Byla e2A-116-232/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė vienasmeniškai teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutavusios VšĮ „Lietuvos tautų informacijos rūmai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios VšĮ „Lietuvos tautų informacijos rūmai“, atstovaujamo bankroto administratorės S. G., ieškinį atsakovui A. B. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2I.Ginčo esmė

  1. Ieškovas bankrutavusi VšĮ „Lietuvos tautų informacijos rūmai“, atstovaujamas bankroto administratorės S. G., kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 1159,43 Eur žalos atlyginimą bei 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo.
  2. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2016-04-12 nutartimi atsakovui VšĮ „Lietuvos tautų informacijos rūmai“ iškelta bankroto byla. Antstolis bankroto bylą nagrinėjančiam teismui persiuntė 2013-01-09 Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau –VMI) viršininko sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, mokestinės nepriemokos dydis – 19005,90 Lt (15002,61 Lt mokesčiai ir 4003,29 Lt (1159,43 Eur) delspinigiai). Vilniaus apygardos teismo 2016-07-21 nutartimi patvirtintas VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreditorinis reikalavimas 5288,04 Eur sumai (4129,57 Eur mokesčiai ir 1158,47 Eur delspinigiai) bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus kreditorinis reikalavimas 4155,35 Eur sumai (3978,40 Eur mokesčiai ir 176,95 Eur delspinigiai). 1159,43 Eur delspinigiai, VMI paskaičiuoti už mokesčių nemokėjimą, yra įtraukti į minėta nutartimi patvirtintą kreditorinį reikalavimą. Juos ieškovas ir laiko nuostoliais, už kurių susidarymą atsakingas atsakovas.
  3. VšĮ „Lietuvos tautų informacijos rūmai“ vadovo pareigas nuo 2008-12-11 iki 2013-02-25 ėjo A. B.. Atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas) yra mokesčių nemokėjimas. Atsakovas jo vadovavimo laikotarpiu nevykdė pareigos teisingai ir laiku apskaičiuoti ir sumokėti mokesčius, dėl ko VMI ieškovui paskaičiavo 1159,43 Eur (4003,29 Lt) delspinigių. Atsakovui, kaip juridinio asmens vadovui, atsakingam už juridinio asmens buhalterinės apskaitos organizavimą (Buhalterinės apskaitos 21 straipsnio 1 dalis), mokestinių prievolių vykdymą, kyla civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-28 nutartis c.b. Nr. 3K-3-624/2013). Atsakovas pažeidė bendro pobūdžio pareigą juridinio asmens atžvilgiu elgtis protingai ir sąžiningai (CK 2.87 str. 1 d.), todėl jam kyla pareiga atlyginti ieškovui žalą (CK 2.87 str. 7 d.). Žala – tai dėl nesumokėtų mokesčių susidariusi 1159,43 Eur delspinigių suma, kuri įtraukta į VMI kreditorinį reikalavimą. Vilniaus apygardos teismo 2016-07-21 nutartimi patvirtintas VMI kreditorinis reikalavimas 5288,04 Eur (4129,57 Eur mokesčiai ir 1158,47 Eur delspinigiai). Priežastinis ryšys – jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs jam įstatyme numatytas pareigas būti apdairiam, rūpestingam, sąžiningam ir protingam, nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų, dėl kurių VMI juos nustačius, ieškovui kyla pareiga sumokėti apskaičiuotus delspinigius. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, kaltė preziumuojama.
  4. Atsakovas A. B. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad VšĮ „Lietuvos tautų informacijos rūmai“ buvo pelno nesiekianti organizacija, jos pagrindinis tikslas - rinkti lėšas ir už jas kurti televizijos laidas apie tautines mažumas. Pagrindinis pajamų šaltinis buvo valstybinės LRT televizijos dotacijos ir rėmėjų lėšos. Pagrindinė skola VMI atsirado dėl nesumokėto PVM mokesčio, tačiau pati įstaiga pridėtinės vertės nesukūrė, o mokestis atsirado dėl krizės laikotarpiu sumažėjusių laidų biudžetų ir piniginių lėšų srauto. Įstaigai skirtos dotacijos ir rėmėjų lėšos buvo tikslinės, pagal kuriamų laidų sąmatas. Įstaiga savo lėšų neturėjo, o atsakovas, kaip vadovas, neturėjo teisės disponuoti gautomis svetimomis lėšomis be steigėjų ir dalininkų leidimo. Todėl įstaiga neturėjo lėšų, iš kurių būtų galėjusi sumokėti mokesčius ir vėliau atsiradusius delspinigius.
  5. Atsakovo teigimu, jo veiksmuose nėra kaltės, kuri yra sudedamoji civilinės atsakomybės dalis. Nėra įstatymo, numatančio ir preziumuojančio turtinę vadovo atsakomybę už jo vadovaujamos įmonės nesumokėtus mokesčius valstybei. Ieškovas nepateikė įrodymų, įrodančių atsakovo tyčinius veiksmus.

3II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad VšĮ „Lietuvos tautų informacijos rūmai“ turi vykdyti įstatymuose nustatytas mokesčių mokėtojo pareigas, tarp jų - laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę. Atsakovas neginčija Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2013-01-09 sprendimu Nr. (23.17-08)-320-1578 „Išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto“ nuspręstos iš VšĮ „Lietuvos tautų informacijos rūmai“ į biudžetą išieškoti 4345,06 Eur (15002,61 Lt) sumos, kuria sudaro 4345,06 Eur (15002,61 Lt) prievolės suma, 1159,43 Eur (4003,29 Lt) delspinigiai.
  3. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog įstaiga laiku nesumokėjo mokesčių valstybei savaime nepreziumuoja įstaigos vadovo civilinės atsakomybės. Atsakovas paaiškino, kad mokesčių sumokėti įstaiga negalėjo dėl sunkios finansinės padėties, kuomet visuotinės krizės metu neteko rėmėjų bei galimybės rengti laidą visuomeninio transliuotojo užsakymu. Ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų bei nenurodė jokių argumentų, kad VšĮ „Lietuvos tautų informacijos rūmai“ mokesčių nesumokėjo būtent dėl vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo). Ieškovas neįrodė, kad vadovas būtų nesilaikęs bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ar specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įstaigą, buvęs nelojalus, nesąžiningas, veikęs neprotingai ar aiškiai aplaidžiai. Todėl teismas sprendė, kad ieškovo teiginiai, jos atsakovas - VšĮ „Lietuvos tautų informacijos rūmai“ vadovas, savo vadovavimo laikotarpiu tinkamai neįvykdęs mokestinės prievolės, dėl ko susidarė delspinigiai, atliko neteisėtus veiksmus, yra nepagrįsti.
  4. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), kaip ir aplinkybės, kad dėl to bankrutavusiai įstaigai padaryta žala, todėl ieškinį atmetė kaip visiškai nepagrįstą.

4III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

  1. Apeliaciniu skundu ieškovas bankrutavusi VšĮ „Lietuvos tautų informacijos rūmai“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-17 sprendimą ir išspręsti bylą iš esmės.
  2. Nurodo, jog įmonės vadovas atsako už įmonės veiklos organizavimą. Veiklos vykdymas tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijęs su mokestinių prievolių vykdymu ir jų vykdymu laiku. Ši vadovo pareiga pripažintina visiems žinoma, privalo būti žinotina ir pačiam vadovui, nes nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.
  3. Byloje nėra ginčo, kad delspinigiai priskaičiuoti už prievolių nevykdymą laiku – atsakovo vadovavimo laikotarpiu. Pagrindas: prie sprendimo pridėta prievolių ataskaita, iš kurios matyti: mokestinis laikotarpis, deklaracijos pateikimo data, prievolės suma, delspinigių suma. Atsakovas vėlavo teikti deklaracijas, laiku nevykdė mokestinių prievolių. PVM deklaracijos turėjo būti pateiktos ir mokesčiai sumokėti iki sekančio mėnesio 25 d. ir tai yra visiems vadovams žinoma.
  4. Ieškovui žala kilo dėl netinkamo pareigų atlikimo: atsakovo neveikimas – nebuvo tiek apdairus ir rūpestingas kiek buvo būtina, neorganizavo veiklos taip, kad mokestines prievoles įstaiga vykdytų laiku, delsė, nepriėmė pagal savo kompetenciją savalaikių sprendimų – galimai reikėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įstaigai iškėlimo, kas ir lėmė žalos atsiradimą – priskaičiuoti delspinigiai. Atsakovo neveikimas buvo priežastiniame ryšyje su žalos atsiradimu: laiku nemokant mokesčių, laiku neteikiant deklaracijų. Jeigu būtų laiku pateikęs, galimai būtų įstaiga laiku ir sumokėjusi – buvo ilgainiui priskaičiuoti delspinigiai, kurie dar padidino įsiskolinimą kreditoriui VMI.
  5. Už mokesčių nemokėjimą laiku priskaičiuoti delspinigiai yra žala, o pareigos nevykdymas laiku mokėti mokesčius – yra neteisėtas veiksmas ir dėl šios pareigos – mokėti laiku mokesčius nevykdymą atsiradusi žala – priskaičiuoti delspinigiai, kurią privalo atlyginti atsakovas, kitaip nebūtų realaus priverstinio mechanizmo užtikrinti fiduciarinių pareigų kreditoriams vykdymą.

5IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
  2. Šioje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriame atmestas ieškovo bankrutavusios VšĮ „Lietuvos tautų informacijos rūmai“ ieškinys atsakovui (buvusiam) įmonės vadovui dėl žalos atlyginimo – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  3. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais.
  4. Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę. CK 2.82 straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuojama, kad juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą, kuris inter alia atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą. CK 2.87 straipsnio 1–6 dalyse įtvirtintos juridinio asmens organų narių pareigos juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai, būti lojaliam juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, draudimas painioti juridinio asmens turtą su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo, pareiga pranešti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba juridinio asmens dalyviams apie interesų konfliktą. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta juridinio asmens valdymo organo nario, nevykdančio arba netinkamai vykdančio pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, pareiga padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai.
  5. Bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų nustatytų jos veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014, 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civillinėje byloje Nr. 3K-3-508/2014 ir kt.).
  6. Bendrovės valdymo organo nario ar vienasmenio vadovo (direktoriaus) civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Vadovo civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), atsiradusi žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai), priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis).
  7. Bendrovės vadovui kyla atsakomybė tik tuo atveju, jei bendrovės vadovo veiksmų teisėtumo (neteisėtumo) vertinimų teisme rezultatas bus akivaizdaus vadovo ūkinės-komercinės rizikos protingumo peržengimo konstatavimas ar aiškaus aplaidumo faktas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2014, 2014 m. gegužės 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014).
  8. Pagal CPK 178 straipsnyje nustatytą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį kaip nepagrįstą, t.y. neturintį faktinio pagrindo (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Ar ieškovas įvykdė pareigą įrodyti reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes, yra sprendžiama pagal jo pateiktus įrodymus dėl konkrečių bylos aplinkybių ir pagal atsakovo pateiktus atsikirtimus bei juos įrodančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009).
  9. Ieškovas nurodo, kad žala VšĮ „Lietuvos tautų informacijos rūmai“ atsirado iš atsakovo neteisėtų veiksmų (pareigų nevykdymo), t.y. teisės aktų reikalavimų nesilaikymo, laiku nemokant mokesčių, laiku neteikiant deklaracijų. Pažymėtina, jog bendrovės vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų nevykdymo, bet tik dėl jo didelės kaltės, t.y. dėl tyčios ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas įmonės vadovo civilinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).
  10. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad aplinkybė, jog įstaiga laiku nesumokėjo mokesčių valstybei savaime nepreziumuoja įstaigos vadovo civilinės atsakomybės. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas savo veiksmų teisėtumą grindė tuo, jog įstaiga negalėjo sumokėti mokesčių dėl sunkios įstaigos finansinės padėties. Byloje iš esmės nėra pateikta įrodymų, kad mokesčiai nesumokėti būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) dėl jo didelės kaltės, kaip yra nurodęs atsakovas, įstaigos mokėjimų vėlavimas yra sąlygotas įvykusios ekonominės krizės. Be to atsakovas neginčijo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2013-01-09 sprendimo Nr.(23.17-08)-320-1578 „Išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto“, kuriuo nuspręsta išieškoti 4345,06 Eur sumos (4345,06 Eur - prievolės suma, 1159,43 Eur – delspinigiai). Apeliantas apeliaciniame skunde iš esmės naujų įrodymų nepateikė ir nenurodė naujų aplinkybių, kurios patvirtintų neteisėtus atsakovo veiksmus. Kaip jau minėta, reikalavimą atlyginti žalą reiškiančiam asmeniui būtina įrodyti įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą. Pirmosios instancijos teismo teisingai nustatyta, jog neįrodyta, kad valdant įstaigą, atsakovas buvęs nelojalus, nesąžiningas, veikęs neprotingai ar aiškiai aplaidžiai. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog įstaiga nesumokėjo mokesčių valstybei dėl atsakovo tyčios siekiant pažeisti konkretaus kreditoriaus interesus ar aiškaus ir nepateisinamo aplaidumo vykdant savo pareigas.
  11. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju ieškovas siekdamas įrodyti įstaigos vadovo civilinę atsakomybę, reikalavimo dėl žalos priteisimo neįrodinėja aplinkybe, jog įstaiga buvo nemoki ir įstaigos vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir kada konkrečiai ši pareiga įstaigos vadovui atsirado. Taip pat byloje nėra pateikta įrodymų, jog įstaiga turėdama galimybę padengti mokestinę nepriemoką pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais.
  12. Nurodytų aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas atsakovo neteisėtų veiksmų neįrodė.
  13. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (LAT 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
  14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, ištyrė visumą byloje nustatytų aplinkybių, tinkamai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, visapusiškai įvertino bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  15. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

    6

Nutarė

7Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai