagrįsti ir pažeidžia įmonės kreditorių interesus susirinkime patvirtinti: 50 000 Lt plius PVM atlyginimas bankroto administratoriui, 1 500 Lt plius mokesčiai buhalteriui, kitos administravimo išlaidos – pagal faktą. Atlyginimas administratoriui turi atitikti jo vykdomų funkcijų pobūdį, mastą ir bylos sudėtingumą. Tuo tarpu bankrutuojanti įmonė veiklos nevykdo; įmonei priklauso tik vienas nekilnojamojo turto objektas – žemės sklypas su nebaigtu statyti statiniu ir kilnojamasis turtas – statybinės medžiagos, baldai bei įranga; įmonė turi 13 debitorių, tačiau didžiausi skolininkai taip pat yra bankrutuojančios įmonės; administratorius nenurodė jokių esamų bylų teismuose. Todėl nustatytas atlyginimas yra akivaizdžiai per didelis ir neatitinka administratoriaus darbo apimčių. Nepagrįstai buhalteriui nustatytas 1 500 Lt plius mokesčiai atlyginimas, nes administratorius nepateikė duomenų, kurie pagrįstų tokio dydžio atlyginimo buhalteriui poreikį. Buhalterio darbo apimtys šioje byloje yra minimalios, nes įmonė veiklos nevykdo, visi darbuotojai yra atleisti, todėl nustatytas atlyginimo dydis neatitinka rinkos kainų. Nusprendus kitas administravimo išlaidas dengti pagal faktą, nebuvo nustatyta jokia administravimo išlaidų riba, kas sudaro sąlygas administratoriui piktnaudžiauti teise disponuoti bankrutuojančios įmonės piniginėmis lėšomis apmokant administravimo išlaidas.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Kauno apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi skundą atmetė. Nurodė, kad bankroto bylos vyksta du ir daugiau metų. Todėl administratoriui paskirtas 50 000 Lt atlyginimas kas mėnesį yra 2083 Lt. Įvertinus tai, kad bankroto procesas gali užsitęsti, tai, kad įmonių administratorius yra specifinį darbą, reikalaujantį atitinkamų leidimų, išsilavinimo, kvalifikacijos, prižiūrimas teismo dirbantis darbuotojas, teismas sprendė, kad tokia suma yra iš esmės minimali siekiant gauti kokybiškas administravimo paslaugas, o visi kiti pareiškėjos nurodyti motyvai šiuo atveju neturi reikšmės, nes nustatytas minimalus atlyginimas administratoriui. Be to, prieš tokį nutarimą balsavo tik AB DNB bankas, kurio kreditorinis reikalavimas tesudaro nepilnai penkis procentus visų balsų, šis kreditorius nenurodo, kokia suma, jo nuomone, būtų tinkama administratoriaus atlyginimui. Skiriant atlyginimą administratoriui, turi būti pasiekta pusiausvyra tarp administratoriaus ir kreditorių interesų, nes tiek administratorius, tiek kreditoriai pinigus gauna iš to paties subjekto. Todėl teismas sprendė, kad priimtas nutarimas atitinka protingumo, sąžiningumo principus, įgyvendina interesų pusiausvyros principą. Absoliuti dauguma kreditorių nutarė, kad įmonei buhalteris yra reikalingas. Bankas nenurodė argumentų, kodėl buhalterio nereikia. Administratoriui nustatytas minimalus atlyginimas, todėl būtų neteisinga, nesąžininga, kad administratorius dar iš šios sumos samdytų buhalterį. Įrodymai, kurie patvirtintų nustatyto buhalteriui užmokesčio dydžio neatitikimą rinkoje esantiems įkainiams, nepateikti, nenuginčytas buhalterio poreikis. Kaip seka iš nutarimo, kitos administravimo išlaidos bus tvirtinamos pagal faktą kiekviename kreditorių susirinkime, taigi, kreditoriai turės visas galimybes kontroliuoti šias išlaidas. Todėl toks nutarimas ne tik banko, bet ir apskritai kreditorių interesų nepažeidžia.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9Atskiruoju skundu AB DNB bankas (toliau – apeliantas) prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą.

10Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Atlyginimas administratoriui mokamas ne darbo, o civilinių teisinių santykių prasme už jo suteikiamas paslaugas. Todėl turi būti atsižvelgiama ne į tai, kiek laiko truks bankroto procedūros, o administratoriaus darbo apimtys. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl aplinkybių, kad bankrutuojančiai įmonei priklauso tik vienas žemės sklypas su nebaigtu statyti statiniu, taip pat ne itin didelės vertės statybinės medžiagos, baldai ir įranga.
  2. Administratorius, o ne apeliantas turėjo įrodyti buhalterio darbo apimtis, juo labiau, kai bankrutuojanti įmonė veiklos nevykdo, darbuotojai atleisti. Todėl, apelianto manymu, nustatytas buhalteriui atlyginimas, esant minimaliai darbo apimčiai, neatitinka rinkos kainų. Be to, pagal formuojamą teismų praktiką administratorius, naudodamasis kitų asmenų paslaugomis, pats ir turėtų dengti šių paslaugų išlaidas, o nagrinėjamu atveju buhalterio poreikis apskritai nereikalingas.
  3. Nustačius kitas administravimo išlaidas pagal faktą, bet nenustačius jų ribų, sudaroma galimybė administratoriui piktnaudžiauti apmokant administravimo išlaidas
  4. Nors kreditorių susirinkimo nutarimai priimami pagal daugumą nuo kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos vertine išraiška, tačiau tai negali būti suprantama kaip teisė priimti bet kokius sprendimus jų nemotyvuojant. Skundžiamas nutarimas yra akivaizdžiai nepagrįstas teisiškai reikšmingomis faktinėmis šios bankroto bylos aplinkybėmis.

11Atsiliepimu bankrutuojančios įmonės administratorius prašo atmesti atskirąjį skundą. Nurodo, kad nustatytas administratoriui atlyginimas atitinka protingumo ir teisingumo principų reikalavimus. Įmonė turi realaus turto, kurio vertė apie 266 000 Lt, o su debitoriniais įsiskolinimais viršytų 1 mln. litų. Administravimo paslaugų teikimas yra verslas, kuris turi būti pelningas. Už skundžiamą nutarimą balsavo dauguma kreditorių. Administravimo išlaidų sąmata buvo motyvuotai pagrįsta. Apelianto pasiūlymas mokėti buhalterei tik minimalų atlyginimą yra nesąžiningas, nes šis asmuo atlieka svarbias funkcijas, reikalaujančias aukštos kvalifikacijos, ir yra reikšmingas sklandžiam bankroto procedūrų vykdymui. Kitų administravimo išlaidų atlyginimas pagal faktą gali būti patikrinamas ir (ne)tvirtinamas kreditorių susirinkimuose, tokiu būdu užtikrinant kreditorių kontrolę šioms išlaidoms. Apeliantas nesąžiningai siekia pasididinti sau, kaip privilegijuotam kreditoriui, galimybę gauti daugiau lėšų administravimo išlaidų sąskaita.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

13CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

15Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16Atskirasis skundas tenkintinas.

17ĮBĮ 23 straipsnis nustato kreditorių susirinkimo sprendžiamojo balso teises daugeliu bankroto procedūrų metu spręstinų klausimų. Taigi, kreditorių susirinkimas tam tikra prasme sprendžia klausimus savivaldos principu, susirinkimo nutarimai, jei jie nenuginčyti, yra privalomi tiek kreditoriams, tiek administratoriui, jais turi vadovautis ir teismas. Kreditorių susirinkimo nutarimų pagrįstumas ir teisėtumas gali būti tikrinami teismine tvarka (ĮBĮ 24 str. 5 d.). Turint galvoje plačias kreditorių susirinkimo teises kasacinis teismas yra konstatavęs, jog kreditorių susirinkimo nutarimus teismas panaikina „nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).

18Skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu buvo nustatytas 50 000 Lt plius PVM atlyginimas bankroto administratoriui, 1 500 Lt plius mokesčiai buhalteriui, taip pat nuspręsta, kad kitos administravimo išlaidos bus tvirtinamos pagal faktą kiekviename kreditorių susirinkime. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtą kasacinio teismo išaiškinimą bei apelianto skundo argumentus, iš kurių matyti, kad jis negrindžiamas procedūriniais nutarimo priėmimo pažeidimais, ĮBĮ ar kitų įstatymų nuostatų pažeidimu, skundžiamų nutarimo bei nutarties pagrįstumas vertintinas jų atitikimo CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams aspektu.

19Administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas, keitimas, disponavimo administravimo išlaidomis tvarkos nustatymas ĮBĮ priskirtas bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo kompetencijai (ĮBĮ 36 str. 2 d.). Tačiau nors kompetencija tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą priklauso kreditorių susirinkimui, teismas, apskundus tokį kreditorių susirinkimo nutarimą, atlieka administravimo išlaidų sąmatos kontrolę. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo administravimo išlaidų klausimu teisėtumo, turi vertinti, ar patvirtintoje sąmatoje nurodytos išlaidos pagal teisinę prigimtį atitinka administravimo išlaidų sampratą ir ar išlaidų dydžiai atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus faktinių konkrečios bankroto bylos aplinkybių kontekste, Kadangi įstatymu teismui suteikta prerogatyva patikrinti kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumą, tai teismas, nustatęs jo neatitiktį įstatymo reikalavimams, turi teisę panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo.

20ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje nustatytas išlaidų, kurios gali būti priskirtos prie administravimo išlaidų, sąrašas. Pagal jį bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, įmonės darbuotojų, kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, su darbo santykiais susijusios išlaidos, išlaidos įmonės auditui, turto vertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Šioje teisės normoje nustatytas administravimo išlaidų sąrašas nėra baigtinis, nes tokiomis išlaidomis pripažįstamos ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos, t. y. tokios, kurios atitinka administravimo išlaidų teisinę prigimtį ir paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2011). Administratoriui, teikiančiam kreditorių susirinkimui tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos yra būtinos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti bankrutuojančios įmonės administravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).

21ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje nurodyti kriterijai administratoriaus atlyginimo už teikiamas paslaugas dydžiui nustatyti, t. y. administratoriaus atlyginimo suma nustatoma atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti (bankrutavusi) įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį ir jo kiekį, taip pat į įmonei iškeltų bylų ir pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą bei jų kiekį. Be to, kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo administratoriui dydis turi atitikti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str. 1 d.), kiek įmanoma pagal šiuos principus užtikrinantis tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą. Akivaizdu, kad tai įvertinti nėra paprasta, juo labiau, dar tik bankroto procedūrų pradžios stadijoje, kai nėra aišku nei kiek šios procedūros užtruks, nei kiek nenumatytų klausimų gali iškilti. Tačiau, kaip minėta, tam tikrus kriterijus ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje pateikia pats įstatymų leidėjas.

22Teisėjų kolegija pažymi, kad sutinka su apelianto atskirojo skundo argumentais, jog būtent šių kriterijų pirmosios instancijos teismas ir nevertino, pasisakydamas dėl skundžiamo nutarimo pagrįstumo tik kitais aspektais (galimos procedūrų trukmės, balsavusių kreditorių skaičiaus, kasmėnesinio atlyginimo dydžio apskaičiavimu ir pan.). Tuo tarpu vertinant faktines aplinkybes minėtų kriterijų kontekste, teisėjų kolegijos nuomone, yra pakankamas pagrindas rimtai abejoti ar 50 000 Lt plius PVM administratoriaus atlyginimas bent jau pagal šiuo metu turimus duomenis yra teisingas, protingas bei sąžiningas kreditorių atžvilgiu: įmonė veiklos toliau nebevykdo, darbuotojų nėra, parduotino turto apimtis nėra didelė (vienas žemės sklypas su statiniu bei ne itin didelės vertės statybinės medžiagos), esamų iškeltų bylų teismuose nėra ir neaišku ar bus, ginčijamų kreditorinių reikalavimų nebuvo. Administratorius nėra įmonės darbuotojas dirbantis pagal darbo sutartį, tai yra asmuo teikiantis bankroto administravimo paslaugas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad visais atvejais yra tinkamas pirmosios instancijos teismo taikytas administratoriaus atlyginimo dydžio apskaičiavimo principas, pagal kurį jis lyginamas su darbuotojų pagal darbo sutartis mėnesiniu atlyginimu, nors apskritai įstatymas ir nedraudžia nustatyti kasmėnesinę administratoriaus atlyginimui skirtiną sumą. Akivaizdu, kad administratoriaus atlyginimas turi būti nustatomas įvertinant ne tiek bankroto proceso trukmę (nėra pagrindo mokėti atlyginimą iš esmės tik už laiką, kai realūs veiksmai nėra atliekami), kiek teikiamos paslaugos sudėtingumą įmonės turto suradimo, esamos turto apimties, priežiūros, realizavimo, saugojimo būdų, kreditorių skaičiaus, jų reikalavimų apimties ir pagrįstumo nustatymo, debitorių skaičiaus, galimybės išsiieškoti skolas nustatymo, išsiieškojimo ir t.t. prasme. Teisėjų kolegijos nuomone, kiekvienu konkrečiu atveju administravimo paslaugos (kaip ir kitų paslaugų) būtent sudėtingumas lemia atlyginimo dydį, o bankroto procedūrų trukmė gali būti vertinama, tačiau neturi lemiamos teisinės reikšmės, juo labiau atsižvelgiant ir į tai, jog paprastai administratorius tuo pačiu metu ir administruoja ne vieną bankrutuojančią ar bankrutavusią įmonę ir iš šios veiklos gauna atlyginimą (nagrinėjamu atveju iš Įmonių bankroto valdymo departamento duomenų matyti, kad paskirto administratoriaus įgaliotas asmuo R.Mažeivienė be UAB „AG projektai“ administruoja šiai dienai dar šešias įmones). Pastebėtina, kad bankroto procedūros trukmei esant ilgesnei/trumpesnei, pirmosios instancijos teismo taikytas mėnesinio atlyginimo apskaičiavimo dydis (50 000 Lt : 24 mėn.) gali skirtis netgi ženkliai. Be to, kaip jau minėta, kreditorių susirinkimas, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, sąlygojančioms administratoriaus darbo apimties padidėjimą, turi teisę keisti administravimo išlaidų sąmatą inter alia administratoriaus atlyginimą. Todėl teisėjų kolegija šios bylos faktinių aplinkybių kontekste sprendžia, kad kreditorių susirinkimo nutarimas dalyje dėl administratoriaus atlyginimo nustatymo nepripažintinas pagrįstu. Juo labiau, kad ir pats administratoriaus įgaliotas asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą nenurodo konkretesnių aplinkybių, kurios leistų spręsti apie didelį bylos sudėtingumą, iš esmės tik nurodydamas įmonės turto vertingumą, kas savaime dar nereiškia ir atliktino darbo sudėtingumo. Minėtos išvados nešalina ir atsiliepimo argumentas, kad už skundžiamą nutarimą balsavo dauguma kreditorių, nes, kaip matyti iš bylos duomenų, bet kokį sprendimą gali lemti vieno kreditoriaus (UAB „Meffert Baltica“), kurio kreditorinis reikalavimas yra daugiau kaip 51 proc. nuo patvirtintos kreditorių reikalavimų sumos. Taip pat tokios išvados nešalina ir tai, kad su administratoriumi jau yra pasirašyta pavedimo sutartis, nes ši pavedimo sutartis buvo pasirašyta jau tą pačią dieną, kai įvyko kreditorių susirinkimas (b.l. 48-50), nors tiek administratoriui, tiek kreditorių susirinkimo pirmininkui - UAB „Meffert Baltica“ atstovui žinoma, kad kreditorių surinkimo nutarimams apskųsti yra nustatytas 14 dienų terminas (ĮBĮ 24 str. 5 d.).

23Kaip jau minėta, teisminėje praktikoje yra konstatuota, jog administratoriui, teikiančiam kreditorių susirinkimui tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti konkrečių administravimo išlaidų būtinumą ir dydį. Taip pat yra nurodyta ir tai, jog kreditorių susirinkimas, tvirtindamas administravimo išlaidų sumą, turi nustatyti tokias administravimo išlaidų ribas, kurios leistų administratoriui sklandžiai atlikti administravimo procedūras ir netrikdytų bankroto bylos nagrinėjimo eigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Nagrinėjamu atveju buvo nutarta nustatyti administravimo išlaidas „pagal faktą“. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje tokio pobūdžio nutarimo ydingumas yra įvertintas konstatuojant, jog jis yra nekonkretus, dėl ko nėra aiškus ir tokio nutarimo įgyvendinimo mechanizmas. Jame nėra išsamiai nurodytos visos įmanomos išlaidų rūšys, atsižvelgiant į įmonės būklės ir veiklos aplinkybes, jų dydžiai už tam tikrą ataskaitinį laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-2045/2011). Nenustatymas konkrečių sumų ribų atskiroms išlaidoms, kurias nustačius galima reikalui esant koreguoti įstatymo nustatyta tvarka (ĮBĮ 36 str. 2 d.), sukelia teisinį neaiškumą ir gali sukelti ginčus dėl atskirų administravimo išlaidų dydžio, juo labiau, kai jos jau yra patirtos (post factum).

24Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytas atlyginimas buhalteriui minėtų šios bylos faktinių aplinkybių kontekste taip pat gali būti vertinamas kaip pažeidžiantis kreditorių interesus. Atsiliepime į atskirąjį skundą yra nurodoma, jog patyrusio buhalterio vidutinis atlyginimas Lietuvoje yra 1500-3000 Lt. Taigi, ginčijamu nutarimu faktiškai nustatytas buhalterio atlyginimo dydis (1500 Lt plius PVM) artimas visa apimtimi įmonėje dirbančio buhalterio vidutiniam atlyginimui, jis yra nustatytas visam bankroto proceso laikotarpiui kas mėnesį Tačiau šiuo atveju įmonėje nėra darbuotojų, įmonė veiklos nevykdo, todėl nėra pagrindo manyti, kad įmonėje buhalterio darbo apimtis kas mėnesį būtų beveik analogiška normaliai veikiančios įmonės buhalterio darbo apimčiai ir dar per visą bankroto procesą kas mėnesį.

25Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, atskirasis skundas tenkintinas – skundžiama nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės panaikinant skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimo dalį (CK 1.5 str., CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

26Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Nutarė

27Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartį panaikinti.

28Panaikinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „AG projektai“ 2012 m. gegužės 25 d. kreditorių susirinkime priimtą nutarimą 5 darbotvarkės klausimu „Dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo“ ir perduoti šį klausimą svarstyti kreditorių susirinkimui iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Sprendžiamas klausimas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo dėl... 5. Trečiasis asmuo (kreditorius) AB DNB bankas skundu prašė panaikinti 2012 m.... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Kauno apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi skundą atmetė.... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 9. Atskiruoju skundu AB DNB bankas (toliau – apeliantas) prašo Kauno apygardos... 10. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    11. Atsiliepimu bankrutuojančios įmonės administratorius prašo atmesti... 12. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 13. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 14. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus... 15. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 16. Atskirasis skundas tenkintinas.... 17. ĮBĮ 23 straipsnis nustato kreditorių susirinkimo sprendžiamojo balso teises... 18. Skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu buvo nustatytas 50 000 Lt plius... 19. Administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas, keitimas, disponavimo... 20. ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje nustatytas išlaidų, kurios gali būti priskirtos... 21. ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje nurodyti kriterijai administratoriaus atlyginimo... 22. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutinka su apelianto atskirojo skundo... 23. Kaip jau minėta, teisminėje praktikoje yra konstatuota, jog administratoriui,... 24. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu... 25. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, atskirasis skundas... 26. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 27. Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartį panaikinti.... 28. Panaikinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „AG projektai“...