Byla e2A-394-436/2017
Dėl administravimo išlaidų priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Mindaugo Šimonio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „TruMet“, atstovaujamos bankroto administratoriaus MB „In Solidum“, apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-202-887/2016 pagal ieškovės BUAB „TruMet“, atstovaujamos bankroto administratoriaus MB In Solidum“, ieškinį atsakovams R. K. ir J. K., trečiajam asmeniui UAB „LT Technologies“ dėl administravimo išlaidų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ieškovė BUAB „TruMet“, atstovaujama bankroto administratoriaus MB „In Solidum“, prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų R. K. ir J. K. 8557,00 Eur įmonės administravimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovai R. K. ir J. K. skirtingais laikotarpiais ėjo UAB „TruMet“ vadovų pareigas ir buvo akcininkai. Bankroto byla įmonei iškelta Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi. Atsakovai nepateisinamai ilgai delsė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nors bendrovės skolos augo, su kreditoriais atsiskaityta nebuvo, turto nebuvo. Atsakovai nesiėmė jokių prevencinių veiksmų, kad esami įsipareigojimai toliau nedidėtų ir galimai aplaidžiai leido jiems didėti. Atsakovai pažeidė Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl to įmonei bei jos kreditoriams padarė žalą. Vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies nuostatomis, bankroto administratorius turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Kauno apygardos teismas 2015 m. birželio 5 d. nutartimi patvirtino 905,00 Eur per mėnesį administravimo išlaidų sumą iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Kauno apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 18 d. nutarė taikyti įmonei supaprastintą bankroto procedūrą, 2015 m. spalio 29 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartimi patvirtinta 5000,00 Eur sąmata visam supaprastinto bankroto procesui. Kadangi UAB „TruMet“ iškėlus bankroto bylą, įmonė jokio turto neturėjo, bankroto administratoriui atlyginimas ir administravimo išlaidos padengtos nebuvo. Todėl administratorius MB In Solidum turi galiojančią reikalavimo teisę į UAB „TruMet“ gauti Kauno apygardos teismo patvirtintą administravimo išlaidų sumą. Atsakovai R. K. ir J. K. atsiliepimais į ieškinį prašė teismo ieškinį atmesti. Nurodė, kad nebuvo jokių požymių, jog įmonė dirbo nuostolingai. Įmonės balansas buvo teigiamas. Aplinkybė, kad UAB „TruMet“ priklausančios atsargos (metalo gaminiai) yra laikomos UAB „LT Technologies“, su kuria bendradarbiavo UAB „TruMet“, sandėliuose, administratoriui yra žinoma. Administratoriaus pareiga yra imtis priemonių skoloms išieškoti. Be to, ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad bankroto administratorius patyrė ieškiniu reikalaujamą administravimo išlaidų sumą. Trečiasis asmuo UAB “LT Technologies” atsiliepimu į ieškinį prašė teismo bylą nagrinėti teismo nuožiūra, tačiau nurodė, kad UAB „TruMet“ turtas bendrovės UAB „LT Technologies“ žinioje niekada nebuvo ir negalėjo būti paliktas.

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad atsakovai skirtingais laikotarpiais ėjo administracijos vadovų pareigas – J. K. nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2013 m. balandžio 19 d., atsakovė R. K. – nuo 2013 m. balandžio 19 d. iki 2015 m. gegužės 22 d. J. K. nuo 2013 m. balandžio 20 d. buvo tik UAB „TruMet“ akcininku, o 2013-2014 metais buvo išvykęs į užsienį. Teismas sprendė, jog J. K. savo vadovavimo laikotarpiu negalėjo ir neturėjo suprasti, kad įmonė nesugebės įvykdyti savo finansinių prievolių kreditoriams, dėl ko konstatavo, kad J. K. nelaikytinas tinkamu atsakovu šioje byloje, o tinkamu atsakovu byloje yra R. K.. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų dėl 8557,00 Eur įmonės administravimo išlaidų priteisimo solidariai iš atsakovų. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, darė išvadą, kad įmonės vadovė – atsakovė R. K. 2013 metų pabaigoje privalėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „TruMet“, tačiau to nepadarė. Dėl to atsakovė neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai, išimtinai bendrovės interesais, jai nustatytų pareigų tinkamai nevykdė ir tuo pasireiškė atsakovės neteisėti veiksmai. Ieškovė prašė priteisti bankroto administratoriaus įmonės administravimo išlaidas kaip žalą, atsiradusią dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Tačiau byloje neįrodyta, kad tai yra atsakovės neteisėtais veiksmais padaryta žala – išaugęs įmonės skolos dydis atsakovės įmonės valdymo laikotarpiu. Jeigu atsakovė, kaip administracijos vadovė, kai paaiškėjo UAB „TruMet“ nemokumas, būtų kreipusis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, vis tiek nebūtų išvengta teismo nutartimis nustatytų administravimo išlaidų apmokėjimo. Jeigu būtų įrodyta, kad administravimo išlaidos dėl atsakovės neveikimo tam tikra pinigų suma padidėjo, tai formaliai galima būtų svarstyti, ar tai nėra žala kreditoriams ir spręsti dėl administravimo išlaidų priteisimo. Tačiau šioje byloje ieškovė ieškinio tokiomis aplinkybėmis negrindė ir įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė. Taip pat galima būtų spręsti klausimą dėl administravimo išlaidų priteisimo, jeigu įmonei tapus nemokia ar iškėlus bankroto bylą nustatomas įmonės turto realizavimas, sumažinimas, tačiau tokie faktai byloje nenustatyti. Įmonės automobilis nurašytas 2013 metų gegužės mėnesį, atsargų (metalinių kojų) egzistavimas apskritai neįrodytas jokiais tiesioginiais, nenuginčijamais įrodymais. Tuo tarpu teismas nustatė UAB „TruMet“ nemokumą nuo 2013 metų pabaigos, bankroto byla UAB „TruMet“ iškelta 2015 metais. Teismas sprendė, kad byloje neįrodytas priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, todėl ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 8557,00 Eur įmonės administravimo išlaidoms apmokėti, atmetė kaip neįrodytą.

8Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Apeliaciniu skundu ieškovė BUAB „TruMet“, atstovaujama bankroto administratoriaus MB „In Solidum“, prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškovės ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas ir tai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Teismo išvados prieštaringos, sprendimas nelogiškas. Įmonės bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma sudaro 4461,23 Eur. Nagrinėjamojoje byloje dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės už žalą, padarytą tuo, kad, esant įmonei nemokiai, nepaduodamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, yra vertinama kaip įmonės vadovo padaryta žala. Atsakovų elgesys (neveikimas) buvo ypač neatsakingas, atsakovai 2013 m. gegužės 8 d. pardavė automobilį Ford Focus, gautais pinigais nesistengė mažinti skolinių įsipareigojimų VMI, bet juos naudojo savo poreikių tenkinimui, taip mažindami įmonės turto masę. Atsakovės R. K. teigimu, jos vadovavimo metu prekių atsargos už 20715 Eur sumą iš muitinės nuvežtos į UAB „LT Technologies“ sandėlį ir užpajamuotos šioje įmonėje. Tačiau tokie teiginiai prieštarauja UAB „TruMet“ sudarytam balansui, kuriame įrašytos minimos atsargos už tą pačią sumą – 20715 Eur. Teismo išvados prieštarauja ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 7 punkto nuostatai. Pirminiame bankroto bylos nagrinėjimo etape, kol nėra galimybės sušaukti kreditorių susirinkimo, lėšų sumą administravimo išlaidoms apmokėti tvirtina teismas. Ieškovė pateikė teismui 2015 m. lapkričio 20 d. išankstinio apmokėjimo sąskaitą Serija IMBIS Nr. 00004, kurioje administravimo išlaidos sudaro 8620,00 Eur, tačiau teismas nepareikalavo pateikti kitokių dokumentų, pagrindžiančių išlaidas. Teismas, tvirtindamas sumą administravimo išlaidoms apmokėti, nenustato atlyginimo administratoriui. Atlyginimą administratoriui už minėtą laikotarpį nustato pirmasis kreditorių susirinkimas. Atsakovai R. K. ir J. K. atsiliepimais į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimuose nurodomi šie argumentai: Teismo sprendimas priimtas 2016 m. spalio 3 d. Terminas apeliaciniam skundui dėl šio teismo sprendimo paduoti pasibaigė 2016 m. lapkričio 2 d. Apeliacinis skundas datuotas 2016 m. lapkričio 3 d. data, o e-parašu pasirašytas 2016 m. lapkričio 3 d. ir 2016 m. lapkričio 3 d. išsiųstas per EPP, t. y. apeliantė apeliacinį skundą padavė praleidusi įstatymo nustatytą terminą. Apeliantas nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių praleido įstatyme nustatytą 30 dienų terminą apeliaciniam skundui paduoti, neteikė prašymo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui pateikti. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl apeliacinio skundo priėmimo, priėmė rezoliuciją atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Atsakovų nuomone, šiuo atveju teismo priimta rezoliucija atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti buvo nepagrįsta, kadangi apeliantė neprašė atnaujinti termino ir nepateikė termino praleidimą pagrindžiančių argumentų ir įrodymų. Apeliantė skunde nurodo, kad teismo sprendime yra prieštaravimų, tačiau nenurodė, kokių būtent. Todėl atsakovai objektyviai dėl to negali tinkamai atsikirsti ir pasisakyti. Ieškovė iš viso neįrodinėjo civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad administratoriaus siekiama prisiteisti 8557 Eur išlaidų suma yra atsakovės neteisėtais veiksmais padaryta žala kreditoriams. Civilinėje byloje yra sprendžiamas ginčas dėl 8567 Eur administravimo išlaidų priteisimo. Tačiau apeliantė apeliaciniame skunde nurodydama, kad įmonės bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma 4461,23 Eur yra vertinama kaip įmonės vadovo padaryta žala, apeliaciniu skundu iš esmės keičia faktinį ginčo dalyką ir pagrindą. Be to, ieškovė ieškiniu nereiškė reikalavimo priteisti iš atsakovų 4461,23 Eur, kaip žalą kreditoriams. Dėl automobilio Ford Focus perleidimo apeliantė Alytaus rajono apylinkės teismui buvo pateikusi ieškinį (civilinė byla Nr. e2-243-979/2016) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana) ir restitucijos taikymo, tačiau pirmosios instancijos teismas apeliantės ieškinį atmetė, o Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1446-173/2016 apelianto apeliacinį skundą taip pat atmetė. Ieškovė ieškinio faktiniu pagrindu dėl apgaulingo finansinių atskaitomybių vedimo negrindė, o pirmosios instancijos teisme šioje byloje nebuvo konstatuoti jokie atsakovų apgaulingo finansinių atskaitomybių vedimo faktai. Ieškovė, siekdama įrodyti, kad bankroto procedūrai atlikti faktiškai iš dalies ar visiškai panaudojo Kauno apygardos teismo patvirtintą išlaidų sąmatą, t. y. realiai patyrė 2015 m. lapkričio 20 d. išankstinėje apmokėjimo sąskaitoje nurodytas išlaidas pagal teismo patvirtintą sąmatą, ir vykdydama įrodinėjimo pareigą (CPK 178 straipsnis), turėjo pateikti tai pagrindžiančius įrodymus, tačiau jų nepateikė, todėl prarado galimybę prisiteisti administravimo išlaidas. Atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimo metu tapo žinoma, jog ikiteisminį tyrimą prižiūrintis Kauno apygardos prokuratūros prokuroras T. D. 2016 m. lapkričio 17 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-42197-15 R. K. atžvilgiu nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, numatytų BK 184 str. 2 d. (didelės vertės svetimo turto iššvaistymas). Jeigu ikiteisminiame turime būtų buvęs priimtas nutarimas, kuriame būtų konstatuoti atsakovės nusikalstami veiksmai, tai toks nutarimas sukeltų teisinius padarinius atsakovei ir šioje byloje. Todėl esant priešingo turinio nutarimui laikytina, kad nei nusikalstamų veiksmų, nei kitų neteisėtų veiksmų šioje dalyje atsakovė neatliko. Trečiasis asmuo UAB „LT Technologies“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Apeliaciniame skunde pakartotinai keliamas klausimas dėl to, ar BUAB „TruMet“ priklausęs materialus turtas (1000 vnt. metalinės stalo kojos) buvo perduotas įmonei UAB „LT Technologies“ ir po to negrąžintos savininkui (UAB „TruMet“). Tai yra fakto klausimas, kurį pirmosios instancijos teismas sprendime akivaizdžiai išsprendė, sprendime konstatavęs, jog atsargų (metalinių kojų) egzistavimas apskritai neįrodytas jokiais tiesioginiais, nenuginčijamais įrodymais. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jokių naujų įrodymų, kurie galėtų tai paneigti (t. y. patvirtinti, kad 1000 vnt. metalinių stalo kojų buvo perduota UAB ,,LT Technologies“). Trečiasis asmuo kiekvienais metais atlieka savo turto inventorizaciją, kurią atliko ir 2012 metų pabaigoje. Iš teismui pateikiamų inventorizacijos dokumentų galima matyti, kad trečiojo asmens apskaitoje ir turto sąrašuose niekada nebuvo įtraukta 1000 vnt. metalinių stalo kojų. Todėl darytina išvada, kad tokiu turtu, trečiasis asmuo niekada nedisponavo. Apeliantė savo reikalavimą grindžia ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalimi, kuri numato teisę bankroto administratoriui prisiteisti administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ir (ar) savininkų dėl to, kad šie, įmonei tapus nemokiai, nepateikė ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi tam, kad būtų galima taikyti šią nuostatą, reikia nustatyti ir apeliantui įrodyti, kada UAB „TruMet“ tapo faktiškai nemoki. Tik nustačius, jog įmonė faktiškai buvo nemoki konkrečiu laikotarpiu, galima pripažinti pareigą atsakovams inicijuoti bankroto bylos iškėlimą įmonei. Tačiau apeliantė net ir apeliaciniame skunde šių aplinkybių neįrodinėja. Įstatymas aiškiai formuluoja, kad atlyginama tik tai, kas buvo apmokėta. Prie ieškinio yra pridėta tik viena 2015 m. lapkričio 20 d. sąskaita Nr. 00004 už paslaugas, apie kurios apmokėjimą nėra jokių duomenų. Todėl daryti išvadą, kad yra sąlygos taikyti ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį ir šiuo pagrindu priteisti administravimo išlaidas, negalima. Tam, kad būtų galima laikyti, jog atsakovai pažeidė savo pareigas, reikia konstatuoti ir jų kaltę, t. y., kad jie žinojo ar privalėjo žinoti apie įmonės nemokumo situaciją. Byloje nėra pateikta tai patvirtinančių įrodymų. Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad įmonės vadovo ir akcininko pareigos yra skirtingos.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

    1. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
    2. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė BUAB „TruMet“, atstovaujama bankroto administratoriaus, teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų R. K. ir J. K. 8 620,00 Eur įmonės administravimo išlaidų, kurios susideda iš Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartimi patvirtintų 905,00 Eur per mėnesį administravimo išlaidų už keturis mėnesius 3 620,00 Eur (905,00 x 4 mėn.) bei Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartimi patvirtintų 5 000,00 Eur administravimo išlaidų visam supaprastinto bankroto procesui.
    3. Taigi, byloje kilo ginčas dėl įmonės vadovo ir akcininko solidarios atsakomybės atlyginti bankroto proceso metu susidariusias administravimo išlaidas. Ieškinys grindžiamas dviem teisiniais pagrindais – ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalimi ir 10 straipsnio 11 dalimi.
    4. Teisėjų kolegija nustatė, kad bankroto byla BUAB „TruMet“ iškelta Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi, bankroto administratoriumi paskirta MB „In Solidum“ (el. bylos t. 1, b. l. 7–10). Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartimi patvirtinta administravimo išlaidų sąmata 905,00 Eur mėnesiui (el. bylos t. 1, b. l. 17–18). To paties teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartimi BUAB „TruMet“ taikytas supaprastintas bankroto procesas (el. bylos t. 1, b. l. 15–16).
    5. Pagal ĮBĮ 131 straipsnio 2 dalies 3 punktą teismas, priėmęs nutartį taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą, privalo patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą. Kauno apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartimi patvirtino 5000,00 Eur administravimo išlaidų sąmatą visam bankroto procesui (el. bylos t. 1, b. l. 20). Teismo 2015 m. spalio 29 d. nutartimi BUAB „TruMet“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (el. bylos t. 1, b. l. 12). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad sprendimas dėl įmonės pabaigos dar nėra priimtas.
    6. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją pareiga atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, įmonei tapus nemokia, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti.
    7. ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie), įmonei tapus nemokia, nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės vadovas, savininkas (savininkai) kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai.
    8. Bankroto administratorius nurodo, kad prisiėmė riziką administruoti įmonę, tačiau bankroto proceso metu paaiškėjo, kad BUAB „TruMet“ turto, iš kurio bus galima padengti administravimo išlaidas, neturi. Todėl, vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies pagrindu pareiškė ieškinį dėl administravimo išlaidų atlyginimo, nes buvę įmonės vadovas ir akcininkė įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei.
    9. Iš Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad atsakovas J. K. UAB „TruMet“ vadovo pareigas ėjo nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2013 m. balandžio 19 d., o nuo nurodytos datos iki bankroto bylos iškėlimo įmonei vadovavo atsakovė R. K.. Abu atsakovai taip pat yra ir UAB „TruMet“ akcininkai, turintys po 50 vnt. paprastųjų vardinių akcijų (el. bylos t. 1, b. l. 22).
    10. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą (nuostolius), priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį ir kaltę (CK 6.246 -6.249 straipsniai). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2009 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-444/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-750/2013).
    11. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, padarė išvadą, kad įmonės vadovas – atsakovė R. K. 2013 metų pabaigoje privalėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „TruMet“, tačiau šios pareigos neįvykdė. Dėl to, teismo vertinimu, atsakovė neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai, išimtinai bendrovės interesais, jai nustatytų pareigų tinkamai nevykdė ir tuo pasireiškė atsakovės neteisėti veiksmai. Šių aplinkybių šalys neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl konstatuotų atsakovės R. K. neteisėtų veiksmų plačiau nepasisako.
    12. Pagal ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalį, įmonės administravimo išlaidos apmokamos iš įmonės visų rūšių lėšų, gautų padavus įmonės turtą. Įmonei pasiekus nemokumo būseną, įmonės vadovui nevykdant pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tokiu būdu neišsaugojus turto, sumažėja administratoriaus galimybė atgauti patirtas administravimo išlaidas, t. y. patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Panevėžio spaustuvė“ v. R. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-19/2012). Todėl svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, nustatytina neišsaugoto (sumažėjusio) turto vertė, kurį realizavus galėjo būti gaunamos administravimo išlaidos, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Rita“ v. R. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-321/2014).
    13. Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartyje, kuria iškelta bankroto byla UAB „TruMet“, nustatyta, kad tiek 2013 m., tiek 2014 m., tiek 2015 m. balanse apskaitomo turto buvo daugiau kaip už 20 000 eurų, kurį beveik visą sudarė trumpalaikis turtas – atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys. Atsakovų teigimu, šį turtą sudarė metalinės baldų dalys, kurios nebuvo realizuojamas, nors įmonė veiklos nevykdė jau keletą metų. Todėl teismas, keldamas bankroto bylą, suabejojo realia minėto turto verte. Atsakovė R. K., teismui pateikdama 2015 m. kovo 31 d. turto sąrašą nurodė, jog visos metalinės baldų dalys, 1000 vnt. po 20,715 Eur, buvo įsigytos 2012 m. ir saugomos UAB „LT Technologies“ sandėlyje, ir buvo sprendžiamas klausimas dėl šių prekių atsargų grąžinimo teisėtam savininkui UAB „TruMet“ (el. bylos t. 1, b. l. 56–75).
    14. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė R. K. nuo 2009 m. lapkričio 25 d. iki 2012 m. rugpjūčio 14 d. dirbo UAB „LT Technologies“ (el. bylos t. 1, b. l. 86, t. 2, b. l. 26–30) Atsakovas J. K. laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 24 d. iki 2012 m. liepos 4 d. minėtoje bendrovėje ėjo generalinio direktoriaus pareigas (el. bylos t. 1, b. l. 87–96). Atsakovai teigia, kad bankroto administratorius nesiėmė priemonių surasti bendrovės turtą, nors iškėlus bankroto bylą BUAB „TruMet“, iš perduotų administratoriui dokumentų akivaizdžiai matyti, jog įmonės turtas iki šiol yra sandėliuojamas UAB „LT Technologies“ patalpose, tačiau negrąžinamas teisėtam savininkui. Bankrutuojančiai įmonei susigrąžinus minėtą turtą, kuris neturi galiojimo terminų, galima būtų padengti ir administravimo išlaidas, ir kreditorių reikalavimus.
    15. Trečiasis asmuo UAB „LR Technologies“ atsiliepime į ieškinį atsakovų nurodytas aplinkybes neigė (el. bylos t. 2, b. l. 90–93). Trečiojo asmens teigimu, atsakovų argumentus paneigia aplinkybės, jog trečiasis asmuo patalpas, kuriose esą buvo saugoma 1000 vnt. metalinių detalių, nuomojosi iš kitos bendrovės, todėl neturėjo galimybių sandėliuoti didelį kiekį metalinių stalo kojų gaminių. Be to 2012 m. inventorizacijos duomenys patvirtina, kad toks kiekis metalinių stalo kojų nebuvo inventorizuotas, tokių atsarginių dalių iš buvusio vadovo J. K. neperėmė ir naujasis įmonės vadovas V. K. (el. bylos t. 2, b. l. 94–110, 113–114, 116–117).
    16. Bylos duomenys patvirtina, kad dėl minėtų aplinkybių nustatymo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-42197-15 (el. bylos t. 1, b. l. 173–180, 190–191), tačiau Kauno apygardos prokuratūros 2016 m. lapkričio 17 d. nutarimu minėtas ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, numatytų Baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalyje (didelės vertės svetimo turto iššvaistymo) (el. bylos t. 3, b. l. 9–11).
    1. Taigi, nustatytos aplinkybės įgalina padaryti išvadą, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina aplinkybių, jog BUAB „TruMet“ turtas – metalinės stalo kojos – yra neišsaugotos ar iš viso neegzistavo ir nepaneigia galimybės jas surasti, perimti ir realizuoti. Apeliantas taip pat nepateikė įrodymų, kad atsakovai buhalterinę apskaitą vedė apgaulingai, paslėpė įmonės turtą ar kitaip jį iššvaistė. Taip pat nustatyta, kad įmonė 2011 m. lapkričio 25 d. už 8 699,60 Eur įsigijo automobilį Ford Focus, kurį 2013 m. gegužės 8 d. pardavė už 1 158,48 Eur. Šio sandorio teisėtumas yra patikrintas teismų. 2016 m. kovo 14 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu bankroto administrtoriaus ieškinys dėl šio sandorio pripažinimo negaliojančiu atmestas (civilinė byla Nr. e2-243-979/2016). Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 27 d. nuatrtimi (civilinė byla Nr. e2A-1446-173/2016) pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Procesiniuose sprendimuose teismai konstatavo, jog minėto automobilio perleidimo sandoris BUAB „TruMet“ kreditorių teisių nepažeidė, automobilis parduotas už kainą atitinkančią realią jo techninę būklę. Byloje nebuvo įrodyta, kad atsakovė, sudarydama ginčijamą sandorį, buvo nesąžininga. Todėl kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, jog sudarant minėto automobilio perleidimo sandorį, atsakovai elgėsi nesąžiningai, pažeisdami įmonės ir jos kreditorių interesus.
    1. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nesurinkta įrodymų, kad atsakovų vadovavimo įmonei metu ir įmonei tapus nemokia, UAB „TruMet“ turtas buvo prarastas, neišsaugotas ar sąmoningai sumažinta jo vertė. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovai savo neteisėtais veiksmais sumažino galimybę apmokėti administravimo išlaidas ĮBĮ 36 straipsnio nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad administratoriaus galimybė gauti lėšų apmokėti administravimo išlaidas, realizavus įmonės turtą, jeigu atsakovai, įmonei tapus nemokia, būtų pateikę teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nebuvo sumažinta. Todėl yra pagrindas konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju tarp kompetentingų asmenų įstatyminės pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei tapus nemokia, nevykdymo ir atsiradusios žalos – lėšų administravimo išlaidoms apmokėti negavimo, nėra priežastinio ryšio.
    2. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies nuostatos numato galimybę atlyginti tik tokias išlaidas, kurias administratorius apmokėjo savo lėšomis. Apeliantė byloje priteistinų administravimo išlaidų dydį grindžia Kauno apygardos teismo nutartimis, kuriomis buvo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos. Tačiau teismui nėra pateikti jokie rašytiniai įrodymai, kad minėtomis teismo priimtomis nutartimis nustatytos administravimo lėšų sumos buvo apmokėtos administratoriaus lėšomis, o tai reiškia, jog bankroto administratorius neįrodė patirtos žalos fakto.
    3. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą kelia termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo klausimą. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį asmenims, praleidusiems įstatytmų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. CPK 78 straipsnio 5 dalis nustato, kad atnaujindamas procesinį terminą, teismas priima rezoliuciją. Procesinės teisės normos nenumato galimybės apskųsti teismo rezoliuciją atnaujinti praleistą procesinį terminą, CPK 307 straipsnio 3 dalyje nustatytas naikinamasis trijų mėnesių terminas nuo sprendimo paskelbimo dienos nėra praėjęs, todėl teisėjų kolegija dėl šio teismo procesinio veiksmo teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako.
    1. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, jų pakankamumą, sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 177, 185 straipsniai), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o ieškovės BUAB „TruMet“, atstovaujamos bankroto administratoriaus MB „In Solidum“, apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

    1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismui nusprendus netenkinti ieškovės BUAB “TruMet“ apeliacinio skundo, iš ieškovės priteistinos atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovės R. K. apeliacinės instancijos teisme turėtos teisinės pagalbos išlaidos sudarė 900,00 Eur (el. bylos t. 3, b. l. 42–44), todėl šios išlaidos priteistinos atsakovei R. K. iš ieškovės BUAB „TruMet“ administravimui skirtų lėšų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

14Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

15Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

16Priteisti iš ieškovės BUAB „TruMet“ (j. a. k. 302599270, atstovaujamos bankroto administratoriaus MB „In Solidum“) atsakovės R. K. (a. k. ( - ) naudai 900,00 Eur (devynis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

17Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai