Byla 1A-102-518/2020
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Albino Bielskio, Justo Namavičiaus, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui, nuteistajam V. K. (V. K.), gynėjui advokatui Edvardui Staponkui, nukentėjusiajai L. M. (L. M.), vertėjai Alvyrai Klipčiuvienei,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. gynėjo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

3Iš V. K. priteista:

4- nukentėjusiajai L. M. 3 300 Eur turtinės žalos ir 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo;

5- nukentėjusiajai J. M. (J. M.) 10 000 Eurų neturtinės žalos atlyginimo.

6Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

7I.

8Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

91.

10V. K. nuteistas už tai, kad 2019 m. gegužės 14 d., apie 4.45 val., Klaipėdoje, netoli picerijos „Bambola“, esančios Herkaus Manto g. 1, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, keršydamas O. M. (O. M.) dėl to, kad 2019 m. gegužės 13 d. vykusio konflikto metu išmušė dantų protezą, dūrė peiliu septynis kartus į įvairias kūno vietas ir padarė tris nekiaurymines durtines-pjautines žaizdas krūtinės ląstos kairiame šoniniame paviršiuje ir nugaros kairėje pusėje ir raumenų pažeidimą, dvi durtines-pjautines kairio žasto žaizdas ir žasto raumenų pažeidimą, vieną durtinę-pjautinę dešinės blauzdos žaizdą ir raumenų pažeidimą, durtinę kiauryminę galvos plaukuotosios dalies kairės pusės žaizdą ir skylinį įspaustinį kaukolės skliauto lūžį ir galvos smegenų kairio didžiojo pusrutulio kaktinės bei momeninės skilčių minkštųjų dangalų povoratinklinę kraujosruvą, durtinę-pjautinę kiauryminę krūtinės ląstos kairės pusės žaizdą ir širdies pažeidimą. Dėl durtinio pjautinio kiauryminio krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimo su širdies pažeidimu, išsivysčius ūmiam nukraujavimui ir širdies tamponadai, O. M. įvykio vietoje mirė. Tokiu būdu V. K. tyčia nužudė O. M..

11II.

12Apeliacinio skundo argumentai

132.

14Nuteistojo V. K. gynėjo advokato Edvardo Staponkaus apeliaciniame skunde prašoma Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 4 d. nuosprendį pakeisti:

151) Pripažinti, kad V. K. veikė būtinosios ginties būklėje bei pritaikius BK 28 straipsnį, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

162) Nenustačius būtinosios ginties sąlygų, V. K. nuteisti pagal BK 130 straipsnį dėl nužudymo labai susijaudinus.

173) Nustačius, kad V. K. nužudymą įvykdė ne staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto nukentėjusiojo poelgio, pripažinti BK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys.

184) Paskirti V. K. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ne didesnę kaip 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

195) Sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai L. M. iki 20 000 Eur, nukentėjusiajai J. M. iki 6 000 Eur.

202.1.

21Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nužudymo bylose itin svarbu teisingai nustatyti nužudymo motyvą ir tikslą. Tačiau nagrinėjamoje byloje apygardos teismas nors ir išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, bet neobjektyviai nustatė nužudymo motyvą ir tikslą, o tik padarė prielaidą, kad nužudymas padarytas iš keršto O. M. už tai, jog pastarasis 2019 m. gegužės 13 d. vakare vykusio konflikto metu išmušė V. K. dantų protezą. Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada neatitinka bylos duomenų.

222.2.

23Pažymima, kad V. K. savo kaltę dėl O. M. nužudymo pripažino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, visgi V. K. nė karto apklausiamas nepripažino O. M. mirtinus smūgius peiliu sudavęs dėl keršto už prieš tai įvykusį konfliktą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad konfliktas tarp O. M. ir V. K., kada jam buvo išmuštas dantų protezas, įvyko 2019 m. gegužės 13 d., apie 22 val., tačiau pagal byloje nustatytas aplinkybes nužudymas įvyko praėjus maždaug 7 valandoms po šio konflikto, t. y. sekančios dienos ankstyvą rytą apie 4.45 val. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad per šį laikotarpį O. M. ir V. K. toliau epizodiškai ir konfliktiškai bendravo.

242.3.

25Kaip parodė V. K., po įvykusio pirminio konflikto su O. M. vėl susitiko naktiniame bare, grįžus namo, į butą norėjo patekti ir O. M., bet šio į vidų V. K. neįleido. Taigi, jei V. K. ir būtų norėjęs nužudyti ar kitaip sužaloti O. M., jis galėjo įsileisti O. M. ir tai padaryti, bet tokių veiksmų nuteistasis nesiėmė. Be to, iki to laiko V. K. jau buvo telefonu kalbėjęs su žmona ir broliu, kurie jį ramino ir siūlė neeskaluoti konflikto, į ką V. K. teigiamai sureagavo. Tuo labiau kad ir pats V. K., suprasdamas, jog negerai pasielgė supjaustydamas ir išmesdamas per balkoną O. M. rūbus, juos surinko ir parnešė į kambarį. Šie veiksmai paneigia bet kokias prielaidas apie V. K. siekį iš keršto nužudyti O. M.. Vėliau link baro V. K. ėjo tikėdamasis surasti pamestą dantų protezą, bet žinodamas, kad pakeliui ar prie baro jis gali sutikti fiziškai stipresnį O. M., su savimi pasiėmė peilį, kurį parodęs atgrasytų O. M. dar kartą smurtauti. V. K. nuėjus prie baro ir ieškant dantų protezo, prie jo priėjo O. M., iš kurio elgesio nuteistasis suprato, jog šis yra pasiruošęs pulti, todėl V. K. įspėjo O. M. apie su savimi turimą peilį. Tačiau O. M. pradėjo smūgiuoti rankomis, visgi V. K. smūgius atrėmė ir netgi turėdamas teisę gintis su savimi savigynai pasiimto peilio nepanaudojo. Pasibaigus šiam konfliktui O. M. nuo baro pradėjo eiti link namų, o V. K. atsilikdamas taip pat ėjo į tą pusę, kadangi V. K. pirmas norėjo patekti į butą, todėl turėjo aplenkti O. M. ir kai susilygino su O. M., šis netikėtai atsisuko ir pradėjo smūgiuoti rankomis į viršutinę kūno dalį, tada V. K. išsitraukė peilį ir gynybos tikslu peiliu sudavė smūgį O. M. į šoną, o kai O. M. jam spyrė koja, V. K. peiliu smūgiavo ir į koją, tolimesnio smūgių eiliškumo V. K. neatsimena.

262.4.

27Kaip teigiama skunde, asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 straipsnio 1, 2 dalys). Būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo (BK 28 straipsnio 3 dalis). Būtinoji gintis yra atsakomybę šalinanti aplinkybė tik tada, kai ji atitinka tam tikras sąlygas, t. y. kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Įstatyme nereikalaujama, jog gynybos priemonės ir jų intensyvumas visiškai atitiktų kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad V. K. turėjo neribotas galimybes panaudoti peilį, jei jis būtų norėjęs sužaloti ar nužudyti O. M., tai jis galėjo padaryti, kai O. M. jį užpuolė ir sudavė smūgius prie baro arba eidamas paskui O. M., jį prisivijęs ir smūgiuodamas į nugaros sritį, bet to nepadarė, o peilį panaudojo tik tada, kai O. M. užpuolė V. K. per palyginus neilgą laiką trečią kartą. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad V. K. veikė gindamasis nuo pavojingo ir realaus kėsinimosi nukreipto į jo gyvybę ir sveikatą bei būdamas būtinosios ginties būklėje.

282.5.

29Skunde pažymima ir tai, kad jei būtinosios ginties ribos peržengiamos esant staigaus didelio susijaudinimo būsenai, tokia veika kvalifikuojama pagal BK 130 straipsnį. Todėl apygardos teismas, nepilnai ištyręs aplinkybes ir neįvertinęs, ar V. K. veikoje nebuvo būtinosios ginties ar būtinosios ginties ribų peržengimo, turėjo ištirti ir įvertinti tai, ar V. K. nebuvo dėl nukentėjusiojo netikėto užpuolimo staiga labai susijaudinusio asmens būsenoje (ar nebuvo fiziologinio afekto būsenoje), tuo labiau kad nuteistasis atsimena tik kaip sudavė du smūgius. Tokia būsena nustatoma gaunant specialisto išvadą arba paskiriant teismo psichologinę, psichiatrinę ekspertizę.

302.6.

31Be to, skunde prašoma įvertinti, ar O. M. smūgių sudavimas gatvėje V. K. nelaikytinas kaip provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo elgesys, kas gali būti pripažinta kaip kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

322.7.

33Gynėjo vertinimu, V. K. buvo paskirta pernelyg griežta bausmė. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintas teisingumo principas nulemia būtinybę kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė teisinga yra tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog skiriant realias laisvės atėmimo bausmes teismas turi įvertinti ir tai, kaip tokia bausmė paveiks šeimos ryšius (bendravimą ir mažamečių vaikų auklėjimą), paties kaltininko resocializaciją bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie baudžiamajame įstatyme nėra įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-693/2018). V. K. anksčiau neteistas, vedęs, augina du nepilnamečius vaikus, yra teigiamai charakterizuojamas, dirbo, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – visiškai pripažino savo kaltę dėl O. M. nužudymo ir nuoširdžiai dėl tol gailisi, teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiųjų, be to, V. K. nebuvo abejingas O. M. sužalojimui, ieškojo pagalbos – mėgino skambinti specialiosioms tarnyboms, ieškojo pašalinių asmenų pagalbos, apie įvykį pranešė pro šalį važiausiam taksistui, pats stengėsi O. M. sustabdyti kraujavimą. Atsižvelgtina ir į tai, kad nusikaltimas padarytas ne tiesiogine, o netiesiogine tyčia, kartu tai rodo, jog veika padaryta spontaniškai, neplaningai bei paneigia keršto motyvą. Būtina įvertinti ir tai, kad V. K. ir O. M. santykiai buvo konfliktiški, O. M. nuteistajam smūgio metu buvo iš burnos išmušęs protezą, būdamas fiziškai stipresnis pirmas panaudodavo fizinį smurtą V. K. atžvilgiu. Nors ir nustatyta, kad nusikaltimą V. K. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau iš bylos aplinkybių matyti, jog į alkoholio vartojimą įvykio vakarą nuteistąjį įtraukė būtent O. M.. Apelianto nuomone, esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į V. K. asmenybę bei įvykio aplinkybes, byloje nebuvo užtikrintas bausmės skyrimo teisingumo principas, pagal bylos aplinkybes nuteistajam V. K. galėjo būti paskirta už BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytos bausmės vidurkį mažesnė laisvės atėmimo bausmė.

342.8.

35Skunde neginčijama, kad nukentėjusiosios dėl artimiausio žmogaus – vyro ir sūnaus praradimo patyrė neturtinės žalos, tačiau nesutinkama su nukentėjusiosioms priteistais neturtinės žalos atlyginimo dydžiais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją kiekvienoje byloje dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi nustatyti teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais kriterijais, įvertindamas veikos pasekmes, žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kokius emocinius išgyvenimus patyrė nukentėjusiosios dėl artimo žmogaus netekties, tačiau, gynėjo nuomone, nustatydamas konkrečias pinigines kompensacijas apygardos teismas nevisapusiškai įvertino kaltininko, jo šeimos, kurioje auga du nepilnamečiai vaikai, dabartinę bei ateities finansinę būklę. Atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusiųjų šeimos gyvena Ukrainos Respublikoje, kur pragyvenimo lygis žymiai žemesnis ir esant analogiškam atvejui tokios didelės piniginės sumos priteisimas neturtinės žalos atlyginimui šioje šalyje nebūtų taikomas. Todėl tokios žymios neturtinės žalos priteisimas nukentėjusiosioms nagrinėjamoje byloje nevisiškai atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

363.

37Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V. K. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras ir nukentėjusioji L. M. prašė apeliacinį skundą atmesti.

38III.

39Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

404.

41Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

425.

43Apeliaciniame skunde, nors ir nėra ginčijama aplinkybė, jog nuteistasis V. K. sudavė O. M. smūgius peiliu ir taip šį nužudė, tačiau nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu tokią V. K. veiką kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Skunde teigiama, kad teismas, netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl V. K. tyčios nužudyti O. M., dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

446.

45Tačiau išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad su tokiais apeliacinio skundo teiginiais sutikti nėra pagrindo.

466.1.

47Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu. Vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, kas nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti.

486.2.

49Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai teismui gali teikti tik savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus, tačiau jiems nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ar veikos kvalifikavimo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui ar patvirtinančios bylą nagrinėjusio teismo šališkumą.

506.3.

51Skundžiamo nuosprendžio turinys iš esmės atitinka jam baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus. Skundžiamame nuosprendyje išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, pateikti aiškūs ir išsamūs įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo motyvai. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas išvadas dėl nusikalstamos veikos aplinkybių, nuteistojo V. K. kaltės padarė įvertinęs kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, dėl ko pagrįstai pripažino, jog byloje surinktų įrodymų pakanka nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti ir V. K. kaltei konstatuoti.

526.4.

53Taip pat byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų gaunant duomenis, kurie teismo buvo pripažinti įrodymais, juos vertinant bei nagrinėjant baudžiamąją bylą.

547.

55Pagal BK 129 straipsnį atsako tas, kas nužudė kitą žmogų. Nužudymas yra tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tik tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys.

568.

57Byloje iš esmės nėra ginčo, kad O. M. mirė nuo nagrinėjamo įvykio metu patirtų sužalojimų, kuriuos padarė nuteistasis V. K.. Specialisto išvadoje Nr. M 284/2019 (03) nurodyta, jog ištyrus O. M. kūną, nustatyta durtinė pjautinė kiauryminė krūtinės ląstos kairės pusės žaizda su širdies pažeidimu, taip pat nustatytos trys nekiauryminės durtinės pjautinės žaizdos krūtinės ląstos kairiame šoniniame paviršiuje ir nugaros kairėje pusėje su raumenų pažeidimu, dvi durtinės pjautinės kairio žasto žaizdos su žasto raumenų pažeidimu, durtinė pjautinė dešinės blauzdos žaizda su raumenų pažeidimu, durtinė kiauryminė galvos plaukuotosios dalies kairės pusės žaizda su skyliniu įspaustiniu kaukolės skliauto lūžiu ir galvos smegenų kairiojo didžiojo pusrutulio kaktinės bei momeninės skilčių minkštųjų dangalų povoratinkline kraujosruva, odos nubrozdinimas krūtinės ląstos kairiame šoniniame paviršiuje apatinių šonkaulių lygyje, taip pat konstatuota, jog O. M. mirė nuo durtinio pjautinio kiauryminio krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimo su širdies pažeidimu, išsivysčius ūmiam kraujavimui ir širdies tamponadai (1 t., b. l. 82-85). Nuteistasis V. K. neneigia, kad specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus O. M. padarė įvykio metu suduodamas smūgius peiliu.

589.

59Nors nuteistasis V. K. ir neneigia, sudavęs O. M. smūgius peiliu, tačiau savo kaltę pripažįsta tik iš dalies ir tvirtina, nenorėjęs nužudyti O. M.. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme V. K. tvirtino, kad neturėjo tikslo nužudyti O. M., neigė, tai padaręs iš keršto. Nuteistasis paaiškino, jog su O. M. vienoje įmonėje teko dirbti dar Ukrainoje, jau tada O. M. darbe nevengdavo reikšti V. K. pastabų, jam vis kas nors netikdavo. V. K. į Lietuvą dirbti atvyko 2019 m. kovo mėnesį, gyveno darbdavio išnuomotame bute viename kambaryje su O. K., neilgai trukus dirbti į Lietuvą atvažiavo ir O. M., kuris su kitu ukrainiečiu gyveno kitame kambaryje. Kaip nurodė nuteistasis, gyvenant kartu O. M. nuolatos reikšdavo įvairias pastabas dėl tvarkos nesilaikymo, vis ieškodavo prie ko prisikabinti. Pagal nuteistojo parodymus, 2019 m. gegužės 13 d. V. K. atliko medicininę patikrą ir turėjo važiuoti namo į Ukrainą, važiavo į autobusų stotį pirkti bilieto, autobuse susitiko su O. M., abu nuvažiavo į stotį, bet tinkamo reiso į Ukrainą nebuvo, todėl grįždami į butą parduotuvėje nusipirko alkoholio, kurį vartojo trise (V. K., O. M. ir O. K.). Išgertuvių metu O. M. vėl pradėjo reikšti V. K. įvairias pastabas, o alkoholiui pasibaigus, prisiminė prieš porą mėnesių nutikusį incidentą, kai V. K. privėmė tualete ir ne viską buvo sutvarkęs. Nuteistasis parodė, kad O. M. liepė eiti į tualetą ir pažiūrėti, kas liko nesutvarkyta, V. K. į patalpos vidų eiti nenorėjo, todėl O. M. jį įstūmė suėmęs už kaklo, jie susigrūmė ir O. M. sudavė kumščiu į veidą, po ko V. K. buvo išmuštas dantų protezas. Išėjus iš tualeto O. M. vėl puolė V. K., bet jam pavyko O. M. išstumti į pastarojo kambarį, tada V. K. nubėgo į balkoną pas O. K., paskambino darbdavio atstovui J. K., su kuriuo sutarė, kad ryte parašys pareiškimą policijai. Iš karto po to O. M. ir O. K. apsirengė ir kažkur išėjo, likęs vienas V. K. bandė įsistatyti protezą, bet šis nesilaikė, todėl nusprendė išeiti ir atsigerti alaus. Nuėjo į praeivio nurodytą barą, ten užsisakė alaus, bet pamatė, jog bare taip pat yra O. M. su O. K., todėl alų išgėrė lauke, paskui į barą grįžo su lietuvių pora, išgėrė dar vieną bokalą alaus, vienu metu išėjęs į lauką prašė O. K. iki ryto į namus neparvesti O. M.. V. K. paaiškino, jog iš baro grįžęs į butą, suprato, kad O. M. nesigaili dėl įvykio, todėl pyktį išliejo sugadindamas O. M. asmeninius daiktus ir juos per langą išmesdamas į lauką, bet po kiek laiko prablaivėjęs suprato neteisingai pasielgęs ir daiktus surinko. Kaip nurodė nuteistasis, kadangi buto duris buvo užrakinęs ir neištraukęs rakto, išgirdo kaip kažkas bando atrakinti duris, per durų akutę pamatė O. M., kuriam pasakė, jog iki kol ryte atvažiuos J. K. šio į vidų neįleis. Nuteistojo teigimu, jis pats vėliau iš buto išėjo, nes neberado išmušto dantų protezo, todėl ėjo jo ieškoti prie baro, bet bijodamas susitikti O. M., pasiėmė peilį. Eidamas jautė, jog kažkas jį seka, po kurio laiko pamatė, kad tai O. M., šis artėjo ir V. K. suprato, jog ketina pulti, pasakė O. M., jog turi peilį, bet O. M. vis tiek jį puolė ir sudavė kelis nestiprius smūgius. V. K. neneigė, kad ir jis galėjo suduoti kelis smūgius O. M.. Po įvykusio konflikto O. M. apsisuko ir nuėjo link namų. Anot V. K., jis sekė iš paskos O. M., bet supratęs, jog O. M. pirmas įėjęs į butą gali supykti dėl sugadintų daiktų ir sugadinti V. K. daiktus ar jo neįsileisti į butą, nuteistasis nusprendė aplenkti O. M.. Susilyginus su O. M., pastarasis atsisuko ir vėl pradėjo jam smūgiuoti, kadangi V. K. viso vakaro metu buvo labai išgąsdintas O. M. elgesio, dėl didelio išgąsčio išsitraukė peilį ir sudavė peiliu O. M.. Iš karto po to O. M. bandė jam įspirti, būtent tada besigindamas V. K. galėjo suduoti peiliu į koją. V. K. nurodė, kad tikslių smūgių peiliu sudavimo aplinkybių nepamena, nes tuo metu jam buvo aptemusi sąmonė. Kai jis atsipeikėjo, norėjo bėgti į laiptinę, bet suprato, jog jo niekas nesiveja, grįžo ir pamatė, ant žemės gulintį ir nejudantį O. M., suprato, kad reikia sustabdyti kraujavimą, bėgo į butą, bėgdamas išmetė peilio dėklą, nusiplovė rankas, vėl išėjo į lauką, peilį išmetė į konteinerį bei paėmęs skudurą, bandė sustabdyti kraujavimą. Taip pat bandė skambinti pagalbos telefonu, bet nežinojo tikslaus numerio, dėl to gatvėje ieškojo, kas galėtų iškviesti pagalbą.

6010.

61Iš esmės analogiškas aplinkybes nuteistasis V. K. nurodė apklausiamas ir ikiteisminio tyrimo metu, taip pat patvirtino nurodytas aplinkybes parodymų patikrinimo vietoje metu (3 t., b. l. 12-15). Nuteistojo V. K. parodymų dalį dėl tam tikrų nesutarimų su O. M. gyvenant kartu patvirtino kaip liudytoja apklausta nuteistojo sutuoktinė L. K., nurodžiusi, jog kartą kalbantis telefonu su V. K. girdėjo kaip į virtuvę įėjęs O. M. pradėjo šaukti ant V. K., kad šis iš šaldytuvo patrauktų neva tai smirdinčius produktus, taip pat jai V. K. yra sakęs, jog stengiasi kuo mažiau būti namie kartu su O. M., taip siekdamas išvengti konfliktų. Liudytoja nurodė, kalbėjusi telefonu su V. K. ir įvykio naktį, kai V. K. jai skundėsi dėl įvykusio konflikto, kai O. M. jį puolė ir išmušė dantų protezą. Nukentėjusioji L. M. teisme irgi patvirtino iš vyro girdėjusi apie konfliktus su V. K. dėl tvarkos bute nesilaikymo. Pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustas liudytojas O. K. taip pat nurodė, jog O. M. nuolat priekaištaudavo V. K. dėl tvarkos bute. Be to, duodamas parodymus liudytojas patvirtino nuteistojo V. K. parodymus apie tai, kad 2019 m. gegužės 13 d. V. K. ir O. M. į butą grįžo nusipirkę alkoholio, kurį vėliau visi kartu gėrė, begeriant tarp O. M. ir V. K. kilo konfliktas dar dėl kovo mėnesio įvykio, kai V. K. neišvalė pridergto tualeto, O. K. nepavyko nuraminti besipykstančių V. K. ir O. M., todėl jis išėjo į balkoną parūkyti, būdamas balkone girdėjo, kaip šie vienas ant kito šaukė, netrukus į balkoną įbėgęs V. K. skundėsi, jog O. M. išmušė jam dantų protezus. Nebenorėdamas daugiau klausytis ginčų, liudytojas apsirengė ir išėjo pasivaikščioti, jį prisivijo ir O. M., kartu nuėjo į barą, kur gėrė alų, prie baro matė vaikščiojantį ir V. K.. Bare ir prie baro prieigų O. M. su V. K. nekonfliktavo, užsidarius barui kurį laiką dar vaikščiojo kartu, bet paskui O. M. pasakė, kad eina namo (1 t., b. l. 139-141). Įmonės, kurioje dirbo V. K. ir O. M., vadybininkas J. K. parodė, kad ukrainiečiai kartu dirbo ir gyveno nuo 2019 m. kovo mėnesio, apie jokius konfliktus ir nesutarimus iki įvykio nežinojo, niekas jam nesiskundė, 2019 m. gegužės 14 d., apie 17 val., buvo užsukęs į butą, sutiko iš stoties grįžusius V. K. ir O. M., kuriems nepavyko nusipirkti bilietų į Ukrainą, tą pačią dieną 21.54 val. telefonu paskambino V. K. ir pasakė, jog konflikto metu O. M. jam išmušė dantų protezą. Tuo metu V. K. kalbėjo šaukdamas, buvo sunku viską suprasti, norėjo kompensacijos, taip pat girdėjosi O. M. riksmai. Vėliau 22.08 val. vėl paskambino V. K. ir jau ramiu balsu pasakė, jog kitą dieną norės parašyti pareiškimą policijoje. Peržiūrėjus baro „Faksas“ vidų ir prieigas fiksavusių vaizdo kamerų įrašus matyti, kad į barą O. K. ir O. M. atėjo 22.13 val., V. K. – 23.12 val., užfiksuota kaip O. M. ir O. K. kelis kartus išeidavo į lauką ir grįždavo. Vaizdo įrašai patvirtina, kad pirmąjį alaus bokalą V. K. išgėrė lauke, o vėliau alų gėrė baro viduje su kitais asmenimis, užfiksuotas ir V. K. pokalbis su O. K. prie baro 23.53-23.56 val., V. K. užfiksuotas išeinantis iš baro 00.06 val., O. M., O. K. ir dar vienas asmuo kartu iš baro išėjo 01.54 val., paskui 04.30 val. V. K. užfiksuotas vaikštinėjantis baro prieigose (2 t., b. l. 57-84).

6211.

63Įvertinus aptartus bylos duomenis, teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti nuosekliais nuteistojo V. K. parodymais, kurių atitinkamas dalis patvirtina ir kiti bylos duomenys dėl visų 2019 m. gegužės 13 d. vakaro ir nakties įvykių aplinkybių, taip pat tarpusavio santykių su O. M.. Byloje neginčytinai nustatyta, kad iki įvykdyto nužudymo V. K. su O. M. konfliktavo tris kartus, t. y. 2019 m. gegužės 13 d., apie 22 val., kai žodiniam konfliktui dėl tvarkos bute palaikymo peraugus į susistumdymą, O. M. suduodamas smūgį kumščiu išmušė V. K. dantų protezą, vėliau V. K. beieškant pamesto dantų protezo ir susitikus su O. M., kas galėjo įvykti ne daugiau 5-10 minučių iki paskutinio konflikto, O. M. ir V. K. vienas kitam sudavė po kelis nestiprius smūgius, bei paskutinį kartą apie 04.45 val., kai grįžtant į nuomojamą butą ir V. K. bandant aplenkti O. M. šis bandė suduoti V. K. ranka, o nuteistasis atsakė suduodamas smūgius peiliu. Nors pirmą ir paskutinį konfliktą skiria pakankamai ilgas laiko tarpas, tačiau akivaizdu, kad O. M. ir V. K. veiksmus sąlygojo būtent pirmasis konfliktas, kai eilinis apsižodžiavimas dėl tvarkos bute palaikymo peraugo į fizinį smurtą. Tai, kad V. K. ir O. M. vienas ant kito buvo supykę patvirtina J. K. parodymai apie telefoninio pokalbio metu girdėtus šauksmus. Apie abipusį pyktį vienas kitam galima spręsti ir iš to, kad vienu metu būdami bare V. K. ir O. M. vienas kito vengė, tarpusavyje nebendravo, V. K. pasikalbėjo tik su O. K.. Nuteistasis V. K. pats pripažino, jog būdamas apimtas pykčio ir iš keršto peiliu supjaustė O. M. drabužius ir kitus daiktus kol šis buvo bare. Toks elgesys paneigia nuteistojo parodymus, jog jis viso vakaro metu neva siekė išvengti bet kokio konflikto su O. M.. Nuteistojo V. K. nusiteikimą smurtauti liudija ir tai, kad išeidamas iš buto jis su savimi pasiėmė peilį, su kuriuo anksčiau supjaustė O. M. daiktus. Atmetami kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog V. K. peilį su savimi pasiėmė bijodamas O. M., kadangi prieš tai V. K. nieko nebijodamas atėjo ir gėrė alų tame pačiame bare kaip ir O. M.. Kaip besitęsiančio konflikto kurstymą galima vertinti ir nuteistojo V. K. siekį aplenkti į butą grįžtantį O. M. vien tam, kad neįsileisti jo į vidų. Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino, jog nuteistasis V. K. buvo supykęs ir siekė keršto ne tik supjaustydamas O. M. drabužius, bet ir toliau tą pačią naktį konfliktuodamas su O. M.. Sąmoningai suduodamas smūgius peiliu į gyvybiškai svarbias kūno vietas, V. K. neabejotinai suvokė savo veiksmų pavojingumą bei bendrąja prasme numatė galinčius kilti padarinius, todėl net ir nesiekdamas O. M. mirties, bet suduodamas smūgius sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti, t. y. veikė netiesiogine tyčia.

6412.

65Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, jog nuteistojo V. K. veiksmai vertintini kaip būtinoji gintis ar jos ribų peržengimas.

6612.1.

67Kiekvienas asmuo turi teisę į būtinąją gintį, šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas (BK 28 straipsnio 1 dalis). BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika.

6812.2.

69Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad būtinoji gintis yra atsakomybę šalinanti aplinkybė tik tada, kai ji atitinka tam tikras sąlygas, t. y. kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams.

7012.3.

71Kaip jau buvo nurodyta, 2019 m. gegužės 13 d., apie 22 val., tarp girtaujančių O. M. ir V. K. kilo ankstesnių nesutarimų sąlygotas žodinis konfliktas, peraugęs į fizinį smurtą, kurio metu V. K. buvo išmuštas dantų protezas. Vėliau tą pačią naktį O. M. ir V. K. konfliktavo dar du kartus, kurių metu apsikeitė abipusiais smūgiais, o paskutiniojo konflikto metu V. K. panaudojo su savimi turėtą peilį. Iš byloje nustatytų aplinkybių galima spręsti, jog nors konfliktų metu pirmasis fizinį smurtą pradėdavo naudoti, t. y. smūgius suduodavo, O. M., bet antrojo ir trečiojo konflikto metu jam tuo pačiu atsakė ir V. K.. Suduodamas smūgius nuteistasis ne tiek siekė apsiginti, kiek atsakyti tuo pačiu. Taigi, iš esmės pirminis žodinis konfliktas vėliau peraugo į abipusį smurto naudojimą, kai smurtas naudojamas puolimui, o ne gynybai, t. y. į muštynes, o ne į vieno asmens smurto naudojimą prieš kitą asmenį, nuo kurio būtų ginamasi. Todėl V. K. suduoti smūgiai O. M. vertintini ne kaip besiginančiojo asmens, o kaip dėl tarpusavio konflikto kilusių muštynių metu suduoti atsakomieji smūgiai. Pažymėtina, kad muštynėms, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, būdinga, kad abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamaisiais interesais, abi pusės smurtą naudoja ne gynybos, o puolimo tikslais; dėl to muštynėse nėra besiginančiųjų; muštynių metu teisė į būtinąją gintį nekyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, 2K-489/2011, 2K-501/2013, 2K-92/2014, 2K-221-511/2018).

7212.4.

73Be to, V. K. atsakomieji veiksmai suduodant smūgius peiliu aiškiai neatitiko O. M. veiksmų pobūdžio ir pavojingumo. Specialisto išvadoje Nr. G798/2019 (03) nurodyta, kad V. K. nustatyti odos nubrozdinimai smakro dešinėje, dešiniame dilbyje, dešinėje ir kairėje plaštakose, odos nubrozdinimai su poodinėmis kraujosruvomis dešiniame dilbyje, kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje, kraujosruvos odoje veido kairėje skruostinėje srityje, kairio užausio srityje, poodinė kraujosruva kairėje plaštakoje, pjautinės žaizdos dešinėje plaštakoje, kurie kvalifikuoti nežymiu sveikatos sutrikdymu (3 t., b. l. 25-26). Nustatytų sužalojimų pobūdis, lokalizacija ir sunkumas nepatvirtina nuteistojo parodymų dėl O. M. pavojingo kėsinimosi, nuo kurio būtų reikėję gintis, tuo labiau panaudojant peilį.

7412.5.

75Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau aptartų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju buvo susidariusi būtinosios ginties situacija kaip atsakomybę šalinanti aplinkybė. Tuo pačiu nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti ir būtinosios ginties ribų peržengimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad būtinosios ginties ribų peržengimas galimas tik esant tiesioginės tyčios kaltės formai, kai nagrinėjamoje byloje buvo konstatuota, jog V. K. veikė netiesiogine tyčia.

7613.

77Apeliaciniame skunde nepagrįstai prašoma nuteistojo V. K. nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 130 straipsnį kaip padarytą labai susijaudinus.

7813.1.

79Pagal BK 130 straipsnį atsako tas, kas nužudė žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo asmens poelgio. Konstatuojant, kad nužudymas padarytas staiga labai susijaudinus, būtina nustatyti: 1) neteisėtą ar itin įžeidžiantį nukentėjusiojo poelgį, kuris turi būti būtent pagrindinė priežastis, išprovokavusi nužudymą; 2) kaltininko buvimą afekto būsenos (t. y. situaciją, kai dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų kaltininkui iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti); 3) priežastinį ryšį tarp nukentėjusiojo poelgio, staigaus kaltininko didelio susijaudinimo ir nužudymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-226/2011).

8013.2.

81Neteisėtas asmens poelgis – tai bet koks prieš kaltininką ar jo artimą asmenį nukreiptas priešingas teisei nukentėjusiojo elgesys, kuris gali reikštis kėsinimusi į asmens gyvybę, sveikatą, turtą (tyčia ar dėl neatsargumo), smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti smurtą, tyčiojimusi, šantažu ir kitaip. Spręsdamas, ar nukentėjusiojo poelgis yra itin įžeidžiantis, teismas atsižvelgia į tai, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai esmingai prieštarauja moralės bei dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę ir orumą ir kaip tai paveikia kaltininką, atsižvelgiant į jo individualias asmenines savybes.

8213.3.

83Teismų praktikoje nužudymas pripažįstamas padarytas staiga labai susijaudinus tada, kai jis įvyko tuoj po nukentėjusiojo neteisėto ar itin įžeidžiančio kaltininką ar jo artimus asmenis poelgio kaip greitas atsakas į tai. Jei nuo nukentėjusiojo poelgio iki nužudymo praėjo ilgesnis laiko tarpas ar kaltininkas atliko kokius nors pasiruošimo tam veiksmus, toks nužudymas paprastai negali būti kvalifikuojamas kaip padarytas staiga labai susijaudinus, nes šios aplinkybės rodo, kad staigaus didelio susijaudinimo būsena daugeliu atvejų jam jau buvo praėjusi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200-648/2016, 2K-38-942/2017).

8413.4.

85Galima sutikti su nuteistuoju, jog O. M. veiksmai V. K. atžvilgiu buvo neteisėti ir nepateisinami, tačiau įvertinus tai, kad pirmasis konfliktas su O. M., kurio metu nuteistajam V. K. buvo išmuštas dantų protezas, įvyko 2019 m. gegužės 13 d., apie 22 val., o nuteistasis smūgius peiliu O. M. sudavė tik 2019 m. gegužės 14 d., apie 04.45 val., susidariusios situacijos negalima vertinti kaip įvykusios staiga labai susijaudinus dėl O. M. veiksmų, nes tai nebuvo greitas ir staigus atsakas į susidariusią situaciją. Tuo labiau kad po konflikto, apytiksliai nuo 23 val. iki 24 val., V. K. ir O. M. lankėsi tame pačiame bare ir tuo metu nekonfliktavo. Tai paneigia apelianto teiginius, jog V. K. suduoti smūgiai peiliu gali būti vertinami BK 130 straipsnio kontekste kaip atsakomoji reakcija į O. M. neteisėtus veiksmus. Pats užpuolimo, kurio metu V. K. panaudojo peilį, faktas taip pat nelaikytinas visiškai netikėta situacija nuteistajam, nes apytiksliai 5-10 minučių iki tol, V. K. ir O. M. jau buvo susigrūmę ir vienas kitam sudavę po kelis smūgius.

8614.

87Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. K. pagrįstai buvo pripažintas kaltu dėl O. M. nužudymo ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

8815.

89Apeliaciniame skunde taip pat prašoma sumažinti nuteistajam V. K. paskirtą bausmę.

9015.1.

91Pažymėtina, kad kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio.

9215.2.

93BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo septynerių iki penkiolikos metų. Skundžiamu nuosprendžiu V. K. buvo paskirta vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė.

9415.3.

95Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, apeliaciniame skunde prašoma atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktą pripažinti tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Ši aplinkybė gali būti pripažinta atsakomybę lengvinančia, kai nustatoma, jog kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Provokuojančiu pripažįstamas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis ir pan. Rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-115-648/2016). Kaip jau buvo nurodyta, nustatyti O. M. veiksmai nuteistojo atžvilgiu, pradedant žodinį konfliktą dėl dar kovo mėnesį nesutvarkyto tualeto, vėliau panaudojant nuteistojo atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. nuteistąjį stumdant ir sudavus smūgį bei išmušus dantų protezą, iš esmės nulėmė vėlesnius konfliktus, kurie pasibaigė O. M. nužudymu. Teisėjų kolegijos vertinimu, O. M. elgesys šiuo atveju laikytinas provokuojančiu BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1 punkto pagrindu dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, pripažįstant nuteistojo V. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte.

9615.4.

97Nuteistojo V. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai: a) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog konstatuodamas aptariamą atsakomybę sunkinančią aplinkybę apygardos teismas apsiribojo vien nuteistojo V. K. girtumo fakto nustatymu, bet nevertino, ar nustatytas girtumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nusikalstama veika buvo padaryta 2019 m. gegužės 14 d., apie 04.45 val., V. K. girtumas buvo tikrinamas 2019 m. gegužės 14 d., 05.30 val., ir nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,78 prom. (1 t., b. l. 15). Neneigiant alkoholio vartojimo fakto, tačiau atsižvelgiant į nustatytą girtumo laipsnį, tai, kad paskutinį kartą nuteistasis alkoholį vartojo likus 5 valandoms iki nužudymo, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiausia nusikaltimo padarymui įtakos turėjo provokuojantis paties O. M. elgesys, o ne V. K. apsvaigimas nuo alkoholio, todėl nustatydamas nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę apygardos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1 punkto pagrindu, panaikinant nuteistojo V. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte.

9815.5.

99Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus tai, kad nustatytos dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, panaikinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė bei, kad V. K. nuteistas už baigtą tyčinį labai sunkų smurtinį nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes – žmogaus gyvybės atėmimą, kad nusikaltimas padarytas veikiant netiesiogine tyčia, pagal bylos duomenis V. K. anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą, V. K. paskirta sankcijoje numatytą bausmės vidurkį atitinkanti laisvės atėmimo bausmė pripažintina aiškiai per griežta. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 2 punkto pagrindu dėl neteisingai paskirtos bausmės, paskiriant nuteistajam V. K. mažesnę už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmę, neprieštaraujančią teisingumo ir proporcingumo principams, užtikrinančią bausmei keliamų tikslų įgyvendinimą.

10016.

101Be to, apeliaciniame skunde prašoma sumažinti iš nuteistojo V. K. nukentėjusiosioms L. M. ir J. M. priteistą neturtinės žalos atlyginimą.

10216.1.

103Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajai L. M. buvo priteista 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajai J. M. – 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

10416.2.

105CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tokie kriterijai, kuriais remiantis teismas nustato neturtinės žalos dydį: nusikalstamos veikos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti įgyvendinamas, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą turi būti nustatyta tokia piniginė kompensacija, kuri kiek įmanoma teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį ir fizinį skausmą.

10616.3.

107Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, neturtinės žalos priteisimas aiškiai ir išsamiai motyvuotas, spręsdamas dėl kiekvienai nukentėjusiajai priteistino neturtinės žalos dydžio, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nukentėjusiųjų santykius su nužudytuoju, individualizavo kiekvienam iš nukentėjusiųjų priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį. Akivaizdu, kad L. M. sutuoktinio, o J. M. sūnaus nužudymas sukėlė neigiamus išgyvenimus nukentėjusiosioms. Žala buvo padaryta tyčiniais nuteistojo V. K. veiksmais. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad L. M. su O. M. kartu išgyveno apie 20 metų, kartu augino du nepilnamečius vaikus, dėl kurių išgyvenimų netekus tėvo taip pat nekyla abejonių, mirus O. M. vaikų išlaikymu ir išsimokslinimu privalės pasirūpinti viena L. M.. Nukentėjusiąją J. M. su O. M. siejo glaudūs emociniai ir socialiniai ryšiai, O. M. finansiškai remdavo savo motiną, kurios pajamas sudaro tik gaunama pensija, kaip nukentėjusioji įvardijo, sudaranti tik apie 60 JAV dolerių. Teisėjų kolegijos nuomone, nustatyti žalos atlyginimo dydžiai yra adekvatūs bylos aplinkybėms, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, neprieštarauja tokio pobūdžio bylose formuojamai teismų praktikai (pvz., kasacine tvarka išnagrinėtose baudžiamosiose bylose Nr. 2K-44-648/2016, 2K-171-511/2016, 2K-57-697/2018, 2K-221-511/2018, 2K-253-699/2018, 2K-371-697/2018, 2K-88-788/2019 priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos nužudytojo tėvams svyruoja nuo 5 000 iki 20 000 Eur, sutuoktiniams – nuo 15 000 iki 30 000 Eur). Pažymėtina, kad nagrinėjant baudžiamąsias bylas, o tuo pačiu ir sprendžiant dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo vadovaujamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo, taip pat atsižvelgiama būtent į Lietuvos Respublikos teismų praktiką, atskirais atvejais į tarptautinių teismų išaiškinimus, todėl deklaratyvūs apelianto teiginiai dėl Ukrainos Respublikoje tariamai ženkliai mažesnių priteistinų neturtinės žalos atlyginimo sumų, o taip pat akcentuojamas žemesnis pragyvenimo lygis Ukrainoje, nesudaro pagrindo nukentėjusiosioms priteisto neturtinės žalos atlyginimo vertinti kaip nepagrįstai per didelio.

108Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

Nutarė

109Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 4 d. nuosprendį pakeisti.

110Pripažinti nuteistojo V. K. (V. K.) atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

111Panaikinti nuteistojo V. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

112Nuteistajam V. K. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirtą 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 9 (devynerių) metų, ją paskiriant atlikti pataisos namuose.

113Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Iš V. K. priteista:... 4. - nukentėjusiajai L. M. 3 300 Eur turtinės žalos ir 30 000 Eur neturtinės... 5. - nukentėjusiajai J. M. (J. M.) 10 000 Eurų neturtinės žalos atlyginimo.... 6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 7. I.... 8. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė... 9. 1.... 10. V. K. nuteistas už tai, kad 2019 m. gegužės 14 d., apie 4.45 val.,... 11. II.... 12. Apeliacinio skundo argumentai... 13. 2.... 14. Nuteistojo V. K. gynėjo advokato Edvardo Staponkaus apeliaciniame skunde... 15. 1) Pripažinti, kad V. K. veikė būtinosios ginties būklėje bei pritaikius... 16. 2) Nenustačius būtinosios ginties sąlygų, V. K. nuteisti pagal BK 130... 17. 3) Nustačius, kad V. K. nužudymą įvykdė ne staiga labai susijaudinęs dėl... 18. 4) Paskirti V. K. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ne didesnę kaip 9... 19. 5) Sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai L. M. iki 20... 20. 2.1.... 21. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nužudymo bylose itin svarbu teisingai... 22. 2.2.... 23. Pažymima, kad V. K. savo kaltę dėl O. M. nužudymo pripažino nuo pat... 24. 2.3.... 25. Kaip parodė V. K., po įvykusio pirminio konflikto su O. M. vėl susitiko... 26. 2.4.... 27. Kaip teigiama skunde, asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal... 28. 2.5.... 29. Skunde pažymima ir tai, kad jei būtinosios ginties ribos peržengiamos esant... 30. 2.6.... 31. Be to, skunde prašoma įvertinti, ar O. M. smūgių sudavimas gatvėje V. K.... 32. 2.7.... 33. Gynėjo vertinimu, V. K. buvo paskirta pernelyg griežta bausmė.... 34. 2.8.... 35. Skunde neginčijama, kad nukentėjusiosios dėl artimiausio žmogaus – vyro... 36. 3.... 37. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V. K. ir jo gynėjas... 38. III.... 39. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 40. 4.... 41. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 42. 5.... 43. Apeliaciniame skunde, nors ir nėra ginčijama aplinkybė, jog nuteistasis V.... 44. 6.... 45. Tačiau išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, įvertinusi byloje surinktus... 46. 6.1.... 47. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo... 48. 6.2.... 49. Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas... 50. 6.3.... 51. Skundžiamo nuosprendžio turinys iš esmės atitinka jam baudžiamojo proceso... 52. 6.4.... 53. Taip pat byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų gaunant duomenis, kurie... 54. 7.... 55. Pagal BK 129 straipsnį atsako tas, kas nužudė kitą žmogų. Nužudymas yra... 56. 8.... 57. Byloje iš esmės nėra ginčo, kad O. M. mirė nuo nagrinėjamo įvykio metu... 58. 9.... 59. Nors nuteistasis V. K. ir neneigia, sudavęs O. M. smūgius peiliu, tačiau... 60. 10.... 61. Iš esmės analogiškas aplinkybes nuteistasis V. K. nurodė apklausiamas ir... 62. 11.... 63. Įvertinus aptartus bylos duomenis, teisėjų kolegija neturi pagrindo... 64. 12.... 65. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, jog nuteistojo V. K.... 66. 12.1.... 67. Kiekvienas asmuo turi teisę į būtinąją gintį, šią teisę jis gali... 68. 12.2.... 69. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad būtinoji gintis yra atsakomybę... 70. 12.3.... 71. Kaip jau buvo nurodyta, 2019 m. gegužės 13 d., apie 22 val., tarp... 72. 12.4.... 73. Be to, V. K. atsakomieji veiksmai suduodant smūgius peiliu aiškiai neatitiko... 74. 12.5.... 75. Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau aptartų aplinkybių visuma nesudaro... 76. 13.... 77. Apeliaciniame skunde nepagrįstai prašoma nuteistojo V. K. nusikalstamą... 78. 13.1.... 79. Pagal BK 130 straipsnį atsako tas, kas nužudė žmogų staiga labai... 80. 13.2.... 81. Neteisėtas asmens poelgis – tai bet koks prieš kaltininką ar jo artimą... 82. 13.3.... 83. Teismų praktikoje nužudymas pripažįstamas padarytas staiga labai... 84. 13.4.... 85. Galima sutikti su nuteistuoju, jog O. M. veiksmai V. K. atžvilgiu buvo... 86. 14.... 87. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad V.... 88. 15.... 89. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma sumažinti nuteistajam V. K. paskirtą... 90. 15.1.... 91. Pažymėtina, kad kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią... 92. 15.2.... 93. BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis –... 94. 15.3.... 95. Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis... 96. 15.4.... 97. Nuteistojo V. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis... 98. 15.5.... 99. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus tai, kad nustatytos dvi nuteistojo... 100. 16.... 101. Be to, apeliaciniame skunde prašoma sumažinti iš nuteistojo V. K.... 102. 16.1.... 103. Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajai L. M. buvo priteista 30 000 Eur... 104. 16.2.... 105. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala yra apibrėžta kaip asmens... 106. 16.3.... 107. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, neturtinės žalos priteisimas... 108. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 109. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 4 d. nuosprendį pakeisti.... 110. Pripažinti nuteistojo V. K. (V. K.) atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai,... 111. Panaikinti nuteistojo V. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK... 112. Nuteistajam V. K. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirtą 11 (vienuolikos)... 113. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....