Byla 2A-933-267/2017
Dėl žalos priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-5449-1042/2017 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „NERO-LT“ ieškinį atsakovams R. M., R. M. dėl žalos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51. Ieškovė BUAB „NERO-LT“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo R. M. 5128,94 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas; solidariai iš atsakovų R. M. ir R. M. priteisti 3200,00 Eur žalos atlyginimą (administravimo išlaidas), 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2016 m. spalio 4 d. nutartimi UAB „NERO-LT“ iškėlė bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Talismanas LT“. Dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „NERO-LT“ į teismą nesikreipė nei šios įmonės vadovas, nei bendrovės akcininkai. VĮ Registrų centras juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „NERO-LT“ direktoriaus pareigas nuo 2012-09-19 iki 2013-12-13 ėjo atsakovas R. M., o nuo 2013-12-13 atsakovė R. M.. Atsakovai, žinodami sunkią įmonės finansinę situaciją, neįgyvendino Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje jiems numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai bendrovei iškėlimo ir tokiu savo neteisėtu neveikimu sudarė sąlygas dar labiau didėti įmonės įsiskolinimams, nemokumui, padarė žalą įmonės kreditoriams, taip pat lėmė administravimo išlaidų atsiradimą.

62. Atsakovas R. M. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti nurodydamas, kad atsakovas 2013 m. spalio 24 d. pardavė atsakovei R. M. UAB „NERO-LT“ akcijas ir buvo atleistas iš įmonės direktoriaus pareigų, todėl jam nekyla atsakomybės dėl įmonės skolų kreditoriams.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

83. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. liepos 13 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovei BUAB „NERO-LT“ iš atsakovo R. M. 5128,94 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos – 5128,94 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017-04-11, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė ieškovei BUAB „NERO-LT“ solidariai iš atsakovų R. M. ir R. M. 3200,00 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos – 3200,00 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017-04-11, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė ieškovei BUAB „NERO-LT“ iš atsakovų R. M. ir R. M. po 151,25 Eur advokato pagalbos išlaidų. Priteisė iš atsakovo R. M. 202,00 Eur, o iš atsakovės R. M. 48,00 Eur žyminį mokestį valstybei.

94. Teismas nustatė, kad jau 2012 m. UAB „NERO-LT“ buvo nemoki ĮBĮ prasme. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas neginčijo prašomo priteisti žalos dydžio. Priešingai, atsakovas su atsiliepimu pateikė teismui UAB „NERO-LT“ 2013-10-24 įsiskolinimo kreditoriams sąrašą ir jo duomenys atitinka bankroto administratoriaus nurodytus. Teismas nustatė, kad UAB „NERO-LT“ direktoriaus pareigas nuo 2012-09-19 iki 2013-12-13 ėjo atsakovas R. M., todėl sprendė, kad atsakovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „NERO-LT“ jos pradelsti įsipareigojimai kreditoriams atsakovo vadovavimo įmonei laikotarpiu išaugo 5128,94 Eur suma. Atsakovas buvo UAB „NERO-LT“ vadovas, todėl turėjo įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti bendrovės finansinę padėtį ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalėjo atitinkamai veikti. Paties atsakovo pateikti finansiniai duomenys parodo, kad jam buvo žinomi įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų dydis, kad įmonės turimų lėšų nepakako pradelstoms skoloms padengti, tačiau atsakovas sąmoningai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tai lėmė žalos kreditoriams atsiradimą.

105. Teismas vertino, kad bankroto administratorius yra kreditorius, kuris patyrė žalą, ir ji turi būti jam atlyginta. Žala yra patirti nuostoliai ir negautos pajamos už pavedimo sutarties vykdymą. Įmonės bankroto administratorius – tai teismo privalomai paskirtas asmuo, kuriam bankroto procedūros vykdymo metu atsirado išlaidų ir priklauso atlyginimas, todėl teismas pripažino, kad ieškovės administravimo išlaidas turi atlyginti bendrovės vadovai.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

126. Apeliaciniu skundu atsakovas R. M. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

136. 1. Teismas netinkamai tyrė byloje esančius įrodymus, o aplinkybės, kurias pripažino nustatytomis, neatitinka tikrovės. Teismas pažeidė procesinių dokumentų užsienio valstybėje gyvenančiai atsakovei įteikimo tvarką, išsamiai neištyrė atsakovo R. M. kaltės klausimo dėl atsiradusios žalos. Teismas nesiaiškino įmonės pardavimo aplinkybių, atsakovei

14R. M. nebuvo pranešta apie parengiamąjį antrąjį teismo posėdį, apie teismo posėdį nepranešė atsakovei R. M.. Dėl atsakovės dalyvavimo pripažinimo būtinu teismas sprendė apklausus ieškovo atstovą. Tvirtina, kad pardavė įmonę, kada ji jau buvo nemoki, kad pardavus įmonę nebuvo galimybės sutvarkyti įmonės finansinę-ūkinę veiklą, taigi jo kaltės nėra, todėl nėra ir civilinės atsakomybės.

157. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė BUAB „NERO-LT“ prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti 302,50 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

167.1. Teismas tinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką byloje, pasisakė dėl visų su įrodinėjimo dalyku susijusių įrodymų bei šalių argumentų, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei procesinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas.

177.2. Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis).

187.3. Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovui R. M. pažeidus pareigą kreiptis dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, jos pradelsti įsipareigojimai kreditoriams atsakovo vadovavimo laikotarpiu išaugo 5128,94 Eur suma. Teismas pagrįstai konstatavo ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėto neveikimo bei atsiradusios žalos kreditoriams. Atsakovas apeliaciniame skunde nepateikia konkrečių motyvų dėl to, kad teismas būtų netinkamai nustatęs jo civilinės atsakomybės sąlygas. Atsakovas nepateikė ir įrodymų, paneigiančių jo kaltę dėl žalos kreditoriams atsiradimo, todėl atsakovo kaltės prezumpcija byloje nenuginčyta.

197.4. Teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė ir 3200 Eur žalos atlyginimą. Įmonės vadovas yra atsakingas, jeigu dėl jo neteisėto neveikimo – nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos vadovo pareigos nevykdymas lėmė, jog įmonės turto nepakanka administravimo išlaidoms sumokėti, todėl ir atsakovas R. M. yra atsakingas už 3200 Eur žalos atsiradimą.

207.5. Apeliantas nurodo, kad nebuvo išsiaiškintos įmonės pardavimo aplinkybės, tačiau pats būdamas akcijų pardavimo sutarties šalimi nenurodo, kokios tos konkrečios aplinkybės, kurios galėtų būti pagrindu atleisti jį nuo civilinės atsakomybės.

217.6. CPK 231 straipsnio 5 dalis nustato, kad tais atvejais, kai parengiamojo posėdžio metu paaiškėja, kad papildomi pasirengimo bylą nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas šio Kodekso 232 straipsnyje nurodytos nutarties.

22Teisėjų kolegija

konstatuoja:

23IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

248. Ginčas byloje kilęs dėl juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės, kylančios pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ir su tuo susijusios žalos dydžio nustatymo ir jos atlyginimo.

25Dėl procesinių teisės normų pažeidimo

269. Apeliantas tvirtina, kad teismas pažeidė procesinių dokumentų įteikimo tvarką užsienyje gyvenančiai atsakovei, be to, bylą išsprendė iš esmės iš karto po parengiamojo posėdžio atsakovei R. M. nedalyvaujant.

2710. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2017 m. gegužės 29 d. parengiamajame teismo posėdyje atsakovė R. M. nedalyvavo, teismo šaukimas neįteiktas (85 b. l.). Apie 2017 m. birželio 28 parengiamąjį teismo posėdį atsakovei R. M. pranešta (92 b. l.). Atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, kad atsakovė R. M. nėra pateikusi apeliacinio skundo. Pagal CPK 231 straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, kad papildomi pasirengimo bylą nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas CPK 232 straipsnyje nurodytos nutarties. Šiuo atveju bylos nagrinėjimas tęsiamas nuo nagrinėjimo teisme stadijos. Teismas turi įsitikinti, kad papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nėra reikalingi. Priėjęs prie tokios išvados teismas turi teisę iš karto pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės. Bylos šalis, dėl priežasčių, kurių teismas nepripažįsta svarbiomis, neatvykusi į parengiamąjį teismo posėdį nustatytą dieną, prisiima riziką dėl to, kad teismas gali išnagrinėti bylą iš esmės jai nedalyvaujant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364-916/2015). Atsižvelgiant į tai, bei pripažinus, jog teismo procesiniai dokumentai bei šaukimas į posėdį atsakovei R. M. buvo įteikti tinkamai, atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentui dėl teismo proceso teisės normų pažeidimo, pereinant iš 2017 m. birželio 28 d. parengiamojo posėdžio į bylos nagrinėjimą iš esmės bei netinkamo procesinių dokumentų atsakovei įteikimo.

28Dėl įmonės vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos įmonei esant nemokiai iškėlimo ir vadovo civilinės atsakomybės sąlygų

2911. Atsakovas R. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas nesiaiškino aplinkybių, susijusių su įmonės pardavimu, apeliantas pardavė jau nemokią įmonę, todėl jo civilinės atsakomybės nėra. Su tokia apelianto dėstoma pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

3012. Sprendžiant, ar įmonės vadovas ir savininkas pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sąlygas tokiai pareigai atsirasti, – įmonės nemokumo fakto atsiradimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad su pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo momento nustatymu yra tiesiogiai susijęs ir atlygintinos žalos dydis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-344/2014). Nuo tada, kai įmonė tampa nemoki, vadovui atsiranda pareiga inicijuoti bankroto bylą, todėl, jei nuo to momento dėl vadovo neteisėtų ir kaltų veiksmų įmonės įsipareigojimai kreditoriams padidėja, šis padidėjimas yra laikytinas žala (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

3113. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Aiškindamas šią proceso teisės normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007).

3214. Nagrinėjamu atveju ieškovės BUAB „NERO-LT“ nemokumo atsiradimo faktą ir momentą pirmosios instancijos teismas konstatavo atsižvelgęs į ieškovės bankroto byloje konstatuotas faktines aplinkybes. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. spalio 4 d. nusprendė iškelti UAB „NERO-LT“ bankroto bylą ir nurodė, kad ši bendrovė jau 2012 m. buvo nemoki (14–16 b. l.). Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde apeliantas pripažįsta, kad apeliantui būnant bendrovės vadovu įmonė jau buvo nemoki, tačiau apeliantas nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, o įmonę su skolomis pardavė atsakovei R. M. (2017-06-28 posėdžio garso įrašas: 26 min. 50 sek. – 27 min. 15 sek., 113–116 b. l.). Teisėjų kolegija, įvertinusi akcijų pirkimo-pardavimo sutartį su Baltarusijoje gyvenančia atsakove R. M. (56–58 b. l.), konstatuoja, kad apdairus, rūpestingas, sąžiningas įmonės vadovas, žinodamas apie tokią įmonės turtinę padėtį, kai turto joje nelieka, ir priešingai, lieka skolos, perleisdamas įmonės valdymą, turi pareigą pasidomėti, kokiam asmeniui šis specifinis turtas perleidžiamas, kaip toliau bus įmonė valdoma ir kaip bus sprendžiamas atsiskaitymo su kreditoriais klausimas. Panašiais aspektais pasisakyta ir teismų praktikoje, kuomet neatsakingas akcijų ir vadovavimo perleidimas prilygintas siekiui sumodeliuoti įmonės vadovo ir akcininkų atsakomybės už įmonės veiklos padarinius perkėlimą kitiems asmenims (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-07-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1105/2014). Bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai vertino, kad nemokios įmonės pardavimas kitam asmeniui nepašalina buvusio įmonės vadovo atsakomybės už pareigos kreiptis į teismą įmonei tapus nemokia nevykdymą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad apeliantui pardavus įmonę nebuvo galimybės sutvarkyti įmonės finansinės-ūkinės veiklos.

3315. Atskirai apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad ĮBĮ nėra tiesiogiai įvardyta konkretaus termino, per kurį, atsiradus bankroto bylos iškėlimo pagrindams, įmonės vadovas privalo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad administracijos vadovas privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Kasacinis teismas, aiškindamas ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, pažymėjo, kad įmonės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

3416. Bendrovės vadovas turi įstatymuose įtvirtintas pareigas ir yra saistomas pareigų, reglamentuotų DK, CK, Akcinių bendrovių įstatymo ir kitų įstatymų bei įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatų, bendrovės įstatų, pareiginių nuostatų ir fiduciarines pareigas bendrovei – rūpestingumo (CK 2.87 straipsnio 1dalis) ir lojalumo (CK 2.87 straipsnio 2–6 dalys). Atsakomybę už šių pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą ir pareigą visiškai atlyginti dėl to įmonei padarytą žalą įtvirtina CK 2.87 straipsnio 7 dalis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-701/2016).

3517. Pagal ieškovės pasirinktą teisių gynimo būdą – žalos atlyginimą – atsakovo, kaip bendrovės vadovo, pažeidusio fiduciarines lojalumo ir rūpestingumo pareigas, civilinei atsakomybei kilti turi būti nustatyta įstatyme įtvirtintų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai, atsiradusi žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys, vadovo kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas, o paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasi kaltės nebuvimu, turi apeliantas.

3618. Civilinės atsakomybės prasme pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimas vertinamas kaip neteisėti veiksmai. Bankroto byla keliama nustačius vieną iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintų pagrindų, todėl ĮBĮ 8 straipsnio 1dalyje nustatyta įmonės vadovo, savininko pareiga sisteminio ĮBĮ nuostatų aiškinimo kontekste reiškia pareigą kreiptis į teismą įmonei tapus nemokia ĮBĮ prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Teisėjų kolegija įvertinusi nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovui apie negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, tapo žinoma ne vėliau kaip nuo 2012 metų, kai atsakovas patvirtino 2012 metų finansinės atskaitomybės dokumentus, todėl atsakovas turėjo suprasti, jog įmonė yra faktiškai nemoki ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios pareigos nevykdė (CK 2.87 str., ĮBĮ 8 str. 1 d.). Todėl spręstina, kad ieškovė įrodė apelianto neteisėtus veiksmus, lėmusius 5128,94 Eur žalos (nuostolių) atsiradimą (CK 6.246 str., 6.247 str., 6. 249 str.). Apeliantas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde neginčijo prašomo priteisti žalos dydžio. Teisėjų vertinimu svarbu ir tai, kad visi kreditoriniai reikalavimai yra atsiradę iki įmonės pardavimo atsakovei R. M.. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog bylos faktinių aplinkybių ir surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovės prašoma priteisti iš apelianto žala buvo nulemta jo delsimo laiku inicijuoti bankroto bylą, t. y. ši žala susijusi teisiniu priežastiniu ryšiu su apelianto neteisėtais veiksmais. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo įrodytas teisinis priežastinis ryšys tarp jo neveikimo ir ieškovės prašomos priteisti žalos. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovė įrodė visas apelianto, kaip įmonės vadovo civilinės atsakomybės sąlygas.

37Dėl administravimo išlaidų

3819. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį, kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai. Be to, nurodytos sumos (kreditoriui įmokėta suma ar administratoriui jo lėšomis apmokėtos teismo bei administravimo išlaidas) priteistinos tiesiogiai kreditoriui ar administratoriui, bet ne bankrutuojančiai įmonei.

3920. Nuostatos, susijusios su administravimo išlaidomis, reglamentuojamos ĮBĮ 36 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės komercinės veiklos šio straipsnio 3 dalyje nurodyta apimtimi ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų). Kai įmonė neturi lėšų arba jų nepakanka bankroto administravimo išlaidoms apmokėti, jos gali būti apmokamos asmens, pateikusio pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, lėšomis, kaip nurodyta šio straipsnio 10 straipsnio 10 dalies 1 punkte, arba iš administratoriaus lėšų, kaip nurodyta šio įstatymo 10 straipsnio 10 dalies 2 punkte. Kai neribotos civilinės atsakomybės įmonė neturi lėšų arba jų nepakanka bankroto administravimo išlaidoms apmokėti, administratoriaus patirtos administravimo išlaidos taip pat apmokamos iš įmonės savininko (savininkų) parduoto turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, į kurį šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, kai šis turtas yra parduotas įsiteisėjus šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nurodytai teismo nutarčiai. Nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Prie bankroto administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su ūkine komercine veikla, išskyrus iš ūkinės komercinės veiklos gaunamų pajamų administratoriui už vadovavimą ūkinei komercinei veiklai mokamą atlyginimo dalį.

4021. Teismas tvirtindamas administravimo išlaidų ataskaitą, turi atsižvelgti į Įmonių bankroto įstatymo 131 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 10 straipsnio 10 dalies, taip pat Bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415.

4122. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad įmonės bankroto administratorius yra teismo privalomai paskirtas asmuo, kuriam bankroto procedūros vykdymo metu atsirado išlaidų ir priklauso atlyginimas, todėl ieškovės 3200 Eur administravimo išlaidas solidariai priteisė iš bendrovės vadovų – atsakovų R. M. ir R. M..

4223. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju priteisti administravimo išlaidas prašoma ieškovei B UAB „NERO-LT“, o ne įmonės administratoriui. Taigi, reikalavimas dėl administravimo išlaidų priteisimo yra pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-412-381/2016). Antra, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisdamas administravimo išlaidas, rėmėsi bankroto bylą nagrinėjančio teismo nutartimis, kuriomis patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos (8–19, 23–24 b. l.), iš ieškovės nereikalavo faktinio administravimo išlaidų pagrindimo. Administravimo išlaidų teisinė prigimtis bei paskirtis, teismo vertinimu, reikalauja kad turi būti priteisiamos tik faktiškai patirtos administravimo išlaidos, pagrįstos tinkamais įrodymais. Sprendžiant ginčą dėl administravimo išlaidų priteisimo tinkami įrodymai CPK 177, 180 straipsnių prasme, galėtų būti šias išlaidas pagrindžiantys buhalterinės apskaitos dokumentai arba BUAB „NERO-LT“ bankroto bylą nagrinėjančio teismo patvirtinta administravimo išlaidų ataskaita. Atsižvelgiant į tai, skundžiamo sprendimo dalis dėl administravimo išlaidų priteisimo keistina dėl šios reikalavimo dalies priimant priešingą sprendimą – ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

43Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

4424. Iš ieškovo atstovo pateikto mokėjimo nurodymo matyti, kad 302,50 Eur advokatui sumokėjo bankroto administratorius (94– 95 b. l.), ieškinį tenkinus 61 proc., iš atsakovo R. M. ieškovo naudai priteistinos 184,52 Eur advokato pagalbos išlaidos ir 152,50 Eur žyminis mokestis valstybei.

45Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje priteisimo

4625. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo administratoriui priteisti 302,50 Eur išlaidų patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą. Atkreiptinas ieškovės dėmesys į tai, kad kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą nebuvo pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai, tai patvirtina ir 2017-09-12 dokumentų neradimo aktas (135 b. l.). Todėl, apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, ieškovei patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje nepriteistinos. Apeliantas R. M. nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, todėl jos nepriteistinos.

47Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

48Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

49„Ieškinį tenkinti iš dalies.

50Priteisti ieškovei BUAB „NERO-LT“ (į. k. 302660225) iš atsakovo R. M. (a. k. ( - ) 5128,94 Eur (penkių tūkstančių vieno šimto dvidešimt aštuonių eurų 94 centų) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 5128,94 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017-04-11, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

51Priteisti ieškovei BUAB „NERO-LT“ iš atsakovo R. M. 184,52 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt keturis eurus 52 centus) advokato pagalbos išlaidų.

52Priteisti iš atsakovo R. M. 152,50 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt du eurus 50 centus) žyminį mokestį valstybei.

53Likusius ieškinio reikalavimus atmesti.“

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R.... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1. Ieškovė BUAB „NERO-LT“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama... 6. 2. Atsakovas R. M. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti nurodydamas,... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. 3. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. liepos 13 d. sprendimu ieškinį... 9. 4. Teismas nustatė, kad jau 2012 m. UAB „NERO-LT“ buvo nemoki ĮBĮ... 10. 5. Teismas vertino, kad bankroto administratorius yra kreditorius, kuris... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 12. 6. Apeliaciniu skundu atsakovas R. M. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės... 13. 6. 1. Teismas netinkamai tyrė byloje esančius įrodymus, o aplinkybės,... 14. R. M. nebuvo pranešta apie parengiamąjį antrąjį teismo posėdį, apie... 15. 7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė BUAB „NERO-LT“ prašo... 16. 7.1. Teismas tinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką byloje, pasisakė dėl... 17. 7.2. Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės... 18. 7.3. Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovui R. M. pažeidus pareigą... 19. 7.4. Teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė ir 3200 Eur žalos atlyginimą.... 20. 7.5. Apeliantas nurodo, kad nebuvo išsiaiškintos įmonės pardavimo... 21. 7.6. CPK 231 straipsnio 5 dalis nustato, kad tais atvejais, kai parengiamojo... 22. Teisėjų kolegija... 23. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 24. 8. Ginčas byloje kilęs dėl juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės,... 25. Dėl procesinių teisės normų pažeidimo... 26. 9. Apeliantas tvirtina, kad teismas pažeidė procesinių dokumentų įteikimo... 27. 10. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2017 m. gegužės 29 d. parengiamajame... 28. Dėl įmonės vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos įmonei esant... 29. 11. Atsakovas R. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą... 30. 12. Sprendžiant, ar įmonės vadovas ir savininkas pažeidė teisinę pareigą... 31. 13. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti... 32. 14. Nagrinėjamu atveju ieškovės BUAB „NERO-LT“ nemokumo atsiradimo... 33. 15. Atskirai apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį į... 34. 16. Bendrovės vadovas turi įstatymuose įtvirtintas pareigas ir yra saistomas... 35. 17. Pagal ieškovės pasirinktą teisių gynimo būdą – žalos atlyginimą... 36. 18. Civilinės atsakomybės prasme pareigos kreiptis dėl bankroto bylos... 37. Dėl administravimo išlaidų ... 38. 19. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį, kreditorius, įmokėjęs pagal šio... 39. 20. Nuostatos, susijusios su administravimo išlaidomis, reglamentuojamos ĮBĮ... 40. 21. Teismas tvirtindamas administravimo išlaidų ataskaitą, turi atsižvelgti... 41. 22. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad įmonės bankroto... 42. 23. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju priteisti... 43. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme... 44. 24. Iš ieškovo atstovo pateikto mokėjimo nurodymo matyti, kad 302,50 Eur... 45. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje priteisimo... 46. 25. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo administratoriui... 47. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 48. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. sprendimą pakeisti ir jo... 49. „Ieškinį tenkinti iš dalies.... 50. Priteisti ieškovei BUAB „NERO-LT“ (į. k. 302660225) iš atsakovo R. M.... 51. Priteisti ieškovei BUAB „NERO-LT“ iš atsakovo R. M. 184,52 Eur (vieną... 52. Priteisti iš atsakovo R. M. 152,50 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt du eurus... 53. Likusius ieškinio reikalavimus atmesti.“...