Byla 2-4070-661/2016
Dėl BAB „Elektros kapitalas“ 2016-02-08 kreditorių susirinkimo nutarimų priimtų 2,3,4 ir 5 darbotvarkės klausimais panaikinimo, pareikštu atsakovui BAB „Elektros kapitalas“, suinteresuoti asmenys RUAB „Vėtrūna“, VĮ „Turto bankas“, SVDFV Vilniaus skyrius

1Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo AB DNB banko skundą dėl BAB „Elektros kapitalas“ 2016-02-08 kreditorių susirinkimo nutarimų priimtų 2,3,4 ir 5 darbotvarkės klausimais panaikinimo, pareikštu atsakovui BAB „Elektros kapitalas“, suinteresuoti asmenys RUAB „Vėtrūna“, VĮ „Turto bankas“, SVDFV Vilniaus skyrius ir

Nustatė

2Pareiškėjas skundu prašo: panaikinti 2016-02-08 vykusiame BAB „Elektros kapitalas” kreditorių susirinkime priimtus nutarimus 2-uoju, 3-uoju,4-uoju ir 5-uoju darbotvarkės klausimais ir grąžinti šiuos klausimus kreditorių susirinkimui svartyti iš naujo.

3Nurodo, kad bankroto administratorius privalo kreditoriams teikti informaciją apie bankroto bylos eigą. Informacijos teikimo kreditoriams apie bankroto eigą tvarka neturi apriboti ar sudaryti kliūčių kreditoriams gauti šia informaciją. Tačiau 2 darbotvarkės klausimu buvo nutarta, kad už bet kokio dokumento kopijos su informacija apie bankroto bylos eigą pateikimą (išskyrus pateikimą kreditorių komiteto posėdžių protokolų), nepriklausomai nuo jų pateikimo formos (būdo), bankroto administratoriui turės būti mokama 0,15 Eur. Taip pat nurodė, kad 3 darbotvarkės klausimu sėkmės mokestis bankroto administratoriui yra nustatomas to nesiejant su jokių itin naudingų rezultatų pasiekimu sėkmingai vykdant bankroto procedūrą, todėl neatitinka nei kreditorių interesų, nei sėkmės mokesčio paskirties. Įmonei nevykdant jokios veiklos, daugiau negu akivaizdu, kad jokių ypatingai didelių administravimo išlaidų įmonė nepatirs ir negali patirti, todėl ir administratoriaus laiko sąnaudos administruojant įmonę nėra tokios didelės, kurios atsižvelgiant į protingumo kriterijų sudarytų pagrindą administratoriui mokėti 36 300,00 Eur atlyginimą, ypač kai kiti kreditoriai, kurie siūlė savo projektus administravimo išlaidų klausimu, siūlė jį nustatyti daugiau negu per pus mažesnį. Taip pat nurodo, kad susirinkimo metu buvo nustatyta ženkliai didesnė parduodamo turto kaina nei buvo nustatyta nepriklausomo turto vertintojo, dėl ko yra akivaizdu, kad nebus pasiektas šių nutarimų tikslas – turtas iš varžytinių nebus parduotas ir turės būti organizuojamos kitos varžytinės.

4Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepimu (b.l. 30-32) į pateiktą skundą nurodo, kad palaiko skundą. Nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyrius pritaria apelianto nuomonei, kad prašomų pateikti dokumentų apmokestinimo klausimas galėtų būti sietinas su jų gavimo tikslu, apimtimi ir pateikimo būdu, tačiau teisės gauti informaciją apie bankroto eigą asmenims, tiesiogiai susijusiems su bankroto byla, apribojimas mokestine prasme yra nepagrįstas. Taip pat nurodo, kad administratorius pateikė nepagrįstai didelę 58 080 eurų administravimo išlaidų sąmatą kuri neatitinka teisingumo ir sąžiningumo reikalavimų ir pažeidžia BAB „Elektros kapitalas“ daugelio kreditorių interesus. Administratoriaus veikla Šioje byloje sietina su dviejų nekilnojamojo turto objektų pardavimu ir skolų išieškojimu iš trijų debitorių, o bankroto byloje iš viso yra tik 7 kreditoriai, iš kurių tik du pirmos eilės kreditoriai, todėl byla nėra sudėtinga ir administravimo išlaidos turėtų atitikti realius administratoriaus veiksmus ir terminus, vykdant bankroto procedūrą. Be to, administratoriaus siūloma sąlyga, kad nepardavus turto per 24 mėnesius, ne dėl administratoriaus kaltės, administravimo išlaidų klausimas būtų svarstomas iš naujo, yra nesietinas su aktyviais administratoriaus veiksmais ir sąlygoja bankroto bylos vilkinimą. Taip pat nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyrius palaiko kreditoriaus AB DNB bankas prašymą panaikinti priimtus nutarimus 4-uoju ir 5- uoju darbotvarkės klausimais, nes nepagrįstai didelės turto pardavimo pirminės kainos gali tik vilkinti bankroto procesą ir pažeisti kreditorių teises bei turtinius interesus, tiek atitolinant jų finansinių reikalavimų tenkinimą, tiek didinant administravimo išlaidas, tuo pačiu mažinant galimybes didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus.

5Atsakovas BAB „Elektros kapitalas“ atsiliepimu į pareikštą skundą (b.l. 42-48) prašo atmesti AB DNB bankas skundą dėl BAB „Elektros kapitalas“ 2016 m. vasario 8 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad dokumentų kopijavimui ir skanavimui yra reikalingi tiek tam skirti aparatai, tiek popierius, tiek laiko ištekliai, todėl nustačius mokestį, yra užtikrinamas sąžiningumas kreditorių tarpe bei užkertamas kelias piktnaudžiavimui gauti visus norimus dokumentus, kadangi kopijavimo, skanavimo ir kanceliarinės išlaidos nebūtų dengiamos iš BAB „Elektros kapitalas“ lėšų. Nurodo, kad toks įkainis nustatytas siekiant išvengti galimo kreditorių piktnaudžiavimo. Taip pat nurodo, kad administratoriui atlyginimas turi būti nustatomas toks, kuris skatintu administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, taip pat atitikti ir pavedimo teisinių santykių atlygintinumo požymį bei bankroto procedūros mastą, kuris apima ne tik turto pardavimą, kaip mano Kreditorius, tačiau ir kitus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytas funkcijas. Nurodo, kad būtent sėkmės mokesčio administratoriui nustatymas ne tik skatina bankroto administratorių tinkamai atlikti visas bankroto procedūras, tačiau ir užtikrina, jog administratorius imsis aktyvių veiksmų, jog BAB „Elektros kapitalas“ nuosavybės teise priklausantis turtas bus parduotas kuo didesne kaina, o tai galimai sąlygotų ir kitų kreditorių, ne tik AB DNB banko, finansinių reikalavimų patenkinimą. Taip pat nurodo, kad AB DNB bankas iš esmės neturi subiektinės teisės skusti kreditorių susirinkimo nutarimus dėl turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo, kadangi AB DNB bankas, nors ir dalyvavo kreditorių susirinkime, tačiau nebalsavo dėl Ginčijamu nutarimų Nr. 3. Nurodo, kad BAB „Elektros kapitalas“ turtas tik pradedamas pardavinėti, todėl didesnė turto kaina, kuri yra aukštesnė nei turto vertintojų nustatyta, net negali sąlygoti kreditorių teisiu pažeidimo, kadangi iš esmės iš vienintelio bankrutavusiai bendrovei priklausančio turto pardavimo rezultatai kaip tik ir sąlygoja galimybę, jog galimai bus padengti kreditorių, ne tik AB DNB banko, finansiniai reikalavimai.

6Suinteresuotas asmuo RUAB „Vėtrūna“ atsiliepimų (b.l. 52-56) į pareikštą skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad parduodant turtą 1-ųjų varžytynių kaina nustatytas administratoriaus atlyginimas be sėkmės mokesčio, būtų 17968,50 EUR mažesnis nei analogišką turtą parduodat normaliomis verslo sąlygomis, nors administratoriaus darbų kiekis žymiai didesnis nei turto pardavimas. Turtą II-ųjų varžytynių kaina nustatytas administratoriaus atlyginimas be sėkmės mokesčio, būtų 12541,65 EUR mažesnis nei analogišką turtą parduodat normaliomis verslo sąlygomis, nors administratoriaus darbų kiekis žymiai didesnis nei turto pardavimas. Mano, kad 83490 eurų dydžio atlygis administratoriui būtų adekvatus už atliekamus darbus. Taip pat nurodo, kad RUAB „Vėtrūna“, būdama nekilnojamojo turto profesionalu, taip pat atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad RUAB „Vėtrūna“ yra gerai žinomi bankrutavusiai AB „Elektros kapitalas“ nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai bei jų ekonominis potencialas, kas realiai sąlygoja ir realias galimybes, kad bankrutavusios AB „Elektros kapitalas“ turtas gali būti parduodamas žymiai didesnėmis nei turto vertintojo UAB „Alliance valuations“ nustatytomis kainomis. Būtent tai ir lėmė kreditoriaus RUAB „Vėtrūna“ pasiūlymą pardavinėti turtą tokiomis kainomis, kurios ir buvo patvirtintos ginčo nutarimais.

7Skundas tenkintinas iš dalies.

8Bylos, kylančios iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos pagal bendrąsias proceso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.). Įmonių bankroto procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau- ĮBĮ), kuris nustato ir kai kuriuos bylų, kylančių iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjimo ypatumus, išimtis iš bendrųjų proceso taisyklių (ĮBĮ 1 str. 1 d., 10 str. 1 d.).

9Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) 22-24 straipsnių normos ir teisminė praktika suponuoja išvadą, kad kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem pagrindais: pirma, dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymu, galėjusiu nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį; antra, materialinių aspektų (turinio) neteisėtumas, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ar/ir pačios bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1438/2012, 2012 m sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 2-196/2012).

10Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl BUAB „Elektros kapitalas“ 2016-02-08 kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais.

11Dėl nutarimo Nr. 2

12Pareiškėjas ginčija 2016-02-08 kreditorių susirinkime priimtą nutarimą 2-uoju darbotvarkės klausimu “Dėl informacijos teikimo apie bankroto bylos eigą”, kuriuo nutarta, kad informaciją apie bankroto bylos eigą norintis gauti asmuo turi pateikti raštišką prašymą administratoriui, nurodydamas, kokią konkrečią informaciją apie bankroto bylos eigą norėtų gauti ir su kokia medžiagą susipažinti. Norėdamas gauti dokumentų kopijas, turi užpildyti bankroto administratoriaus nustatytą formą, kopijos kaina 0,15 eur. Pareiškėjas nurodo, kad informacijos teikimo kreditoriams apie bankroto eigą tvarka neturi apriboti ar sudaryti kliūčių kreditoriams gauti šią informaciją. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad minėtu nutarimu buvo nutarta imti mokestį ne už bet kokios informacijos pateikimą kreditoriams, o tik už dokumentų kopijų darymą. Šiuo nutarimu kreditoriams nėra ribojama teisė susipažinti su visais bankroto byloje esančiais duomenimis ar sudaromos neišvengiamos kliūtys (kreditoriams nėra draudžiama dokumentų kopijas darytis savo įrenginiais, pvz. fotografuoti), tačiau yra akivaizdu, kad dokumentų kopijų darymas sudaro tam tikrus kaštus bankroto administratoriui, kuriuos atlyginti turi šių kaštų susidarymu suinteresuoti asmenys, dėl ko skundo tenkinti šioje dalyje nėra pagrindo.

13Dėl nutarimo Nr. 3.

14Pareiškėjas taip pat ginčija 2016-02-08 kreditorių susirinkime priimtą nutarimą 3-uoju darbotvarkės klausimu “Dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo”, kuriuo nutarta patvirtinti nuo 2015-08-01 iki bendrovės pabaigos administravimo išlaidų sąmatą bendrai 58 080 eurų sumai ir numatyta, kad administratoriui mokamas atlyginimas sudaro 36 300 eurų, o nuo turto realizavimo sumos jam taip pat sumokama 3 proc. atitinkanti suma, bei nustatyta sąlyga, kad administravimo išlaidų sąmatos klausimas bus svarstomas iš naujo, jeigu ne dėl administratoriaus kaltės, nekilnojamasis turtas nebus perduotas per 24 mėn. nuo teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia įsiteisėjimo dienos.

15Nurodo, kad nustatytas sėkmės mokestis bankroto administratoriui yra nustatomas to nesiejant su jokių itin naudingų rezultatų pasiekimu sėkmingai vykdant bankroto procedūrą, todėl neatitinka nei kreditorių interesų, nei sėkmės mokesčio paskirties.

16Kaip žinia, administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas, keitimas, disponavimo administravimo išlaidomis tvarkos nustatymas Įmonių bankroto įstatymu priskirtas bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo kompetencijai (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 36 str. 2 d.). Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl minėtų klausimų, yra konstatuota, kad administravimo išlaidų sąmata reiškia išlaidų ribas, kurios turės būti apmokamos iš bankrutavusios įmonės turto vertės (parduoto arba perduoto kreditoriams). Administratorius negali pagrįstai tikėtis gauti administravimo išlaidų padengimo didesne apimtimi, nei kreditorių patvirtinta sąmata. Administratorius, veikdamas bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesais, turi efektyviai naudoti išlaidas pagal jų paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2009). Tiek tais atvejais, kai administravimo išlaidų dydį nustato teismas, tvirtindamas administratoriaus pateiktą sąmatą, tiek tada, kai administravimo išlaidų sąmatą nustato kreditorių susirinkimas, administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui patirtas išlaidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus (ĮBĮ 23 str. 4 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo, ir jis privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos duomenis, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011). Tuo tarpu teismas, nagrinėdamas skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo administravimo išlaidų klausimu teisėtumo, turi įvertinti, ar patvirtintoje sąmatoje nurodytos išlaidos pagal teisinę prigimtį atitinka administravimo išlaidų sampratą ir ar išlaidų dydžiai atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, ar nutarimas neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2012).

17Taigi teismas, patikrinęs kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumą ir nustatęs jo neatitiktį įstatymo reikalavimams, turi teisę panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).

18Teismas, nagrinėjantis skundą dėl tokio kreditorių susirinkimo nutarimo, turėdamas omenyje tai, kad tokios kategorijos bylose esama viešojo intereso, kuris suponuoja teismo pareigą pačiam būti aktyviam, turėdamas pareigą bei galimybę nustatyti visus pirmiau paminėtus faktus – kaip jau minėta, bankroto byla nagrinėjama nuo 2014 m., – privalo nustatyti visas faktines aplinkybes, turinčias įtakos šiam klausimui spręsti, įvertinti šiuos faktus remdamasis vidiniu įsitikinimu, minėtais teisingumo ir protingumo principais ir tuo vadovaudamasis spręsti dėl kreditoriaus skundo pagrįstumo ir skundžiamo susirinkimo teisėtumo ir pagrįstumo, tuo labiau, kad administravimo išlaidų šaltinis yra likviduojamos įmonės turtas (ĮBĮ 24 str., CK 1.5 str., CPK 185 str.).

19Kaip minėta, apeliantas AB DNB bankas nesutinka su susirinkimo nutarimu, kuriuo nutarta patvirtinti nuo 2015-08-01 iki bendrovės pabaigos administravimo išlaidų sąmatą bendrai 58 080 eurų sumai ir numatyta, kad administratoriui mokamas atlyginimas sudaro 36 300 eurų, o nuo turto realizavimo sumos jam taip pat sumokama 3 proc. atitinkanti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bankroto administratoriaus atlyginimas gali būti nustatomas iš dviejų dalių – pirmoji, kai bankroto administratoriui yra nustatomas atlyginimas už atliktus darbus, kuriuos jis privalo atlikti pagal ĮBĮ nuostatas ir kreditorių susirinkimo sprendimus ir antroji – kreditorių susirinkimo numatyta premijinė atlyginimo forma, kuriai gali būti prilyginamas sėkmės mokestis (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2012, etc.). Taigi nustačius, kad nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimas, nustatydamas papildomą atlygį administratoriui, pasirinko abi aukščiau minėtas atlyginimo formas, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nustatyti administravimo kaštai, jų atitikimas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, turi būti kompleksiškai vertinami tiek atskirai, tiek sudėjus abu šių išlaidų dydžius (CPK 185 str.).

20Dėl fiksuoto papildomo bankroto administratoriaus atlyginimo

21Atsakovas nurodė, kad administratoriui turi būti nustatomas toks atlyginimas, kuris skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras. Teismo įsitikinimu, siekdamas tokio dydžio papildomo atlygio, administratorius privalo ne vien remtis teiginiu, jog bankorto procedūros užsitęs dėl AB DNB banko skundų, dėl ko privalu įrodyti, jog būtent dėl užsitęsusio proceso iškilo reikmė atlikti konkrečius papildomus darbus, o tokių darbų faktinė apimtis, sudėtingumas, etc., priežastiniu ryšiu yra tiesiogiai susiję reikalaujamo papildomo atlygio suma (CPK 178 str., 185 str.).

22Visų pirma, šiuo atveju administratorius apsiribojo vien ĮBĮ nustatytų bankroto administratoriaus funkcijų išvardijimu, taip pat teoriniais teiginiais jog suma susidaro dėl turto priežiūros, pardavimo, kancelerinių, teisinio statuso keitimo, pašto, ryšio paslaugų, archyvo tvarkymo, buhalterinių duomenų tvarkymu, juridinių paslaugų, atlygiu bankroto administratoriui ir kt.. Tačiau nei minėtame projekte, nei atsiliepime į skundą, administratorius iš viso neįrodinėjo konkrečių faktinių aplinkybių, kurioms esant, kreditoriams atsirastų pagrindas spręsti, jog tinkamam ĮBĮ nustatytų pareigų atlikimui jam nepakanka jau paskirto atlyginimo, tuo labiau skirti konkrečią jo reikalaujamą pinigų sumą (CPK 178 str., 314 str.). Tuo tarpu akivaizdu, jog šių aplinkybių išsamus patikrinimas taip pat yra svarbus sprendžiant nagrinėjamą klausimą (CPK 185 str.). Teismas sutinka su administratoriaus atsiliepime išdėstytais motyvais, kad užsitęsus bankroto procedūroms, atitinkamai gali būti sprendžiama dėl administravimo išlaidų padidinimo. Tačiau, kaip jau ne kartą minėta ir kaip teisingai nurodo pareiškėjas AB DNB bankas, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog atlyginimas administratoriui nustatomas ne vien pagal tai, kiek laiko vyksta bankroto procedūros, o turi būti atsižvelgiama į šio asmens konkrečias darbo apimtis vykdant šias procedūras (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1216/2012; 2013 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-351/2013, etc.).

23Dėl bankroto administratoriaus papildomo premijinio atlyginimo

24Teismas iš esmės sutinka su apelianto AB DNB banko argumentais ir pažymi, kad užsitęsus bankroto procedūrai, bankroto administratoriui, siekiančiam patenkinti kaip įmanoma daugiau kreditorių finansinių reikalavimų, už spartesnį, efektyvesnį bei naudingesnį skolų padengimą iš bankrutuojančios įmonės turto pardavimo, kaip papildomas atlygis galėtų būti skirta sėkmės mokesčio nuo išieškotų sumų procentinė dalis. Turto pardavimas už didesnę nei nurodyta kaina reiškia pridėtinę vertę bankrutuojančios įmonės kreditoriams, todėl gali būti laikomas „sėkme“ sėkmės mokesčio prasme. Sėkmės mokestis tokiu atveju turi būti apskaičiuojamas nuo skirtumo tarp kreditorių susirinkimo nutarimuose nurodytos vertės (nekilnojamojo turto pardavimas už likvidacinę vertę, o atsargų už balansinę jų vertę) ir ją viršijančios pardavimo kainos. Taigi tik tokiu atveju kuomet turtas yra parduodamas už didesnę nei likvidacinę vertę, kas bankrutuojančiai įmonei reikštų didesnį nei numatytą kreditorinių reikalavimų patenkinimą, būtų galima spręsti, ar reikalaujamas papildomas „sėkmės“ atlygis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus (CK 1.5 str.). Iš esmės analogiškos taisyklės yra nustatytos ir 2016-05-01 įsigaliojusiame nutarime dėl bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių patvirtinimo.

25Atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos ir administratoriaus atlyginimo nustatymo kreditorių susirinkimas turėtų svarstyti iš naujo atsižvelgiant į nustatytus kriterijus.

26Dėl nutarimų Nr. 4 ir 5.

27Pareiškėjas taip pat ginčija 2016-02-08 kreditorių susirinkime priimtą nutarimą 4-uoju ir 5-uoju darbotvarkės klausimais dėl nekilnojamojo turto esančio Sėlių g., Vilniuje ir Pievų tako g., Klaipėdoje pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo. Nurodo, kad nustačius pradinę turto pardavimo kainą ženkliai viršijančią šio turto rinkos vertę, akivaizdu, jog nebus pasiektas šių nutarimų tikslas – turtas iš varžytinių nebus parduotas ir turės būti organizuojamos kitos varžytinės.

28Tuo atveju, kai rengiantis bankrutuojančios įmonės likvidavimo procedūroms kreditorių susirinkimas priima nutarimą dėl įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, šiuo nutarimu turi būti nustatyta tokia turto pardavimo tvarka bei kaina, kad tai atitiktų tiek įmonės, tiek ir daugumos kreditorių interesus. Kaip minėta, teisės aktais parduodamo įkeisto turto vertę ir tvarką nustatyti pavesta kreditorių susirinkimui, t. y. patiems bankrutavusios įmonės kreditoriams, kurie labiausiai suinteresuoti turto pardavimu už didžiausią įmanomą kainą ir savo kreditorinių reikalavimų kuo didesniu patenkinimu. Taigi, svarbiausias vaidmuo aptariamais klausimais tenka kreditorių susirinkimui, kurio nutarimai priimami balsų dauguma ir privalomi visiems kreditoriams (ĮBĮ 24 str.).

29Spręsdamas įmonės turto pardavimo tvarkos ir pardavimo kainos nustatymo klausimus, kreditorių susirinkimas arba komitetas negali peržengti įstatymo jam nustatytų įgaliojimų ribų ir priimti sprendimus, kurie įmonei būtų nenaudingi arba iš esmės pažeistų atskirų kreditorių teises bei teisėtus lūkesčius. Įstatymai ir lydimieji teisės aktai detaliai nereglamentuoja bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo kriterijų. Sprendžiant šiuos klausimus, turi būti taikoma įstatymo analogija arba teisės analogija – bendrieji civilinės teisės principai (teisingumas, protingumas, sąžiningumas), kuriais turi vadovautis bylą nagrinėjantis teismas (Civilinio kodekso 1.5 str., 1.8 str., Civilinio proceso kodekso 3 str. 1 d., 3 str. 6 d.). Bankroto procese vykdant įmonės priverstinio likvidavimo procedūras, siekiama kuo didesnio visų kreditorinių reikalavimų, bet ne tik tų, kurių reikalavimai užtikrinti hipoteka, patenkinimo, taip pat visų kreditorių interesų pusiausvyros užtikrinimo. Jeigu visi įmonės kreditoriai sutinka su pasiūlyta pradine turto pardavimo kaina ar pardavimo būdu, parduodamo turto įvertinimo gali būti ir nereikalaujama. Tačiau jeigu dėl įmonės turto pardavimo kainos ar būdų kyla ginčas, įmonės bankroto administratorius paprastai turėtų organizuoti parduodamo turto įvertinimą. Tik atlikus parduodamo turto įvertinimą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus arba gavus kitų parduodamo turto rinkos vertę patvirtinančių įrodymų, galima spręsti dėl įmonei ir visiems jos kreditoriams tinkamiausio pardavimo būdo bei kainos (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-788/2012; 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1896/2011).

30Minėtame kreditorių susirinkime buvo sprendžiamas klausimas dėl turto komplekto esančio Sėlių g. Vilniuje pardavimo iš varžytinių pirmosios kainos nustatymo. Pažymėtina, kad bankroto administratorius siūlė nustatyti pradinę bendrą šio turto pardavimo kainą – 558 680 eur. Tokią šio turto kainą nustatė UAB „Alliance Valuations” kuris atliko šio turto vertinimą. Svarstant šį klausimą kreditorius RUAB „Vėtrūna” pateikė siūlymą šį turto kompleksą pardavinėti už 800 000 eurų. Taip pat šis kreditorius, turintis 60,648 proc. balsų ir nubalsavo už siūlymą šį turtą pardavinėti už 800 000 eurų. Pažymėtina, kad kreditoriaus RUAB „Vėtrūna” pateiktas siūlymas šį turtą pardavinėti už 800 000 eurų nėra paremtas jokiais skaičiavimais ir prieštaraujantis vertintojų nustatytai šio turto vertei. Nors savo atsiliepime į pateiktą skundą kreditorius RUAB „Vėtrūna” nurodė, kad yra nekilnojamojo turto profesionalas ir kad šis turtas bei jo ekonominis potencialas jai yra gerai žinomas bei, kad yra realios galimybės šį turtą parduoti brangiau nei nustatė turto vertintojai, tačiau šių savo teiginių nepagrindžia jokiais rašytiniai įrodymais, nors tokią pareigą turi (CPK 178 str.). Analogiškai pasisakytina ir dėl turto komplekso esančio Pievų tako g. 36A, Klaipėda vertės nustatymo pagrįstumo, kadangi šio turto kaina buvo nustatyta analogišku būdu, kreditoriui RUAB “Vėtrūna” pasiūlius nepagrįstai aukštą turto komplekto kainą ir nubalsavus už jos patvirtinimą.

31Bankroto bylos aplinkybės patvirtina, kad turto komplekso esančio Sėlių g. Vilniuje rinkos vertė buvo nustatyta 2015-12-02 turto vertintojui UAB „Alliance Valuations“ turto vertinimo ataskaitoje įvertinus turto kompleksą esantį Sėlių g. Vilniuje 558 680 eurų suma. Tačiau 2016-02-08 vykusiame kreditorių susirinkime, nutarimu Nr. 4 buvo nutarta nustatyti pradinę bendrą viso turto pardavimo kainą – 800 000 eur, antrose varžytinėse – 720 000 eur, trečiose varžytinėse – 648 000 eur, tai gi tokios didelės turto kainos nustatymo nepagrindimas jokiais leistinais įrodymais, laikytinas prieštaraujančiu teisingumo, sąžiningumo, protingumo principams, dėl ko yra pagrindas tokį nutarimą panaikinti.

32Bankroto bylos aplinkybės taip pat patvirtina, kad turto komplekso esančio Pievų tako g. 36A, Klaipėda, rinkos vertė buvo nustatyta 2015-12-02 turto vertintojui UAB „Alliance Valuations“ turto vertinimo ataskaitoje įvertinus turto kompleksą esantį Pievų tako g. 36A, Klaipėda, 207 000 eurų suma. Tačiau 2016-02-08 vykusiame kreditorių susirinkime, nutarimu Nr. 5 buvo nutarta nustatyti pradinę bendrą viso turto pardavimo kainą – 500 000 eur, antrose varžytinėse – 450 000 eur, tai gi tokios didelės turto kainos nustatymo nepagrindimas jokiais leistinais įrodymais, laikytinas prieštaraujančiu teisingumo, sąžiningumo, protingumo principams, dėl ko yra pagrindas tokį nutarimą panaikinti.

33Atsakovas atsiliepime nurodė, kad AB DNB bankas iš esmės neturi subjektinės tiesės skųsti kreditorių susirinkimo šiais klausimai, kadangi jis nebalsavo dėl šių klausimų. Tačiau sutikti su tokiais atsakovo teiginiais nėra jokio pagrindo. ĮBĮ 24 str, 5 d. numato, kad kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Tai gi, įstatymas nesieja teisės skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus su balsavimu dėl skundžiamo nutarimo klausimų, dėl ko nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas negalėjo pateikti skundo dėl šių nutarimų.

34Dėl bylinėjimosi išlaidų

35Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovui BAB „Elektros kapitalas“ bankroto administratoriui UAB „Admivita“ buvo išrašyta 726 eurų sąskaita už advokato suteiktas teisines paslaugas šioje byloje, tačiau byloje nėra duomenų patvirtinančių aplinkybę, jog ši sąskaita yra apmokėta, t.y. kad atsakovas faktiškai patyrė minėtas išlaidas. Kiti proceso dalyviai nepatiekė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje buvo pareikšti reikalavimai, dėl 4 nutarimų panaikinimo, iš kurių 3 yra naikinami. Atsižvelgiant į išdėstytą ir vadovaujantis CPK 93 str. 2 d. teigtina, jog atsakovui patyrus minėtas bylinėjimosi išlaidas iki teismo sprendimo priėmimo, būtų pagrindas jam priteisti 25 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjo AB DNB banko, t.y. 181,50 eurų.

36Vadovaudamasis CPK 290-291 str., teismas

Nutarė

37AB DNB bankas skundą patenkinti iš dalies.

38Panaikinti BUAB „Elektros kapitalas“ 2016-02-08 kreditorių susirinkimo nutarimus kurių numeriai 3, 4 ir 5 ir grąžinti šiuos klausimus kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo.

39Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos Apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje... 2. Pareiškėjas skundu prašo: panaikinti 2016-02-08 vykusiame BAB „Elektros... 3. Nurodo, kad bankroto administratorius privalo kreditoriams teikti informaciją... 4. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus... 5. Atsakovas BAB „Elektros kapitalas“ atsiliepimu į pareikštą skundą (b.l.... 6. Suinteresuotas asmuo RUAB „Vėtrūna“ atsiliepimų (b.l. 52-56) į... 7. Skundas tenkintinas iš dalies.... 8. Bylos, kylančios iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos pagal... 9. Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) 22-24 straipsnių normos ir teisminė... 10. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl BUAB „Elektros kapitalas“... 11. Dėl nutarimo Nr. 2... 12. Pareiškėjas ginčija 2016-02-08 kreditorių susirinkime priimtą nutarimą... 13. Dėl nutarimo Nr. 3.... 14. Pareiškėjas taip pat ginčija 2016-02-08 kreditorių susirinkime priimtą... 15. Nurodo, kad nustatytas sėkmės mokestis bankroto administratoriui yra... 16. Kaip žinia, administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas, keitimas,... 17. Taigi teismas, patikrinęs kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumą ir... 18. Teismas, nagrinėjantis skundą dėl tokio kreditorių susirinkimo nutarimo,... 19. Kaip minėta, apeliantas AB DNB bankas nesutinka su susirinkimo nutarimu,... 20. Dėl fiksuoto papildomo bankroto administratoriaus atlyginimo... 21. Atsakovas nurodė, kad administratoriui turi būti nustatomas toks atlyginimas,... 22. Visų pirma, šiuo atveju administratorius apsiribojo vien ĮBĮ nustatytų... 23. Dėl bankroto administratoriaus papildomo premijinio atlyginimo... 24. Teismas iš esmės sutinka su apelianto AB DNB banko argumentais ir pažymi,... 25. Atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, teisinį reglamentavimą,... 26. Dėl nutarimų Nr. 4 ir 5.... 27. Pareiškėjas taip pat ginčija 2016-02-08 kreditorių susirinkime priimtą... 28. Tuo atveju, kai rengiantis bankrutuojančios įmonės likvidavimo procedūroms... 29. Spręsdamas įmonės turto pardavimo tvarkos ir pardavimo kainos nustatymo... 30. Minėtame kreditorių susirinkime buvo sprendžiamas klausimas dėl turto... 31. Bankroto bylos aplinkybės patvirtina, kad turto komplekso esančio Sėlių g.... 32. Bankroto bylos aplinkybės taip pat patvirtina, kad turto komplekso esančio... 33. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad AB DNB bankas iš esmės neturi subjektinės... 34. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 35. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovui BAB „Elektros... 36. Vadovaudamasis CPK 290-291 str., teismas... 37. AB DNB bankas skundą patenkinti iš dalies.... 38. Panaikinti BUAB „Elektros kapitalas“ 2016-02-08 kreditorių susirinkimo... 39. Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti...