Byla eA2-5784-251/2019
Dėl žalos atlyginimo

1Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Gema Janušienė, sekretoriaujant Rasai Jonaitienei, dalyvaujant

2ieškovei S. G.,

3atsakovui A. B.,

4atsakovui V. K., atstovui advokatui Ramūnui Plėščiui,

5atsakovo A. B. atstovei advokato padėjėjai Vilmai Šulskytei,

6žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovams V. K., A. B., V. G., L. K., V. K., A. L., P. S., A. B. dėl žalos atlyginimo.

7Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

8Ieškovė S. G. pareiškė ieškinį (el. b. 1-3 l.), kuriuo prašo priteisti solidariai iš atsakovų 2763,77 Eur įmonės administravimo išlaidas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė prašo, atsakovams nepateikus atsiliepimų į ieškinį, priimti sprendimą už akių. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2016-04-12 nutartimi iškėlė bankroto bylą VšĮ „Lietuvos tautų informacijos rūmai“, o jos bankroto administratore skyrė ieškovę. Vilniaus apygardos teismas 2016-07-21 nutartimi patvirtino kreditorių reikalavimus ir taikė įmonei supaprastintą bankroto procesą, o 2016-09-29 nutartimi pripažino įmonę bankrutavusia, paskelbė ją likviduojama bei patvirtino

91900,00 Eur administravimo išlaidų sąmatą, iš jų 1140,00 Eur administratoriaus atlyginimas, 760,00 Eur kitos administravimo išlaidos, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonės išregistravimo. Ieškovė teigia, kad bankroto proceso metu pajamų negauta, jokio turto įmonė neturėjo, todėl atsakovams vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 11 dalies pagrindu kyla pareiga atlyginti bankroto administratoriaus išlaidas.

10Asmeniškai, kartu gyvenantiems asmenims ir viešo paskelbimo būdu atsakovams įteikus procesinius dokumentus, ir atsakovams nepateikus atsiliepimo į ieškinį, o ieškovei prašant priimti sprendimą už akių, Šiaulių apylinkės teismas 2019-02-07 byloje priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai (el. b. 116-118 l., I t.).

112019-09-10 atsakovas A. B. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (el. b. 132-134 l., I t.), kuriuo prašė atnaujinti terminą pareiškimui pateikti, panaikinti 2017-12-06 sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, o galutiniu sprendimu ieškinio netenkinti bei atgręžti Šiaulių apylinkės teismo 2019-02-07 sprendimo už akių vykdymą ir priteisti atsakovui iš ieškovės 3312,67 Eur, priteisti iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinyje nurodytu metu, kai VšĮ „Lietuvos tautų informacijos rūmai“ vadovai, dalininkai turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (2009-06-25 ir vėliau), atsakovas A. B. nebuvo nei VšĮ „Lietuvos tautų informacijos rūmai“ dalininku, nei vadovu, nei valdybos nariu, nes nuo 2006-09-20 išbrauktas iš dalininkų sąrašo.

12Ieškovė S. G. pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (el. b. 149-151 l., I t.), prašė netenkinti prašymo dėl termino atnaujinimo ir atmesti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad procesiniai dokumentai atsakovui A. B. įteikti tinkamai, o 2006-09-20 protokolas neturės įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes nurodyta aplinkybė, A. B. nesukels jokių pasekmių – nes neatitinka dalių perleidimo (pirkimo- pardavimo, mainų ar dovanojimo) sandorio formos ir valios išraiškos.

13Teismas 2019-05-03 nutartimi tenkino atsakovo prašymą dėl termino atnaujinimo, priėmė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tenkino pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (el. b. 154-159 l., I t.). Šiaulių apygardos teismas 2019-07-19 nutartimi nutraukė apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovės atskirąjį skundą dėl proceso atnaujinimo.

14Ieškovė S. G. teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai ir papildomai paaiškino, kad žalos dydį sudaro negautos pajamos. Negautas pajamas patvirtina kreditorių susirinkime patvirtinta 3000,00 Eur suma administravimo išlaidoms, bankroto administratorės atliktas paslaugas patvirtina sąskaita – faktūra Nr. LTIR. Skolos susidarė vadovaujant A. B. ir V. K.. Bankroto byla iškelta viešajai įstaigai, tikslas ne pelno siekimas, todėl už laiku neatliktas prievoles/procedūras atsakingi ne tik įmonės vadovai, bet ir dalininkai. A. B. pateikė dokumentus, kad jis nebėra dalininkas, tačiau atsakovai - dalininkai dalių perleidimą turėjo suforminti Juridinių asmenų registre. 2006-09-20 visuotinio dalininkų susirinkimo metu perleistos dalys, tačiau šiuo atveju teismui pateikta viešosios įstaigos steigimo sutartis patvirtinta notaro, o pakeitimai turėjo būti irgi patvirtinti notarine forma. Viešoji įstaiga pagal įstatymą turi teisę perleisti dalininko teises, tačiau pagal 1997-04-10 įstaigos steigimo sutartį, dalininkas įgijo turtines ir neturtines teises, tačiau perleidimas turi atitikti sandorių formos reikalavimus (CK 1.73 str. 1 d. 2 p.) ir būti abiejų šalių pasirašytas notarine tvarka (CK 6.192 str. 4 .d). Vadovaujantis Įmonių rejestro 5 str. 2 d., turėjo būti pranešta viešajai įstaigai apie dalių perleidimą. Nesutinka su proceso atnaujinimu, nes sprendimas buvo priimtas už akių, nes atsakovas A. B. nepasinaudojo teise pateikti atsiliepimą. Nurodo, kad tiek A. B., tiek V. K. kilo pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl gali prisiteisti žalos atlyginimą iš įmonės vadovų ir dalininkų Atsakovai byloje yra tinkami, ieškinio dalyką sudaro paslaugos, išvardytos PVM sąskaitoje – faktūroje. Įstaiga nemokia tapo nuo 2009-06-01, nuo to laiko vadovai buvo A. B. ir V. K.. Dalinės atsakomybės ieškovė neskaičiavo, prašo solidariai iš atsakovų priteisti administravimo išlaidas.

15Atsakovo A. B. atstovas advokatas A. G. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad byloje svarbu nustatyti, kada įmonės vadovams, dalininkams atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Remiantis ieškinio argumentais, skolos ėmė didėti nuo 2009-06-25, o 2006-09-20 A. B. visuotiniame susirinkime pateikė prašymą išbraukti jį iš dalininkų sąrašo, perduodant turimas teises D. V.. Atsakovas A. B. 2009 m. nebuvo nei valdybos nariu, nei vadovu, nei dalininku, todėl negali atsakyti pagal ieškinį. Ieškinyje nepateikta įrodymų, kad 2006-09-20 įmonė buvo nemoki, nepateikta įrodymų, kas buvo įmonės dalininkais nuo 2009-06-25 iki bankroto bylos iškėlimo įstaigai. Remiantis CPK 373 str., prašo grąžinti visa, kas buvo išreikalauta vykdant neteisėtą teismo sprendimą – spręsti klausimą dėl 3312,67 Eur sumos priteisimo iš ieškovės atsakovui A. B..

16A. B. atstovė advokato padėjėja Vilma Šulskytė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas su ieškiniu nesutinka. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, A. B. perleido savo dalininko teises trečiajam asmeniui D. V., Juridinių asmenų registro išraše registruotas dalininkų pasikeitimas, ieškovė nesidomėjo, kas yra įmonės dalininkai, domėjosi tik steigimo sutartimi, todėl neatsakinga reikšti piniginius reikalavimus Šiaulių apylinkės teisme, kai visi atsakovai gyvena Vilniaus mieste. Žalos atsiradimo data laiko 2009 metus, kai atsakovas nei teisių, nei pareigų neturėjo. Dėl sandorio formos atstovė pažymi, kad 2019-05-03 Šiaulių apylinkės teismas nutartyje nurodė, kodėl perleidimui neturi būti taikoma notarinė forma. Sandorio forma atitiko keliamus reikalavimus, A. B. galėjo perleisti savo teises ir jas perleido D. V.. Vienoje byloje atskaitos tašką ieškovė nurodo 2009 metus, kitais atvejais – 2015 metus. Ieškovė nepateikė įrodymų, ar įmonė minėtu laiku turėjo turto, ar jo būtų pakakę bankroto administravimo išlaidoms padengti. Prašo taikyti vykdyti sprendimo vykdymo atgręžimą, nes atsakovas A. B. neturėtų patirti neigiamų padarinių dėl ieškovės neatsakingumo. Prašo ieškinį atmesti ir taikyti sprendimo atgręžimą.

17Atsakovo V. K. atstovas advokatas Ramūnas Plėštis teismo posėdžio metu nurodė, kad neatsakingas ieškovės elgesys atsispindi ieškinyje, nes buvo dvi civilinės bylos, kurios atsakė, jog nuo 2015-01-01 susidarė nemokumo situacija. Ieškovė nori permesti atsakomybę atsakovams, kurie nieko bendro su įmonės valdymu neturėjo. Įstatuose aiškiai nurodoma, kokia valdymo organų grandinė ir kokias teises ji turėjo. Įmonės veiklos vadovas – valdyba, kurios veiklos pobūdis išdėstytas įstatuose. Asmenys yra įtraukti nepagrįstai, nes ieškinys turi būti pagrįstas įrodymais, faktiniais įrodymais, žala. Šiandien nustatyta, kad žala atsirado V. K. valdymo metu, ką rodė ūkinė veikla. Akivaizdu, kad atspirties taškas yra 2015-01-01, valdyboje V. K. nebuvo, todėl informacija, kuri pasiekdavo dalininkus buvo minimali, nes vadovas ir valdyba spręsdavo einamuosius klausimus. Vadovų atsakomybė yra nustatyta kituose teismo sprendimuose, prejudicinis faktas kad tiek V. K., A. L., V. G. į procesą įtraukti nepagrįstai.

18Atsakovams L. K., A. L., P. S., V. K., V. G., trečiajam asmeniui D. V. apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, negavus prašymų bylos nagrinėjimą atidėti, byla nutarta nagrinėti jiems nedalyvaujant.

19Ieškinys tenkintinas iš dalies.

20Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2016-04-12 nutartimi iškėlė bankroto bylą VšĮ „Lietuvos tautų informacijos rūmai“, o jos bankroto administratore skyrė ieškovę. Vilniaus apygardos teismas 2016-07-21 nutartimi patvirtino kreditorių reikalavimus ir taikė įmonei supaprastintą bankroto procesą. 2016-09-29 nutartimi pripažino įmonę bankrutavusia, paskelbė ją likviduojama bei patvirtino 1900,00 Eur administravimo išlaidų sąmatą, iš jų 1140,000 Eur administratoriaus atlyginimas, 760,00 Eur kitos administravimo išlaidos, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonės išregistravimo. Vilniaus apygardos nutartimi 2017-07-10 nutrauktas supaprastinto bankroto proceso vykdymas, gavus bankroto administratorės S. G. prašymą, ir nutarta bankroto procedūras vykdyti bendra Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka, nes supaprastinto bankroto terminas baigiasi, o neišnagrinėtas bankroto administratorės apeliacinis skundas kitoje civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo. Vilniaus apygardos teismas 2018-09-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-385-781/2018 pripažino bankrutavusios VšĮ „Lietuvos tautų informacijos rūmai“ veiklą pasibaigusia, likvidavus ją dėl bankroto bei išsprendė kitus klausimus (el. b. 49-50 l., I t.). Ieškovė S. G. pateikė sąskaitą – faktūrą Nr. LTIR dėl paslaugų apmokėjimo/lėšų administravimo išlaidoms apmokėti, iš kurio matyti, kad administravimo išlaidos paskirstytos taip: administravimo paslauga – 1463.77 Eur, juridinės paslaugos –civilinėje byloje Nr. e2-35490-854/2016 – 800 Eur, civilinėje byloje Nr. e2-3689-936/2018 -500 Eur, kuro, ryšio, pašto paslaugos – 236,23 Eur (e.b. 32 l., II t.).

21Byloje kilo ginčas dėl tinkamo atsakovo/atsakovų ir žalos atlyginimo, bei įstaigos nemokumo momento, t.y nuo kada turėjo atsakovai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovė, vadovaudamasi ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalimi, prašo priteisti administravimo išlaidas, teigdama, kad 2017-09-08 Kreditorių susirinkime nustatyta administravimo išlaidoms skirta suma turi būti visa apimtimi priteista, o atsakovų teigimu administravimo išlaidos, kurios yra negautos ieškovės pajamos (nuostoliai), privalo būti pagrįstos, nustatant žalos dydį, priežastinį ryšį ir pan.

22Dėl tinkamų atsakovų

23Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta ir šalių neginčijama, kad atsakovas A. B. (laikotarpiu nuo 2009-01-27 iki 2013-02-25) ir V. K. (laikotarpiu nuo 2013-02-25 iki 2016-05-04) buvo BVšĮ „Lietuvos tautų informacijos rūmai“ įstaigos vadovai. Byloje kilo ginčas, ar A. B. buvo įstaigos dalininkas. Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (toliau – VĮĮ) 9 straipsnio 1 dalį viešoji įstaiga įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus. Viešoji įstaiga negali įgyti civilinių teisių ir pareigų per savo dalininkus (VĮĮ 9 str. 2 d.). Iš ieškovės pateiktų VšĮ „Lietuvos tautų informacijos rūmai“ 2013-02-25 visuotinio dalininkų susirinkimo protokolų matyti, kad nuo 2013 m. įstaiga turėjo 7 dalininkus: A. B., V. G., V. K., L. K., V. K., A. L., M. V. ( e. b. 31-32 l., I t.). Sutiktina su A. B. atstove advokato padėjėja Vilma Šulskyte, kad ieškovė prieš kreipdamasi į teismą nepasitikslino, kas buvo įmonės dalininkai bankroto bylos iškėlimo momentu.

24Atsakovas V. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad A. L. ir P. S., nepagrįstai įtraukti atsakovais, nors jų seniausiai šioje įmonėje nėra, o jo paties 2014 metais buvo paprašyta užleisti vietą valdyboje kitam žmogui.

25Atsakovas A. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2008 metais dalininkai dar kartą keitėsi, neliko D. V., nes jis negalėjo turėti ryšių su viešosiomis įstaigomis, nes ėmė dirbti Kultūros ministerijoje.

26Kaip matyti iš Juridinių asmenų registro išrašo D. V. kaip valdybos nario įgaliojimai baigėsi 2008-12-11 (įregistruota 2009-01-27), A. B. – 2006-11-29, A. L. -2006-11-29, P. S. į Juridinių asmenų registro išrašą net neįtrauktas (e.b.12-18 l., I t.). 2008-12-11 viešosios įstaigos visuotinis susirinkimo protokolas patvirtina, kad V. K. ir D. V. buvo atšaukti iš valdybos narių, o vietoje jų valdybos nariais paskirti A. B. ir A. K. (e.b. 59 l., II t). Pažymėtina, kad duomenys apie viešosios įstaigos dalininkus Juridinių asmenų registre (JAR) neregistruojami, jie teikiami į Juridinių asmenų dalyvių informacinę sistemą (JADIS), Viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos viešosios įstaigos privalo teikti informaciją apie dalininkus į Registrų centro tvarkomą sistemą, įsigaliojo 2017-11-01, todėl ieškovė nuo 2016-05-04 tapusi bankroto administratore turėjo susipažinti su viešosios įstaigos VĮ Registrų centrui pateiktais dokumentais (pateiktais kartu su ieškiniu) ( e.b. 35 l., I t.).

27Iš byloje esančios, su ieškiniu pateiktos 1997-04-10 VšĮ „Lietuvos tautų informacijos rūmai“ steigimo sutarties (el. b. medž. 19-20 l.) matyti, kad atsakovas A. B. yra VšĮ „Lietuvos tautų informacijos rūmai“ steigėjas, įmokėjęs 100,00 Lt piniginį įnašą. Pagal VšĮ „Lietuvos tautų informacijos rūmai“ įstatų 4.1. punktą įstaigos steigėjai tampa įstaigos dalininkais nuo savo įnašo dienos (el. b. medž. 22-30 l.). Iš išplėstinio išrašo su istorija iš LR juridinių asmenų registro matyti, kad atsakovas A. B. laikotarpiu nuo 1997-04-14 iki 2006-11-29 buvo VšĮ „Lietuvos tautų informacijos rūmai“ valdybos nariu (el. b. medž. 12-18 l.), o valdybos nariai pagal VšĮ „Lietuvos tautų informacijos rūmai“ įstatų 5.6. punktą yra renkami iš dalininkų visuotiniame dalininkų susirinkime. Taigi iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas nuo 1997-04-10 buvo VšĮ „Lietuvos tautų informacijos rūmai“ dalininku bei laikotarpiu nuo 1997-04-14 iki 2006-11-29 buvo VšĮ „Lietuvos tautų informacijos rūmai“ valdybos nariu.

28Ieškovės argumentai dėl sandorio formos nesilaikymo atmestini, nes pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2004-02-14 iki 2007-02-08) 7 straipsnio 6 dalį viešosios įstaigos dalininkas turi teisę įstatų ir įstatymų nustatyta tvarka perleisti kitiems asmenims dalininko teises, išskyrus atvejus, kai dalininkas yra valstybė ar savivaldybė. VšĮ „Lietuvos tautų informacijos rūmai“ įstatų 4.3.3. punkte nustatyta, kad įstaigos dalininkas turi teisę parduoti ar kitaip perduoti savo turto dalį kitiems asmenims esant visuotinio dalininkų susirinkimo sutikimui. Iš visuotinio VšĮ „Lietuvos tautų informacijos rūmai“ dalininkų 2006-09-20 susirinkimo protokolo Nr. 060920 matyti, kad svarstytas atsakovo prašymas išbraukti jį iš dalininkų sąrašų ir perduoti jam priklausančią dalį D. V.. Nurodyta patvirtina, kad įstaigos dalininkas pasirinko kitu būdu perduoti jam priklausančią dalį kitam asmeniui. Be to, visuotinis VšĮ „Lietuvos tautų informacijos rūmai“ dalininkų vienbalsiai nutarė išbraukti A. B. iš dalininkų sąrašo, į dalininkų sąrašą įtraukti D. V.. Taigi visuotinis dalininkų susirinkimas pritarė tokiam atsakovo dalies perdavimui kitam asmeniui. Šios aplinkybės patvirtina, kad pagal tuo metu galiojusius teisės aktus visuotinio VšĮ „Lietuvos tautų informacijos rūmai“ dalininkų 2006-09-20 susirinkimo protokole Nr. 060920 užfiksuotas atsakovo dalių perleidimo sandoris D. V. atitiko formos reikalavimus bei visiškai atskleidė sandorio šalių valią.

29Ieškovė nesirėmė Juridinių asmenų registre įregistruotais duomenimis (kartu su ieškiniu pateiktais viešosios įstaigos visuotinių susirinkimų protokolais).

30Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į Juridinių asmenų registro ieškovei pateiktus dokumentus, į atsakovų parodymus teismo posėdžio metu sutiktina, kad dalininkai įstaigoje ne kartą keitėsi, o A. B. (ir P. S.) nepagrįstai buvo įtraukti į bylą atsakovais, nes jau 2009 metais nebebuvo įmonės dalininkai, todėl ieškinys šių atsakovų atžvilgiu atmestinas, o atsakovo A. B. atžvilgiu tikslinga spręsti dėl 2019-02-07 sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-478-1028/2019 atgręžimo (CPK 373 str.), 3312,67 Eur priteisimo iš ieškovės S. G. atsakovui A. B..

31Nustačius, kad dalis atsakovų įtrauktą į bylą nepagrįstai, spręstinas klausimas dėl viešosios įstaigos vadovų ir dalininkų civilinės atsakomybės už žalą administravimo išlaidoms dengti.

32Vilniaus apygardos teismas 2016 04 12 nutartimi iškėlė bankroto bylą VšĮ‘ Lietuvos tautų informacijos rūmai“.

332018- 03-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu Nr. e2-3689-936/2018 buvo nustatyta, kad įmonės nemokumas atsirado nuo 2015- 01- 01, o ne nuo 2009 06 01, kaip teigia ieškovė.

34Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-17 sprendimu Nr, e2-35490-854/2016 atmestas BVšĮ „Lietuvos tautų informacijos rūmai“, atstovaujamos bankroto administratorės S. G. ieškinys atsakovui A. B. dėl žalos atlyginimo, nustačius, kad ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), kaip ir aplinkybės, kad dėl to bankrutavusiai įstaigai padaryta žala. Vilniaus apygardos teismo 2017-11-22 nutartimi Nr. eB2-2691/781/2017 pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu netenkintas, skirta bauda VŠĮ „Lietuvos tautų informacijos rūmai“ vadovui V. K. už teismo įpareigojimų nevykdymą (įmonės turto bankroto administratorei perdavimo pagal balansą ir visus dokumentus). Vilniaus apygardos teismo 2017-07-28 nutartimi Nr. e2A-116-232/2017 sprendimas paliktas nepakeistas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-21 sprendimu Nr. e2-3689-936/2018 tenkintas BVšĮ „Lietuvos tautų informacijos rūmai“, atstovaujamos bankroto administratorės S. G., ieškinys atsakovui V. K. dėl žalos atlyginimo, nustačius, kad jei atsakovas 2015-01-01 būtų kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui, šių įsiskolinimų nebūtų atsiradę, nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys, kaltė ir žalos dydis.

35Šioje byloje bankroto administratorė ieškinyje reiškia reikalavimą iš atsakovų (įmonės vadovų ir dalininkų) priteisti 2 763,77 Eur dydžio žalą (administravimo išlaidas), kurią grindžia aplinkybėmis, nustatytomis aukščiau nurodytuose procesiniuose teismų sprendimuose, bei juose teismų padarytomis išvadomis, ieškinyje akcentuojant pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą pažeidimą, lėmusį įmonės įsipareigojimų didėjimą, dokumentų bankroto administratorei neperdavimą.

36Iš Vilniaus apygardos teismo 2016-04-14 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-1636-259/2016, matyti, kad Bankroto administratorių atrankos kompiuterinės programos pagalba atsitiktine tvarka buvo atrinktas bankroto administratorius - S. G.. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pažymėti, kad pradinė bankroto byla buvo pradėta nagrinėti supaprastinto bankroto proceso tvarka, nes ĮBĮ 3 straipsnio 1, 3, 4 ar 6 punkte nurodytas kreditorius pateikė teismui pareiškimą iškelti įmonei bankroto bylą ir paskirti administratorių, prisiimantį riziką, kad įmonės likvidavimo metu nebus gauta lėšų teismo ir administravimo išlaidoms pagal teismo patvirtintą sąmatą apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai ir šios išlaidos bus apmokamos iš administratoriaus lėšų (toliau – rizika). Bankroto byla vyko supaprastinto bankroto proceso tvarka. Taigi ieškovė S. G. tokiu būdu ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 2 punkto prasme prisiėmė riziką dėl administravimo išlaidų. Tik vėliau, gavus bankroto administratorės prašymą, bankroto procedūros vykdytos bendra ĮBĮ nustatyta bankroto bylų nagrinėjimo teisme tvarka.

37Nagrinėjamoje byloje ieškovė žalą kildina iš Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 11 dalies. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį [...] prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti [...] jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. 2017-09-08/ kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 1 patvirtinta administravimo išlaidų sąmata – 3000,00 Eur (e. b. 52 l., I t.).

38Viešosios įstaigos steigėjai, šio įstatymo ir įstatų nustatyta tvarka perdavę viešajai įstaigai įnašą, tampa jos dalininkais ((Viešųjų įstaigų įstatymo (toliau – ir VĮĮ) 7 straipsnio 2 dalis). Viešosios įstaigos dalininkai turi kitas įstatymuose ir įstatuose nustatytas neturtines teises (VĮĮ 7 straipsnio 5 dalies 5 punktas. Žala pripažįstami ne visi kreditorių finansiniai reikalavimai, o tik įstaigos skolų padidėjimas dėl vadovo netinkamos veiklos ir tik tada, kai remiantis bylos faktinėmis aplinkybėmis, konstatuojama, kad visos skolos atsirado dėl vadovo neteisėtų veiksmų. Teismų praktikoje aiškinama, kad bankroto byloje administratoriaus apmokėtos administravimo išlaidos, gali būti vertinamos kaip įmonės vadovo ar kitų asmenų administratoriui padaryta žala (Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-558-555/2017). Šiuo atveju – administratoriui padaryta žala yra laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos. Žala yra patirti nuostoliai ir negautos pajamos už pavedimo sutarties vykdymą (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, bankroto administratorė yra kreditorė, kuri patyrė žalą dėl to, jog apmoka savo išlaidomis administravimo išlaidas.

39Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo ir akcininko civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą (nuostolius), priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011; 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2009 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009, kt.).

40Nagrinėjamu atveju, pagal Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenis matyti, jog ne atsakovai, kaip įmonės vadovas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, t. y. įstaigos vadovai šiuo atveju savo įstatyminės pareigos neįvykdė. Įmonės vadovų pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas iš esmės sąlygojo situaciją, kai įmonė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti administratoriui jam priklausančio atlyginimo ir kitų administravimo išlaidų, dėl to reikia spręsti, kam tenka pareiga sumokėti administratoriui administravimo išlaidas. Atsakovas A. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka, nes tuo metu dalyvavę dalininkai privalo sumokėti už administratoriaus darbą ir nurodė, kad atėjus krizei, įmonės pajamos sumažėjo tris kartus, tačiau tuo metu reikėjo mokėti atlyginimus, trūko lėšų mokėti mokesčių inspekcijai. Pažymėtina, kad teismų procesiniuose sprendimuose (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-35490-854/2016, Vilniaus apygardos teismo Nr. e2A-116-232/2017) nenustatyta, kad viešoji įstaiga (A. B. vadovavimo laikotarpiu) mokesčių nesumokėjo dėl sunkios finansinės padėties, o ne dėl vadovo – atsakovo A. B. tyčios pažeisti konkretaus kreditoriaus interesus ar aplaidumo vykdant savo pareigas.

41Esant įsiteisėjusiems teismų sprendimams dėl įmonės vadovų žalos, nėra pagrindo spręsti dėl dalininkų civilinės atsakomybės. Atsakovo A. B. neteisėtų veiksmų teismai nenustatė (e.b. 20-24, 33-36 l., I t.), todėl ieškovės reikalavimai atsakovui A. B. atmestini. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-21 sprendimu Nr. e2-3689-936/2018 nustatyta, kad atsakovas V. K. 2015-01-01 turėjo pareigą kreiptis dėl VšĮ „Lietuvos tautų informacijos rūmai“ bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios pareigos nevykdė (e.b. 28 l., I t.). Aplinkybė, jog pareiga laiku inicijuoti bankroto bylos iškėlimą gali būti pagrindas ir dalyvio civilinei atsakomybei kilti, nagrinėjamu atveju nesuponuoja pagrindo spręsti dėl viešosios įstaigos dalininkų, kaip dalyvio civilinės atsakomybės taikymo, nes būtent įmonės vadovui, kaip geriausiai žinančiam įmonės finansinę padėtį, pirmiausia kyla pareiga imtis atitinkamų veiksmų, esant faktiniam nemokumui, todėl ieškovės reikalavimai atsakovams A. B., V. G., L. K., V. K., A. L., P. S. atmestini.

42Teismas (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-35490-854/2016, Vilniaus apygardos teismo Nr. e2A-116-232/2017) sprendimais, kuriuose konstatuoti įmonės vadovo – atsakovo V. K. neteisėti veiksmai, o atsakovo A. B. neteisėtų veiksmų, aplaidaus ar nesąžiningo veikimo nenustatyta - remiasi kaip prejudiciniais faktais, konstatuodamas, kad jie patvirtina netinkamą atsakovo V. K. pareigų vykdymą pagal CK 2.87 straipsnį.

43Sprendžiant, ar atsakovas yra atsakingas už tai, kad įmonė negali sumokėti administratoriui administravimo išlaidų, t. y. dėl priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos egzistavimo, pažymėtina, kad, siekiant išvengti situacijos, kai administratorius, įvykdęs administravimo procedūras, negali realizuoti savo teisės į administravimo išlaidas, nes tam neužtenka įmonės turto, ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus šio įstatymo 10 ir 12 dalyse numatytus atvejus. Tai yra teisminės bankroto procedūros paprastai nepradedamos esant situacijai, kai įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms. Siekiant, kad teismas iškeltų bankroto bylą, nesant įmonės turto ar jo nepakankant teismo administravimo išlaidoms apmokėti, asmuo, pateikęs pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, turėtų įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą pinigų sumą, naudotiną teismo ar administravimo išlaidoms apmokėti (ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalis). Vadovaujantis šiuo teisiniu reglamentavimu, daroma išvada, kad įmonės vadovas V. K. yra atsakingas, jeigu dėl jo neteisėto neveikimo – nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti.

44Dėl žalos dydžio

45Administratoriaus atlyginimas nustatomas ir administravimo išlaidos patiriamos visose bankroto bylose nepriklausomai nuo to, kas ir kada inicijavo bankroto bylą, t. y. šios išlaidos atsiranda ne kaip neteisėtų įmonės vadovo/dalyvio veiksmų – ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo – pasekmė, o iš bankroto bylos, nepaisant kas ir kada ją inicijuoja, iškėlimo fakto. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį (būtent šiuo teisiniu pagrindu ieškinyje yra grindžiamas reikalavimas dėl administravimo išlaidų) kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Taigi ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies nuostatos numato galimybę atlyginti tik tokias išlaidas, kurias administratorius apmokėjo savo lėšomis.

46Administravimo išlaidų panaudojimas ir pagrindimas yra fakto klausimas ir jo pagrindimo pareigą šiuo atveju turi ieškovė, kuri byloje priteistinų administravimo išlaidų dydį grindžia įsiteisėjusiomis teismo nutartimis bei kreditorių susirinkimo protokolais VšĮ „Lietuvos tautų informacijos rūmai“ bankroto byloje, kuriais buvo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos ir bankroto administratoriui skiriamas atlyginimas, taip pat 2018-07-26 PVM sąskaita faktūra Nr. LTIR. Kitų įrodymų, jog buvo atliekami piniginiai mokėjimai, ieškovė nepateikė (CPK 178 straipsnis).

47ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis numato, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, išlaidos įmones auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintas išlaidos. Tokiu būdu, administravimo išlaidos ir administratoriaus teisė gauti atlyginimą, kuris yra administravimo išlaidų sudėtinė dalis (ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis), atsiranda nuo bankroto bylos iškėlimo.

48Administratorius, įvykdęs įmonės bankroto procedūras, turi teisę gauti už tai išlaidų, turėtų ir apmokėtų atliekant įmonės bankroto administravimą, kompensavimą, tačiau administratorius šia teise negali piktnaudžiauti ir taip nepagrįstai praturtėti. Administratorius, veikdamas bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesais, turi efektyviai naudoti išlaidas pagal jų paskirtį. Tiek tais atvejais, kai administravimo išlaidų dydį nustato teismas, tvirtindamas administratoriaus pateiktą sąmatą, tiek tada, kai administravimo išlaidų sąmatą nustato kreditorių susirinkimas, administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį. Bankrutuojančios įmonės administratorius būtinas įmonės administravimo išlaidas turi pagrįsti bankrutuojančios įmonės būklės bei veiklos dokumentais (su darbo santykiais susijusiomis išmokomis, išlaidomis įmonės auditui, turto įvertinimui, nuomai, apsaugai, pardavimui, atliekų sutvarkymui, teisinėms paslaugoms, ryšio paslaugoms, komunaliniams mokesčiams ir kt.), įrodinėjimo našta visais su bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui. Minėta, kad administravimo lėšų panaudojimas ir pagrindimas yra fakto klausimas ir administravimo išlaidų pagrindimo pareiga tenka įmonės administratoriui (Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-288-267/2017; 2017 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-522-368/2017; 2017 m. gruodžio 7 d., priimta nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-933-267/2017; Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-394-436/2017). Taigi pagal teismų praktiką, administratorius privalo įrodyti patirtų administravimo išlaidų pagrindą ir dydį.

49Nagrinėjamu atveju 2017-09-08 kreditorių susirinkimo metu buvo patvirtintas 3000,00 Eur administratoriaus atlyginimas. Nustatytas bankroto administratoriaus atlyginimo dydis nežymiai viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 patvirtintose Bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklėse nustatytą minimalų administratoriaus atlyginimo dydį (maža įmonė neturi įmonės veiklos rūšies ir bankroto proceso vykdymo ypatumų, 2018 m. MMA sudarė - 400,00 Eur, kas bendrai sudaro 6 x 400,00 Eur – 2400,00 Eur). Kaip jau minėta, administravimo išlaidomis yra laikomos tokios išlaidos, be kurių įmonės administravimo veiksmų atlikimas yra neįmanomas (pvz., su darbo santykiais susijusios išmokos darbuotojams, kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, pašto, ryšių, patalpų nuomos išlaidos ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).

50Nagrinėjamu atveju, kaip jau ne kartą minėta, ieškovė prašo priteisti iš 2763,77 Eur administratoriaus atlyginimo. VšĮ „Lietuvos tautų informacijos rūmai“ bankroto byla Vilniaus apygardos teisme iškelta 2016-04-21. Byloje nustatyti tik du kreditoriai VĮ Turto bankas su 4155,35 Eur finansiniu reikalavimu bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius su 5288,04 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Bendrovės turto administratorius nerado. Kaip jau buvo akcentuota aukščiau, bankroto procedūra netruko ilgai – Vilniaus apygardos teismas jau 2018-09-25 priėmė sprendimą dėl įmonės pabaigos. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį sprendžiamo klausimo reglamentavimą bei aukštesnių instancijų teismų formuojamą praktiką tokiose bylose, taip pat šioje byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškinys dalyje dėl 1463,77 Eur administratoriaus atlyginimo bei dėl `juridinių paslaugų – 1300,00 Eur sumos už atliktas paslaugas, iš viso 2763,77 Eur – tenkintinas, priteisiant šią sumą iš atsakovo V. K..

51Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

52CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovui iš atsakovo V. K. priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (2763,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2018-11-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

53Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atsakovo V. K. atžvilgiu tenkintas visiškai, šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t. y. ieškovei iš atsakovo – priteistinos 62,00 Eur žyminio mokesčio išlaidos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktai, 93 straipsnis).

54Valstybė patyrė 70,43 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011-11-07 įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur, todėl atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau ir ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai 70,43 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos priteistinos į valstybės biudžetą iš atsakovo V. K..

55Dėl vykdymo atgręžimo

56Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamoje byloje yra kilęs teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas po to, kai iš atsakovo A. B. buvo išieškoti 3312,67 Eur (2763,77 Eur žalos atlyginimo, 7,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, 59,44 Eur palūkanų, 481,71 Eur vykdymo išlaidų antstoliui) (e. b. 17-18 l., II t.), nustačius, kad jis nuo 2006-09-20 nebebuvo viešosios įstaigos dalininkas.

57CPK 373 str. nurodyta, kad, panaikinus ar pakeitus sprendimą ar nutartį, jeigu jie jau buvo įvykdyti ar pradėti vykdyti, vienos iš šalių prašymu teismas įpareigoja ginčo šalis grąžinti tai, ką jos yra gavusios, vykdydamos sprendimą. CPK 760 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai (sprendimo įvykdymo atgręžimas). Sprendimo įvykdymo atgręžimo paskirtis – užtikrinti, kad, panaikinus neteisėtą ir įvykdytą teismo sprendimą, išieškotojas ir skolininkas būtų grąžinti į iki teismo sprendimo vykdymo buvusią padėtį, t. y. atvejai, kai skolininkui grąžinama viskas, kas buvo išreikalauta vykdant panaikintą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2014). Ne visais atvejais sprendimo įvykdymo atgręžimas galimas, nes LR CK 6.241 str. numato turto sąrašą, kuris negali būti išreikalautas kaip be pagrindo įgytas. Nagrinėjamoje byloje LR CK 6.241 str. 1 d. nurodyto turto neįvardinta, taip pat tai nėra išlaikymas periodinėmis išmokomis (LR CPK 762 str. 2 d.), 3312,67 Eur suma išieškota kaip atlyginimas bankroto administratorei pagal 2019-02-07 Šiaulių apylinkės teismo sprendimą už akių(CPK 371 str. 3 d.), sprendimo įvykdymo atgręžimas yra galimas, todėl įsiteisėjus sprendimui minėta suma priteistina iš ieškovės atsakovui A. B..

58Sutinkamai su CPK 760 str. 2 dalimi, atsakovas turi teisę reikalauti, kad išieškotojas atlygintų nuostolius, padarytus vykdant teismo sprendimą, kuris paskiau buvo panaikintas, jeigu skubiai vykdyti buvo leista išieškotojo prašymu. LR CK 6.251 str. 1 d. įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas. LR CPK 93 str. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovo A. B. atstovai prašo teismo priteisti advokato išlaidas už pareiškimo ruošimą teismui ir dalyvavimą teismo posėdyje – 621,46 Eur (e.b. 3-13, II t.), 63,00 Eur žyminį mokestį (e. b. 144 l., I t.) už pareiškimą dėl proceso atnaujinimo.

59Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos advokatų Tarybos 2004-03-26 nutarimu bei LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, numato maksimalaus dydžio darbo užmokestį advokatams, advokato padėjėjams. Teismas atsižvelgia į tai, kad pagal šias rekomendacijas maksimalios išlaidos advokato ir advokato padėjėjos teisinei pagalbai nėra viršytos (LR CPK 88 str. 1 d. 6 p.).

60LR CPK 93 str. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. A. B. į bylą buvo įtrauktas ieškovės S. G., nepasitikslinus viešosios įstaigos „Lietuvos Tautų informacijos rūmai“ dalininkų pirminio sąrašo aktualumo, todėl atsakovo A. B. prašymas dėl vykdymo atgręžimo tenkintinas, ir priteistinos prašymo dėl proceso atnaujinimo ir bylos nagrinėjimo iš esmės procese patirtos A. B. 684,46 Eur bylinėjimosi išlaidos.

61Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

62Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263 str., 265 str., 270 str., 370-373 str., 760-761 str., teismas

Nutarė

63priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti iš dalies.

64Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas ( - ) ieškovei S. G., asmens kodas ( - ) 2763,77 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt trijų Eur 77 ct) žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2763,77 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. lapkričio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 62,00 Eur (šešiasdešimt dviejų eurų) žyminį mokestį.

65Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

66Atsakovo A. B. pareiškimą dėl vykdymo atgręžimo tenkinti.

67Atgręžti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-02-07 sprendimo už akių dalies civilinėje byloje Nr. e2-478-1028/2019 įvykdymą ir iš ieškovės S. G., asmens kodas ( - ) atsakovo A. B., asmens kodas ( - ) naudai priteisti 3312,67 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų dvylikos eurų, 67 centų) išieškotas lėšas.

68Priteisti iš ieškovės S. G., asmens kodas ( - ) atsakovo A. B., asmens kodas ( - ) naudai 684,46 Eur (šešių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų, 46 centų) bylinėjimosi išlaidas.

69Kitoje dalyje A. B. pareiškimą atmesti.

70Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.

1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Gema Janušienė,... 2. ieškovei S. G.,... 3. atsakovui A. B.,... 4. atsakovui V. K., atstovui advokatui Ramūnui Plėščiui,... 5. atsakovo A. B. atstovei advokato padėjėjai Vilmai Šulskytei,... 6. žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 7. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 8. Ieškovė S. G. pareiškė ieškinį (el. b. 1-3 l.), kuriuo prašo priteisti... 9. 1900,00 Eur administravimo išlaidų sąmatą, iš jų 1140,00 Eur... 10. Asmeniškai, kartu gyvenantiems asmenims ir viešo paskelbimo būdu atsakovams... 11. 2019-09-10 atsakovas A. B. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už... 12. Ieškovė S. G. pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl sprendimo už akių... 13. Teismas 2019-05-03 nutartimi tenkino atsakovo prašymą dėl termino... 14. Ieškovė S. G. teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti... 15. Atsakovo A. B. atstovas advokatas A. G. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė,... 16. A. B. atstovė advokato padėjėja Vilma Šulskytė teismo posėdžio metu... 17. Atsakovo V. K. atstovas advokatas Ramūnas Plėštis teismo posėdžio metu... 18. Atsakovams L. K., A. L., P. S., V. K., V. G., trečiajam asmeniui D. V. apie... 19. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 20. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2016-04-12 nutartimi iškėlė... 21. Byloje kilo ginčas dėl tinkamo atsakovo/atsakovų ir žalos atlyginimo, bei... 22. Dėl tinkamų atsakovų... 23. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta ir šalių neginčijama, kad atsakovas A.... 24. Atsakovas V. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad A. L. ir P. S.,... 25. Atsakovas A. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2008 metais dalininkai dar... 26. Kaip matyti iš Juridinių asmenų registro išrašo D. V. kaip valdybos nario... 27. Iš byloje esančios, su ieškiniu pateiktos 1997-04-10 VšĮ „Lietuvos... 28. Ieškovės argumentai dėl sandorio formos nesilaikymo atmestini, nes pagal... 29. Ieškovė nesirėmė Juridinių asmenų registre įregistruotais duomenimis... 30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į Juridinių asmenų registro... 31. Nustačius, kad dalis atsakovų įtrauktą į bylą nepagrįstai, spręstinas... 32. Vilniaus apygardos teismas 2016 04 12 nutartimi iškėlė bankroto bylą... 33. 2018- 03-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu Nr. e2-3689-936/2018... 34. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-17 sprendimu Nr, e2-35490-854/2016... 35. Šioje byloje bankroto administratorė ieškinyje reiškia reikalavimą iš... 36. Iš Vilniaus apygardos teismo 2016-04-14 nutarties, priimtos civilinėje byloje... 37. Nagrinėjamoje byloje ieškovė žalą kildina iš Įmonių bankroto įstatymo... 38. Viešosios įstaigos steigėjai, šio įstatymo ir įstatų nustatyta tvarka... 39. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo ir akcininko civilinę... 40. Nagrinėjamu atveju, pagal Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO... 41. Esant įsiteisėjusiems teismų sprendimams dėl įmonės vadovų žalos, nėra... 42. Teismas (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr.... 43. Sprendžiant, ar atsakovas yra atsakingas už tai, kad įmonė negali sumokėti... 44. Dėl žalos dydžio... 45. Administratoriaus atlyginimas nustatomas ir administravimo išlaidos patiriamos... 46. Administravimo išlaidų panaudojimas ir pagrindimas yra fakto klausimas ir jo... 47. ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis numato, kad bankroto administravimo išlaidas... 48. Administratorius, įvykdęs įmonės bankroto procedūras, turi teisę gauti... 49. Nagrinėjamu atveju 2017-09-08 kreditorių susirinkimo metu buvo patvirtintas... 50. Nagrinėjamu atveju, kaip jau ne kartą minėta, ieškovė prašo priteisti iš... 51. Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 52. CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės... 53. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atsakovo V. K. atžvilgiu tenkintas... 54. Valstybė patyrė 70,43 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų... 55. Dėl vykdymo atgręžimo... 56. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamoje byloje yra kilęs teismo sprendimo... 57. CPK 373 str. nurodyta, kad, panaikinus ar pakeitus sprendimą ar nutartį,... 58. Sutinkamai su CPK 760 str. 2 dalimi, atsakovas turi teisę reikalauti, kad... 59. Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar... 60. LR CPK 93 str. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 61. Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų... 62. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263... 63. priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti iš dalies.... 64. Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas ( - ) ieškovei S. G., asmens kodas... 65. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 66. Atsakovo A. B. pareiškimą dėl vykdymo atgręžimo tenkinti.... 67. Atgręžti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-02-07 sprendimo... 68. Priteisti iš ieškovės S. G., asmens kodas ( - ) atsakovo A. B., asmens kodas... 69. Kitoje dalyje A. B. pareiškimą atmesti.... 70. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui,...