Byla 2A-1563-619/2013
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretysis asmuo A. M

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski,

2teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo apelianto Bankrutavusios IĮ „Kontrastų biuras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Bankrutavusios IĮ „Kontrastų biuras“ ieškinį atsakovui D. B., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretysis asmuo A. M..

3Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, n u s t a t ė :

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas BIĮ „Kontrastų biuras“, atstovaujama bankroto administratoriaus 2012-01-12 kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti negaliojančia 2011-05-20 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo ir 2011-05-20 automobilio priėmimo-perdavimo aktą Nr.1, kuriais atsakovui D. B. buvo perduota transporto priemonė Škoda Octavia ir taikyti restituciją – grąžinti ieškovui šią transporto priemonę, priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „DnB NORD lizingas“ 2011-05-20 perdavė klientui IĮ „Kontrastų biuras“ nuosavybės teisę į automobilį Škoda Octavia (valst. Nr. ( - ) 2005 m. gamybos, identifikacinis Nr. ( - )), kurį IĮ „Kontrastų biuras“, atstovaujama trečiojo asmens A. M., tą pačią dieną t.y. 2011-05-20 pardavė atsakovui D. B. už 5 000 Lt. IĮ „Kontrastų biuras“ 2011-05-20 automobilio priėmimo-perdavimo aktu Nr. 1 transporto priemonę perdavė atsakovui. Vilniaus apygardos teismas 2011-06-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-5474-516/2011 iškėlė bankroto bylą IĮ „Kontrastų biuras“, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „SBS Legale“. Nutartis įsiteisėjo 2011-07-04. Ieškovas nurodo, kad transporto priemonė parduota už mažesnę kainą, nei rinkos vertė, mano, kad automobilis turėjo kainuoti apie 21 595 Lt, o ne 5 000 Lt. Atsakovas, įsigydamas automobilį ir nepasidomėdamas įmonės finansine padėtimi, pažeidė bendrovės ir bendrovės kreditorių interesus. Ieškovas teigia, kad bendrovės buhalteriniuose dokumentuose nėra įrodymų apie atsakovo atsiskaitymą, t.y. 5 000 Lt sumos sumokėjimą ieškovui. Ieškovas prašo sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ab initio nuo jo sudarymo momento, prašo taikyti restituciją.

5Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, laiko jį nepagrįstu tiek fakto, tiek materialinės ir procesinės teisės normų prasme. Nurodė, kad iš trečiojo asmens A. M. gavo pasiūlymą pirkti automobilį Škoda Octavia už 5000 Lt. Tretysis asmuo atsakovui nurodė, kad automobilio būklė nors ir reikalauja remonto, tačiau yra gera ir atitinka siūlomą kainą, automobilis turi kelis kėbulo defektus bei nežymų pavarų dėžės defektą. Toks pasiūlymas tenkino atsakovą. Tai, kad automobilis buvo valdomas pagal finansinio lizingo sutartį, suteikė atsakovui pagrindą tikėtis, kad automobilio būklė gera, o jo remontas nepareikalaus didelių finansinių investicijų. Nurodė, kad su ieškovu pilnai atsiskaitė, tai patvirtino ieškovo atstovas savo parašu ant 2011-05-20 PVM sąskaitos-faktūros MSA Nr.0044307. Atsakovas, norėdamas įvertinti finansines investicijas automobilio remontui, 2011-05-27 kreipėsi į autoservisą Inoauto. Po atliktos automobilio apžiūros paaiškėjo, kad automobilis turi variklio defektą, dėl ko būtina variklį pakeisti, pavarų dėžės defektą, dėl kurio automobilio apskritai negalima eksploatuoti, yra netinkama važiuoklė – būtina pakeisti amortizatorius bei kitas važiuoklės dalis. Po šios apžiūros, atsakovas nedelsdamas kreipėsi į ieškovą su prašymu atsiimti transporto priemonę ir grąžinti atsakovui sumokėtus pinigus. Tretysis asmuo pažadėjo surasti automobilio pirkėją, kuriam 2011-06-18 atsakovas ir pardavė automobilį už tą pačią kainą – 5000 Lt. Atsakovas nesutiko su ieškovo argumentu, kad vidutinė automobilio rinkos kaina sandorio sudarymo metu buvo 21 595 Lt. Teigė, kad tokie ieškovo pateikiami duomenys yra bendrinio pobūdžio, jie atitiktų geros būklės ir nedaužtų transporto priemonių kainą, juose neatsispindi konkrečios transporto priemonės būklė. Tuo tarpu atsakovo įsigytas automobilis buvo neeksploatuojamos būklės, su daugeliu esminių vidaus defektų, todėl jo pardavimas už ieškovo nurodytą kainą būtų neįmanomas. Teigia, kad jo atžvilgiu negali būti taikomas CK 6.66 str.. Atsakovas kaip vartotojas, sandorį sudarė savo šeimos poreikių tenkinimui, sandorio suma nebuvo didelė, prievoles pagal sutartį atsakovas įvykdė tinkamai, sutarties sudarymo dieną sumokėjo pilną automobilio kainą. Nurodė, kad jam, kaip vartotojui, negali būti keliami tokie atidumo, apdairumo bei pareigos elgtis bona pater familliae reikalavimai, kurie būtų keliami verslininkui (įmonei).

6Tretysis asmuo A. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

7II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

8Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas ieškovo ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad yra kai kurios aplinkybės, sudarančios pagrindą sandorį nuginčyti, t.y. ieškovas, kaip bankroto administratorius, turi neginčijamą reikalavimo teisę reikšti tokį ieškinį, ginčijamas sandoris gali pažeisti kreditorių interesus, ieškinio senaties termino ieškovas nepraleido, tretysis asmuo neturėjo pareigos šio sandorio sudaryti, tačiau teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti trečiojo asmens nesąžiningumo. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog atsakovo atstovaujama įmonė buvo sudariusi sutartį dėl prekių pardavimo su ieškovu, yra normalūs verslo santykiai, kurie neįpareigoja ir neįgalina atsakovo (kaip įmonės direktoriaus) domėtis ir žinoti apie ieškovo (įmonės) finansinę padėtį. Teismo vertinimu, ši aplinkybė neįrodo atsakovo veikimo priešingai įmonės interesams ir jo nesąžiningumo. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas nėra skolingas ieškovui, su bankrutuojančia įmone už automobilį atsiskaitė visiškai. Teismas pažymėjo, kad ieškovui, nustačius, jog įmonės komercijos direktorius elgėsi nesąžiningai ir veikė priešingai įmonės interesams, jam nėra kliūčių reikšti reikalavimus komercijos direktoriui (šioje byloje trečiajam asmeniui). Nurodė, kad ieškovas šioje civilinėje byloje trečiojo asmens keisti atsakovu nepageidavo (teismo posėdžio metu šios teisės atsisakė).

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Apeliaciniu skundu apeliantas bankrutavusi IĮ „Kontrastų biuras“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Teigia, kad teismas nevisapusiškai ir neišsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepagrįstai nevertino didelės dalies ieškovo pateiktų įrodymų, nepagrįstai suteikė pirmenybę žodiniams atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimams, nors šie prieštaravo tų pačių šalių anksčiau sudarytiems rašytiniams dokumentams, vertino bylos aplinkybes ir įrodymus atskirai, bet ne kaip visumą, ginčo santykiui netinkamai taikė teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

101. Teismas netinkamai taikė ir aiškino actio Pauliana institutą reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai sutiko su atsakovo paaiškinimais, kad nėra pagrindo konstatuoti vienos iš actio Pauliana taikymo sąlygų - atsakovo nesąžiningumo. Mano, kad teismo sprendimo motyvai apie atsakovo nesąžiningumą neatitinka byloje nustatytų konkrečių teisiškai reikšmingų aplinkybių visumos bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

112. Nurodė, jog asmuo, sąžiningai sudarydamas sandorį, yra suinteresuotas neturėti sunkumų dėl įgyjamo turto, apsisaugoti, kad turtas iš jo nebūtų išreikalautas, todėl elgdamasis apdairiai prieš jį pasirašydamas turi pasidomėti ar patikima kita sutarties šalis, ar ji elgiasi sąžiningai. Teigia, kad toks elgesys teismų praktikoje pripažintinas turto įgijėjo pareiga (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007; 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009, kt).

123. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai akcentavo nagrinėjamos bylos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-3-15/2010 išdėstytų faktinių aplinkybių skirtingumą, tačiau visiškai nevertino konkrečių nagrinėjamos bylos aplinkybių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų kontekste.

134. Atsakovas neveikė taip, kaip privalėjo veikti atidus ir sąžiningas asmuo, visiškai nesidomėjo sandorio sudarymo aplinkybėmis. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tokio atsakovo neveikimo nevertino kaip atsakovo nesąžiningumo.

145. Teismas nevertino aplinkybių, kad ginčijamas sandoris sudarytas jau nagrinėjant bylą dėl ieškovo bankroto bylos iškėlimo, likus 1 mėnesiui iki priimta nutartis dėl ieškovo bankroto bylos iškėlimo. Sandoris sudarytas tą pačią dieną, kai lizingo bendrovė perdavė ieškovui nuosavybės teisę į transporto priemonę, o įspėjimas dėl bankroto bylos iškėlimo IĮ „Kontrastų biuras" įteiktas dar 2010-11-26.

156. Teismas nepagrįstai nevertino į bylą pateikto VĮ „Regitra" išrašo, iš kurio matyti, kad mažiau nei per 4 mėnesius transporto priemonė buvo perleista dar dviem (be atsakovo) pirkėjams, kas atsižvelgiant į sandorio sudarymo laiką, leidžia teigti, kad ginčijamu sandoriu siekta kuo skubiau perleisti automobilį taip, kad iš šio turto negalėtų būti tenkinami kreditorių reikalavimai ieškovo bankroto byloje.

167. Teismas jau minėtų aplinkybių kontekste nepagrįstai vertino ieškovo pateiktus įrodymus dėl atsakovo vadovaujamos įmonės prekių pirkimo - pardavimo sutartį su ieškovu, kaip neįrodančius atsakovo nesąžiningumo. Apelianto nuomone, pateikta sutartis tik patvirtino sandorio šalių nesąžiningumą, kadangi atsakovas buvo su ieškovu netiesiogiai susijęs pirkėjas, žinojo ir galėjo žinoti apie ieškovo finansinę padėtį. Teigia, kad atsakovas, būdamas apdairus ir rūpestingas, privalėjo domėtis sudaromo sandorio aplinkybėmis, o tai, kad atsakovo vadovaujamą UAB „Baltijos architektų grupė" ir ieškovą siejo komerciniai santykiai, palengvino pareigą pasidomėti ar patikima kita sutarties šalis, ar ji elgiasi sąžiningai.

178. Teismas neįvertino, kad ginčijamo sandorio šalių nesąžiningumas matyti ir iš sandorio kainos, kuri neatitiko jo tuometinės rinkos vertės. Nurodė, kad transporto priemonė jau ne kartą perleista fiziniams asmenims, yra naudojama (galioja techninė apžiūra), nuo sandorio sudarymo praėjo nemažai laiko, nustatyti transporto priemonės turto vertės sandorio sudarymo metu, pasikvietus turto vertintoją, ieškovas objektyviai negalėjo. Todėl ieškovas teismui pateikė kitus įrodymus, iš kurių galima spręsti apie transporto priemonės būklę sandorio sudarymo metu: VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės išrašas, kad ginčijamu sandoriu perleistos transporto priemonės vidutinė rinkos vertė Lietuvoje sandorio sudarymo metu buvo 22'790 Lt - 22'540 Lt (taigi vidutiniškai netgi didesnė už ieškinio sumą), automobilio techninių apžiūrų istorija, automobilio priėmimo - perdavimo aktas Nr. 1.

189. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovo ir trečiojo asmens teiginiams dėl prastos automobilio būklės prieštaravo rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad tiek likus pusei metų iki ginčijamo sandorio sudarymo (2010-12-21), tiek 2011-09-09 automobilio techninė apžiūra buvo be trūkumų, yra iki šiol galiojanti, nors atsakovo teigimu, transporto priemonės apskritai buvo neeksploatuotina; aplinkybei, kad šalys automobilio pirkimo - pardavimo sutartyje, priėmimo - perdavimo akte Nr.1 nenurodė jokių pastabų dėl prastos automobilio techninės būklės, priešingai, atsakovas akte patvirtino, kad automobilio kokybei ir komplektacijai pastabų neturėjo.

1910. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad byloje nebuvo pateikta jokių duomenų nei apie tariamą transporto priemonės avariją, atsakovas byloje nepateikė jokių įrodymų, kad būtų kreipęsis į ieškovą su pretenzija dėl įsigytos transporto priemonės kokybės, nepateikė įrodymų, kad transporto priemonę pardavė už tą pačią 5000 Lt kainą, o atsakovo į bylą pateiktas automobilio apžiūros aktas/sąmata yra surašytas praėjus savaitei po ginčijamo sandorio sudarymo, todėl visiškai neįrodo, kad būtent sandorio sudarymo metu transporto priemonė buvo blogos būklės, be to, nei vienas iš akivaizdžių trūkumų, nurodytų apžiūros akte/sąmatoje, nebuvo užfiksuotas pirkimo - pardavimo dokumentuose.

2011. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas už ginčijamu sandoriu perleistą transporto priemonę sumokėjo, kas taip pat lėmė neteisingą išvadą dėl atsakovo nesąžiningumo. LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 3 punkte nustatyta, kad pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas. Taisyklių 16 punkte nustatyta, kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Ieškovas pateikė IĮ „Kontrastų biuras“ 2011 m. 05-06 mėn. kasos knygos išrašų kopijas, 2011 m. 05-06 mėn. pinigų priėmimo kvitų sąrašų kopijas, iš kurių matyti, kad pinigai už transporto priemonę nebuvo sumokėti. Ieškovas teismui taip pat pateikė IĮ „Kontrastų biuras" debitorinių įsiskolinimų sąrašo 2011-07-04 dienai, pasirašyto trečiojo asmens, kopiją, iš kurio matyti, kad atsakovas yra neatsiskaitęs pagal 2011-05-20 PVM sąskaitą faktūrą. Mano, kad atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimams, kad už transporto priemonę atsiskaityta jos pirkimo dieną prieštarauja ir tai, kad tiek automobilio priėmimo - perdavimo akte Nr. 1, tiek PVM sąskaitoje faktūroje šalys susitarė dėl vėlesnės apmokėjimo datos, ant ieškovo turimo PVM sąskaitos faktūros egzemplioriaus nėra jokių įrašų apie jos apmokėjimą. Teigia, kad iš šių ieškovo pateiktų įrodymų visumos darytina išvada, kad atsakovas už transporto priemonę pagal sandorį neatsiskaitė.

2112. Mano, kad ginčijamas sandoris sudarytas pažeidžiant imperatyvias įstatymų nuostatas ir ieškovo nuostatus, tačiau teismas dėl to nepasisakė ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą.

2213. Teismas nepasisakė dėl ieškinio reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.82 str. pagrindu. Teigia, kad ieškovo, kaip privataus juridinio asmens, tikslas yra siekti pelno. Šis tikslas nustatytas ir Ieškovo nuostatų 2.1 punkte. Mano, kad akivaizdu, kad sutartis sudaryta ne pelno siekimo tikslu, o siekiant perleisti turtą ir taip išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, transporto priemonė parduota daug mažesne nei jos vidutinė rinkos vertė kaina.

23Atsakovas D. B. atsiliepime į apelianto apeliacinį skundą nurodė, kad nesutinka su apeliaciniu skundu, prašė jį atmesti ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-06-05 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

241. Teismas pagrįstai įvertino atsakovo elgesį automobilio įsigijimo metu, ir nusprendė, kad nei LR įstatymai, nei teismų praktika asmeniui, kuris įsigyja daiktą savo asmeniniams ar šeimos poreikiams taikyti, t.y. vartotojui, nenustato pareigos atlikti atskirą ir papildomą tyrimą apie pardavėją, jo patikimumą, sąžiningumą ar kreditorius. Nurodė, kad CK šeštos knygos IV dalies XXIII skyriaus ketvirtame skirsnyje (Vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių ypatumai) nėra nustatyta jokių pareigų vartotojui domėtis pardavėjo - verslininko - patikimumu, sąžiningumu ar jo kreditoriais. Priešingai, CK nustato pareigą verslininkui pateikti informaciją apie parduodamą daiktą ir tokia informacija neapima informacijos apie pardavėjo-verslininko patikimumą, sąžiningumą ar verslininko kreditorius (CK. 6.353 str.). Teigia, kad Lietuvos teismų praktika taip pat nenustato vartotojui pareigos atskirai ir papildomai domėtis apie pardavėjo verslininko patikimumą, sąžiningumą ar jo kreditorius. Pažymėjo, kad visų apelianto nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylų ratio decidendi skyrėsi nuo šios bylos faktinių aplinkybių, nes apelianto nurodytose bylose Actio Pauliana pagrindu ginčijami sandoriai buvo sudaryti privačių juridinių asmenų - įmonių - tenkinant jų verslo interesus, o įmonėms yra keliami papildomi atidumo, rūpestingumo ir sąžiningumo reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, kad registruojant automobilio nuosavybės perleidimą, VĮ Regitra be jokių trukdžių įregistravo automobilio nuosavybės perėjimą, atsakovui kaip vartotojui nekilo ne menkiausios abejonės dėl to, kad toks sudaužyto automobilio įsigijimas yra niekuo neišsiskiriantis sandoris ir jam papildomo tyrimo ar patikrinimo apie apeliantą atlikti nereikia.

252. Teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovas sudarydamas sudaužyto automobilio pirkimo-pardavimo sutartį buvo sąžiningas, nes atsakovas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad apeliantas yra finansinių sunkumų turinti įmonė. Nurodė, jog CK 6.66 str. yra nustatyta, kad sandorį galima pripažinti negaliojančiu tik tuo atveju, jei kita sandorio šalis (atsakovas) žinojo apie tokias aplinkybes. Pažymėjo, jog atsakovas niekada nebuvo ir nėra susijęs jokiais giminystės, darbo, pavaldumo ar pan. santykiais su apeliantu ar su jo savininke, niekada nebuvo ir nėra apelianto akcininkas. Nurodė, kad vienintelis ryšys tarp atsakovo ir apelianto buvo 2008 m. apelianto ir atsakovo vadovaujamos įmonės sudarytas 1 sandoris. Atsakovas ar jo vadovaujama įmonė iki patikslinto ieškinio prieš jį pateikimo dienos neturėjo jokios informacijos apie tai, kad apeliantui dar 2010 m. lapkričio 26 d. buvo įteiktas įspėjimas apie bankroto bylos iškėlimą, apie bankroto bylos iškėlimą ar bankroto bylos nagrinėjimą teisme.

263. Teismas pagrįstai atmetė ieškinį ir administratoriaus teiginius esą sudaužytas automobilis buvo vertas daugiau nei 5 000 Lt, nes administratorius nepateikė įrodymų pagrindžiančių, jog konkrečiai automobilio vertė 2011 m. gegužės 20 d. buvo didesnė nei 5 000 Lt.

274. Teismas pagrįstai sprendime konstatavo, kad atsakovas už automobilį apeliantui sumokėjo, nes tai pagrindžia rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinimai. Administratorius tokių įrodymų neginčija, bet apeliaciniame skunde kelia naują argumentą apie tariamą Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių pažeidimą, kuris nebuvo keliamas pirmosios instancijos teisme. Pažymėjo, kad šios taisyklės yra taikomos apelianto santykiuose su jo darbuotojais, o ne atsakovo santykiuose su apeliantu kaip daikto pardavėju.

285. Pažymėjo, jog administratorius net nežinojo, jog automobilis, jo pardavimo metu, buvo sudaužytas. Šią aplinkybę atsakovas įrodinėjo savo ir trečiojo asmens paaiškinimais (CPK 186 str.), bei po savaitės nuo automobilio pirkimo-pardavimo atlikta automobilio apžiūra/remonto sąmata. Administratorius nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų tokius atsakovo pateiktus įrodymus, susijusius su automobilio būkle 2011 m. gegužės 20 d.. Administratorius buvo pateikęs 2010 m. gruodžio 21 d. ir 2011 m. rugsėjo 9 d. automobilio techninės apžiūros atlikimo faktą pagrindžiančius įrodymus. Atsakovas tokių įrodymų neginčijo, bet nurodė, kad tokie aktai nepaneigia atsakovo ir trečiojo asmens A. M. liudijimo apie automobilio techninę būklę 2011 m. gegužės 20 d., nes automobilis buvo sudaužytas 2011 m. gegužės mėn. (po 2010 m. gruodžio 21 d. techninės apžiūros), o 2011 m. rugsėjo 9 d. automobilio techninės apžiūros atlikimo faktas, patvirtina, kad automobilį iš atsakovo įsigijęs asmuo jį susiremontavo. Nurodė, kad pačioje automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje nėra nuostatų, kad parduodamas automobilis yra geros techninės būklės.

296. Nesutinka su apelianto argumentais, kad teismas sprendime nepagrįstai nepripažino automobilio pirkimo-pardavimo sutarties CK 1.80 str. ir 1.82 str. nurodytais pagrindais, nes esą automobilio pirkimo-pardavimo sutartį apelianto vardu pasirašė komercijos direktorius A. M., o ne apelianto direktorė ir savininkė p. R. M., ir kad toks automobilio pardavimo sandoris prieštaravo apelianto kaip juridinio asmens tikslams. Mano, kad apelianto komercijos direktorius A. M. buvo įgaliotas pasirašyti automobilio pirkimo-pardavimo sutartį. Teigė, kad kaip buvo nurodęs pats tretysis asmuo A. M., jis turėjo apelianto vadovės išduotą įgaliojimą ir tokį įgaliojimą automobilio pardavimo metu jis atidavė VĮ Regitra. Tai paneigia administratoriaus apeliaciniame skunde nurodomus teiginius, kad automobilio pardavimo sutartį sudarė įgaliojimų neturintis asmuo.

30IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31Apeliacinis skundas atmestinas.

32Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Ši byla nagrinėjama ieškovo pateikto apeliacinio skundo ribose.

33Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką (LAT 2009 10 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 03 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 02 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai vertino surinktus įrodymus, nustatė reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

34Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. sprendimas ieškovo bankrutuojančios IĮ „Kontrastų biuras“ ieškinį atmesti, yra pagrįstas ir teisėtas. Ieškinys grindžiamas actio Pauliana instituto normų taikymu. Bylos medžiaga patvirtina, kad ginčas byloje iš esmės yra kilęs dėl to, ar yra visos būtinos sąlygos atsakovo D. B. ir IĮ „Kontrastų biuras“ 2011 m. gegužės 20 d. sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį dėl transporto priemonės Škoda Octavia valst. Nr. ( - ) pardavimo pripažinti negaliojančia actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 str.).

35Dėl actio Pauliana instituto taikymo

36Kasacinis teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra išaiškinęs, kad actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003; kt.). Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas reiškia tam tikrą sutarties laisvės principo apribojimą, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu ir taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Kasacinio teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana instituto taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2009; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011).

37Iš visų minėtų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų nagrinėjamoje byloje tarp šalių iš esmės kilo ginčas dėl šeštos sąlygos, t. y. trečiasis asmuo (atsakovas), sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovo nesąžiningumo, su kuo nesutinka apeliantas. Dėl šio apeliacinio skundo argumento teisėjų kolegija ir pasisako.

38Pažymėtina, kad sandorio šalių pareigą teisiniuose santykiuose elgtis sąžiningai numato įstatymas (CK 6.158 str. 1 d.). Civilinėje teisėje galioja bendrasis sąžiningumo principas (CK 1.5 str.), kuris be kita ko, reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Įrodinėjimo požiūriu kiekvienam asmeniui nereikia įrodinėti savo sąžiningumo, jeigu įstatymas nepreziumuoja konkretaus subjekto kaip nesąžiningo arba kalto. Sąžiningumas gali būti nuginčytas, nes tai nuginčijamoji prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007, 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006, kt.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, jeigu sandoris atlygintinis (CK 6.66 str. 1,2 d.). Minėta, kad viena iš actio Pauliana taikymo sąlygų yra skolininko nesąžiningumas, t. y. žinojimas ar turėjimas žinoti, kad sudaromas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus: vadovaujantis objektyviuoju kriterijumi sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys; subjektyvusis kriterijus nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011, 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009). Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 6.67 str. išvardintas baigtinis sąrašas atvejų, kuomet gali būti taikoma nesąžiningumo prezumpcija. Pagal CK 6.67 str. 1 p. preziumuojama, kad kreditoriaus teisėtus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Šie subjektai įvardyti ir CK 6.67 str. 2, 3, 6, 7 punktuose. Artimojo giminaičio sąvoka įtvirtinta CK 3.135 straipsnyje. Taigi, kreditoriui ginčijant skolininko sudarytą turto perleidimo sandorį actio Pauliana pagrindu ir taikant CK 6.67 straipsnio 1-3, 6, 7 punktus, būtina nustatyti, ar skolininkas ir trečiasis asmuo atitinka CK 3.135 straipsnyje nustatytą artimųjų giminaičių sąvoką. Byloje nėra duomenų, kad ginčo sandorio šalys buvo artimi giminaičiai, todėl nesant pagrindo taikyti minėtos prezumpcijos, abiejų sandorio šalių nesąžiningumas turi būti įrodytas. Apeliantas, įrodinėdamas atsakovo nesąžiningumą, įvardindamas jo, kaip turto įgijėjo pareigą pasidomėti ar patikima kita sutarties šalis, ar ji elgiasi sąžiningai, remiasi kasacinio teismo nutartimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007, 2009-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009, 20010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-15/2010) bylose, kuriose Actio Pauliana pagrindu ginčijami sandoriai buvo sudaryti tarp juridinių asmenų. Kolegija pažymi, kad verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-898/2002; 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). Nagrinėjamoje byloje atsakovas yra fizinis asmuo, automobilį pirko savo asmeniniams ir šeimos poreikiams, pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytas jo asmens kodas (b.l. 12-13), todėl šiuo atveju jam netaikytini sustiprinti reikalavimai (kokie yra taikytini verslininkui) domėtis kita sandorio šalimi. Todėl atmestini apelianto argumentai, kad teismo sprendimo motyvai apie atsakovo sąžiningumą neatitinka byloje nustatytų konkrečių teisiškai reikšmingų aplinkybių visumos bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Atsakovas nurodė, kad nežinojo ir negalėjo žinoti, kad apeliantas turi finansinių sunkumų, kad atsižvelgiant į tai, jog VĮ Regitra be jokių trikdžių įregistravo ginčo automobilio nuosavybės perėjimą, todėl jam, kaip vartotojui nekilo abejonių dėl to, kad toks sudaužyto automobilio įsigijimas reikalauja papildomo tyrimo ar patikrinimo apie apeliantą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovas D. B. sudarydamas ginčijamą sandorį buvo nesąžiningas.

39Dėl automobilio kainos

40Ieškovas apeliacinį skundą grindžia tuo, jog teismas neįvertino tos aplinkybės, kad ginčijamo sandorio šalių nesąžiningumas matyti ir iš sandorio kainos, kuri neatitiko automobilio tuometinės rinkos vertės. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog transporto priemonė jau ne kartą perleista fiziniams asmenims, yra naudojama (galioja techninė apžiūra). Pažymėjo, kad atsakovo į bylą pateiktas automobilio apžiūros aktas/sąmata surašytas praėjus savaitei po ginčijamo sandorio sudarymo, todėl tai visiškai neįrodo, kad būtent sandorio metu transporto priemonė buvo blogos būklės.

41Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje dalyvaujančių asmenų pateikti įrodymai ir paaiškinimai apie ginčo automobilio vertę nėra pakankami nustatyti, kokia buvo tiksli automobilio rinkos vertė ginčijamo sandorio sudarymo metu. Tačiau ieškovas neįrodė, kad ginčo automobilio vertė sandorio sudaryme metu siekė 22 790 Lt - 22 540 Lt (b.l. 81-82). Apeliantas į bylą yra pateikęs defektų neturinčių automobilių vidutinės rinkos kainų pavyzdžius (jo pateikiamuose skelbimų pavyzdžiuose nėra nurodyta, kad parduodami automobiliai turi tam tikrų defektų (b.l. 25, 81,82)). Nagrinėjamoje byloje atsakovas nurodė, kad prieš sudarant automobilio pirkimo-pardavimo sandorį jam buvo pateikta informacija, kad automobiliui reikia remonto, kad automobilis turi kėbulo defektus bei nežymų pavarų dėžės defektą. Byloje esantis 2011-05-27 automobilio apžiūros aktas Nr. 2705-11 (b.l. 80) patvirtina aplinkybę, kad automobilis taisytinas, tam reikalingos papildomos ženklios finansinės lėšos. Apeliantas nurodo, kad minėtas aktas surašytas praėjus savaitei po ginčijamo sandorio sudarymo, todėl visiškai neįrodo, kad būtent sandorio sudarymo metu transporto priemonė buvo blogos būklės. Kolegija nesutinka su tokiu apelianto teiginiu. Pažymėtina, kad nurodytame apžiūros akte didžiausia darbų kaina yra už pavarų dėžės remontą (3000 Lt) bei variklio remontą (3500 Lt), tai iš esmės atitinka atsakovo parodymus, kad prieš perkant automobilį jam buvo pateikta informacija, kad automobiliui reikia remonto, kad automobilis turi pavarų dėžės defektą. Be to, pagal ieškovo pateiktos ginčo automobilio techninės apžiūros atlikimo istorijos duomenis, nustatyta, kad 2008-10-06 automobilio rida buvo 217664 km, kai tuo tarpu 2009-10-06 buvo 90794 km, 2010-12-21 -116304 km, 2011-12-20 – 136946 km. Iš šių duomenų visiškai neaišku, kodėl automobilio rida 2009 m. sumažėjo nuo 217 664 km iki 90 794 km., kai paprastai automobilio rida didėja. Be to, kuo didesnė automobilio rida, tuo labiau jis susidėvėjęs. Taigi, šiuo atveju šie techninės apžiūros atlikimo automobilio istorijos duomenys patvirtina, kad automobilio defektai buvo slepiami. Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje labiau yra tikėtina, kad ginčo automobilis pardavimo metu turėjo defektų ir jam buvo reikalingas remontas, nei kad buvo techniškai tvarkingas (CPK 178 str.).

42Apeliantas preziumuoja, kad atsižvelgiant į tai, jog transporto priemonė jau ne kartą perleista fiziniams asmenims, ji yra naudojama (galioja techninė apžiūra). Tai paneigia atsakovo teiginį, kad transporto priemonė apskritai buvo neeksploatuojama.

43Kolegija nesutinka su tokiu apelianto argumentu. Galiojanti techninė apžiūra nepatvirtina fakto, kad transporto priemonė yra naudojama. Techninė apžiūra galioja 2 metus (b.l. 83), tačiau tai nėra garantija, kad automobilis per tuos 2 metus nesuges ir jam neprireiks remonto. Ir atvirkščiai-sugedus automobiliui, techninė apžiūra nenustoja galioti. Taigi ieškovas nepateikė objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie kitą ginčo automobilio vertę, nei jis buvo parduotas. Esant šiai aplinkybei, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos medžiagą, faktinius duomenis, apskųsto teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, CPK įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktikoje suformuluotas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, konstatuoja, jog ieškovo apeliacinio skundo argumentas dėl automobilio pardavimo atsakovui už mažesnę nei rinkos kainą yra neįrodytas, todėl atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į išdėstytą, kolegija daro išvadą, kad apeliantas nepagrįstai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, neįvertino, kad ginčijamo sandorio šalių nesąžiningumas matyti ir iš sandorio kainos, kuri neatitiko automobilio tuometinės rinkos vertės. Pažymėtina tai, kad apie atsiskaitymą už ginčo automobilį patvirtina 2011-05-20 PVM sąskaita faktūra MSA Nr.0044307, kurioje yra įrašas, kad A. M. pinigus gavo. Tai, jog tretysis asmuo neįnešė piniginių lėšų į ieškovo kasą tuo pažeidžiant Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles šiuo atveju neužkerta kelio ieškovui reikalauti žalos atlyginimo iš ją padariusių asmenų, jeigu nustatyta, kad tokia žala buvo padaryta.

44Dėl juridinio asmens tikslams prieštaraujančio sandorio negaliojimo (CK 1.82 straipsnis)

45Apeliantas nurodė, kad ieškovo kaip privataus juridinio asmens, tikslas yra siekti pelno ir kad šis tikslas nustatytas ieškovo nuostatų 2.1. p.. Mano, kad akivaizdu, jog sutartis sudaryta ne pelno siekimo tikslu, o siekiant perleisti turtą ir taip išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, transporto priemonė parduota daug mažesne nei jos vidutinė rinkos vertė kaina. Nurodė, kad teismas nepasisakė dėl reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.82 str. pagrindu.

46Juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio negaliojimo pagrindai ir nuginčijimo sąlygos įtvirtinti CK 1.82 str.. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, gali būti pripažinti negaliojančiais dėl steigimo dokumentuose nustatytos kompetencijos pažeidimo ar prieštaravimo juridinio asmens tikslams tik tais atvejais, kai kita šalis veikė nesąžiningai. Kasacinio teismo praktika dėl galimybės ginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, kad jie prieštarauja juridinio asmens teisnumui, t. y. sudaryti pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jo valdymo organų kompetenciją ar prieštarauja juridinio asmens tikslams, yra nuosekliai plėtojama ta linkme, jog, sprendžiant dėl CK 1.82 straipsnio pagrindu ginčijamo sandorio negaliojimo, būtina nustatyti tam tikrų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: pirma, sudarė sandorį viešasis ar privatusis juridinis asmuo; antra, prieštarauja sudarytas sandoris jį sudariusio juridinio asmens teisnumui, t.y. jo steigimo dokumentų nuostatoms dėl juridinio asmens paskirties, tikslų, jo valdymo organų kompetencijos ir pan., ar ne; trečia, jei sandoris sudarytas privataus juridinio asmens – veikė kita sandorio šalis sąžiningai ar ne, t.y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais, pvz., reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2006; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2007).

47Ieškovas, ginčydamas šalių sudarytą automobilio pirkimo-pardavimo sandorį CK 1.82 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, sandorio prieštaravimą juridinio asmens tikslams sieja su šio sandorio nenaudingumu ir nuostolingumu ieškovui. Pažymėtina, kad juridinio asmens veiklos tikslai yra nustatyti juridinio asmens įstatuose. Bendriausias privačių juridinių asmenų tikslas – tenkinti privačius interesus, o pelno siekimas yra vienas iš privačių interesų tenkinimo būdu. Ieškovo įstatų 2.1 punkte nurodyta, kad įmonė savo veikla siekia patenkinti privačius savininko interesus įmonės veiklos srityje bei gauti pelno (b.l.29-34). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką CK 1.82 straipsnyje nustatyti pagrindai sandoriams pripažinti negaliojančiais savaime nėra siejami su juridinio asmens sudarymo sandorių komercine nauda. Ši aplinkybė galėtų turėti reikšmės juridinio asmens sudaromų sandorių galiojimui tik tada, kai juridinio asmens teisnumą ir veiklos tikslus apibrėžiančiuose įstatymuose ar jų pagrindu sudarytuose steigimo dokumentuose būtų nurodyta pareiga sudaryti tik komerciškai naudingus sandorius. Priešingu atveju būtų neproporcingai pažeidžiamas teisinių santykių stabilumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011). Be to, kasacinis teismas formuoja praktiką, pagal kurią sandorių, kurie nepakankamai naudingi juridiniam asmeniui, jeigu jie nėra akivaizdžiai žalingi (pvz., akivaizdžiai žalingas yra turto perdavimas kitiems asmenims neatlyginamai), sudarymas ar jų nutraukimas ekonomiškai nepalankiomis ar mažiau naudingomis sąlygomis nereiškia neteisėtų veiksmų, nes sandorių sudarymas, prievolių prisiėmimas ir vykdymas, sutarčių nutraukimas, taikos sutarčių sudarymas savaime yra teisėti veiksmai, nors gali būti ekonomiškai ne taip naudingi, kaip yra įmanoma toje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008). Ieškovui neįrodžius, kad ginčo automobilis buvo parduotas už mažesnę nei rinkos kaina, nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, kad šis sandoris aiškiai ir akivaizdžiai nenaudingas (nuostolingas) ieškovui. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis pagrįstomis išvadomis bei nurodo, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

48Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šioje byloje pateiktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

49Dėl bylinėjimosi išlaidų

50Atsakovo atstovas atsiliepime į apelianto apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė išlaidų už advokato pagalbą apeliacinėje instancijoje patvirtinančių dokumentų, todėl šis prašymas netenkintinas.

51Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

Nutarė

52Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo apelianto... 3. Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, n u s t a t ė :
    4. Ieškovas BIĮ „Kontrastų biuras“, atstovaujama bankroto administratoriaus... 5. Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu... 6. Tretysis asmuo A. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.... 7. II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas ieškovo ieškinį atmetė. Teismas... 9. Apeliaciniu skundu apeliantas bankrutavusi IĮ „Kontrastų biuras“ prašo... 10. 1. Teismas netinkamai taikė ir aiškino actio Pauliana institutą... 11. 2. Nurodė, jog asmuo, sąžiningai sudarydamas sandorį, yra suinteresuotas... 12. 3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai akcentavo... 13. 4. Atsakovas neveikė taip, kaip privalėjo veikti atidus ir sąžiningas... 14. 5. Teismas nevertino aplinkybių, kad ginčijamas sandoris sudarytas jau... 15. 6. Teismas nepagrįstai nevertino į bylą pateikto VĮ „Regitra" išrašo,... 16. 7. Teismas jau minėtų aplinkybių kontekste nepagrįstai vertino ieškovo... 17. 8. Teismas neįvertino, kad ginčijamo sandorio šalių nesąžiningumas matyti... 18. 9. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovo ir trečiojo asmens teiginiams... 19. 10. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad byloje nebuvo pateikta jokių... 20. 11. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas už ginčijamu sandoriu... 21. 12. Mano, kad ginčijamas sandoris sudarytas pažeidžiant imperatyvias... 22. 13. Teismas nepasisakė dėl ieškinio reikalavimo pripažinti sandorį... 23. Atsakovas D. B. atsiliepime į apelianto apeliacinį skundą nurodė, kad... 24. 1. Teismas pagrįstai įvertino atsakovo elgesį automobilio įsigijimo metu,... 25. 2. Teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovas sudarydamas sudaužyto... 26. 3. Teismas pagrįstai atmetė ieškinį ir administratoriaus teiginius esą... 27. 4. Teismas pagrįstai sprendime konstatavo, kad atsakovas už automobilį... 28. 5. Pažymėjo, jog administratorius net nežinojo, jog automobilis, jo... 29. 6. Nesutinka su apelianto argumentais, kad teismas sprendime nepagrįstai... 30. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 31. Apeliacinis skundas atmestinas.... 32. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 33. Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką (LAT 2009 10 14 nutartis... 34. Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar Vilniaus miesto 1 apylinkės... 35. Dėl actio Pauliana instituto taikymo... 36. Kasacinis teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra... 37. Iš visų minėtų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų nagrinėjamoje... 38. Pažymėtina, kad sandorio šalių pareigą teisiniuose santykiuose elgtis... 39. Dėl automobilio kainos... 40. Ieškovas apeliacinį skundą grindžia tuo, jog teismas neįvertino tos... 41. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje dalyvaujančių asmenų pateikti... 42. Apeliantas preziumuoja, kad atsižvelgiant į tai, jog transporto priemonė jau... 43. Kolegija nesutinka su tokiu apelianto argumentu. Galiojanti techninė apžiūra... 44. Dėl juridinio asmens tikslams prieštaraujančio sandorio negaliojimo (CK 1.82... 45. Apeliantas nurodė, kad ieškovo kaip privataus juridinio asmens, tikslas yra... 46. Juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio negaliojimo pagrindai ir... 47. Ieškovas, ginčydamas šalių sudarytą automobilio pirkimo-pardavimo sandorį... 48. Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas... 49. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 50. Atsakovo atstovas atsiliepime į apelianto apeliacinį skundą prašė... 51. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 52. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. sprendimą palikti...