Byla 1-101-309/2015

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas, susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje J. P. a. k. ( - ) gimęs ( - ), ( - ) rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, neteistas, dirbantis UAB „P.“, gyv. ( - ),

2kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 229 straipsnį, 184 straipsnio 2 dalį,

Nustatė

3J. P. kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – 2010-03-18 ( - ) apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje nr. ( - ) paskirtu bankrutuojančios UAB „P.“ į. k. ( - ) administratoriumi ir dėl savo, kaip šios bankrutuojančios bendrovės administratoriaus profesinės veiklos turintis Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio, 14 straipsnyje, numatytus atitinkamus administracinius įgaliojimus, nesilaikė Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 1 d. numatytų valstybės tarnybos – teisėtumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus – principų, Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 3-6 p. ir 8 p. numatytų valstybės tarnautojų veiklos svarbiausių etikos – nesavanaudiškumo, padorumo, nešališkumo, atsakomybės, pavyzdingumo – principų laikotarpiu nuo 2010-03-29 iki 2012-12-31 netinkamai atliko pareigą valdyti ir naudoti bendrovės turtą ir juo disponuoti, iššvaistė jam patikėtą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „P.“ į. k. ( - ), didelės vertės svetimą turtą, buvusį ( - ) kaime, ( - ) rajone, dėl ko 2012-06-15, varžytinių laimėtojai Uždarajai akcinei bendrovei „B.“ į. k. ( - ), negavus nupirkto turto, nurodyto 2012-06-15 Nr. 11 varžytinių protokole, padaryta 680 000, 00 Lt (196 941, 61 EUR) turtinė žala.

4J. P. nusikalstamos veikos, numatytos BK 229 straipsnyje, BK 184 straipsnio 2 dalyje aprašytos kartu, kaip sudarančios nusikalstamų veikų sutaptį, tačiau asmens baudžiamosios atsakomybės klausimas turi būti svarstomas dėl kiekvienos sutaptį sudarančios nusikalstamos veikos, nes sutapties atveju kiekviena veika turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste. Todėl sprendžiant klausimą dėl J. P. kaltumo padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 229 straipsnyje, BK 184 straipsnio 2 dalyje turi būti įvertinta, ar jo veiksmai atitinka kiekvienos iš sutaptį sudarančios nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

5Teismo vertinimu, nesuprantamas ir nelogiškas veikų aprašymas kaltinamajame akte ne tik neatitinka BPK nuostatų, bet ir akivaizdžiai trukdo teismui nagrinėti bylą.

6Pagal BK 229 straipsnį („Tarnybos pareigų neatlikimas“) atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, juridinis, fizinis asmuo ar kitas šiame straipsnyje numatytas subjektas patyrė didelės žalos. Nusikaltimo, numatyto BK 229 straipsnyje, sudėtis yra materialioji, todėl šios normos taikymas galimas nustačius, kad buvo padaryta priešinga valstybės tarnybai veika – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo pareigų neatlikimas arba jų atlikimas netinkamai; kad dėl to atsirado padarinių – šiame straipsnyje nurodytas subjektas patyrė didelę žalą; kad tarp veikos ir padarinių yra priežastinis ryšys. Netinkamas savo pareigų atlikimas – pareigų vykdymas ne taip, kaip to reikalauja teisės aktai, arba nekokybiškai, atmestinai. Darydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 229 straipsnyje, valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo pažeidžia teisės aktus, kurie apibrėžia ir nustato jo kompetenciją. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-228/2008, 2K–439/2014, 2K-115-489/2015).

7Teismų praktikoje savo pareigų neatlikimas aiškinamas kaip neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, nevykdymas, o netinkamas savo pareigų atlikimas – aplaidus, atmestinas ir pan. savo pareigų vykdymas, neužtikrinantis tarnybos interesų. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, neatlikdamas tarnybos pareigų ar jas atlikdamas netinkamai, pažeidžia atitinkamus teisės aktus (įstatymus, nuostatus, instrukcijas ir kt.), apibrėžiančius jo kompetenciją, teises ir pareigas, todėl bylose turi būti nustatoma ir konkrečiais teisės aktais pagrindžiama, kokių savo pareigų jis neatliko arba atliko netinkamai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-10/2008, 2K-7-228/2008, 2K-419/2012, 2K-20/2013 ir kt.). Savo pareigų neatlikimas yra neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, nevykdymas. Tarnybos pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas gali pasireikšti tiek ilgalaikiu, sistemingu tarnybos pareigų nevykdymu ar netinkamu vykdymu, tiek vienkartiniu poelgiu ( kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-305/2011).

8Pagal BK 184 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą arba turtinę teisę arba didelės mokslinės vertės, istorinės ar kultūrinės reikšmės vertybes. Turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims. Kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas tretiesiems asmenims neteisėtai perleidžiamas, jeigu tai padaroma nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos. Turto perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu. BK 184 straipsnio 2 dalies prasme atsakomybė už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio turto ar turtinės teisės iššvaistymą atsiranda tada, kai jis neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais tam turtui. Patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kuriam kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus, o esantis kaltininko žinioje yra toks turtas, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo. Turto išvaistymas gali būti padarytas ir tyčia, ir dėl neatsargumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123/2007, 2K-7-388/2007, 2K-192/2011, 2K-255/2011, 2K-191/2012, 2K-210/2012, 2K-168/2013, 2K–P–89/2014).

9BPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimą, sudaro svarbiausią ir pagrindinę baudžiamojo proceso teisės dalį. Tinkamas šių normų taikymas užtikrina teisingumo vykdymą ir baudžiamojo proceso paskirtį, t. y. išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

10Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas. Surašydamas kaltinamąjį aktą prokuroras suformuluoja kaltinimą, pagal kurį vyksta bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme. BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodoma nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Šie reikalavimai įtvirtinti tam, kad įtariamasis suprastų, kuo yra kaltinamas, ir būtų nustatytos nagrinėjimo teisme ribos. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Nusikalstamos veikos aprašymas turi atitikti BK normoje, pagal kurią nusikalstama veika kvalifikuojama, nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.) (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2013, 2K-435/2013 ir kt.). Be to, kaltinamasis aktas pirmosios instancijos teismui yra sprendimo krypties ir ribų kriterijus, kuris privalo atitikti byloje faktiškai nustatytas aplinkybes.

11Iš kaltinamojo akto turinio neaišku ar J. P. kaltinamas padaręs didelę žalą neatlikdamas tarnybos pareigų (pažeisdamas įstatymus, nuostatus, instrukcijas ir kt., nenurodant kuo tai pasireiškė), ar patikėto turto iššvaistymu (nenurodant kada, kam, koks turtas (visas ar tik jo dalis) ir kokiu būdu buvo perleistas).

12Teismo vertinimu, neteisingai formuluotos kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų aplinkybės, nesiderina su įstatymo garantuojama kaltinamojo teise žinoti kaltinimo pagrindą bei turėti galimybių pasirengti gynybai. Teismo nuomone, tai yra vienas iš esminių kaltinamojo akto trūkumų ir yra vertintinas kaip BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimo pažeidimas, dėl kurio byla perduotina prokurorui.

13Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 232 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

14baudžiamąją bylą Nr. 1-101-309/2015 (ikiteisminio tyrimo Nr. 1-40-1-00322-2013-9 ), kurioje J. P. kaltinamas pagal BK 229 straipsnį, 184 straipsnio 2 dalį, perduoti Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.

15Nustatyti 3 mėnesių terminą trūkumams pašalinti.

16Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.