Byla 2-2255/2014
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4993-275/2014, kuria atsisakyta tvirtinti uždarosios akcinės bendrovės „Amekus“ finansinį reikalavimą uždarosios akcinės bendrovės ,,Klaipėdos magma“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Amekus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4993-275/2014, kuria atsisakyta tvirtinti uždarosios akcinės bendrovės „Amekus“ finansinį reikalavimą uždarosios akcinės bendrovės ,,Klaipėdos magma“ bankroto byloje.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartimi atsakovui UAB „Klaipėdos magma“ iškelta bankroto byla. Bankroto administratoriumi paskirta UAB „Verslo valdymo centras“.

5BUAB „Klaipėdos magma“ administratorius pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl įmonės kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo, kuriame, be kita ko, nurodė prieštaraująs dėl UAB „Amekus“ 104 581,36 Lt finansinio reikalavimo patvirtinimo. Pažymėjo, jog UAB „Amekus“ šį reikalavimą kildina iš šalių 2012 m. lapkričio 5 d. sudarytos Metalo konstrukcijų gamybos sutarties netinkamo vykdymo, esą atsakovas UAB „Klaipėdos magma“ perdavė jam (pareiškėjui) mažesnio, nei buvo nurodyta atsakovo, svorio metalo konstrukcijas. Atsakovo bankroto administratorius su tokiais UAB „Amekus“ argumentais nesutiko. Paaiškino, jog UAB „Amekus“ nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad BUAB „Klaipėdos magma“ netinkamai įvykdė sutartimi prisiimtas prievoles, taip pat, jog LKAB „Klaipėdos smeltė“ atliktas konstrukcijų svėrimas yra netikslus, todėl 2013 m. vasario 20 d. svėrimo aktas laikytinas teisingu. BUAB „Klaipėdos magma“ tinkamai įvykdė pagrindinę prievolę – pagaminti metalo konstrukcijas ir įvykdė prievolę perduoti prekę UAB „Amekus“. Sutartyje buvo numatyta, kad visi pardavėjo įsipareigojimai laikomi įvykdytais, pakrovus prekes į laivą pirkėjo nurodytame išsiuntimo uoste, kas ir buvo padaryta. Atsakovo administratorius tvirtino, jog UAB „Amekus“ pakartotinį svėrimą atliko po trijų mėnesių nuo prekių perdavimo. Perdavus prekes atsakovas BUAB „Klaipėdos magma“ neteko galimybės ir pareigos užtikrinti jų apsaugą. Kadangi UAB „Amekus“ savarankiškai nusprendė atlikti pakartotinį svėrimą Norvegijoje, todėl turi prisiimti kelionės išlaidas. Atsakovas taip pat akcentavo aplinkybę, jog pagal UAB „Amekus“ pareiškimą buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Buvo nustatyta, kad metalo konstrukcijų (prekės) svėrimas vyko sertifikuotomis svarstyklėmis, todėl nėra pagrindo abejoti jų parodymais, be to, svėrime dalyvavo ir UAB „Amekus“ atstovė.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 17 d. nutartimi UAB „Amekus“ prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo atmetė.

8Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ginčijamas metalo konstrukcijų svėrimas buvo atliktas valstybinės metrologijos tarnybos patikrintomis svarstyklėmis. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad sutartyje buvo numatyta, jog gaminio masė bus nustatoma pakraunant metalo konstrukcijas į laivą ar baržą, o ne jas iškrovus kreditoriaus nurodytoje vietoje ir jas sveriant iškrovimo vietoje, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas už atliktą darbą atsakovui sumokėjo sutartyje numatytomis sąlygomis. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, jog Norvegijoje vėliau pasvertas krovinys svėrė mažiau, nei svėrė jį pakraunant, neleidžia daryti išvados, kad atsakovui buvo permokėta už krovinį.

9Teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad BUAB „Klaipėdos magma“ netinkamai įvykdė sutartimis prisiimtas prievoles, taip pat, jog LKAB „Klaipėdos smeltė“ atliktas svėrimas buvo netikslus ir todėl 2013 m. vasario 20 d. svėrimo aktas laikytinas neatitikusiu faktinės padėties. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog UAB „Amekus“ pakartotinį prekių svėrimą atliko po trijų mėnesių nuo prekių perdavimo, todėl, perdavus prekes, BUAB „Klaipėdos magma“ neteko galimybės ir pareigos užtikrinti jų apsaugą. Atmetus reikalavimą dėl permokos pripažinimo tvirtintina finansine pretenzija, teismas taip pat atmetė reikalavimą dėl papildomų išlaidų atliekant pakartotinį svėrimą.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „Amekus“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartį panaikinti ir patvirtinti UAB „Amekus“ 104 581,36 Lt finansinį reikalavimą UAB „Klaipėdos magma“ bankroto byloje bei priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą pareiškėjas grindžia šiais argumentais:

121. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

132. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas neįvardijo priežasties, lėmusios konstrukcijų svorio neatitikimą. Teismas neįpareigojo tokių duomenų pateikti. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas paaiškino galimas svėrimo rezultatų neatitikties priežastis. Teismas nenurodė, kodėl vadovaujasi tik pirminio svėrimo duomenimis.

143. Sveriant Norvegijoje, gautas tikrasis krovinio – doko vartų svoris. Tokią aplinkybę pagrindžia tai, jog šį svėrimą atliko patikimesnis ekspertas, turintis kapitono licenciją ir ilgametę patirtį, jog sveriant buvo naudojami trys prietaisai, parodę iš esmės vienodą rezultatą, jog vertinant realaus svorio ir brėžinyje nurodyto (prognozuoto) svorio santykį, šio svėrimo paklaida buvo mažesnė. Kilus įtarimui dėl krovinio svorio, atsakovas buvo kviečiamas dalyvauti svėrime, tačiau atsisakė.

154. Pirmosios instancijos teismas neidentifikavo tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių. Šalių santykiai turi tiek rangos, tiek pirkimo - pardavimo sutartims būdingų požymių, todėl kreditorius savo teises gali ginti ir CK šeštos knygos XXIII skyriuje numatytomis taisyklėmis. CK 6.653 straipsnio 1 dalies norma suteikia teisę ginčyti svėrimo rezultatus, CK 6.662 straipsnio 4 dalies norma – reikšti pretenzijas dėl kokybės.

16Atskirajame skunde pareiškėjas pareiškė prašymą paskirti teismo ekspertizę, jeigu būtų nustatyta, kad pateiktų duomenų nepakanka pripažinti faktui, jog ginčo konstrukcijos sveria 116 850 kg.

17Atsakovas BUAB „Klaipėdos magma“ su atskiruoju skundu nesutinka, prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai atliko byloje esančių įrodymų vertinimą. Pasak atsakovo, pareiškėjo pozicija dėl konstrukcijų svorio neatitikties grindžiama prielaidomis. Atsakovas nurodė, jog UAB „Amekus“ atstovė turėjo galimybę įsitikinti svėrimo duomenų teisingumu, o bylos duomenys patvirtina, jog svėrimas buvo atliktas sertifikuota įranga. Be to, svėrimas atliktas sutartyje nustatyta tvarka. Pareiškėjo atstovė, dalyvavusi svėrime, galėjo nesutikti su svėrimo rezultatais, jo eiga, tačiau šios galimybės nerealizavo. Priešingai, ji patvirtino sutikimą su svėrimo duomenimis. Atsakovas nurodė, jog atskirojo skundo argumentas, esą teismas privalėjo paskirti ekspertizę arba pasiūlyti ieškovui pateikti tokį prašymą, prieštarauja šalių rungimosi principui. Prašymas paskirti ekspertizę apeliacinės instancijos teisme, atsakovo nuomone, prieštarautų draudimui teikti naujus įrodymus, užvilkintų bylos nagrinėjimą. Be to, nagrinėjamu atveju aktualus yra konstrukcijos svoris jos perdavimo metu. Atsakovo vertinimu, ekspertizei atlikti nepakanka medžiagos. Atsiliepime taip pat nurodoma, jog atsakovas tinkamai įvykdė sutarties nuostatas, o pareiškėjo nurodytas svėrimas buvo atliktas tik po trijų mėnesių ir ne pagal sutarties nuostatas. Po perdavimo atsakovas negalėjo užtikrinti ginčo objekto apsaugos. Atsakovas kritiškai vertino apelianto pateiktus svėrimo duomenis. Pasak atsakovo, apelianto nurodytos materialinės teisės normos, reguliuojančios rangos bei pirkimo - pardavimo santykius, nepagrindžia jo pozicijos. Atsakovo vertinimu, krovinio svoris negali būti laikomas paslėptu trūkumu.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo UAB „Amekus“ (kreditoriaus) prašymas patvirtinti jo finansinį reikalavimą BUAB „Klaipėdos magma“ bankroto byloje teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai).

20Bankroto proceso vienas iš pagrindinių tikslų – iš bankrutavusios įmonės turto patenkinti visiškai ar kiek įmanomą didesnę dalį įrodymais pagrįstų bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimų (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 10 punktas, 21 straipsnio 1 dalis, 26 straipsnis, 34-35 straipsniai). Iš pradžių kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės administratorius, kuriam įstatymo leidėjas įtvirtino pareigą teismui teikti tvirtinti kaip neginčijamus tik tokius reikalavimus, kurie atitinka įmonės apskaitos dokumentus (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punktas). Nepriklausomai nuo to, kokia yra teismui pateikiama administratoriaus pozicija dėl tvirtintinų kreditorinių reikalavimų sąrašo, kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumą dar kartą tikrina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-188/2011). Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima prieiti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-369/2009). Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes. Tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 2 dalis, ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalis, 10 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-188/2011). Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178, 182 straipsniai).

21Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog UAB „Amekus“ ir UAB „Klaipėdos magma“ 2012 m. lapkričio 5 d. sudarė Metalo konstrukcijų gamybos sutartį Nr. 20121105 (b. l. 8-13), kurios pagrindu UAB „Klaipėdos magma“ įsipareigojo pagaminti ir perduoti UAB „Amekus“ metalo konstrukcijas – doko vartus. Šalys sutartimi aptarė preliminarias darbų apimtis – 121 263 kg svorio konstrukcijų gamyba. Sutarties 10 punktu susitarta dėl darbų kainos – 5,87 Lt už pagamintų konstrukcijų kilogramą. Šiuo punktu šalys taip pat susitarė, jog gaminio masė bus tikslinama svorio patikrinimo metu pakraunant doko durų konstrukcijas į laivą ar baržą. Bylos duomenys patvirtina, jog sutartyje nustatyta tvarka atsakovas metalo konstrukcijas – doko vartus pagamino ir 2013 m. vasario 20 d., LKAB „Klaipėdos smeltė“ atlikus konstrukcijų svėrimą, perdavė apeliantui. Atlikus svėrimą buvo užfiksuota konstrukcijos masė – 134 390 kg. Svėrimo dokumentuose pasirašė Talmanė – krovinio koordinatorė E. Z., apelianto atstovė I. K., nepriklausomas skaičiuotojas (vardas ir pavardė neįskaitomi) (b. l. 14-15). Apeliantas, priėmęs iš atsakovo metalo konstrukcijas, jas išgabeno į Norvegiją, ten sandėliavo ir vėliau (praėjus daugiau kaip 3 mėnesiams) – 2013 m. gegužės 28 d. atliko metalo konstrukcijos kontrolinį svėrimą, kurio metu nustatyta, jog konstrukcijų masė yra 116 850 kg, t. y. 17 540 kg mažesnė nei nurodyta LKAB „Klaipėdos smeltė“ svėrimo akte (b. l. 48-68). Apelianto pareikšto finansinio reikalavimo sumą sudaro permoka už atsakovo pagamintą metalo konstrukciją bei papildomos išlaidos, susijusius su kontroliniu konstrukcijos svėrimu.

22Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjas už atsakovo paslaugas sumokėjo sutartyje numatytomis sąlygomis, o ta aplinkybė, jog vėliau atlikus kontrolinį svėrimą konstrukcijos masė buvo mažesnė, neleidžia daryti išvados, kad atsakovui buvo permokėta už krovinį. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskirajame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Apelianto teigimu, jis pateikė daugiau ir svaresnių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog reali konstrukcijų masė buvo mažesnė nei atsakovo nurodyta. Jei pirmosios instancijos teismui šių įrodymų nepakako, jis turėjo pasiūlyti pateikti prašymą dėl ekspertizės skyrimo. Teisėjų kolegija šiuos atskirojo skundo argumentus laiko nepagrįstais.

23Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Kaip minėta, apeliantas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi grindė teisės normų, reguliuojančių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procesus, pažeidimu.

24Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, atskirojo skundo argumentus, išanalizavusi faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, esą jam buvo perduotas faktiškai mažesnės masės metalo konstrukcijos gaminys nei užfiksuota svėrimo dokumentuose, padarė įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą: 2013 m. vasario 20 d. svėrimo duomenis, 2013 m. gegužės 28 d. svėrimo duomenis (medžiagą), šalių paaiškinimus, ikiteisminio tyrimo medžiagą bei ikiteisminio tyrimo institucijų ir teismų dėl tirtų faktų priimtus procesinius sprendimus. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl šių įrodymų tinkamumo, įrodomosios reikšmės bei jais patvirtinamų aplinkybių. Įvertinęs byloje surinktus faktinius duomenis, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas neįrodė, jog atsakovas netinkamai įvykdė sutartį, o svėrimo dokumentuose užfiksuota ginčo konstrukcijų masė jų perdavimo metu neatitiko faktinės padėties. Tokia teisinė išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis bei padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių.

25Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Kolegijos vertinimu, apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitokios faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Minėta, jog įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Todėl nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apelianto nurodytais įrodymais, bet ir visa kita bylos medžiaga. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino visus byloje esančius įrodomuosius duomenis. Skundžiamoje nutartyje argumentuotai išdėstytos priežastys, dėl kurių vienais įrodymais (pvz., 2013 m. vasario 20 d. svėrimo duomenimis) pirmosios instancijos teismas vadovaujasi, o kitais (pvz., 2013 m. gegužės 28 d. svėrimo duomenimis) nesiremia. Nėra pagrindo pritarti atskirojo skundo argumentui, jog apelianto pirmosios instancijos teisme pateikti įrodymai, vertinant juos įrodomosios galios, kokybės ar kiekybės kriterijais, yra pranašesni ar patikimesni. Kolegija pažymi, jog pagal galiojantį teisinį reguliavimą jokie įrodymai neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus kodekse numatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis). Apelianto nurodytos aplinkybės, kuriomis akcentuojamas jo pateiktų įrodymų pranašumas, neleidžia jiems suteikti aukštesnės įrodomosios galios. Atskirajame skunde išdėstytos abejonės dėl 2013 m. vasario 20 d. svėrimo duomenų atitikties tikrovei priežasčių (pvz., galimo falsifikavimo, netinkamo svėrimo procedūros atlikimo, atsakovo ir ginčo svėrimą atlikusio subjekto sąsajumo, svėrimą atlikusio subjekto turtinio suinteresuotumo svėrimo duomenų iškraipymu) grindžiamos išimtinai tik deklaratyvaus pobūdžio prielaidomis, kurių nepagrindžia objektyvūs faktiniai duomenys. Nurodytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas pareiškėjo apskųstą procesinį sprendimą, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).

26Kaip minėta, apeliantas ir atsakovas 2012 m. lapkričio 5 d. metalo konstrukcijų gamybos sutartimi susitarė dėl preliminarių darbų apimčių – pagaminti metalo konstrukcijas (doko vartus) pagal apelianto pateiktus brėžinius, nustatant preliminarią konstrukcijų masę – 121 263 kg ir 861 259,49 Lt darbų kainą. Taigi, kaip matyti iš sutarties nuostatų, tiek dėl konstrukcijos masės, tiek dėl kainos buvo aptarti preliminarūs – orientaciniai duomenys. Šių duomenų kitimo galimybė konstrukcijų gamybos procese buvo numatyta sutartimi, numatant konkretų galutinės kainos nustatymo (apskaičiavimo) kriterijų – 5,87 Lt už kilogramą pagamintų konstrukcijų. Sutarties 10 punkte numatyta, jog gaminio masė bus tikslinama svorio patikrinimo metu pakraunant doko vartų konstrukcijas į laivą arba baržą. Ši sutarties nuostata, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti išvadą, jog šalys susitarė dėl konstrukcijos masės nustatymo būdo – svėrimo, kurio pagrindu bus apskaičiuojama darbų kaina, atlikto konstrukcijų pakrovimo metu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo aplinkybę, jog tinkamam sutarties įvykdymui konstatuoti teisiškai reikšmingi yra svėrimo duomenys, užfiksuoti konstrukcijų pakrovimo išsiuntimui metu – 2013 m. vasario 20 d., o ne jų iškrovimo, perdavimo trečiajam asmeniui ar montavimo metu. Sutarties sąlygų aspektu aktualus svėrimas buvo atliktas LKAB „Klaipėdos smeltė“ Valstybinės metrologijos tarnybos patvirtinta įranga, dalyvaujant šioje procedūroje ir apelianto atstovei, o svėrimo duomenys (rezultatai) užfiksuoti įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytuose rašytiniuose įrodymuose (svėrimo dokumentuose). Apelianto atstovė, dalyvavusi konstrukcijų svorio nustatymo procedūroje, pastabų dėl jos (procedūros) skaidrumo ir objektyvumo nepareiškė. Apeliantui nebuvo kliūčių pareikšti nesutikimą su šio svėrimo rezultatais, nedelsiant reikalauti procedūros pakartojimo arba atsisakyti priimti darbus (rezultatą). Pažymėtina ir tai, jog sutartis suteikė teisę apeliantui kontroliuoti visą gamybos procesą – atlikti patikrinimus ir bandymus iki gaminio pakrovimo, siekiant įsitikinti tinkama vykdomo užsakymo eiga ir kokybe (sutarties 5 punktas). Abejones dėl 2013 m. vasario 20 d. svėrimo duomenų (pvz., galimo duomenų klastojimo) paneigia ir ikiteisminio tyrimo medžiaga. Kita vertus, atskirajame skunde deklaruojamos aplinkybės dėl 2013 m. vasario 20 d. svėrimo galimo duomenų netikslumo fakto ir priežasčių (pvz., kad svėrimas atliktas automašinų svėrimo įranga, ar kad apskaičiuojant rezultatus galėjo būti neatimta svėrimo įrangos ar automašinų masė) svėrime dalyvavusiai apelianto atstovei neabejotinai turėjo būti žinomos ir suprantamos bei dėl jų galėjo būti nedelsiant reiškiamos pastabos. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas nepaneigė 2013 m. vasario 20 d. svėrimo duomenų tikslumo, todėl nėra pagrindo išvadai, jog vykdant 2012 m. lapkričio 5 d. sutartį, atsirado kainos už prekę permoka.

27Kaip minėta, apeliantas atskirajame skunde pareiškė prašymą – nustačius, jog nepakanka duomenų jo pozicijai pagrįsti, paskirti teismo ekspertizę, pavedant Lietuvos teismo ekspertizės centrui atsakyti į apelianto suformuluotus klausimus (kodėl skiriasi doko vartų svoris, sveriant juos Klaipėdoje ir Norvegijoje, kuris svėrimo rezultatas yra tikslesnis). Teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti prašymą dėl ekspertizės skyrimo. Ankstesnėje šios nutarties dalyje vertindama šalių susitarimo sąlygas, teisėjų kolegija priėjo išvadą, jog šalys susitarė dėl konstrukcijų masės nustatymo būdo ir tvarkos – pasveriant konstrukciją jos pakrovimo metu. Kaip jau pažymėta, nebuvo nustatytas ginčui aktualaus svėrimo duomenų netikslumo faktas. Todėl kito svėrimo, atlikto sutartyje nenumatyta tvarka ir nenumatytu laiku, palyginamasis vertinimas šiuo atveju neturi teisinės reikšmės vertinant sutarties vykdymo tinkamumą. Kita vertus, apeliantas tokio prašymo (dėl ekspertizės) neteikė pirmosios instancijos teismui, todėl jo tenkinimas apeliacinės instancijos teisme reikštų CPK 314 straipsnyje įtvirtinto draudimo šios instancijos teisme teikti naujus įrodymus pažeidimą. Be to, sąlyginis prašymo formulavimo būdas (nusprendus, kad duomenų nepakanka), ekspertui užduotinų klausimų pobūdis sudaro papildomas prielaidas abejoti apelianto pageidaujamo ekspertinio tyrimo objektyvumu ir (ar) įrodomąja reikšme, ypač padarius išvadą, jog 2013 m. gegužės 28 d. fiksuoti svėrimo duomenys sprendžiant dėl sutarties vykdymo tinkamumo nėra teisiškai reikšmingi. Kolegija pažymi, jog esant nustatytoms aplinkybėms, pagrindžiančioms 2013 m. vasario 20 d. svėrimo eigą ir jo rezultatus, šioje byloje teismui nekyla specialiųjų žinių poreikis. Taip pat pritartina atsakovo pozicijai, jog pareiškėjo pageidaujamos ekspertizės atlikimą apsunkintų ta aplinkybė, jog apelianto žinioje nėra ginčo gaminių. Šiame kontekste teisėjų kolegija nepagrįstu laiko apelianto argumentą, jog pirmosios instancijos teismas turėjo paskirti ekspertizę savo nuožiūra ar pasiūlyti šalims pateikti tokio pobūdžio prašymą. Kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, akcentuodamas, jog pareiškėjas turėjo paneigti 2013 m. vasario 20 d. svėrimo rezultatus. Teisėjų kolegija sutinka, jog tokio pobūdžio byloje teismui tenka aktyvesnis vaidmuo, tačiau tai neturi iškreipti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

28Pasak apelianto, teismas ginčo santykiams turėjo taikyti pirkimo - pardavimo bei rangos teisinius santykius reguliuojančias teisės normas. Atskirajame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvykdė pareigą kvalifikuoti ginčo teisinius santykius. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka, kadangi jį laiko deklaratyviu. Skunde nenurodoma, kokią įtaką bylos procesinei baigčiai turėtų išsamus ginčo santykių kvalifikavimas ar atitinkamų materialinės teisės normų taikymas. Kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, sprendžia, jog 2012 m. lapkričio 5 d. sutarties pagrindu tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai neturi pirkimo - pardavimo sutartims būdingų požymių, todėl ginčo santykius vertina pagal rangos sutarčiai būdingus kriterijus. Pažymėtina, jog rangos sutartis sudaroma tikslu pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui (CK 6.645 straipsnio 1 dalis). Jeigu atliekamų darbų pobūdis ir vertė palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte yra nedideli, tai sutartis pripažįstama ne rangos, o pirkimo - pardavimo sutartimi (CK 6.645 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija, įvertusi aplinkybes, jog ginčo sutartimi atsakovas pagal apelianto užsakymą, jo pateiktus brėžinius ir specifikacijas pagamino sudėtingas metalo konstrukcijas, jog atsakovas įsipareigojo po darbų atlikimo grąžinti visus brėžinius, specifikaciją ir kitą techninę medžiagą apeliantui, jog sutartis draudė šią medžiagą kopijuoti, atskleisti trečiosioms šalims, prieina prie išvados, jog ginčo šalių santykiai neatitinka apelianto akcentuojamų CK 6.645 straipsnio 4 dalyje apibrėžtų kriterijų, todėl ginčo šalių santykių nevertina pirkėjo teisių apsaugos kontekste. CK 6.662 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypinus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypinai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia nuslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą nuo jų nustatymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, gaminio (rangos objekto) masė nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste negali būti priskiriama paslėptiems daikto trūkumams. Kaip konstatuota ankstesnėje šios nutarties dalyje, apelianto atstovė dalyvavo 2013 m. vasario 20 d. svėrimo procedūroje, todėl objekto masės duomenys, įvertinus ir tai, jog gaminio masė turėjo tiesioginę įtaką kainos apskaičiavimui, apeliantui tapo žinomi nedelsiant, tačiau savalaikės pastabos dėl deklaruojamo trūkumo nebuvo pareikštos. Teisėjų kolegija jau minėjo, jog atskirajame skunde išsakytos abejonės dėl 2013 m. vasario 20 d. svėrimo duomenų objektyvumo (pvz., netinkama svėrimo įranga, netinkama svėrimo eiga ar ryškus masės pokytis lyginant ją su mase, nurodyta gaminio brėžiniuose), pagal jų esmę apeliantui (jo atstovei, dalyvavusiai svėrime) turėjo būti suvokiamos nedelsiant, t. y. svėrimo metu. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantas neįrodė, kad atsakovas netinkamai vykdė 2012 m. lapkričio 5 d. sutartį bei perdavė netinkamos kokybės darbų rezultatą (CPK 178 straipsnis).

29Kiti atskirojo skundo argumentai nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

30Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs tvirtinti pareiškėjo finansinį reikalavimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ši nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

32Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartimi atsakovui UAB... 5. BUAB „Klaipėdos magma“ administratorius pateikė pirmosios instancijos... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 17 d. nutartimi UAB „Amekus“... 8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ginčijamas metalo konstrukcijų... 9. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „Amekus“ prašo Vilniaus apygardos... 12. 1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.... 13. 2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas... 14. 3. Sveriant Norvegijoje, gautas tikrasis krovinio – doko vartų svoris.... 15. 4. Pirmosios instancijos teismas neidentifikavo tarp šalių susiklosčiusių... 16. Atskirajame skunde pareiškėjas pareiškė prašymą paskirti teismo... 17. Atsakovas BUAB „Klaipėdos magma“ su atskiruoju skundu nesutinka, prašo... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 19. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo UAB... 20. Bankroto proceso vienas iš pagrindinių tikslų – iš bankrutavusios... 21. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog UAB „Amekus“ ir UAB... 22. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjas už... 23. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia... 24. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nutarties turinį,... 25. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip... 26. Kaip minėta, apeliantas ir atsakovas 2012 m. lapkričio 5 d. metalo... 27. Kaip minėta, apeliantas atskirajame skunde pareiškė prašymą –... 28. Pasak apelianto, teismas ginčo santykiams turėjo taikyti pirkimo - pardavimo... 29. Kiti atskirojo skundo argumentai nedaro įtakos skundžiamos nutarties... 30. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, sprendžia, kad... 31. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 32. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą....