Byla 2A-1364-603/2020
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Agro“ ieškinį atsakovui R. B. dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Baltic Agro“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 6 743,48 Eur skolą, 8 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 2.

6Nurodė, jog su atsakovu sudarytos 2017 m. gruodžio 5 d. Pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu atsakovas įsipareigojo iki 2018-11-20 ieškovei parduoti ir pristatyti 250 tonų II klasės kviečių. Ieškovės teigimu, atsakovas, vykdydamas sutartį, pristatė tik 40,9 tonas kviečių iš sutarto 250 tonų kiekio, likęs atsakovo nepristatytas grūdų kiekis – 209,1 tonų. Nurodė, kad pagal sutarties 5.2 punktą atsakovas įsipareigojo nepristatęs 1.1 punkte nurodyto produkcijos kiekio, mokėti ieškovei 20 proc. neparduotos produkcijos kainos baudą ir padengti pirkėjui jo patirtus dėl kiekio trūkumo atsiradusius nuostolius išpildant pirkėjo įsipareigojimus prieš trečiąsias šalis. Ieškovės teigimu, pagal sutarties nuostatas atsakovas užfiksavo galutinę II klasės kviečių kainą – 161,25 Eur/t, todėl ieškovei neparduotos produkcijos kaina yra 33 717,38 Eur, kurios pagrindu atsakovas už nepristatytus grūdus privalėjo ieškovei sumokėti 6 743,48 Eur sutartines netesybas (baudą; Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) CK 6.256 straipsnio 2 dalis, sutarties 5.2 punktas). Ieškovės teigimu, atsakovas nebuvo ribojamas sutartimi dėl reikiamo grūdų gavimo kiekio būdų, todėl galėjo reikiamą kiekį grūdų užsiauginti pats arba samdyti trečiuosius asmenis, kurie uždaugintų reikiamą kviečių kiekį. Pažymėjo, kad atsakovas taip pat neįrodė būtinųjų požymių nenugalimos jėgos aplinkybėms konstatuoti. Ieškovės teigimu, atsakovas yra profesionalus verslininkas, ne vienerius metus užsiimantis grūdų auginimu, todėl rizika dėl prastų oro sąlygų yra visuotinai žinomas dalykas, juolab kad, prastos oro sąlygos iš esmės pasitaiko kiekvienais metais. Pažymėjo, kad atsakovas nepateikė nei vieno teisės aktuose numatyto dokumento, galinčio patvirtinti nenugalimos jėgos aplinkybių buvimą, ieškovės neinformavo apie galbūt susidariusias nenugalimos jėgos aplinkybes, turėsiančias įtakos prisiimtų įsipareigojimų vykdymui. 3.

7Atsakovas pateikdamas atsiliepimą su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog pagal sutartį ieškovei turėjo pristatyti ir parduoti 250 tonų Extra, 1, 2, 3 ir 4 klasės kviečių (neišskiriant pagal klases kviečių kiekio) nuo 2018-07-02 iki 2018-11-20. Atsakovo teigimu, yra pagrindas jį visiškai ar iš dalies atleisti nuo sutartinės civilinės atsakomybės dėl egzistuojančios nenugalimos jėgos aplinkybės - sausros. Paaiškino, jog 2018 m. liepos mėnesio pabaigoje matė būsiantį prastą derlių dėl sausros ir apie esamą padėtį reguliariai informavo ieškovės konsultantą K. M.. Atsakovo teigimu, pastarasis atsakovą užtikrino, kad sankcijų dėl sutarties nevykdymo nebus, todėl, neturėdamas teisinio išsilavinimo, buvo suklaidintas ieškovės atstovo, jog raštu pranešti apie susidariusią situaciją nebūtina. Atsakovo nuomone, jis ir neprivalėjo ieškovės informuoti apie visuotinai žinomas aplinkybes, kadangi ieškovė yra profesionali žemės ūkio produkcijos supirkėja, todėl akivaizdu, jog jai buvo žinoma apie ekstremalios situacijos visoje šalyje dėl sausros padarinių paskelbimą. Atsakovo teigimu, po ieškovės informavimo, ieškovė, žinodama apie galimą sutarties neįvykdymą, ėmėsi kraštutinių priemonių atsakovui paspausti ir visiškai nepagrįstai pateikė vykdymui vykdomąjį dokumentą dėl nepagrįstos skolos išieškojimo iš atsakovo. Nesutiko su ieškovės pateiktais skaičiavimais, kadangi atsakovas yra užfiksavęs ne tik II klasės kviečių kainą, bet ir Extra 1,3,4 klasės kviečių galutines kainas, dėl ko pagal sutarties sąlygas nėra galimybės aiškiai ir teisingai paskaičiuoti baudos dydžio.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

94.

10Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 2 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo R. B. 6 743,48 Eur skolos, 8 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 593,63 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Baltic Agro“ naudai ir 32,81 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai. 5.

11Teismas, įvertinęs force majeure (nenugalimą jėgą) apibrėžiančius požymius ir sąlygas, kasacinio teismo praktiką, kurioje išaiškintos nenugalimos jėgas požymius kvalifikuojančios aplinkybės, konstatavo, jog nesant nenugalimos jėgos (force majeure) nustatymo kriterijų visumos, nėra pagrindo pripažinti nenugalimos jėgos buvimą ir kartu nėra pagrindo visiškai ar iš dalies atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės. Vertindamas nenugalimos jėgos kriterijus, rėmėsi tokiais argumentais ir įrodymais:

125.1.

13Atsakovo pateikti 2018-06-13 Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. D-259 Dėl ekstremalios situacijos Kalvarijos savivaldybėje paskelbimo, 2018-06-25 Lietuvos hidrometeorogijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos raštas Nr. (8.46)-B7-388 Dėl informacijos apie pasiektus stichinės sausros rodiklius, 2018-06-25 Pasėlių agrarinės būklės patikrinimo aktas Nr. 18, 2018-07-04 LR Vyriausybės nutarimas Nr. 633 Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo nepatvirtina nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuojančių požymių, kadangi tai yra bendro pobūdžio informacija. Remdamasis 2018-06-25 Pasėlių agrarinės būklės patikrinimo aktu Nr. 18 nustatė, jog žieminiai kviečiai nukentėję vidutiniškai, ir apie tai, kad jie būtų labiausiai nukentėję ar/ir išnykę, duomenų nepateikta.

145.2.

15Atsakovas neginčijo, kad nepateikė Lietuvos Respublikos prekybos, pramonės ir amatų rūmų išduotos pažymos, kaip tai numato Lietuvos Respublikos prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymo 5 straipsnio 9 punktas, kuriame įtvirtinta, jog rūmai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda nenugalimos jėgos aplinkybes liudijančias pažymas. Pažymėjo, kad atsakovas taip pat nepateikė duomenų (deklaracijos) apie sunaikintus kviečių pasėlius (CPK 178 straipsnis).

165.3.

17Teismo teigimu, atsakovui, negalint surinkti reikiamo tonų grūdų kiekio, jį galėjo įsigyti iš trečiųjų asmenų, kadangi šalių sudarytis laikytina pirkimo-pardavimo sutartimi ir sutarties sąlygos neribojo reikalingo grūdų kiekio gavimo iš trečiųjų asmenų. Pažymėjo, kad nenugalima jėga nelaikoma aplinkybė, jog rinkoje nėra reikalingų prievolei įvykdyti prekių ar sutarties šalis neturi pakankamai finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles (CK 6.212 straipsnio 1 dalis). Įvertinęs sutarties 1.3 punkte aptartas sąlygas, kuriomis sutarta, jog pagal sutartį priimama produkcija, išauginta fizinio ar juridinio asmens, registruoto Žemės ūkio ir kaimo verslo registre, bei augintojų, užsiregistravusių Įregistruotų pašarų ūkio subjektų sąraše, sprendė, jog sutarties sąlygos nesudaro pagrindo konstatuoti, kad parduodami grūdai turi būti užauginti paties atsakovo. Teismo teigimu, atsakovas nepaneigė, jog galimybė įsigyti reikiamus grūdus jam buvo apribota ar negalima.

185.4.

19Atsakovas yra verslininkas, pasirašydamas išankstinę sutartį dėl 2018 metų derliaus veikė tikslais, susijusiais su jo verslu, t. y. ūkininkavimu, todėl galėjo numatyti nepalankias oro sąlygas. Pritarė ieškovei, jog prasto derliaus tikimybė ir jo rizika kiekvienais metais yra visuotinai žinoma ir šią aplinkybę įmanoma numanyti, be to, ji yra atsakovo verslo rizika.

205.5.

21PVM sąskaitos-faktūros, atsakovo PVM deklaracija pagrindžia, kad atsakovas 2018 metais deklaravo 81 150 Eur pajamų ir sudarė sandorius su trečiais asmenimis AB „Agrochema plius“, UAB „Agrokoncerno grūdai“, V. D., I. B., kuriems atsakovas pardavė ir kviečių. Pažymėjo, kad tai leidžia pagrįstai abejoti dėl atsakovo negalimumo vykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų dėl nenugalimos jėgos. Pažymėjo, jog pagal sutarties 5.1 punktą atsakovas įsipareigojo neparduoti, nepristatyti produkcijos kitiems asmenims, nesudaryti su trečiaisiais asmenimis jokių sandorių, kurie apsunkintų arba darytų negalimu įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymą. Kadangi vykdydamas įsipareigojimus tretiesiems asmenims atsakovas taip pat prisiėmė riziką ir dėl sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo padarinių, konstatavo, jog atsakovas neįrodė sutarties nevykdymo negalimumo aplinkybių.

225.6.

23Sutarties vykdymo tvarka ir terminai numatyti sutartyje, kurioje nenumatyta, jog apie negalimą Sutartimi priimtų įsipareigojimų vykdymą atsakovas konsultuojasi ir informuoja įmonės konsultantą. Nors CK 6.212 straipsnio 3 dalyje numatyta pareiga atsakovui pranešti kitai Sutarties šaliai (ieškovei) apie nenugalimos jėgos aplinkybės atsiradimą bei jos įtakas sutarties neįvykdymui, atsakovas nepateikė įrodymų apie tai, jog informavo ieškovę apie negalėjimą įvykdyti Sutartį. 6.

24Nenustatęs, jog dėl nenugalimos jėgos aplinkybės yra pagrindas atsakovą atleisti visiškai ar iš dalies nuo civilinės atsakomybės, teismas sprendė, jog ieškovė pagrįstai, remdamasi sutarties 5.2 punktu, paskaičiavo atsakovui netesybas (baudą), padengiančią patirtus dėl kiekio trūkumo atsiradusius nuostolius. Atmetė atsakovo argumentus dėl neteisingo paskaičiavimo kaip nepagrįstus, kadangi atsakovas savo skaičiavimo nepateikė, o ieškovės netesybos paskaičiuotos remiantis II klasės kviečių, kaip dažniausiai esančių rinkoje ir sudarančių kviečių klasių vidurkį, kaina. Pažymėjo, jog ieškovės paskaičiavimus pagrindžia ir tai, jog pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras ieškovė atsakovo nepristatytą kviečių kiekį įsigijo iš trečiojo asmens UAB „Lifrania“ pagal Pirkimo – pardavimo sutartį dėl II klasės kviečių už didesnę nei šalių sutartyje numatytą kainą (190 Eur/t). 7.

25Teismas sprendė, jog ieškovė taip pat pagrįstai, remdamasi Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu, prašo priteisti iš atsakovo procesines palūkanas, t. y. 8 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pažymėjo, jog ieškovės prašomos priteisti iš atsakovo 8 proc. dydžio palūkanos neviršija Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymu nustatytos palūkanų normos, todėl iš atsakovo priteistinos 8 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019 m. kovo 22 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. 8.

26Ieškovės prašomas priteisti patirtas 3 593,63 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 202 Eur sumokėtas žyminis mokestis bei 3391,63 Eur už advokatės teisinės pagalbos išlaidos laikė pagrįstomis, atitinkančiomis realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, todėl sprendė priteisti iš atsakovo.

27III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

289.

29Atsakovas pateiktu apeliaciniu skundu prašo: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimo dalį, kuria išspręstas skolos dydžio priteisimas, ir sumažinti ieškovei UAB „Baltic Agro“ iš atsakovo priteistos skolos dydį iki minimalios sumos; 2) panaikinti skundžiamo teismo sprendimo dalį, kuria išspręstas advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas ir klausimą išspręsti iš esmės; 3) priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde remiasi tokiais argumentais:

309.1.

31Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys aplinkybę, jog atsakovo derlius sumažėjo dėl sausros: 2018-06-25 Lietuvos hidrometeorogijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos raštas Nr. (8.46)-B7-388 „Dėl informacijos apie pasiektus stichinės sausros rodiklius“, kuriame nurodyta, jog stichinė sausra aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu vis dar alina Alytaus, Marijampolės, Kalvarijos, Šakių ir Trakų r. savivaldybes; 2018-06-25 Pasėlių agrarinės būklės patikrinimo aktas Nr. 18, kuriame nurodyta, kad patikrinus atsakovo R. B. 2018 m. deklaruotų laukų agrarinę būklę, patikrinimo metu nustatyta, jog nuo sausros labiausiai nukentėję žirniai, vidutiniškai nukentėję žieminiai kviečiai (55,36 ha), vasariniai kviečiai (16,86 ha), žieminiai kvietrugiai 29,44 ha. Pasėliai reti, vietomis išdžiūvę, didelis derlius nežadamas; 2018 m. liepos 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 633 „Dėl Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“, kuriuo buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje.

329.2.

33Su ieškove sudaryta sutartis nepagrįstai vertinta kaip pirkimo-pardavimo sutartis dėl 250 tonų grūdų pirkimo-pardavimo, o ne grūdų auginimo (paslaugų) sutartis. Nors sutartyje pažodžiui nenustatyta, kad atsakovas parduos savo užaugintus grūdus ar kad sudaroma grūdų užauginimo sutartis, tačiau atsižvelgiant į šalių vykdomą veiklą, sutarties sudarymo tikslus, akivaizdu, jog atsakovas įsipareigoja parduoti savo užaugintus grūdus, ir jokius kitus. Pažymi, kad atsakovas yra grūdų augintojas, o ne perpardavinėtojas. Remdamasis sutarties vertinimu, mano, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad sutarties nuostatos nedraudė atsakovui tikslu įvykdyti su ieškove sudarytą sutartį įsigyti grūdus iš trečiųjų asmenų.

349.3.

35Teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovas, kurio profesinė veikla yra ūkininkavimas, galėjo numatyti nepalankias oro sąlygas, todėl prisiėmė ir aplinkybių, susijusių su gamtos reiškiniais, padarinių atsiradimo riziką. Pažymi, kad blogą derlių ir atitinkamai sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą lėmė netinkamos meteorologinės sąlygos, nuo jų atsakovo veikla yra tiesiogiai priklausoma. Apelianto teigimu, 2018 m. vasarą buvusių meteorologinių sąlygų jis negalėjo numatyti sudarydamas sutartį, kadangi oro sąlygos buvo neįprastos Lietuvos klimatui, o sausros nėra itin dažnas reiškinys.

369.4.

37Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, jog atsakovas neturėjo pakankamai grūdų savo prisiimtiems įsipareigojimams ieškovei pagal sutartį įvykdyti. Vertindamas atsakovo pasėlių derlingumą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovės pateikta Lietuvos statistikos departamento Oficialios statistikos portalo informacija apie kvietrugių, žirnių ir rapsų derlingumą (tonomis iš 1 ha) 2018 metais Marijampolės apskrityje, kadangi rapsų, žirnių ir kvietrugių pardavimas nebuvo sutarties objektas. Nurodo, jog teismas ignoravo pačios ieškovės atliktą atsakovo R. B. pasėlių derlingumo apskaičiavimą ir pastabas, jog atsakovo kviečių derlingumas yra net 2,57 karto mažesnis nei 2018 metų kviečių vidurkis toje pačioje vietovėje. Dar daugiau, įvertinus atsakovo 2018 metais sudarytus sandorius su trečiaisiais asmenimis, matyti, jog tik pagal keturias iš septyniolikos į bylą pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų, atsakovas tretiesiems asmenims (UAB „Agrokoncerno grūdai“) pardavė kviečių, t. y. tų grūdinių kultūrų, kurias pagal sutartį buvo įsipareigojęs parduoti ieškovei. Pažymi, jog pagal dvi 2018-10-23 ir dvi 2018-11-23 PVM sąskaitas-faktūras atsakovas trečiajam asmeniui UAB „Agrokoncerno grūdai“ viso pardavė tik 92,276 (29,020+13,820+30,460+18,979) tonas kviečių, kai tuo tarpu atsakovo ieškovei parduotinas kiekis - 209,1 tonos.

389.5.

39Neneigia aplinkybės, jog tretiesiems asmenims pardavė kviečių, tačiau toks elgesys turi būti pateisinamas ir suprantamas, kadangi pagal 2018-08-14 Tarpusavio suderinimo aktą, atsakovo skola UAB „Agrokoncernas“ sudarė 41 308,98 Eur. Mano, kad ir minėta aplinkybė iš dalies įtakojo atsakovo negalimumą vykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

409.6.

41Pareigos pranešti ieškovei apie nenugalimos jėgos aplinkybės atsiradimą ir jos įtaką sutarties nevykdymui nebuvo, kadangi tai visuotinai žinoma aplinkybė. Pažymi, jog ieškovė dirba žemės ūkio srityje, yra profesionali žemės ūkio produkcijos supirkėja, todėl akivaizdu, jog ieškovei turėjo būti žinomas ekstremalios situacijos visoje šalyje dėl sausros paskelbimas.

429.7.

43Pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas dėl sutartinių netesybų (baudos) apskaičiavimo. Mano, jog sutarties 5.2 punkto sąlyga, apskaičiuojant baudos dydį, nėra aiški, o pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą sutarčių aiškinimo taisyklę sutarties sąlygos turėtų būti aiškinamos sutarties sąlygas priėmusios šalies naudai, t. y. atsakovo naudai. Mano, jog baudos dydis turėtų būti skaičiuojamas nuo mažiausios kviečių kainos, kurias atsakovas galėjo pateikti ieškovei.

449.8.

45Kadangi ieškovė vietoje atsakovo pagal sutartį nepristatytų kviečių įsigijo iš trečiojo asmens konkrečios rūšies kviečių ir sumokėjo konkrečią kainą - 190 Eur/t, skaičiuojant ieškovės patirtus nuostolius, jie turi būti apskaičiuojami pagal realiai ieškovės patirtas išlaidas įsigyjant kviečius. Nurodo, jog ieškovės patirti nuostoliai sudaro 1202,33 Eur (190 Eur/t -161,25 Eur/t=28,75 Eur/t x 209,1 t (atsakovo nepristatytas kiekis) = 6011,625x20 proc.) Eur. Pažymi, jog dėl ieškovės naudai priteistinos baudos dydis turėtų būti sumažintas iki atsakovo apskaičiuotos sumos.

469.9.

47Pirmosios instancijos teismas taip pat nenurodė jokių argumentų, kuriais remiantis iš atsakovo priteisė visas ieškovės patirtas 3391,63 Eur dydžio advokato teisinės pagalbos išlaidas. Mano, jog apylinkės teismas neatsižvelgė į civilinės bylos sudėtingumą, kadangi nagrinėtas ginčas nebuvo sudėtingas, jame nebuvo keliami sudėtingi ir nauji teisiniai klausimai, spręstini teisiniai santykiai nereikalavo kompleksinių teisinių sprendimų, nereikėjo specialių žinių, o ginčo išsprendimui suformuota gausi teismų praktika. Pažymi, jog bylinėjimosi išlaidos sudaro net 50 proc. ginčo sumos, kai tuo tarpu ieškovės procesiniai dokumentai bei civilinė byla nėra didelės apimties. Taip pat remiasi ir tuo, jog ieškovės atstovė į bylos nagrinėjimą nevyko į kitą miestą, teismo posėdžiai bendrai truko apie 1,5 val.

4810.

49Ieškovė UAB „Baltic Agro“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovo visas ieškovės bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:

5010.1.

51Apeliaciniame skunde draudžiama kelti naujus materialinius teisinius reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ieškovės paskaičiuotų netesybų sumažinimo klausimo, o ieškovė nedėstė argumentų, susijusių su tokiu atsakovo reikalavimu. Tuo tarpu, atsakovas apeliacinės instancijos teisme neprašo atleisti nuo civilinės atsakomybės taikymo už prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymą, tačiau prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, sumažinant ieškovo UAB „Baltic Agro“ naudai priteistos 6 743,48 Eur skolos sumą, nenurodydamas iki kokios sumos skolą prašo sumažinti. Mano, jog toks atsakovo reikalavimas pažeidžia apeliacinį procesą reglamentuojančias normas ir sudaro savarankišką pagrindą atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą.

5210.2.

53Mano, jog nepaisant to, jog atsakovas, reikšdamas reikalavimą sumažinti netesybas, reiškia naują reikalavimą ir dėl nurodyto apeliacinis skundas turėtų būti atmestas, pasisakys ir dėl to, jog pirmosios instancijos teismo priteista 6 743,48 Eur netesybų suma negali būti mažinama. Nurodo, jog atsakovas neįvykdęs sutarties nepristatė 209,1 t kviečių, todėl pasibaigus sutartyje numatytam kviečių pristatymo terminui (2018-11-20), ieškovė UAB „Baltic Agro“ 2018 gruodžio 1 d. sudarė su UAB „Lifrania“ pirkimo-pardavimo sutartį Nr. GPP181228AL08, kurios pagrindu įsigijo atsakovo nepristatytą kiekį II klasės kviečių už 190 Eur/t. plius PVM, t. y. iš viso už 229,90 Eur/t. Kadangi atsakovo nepristatytas kviečių kiekis sudarė 209,1 t, jam įsigyti ieškovė iš viso išleido 48 072,09 Eur (209,1 t. x 229,90 Eur = 48 072,09 Eur), tuo tarpu jeigu atsakovas būtų pristatęs ieškovei 209,1 t. II klasės kviečių, kurių kaina pagal sutartį - 161,25 Eur/t. plius PVM, t. y. iš viso 195,11 Eur/t, ieškovė šiam kiekiui kviečių įsigyti būtų išleidusi ženkliai mažesnę sumą, t y. 40 797,50 Eur sumą. Ieškovės teigimu, dėl sutarties nevykdymo ji patyrė 7 274,59 Eur dydžio žalą, todėl tai ir sudaro jos nuostolius. Pažymi, jog ieškovė savo pažeistas teises ginti pasirinko reikalaudama atsakovo priteisti sutarties 5.2 punkte numatyto dydžio netesybas, kurios laikytinos minimaliais ir neįrodinėtinais ieškovės nuostoliais ir sudaro 6 743,48 Eur. Atkreipia dėmesį į tai, jog sutartinės netesybos (6 743,48 Eur) yra mažesnės nei ieškovės patirti realūs nuostoliai (7 274,59 Eur), todėl jos negali būti mažinamos ir dėl to, jog taptų mažesnės už minimalius nuostolius.

5410.3.

55Atsakovo veiksmai, kuomet jis sudarė sutartis su trečiaisiais asmenimis dėl kviečių pardavimo, pagrindžia aplinkybę, jog ne tariamos nenugalimos jėgos aplinkybės, o sąmoningas atsakovo sprendimas kviečius parduoti tretiesiems asmenims už rinkoje ženkliai pakilusias kainas nulėmė su ieškovu sudarytos sutarties neįvykdymą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog vykdydamas įsipareigojimus atsakovas taip pat prisiėmė riziką ir dėl sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo padarinių.

5610.4.

57Atsakovas nepateikė teisės aktuose nustatytų dokumentų, patvirtinančių nenugalimos jėgos aplinkybių buvimą, kurios būtų nulėmusios objektyvų negalimumą atsakovui įvykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Teismas priimtame sprendime teisingai konstatavo, jog atsakovo pateiktuose dokumentuose yra tik bendro pobūdžio informacija, o jo pateikti įrodymai nepatvirtina nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuojančių požymių. Atsakovas taip pat visiškai nepaaiškino neįtikėtinos aplinkybės, kad jo auginti kvietrugiai (kurie augo toje pačioje vietovėje, veikiami tu pačių meteorologinių sąlygų) užaugo ir atitiko vidutinį Lietuvos statistikos departamento skelbiamą tos vietovės kvietrugių derlingumą), tačiau kviečiai neva neužaugo, o jų derlingumas net keleriopai buvo mažesnis už tos pačios vietovės vidutinį kviečių derlingumą. Atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovo pateiktame 2018 m. birželio 22 d. Pasėlių agrarinės būklės patikrinimo akte Nr. 18 tiek kviečiai, tiek ir kvietrugiai buvo įvardinti vienodai, t. y., vidutiniškai nukentėję, kas patvirtina aplinkybę, kad jų derlingumo skirtumai nuo vidutinių 2018 metų tos vietovės derlingumo negali skirtis beveik tris kartus. Be to, ieškovės kompetentingi agronomai vienareikšmiškai patvirtino, jog neįmanoma tokia situacija, kad toje pačioje vietovėje auginami ir veikiami tokių pačių meteorologinių aplinkybių kvietrugiai užaugtų (ir jų derlius siektų įprastą tos vietovės derlingumą), o kviečiai – neužaugtų, juolab kad, net atsakovo auginti žirniai, kurie atsakovo pateiktame 2018 birželio 22 d. Pasėlių agrarinės būklės patikrinimo akte Nr. 18, buvo įvardinti, kaip labiausiai nukentėję nuo sausros, tik itin nedaug nukrypo nuo vidutinio 2018 metų žirnių derlingumo Marijampolės apskrityje.

5810.5.

59Apeliantas klaidina apeliacinės instancijos teismą, nurodydamas, jog skundžiamame sprendime ignoruoti ieškovės pateikti skaičiavimai dėl atsakovo kviečių derlingumo. Pažymi, jog skaičiavimus pateikė norėdamas akivaizdžiai pagrįsti, jog neįtikėtinai ir nepaaiškinamai atrodo atsakovo teiginiai apie nenugalimos jėgos aplinkybių buvimą išskirtinai auginant tik ginčo kviečius, bet ne visas likusias toje pačioje vietovėje atsakovo augintas žemės ūkio kultūras.

6010.6.

61Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės su atsakovu sudarytą sutartį laikė pirkimo – pardavimo sutartimi, o ne kviečių auginimo (paslaugų) sutartimi. Pažymi, jog tai pagrindžia tiek sutarties pavadinimas, tiek jos turinys ir nėra pagrindo daryti išvados, jog parduodami kviečiai turi būti auginami paties atsakovo. Pažymi, kad tuo atveju, jeigu apeliantas kaip sutarties įvykdymo būdą, pasirinko kviečių auginimą savo jėgomis, tačiau to padaryti dėl bet kokių priežasčių jam nepavyko, jis galėjo reikiamą kiekį atitinkamos kokybės kviečių įsigyti iš trečiųjų asmenų ir sutartyje numatytu terminu pristatyti ieškovei.

6210.7.

63Atsakovas taip pat neįrodė, jog sudarant sutartį aplinkybių atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti bei, tai, jog atsakovas nebuvo prisiėmęs tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Ieškovės teigimu, prastų oro sąlygų, kurios vienokia ar kitokia forma pasitaiko iš esmės kiekvienais metais bei atitinkamai lemia ir didesnį ar mažesnį derlių, rizika yra visuotinai žinomas dalykas ir nėra aplinkybė, kurios nebūtų galima protingai numatyti, juolab, kad apeliantas yra savo srities profesionalas, savo profesinę veiklą vykdantis ne pirmus metus. Be to, atsakovas pasirašė išankstinę grūdų pirkimo – pardavimo sutartį, todėl galėjo (ir privalėjo) numatyti galimas nepalankias oro sąlygas, todėl prisėmė visą galimų neigiamų aplinkybių ir jų padarinių atsiradimo riziką.

6410.8.

65Apie tariamai buvusias nenugalimos jėgos aplinkybes, kuriomis atsakovas grindžia sutarties neįvykdymą, ieškovė sužinojo tik iš atsakovo atsiliepimo į ieškinį, kai tuo tarpu sausra pasak atsakovo, buvo 2018 gegužės – birželio mėn., t. y. prieš metus laiko. Nurodo, jog atsakovas nei 2018 m. gegužės – birželio mėn., nei iki sutartyje nustatyto kviečių pristatymo termino pabaigos, nei vėliau ieškovei nepranešė apie tariamai atsiradusias nenugalimos jėgos aplinkybes. Atkreipia dėmesį ir į tai, jog atsakovo pozicija dėl teisės aktuose imperatyviai nustatytos pareigos informuoti kitą sutarties šalį apie neva atsiradusias nenugalimos jėgos aplinkybes nevykdymo yra itin nenuosekli, kadangi apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, jog apskritai neprivalėjo pranešti ieškovei, kai tuo tarpu nagrinėjant civilinę bylą teisme atsakovas nurodė reguliariai informuodavęs ieškovės vardu sutartį pasirašiusį agronomą konsultantą K. M.. Be to, atsakovas savo veiksmais aiškiai ir vienareikšmiškai patvirtino, kad prisiimtas prievoles visiškai įvykdys, kadangi dar 2018 m. gegužės 4 d. užfiksavo galutinę parduodamų kviečių kainą, pasirašydamas sutarties priedą Nr. F-1.

6610.9.

67Pagal sutarties nuostatas atsakovas galėjo pristatyti bet kurios klasės kviečius, galutinės parduodamos produkcijos kainos užfiksuotos priede Nr.F-1 prie sutarties, o sutartinės 6 743,48 Eur netesybos buvo apskaičiuotos pagal II klasės kviečių kainą. Pažymi, jog tokią klasę netesybų skaičiavimui pasirinko dėl to, jog tai dažniausiai rinkoje esanti kviečių kaina, pagal byloje esančius įrodymus apeliantas turėjo būtent II klasės kviečius, o ieškovė trūkstamą kviečių kiekį iš trečiojo asmens taip pat pirko II klasės. Nurodo, jog toks apskaičiavimo būdas buvo pasirinktas objektyviai ir sąžiningai.

6810.10.

69Priteisdamas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo teismas tinkamai taikė ir aiškino tai reglamentuojančias teisės normas, priteistų bylinėjimosi išlaidų suma neviršija LR Teisingumo ministro įsakymų nustatytų rekomendacijų, yra pagrįsta ir atitinkanti realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus. Nurodo, jog civilinė byla buvo pradėta pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, pereita į ginčo teiseną atsakovui pareiškus prieštaravimus, o pasirengimas civilinės bylos nagrinėjimu vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, visus procesinius dokumentus rengė ieškovės atstovė, pateikti teisinių paslaugų teikimą pagrindžiantys įrodymai. Be to, ieškovės atstovė išduoto teismo liudijimo pagrindu rengė ir pateikė prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl su atsakovu susijusių dokumentų gavimo, t.y. Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų bei išrašytų ir gautų PVM sąskaitų-faktūrų sąrašo, buvo teikiami rašytiniai prašymai teismui dėl papildomų dokumentų išreikalavimo iš atsakovo, renkami duomenys iš VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“, Lietuvos statistikos departamento ir jų pagrindu parengti ir kiti susiję dokumentai. Taip pat pažymi, jog byla nebuvo išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, be to, tokia situacija susiklostė dėl apelianto veiksmų, kadangi 2019 gruodžio 3 dieną vykusiame teismo posėdyje prašė apklausti liudytoją K. M., tačiau šiam liudytojui atvykus į sekantį - 2020 vasario 11 dienos - teismo posėdį, apeliantas kategoriškai atsisakė jo paties iniciatyva iškviesto liudytojo apklausos. Nors liudytojas ir nebuvo apklaustas, tačiau ieškovės atstovė privalėjo pasiruošti teismo posėdžiui, kuriame turėjo vykti iškviesto liudytojo apklausa. Pažymi, jog bylinėjimosi išlaidų padidėjimą nulėmė ir paties atsakovo netinkamas elgesys.

70IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 11.

71Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. 12.

72Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra. 13.

73Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl nenugalimos jėgos aplinkybių 14.

74Byloje sprendžiamas klausimas dėl neįvykdytų atsakovo sutartinių įsipareigojimų ieškovei, vertinant, ar atsakovo įrodinėjamos meteorologinės sąlygos (sausra) pripažintinos nenugalimos jėgos aplinkybe, sudarančia pagrindą atsakovą atleisti nuo civilinės atsakomybės, taip pat nuostolių dydžio ir jų atlyginimo. 15.

75Byloje nustatyta, kad atsakovas 2017 m. gruodžio 5 d. sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties Nr. GPP171205KM141 pagrindu įsipareigojo parduoti ir pristatyti ieškovei nuo 2018 m. liepos 2 d. iki 2018 m. lapkričio 20 d. 250 tonų grūdų. Byloje ginčo nekyla, jog atsakovas pristatė ieškovei 40,9 tonas kviečių. Byloje nekilo ginčo ir dėl to, kad likęs 209,1 tonų kiekis kviečių ieškovei nepristatytas, dėl ko neįvykdytos sutarties sąlygos. Atsakovas negalėjimą pristatyti likusio kiekio kviečių grindžia nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybe, įrodinėdamas, kad dėl šalyje 2018 metais vyravusios sausros susiklostė ekstremali situacija, nulėmusi auginamų kviečių derlių. 16.

76Sutarties vykdymas yra jos šalių bendradarbiavimo procesas, kuris turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis (CK 6.158, 6.200 straipsniai). Tai reiškia, kad sutarties šalys negali elgtis priešingai tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2013). Už sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Skolininko kaltė, kaip dar viena būtinoji civilinės atsakomybės nustatymo sąlyga, yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Viena jų yra ta, kad skolininkas gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, jei įrodo, kad jis sutartinės prievolės nevykdė dėl nenugalimos jėgos (CK 6.253 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 4 dalis). 17.

77Pagal CK 6.212 straipsnio 1 dalį šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų padarinių atsiradimui, t. y. kad sutartis neįvykdyta dėl nenugalimos jėgos (force majeure). Nenugalimos jėgos atveju šalies atleidimas nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą reiškia, kad sutartinių prievolių nevykdymas yra pateisinamas ir negali sutartį pažeidusiai šaliai sukelti įprastinių sutarties nevykdymo padarinių, nustatytų CK 6.205–6.216 straipsniuose, jam negali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (CK šeštosios knygos XXII skyrius), atitinkamai apribojama kreditoriaus (nukentėjusiosios sutarties šalies) teisė į sutarties nevykdymu pažeistų teisių gynimą. 18.

78Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, jog pagal CK 6.212 straipsnį būtų pripažintos force majeure aplinkybės, būtina šių sąlygų visuma (kumuliatyvios sąlygos): 1) tokių aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių sąlygų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-931/2003; 2010 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012; 2014 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014). Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad CK 6.212 straipsnyje įtvirtintos nenugalimos jėgos sąlygos turi būti nustatomos kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, o force majeure aplinkybe besiremianti sutarties šalis privalo įrodyti, kad nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent dėl jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012; 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014). 19.

79Atsakovas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, motyvuojamojoje dalyje nurodo, jog nesutinka su apylinkės teismo įrodymų vertinimu nustatant force majeure aplinkybes, tačiau reikšdamas reikalavimą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nurodo, jog yra pagrindas atleisti jį iš dalies nuo civilinės atsakomybės. Atsakovas prievolių nevykdymo pateisinimą dėl force majeure aplinkybių grindžia Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. D-259, kuriuo Kalvarijos savivaldybės teritorijoje paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija, 2018-06-25 Lietuvos hidrometeorogijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos raštu Nr. (8.46)-B7-388 „Dėl informacijos apie pasiektus stichinės sausros rodiklius“, kuriame nurodyta, jog stichinė sausra aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu vis dar alina Alytaus, Marijampolės, Kalvarijos, Šakių ir Trakų r. savivaldybes, taip pat rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 633, kuriuo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo nurodomi aktai yra bendro pobūdžio, todėl vien tik jie dar nepagrindžia aplinkybės, jog atsakovo derlius neužaugo būtent dėl sausros. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog byloje apskritai nėra ginčijama ekstremali situacija, tačiau būtina įvertinti, ar būtent tokia susiklosčiusi ekstremali situacija nulėmė atsakovo negalėjimą vykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus ieškovei pagal sutartį. Pažymėtina, kad tokią aplinkybę galėtų pagrįsti tiesioginiai įrodymai, patvirtinantys, kad hidrometeorologiniai reiškiniai turėjo tiesioginės esminės įtakos atsakovo derliui, tačiau tokių įrodymų apeliantas nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui (CPK 178 straipsnis). 20.

80Atsakovas įrodinėdamas force majeure aplinkybes taip pat rėmėsi 2018-06-25 Pasėlių agrarinės būklės patikrinimo aktu Nr. 18, kuriame nurodyta, kad patikrinus atsakovo R. B. 2018 m. deklaruotų laukų agrarinę būklę, patikrinimo metu nustatyta, jog nuo sausros labiausiai nukentėję žirniai, vidutiniškai nukentėję žieminiai kviečiai (55,36 ha), vasariniai kviečiai (16,86 ha), žieminiai kvietrugiai 29,44 ha pasėliai reti, vietomis išdžiūvę, didelis derlius nežadamas. Palyginus atsakovo užaugintus ir realizuotus ieškovei bei tretiesiems asmenims kviečius su Lietuvos statistikos departamento Oficialios statistikos pateikiama informacija apie grūdų derlingumą, pritartina ieškovės argumentui, jog atsakovo augintų kvietrugių derlingumas iš esmės atitinka skelbiamą informaciją apie žieminių kvietrugių derlingumą tonomis iš hektaro 2018 metais Marijampolės apskrityje. Kita vertus, iš patikrinimo akto turinio matyti, jog atsakovo kvietrugiai ir kviečiai yra vidutiniškai nukentėję. Taigi vertintina, jog ir toks apelianto pateikiamas rašytinis įrodymas nepatvirtina force majeure aplinkybių. 21.

81Ieškovė taip pat rėmėsi argumentu, jog atsakovas nenugalimos jėgos aplinkybių neįrodinėjo prekybos, pramonės ir amatų rūmų pažyma. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog ginčą sprendžiant teisme prekybos, pramonės ir amatų rūmų išduota pažyma dėl nenugalimos jėgos ta apimtimi, kiek joje pateiktas teisinis tam tikrų aplinkybių vertinimas, nelaikytina prima facie įrodymu. Faktų teisinis vertinimas yra teismo prerogatyva, jo nesaisto kitų asmenų pateiktas teisinis vertinimas ir kvalifikavimas. Tačiau prekybos, pramonės ir amatų rūmų išduota pažyma oficialiuoju rašytiniu įrodymu gali būti pripažinta tik dėl joje užfiksuotų atitinkamų faktinių duomenų: žalojančio veiksnio buvimo, jo trukmės intensyvumo ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2014). Atitinkamai, teisėjų kolegija pažymi, kad prekybos, pramonės ir amatų rūmų pažyma galėtų būti vertinama kaip sudėtinė dalis įrodymų visumos, tačiau, kaip jau buvo nurodyta, jos apeliantas nepateikė. 22.

82Teisėjų kolegija pripažįsta reikšminga aplinkybe ir tai, jog atsakovas su ieškove pirkimo–pardavimo sutartį pasirašė dar 2017 m. gruodžio 5 d., kai tuo tarpu grūdus turėjo pristatyti laikotarpiu nuo 2018-07-02 iki 2018-11-20 (sutarties 3.1.1 punktas, t. 1, b. l. 5). Taigi atsakovas, vystydamas veiklą žemės žemės ūkio srityje ir užsiimantis grūdų auginimu, galėjo ir turėjo numatyti galimas nepalankias gamtines sąlygas, turinčias įtakos grūdų derliui ar jo kiekiui. Pritartina ieškovės argumentui, jog prastos oro sąlygos kiekvienais metais pasitaiko bei nulemia didesnį ar mažesnį derlių ir tai laikytina įprasta apelianto veiklos rizika, juolab pasirašius pirkimo-pardavimo sutartį iš anksto. Taigi vertintina, jog atsakovas prisiėmė visą galimų neigiamų aplinkybių ir jų padarinių atsiradimo riziką, kadangi galėjo numatyti galimus sunkumus vykdant sutartinius įsipareigojimus. 23.

83Dar daugiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovas sudarė sandorius ir su kitais trečiaisiais asmenimis, tarp jų ir su UAB „Agrokoncerno grūdai”, kuriai pardavė II klasės kviečius didesnėmis kainomis nei kad buvo įsipareigojęs parduoti ieškovei (t. 1., b. l. 121-123; 128-131). Pažymėtina, jog 2017 m. gruodžio 5 d. pirkimo pardavimo sutarties 5.1 punkte atsakovas buvo įsipareigojęs be kita ko nesudaryti su trečiaisiais asmenimis jokių sandorių, kurie apsunkintų arba darytų negalimu įsipareigojimų pagal sudarytą sutartį vykdymą. Taigi ir minėta aplinkybė patvirtina, jog vis tik atsakovas užaugino daugiau grūdų nei kad pardavė ieškovei ir tikėtina, jog tokiam apelianto sprendimui įtakos turėjo grūdų pardavimo kaina. Nors apeliantas įrodinėja, kad kviečių pardavimas UAB „Agrokoncerno grūdai” pateisinamas atsakovo ir minėto trečiojo asmens 2018-08-14 tarpusavio suderinimo akto pagrindu, nes atsakovo skola sudarė 41 308,98 Eur, tačiau pažymėtina, jog toks atsakovo prievolių vykdymas tretiesiems asmenims nelaikytinas pagrindu nevykdyti sutartinių įsipareigojimų ieškovei bei netaikyti civilinės atsakomybės už prievolių nevykdymą. 24.

84Pažymėtina ir tai, jog atsakovas neinformavo ieškovės apie byloje įrodinėjamas nenugalimos jėgos aplinkybes. Nors apeliaciniame skunde apeliantas įrodinėja, kad nebuvo pagrindo pranešti tokių visuotinai žinomų aplinkybių, tačiau pažymėtina, jog šalys pagal sutartinės teisės normas turi be kita ko bendradarbiauti tarpusavyje. Dar daugiau, ieškovė atsiliepime nurodo, jog savalaikis pranešimas būtų leidęs bent jau sumažinti dėl sutarties nevykdymo atsiradusius nuostolius. Taigi vertintina, kad atsakovas prisiėmė ir dėl nebendradarbiavimo su ieškove atsiradusią riziką. 25.

85Taigi pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančių įrodymų visumą, šalių sutartines nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog atsakovas neįrodė egzistavusių objektyvių aplinkybių, trukdžiusių jam įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, dėl ko nėra pagrindo atleisti visiškai ar iš dalies atsakovą nuo civilinės atsakomybės dėl nenugalimos jėgos aplinkybės. 26.

86Konstatavus, kad atsakovas neįrodė egzistavus nenugalimos jėgos aplinkybėms, spręstina, jog egzistuoja sąlygos taikyti jam civilinę atsakomybę už netinkamą sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Iš byloje pateiktos šalių sudarytos sutarties 5.2 punkto nustatyta, kad atsakovui nepristačius ieškovei reikiamo kiekio produkcijos, atsakovas moka ieškovei 20 proc. neparduotos produkcijos kainos baudą ir padengia ieškovei patirtus dėl kiekio trūkumo atsiradusius nuostolius išpildant įsipareigojimus prieš trečiuosius asmenis. 27.

87Iš ieškinio reikalavimo ir ieškovės pateiktų paskaičiavimų matyti, jog ieškovė remdamasi sudarytos sutarties 5.2 punktu paskaičiavo 6 743,48 Eur dydžio sutartines netesybas (baudą; t. 1., b. l. 24). Ieškovė nurodė, jog pirkdama trūkstamą kiekį grūdų iš trečiojo asmens patyrė 7 274,59 Eur nuostolių (apskaičiuota iš trūkstamo kiekio įsigijimo kainos minusuojant suderėtą su atsakovu kainą), kai tuo tarpu prašo priteisti iš atsakovo netesybų 6 743,48 Eur (161,25 Eur (atsakovo užfiksuota II klasės kviečių kaina) x 209,1 t (neparduotas kviečių kiekis) lygu 33 717,38 Eur; 33 717,38 Eur x 20 proc. lygu 6 743,48 Eur). Atsakovas įrodinėja, jog nuostoliai turėtų būt skaičiuojami pagal realias ieškovės patirtas išlaidas ir sudaro 1202,33 Eur. 28.

88CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). 29.

89Remiantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. 30.

90Kasacinis teismas nuosekliai plėtodamas praktiką netesybų klausimu yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). 31.

91Taigi vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2017 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017 25 punktą). 32.

92Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad neprotingai didelės netesybos turi būti mažinamos tiek, kad būtų užtikrinta prievolės šalių interesų pusiausvyra – tiek skolininko interesas, jog netesybos išliktų kompensuojamojo pobūdžio ir nebūtų baudinės, tačiau taip pat turi būti gerbiamas kreditoriaus interesas, kad netesybos atliktų ir sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės funkciją, todėl mažinant netesybas neturi būti visiškai pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), o toks pažeidimas būtų, jei netesybos būtų mažinamos iki realiai patirtų ar minimalių nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). 33.

93Teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). 34.

94Pažymėtina, kad viena vertus, apeliantas bylos nagrinėjimo metu apskritai nekėlė netesybų mažinimo klausimo, nenurodė, kaip jo manymu turėtų būti skaičiuojamos netesybos, todėl pirmosios instancijos teisme netesybų mažinimo klausimas apskritai nebuvo nagrinėtas. Kita vertus, sutartyje aiškiai reglamentuotas netesybų apskaičiavimas, todėl atsakovas, neįvykdęs sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, galėjo pagrįstai tikėtis kilsiančios civilinės atsakomybės. Dar daugiau, kaip jau buvo nurodyta nutarties 29 punkte, tai laikoma ieškovės iš anksto nustatytais nuostoliais ir apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs paskaičiavimą, neturi pagrindo nesutikti su apelianto argumentu, jog netesybos apskaičiuotos neteisingai. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria ieškovei skaičiuoti netesybas pagal II klasės kviečių kainą (užfiksuota sutarties priede Nr. F-1; t. 1., b. l. 30), kadangi toks skaičiavimas atitinka teisingumo ir protingumo bei sąžiningumo kriterijus tiek pagal ieškovės įsigyto trūkstamo kviečių kiekio klasę (įsigyti II klasės kviečiai), tiek pagal paklausą rinkoje, tiek pagal atsakovo auginamų kviečių klasę bei sudarytos sutarties objektą – galimybę atsakovui pristatyti 250 t grūdų nepriklausomai nuo jų klasės. 35.

95Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovei mokėtina bauda turėtų būti mažintina atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, sutarties neįvykdymo priežastis, sąlygas, pasekmes. 36.

96Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad abi šalys yra verslo subjektai, kad netesybos sulygtos sutartimi ir jos mažesnės už patirtus realius nuostolius, o atsakovas reikalavimą mažinti netesybas pareiškė tik apeliacinės instancijos teisme, sprendžia, kad atsakovo argumentai nesudaro pagrindo ginčo objektu esančių netesybų pripažinti neprotingai didelėmis, dėl ko nėra pagrindo jų mažinti. 37.

97Taigi, pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė materialiąsias teisės normas byloje, konstatuodamas, jog atsakovas nepagrindė nenugalimos jėgos aplinkybių, dėl ko atsakovui, neįvykdžiusiai sutartinių įsipareigojimų, kilo pareiga mokėti ieškovei sutartines netesybas, taip pat teisingai ir pagrįstai sprendė dėl ieškovės reikalaujamų priteisti netesybų apskaičiavimo metodo. Teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 38.

98Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neveikia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme 39.

99CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. 40.

100Apeliantas prašo sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistas advokato teisinės pagalbos išlaidas. Įrodinėja, kad 3 391,63 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų yra per didelės, atsižvelgiant į civilinės bylos sudėtingumą, keliamo ginčo pobūdį, reiškiamo reikalavimo dydį. 41.

101Bylos duomenimis pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 3 391,63 Eur bylinėjimosi išlaidų: 233,00 Eur pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimas, 544,50 Eur dokumentų teisinė analizė ir ieškinio parengimas, 1 149,50 Eur atsiliepimo teisinė analizė ir dubliko parengimas, 847 Eur pasirengimas teismo posėdžiams ir ieškovės interesų atstovavimas, 568,70 Eur pasirengimas teismo posėdžiui. 42.

102CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). 43.

103Atsakovės prašomos priteisti patirtos pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byla iš esmės nėra sudėtinga, teisiniai santykiai bei ginčo pobūdis nereikalavo kompleksinių teisinių sprendimų, nebuvo reikalingos specialios teisinės žinios, o reikalavimo pobūdis dažnai pasitaikantis teismų praktikoje, ieškovės atstovė visą bylos nagrinėjimą atstovavo ieškovę bei dalyvavo teismo posėdžiuose, tai, jog ginčo suma nedidelė, sprendžia, jog ieškovei iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti mažintinos. Teisėjų kolegijos nuomone, bylos aplinkybes ir bendruosius teisės principus atitiktų ieškovės prašymas sumažinti ir priteisti patirtas teisinio atstovavimo išlaidas už dubliko parengimą - 500 Eur, už atstovavimą teisme abiejuose teismo posėdžiuose – 800 Eur. Iš viso susumavus 41 punkte nurodytus ir sumažintus bylinėjimosi išlaidų dydžius, priteistina 2 077,50 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Kadangi sumažinta advokato teisinės pagalbos išlaidų suma, viso bylinėjimosi išlaidos, priteistinos iš atsakovo ieškovės naudai pirmosios instancijos teisme sudaro 2 279,50 Eur (202 Eur žyminis mokestis+ 2 077,50 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos). Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme 44.

104CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. 45.

105Byloje pateikti įrodymai, jog ieškovės advokato teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro 1 815 Eur (1 500 Eur pagrindinė suma ir 315 Eur PVM), iš detalizuotų paslaugų teikimo matyti, jog tokią sumą sudaro teisinė dokumentų analizė ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas. 46.

106Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). 47.

107Remiantis Statistikos departamento viešai skelbiama informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2019 m. ketvirtąjį ketvirtį (ieškovės atsiliepimas į apeliacinį skundą teismui pateiktas 2020 m. balandžio 23 d.) sudarė 1 358,60 Eur, todėl maksimali už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui priteistina suma sudaro 1 766,18 Eur (1 358,60 Eur x 1,3). 48.

108Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, jog ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos su PVM viršija rekomenduojamus dydžius, tai, jog Rekomendacijose nurodyta maksimali suma yra tik rekomenduojamo pobūdžio, į tai, jog atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai iš esmės analogiški procesiniuose dokumentuose nurodytiems argumentams, jog sprendžiant civilinį ginčą visą procesą ieškovei teisines paslaugas teikė ta pati atstovė, į tai, jog teisine prasme civilinis ginčas nėra sudėtingas, nereikalaujantis specialių teisinių žinių, o ginčo dalykas susijęs su šalių tarpusavio sutartiniais santykiais, sprendžia, jog ieškovės prašomos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki galutinės 500 Eur sumos. Remiantis išdėstytu, ieškovei priteistina iš atsakovo 500 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). 49.

109Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

110Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

Nutarė

111atsakovo (apelianto) R. B. apeliacinio skundo netenkinti.

112Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

113Pakeisti Vilniaus miesto miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Baltic Agro” iš atsakovo R. B. priteisimo, nustatant, jog ieškovei UAB „Baltic Agro”, j. a. k. 111547089, iš atsakovo R. B., a. k. ( - ) priteistina 2 279,50 Eur (du tūkstančiai du šimtai septyniasdešimt devyni eurai 50 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

114Likusią dalį sprendimo palikti nepakeistą.

115Priteisti ieškovei UAB „Baltic Agro”, j. a. k. 111547089, iš atsakovo R. B., a. k. ( - ) 500 Eur (penki šimtai eurų) advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

116Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Baltic Agro“... 6. Nurodė, jog su atsakovu sudarytos 2017 m. gruodžio 5 d. Pirkimo – pardavimo... 7. Atsakovas pateikdamas atsiliepimą su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. 4.... 10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 2 d. sprendimu ieškinį... 11. Teismas, įvertinęs force majeure (nenugalimą jėgą) apibrėžiančius... 12. 5.1.... 13. Atsakovo pateikti 2018-06-13 Kalvarijos savivaldybės administracijos... 14. 5.2.... 15. Atsakovas neginčijo, kad nepateikė Lietuvos Respublikos prekybos, pramonės... 16. 5.3.... 17. Teismo teigimu, atsakovui, negalint surinkti reikiamo tonų grūdų kiekio, jį... 18. 5.4.... 19. Atsakovas yra verslininkas, pasirašydamas išankstinę sutartį dėl 2018... 20. 5.5.... 21. PVM sąskaitos-faktūros, atsakovo PVM deklaracija pagrindžia, kad atsakovas... 22. 5.6.... 23. Sutarties vykdymo tvarka ir terminai numatyti sutartyje, kurioje nenumatyta,... 24. Nenustatęs, jog dėl nenugalimos jėgos aplinkybės yra pagrindas atsakovą... 25. Teismas sprendė, jog ieškovė taip pat pagrįstai, remdamasi Mokėjimų,... 26. Ieškovės prašomas priteisti patirtas 3 593,63 Eur bylinėjimosi išlaidas,... 27. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 28. 9.... 29. Atsakovas pateiktu apeliaciniu skundu prašo: 1) pakeisti Vilniaus miesto... 30. 9.1.... 31. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino nenugalimos jėgos... 32. 9.2.... 33. Su ieškove sudaryta sutartis nepagrįstai vertinta kaip pirkimo-pardavimo... 34. 9.3.... 35. Teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovas, kurio profesinė veikla yra... 36. 9.4.... 37. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, jog atsakovas... 38. 9.5.... 39. Neneigia aplinkybės, jog tretiesiems asmenims pardavė kviečių, tačiau toks... 40. 9.6.... 41. Pareigos pranešti ieškovei apie nenugalimos jėgos aplinkybės atsiradimą ir... 42. 9.7.... 43. Pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai aiškino ir taikė... 44. 9.8.... 45. Kadangi ieškovė vietoje atsakovo pagal sutartį nepristatytų kviečių... 46. 9.9.... 47. Pirmosios instancijos teismas taip pat nenurodė jokių argumentų, kuriais... 48. 10.... 49. Ieškovė UAB „Baltic Agro“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą... 50. 10.1.... 51. Apeliaciniame skunde draudžiama kelti naujus materialinius teisinius... 52. 10.2.... 53. Mano, jog nepaisant to, jog atsakovas, reikšdamas reikalavimą sumažinti... 54. 10.3.... 55. Atsakovo veiksmai, kuomet jis sudarė sutartis su trečiaisiais asmenimis dėl... 56. 10.4.... 57. Atsakovas nepateikė teisės aktuose nustatytų dokumentų, patvirtinančių... 58. 10.5.... 59. Apeliantas klaidina apeliacinės instancijos teismą, nurodydamas, jog... 60. 10.6.... 61. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės su atsakovu sudarytą... 62. 10.7.... 63. Atsakovas taip pat neįrodė, jog sudarant sutartį aplinkybių atsiradimo... 64. 10.8.... 65. Apie tariamai buvusias nenugalimos jėgos aplinkybes, kuriomis atsakovas... 66. 10.9.... 67. Pagal sutarties nuostatas atsakovas galėjo pristatyti bet kurios klasės... 68. 10.10.... 69. Priteisdamas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo teismas... 70. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 71. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo... 72. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą... 73. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra... 74. Byloje sprendžiamas klausimas dėl neįvykdytų atsakovo sutartinių... 75. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2017 m. gruodžio 5 d. sudarytos pirkimo –... 76. Sutarties vykdymas yra jos šalių bendradarbiavimo procesas, kuris turi vykti... 77. Pagal CK 6.212 straipsnio 1 dalį šalis atleidžiama nuo atsakomybės už... 78. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje... 79. Atsakovas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, motyvuojamojoje... 80. Atsakovas įrodinėdamas force majeure aplinkybes taip pat rėmėsi 2018-06-25... 81. Ieškovė taip pat rėmėsi argumentu, jog atsakovas nenugalimos jėgos... 82. Teisėjų kolegija pripažįsta reikšminga aplinkybe ir tai, jog atsakovas su... 83. Dar daugiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovas... 84. Pažymėtina ir tai, jog atsakovas neinformavo ieškovės apie byloje... 85. Taigi pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančių įrodymų... 86. Konstatavus, kad atsakovas neįrodė egzistavus nenugalimos jėgos... 87. Iš ieškinio reikalavimo ir ieškovės pateiktų paskaičiavimų matyti, jog... 88. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų,... 89. Remiantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, jeigu... 90. Kasacinis teismas nuosekliai plėtodamas praktiką netesybų klausimu yra... 91. Taigi vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo... 92. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad neprotingai didelės netesybos... 93. Teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime... 94. Pažymėtina, kad viena vertus, apeliantas bylos nagrinėjimo metu apskritai... 95. Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovei mokėtina bauda... 96. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad abi šalys yra verslo subjektai,... 97. Taigi, pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė materialiąsias... 98. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas... 99. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos... 100. Apeliantas prašo sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistas advokato... 101. Bylos duomenimis pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 3 391,63 Eur... 102. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato... 103. Atsakovės prašomos priteisti patirtos pirmosios instancijos teisme... 104. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 105. Byloje pateikti įrodymai, jog ieškovės advokato teisinės pagalbos išlaidos... 106. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, už atsiliepimą į apeliacinį skundą... 107. Remiantis Statistikos departamento viešai skelbiama informacija, vidutinis... 108. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, jog ieškovės... 109. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos apeliacinės instancijos... 110. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 111. atsakovo (apelianto) R. B. apeliacinio skundo netenkinti.... 112. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimą palikti iš... 113. Pakeisti Vilniaus miesto miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimo... 114. Likusią dalį sprendimo palikti nepakeistą.... 115. Priteisti ieškovei UAB „Baltic Agro”, j. a. k. 111547089, iš atsakovo R.... 116. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos....