Byla 1-55-309/2012
Dėl to S. U. buvo padaryta 500 litų turtinė žala, ir tokiu įžūliu elgesiu Ž. Ž. ir M. R. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko, teisėjų Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės, sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei, Ievai Rimdeikienei, dalyvaujant prokurorui Egidijui Jurgeliui, gynėjams advokatams Vidai Povilaitienei, Romaldui Briliui, Sauliui Alysui, nukentėjusiesiems L. B., R. K., nukentėjusiems J. P., S. U., A. P., jų atstovei advokatei Lionei Musteikienei,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, 9 klasių išsilavinimo, gyv. ( - ), neteistas,

3kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį.

4M. R., gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, pagrindinio išsilavinimo, gyv. ( - ), teistas: 1) 2007-10-05 pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 30 MGL (3900 Lt) bauda; 2) 2010-08-18 pagal BK 223 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant per 6 mėn. neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose; 3) 2011-10-13 pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 7 mėnesiams, teistumas neišnykęs,

5kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį.

6Ž. Ž., gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, nedirbantis, pagrindinio išsilavinimo, gyv. ( - ), teistas: 1) 1994-11-15 pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, 90 straipsnio 3 dalį, 105 straipsnio 8 punktą, 42 straipsnį (BK galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 8 metams; 2) 2003-10-02 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 181 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams, taikant BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 3) 2005-08-11 pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių; 4) 2008-03-27 pagal BK 300 straipsnio 2 dalį 40 parų areštu; 5) 2008-09-09 pagal BK 242 straipsnį 5 MGL (650 Lt) bauda; 6) 2011-03-25 pagal BK 245 straipsnį 6 MGL dydžio (780 Lt) bauda, teistumas neišnykęs,

7kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 7 punktą, 10 punktą, 286 straipsnį, 253 straipsnio 2 dalį, 245 straipsnį, 302 straipsnio 1dalį.

8Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

9Ž. Ž. neteisėtai disponavo fizinio asmens dokumentu, tai yra neturėdamas teisėto pagrindo, savo namuose, esančiuose ( - ), laikė fizinių asmenų dokumentus: Lietuvos Respublikos piliečio A. Ž. pasą Nr. ( - ), Lietuvos Respublikos piliečio R. B. pasą Nr. ( - ), Lietuvos Respublikos piliečio R. Ž. asmens tapatybės kortelę Nr. ( - ), Lietuvos Respublikos piliečio A. K. kelių transporto priemonių vairuotojo pasirengimo vežti pavojingus krovinius pagal ADR pažymėjimą Nr. ( - ), kol 2011 m. gegužės 1 d., 5 val. 20 min. kratos metu paėmė policijos pareigūnai.

10Be to Ž. Ž. neturėdamas leidimo, neteisėtai laikė ir nešiojo šaunamąjį ginklą - pistoletą bei didelį kiekį šaudmenų, t. y. nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, neturėdamas leidimo, savo namuose, esančiuose ( - ), įrengtose sporto patalpose ir po jų grindimis paslėptame aliumininiame bidone iki 2011 m. gegužės 1 d., neteisėtai laikė šaunamąjį ginklą – pistoletą „TT“, Nr. ( - ), pramoninės gamybos, graižtvinį, tinkamą šaudyti, 7,62 mm kalibro, pusiau automatinį, B kategorijos, skirtą šaudyti 7,62X25 mm kalibro TT šoviniais ir didelį kiekį – ne mažiau kaip 364 vnt. šaudmenų: 200 vnt. pramoninės gamybos, 9X18 mm kalibro, centrinio skėlimo, tinkamų šaudyti, „Makarov“ šovinių, kurie skirti įvairiems A, B kategorijų, graižtviniams šaunamiesiems ginklams; 137 vnt. imitacinių „Kalašnikov“ šovinių, pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, tinkamų šaudyti, 5,45X39 mm kalibro, kurie skirti įvairiems A, B kategorijų graižtviniams šautuvams; 6 vnt. šovinių, pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, tinkamų šaudyti, 5,56X45 mm kalibro, kurie skirti įvairiems A, B kategorijų graižtviniams šautuvams; 4 vnt. šovinių, pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, tinkamų šaudyti, 7,62X51 mm kalibro, skirtų įvairiems graižtviniams A, B kategorijų šautuvams; ne mažiau kaip 17 pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro, „TT“ (7,62X25 mm) šovinių, centrinio skėlimo, tinkamus šaudyti, skirtų įvairiems A, B kategorijų graižtviniams šaunamiesiems ginklams: pistoletams, pistoletams-kulkosvaidžiams. Po to, 2011 m. gegužės 1 d., apie 2 val., tęsdamas nusikalstamą veiką, Ž. Ž. iš paslėpto aliumininio bidono išsitraukęs pistoletą „TT“ Nr. ( - ) ir ne mažiau kaip 19 vnt. 7,62 mm kalibro, TT (7,62X25 mm) šovinių, nešiojosi šį pistoletą su šaudmenimis prie ( - ) esančio namo, ten ne mažiau kaip 10 šovinių Ž. Ž. iššovė pistoletu „TT“ Nr. ( - ), 1 šovinį ir pistoletą „TT“ Nr. ( - ) su jame esančiais 7 šoviniais numetė prie namo, esančio ( - ), , o 1 šovinį nešiojosi savo kelnių priekinėje kišenėje, kol 2011 m. gegužės 1 d. 4 val. 10 min. šis šovinys asmens kratos metu buvo rastas bei paimtas policijos pareigūnų.

11Be to Ž. Ž. 2011 m. gegužės 1 d. ( - ) mieste, ( - ) gatvėje ir savo namuose esančiuose ( - ), tiesiogiai bendraudamas su M. R. bei 2011 m. gegužės 1 d., nuo 23.00 val. nebūdamas savo namuose adresu: ( - ), nevykdė 2010 m. gruodžio 22 d. ( - ) miesto apylinkės teismo nutartimi šešių mėnesių laikotarpiui nuo 2010 m. gruodžio 22 d. iki 2011 m. birželio 22 d. pagal Lietuvos Respublikos Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą jam skirto įpareigojimo – nepalaikyti ryšio tiesiogiai, per kitus asmenis, techninėmis ar kitomis priemonėmis su M. R., a. k. ( - ) gyv. ( - ), bei įpareigojimo būti namuose nuo 23.00 val. iki 7.00 val.

12Be to, Ž. Ž. ir M. R., būdami apsvaigę nuo alkoholio ir psichotropinių medžiagų, veikdami bendrininkų grupėje, 2011 m. gegužės 1 d., apie 2 val., viešoje vietoje – prie namo, esančio ( - ), vadino necenzūriniais žodžiais S. U. ir A. P., M. R. smogus kumščiu A. P. vieną kartą į veidą, o S. U. smogus tiksliai nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas ir S. U. pargriuvus ant žemės, Ž. Ž. įrėmė S. U. į galvą pistoletą „TT“ Nr. ( - ) bei pistoletu smogė vieną kartą S. U. į galvą, o po to, S. U. ir A. P. parbėgus į savo namų, esančių ( - ), kiemą, Ž. Ž. ir M. R., tęsdami nusikalstamą veiką ir veikdami bendrininkų grupėje, vijosi S. U. ir A. P. iki namų kiemo, kur, siekdami įsibrauti į kiemą sugadino tvorą, padarydami S. U. 55 litų turtinę žalą, po to, M. R. smogė kumščiu, o Ž. Ž. pistoletu „TT“ Nr. ( - ) tiksliai nenustatytą kiekį, tačiau ne mažiau kaip keturis smūgius S. U. į veidą, galvą, taip S. U. padarydami nubrozdinimus kaktoje, nosies nugarėlėje ir kairiajame paakyje, viršutinio žandikaulio dantenose, muštinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje, kraujosruvos kairės akies vokuose, nosies nugarėlėje ir kairiame skruoste, t. y. padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą, o po to, S. U. ir A. P. pasislėpus savo namuose, esančiuose ( - ), M. R. šaudant tyrimo metu nenustatytu ginklu, užtaisytu guminėmis kulkomis, į namo sienas bei langus, Ž. Ž. pistoletu „TT“ Nr. ( - ) ne mažiau kaip 6 kartus šovė į namo sienas ir langus, tokiu būdu buvo išdaužtas lango stiklas, sugadintas lango rėmas, dėl to S. U. buvo padaryta 500 litų turtinė žala, ir tokiu įžūliu elgesiu Ž. Ž. ir M. R. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

13Be to, Ž. Ž. ir M. R. 2011 m. gegužės 1 d., apie 2.15 val., prie namo, esančio ( - ), būdami apsvaigę nuo alkoholio ir psichotropinių medžiagų, veikdami bendrininkų grupėje, nevykdė ( - ) apskrities VPK Mobiliojo būrio vyriausiojo patrulio R. K. ir patrulio L. B., atvykusių pagal J. P. pranešimą dėl neteisėtų Ž. Ž. ir M. R. veiksmų, reikalavimų nejudėti, vengdami sulaikymo, Ž. Ž. šaudė į policijos pareigūnus šaunamuoju ginklu – pistoletu „TT“ Nr. ( - ), paleisdamas į patrulį L. B. ir vyriausiąjį patrulį R. K., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį šūvių, bet ne mažiau kaip 4 šūvius, o M. R. šaudė į policijos pareigūnus tyrimo metu tiksliai nenustatytu ginklu, užtaisytu šoviniais guminėmis kulkomis, paleisdamas į vyriausiąjį patrulį R. K. ir patrulį L. B. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį šūvių, bet ne mažiau kaip 6 šūvius, ir taip panaudodami fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojams.

14Be to, Ž. Ž. 2011 m. gegužės 1 d., apie 2.15 val., prie namo, esančio ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir nuo psichotropinių medžiagų, šaunamuoju ginklu – pistoletu „TT“ Nr. ( - ) – maždaug iš 15 metrų atstumo, šovė į ( - ) gatvės praėjime tarp 23 ir 24 namų stovinčius J. P. bei pagal J. P. iškvietimą atvykusius policijos pareigūnus – ( - ) apskrities VPK Mobiliojo būrio vyriausiąjį patrulį R. K. ir ( - ) apskrities VPK Mobiliojo būrio patrulį L. B., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 4 šūvius, iš kurių trys kulkos pataikė į J. P., ir taip J. P. jis padarė kiauryminę kairės krūtinės ląstos ertmės ir pilvaplėvės ertmės žaizdą su didžiosios taukinės ir gaubtinės žarnos pasaito sužalojimais bei kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, šautinę kairio skruosto žaizdą su kairio skruostikaulio lūžiu, šautinę žaizdą kairės speninės ataugos srityje, kairės ausies sraigtinio nervo potrauminiu pakenkimu, tuo J. P. dėl kiauryminės kairės krūtinės ląstos ertmės ir pilvaplėvės ertmės žaizdos su didžiosios taukinės ir gaubtinės žarnos pasaito sužalojimais bei kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje padarė sunkų sveikatos sutrikdymą kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu.

15A. A. kaltinamas tuo, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. R. ir Ž. Ž., 2011-05-01, apie 2 val., viešoje vietoje – prie S. U. ir A. P. namų, esančių ( - ), kartu su Ž. Ž. ir M. R., siekdamas įsibrauti į kiemą, sugadino tvorą, taip padarydami S. U. 55 litų turtinę žalą, po to jis su M. R. smogė kumščiu, o Ž. Ž. pistoletu „TT“ Nr. ( - ) tiksliai nenustatytą kiekį, tačiau ne mažiau kaip keturis smūgius S. U. į veidą, galvą, taip S. U. padarydami nubrozdinimus kaktoje, nosies nugarėlėje ir kairiajame paakyje, viršutinio žandikaulio dantenose, muštinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje, kraujosruvos kairės akies vokuose, nosies nugarėlėje ir kairiame skruoste, t. y. padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą, o po to, S. U. ir A. P. pasislėpus savo namuose, esančiuose ( - ), jis akmenimis mėtė į namo langus, M. R. šaudė tyrimo metu nenustatytu ginklu, užtaisytu guminėmis kulkomis, į namo sienas bei langus, Ž. Ž. pistoletu „TT“ Nr. ( - ) ne mažiau kaip 6 kartus šovė į namo sienas ir langus, ir tokiu būdu buvo išdaužtas lango stiklas, sugadintas lango rėmas, dėl to S. U. buvo padaryta 500 litų turtinė žala, ir tokiu įžūliu elgesiu jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

16Kaltinamasis Ž. Ž. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad pripažįsta kaltę dėl svetimų dokumentų laikymo, dėl ginklų su šoviniais laikymo, dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir pripažįsta dėl to, kad nukentėjusiajai J. P. buvo padaryta žala. Dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams kaltu nepripažįsta. Dėl pasikėsinimo nužudyti nepripažįsta. Jis policijos pareigūnų nematė ir jų negirdėjo. Jis į žmones netaikė, šūviai buvo paleisti, kad atvykę „banditai“ išgirstų šūvių garsą ir atbėgtų.

17Anksčiau buvo teistas už neteistą disponavimą asmenų dokumentais, ir visi šitie dokumentai pas jį namuose buvo likę iš anksčiau. Dokumentai buvo užkasti bidone, o kaip pas jį atsirado A. Ž. dokumentai, neprisimena. Jis tuos dokumentus buvo įmetęs į užkastą bidoną ir pamiršęs, kad tokie dokumentai yra. Kaip atsirado visi trys dokumentai: A. Ž. pasas, R. Ž. asmens tapatybės kortelė, A. K. transporto priemonių vairuotojo parengimo pažymėjimas, negali atsakyti, negali prisiminti. Dokumentai buvo seniai pas jį. Jis šitų dokumentų iš paminėtų asmenų neatiminėjo. Dokumentai buvo padėti ir pamiršti. Jis buvo teistas už dokumentų laikymą, ir kaltinime paminėti dokumentai nebuvo rasti. Dėl šios dalies savo kaltę pripažįsta.

18Jo atžvilgiu buvo taikytas organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas. Jam buvo paskirti įpareigojimai nesilankyti viešosiose vietose, nebendrauti su dideliu skaičiumi žmonių, tarp jų buvo ir kaltinamasis M. R.. M. R. yra jo draugas. Jie su kaltinamuoju M. R. kartu sportuodavo, bendraudavo, todėl jis neneigia bendravimo su kaltinamuoju M. R., nors tai daryti jam buvo uždrausta. Buvo likę trys ar du mėnesiai iki organizuoto nusikalstamumo užkardymo pabaigos.

19Jo draugas M. Š., kuris dabar jau yra miręs, buvo paprašęs pas jį pasidėti ginklą į bidoną, jį užkasė jo gyvenamajame name, sporto salėje. Jis žiūrėjo, ką užkasa. Tai buvo mokomieji dalykai. Žinojo, kad bidone buvo mokomieji šoviniai, kurie yra visai nepavojingi. Šaunamasis ginklas – pistoletas „TT“ buvo. Jis jo nebuvo niekada pasiėmęs. Jis nesinaudojo šitais daiktais. Kai kurių šovinių jis nežinojo. Žinojo, kad yra įrankis – ginklas. Neneigia šaudmenų kiekio, nes tai rasta ir to nepaneigsi.

202011 m. balandžio 30 dieną jis su M. R. gėrė alkoholinius gėrimus. Vakare užsuko pas A. A. ir pas jį dar gėrė degtinę. Jis žinojo, kad 23.00 val. turi būti namuose ir jie visi trys: jis, M. R. ir A. A. išvažiavo pas jį. Atvažiavę pas jį į namus užėjo į kitą pastatą, kadangi namuose buvo žmona su vaikais. Užėję į kitą pastatą dar gėrė alkoholį, o vėliau išėjo į lauką parūkyti. Pro šalį ėjo du asmenys, kurie kažką vilko. Pamatė, kad tie asmenys velka kabelius, jis jų paklausė, ar metalą vagia. Žengė žingsnį, ir jam buvo atsakyta, kad „dėjau ant tavęs“, tai sakė vyresnysis S. U. Kaltinamasis M. R. buvo netoli jo. Tuo metu jis S. U. neatpažino. Sutriko, ir S. U. kirviu puolė jį. Jam buvo padaryta ne tik kirstinė žaizda. Jis krito ant žemės, bandė permesti S. U., kad negautų kirviu. S. U. sudavė jam vieną kartą, jis jam sudavė atgal ir atšoko, tada S. U. jam davė antrą kartą, bet nepataikė. Tada S. U. pradėjo įvairiai mosikuoti kirviu. Jis spėjo tik galvą atmesti. Tuo metu viskas vyko greitai. Ginklu S. U. į galvą nesudavė. Jis šoko nuo žemės, bėgo iš kiemo, nubėgo prie sporto salės ir pakėlęs plytelę, išsitraukė ginklą. Jis pasiėmė ginklus ir bėgo paskui juos, žiūrėti, kas jie tokie. Jis nuo jų buvo atsilikęs apie 100 m. Kai jis bėgo, M. R. nematė, M. R. pamatė prie nukentėjusiųjų namų. Kur tuo metu, kai nubėgo prie nukentėjusiųjų namų, buvo kaltinamasis A. A., negali pasakyti. Jis neprisimena, ar A. A. buvo prie nukentėjusiųjų namų. A. A. paeiti negalėjo. Nubėgus iki jų namų, jo niekas neįsileido. Norėjo, kad jie išeitų, bet jie užsirakino duris. Jokių gąsdinimų nebuvo. Jis norėjo išsiaiškinti, dėl ko visa tai įvyko. Nebuvo perlipęs per tvorą. Nukentėjusieji juos pradėjo gąsdinti. Jis turėjo dujinį pistoletą ir šaunamąjį ginklą – pistoletą „TT“. Kaltinamajam M. R. ginklo nebuvo davęs. Iššovė į orą. Pirmą kartą šaudė iš dujinio pistoleto, o praėjus kuriam laikui, šaudė ir iš kovinio pistoleto. Į žmones nebuvo taikoma. Iš pistoleto buvo šaudoma į orą, pagąsdinti. Šaudant į orą, kulkos galėjo atsitrenkti į namo sieną, langus. Kiek paleido šūvių, būdamas prie J. P. namo, negali pasakyti. Kad įvykio vietoje būtų be jo šaudęs kitas asmuo, jis nematė. Jis nebuvo nutaikęs ginklo į J. P.. Jis jos nematė ir į ją nešovė. Šūviai buvo paleisti į orą. Kaip buvo sužalota J. P., nematė ir pasakyti negali.

21Kaltinamasis teigė, kad pradėjo smarkiai kraujuoti, matė kraujo klanus. Jie laukė, kad kažkas atvažiuos iš nusikalstamo pasaulio žmonių. Išgirdo šnarėjimą, bėgimą, jokių minčių apie policijos pareigūnus nebuvo. Išgirdo, kad kažkas juos vejasi, tuo metu buvo paleisti šūviai į orą ir pabėgta. Galvojo, kad atvažiavo banditai. Jis su M. R. atsiskyrė. Bėgdamas šaudė į orą. Jokių pareigūnų nebuvo. Policijos pareigūnų negirdėjo, jie nešaukė ir neprisistatė policijos pareigūnais. Policijos automobilių švyturėliai nebuvo įjungti. Buvo tamsu. Jis į pareigūnus nešaudė. Jį pareigūnai sulaikė prie namų. Jis pats atbėgo prie policijos pareigūnų. Jis pamatė, kad pas jį kieme buvo policijos pareigūnai. Jį policijos pareigūnai apgulė, jis krito ant žemės. Jam tuo metu buvo silpna, buvo praradęs daug kraujo ir atsibudo kitą dieną ligoninėje.

22Ž. Ž. parodė, kad nukentėjusiuosius S. U., A. P. ir J. P. pažįsta, ir jie meluoja, kad jo nepažįsta. Viskas buvo prieš mėnesį ar du. Tame pačiame name gyvena jo uošvienė G. G. su savo sugyventiniu. Nukentėjusieji gyvena kitame namo gale. Jie turėjo naminės degtinės „tašką“. Tas „taškas“ iki šiol veikia. Ž. Ž. uošvienė iš jų ima naminę degtinę. Apie juos rajone buvo girdima ir žinoma. Pas juos lankydavosi pareigūnas, kuriam buvo iškelta byla padarius nusikaltimą. Tarp kaltinamojo ir nukentėjusiųjų S. U., A. P. ir J. P. kildavo konfliktinės situacijos.

23Kaltinamasis A. A. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad su kaltinamaisiais M. R. ir Ž. Ž. yra draugai. 2011 m. balandžio pabaigoje, tikslios datos neprisimena, savo kieme šventė su kitais draugais. Apie 22.00 val. pas jį atvažiavo kaltinamieji Ž. Ž. ir M. R.. Truputį pabuvo ir visi išvažiavo pas Ž. Ž., nes jam buvo paskirta kardomoji priemonė nuo 23.00 val. būti namuose. Jis, kadangi jau visą dieną gėrė su kitais draugais, išgėrė 3–4 taureles ir nuėjo pas Ž. Ž. miegoti. Jį apie 4.00 val. pažadino policijos pareigūnai. Jie jam uždėjo antrankius, padarė kratą ir paleido. Ž. Ž. žmona jam iškvietė taksi ir jis išvažiavo. Po valandos jam paskambino ir pasakė, kad reikia jį apklausti. Jį policijoje laikė apie dvi valandas, paskui nutarė uždaryti 2 paroms. Po to paleido, pasirašė rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Prieš pusantros savaitės buvo pasitempęs kojos raiščius, todėl labai sunkiai vaikščiojo, ir nesupranta kaip jis galėjo du žmones primušti, plytas mėtyti į langus. Nukentėjusių parodymų nei patvirtinti, nei paneigti negali. Jis visą dieną gėrė, ant kojų nebepastovėjo. Neprisimena, kad būtų stabdęs M. R. ir sakęs: „Kam tuos vyrus muši“.

24 Kaltinamasis M. R. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis žinojo, jog Ž. Ž. yra įpareigojimas nebendrauti su juo. Ž. Ž. irgi žinojo, bet jie bendravo. 2011 m. balandžio 30 d. jis su kaltinamuoju Ž. Ž. nuvažiavo pas kaltinamąjį A. A., po to grįžo pas Ž. Ž., kur visi trys toliau girtavo. Jis tris dienas gėrė alkoholį įvairiose vietose. Dieną prieš tai Ž. Ž. namuose, sporto salėje, iš Ž. Ž. duoto ginklo šaudė į stalo teniso lentą. Šaudė guminėmis kulkomis. Lentoje likdavo žymė nuo guminių kulkų. A. A. su jais neilgai buvo kartu, nes buvo labai girtas ir nuėjo miegoti. Jis su Ž. Ž. išėjo parūkyti. Jau buvo tamsu. Jie pamatė, kad pro Ž. Ž. namus varydami dviratį praėjo nukentėjusieji S. U. su A. P.. Ž. Ž. pasakė: “Ką, kabelius „p.....“, ir kilo kivirčas. Vyresnis nukentėjusysis išsitraukė kirvį ir smeigė Ž. Ž. į krūtinę ir Ž. Ž. parklupo. Jis bėgo ginti Ž. Ž.. Tuo momentu jis bėgo link S. U., o šis puolė kirviu patį kaltinamąjį, ir todėl jis pabėgo. Jis nežino, ar buvo kontaktas su A. P.. Gal ir pastūmė A. P.. Jam buvo didelis šokas. Jis nubėgo už namo. Kai grįžo atgal, jų nebebuvo. Nuėjo link nukentėjusiųjų namų ir sutiko Ž. Ž.. Prie vartelių buvo vyresnis žmogus. Jie su juo labai trumpai kalbėjosi. Jis stovėjo už vartelių, kieme, jie – gatvėje. Jie vartelių nelaužė. S. U. jiems sakė, kad „atvažiuos, jus išdaužys, užmuš“. S. U. įėjo į namą, o jie nuėjo nuo jo namų.

25Jis neigia, kad prie ( - ) sudavė nukentėjusiesiems smūgius ir šaudė nenustatytu ginklu, guminėmis kulkomis, į namo sienas ir langus. Jis neturėjo galimybės mušti, nes jį puolė su kirviu. Vartelių niekas nelaužė, jie jau buvo sulūžę. Tvora buvo neaukšta. Kai nuėjo pro praėjimą ir įsisuko į gatvę, jis apžiūrėjo Ž. Ž. žaizdą, ji buvo didelė, bėgo kraujas. Paskui kažką išgirdo ir išlindo pasižiūrėti. Išgirdo šūvius ir pabėgo. Šaudymas truko akimirką. Jis nieko nenusimano apie šaudymą, todėl negali atskirti, ar šaudoma buvo koviniais šoviniais, ar ne. Jis nematė, kad Ž. Ž. rankose turėtų ginklą. Jis prie Ž. Ž. namų šoko į krūmus. Pamatė šviesas, kažką vaikštant su prožektoriais. Jį pareigūnas su šuniu rado, surakino rankas. Jis nesipriešino, gulėjo ant pilvo, nes bijojo šuns, kad neįkąstų. Jis gulėjo ir jam į nugarą trenkė elektrošoku. Jis nematė policijos autobusiuko prie nukentėjusiųjų namų ir policijos pareigūnų prie jo. Jis nešaudė guminėmis kulkomis į pareigūnus, negirdėjo žodžių: „Stokit, policija“. Jis nukentėjusiuosius pirmą kartą matė. Nesutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu.

26Nukentėjusysis S. U. teismo posėdžio metu parodė, kad 2011 m. balandžio 30 d. su A. P. buvo žvejyboje. Namo ėjo apie 23.00 val. Žvejybos įrankius paliko prie tvenkinio, nes ryte žadėjo eiti žvejoti. Jis nėra visiškai sveikas, todėl jam sunku žvejybos įrankius nešti. A. P. varėsi dviratį, ant dviračio nieko nevežė. Jie ėjo gatve, praėjo pro Ž. Ž. namus, kur buvo girdėti, kad vyksta balius. Priėjus aikštelę mašinoms apsisukti, išgirdo: „Stokit, „py...i“, kur einat?“ jį pasivijo M. R., griebė už nugaros ir ėmė spardyti. Jie su A. P. atšoko, paklausė, ko nori ir ką jie blogo padarė. Tuo momentu pribėgo Ž. Ž., išsitraukė ginklą, įrėmė jam į galvą ir sako: „Ar tu žinai „Py....e, kas aš toks esu ? Ko čia vaikštai ?“ Jis jam pasakė, kad nieko blogo nepadarė. Tada M. R. priėjo prie A. P. ir trenkė į žandikaulį, o Ž. Ž. ginklu trenkė jam per galvą, per dantis. Nematė, kad Ž. Ž. būtų naudojęs smurtą prieš A. P.. Jie pradėjo bėgti namo. Įbėgus į kiemą, pagalvojo, kad reikia kažką pasiimti į rankas, nes jie vijosi. Jis pabeldė į langą, žmona J. P. atidarė duris. Verandoje turėjo kirvuką, tai pasiėmė jį, žmonai J. P. pasakė, kad juos užpuolė. Dar pasiėmė nedidelį peiliuką. Kirvuką ir peiliuką pasiėmė, nes pagalvojo, kad užpuolikai gal išsigąs ir nebenorės to konflikto, nusiramins. Jis negali pasakyti, ar juos panaudojo, gal per grumtynes ir sužalojo. Išbėgo į kiemą ir klausė jų, ką blogo padarė, prašė, kad nusiramintų, baigtų. Jie pasakė: „Tu mirsi, „py...i“, tu visą gyvenimą mokėsi“. Jie vėl visi puolė ant jo, jam buvo suduoti smūgiai rankomis ir kojomis. Jis negali pasakyti, kiek buvo smūgių, nes jų buvo daug. Jie visi trys jį užpuolė. Prie vartelių ir A. A. sudavė kokį smūgį. Gerai, kad A. P. buvo šalia, nes jie būtų jį užspardę, uždaužę, kadangi jis neturi sveikatos. Jų buvo trys. A. A. prisijungė, kai jau buvo prie savo namo. Jis muštynių metu galėjo Ž. Ž. įbrėžti ar kirvuku suduoti, bet tiksliai negali pasakyti. Peilis buvo kruvinas nuo jo rankų, nes rankomis dengėsi galvą ir jo rankos buvo kruvinos, sudaužytos ginklu. Nematė, į ką šaudymo metu Ž. Ž. buvo nukreipęs ginklą, nes jie visi buvo užsirakinę kambaryje. Kai buvo šaudoma, dukra pasislėpė spintoje, J. P. atsigulė ant grindų, vaikams liepė stoti prie sienos, kad per langą netyčia neperšautų, o jis atsistojo prie durų staktos. Prie namų A. P. taip pat buvo suduoti smūgiai, tik negali konkrečiai pasakyti, kas sudavė, nes smūgių daug, rankos lakstė. Buvo išlindęs kaimynas pažiūrėti, bet, matyt, pamatęs Ž. Ž. ir M. R., pasitraukė. J. P. išbėgo ir papurškė dujų Ž. Ž.. Muštynių metu jie pametė ginklą ir pasakė, kad atiduotų ginklą, nes bus dar blogiau. Ginklas mėtėsi prie vartelių. Jis buvo blizgantis, nikeliuotas. Jam atrodo, kad tas ginklas buvo ne kovinis. A. P. pasakė, kur ginklas. Ž. Ž. pasiėmė ginklą ir nuėjo. Nematė pas M. R. rankoje pistoleto. Kai šaudė, šaukė: „Išžudysime“. Nematė, kas mėtė į langus akmenis, nes buvo verandoje. Po kelių minučių jie vėl sugrįžo. Varteliai buvo užrakinti. J. P. iškvietė policiją. Sulaukė policijos pareigūnų, J. P. su A. P. atrakino vartelius. Jis buvo verandoje, degė šviesa. Pareigūnai apžiūrėjo ir per raciją pranešė, kad tikrai buvo užpuolimas, kad reikia pastiprinimo. Jam buvo silpna, todėl verandoje atsisėdo ant kėdės. Paskui jis priėjo prie durų, o J. P. su pareigūnais nuėjo prie vartelių, ir tada S. U. išgirdo labai daug šūvių iš karto.

27Po incidento kieme buvo daug gilzių. Šūvių žymių buvo ant sienos, prie lango. Lange buvo dvi kulkų žymės, ant sienos – 1–2 žymės. Lange skylės buvo šalia palangės, nuo žemės maždaug metro atstumu, sienoje taip pat skylės buvo maždaug metro atstumu nuo žemės. Dar matėsi, kad gumine kulka buvo šauta į langą, nes matėsi smūgio taškai.

28Varteliai buvo sulenkti iki žemės, buvo nepataisomi, reikėjo pirkti naujas medžiagas, todėl turtinė žala 55 Lt. Langas buvo išmuštas, sugadintas rėmas, dėl to jam buvo padaryta 500 Lt žala.

29Prašo priteisti 15 000 Lt neturtinės žalos, nes patyrė stresą, tai atsiliepė jo ligai. Jis labai išgyveno, tas įvykis padarė didelę žalą jų šeimai. Jis yra ligonis, nustatytas 50% nedarbingumas, dar laukia operacijos. Gali būti, kad ligos susijusios su tuo užpuolimu.

30Nukentėjusysis A. P. teismo posėdžio metu parodė, kad 2011 m. balandžio 30 d, apie 23.00 val., su patėviu S. U. ėjo iš žvejybos. Jie ėjo ( - ) gatve. Prie ( - ) namo buvo girti Ž. Ž. ir M. R., kurie jiems šaukė, keikėsi. Jie nekreipė dėmesio ir ėjo toliau. Jis varėsi dviratį, ant jo nieko nevežė. Paskui Ž. Ž. ir M. R. juos pasivijo. Kad tai buvo jie, atpažino iš rūbų, nes vienas buvo apsivilkęs baltu megztiniu, kitas tamsiu. Jie užpuolė patėvį S. U.. Jis matė, kad abu trenkė patėviui, ir jis puolė ginti. S. U. nebuvo nugriuvęs ant žemės. A. P. stūmė juos šalin, ir M. R. jam trenkė kumščiu į žandikaulį du kartus. Paskui kaltinamieji paėjo į šoną, ir jis su S. U. nuėjo namo. Jis dviratį paliko. Paskui grįžo pasiimti dviračio. Ž. Ž. ir M. R. atsekė jį iki namų. Jie pradėjo gąsdinti, bandė lipti per tvorą, jis stūmė juos. Ž. Ž. ir M. R. puolė mušti S. U., jis puolė jį ginti. Vyko grumtynės. Jam kliuvo iš alkūnės. A. A. buvo, nes jie buvo trise. A. A. porą kartų trenkė S. U. į dantis. Vienas iš jų pametė ginklą ir jo ieškojo, o jis su S. U. nuėjo namo. Paskui jis pamatė ginklą ir pasakė jiems. Kaltinamieji pasiėmė ginklą ir nuėjo. Po kiek laiko kaltinamieji grįžo ir pradėjo šaudyti, gąsdinti, kad išžudys, keiktis. Jis nematė, kuris šaudė, buvo viduje, S. U. valėsi kraują, o jis stovėjo koridoriuje. Paskui kaltinamieji pradėjo veržtis į kiemą. Jis nematė, kas mėtė į langą akmenis, tik girdėjo, nes langas išdužo.

31Jie visi buvo namuose. Kai atvažiavo policininkai, J. P. išėjo į kiemą pasikalbėti su jais, tada ir jis išėjo. Kaltinamieji Ž. Ž. ir M. R. atėjo nuo savo namų pusės ir pradėjo šaudyti. Jie pamatė policininkus, šaukė: „Mentai“ ir šaudė. Jam kliuvo į sėdmenis. Jis su S. U. įtempė J. P. į namą, iškvietė greitąją pagalbą. Jis iš garso suprato, kad šaudė iš dviejų ginklų, vienas garsas buvo duslesnis, kitas – kitoks. Pas Ž. Ž. matė ginklą, nes blizgėjo, o pas M. R. nematė, nes toje vietoje, kur jie stovėjo, buvo tamsu. Negali tiksliai pasakyti, į ką Ž. Ž. buvo nukreipęs pistoletą, bet į jų pusę. Nematė, kad būtų nukreipęs ginklą į viršų ar į žemę.

32Prašo priteisti 7 000 Lt neturtinės žalos dėl patirto streso.

33Nukentėjusioji J. P. teismo posėdžio metu parodė, kad sugyventinis S. U. ir sūnus A. P. vakare išėjo į žvejybą. Ji apie 21.00 val. su vaikais nuėjo miegoti. Apie 1.00 val. išgirdo triukšmą. Prie kiemo vartelių vyko muštynės, S. U. buvo suklupęs. Jį mušė trys vyriškiai, kurie jai buvo nematyti. S. U. atsistojo, prašė baigti, ramintis. Visi trys vyrai naudojo smurtą prieš S. U.. Jie spardė ir mušė kumščiais. Mažiausia gal mušė A. A.. Jis tempdavo juos į šalį. M. R. tai dingdavo, tai vėl atsirasdavo. Vyriškiai necenzūriniais žodžiais plūdosi, sakė: „Užmušim“. Ji pasiėmė dujų balionėlį ir išbėgo į lauką. Matė, kad prieš A. P. buvo naudotas smurtas. Jis bandė nuo S. U. atitraukti kažkurį. Jai atrodo, kad smurtą prieš A. P. naudojo Ž. Ž.. Ji jam į akis dujų papurškė. Nematė, kokie sužalojimai padaryti A. P., nes visi lakstė, slėpėsi. Matė, kad Ž. Ž. pametė ginklą ir išgirdo žodžius: „Kur mano ginklas“. S. U. parodė jam, kur yra ginklas, ir Ž. Ž. jį pasikėlė. A. A. pasakė: „Ž., pasitrauk nuo tų žmonių, tegul tie žmonės eina namo“. Kai Ž. Ž. pametė prie vartelių ginklą, matė sidabro spalvos ginklą. Jis pasikėlė jį. Po to visi trys kaltinamieji paėjo už namo, keikėsi, paskui dingo. S. U. buvo perskelta galva, bėgo kraujas. Paskui visi trys – Ž. Ž., M. R., A. A. – sugrįžo ir pradėjo šaudyti į virtuvės langą. Matė, kaip A. A. mėtė akmenis į langus. Nebuvo nustatyta, ar nuo akmens, ar nuo kulkos išbyrėjo langas. Verandoje taip pat degė šviesa. Jie šaudė ten, kur degė šviesa, todėl šviesą užgesino. Ginklai buvo du, šūvio garsai skirtingi. Vieno ginklo šūviai buvo dažnesni, o kito – kaip patranka, net ugnį matė. Šaudė du kaltinamieji, bet negali pasakyti, kas kokiu ginklu šaudė. Atsikėlė dukra ir sūnus. Radusi telefoną, paskambino policijai ir pasakė, kad šaudo į langus. Langai buvo praviri, priėjusi prie lango šaukė tiems vyrams, kad baigtų, kad namuose yra mažamečiai vaikai. Jie truputį pasitraukė ir vėl grįžo. Paskui jiems pasibaigė šoviniai, tai pradėjo lipti per tvorą. Ji pakartotinai kvietė policiją, gulėdama ant grindų sakė, kad greičiau atvyktų. 6 metukų dukra pasislėpė spintoje. Jie apmėtė akmenimis, apdaužė langus ir pasišalino. Ji suprato, kad jie sugrįš. Per langą pamatė, kad atvažiuoja policijos ekipažas. Atėjo du policininkai. Jie apžiūrėjo ir per raciją pranešė, kad tikrai yra šaudyta, yra gilzių, ir liepė jai su vaikais eiti į vidų. Ji policininkams pasakė, kad vieno iš vyriškių vardas yra Ž.. Policininkai pasakė, kad jis žinomas, ir iškvietė pastiprinimą. Tuo metu iš už namo išbėgo šaudydami Ž. Ž. ir M. R.. Kažkuris, atrodo, M. R., pasakė: „O, mentai“. Kai atvyko pareigūnai, šaudymo metu buvo sakoma: „O, mentai“, tačiau policijos darbuotojams nebuvo grasinama, buvo paleista apie 10 šūvių. Ji nematė, į ką konkrečiai Ž. Ž. buvo nusitaikęs, nes jie trise stovėjo: ji su dviem policininkais ir tolėliau vaikas. Ž. Ž. buvo nusitaikęs į juos, šaudė į juos. Policininkai išsitraukė ginklus. Ji norėjo bėgti į vidų, bet jai pataikė į galvą ir pilvą, ir ji pargriuvo. Ji šaukėsi pagalbos, šliaužė namo. S. U. išbėgo ir su A. P., įtempė į vidų ir iškvietė greitąją. Kulkos skraidė, švilpė. Ji sąmonės nebuvo praradusi, girdėjo sirenas.

34Prašo priteisti 999,82 Lt turtinės žalos atlyginimo iš Ž. Ž. už vaistus ir 400 000 Lt neturtinę žalą. Dabar tvarkosi invalidumą, ji ligoninėje gulėjo neilgai, nes dabar ilgai niekas nelaiko. Jai daugiau kaip mėnesį kiekvieną dieną reikėjo važinėti į ligoninę ir dabar dar važinėja.

35Nukentėjusysis L. B. teismo posėdžio metu parodė, kad 2011-05-01 dirbo su vyriausiuoju patruliu R. K., patruliavo automobiliu „Ford Transit“ su skiriamaisiais policijos ženklais. Jie vilkėjo policijos uniformas, liemenes. Apie 2.00 val. gavo pranešimą, kad yra apšaudomi ( - ) buto langai. Nuvykę į ( - ) gatvę, automobilį pastatė tarp ( - ) ir ( - ) namo, prie vielinės tvoros. Kieme vaikščiojo nukentėjusioji J. P. su dviem sūnumis ir vyru. Ji paaiškino, kad du asmenys, vienas baltu bliuzonu, kitas aukštas, juodais šortais, sumušė jos vyrą bei vyresnįjį sūnų, sulaužė vartelius ir apšaudė langus. Kai paklausė, kas apšaudė langus, tai pasakė, kad vyriškis juodais šortais, aukštas. Tai kaltinamasis M. R.. Jis su kolega priėjo prie namo ir pamatė, kad guminės kulkos, sulindusios į plastikinio lango rėmą bei stiklą. Per raciją iškvietė kriminalinę policiją, kad atvykę nustatytų įvykio aplinkybes. Budėtojas davė nurodymą pasilikti ir saugoti įvykio vietą. Jie pasiliko ir toliau aiškinosi aplinkybes. Nukentėjusiajai liepė nevaikščioti ir su vaikais eiti į vidų, bet jiems buvo didelis stresas, ir jie policininkų neklausė. Netikėtai J. P. pasakė, kad štai pro kampą eina tie du asmenys: vienas baltu bliuzonu, kitas juodais šortais. Kaltinamojo A. A. nematė. Tik išlindus pirmam asmeniui, jo kolega buvo pasiruošęs elektroimpulsinį prietaisą „Taser“, nusitaikė lazeriu ir, išlindus asmeniui, pasakė: „Stok, policija“. Tai buvo kaltinamasis Ž. Ž., jis jį pažino, nes nuolat važiuoja tikrinti naktimis. Kaltinamieji Ž. Ž. ir M. R. juos taip pat turėjo gerai matyti, be to, šaukė: „Stok, policija“, stovėjo tarnybinis automobilis „Ford transit“, kuris didelis, su skiriamaisiais ženklais. Ž. Ž. išlindęs, pradėjo kelti ranką, kolega dar kartą pasakė: „stot, policija“ ir tada pamatė šūvius. Jis negirdėjo, kad kaltinamieji būtų sakę žodį „mentai“. Kai pirmas dvi liepsnas pamatė, nelabai suprato, kad šaudo, nes negirdėjo garso. Kokie ginklai, nežino, bet Ž. Ž. ginklo pliūpsnis buvo didelis, todėl ginklas galėjo būti kovinis. Šūviai buvo paleisti labai greitai, net nesitikint, kad taip gali būti. Tik pakėlė ranką, buvo šūviai, pradėjo atsitraukinėti. Jis ėmė traukti ginklą ir vėl buvo šūviai. Iš Ž. Ž. pusės galėjo būti 4 šūviai, o iš M. R. buvo daugiau, nes Ž. Ž. porą šūvių paleido, tada prisijungė M. R.. Ž. Ž. dar porą šūvių paleido ir nubėgo, o M. R. dar šaudė. Šūviai buvo paleisti į jų pusę, į ką buvo nutaikyta, neaišku, bet ne į viršų ar į žemę. Kaltinamasis M. R. bėgo link ( - ) gatvės. Tada išgirdo, kaip kolega sušuko, kad moteris sužeista, per raciją pradėjo šaukti, kad reikia medikų ir kadi paskubėtų operatyvinė grupė, sušaukė visus kolegas. Netrukus atvyko daugiau policijos darbuotojų, apsupo visą ( - ) gatvę, kad asmenys nepasišalintų. Atvyko medikai, ir J. P. buvo išvežta į ligoninę. Jie, kokie 8 ginkluoti pareigūnai, ėjo pas Ž. Ž. į namus, apžiūrėjo kiemą, įėjo į jo sporto salę. Joje nieko nebuvo. Tada išgirdo, kad kolega su kinologu sušuko, kad atbėga iš laukų vyriškis baltu bliuzonu. Į kiemą įbėgo Ž. Ž., jie sušuko: „Stot, policija“. Ž. Ž. rankose nieko neturėjo, krito ant kelių. Prispaudė jį prie žemės ir uždėjo antrankius. Kai atvertė, pamatė, kad Ž. Ž. krūtinėje yra žaizda. Pakėlę bliuzoną, pamatė, kad tai gili pjautinė-kirstinė žaizda. Ž. Ž. buvo išbalęs, beprarandantis sąmonę. Apžiūrėjo Ž. Ž. kišenes ir rado vieną šovinį. Po to išgirdo, kad sulaikė dar vieną asmenį, šis buvo su šortais, ir šalia jo rado ginklą.

36Nukentėjusysis R. K. teismo posėdžio metu parodė, kad 2011-05-01 naktį dirbo kartu su kolega L. B.. Apie 2.00 val. gavo pranešimą, kad ( - ) apšaudo langus. Jie buvo ( - ) gatvėje ties ( - ) namu, nes ten turėjo iškvietimą. Jis nejungė policijos automobilio švyturėlių ir garso signalo ir, važiuodamas 80–90 km per valandą greičiu, atvažiavo į įvykio vietą. Pastatė tarnybinį automobilį tarp ( - ) ir ( - ) namų, kur buvo apšviesta vieta. Įeinant į kiemą buvo tamsu, iš tamsos juos pasitiko moteris, J. P., kartu su ja buvo jaunuolis A. P.. Jie paaiškino, kad įvyko konfliktas. Grupė asmenų sulaužė vartelius, peršoko per tvorą, norėjo patekti į gyvenamas patalpas, apšaudė namą. Jis įėjo į kiemą ir žibintuvėliu apšvietė tas vietas, kurias nurodė, ir lango rėme pamatė kiaurymes. Dar pašvietęs, rado traumines gumines kulkas, įsmigusias į rėmą. Toliau aiškinosi aplinkybes. A. P., atrodo, paminėjo, kad konflikte dalyvavo Ž.. Jis paklausė, ar Ž. Ž., nes jį žinojo, teko susidurti su juo ne kartą. A. P. patvirtino, kad tai tas pats kaimynas. Paaiškino, kad į langus šaudė asmuo, apsirengęs juodais šortais. Jis pažiūrėjo, kad trauminės guminės kulkos, tokius ginklus draudžiama nešiotis, todėl informavo apskrities policijos komisariato budėtoją. Jis informavo operatyvinę grupę. Jiems buvo nurodyta apsaugoti įvykio vietą ir laukti, kol atvyks operatyvinė grupė. S. U. buvo tarpduryje, jo veidas buvo sužalotas, kruvinas. Jis sakė, kad jam išmuštas dantis. J. P., S. U., A. P. ir dar 14 metų jaunuolis, jie visi buvo sutrikę, išgąsdinti. Jie jiems siūlė eiti į vidų, kol atvažiuos kriminalinė policija, bet jie buvo su jais, policijos darbuotojais, galbūt iš baimės. Po kelių minučių iš tos pusės, kur gyvena Ž. Ž., pastebėjo du asmenis. Tie asmenys atitiko apibūdinimą – Ž. Ž. apsivilkęs šviesiu megztuku ar džemperiu, o kitas – juodais šortais. Kai jis juos pastebėjo, šalia jo buvo J. P., tai jos paklausė, ar tai tie patys asmenys. Ji pasakė, kad tai tie patys, kurie dalyvavo konflikte. Jis su savimi turėjo elektroimpulsinį prietaisą „Taser“, įsijungė lazerinį taikiklį. Pirmas pasirodė Ž. Ž., ir R. K. jam nusitaikęs tiesiai į krūtinę, ant to šviesaus megztinio labai gerai matėsi, ir sušuko: „Stok, policija“. Jis sustojo, žengė porą žingsnių į tamsą, nes ten, kur jie sustojo, gatvė buvo apšviesta. Kai žengė porą žingsnių į tamsą, jis nuo krūtinės lazerio nenuleido ir vėl sušuko: „Stok, policija“. Tuo momentu kilo rankos, ir pradėjo eiti šūviai. Jis negirdėjo, kad kuris iš kaltinamųjų būtų pasakęs: „O, dar ir mentai yra“. Jokių grasinimų negirdėjo. Garsas buvo stiprus ir ugnis stipri pro vamzdį. Jis norėjo, kad Ž. Ž. prieitų arčiau, kad galėtų panaudoti elektroimpulsinį prietaisą. Bet Ž. Ž. arčiau nėjo, prietaiso panaudoti negalėjo, nes, nors rašoma, kad prietaisas veikia 7,40 m atstumu, bet efektyvus šūvis yra iki 7 metrų. Ž. Ž. iššovė 2–3 šūvius, R. K. pritūpė, J. P. buvo jam iš kairės, per pusę jo korpuso. Zonoje, kur jie stovėjo, buvo beveik tamsu. Namas ilgas, tai abiejuose galuose švietė gatvių apšvietimo lempos, be to, languose degė šviesos. Jų geltonos liemenės tikrai turėjo matytis. J. P. stovėjo jam prie kairio peties, o kolega L. B. per pusę žingsnio už jo dešiniau. J. P. nuo stovėjimo vietos nubėgo 3–4 metrus ir už vartelių, savo kieme, nugriuvo. Jis nežino, kurioje vietoje ji buvo, kai ją sužalojo. Šaudė abu, skyrėsi garsai. M. R. buvo silpnesnis garsas ir ugnies išsiveržimas iš vamzdžio. Viskas vyko labai greitai. Išlindo antras žmogus ir pradėjo vėl šaudyti į juos. Ž. Ž. dar išlįsdamas paskutinį šūvį paleido ir nubėgo link ( - ) gatvės. Jam iš paskos nubėgo ir antrasis su juodais šortais. Jis paleido 5–6 šūvius, nebuvo šansų suskaičiuoti. Buvo greitošauda, per abu buvo apie 10 šūvių. Jis atsitraukinėjo ir pamatė gulinčią J. P., manė, kad ji užkliuvo už kažko ir nugriuvo. Atsitraukiant link mašinos, kartu atsitraukinėjo A. P., ir jis pradėjo šaukti, kad jam kliuvo. Jis pažiūrėjo, bet nieko nesimatė, todėl suprato, kad A. P. kliuvo iš guminės kulkos. Pasitraukęs už mašinų, išsitraukė kovinį ginklą ir pradėjo eiti į priekį, pradėjo šaukti, kad sužeista moteris. Jis matė, kad J. P. sužeista galva, bėgo kraujas. Buvo iškviesta greitoji pagalba, policijos pastiprinimas. Po kiek laiko susirinko toje vietoje, iš kurios į juos šaudė. Matėsi 9 kalibro gilzės ir paskui pamatė, kad yra kelios kovinės gilzės. Jo vadovaujama 5 žmonių komanda nuėjo į Ž. Ž. kiemą. Jie „iššukavo“ visą kiemą ir, jiems bebūnat kieme, išgirdo, kad parbėga žmogus iš laukų. Per vartelius įbėgo žmogus, jis nusitaikė į jį ginklu, sušuko: „Gult, šausiu“, kitas kolega užgriuvo ant to žmogaus, uždėjo antrankius. Atvertus ant nugaros, pamatė, kad tai Ž. Ž.. Matėsi, kad megztinis praplėštas, pakėlus megztinį, pamatė gilią žaizdą krūtinėje. Nesuprato, ar žaizda kirstinė, ar šautinė. Ž. Ž. buvo išbalęs. Buvo iškviesti medikai. Neprisimena, kas Ž. Ž. apžiūrėjo, rado kišenėje šovinį. Šovinys buvo kovinis. Išgirdo policijos darbuotojų šūksnius: „Gulėt“. Nuėjęs link tos pusės ir pamatė, kad sulaikė dar vieną, uždėjo jam antrankius. Pamatė, kad tai M. R.. Kažkuris iš pareigūnų netoli M. R. sulaikymo vietos žolėse rado ginklą. Suprato, kad tai „TT“ ginklas, bet nežino, ar jis kovinis, ar imitacija.

37Liudytojas A. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad 2006 m. dirbo UAB „( - )“ ( - ). Lapkričio mėnesį dingo jo pasas. Persirengdamas darbiniais drabužiais, piniginę pasiimdavo su savimi, o pasą palikdavo striukės kišenėje. Vieną kartą paso neberado. Paso ieškojo namuose, tačiau nerado, todėl 2007 metų pačioje pradžioje nuėjo į policijos komisariatą ir parašė pareiškimą. Jam buvo išduota asmens tapatybės kortelė. Jam niekas niekada neskambino pranešti, kad rastas dokumentas.

38Liudytojas J. B. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo kaimynai su S. U.. Jis gyveno ( - ). 2011-05-01 naktį jis miegojo, kai jį prikėlė triukšmas. Buvo girdėti triukšmas: šūviai, rėkavimai. Buvo tamsus paros metas. Į lauką nebuvo išėjęs pažiūrėti. Jis pasižiūrėjo tik pro langą. Suprato, kad kažkas vyksta pas kaimynus. Girdėjosi rėkavimai. Iš pradžių galvojo, kad kažkas susimušė. Kas ten pas kaimynus kokius žodžius sakė, suprasti buvo sudėtinga. Girdėjosi keiksmai. Šūvius girdėjo pradžioje. Po to šūviai vėl pasikartojo, tada tikrai suprato, kad šaudo. Matė, kad gatvelėje buvo trys asmenys. Negali pasakyti, ar jie buvo įėję į kiemą. Negali pasakyti, ar šitie kaltinamieji buvo, kurie sėdi salėje. Buvo trys žmonės. Vienas buvo aukštesnis, kitas žemesnis. Po to matė, kad atvyko policijos darbuotojai, bet jau buvo po visko. Kai viskas aprimo, pamatė atvažiavus policiją, išlipo ir užėjo pas kaimynus, bet po to šūviai ir vėl pasikartojo. Jo manymu, buvo šaudoma iš dujinio pistoleto. Tikrai ne iš medžioklinio šautuvo buvo šaudoma. Nematė, kaip buvo sužalota nukentėjusioji. Kai atvažiavo policijos darbuotojai, nežiūrėjo, kiek asmenų šaudė. Kitą dieną matė, kad buvo peršautas langas, durys. Tada kaimynas jam pasakė, kad žmoną peršovė. Pamatęs peršautą langą ir duris, jis suprato, kad buvo šaudyta ne iš dujinio pistoleto.

39Liudytojas V. U. teismo posėdžio metu parodė, kad 2011-05-01 naktį jam skambino brolis S. U.. Jis pasakė, kad juos namuose užpuolė, šaudo. Kai kalbėjosi telefonu, suprato, kad brolis išsigandęs, kad ten kažkas blogai. Jis paskambino draugui K., kad nueitų pažiūrėti, nes pats negalėjo. Vėliau K. sakė, kad buvo nuvažiavęs, tačiau ten jau buvo atvažiavusi policija ir užpuolikus sulaikė.

402011-05-10 asmenų parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokoluose (2 t., 64–67, 68–71, 72–75 b. l.) užfiksuota, kad iš pateiktų nuotraukų J. P. atpažino Ž. Ž., A. A., M. R..

412011-05-26 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. ( - ) (2 t., 57–58 b. l.) nurodyta, kad J. P. padaryti sužalojimai: kiauryminė kairės krūtinės ląstos ertmės ir pilvaplėvės ertmės žaizda su didžiosios taukinės ir gaubtinės žarnos pasaito sužalojimais bei kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, šautinė kairio skruosto žaizda su kairio skruostikaulio lūžiu, šautinė žaizda kairės speninės ataugos srityje, kairės ausies sraigtinio nervo potrauminis pakenkimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti šaunant iš šaunamojo ginklo (ginklų) ir ne mažiau kaip 3 trauminiais poveikiais paveikus kairę galvos ir veido pusę bei kairę krūtinės ląstos ir pilvo pusę. J. P. dėl kiauryminės kairės krūtinės ląstos ertmės ir pilvaplėvės ertmės žaizdos su didžiosios taukinės ir gaubtinės žarnos pasaito sužalojimais bei kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

422011-05-03 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. ( - ) (2 t., 106 b. l.) nurodyta, kad S. U. nubrozdinimai kaktoje, nosies nugarėlėje ir kairiame paakyje, viršutinio žandikaulio dantenose, muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinėje, kraujosruvos kairės akies vokuose, nosies nugarėlėje ir kairiame skruoste padaryti bukais kietais daiktais apytikriai prieš 2–4 paras iki atliekant teismo medicininį apžiūrėjimą. S. U. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Rastiems sužalojimams padaryti reikėjo keturių smūgių bukais kietais daiktais. Rasti sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytą laiką. Rasti sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai.

432011-05-01 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokoluose (2 t., 111–114, 115–118, 119–123 b. l.) užfiksuota, kad S. U. iš pateiktų nuotraukų atpažino Ž. Ž., M. R., A. A..

442011-05-01 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokoluose (2 t., 83–86, 87–90, 91–95, b. l.) užfiksuota, kad A. P. iš pateiktų nuotraukų atpažino Ž. Ž., M. R., A. A..

452011-05-01 įvykio vietos apžiūros protokole (1 t., 35–62 b. l.) užfiksuota įvykio vietos apžiūros rezultatai, t. y. apžiūrint įvykio vietą prie namo ( - ), rasta mėlynos spalvos kepurė, einant tolyn prie namo, esančio ( - ), rasto šovinių tūtelės, prie namo ( - ) rastos šovinių tūtelės, guminės kulkos, metalinė kulka, akmenys, ant lango rėmo matosi guminės kulkos paliktas pėdsakas, taip pat lango rėme įstrigusi guminė kulka, lange išdaužtas stiklas, ant tako nuo tvoros vartelių iki namo durų kraujo pėdsakas, kraujo pėdsakai matosi ant laukujų durų rankenos, ant namo koridoriuje patiesto kilimo.

462011-05-01 įvykio vietos apžiūros protokole (1 t., 70–74 b. l.) užfiksuota įvykio vieta, kurioje rastas pistoletas „TT“ su šoviniais.

472011-05-01 Ž. Ž. asmens kratos protokole (3 t., 40 b. l.), kuriame užfiksuota, kad iš Ž. Ž. kišenės išimtas šovinys.

482011-05-01 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole (1 t., 118 b. l.) užfiksuota, kad iš Šiaulių apskrities ligoninės gydytojo paimtas metalo gabaliukas, kuris operacijos metu buvo išimtas iš J. P. kūno.

492011-06-13 specialisto išvadoje Nr. ( - ) (1 t., 122–125 b. l.) nurodyta, kad tirti pateiktas metalo gabalėlis gali būti kulkos dalis.

502011-05-01 kratos protokole (1 t., 78–80 b. l.) užfiksuotas šaudmenų, kitų asmenų dokumentų paėmimas iš Ž. Ž. namų, adresu: ( - ).

512011-06-13 specialisto išvadoje Nr. ( - ) (1 t., 122–125 b. l.) nurodyta, kad tirti pateiktas pistoletas Nr. ( - ) ( - ) yra pramoninės gamybos, graižtvinis, tinkamas šaudyti, 7,62 mm kalibro, pusiau automatinis, B kategorijos, TT šaunamasis ginklas, kuris skirtas šaudyti 7,62X25 mm kalibro TT šoviniais. Tirti pateikti 7 šoviniai yra šaudmenys, o būtent pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro, centrinio skėlimo, tinkami šaudyti, TT (7,62X25mm) šoviniai, kurie skirti įvairiems A, B kategorijų graižtviniams šaunamiesiems ginklams: pistoletams, pistoletams-kulkosvaidžiams.

522011-06-15 specialisto išvadoje Nr. ( - ) (1 t., 130–144 b. l.) nurodyta, kad tirti pateikti 200 šovinių yra šaudmenys, o būtent pramoninės gamybos, 9X18 mm kalibro, centrinio skėlimo, tinkami šaudyti, „Makarov“ šoviniai, kurie skirti įvairiems A, B kategorijų graižtviniams šaunamiesiems ginklams: pistoletams, pistoletams-kulkosvaidžiams. 1 šovinys yra šaudmuo, o būtent pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro, centrinio skėlimo, tinkamas šaudyti, TT (7,62X25mm) šovinys, kuris skirtas įvairiems A, B kategorijų graižtviniams šaunamiesiems ginklams: pistoletams, pistoletams-kulkosvaidžiams. 20 imitacinių šovinių yra šaudmenys, o būtent pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, tinkami šaudyti, 5,56X45 mm kalibro šoviniai, kurie skirti įvairiems A, B kategorijų graižtviniams šautuvams. 137 imitaciniai šoviniai yra šaudmenys, o būtent pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, tinkami šaudyti, 5,45X39 mm kalibro „Kalašnikov“ šoviniai, kurie skirti įvairiems A, B kategorijų graižtviniams šautuvams, tokiems kaip: automatas AKM-74, rankiniams kulkosvaidžiams RPK-74 ir vėlesnėms jų modifikacijoms. 62 imitacinių šovinių yra šaudmenys, o būtent pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, tinkami šaudyti, 7,62X51 mm kalibro šoviniai, kurie skirti įvairiems graižtviniams, A, B kategorijų, šautuvams. 6 šoviniai yra šaudmenys, o būtent pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, tinkami šaudyti, 5,56X45 mm kalibro šoviniai, kurie skirti įvairiems A, B kategorijų graižtviniams šautuvams. 4 šoviniai yra šaudmenys, o būtent pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, tinkami šaudyti, 7,62X51 mm kalibro šoviniai, kurie skirti įvairiems graižtviniams A, B kategorijų šautuvams.

532011-06-14 specialisto išvadoje Nr. ( - ) (1 t., 148–149 b. l.) nurodyta, kad tirti pateiktas šovinys yra šaudmuo, o būtent pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro, centrinio skėlimo, tinkamas šaudyti, TT (7,62X25mm) šovinys, kuris skirtas įvairiems A, B kategorijų graižtviniams šaunamiesiems ginklams: pistoletams, pistoletams-kulkosvaidžiams.

542011-08-04 specialisto išvadoje Nr. ( - ) (1 t., 151–164 b. l.) nurodyta, kad tirti pateiktas šovinys yra šaudmuo, o būtent pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro, centrinio skėlimo, tinkamas šaudyti, TT (7,62X25mm) šovinys, kuris skirtas įvairiems A, B kategorijų graižtviniams šaunamiesiems ginklams: pistoletams: TT, CZ-52, pistoletams-kulkosvaidžiams: kiniškiems 50, 54, 64, jugoslaviškiems M-56, korėjietiškiems 49 ir kt. Tirti pateiktos 7 tūtelės yra pramoninės gamybos, 7.62 mm kalibro, centrinio skėlimo, TT (7.62X25 mm) šovinių sudėtinės dalys. Tirti pateiktos 11 tūtelių yra pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, šovinių su guminiu sviediniu sudėtinės dalys. Tirti pateikta kulka gali būti 7,62 mm TT ar 7,63 mm „Mauser“ šovinio sudėtinė dalis. Tirti pateikti 4 šratai yra šovinių su guminiais sviediniais sudėtinės dalys. Labai tikėtina, kad tirti pateiktos 7, 7,62X25 mm kalibro TT šovinių tūtelės, rastos įvykio vietoje, yra šautos tirti pateiktame pistolete TT Nr. ( - ). Tirti pateikta kulka, gali būti iššauta iš tos pačios rūšies ginklo, kaip ir tirti pateiktas pistoletas TT Nr. ( - ). Ant kulkos esantys pėdsakai konkrečiam ginklui identifikuoti netinkami. Tirti pateiktos 11, 9 mm kalibro, tūtelių ir 4 guminiai šratai iššauti ne iš tirti pateikto TT pistoleto.

552011-05-19 specialisto išvadoje Nr. ( - ) (1 t., 199–200 b. l.) nurodyta, kad mikrodalelių mėginyje nuo Ž. Ž. galvos rasta viena šūvio pėdsakų dalelė. Mikrodalelių mėginyje nuo Ž. Ž. kairės rankos rastos šūvio pėdsakų dalelės. Mikrodalelių mėginyje nuo Ž. Ž. dešinės rankos šūvio pėdsakų dalelių nerasta. Mikrodalelių mėginyje nuo M. R. galvos rasta viena šūvio pėdsakų dalelė. Mikrodalelių mėginyje nuo M. R. kairės rankos rastos kelios šūvio pėdsakų dalelės.

562011-05-01 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 57 (3 t., 74 b. l.) nurodyta, kad Ž. Ž. nustatytas lengvas girtumo laipsnis ir vartojęs psichoaktyviųjų medžiagų - 9-karboksitetrahidrokanabinolio.

572011-05-01 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 56 (4 t., 4 b. l.) nurodyta, kad M. R. nustatytas lengvas girtumo laipsnis ir vartojęs psichoaktyviųjų medžiagų - 9-karboksitetrahidrokanabinolio.

582011-05-03 specialisto išvadoje Nr. ( - ) (3 t., 77 b. l.) nurodyta, kad Ž. Ž. buvo padaryti kūno sužalojimai: durtinė-pjautinė žaizda krūtinės dešinėje pusėje, nubrozdinimai krūtinės ir pilvo dešiniajame šone, dešinio klubikaulio sparno projekcijoje, abiejuose keliuose, dešinėje blauzdoje, abiejuose alkūnėse. Ž. Ž. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

592010-12-22 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartyje (2 t., 10–12 b. l.) nurodyti Ž. Ž. skirti teismo įpareigojimai.

60Dėl Ž. Ž. veikos kvalifikavimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį.

61Byloje nustatyta, jog 2011 m. gegužės 1 d. atliekant kratą kaltinamojo Ž. Ž. namuose, adresu: ( - ), buvo rasta ir išimta fizinių asmenų dokumentai – Lietuvos Respublikos piliečio A. Ž. pasas Nr. ( - ), Lietuvos Respublikos piliečio R. B. pasas Nr. ( - ), Lietuvos Respublikos piliečio R. Ž. asmens tapatybės kortelė Nr. ( - ), Lietuvos Respublikos piliečio A. K. kelių transporto priemonių vairuotojo pasirengimo vežti pavojingus krovinius pagal ADR pažymėjimas Nr. ( - ) (1 t., 78–80 b. l.).

62Kaltinamasis Ž. Ž. savo kaltę šiame epizode pripažino visiškai nurodydamas, kad kratos metu rastus fizinių asmenų dokumentus laikė savo namuose, tačiau negali tiksliai nurodyti, kaip jie ten atsidūrė. Minėtus dokumentus galėjo palikti jau miręs jo pažįstamas M. Š., kai atvežė šaudmenis, ar minėti dokumentai galėjo likti iš anksčiau, kada jis buvo teistas pagal BK 300 straipsnį. Liudytojas A. Ž. parodė, kad 2006 m. darbo vietoje buvo pavogtas jo pasas.

63Teismas konstatuoja, jog įrodyta, kad kaltinamasis Ž. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.

64Kaltinamajame akte nurodyta, jog kaltinamasis Ž. Ž. nurodytus dokumentus ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, nenustatytu laiku, neturėdamas teisėto leidimo įgijo ir neturėdamas teisto pagrindo laikė savo namuose iki 2011-05-01.

65BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia keliais arba bent vienu iš nurodytų alternatyvių veiksmų: fizinio ar juridinio asmens antspaudo, spaudo, dokumento ar griežtos atskaitomybės blanko pagrobimu ar neturint teisėto pagrindo įgijimu, laikymu, gabenimu, siuntimu, panaudojimu ar realizavimu.

66Visos nurodytos alternatyvios nusikalstamos veikos nėra vienos tęstinės veikos epizodai, jos turi būti įrodinėjamos atskirai. BPK 219 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nusikalstamos veikos aprašymas, t. y. padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai. To paties straipsnio 1 dalies 4 punkte pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas. Taigi asmeniui, inkriminuojant bet kurią iš BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių veikų, privalo būti: 1) nustatytos tokių veikų padarymo aplinkybės; 2) jos pagrįstos bylos įrodymais.

67Kaltinamajame akte fizinių asmenų dokumentų, neturint teisėto pagrindo, įgijimas tik preziumuojamas, remiantis nustatytu minėtų dokumentų laikymo faktu, ir niekaip neįrodinėjamas. BK 302 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę, ir todėl kiekviena iš jų savarankiškai įrodinėjama, o ne preziumuojama iš kitų BK 302 straipsnio 1 dalyje nurodytų ir neginčijamai įrodytų nusikalstamų veikų.

68Esminės neteisėto fizinių asmenų dokumentų įgijimo aplinkybės: kas konkrečiai kur kaip, kokiais veiksmais iš kokio asmens įgijo fizinių asmenų dokumentus. Neteisėtas fizinių asmenų dokumentų įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna dokumentus. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt.

69Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu nebuvo surinkta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis Ž. Ž. būtų įgijęs fizinių asmenų dokumentus (iš kur ir iš ko).

70Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis turi būti pagrįstas įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę (tokia praktika dėl kiekvieno alternatyvaus nusikalstamos veikos sudėties požymio atskiro įrodinėjimo nustatyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartyje Nr. 2K-P-218/2009, šios praktikos laikomasi iki šiol (kasacinės nutartys Nr. 2K-268/2009, 2K-488/2009, 2K-493/2009, 2K-311/2012). Pažymėtina, kad BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. To paties straipsnio 1 dalies 2 punkte reikalaujama, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados.

71Kaltinamajam Ž. Ž. iš kaltinimo šalintina jo veiką kvalifikuojanti aplinkybė – fizinių asmenų dokumentų, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, nenustatytu laiku, neturint teisėto leidimo, įgijimas, nes kaltės negalima pagrįsti vien loginiu manymu, kad, jei fizinių asmenų dokumentus laikė, tai juos turėjo iš kažko įsigyti.

72Dėl Ž. Ž. veikos kvalifikavimo pagal BK 253 straipsnio 2 dalį

73Kaltinamasis Ž. Ž. dėl jam inkriminuotos veikos pagal BK 253 straipsnio 2 dalį prisipažino ir parodė, jog jo pažįstamas M. Š., kuris dabar jau yra miręs, buvo paprašęs pas jį pasidėti ginklą ir šaudmenis. Minėtus daiktus sudėjo į bidoną, jį užkasė savo gyvenamajame name, sporto salėje. Neneigia šaudmenų kiekio, nes juos sudedant į bidoną neskaičiavo. Įvykio vakarą, kai buvo nukentėjusiųjų S. U. ir A. P. sužalotas, ginklą ir dalį šaudmenų iš bidono paėmė. Pistoletu šaudė į viršų, norėdamas pagąsdinti nukentėjusiuosius ir banditus.

74Tiriant Ž. Ž. ir kitų kaltinamųjų nusikalstamas veikas buvo atliktos įvykių vietos apžiūros. 2011-05-01 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, kurioje rastas pistoletas TT su šoviniais (1 t., 70–74 b. l.), jie buvo perduoti specialistui objektyviam tyrimui atlikti. 2011-06-13 specialisto išvadoje Nr. ( - ) nurodyta, kad tirti pateiktas pistoletas Nr. ( - ) yra pramoninės gamybos, graižtvinis, tinkamas šaudyti, 7,62 mm kalibro pusiau automatinis B kategorijos TT šaunamasis ginklas. Tirti pateikti 7 šoviniai yra šaudmenys (1 t., 122–125 b. l.). 2011-05-01 Ž. Ž. asmens kratos protokole užfiksuota, kad iš Ž. Ž. kišenės išimtas šovinys (3 t. 40 b. l.), jis pateiktas specialistui objektyviam tyrimui atlikti. 2011-06-14 specialisto išvadoje Nr. ( - ) nurodyta, kad tirti pateiktas šovinys yra šaudmuo, o būtent pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro, centrinio skėlimo, tinkamas šaudyti, TT (7,62X25mm) šovinys (1 t., 148–149 b. l.). 2011-05-11 atlikta įvykio vietos apžiūra (1 t., 35–62 b. l.), kurios metu buvo rasta šovinys, 18 tūtelių, 4 šratai kurie buvo pateikti specialistui objektyviam tyrimui atlikti. 2011-08-04 specialisto išvadoje Nr. ( - ) nurodyta, kad tirti pateiktas šovinys yra šaudmuo, o būtent pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro, centrinio skėlimo, tinkamas šaudyti, TT (7,62X25mm) šovinys, kuris skirtas įvairiems A, B kategorijų graižtviniams šaunamiesiems ginklams: pistoletams: TT, CZ-52, pistoletams-kulkosvaidžiams: kiniškiems 50, 54, 64, jugoslaviškiems M-56, korėjietiškiems 49 ir kt. Tirti pateiktos 7 tūtelės yra pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro, centrinio skėlimo, TT (7,62X25 mm) šovinių sudėtinės dalys. Tirti pateiktos 11 tūtelių yra pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, šovinių su guminiu sviediniu sudėtinės dalys. Tirti pateikta kulka gali būti 7,62 mm TT ar 7,63 mm „Mauser“ šovinio sudėtinė dalis. Tirti pateikti 4 šratai yra šovinių su guminiais sviediniais sudėtinės dalys. Labai tikėtina, kad tirti pateiktos 7, 7,62X25 mm kalibro TT šovinių tūtelės, rastos įvykio vietoje, yra šautos iš tirti pateikto pistoleto TT Nr. ( - ). Tirti pateikta kulka gali būti išauta iš tos pačios rūšies ginklo, kaip ir tirti pateiktas pistoletas TT Nr. ( - ). Ant kulkos esantys pėdsakai konkrečiam ginklui identifikuoti netinkami. Tirti pateikti vienuolika 9 mm kalibro tūtelių ir 4 guminiai šratai iššauti ne iš tirti pateikto TT pistoleto (1 t., 151–164 b. l.).

752011-05-01 atlikus kratą kaltinamojo Ž. Ž. namuose, adresu: ( - ), buvo rastas bidonas su jame esančiais šaudmenimis. Buvo rasta įvairių šaudmenų, ir tai buvo užfiksuota kratos protokole (1 t., 78–80 b. l.). 2011-06-15 specialisto išvadoje Nr. ( - ) (1 t., 130–144 b. l.) nurodyta, kad kratos metu išimti šaudmenys buvo pateikti tirti ir buvo pateikta 200 šovinių, kurie yra šaudmenys, o būtent pramoninės gamybos, 9X18 mm kalibro, centrinio skėlimo, tinkami šaudyti, „Makarov“ šoviniai; 1 šovinys, kuris yra šaudmuo, o būtent pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro, centrinio skėlimo, tinkamas šaudyti; 20 imitacinių šovinių, kurie yra šaudmenys, o būtent pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, tinkami šaudyti; 137 imitaciniai šoviniai, kurie yra šaudmenys; 62 imitaciniai šoviniai, kurie yra šaudmenys, o būtent pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, tinkami šaudyti; 6 šoviniai yra šaudmenys.

76BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų.

77BK 253 straipsnyje nurodyti veikos požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš straipsnyje nurodytų veikų, t. y. nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimo, įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo ar realizavimo momento.

78Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo juos gauna. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt.

79Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas – tai jų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose).

80Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų nešiojimas – tai jų turėjimas su savimi (pavyzdžiui, nešiojimas drabužiuose, portfelyje ir kt.) be leidimo namuose, darbovietėje, lauke ir kitose vietose.

81Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu nebuvo surinkta objektyvių įrodymų, leidžiančių patvirtinti, kur ir iš ko kaltinamasis Ž. Ž. būtų įgijęs ginklą ir šaudmenis.

82Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis turi būti pagrįstas įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę (tokia praktika dėl kiekvieno alternatyvaus nusikalstamos veikos sudėties požymio atskiro įrodinėjimo nustatyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartyje Nr. 2K-P-218/2009, šios praktikos laikomasi iki šiol (kasacinės nutartys Nr. 2K-268/2009, 2K-488/2009, 2K-493/2009, 2K-311/2012). Pažymėtina, kad BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. To paties straipsnio 1 dalies 2 punkte reikalaujama, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados.

83Kaltinamajam Ž. Ž. iš kaltinimo šalintina jo veiką kvalifikuojanti aplinkybė – ginklo ir šaudmenų ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, nenustatytu laiku, neturint teisėto leidimo įgijimas, nes kaltės negalima pagrįsti vien loginiu manymu, kad, jei ginklą ir šaudmenis laikė, tai juos turėjo iš kažko įsigyti.

84Faktiniais bylos duomenimis įrodyta, kad Ž. Ž. savo gyvenamajame name laikė ginklą ir šaudmenis.

85Pagal 2002 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (įstatymo redakcija, įsigaliojusios nuo 2011-03-01) 2 straipsnio 17 punktą, šaudmuo – daiktų ir medžiagų visuma, skirta šūviui iš šaunamojo ginklo atlikti. Pagal to paties straipsnio 18 punktą, šaudmens dalis – sviedinys, užtaisas, kapsulė, kapsulinė tūtelė, užtaisoma tūtelė. Pagal to paties straipsnio 19 punktą, šovinys – šaudmuo, susidedantis iš tūtos ar tūtelės su kapsule, sviedžiamojo užtaiso, sviedinio. Pagal to paties straipsnio 20 punktą, sviedinys – šaudmens dalis (kulka, šratai, artilerijos sviedinys ir kt.) strėlė, skirta taikiniui paveikti.

86Teismas pažymi, kad byloje esančia 2011-06-15 specialisto išvada Nr. ( - ) nustatyta, jog kratos metu išimta 20 imitacinių šovinių, kurie yra šaudmenys, o būtent pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, tinkami šaudyti, kurių sudėtinės dalys – butelinės formos tūtelė, centrinio skėlimo kapsulė ir parako užtaisas; 137 imitaciniai šoviniai, kurie yra šaudmenys, kurių sudėtinės dalys – butelinės formos tūtelės, centrinio skėlimo tūtelės, plastikinės kulkos, parako užtaisas; 62 imitaciniai šoviniai, kurie yra šaudmenys, o būtent pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, tinkami šaudyti, kurių sudėtinės dalys – butelinės formos tūtelė, centrinio skėlimo kapsulė ir parako užtaisas.

87Taigi 62 vienetai imitacinių šaudmenų neturi kaunamosios galios, nes jie neturi sviedinio, t. y. šaudmens dalies (kulkos, šratų, artilerijos sviedinio ar kt.), strėlės, kuriais paveikiamas taikinys, todėl konstatuotina, kad šie šaudmenys baudžiamosios atsakomybės prasme nėra pavojingi visuomenės saugumui ir negali būti pripažinti BK 253 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalyku (kasacinė byla Nr. 2K-400/2012). Dėl šios priežasties pripažintina, kad aštuoniasdešimt dviejų imitacinių šovinių laikymas Ž. Ž. inkriminuotas nepagrįstai, todėl šių šaudmenų laikymas iš kaltinimo šalintinas. Kiti 137 imitaciniai šoviniai, pripažintini šaudmenimis, nes jie kaip vieną sudėtinę šaudmens dalį turi kulką, kuria galima paveikti taikinį.

88Kadangi kaltinamasis Ž. Ž. neturėdamas leidimo, neteisėtai laikė savo namuose, ( - ), daugiau kaip tris šimtus šaudmenų, todėl jo veika šiame epizode teisingai kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, nes toks kiekis šaudmenų laikytinas dideliu.

89Tai, kad 2011-05-01, apie 2 val., tęsdamas nusikalstamą veiką, Ž. Ž. iš paslėpto aliumininio bidono išsitraukęs pistoletą TT Nr. ( - ) ir ne mažiau kaip 19 vnt. 7,62 mm kalibro, TT (7,62X25 mm) šovinių, nešiojosi šį pistoletą su šaudmenimis prie ( - ) esančio namo, kur ne mažiau kaip 10 šovinių Ž. Ž. iššovė pistoletu TT Nr. ( - ), 1 šovinį ir pistoletą TT Nr. ( - ) su jame esančiais 7 šoviniais numetė prie namo, esančio ( - ), o 1 šovinį nešiojosi savo kelnių priekinėje kišenėje, kol 2011-05-01, 4 val. 10 min., šis šovinys asmens kratos metu buvo rastas bei išimtas policijos pareigūnų. Įvertinus tai, kad 19 šovinių nešiojimas laikytinas didelio kiekio šaudmenų nešiojimu, ši Ž. Ž. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 2 dalį.

90Tai, kad kaltinamajame akte nurodyta, jog Ž. Ž. „2011-05-02, apie 2 val., tęsdamas nusikalstamą veiką“ teismas laiko kaip techninę klaidą, nekeičiančią kaltinimo esmės.

91Dėl Ž. Ž. veikos kvalifikavimo pagal BK 245 straipsnį

92BK 245 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo normos saugoma vertybė – teismų sprendimų privalomumas. Įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Teismų įstatymo 9 straipsnis). Pagal BK 245 straipsnį nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis. Teismo sprendimo nevykdymas – tai susilaikymas nuo teismo sprendimu paskirtos pareigos vykdymo, turint objektyvią galimybę ją įvykdyti. Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 245 straipsnį trauktinas tik toks asmuo, kuris yra atsakingas už teismo sprendimo vykdymą ir kuris veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokdamas, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos, ir to norėdamas. BK 245 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos baigtumas siejamas su momentu, kai asmuo nustatytu laiku neįvykdo savo pareigos (kasacinės nutartys Nr. 2K-47/2009, 2K-584/2010).

93Byloje nustatyta, jog 2010-12-22 ( - ) miesto apylinkės teismo nutartimi, taikant Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą, kaltinamajam Ž. Ž. šešių mėnesių laikotarpiui nuo 2010-12-22 iki 2011-06-22 buvo skirti teismo įpareigojimai, tarp kurių buvo uždrausta jam palaikyti ryšį tiesiogiai, per kitus asmenis, techninėmis ar kitomis priemonėmis su M. R., a. k. ( - ) gyv. ( - ), ir nustatytas įpareigojimas būti namuose nuo 23.00 val. iki 07.00 val.

94Minėta nutartis įsiteisėjusi, kaltinamasis Ž. Ž. su ja supažindintas pasirašytinai, todėl jis privalėjo ją vykdyti. Kaltinamasis Ž. Ž. savo kaltę šiame epizode pripažino visiškai. Be to, jo kaltė įrodoma kaltinamųjų M. R., A. A. parodymais, kad jie visi trys kartu girtavo pas A. A. namuose, o vėliau pas Ž. Ž. namuose, t. y. kaltinamasis Ž. Ž. veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos nebendrauti su kaltinamuoju M. R., ir to norėjo. Kaltė įrodoma ir nukentėjusiųjų S. U., A. P., J. P., L. B., R. K. parodymais, kad 2011 m. gegužės 1 d., apie 2 val., kaltinamasis Ž. Ž. nebuvo namuose, o buvo prie gyvenamojo namo adresu: ( - ).

95Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo Ž. Ž. veika padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 245 straipsnyje, visiškai įrodyta.

96Dėl Ž. Ž. ir M. R. veikų kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį

97BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė (kasacinės nutartys Nr. 2K-142/2008, 2K-417/2008, 2K-293/2009, 2K-272/2010, 2K-286/2011, Nr. 2K-181/2012 ir kt.).

98Faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamieji Ž. Ž. ir M. R. 2011 m. balandžio 30 d. kartu su A. A. girtavo pas A. A. namuose, o vėliau visi trys grįžo pas Ž. Ž. į namus, esančius ( - ), ten toliau girtavo. 2011 m. gegužės 1 d., naktį, Ž. Ž. ir M. R. išėjo į kiemą parūkyti. Jiems rūkant, gatve ėjo nukentėjusieji S. U. ir A. P.. Ž. Ž. jų atžvilgiu pasakė necenzūrinius žodžius, ir tarp jų kilo konfliktas, kurio metu Ž. Ž. ir M. R. nukentėjusiųjų atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą.

99Kilusio konflikto metu kaltinamieji Ž. Ž. ir M. R. nukentėjusiems sudavė smūgius rankomis ir kojomis, be to, Ž. Ž. pistoleto rankena smogė į veidą S. U..

100Nukentėjusiems parbėgus į namus, kaltinamieji Ž. Ž. ir M. R. juos atsekė, siekdami juos pavyti sulaužė tvoros vartelius, naudojo nukentėjusiųjų atžvilgiu fizinį smurtą, šaudė iš ginklų, tuo trikdydami nukentėjusiųjų šeimos narių ir kitų namo gyventojų rimtį ir poilsį.

101Teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų Ž. Ž. ir M. R. veiksmai šiame epizode teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nes viešoji tvarka buvo pažeista viešoje vietoje – miesto gatvėje. Tai, kad buvo naktis, reikšmės veikos kvalifikacijai neturi, joje bet kuriuo metu gali vaikščioti žmonės, prieš nukentėjusiuosius buvo panaudotas fizinis smurtas, tai laikytina ypatingu įžūlumu, nes nukentėjusiajam S. U. specialisto išvada Nr. ( - ) nustatyti sužalojimai – nubrozdinimai nosyje, nosies nugarėlėje, kairiame paakyje, viršutinio žandikaulio dantenose, muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinėje, kraujosruvos kairės akies vokuose, nosies nugarėlėje ir kairiame skruoste, ir šiems sužalojimams padaryti reikėjo suduoti ne mažiau keturių smūgių, o tai visiškai patvirtina nukentėjusiųjų parodymus; sugadintas turtas – sulankstyta tvora, šaudant iš ginklų sudaužytas lango stiklas, sugadintas lango rėmas, ką patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas (1 t., 35–62 b. l.), tai laikytina vandalizmu, keliant triukšmą šaudant iš ginklų išgąsdinti namo gyventojai, sutrikdyta jų rimtis ir poilsis – tai patvirtino nukentėjusieji S. U., A. P., J. P., kuri buvo priversta vaikus slėpti, liudytojas J. B..

102Teismas atmeta kaltinamųjų Ž. Ž. ir M. R. parodymus, kad nukentėjusieji dviračiu vežė kabelį, nukentėjusysis S. U. juos užpuolė ir kirviu sužalojo Ž. Ž.. Kaltinamieji Ž. Ž. ir M. R. yra aiškiai fiziškai stipresni už nukentėjusiuosius S. U. ir A. P.. Žodinį konfliktą pradėjo kaltinamasis Ž. Ž.. Teismas atkreipia dėmesį, kad teisiamojo posėdžio metu Ž. Ž. parodė, jog tarp nukentėjusiųjų šeimos ir Ž. Ž. sutuoktinės motinos, kurie gyvena viename name, kildavo konfliktai, o tai gali būti laikoma kaip priežastis Ž. Ž. atkeršyti nukentėjusiesiems. Nukentėjusieji ėjo gatve, nesislapstydami, kad galėtų iš pasalų užpulti kaltinamuosius. Kirvis, kuriuo galbūt buvo sužalotas Ž. Ž., buvo rastas nukentėjusiojo S. U. namuose. Mažai tikėtina, kad S. U. kirvį, kaip nusikaltimo įrankį, būtų laikęs namuose. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad prie Ž. Ž. namų ar sporto salėje, ten, kaip jis teigia, po sužalojimo kirviu nubėgo pasiimti ginklą ir šaudmenų, būtų rasta kraujo pėdsakų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo konflikto vietos iki nukentėjusiųjų S. U. ir A. P. namų yra apie šimto metrų atstumas. O kaltinamieji Ž. Ž. ir M. R. prie nukentėjusiojo namo atbėgo labai greitai, kai ten grįžo ir pasislėpė nukentėjusieji. Ž. Ž. elgėsi agresyviai, šūkavo, šaudė iš ginklo, naudojo prieš nukentėjusiuosius smurtą. Po to nuo nukentėjusiųjų namų pasitraukė, tačiau praėjus kiek laiko vėl grįžo, šaudė, šūkavo. Tai, kas išdėstyta, paneigia Ž. Ž. parodymus, kad po sužalojimo jis stipriai kraujavo, ir patvirtina S. U. parodymus, kad kirvį ir peilį jis pasiėmė parbėgęs į namus ir pamatęs, kad kaltinamieji Ž. Ž. ir M. R. juos atsivijo prie jo namų ir norėjo į juos patekti, naudojo prieš jį smurtą, šaudė iš ginklų ir jis besigindamas galėjo Ž. Ž. sužaloti. Be to, kad Ž. Ž. galėjo būti sužalotas prie S. U. namų, patvirtina ir tai, kad Ž. Ž. praėjus nedaug laiko nuo padaryto sužalojimo nusilpo, nesipriešino sulaikomas.

103Dėl A. A. veiksmų

104Kaltinamasis A. A. nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje parodė, kad iki įvykio jis kelias dienas iš eilės girtavo. Įvykio dieną taip pat girtavo, o atvykus pas Ž. Ž. į namus išgėrė keliais taureles degtinės ir nuėjo miegoti. Apie įvykį nieko neprisimena ir negali nieko pasakyti. Kaltinamieji Ž. Ž. ir M. R. taip pat atvirtino, kad nakties įvykyje A. A. nedalyvavo, nes buvo girtas ir miegojo. Nukentėjusieji S. U. ir A. P. nurodo, kad įvykyje prie Ž. Ž. namų A. A. nebuvo, jis atsirado prie jų namo kartu su kaltinamaisiais Ž. Ž.. S. U. nurodo, kad prie vartelių A. A. sudavė kokį smūgį. Ar A. A. mėtė akmenis, nematė. A. P. nurodo, kad A. A. pora kartų trenkė S. U. į dantis, nematė, ar A. A. mėtė akmenis. Nukentėjusioji J. P. parodė, kad A. A. mažiausiai mušė S. U., traukė Ž. Ž. sakydamas: „Ž., pasitrauk nuo tų žmonių, tegu jie eina namo“. Matė, kad A. A. mėtė akmenis, tačiau nenustatyta, ar nuo akmens, ar nuo kulkos langas išbyrėjo. Nukentėjusysis L. B. parodė, kad atvykus į įvykio vietą J. P. paaiškino, kad du vyrai sumušė jos vyrą ir vyresnįjį sūnų, sulaužė vartelius ir apšaudė langus.

105Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešojoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų.

106Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkto 1 dalyje teismams išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. To paties punkto 2 dalyje nurodyta, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

107Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti).

108Ištyręs bylos medžiagą teismas, konstatuoja, kad byloje nesurinkta neginčijamų įrodymų, jog A. A. tiesiogine tyčia būtų siekęs pažeisti viešąją tvarką. Nukentėjusieji S. U. ir A. P. nurodo skirtingai suduotų A. A. smūgių skaičių, nukentėjusioji J. P. nurodo, kad A. A. norėjo nutraukti kitų kaltinamųjų veiksmus, policijos darbuotojai A. A. rado girtą miegantį Ž. Ž. namuose. Nukentėjusysis L. B. parodė, kad atvykus į įvykio vietą J. P. parodė, kad du vyrai sumušė jos vyrą, sulaužė vartelius ir apšaudė langus. Nukentėjusysis R. K. parodė, kad atvykus į įvykio vietą nukentėjusieji neminėjo A. A. pavardės. Liudytojas J. B. nenurodo, kad įvykio vietoje matė A. A.. Taigi įrodymai apie A. A. dalyvavimą ar nedalyvavimą nusikalstamoje veikoje prieštaringi, vieni kitus paneigiantys, ir šių prieštaravimų pašalinti negalima, todėl A. A. išteisintinas pagal jam pareikštą įtarimą, neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

109Dėl Ž. Ž. ir M. R. veikų kvalifikavimo pagal BK 286 straipsnį

110BK 286 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris panaudodamas ar grasindamas panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Įstatymų leidėjas šios teisės normos dispozicijoje nenumatė pasekmių atsiradimo, todėl ši veika laikoma baigta nuo to momento, kai priešindamasis viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda vartoti fizinį smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti.

111Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, numatytas BK 286 straipsnyje, pagal objektyviuosius nusikaltimo požymius reiškiasi aktyviais veiksmais. Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais: 1) jis turi būti padaromas panaudojant fizinį smurtą arba 2) grasinant tuoj pat jį panaudoti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda naudoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, kankinimas, surišimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą.

1122000 m. spalio 17 d. Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis nustatė, kad šis ir kiti įstatymai suteikia policijos pareigūnui teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą. Už pasipriešinimą policijos, viešojo saugumo tarnybos pareigūnui ar policijos rėmėjui, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas ir už valstybės tarnautojo įžeidimą numatyta teisinė atsakomybė.

113BK 230 straipsnyje yra pateiktas valstybės tarnautojo apibrėžimas. Minėto straipsnio 1 dalis nustato, kad šiame skyriuje nurodyti valstybės tarnautojai yra asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, valstybės politikai, viešojo administravimo valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą bei kiti asmenys, kurie dirbdami valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, teisminėse, teisėsaugos, valstybės kontrolės bei priežiūros ir joms prilygintose institucijose atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į tokias pareigas. R. K. ir L. B. dirbo policijoje, kuri yra teisėsaugos institucija. Policijos pareigūnai vykdydami pareigas laikomi valdžios atstovais, kadangi turi teisę duoti privalomus nurodymus jiems nepavaldiems asmenims. Jų nurodymai teisės aktų reikalavimų vykdymo prasme yra privalomi jiems nepavaldiems asmenims, o už jų nevykdymą ar pasipriešinimą tokiems valstybės tarnautojams arba jų įžeidimą jiems einant pareigas nustatyta baudžiamoji atsakomybė.

114Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamieji Ž. Ž. ir M. R. 2011 m. gegužės 1 d., naktį, prie gyvenamojo namo, esančio ( - ), pažeidė viešąją tvarką, trikdė gyventojų rimtį, naudojo smurtą, šaudė iš ginklų. Jiems pasitraukus nukentėjusioji J. P. iškvietė policijos darbuotojus. Į įvykio vietą atvyko policijos darbuotojai L. B. ir R. K., jie į įvykio vietą tarnybiniu automobiliu, kuris buvo pažymėtas policijos ženklais, o patys policijos darbuotojai buvo uniformuoti, vilkėjo šviesą atspindinčias liemenes. Jiems buvo pranešta, kad du asmenys apšaudė gyvenamąjį namą, nurodyti jų bruožai. Apžiūrint įvykio vietą, pastebėjo guminių kulkų pėdsakus. Jie informavo apskrities policijos komisariato budėtoją apie įvykį. Jiems buvo liepta saugoti įvykio vietą. Tuo metu nukentėjusioji J. P. parodė ateinančius du vyrus ir pasakė, kad tai jie šaudė. Policijos darbuotojams sušukus: „Stok, policija“, kaltinamieji Ž. Ž. ir M. R. ėmė šaudyti į jų pusę, paleido po kelis šūvius ir pabėgo. Nukentėjusioji J. P. parodė, kad atvykus policijos darbuotojams ir apžiūrint įvykio vietą, pasirodė kaltinamieji Ž. Ž. ir M. R., kurie sušukę „O, mentai“ ėmė šaudyti į policijos darbuotojų ir jos pusę, tačiau ji negali pasakyti, į ką buvo konkrečiai taikyta. Buvo paleista apie 10 šūvių. Nukentėjusysis A. P. parodė, kad, kai buvo iškviesti policijos darbuotojai, ir buvo lauke, matė, kaip atėjo kaltinamieji Ž. Ž. ir M. R., jie, pamatę policijos darbuotojus, šaukė „mentai“ ir pradėjo šaudyti. Jam buvo pataikyta į sėdmenis. Nematė, į ką konkrečiai buvo nukreipti ginklai, tačiau buvo šaudoma ne į orą ar žemę.

115Teismas atmeta kaltinamųjų Ž. Ž. ir M. R. parodymus, kad nukentėjusysis S. U. jiems grasino, kad atvažiuos ( - ) banditai ir jiems atkeršys. Konflikto metu, kai kaltinamieji padarė viešosios tvarkos pažeidimą, jie nuo nukentėjusiųjų gyvenamojo namo pasitraukė, o tai rodo, kad jiems joks pavojus negrėsė. Praėjus nemažai laiko grįžo į įvykio vietą ir ėmė šaudyti. Teismas konstatuoja, kad kaltinamieji Ž. Ž. ir M. R. į įvykio vietą grįžo norėdami tęsti savo nusikalstamą veiką. Taip pat teismas atmeta kaltinamojo Ž. Ž. parodymus, kad jis vengdamas banditų užpuolimo šaudė į orą, policijos darbuotojų ir nukentėjusios J. P. nematė, kad šaudė jis vienas iš dviejų ginklų.

116Policijos pareigūnai dėvėjo policijos uniformas, specialiomis šviesą atspindinčiomis juostomis, prisistatė sušukdami stoti ir kad jie yra policijos darbuotojai. Taigi Ž. Ž. ir M. R. žinojo, kad prieš juos yra policijos pareigūnai. Jie, šaudydami iš ginklų į policijos pareigūnų pusę, suvokė, jog naudoja smurto veiksmus prieš policininkus, kurie vykdo tarnybines pareigas ir neteisėtų veiksmų neatlieka. Todėl jie neabejotinai suprato, kad tokiu būdu priešinasi policijos pareigūnams, o ne banditams.

117Taigi, šių įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad Ž. Ž. ir M. R. suvokė, jog priešinosi policijos darbuotojams, vykdantiems viešojo administravimo funkcijas, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nutraukti nusikalstamą veiką, šaudė į jų pusę ir norėjo taip veikti (priešintis policijos pareigūnams). Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad kaltinamieji grasino nužudyti tarnybines pareigas atliekančius pareigūnus, nes nenustatyta jų tiesioginė tyčia atlikti tokius veiksmus, o vien šaudymas į tarnybines pareigas atliekančius pareigūnus, neleidžia konstatuoti kaltinamųjų tyčios nužudyti policijos pareigūnus.

118Dėl baudžiamojo įstatymo taikymo kvalifikuojant Ž. Ž. veiką pagal jam pareikštą įtarimą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 7 punktą, 10 punktą

119Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo Ž. Ž. veiksmai buvo kvalifikuojami kaip pasikėsinimas nužudyti tris žmones kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, iš jų du policijos pareigūnus dėl jų tiesioginių tarnybos pareigų vykdymo, tačiau šios nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusieji pasislėpė.

120Nužudymą kvalifikuojantis požymis, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte, yra suformuluotas kaip nužudymas „dviejų ar daugiau žmonių“, t. y. kaltininkas vieninga tyčia nužudo du ar daugiau žmonių.

121Nužudymą kvalifikuojantis požymis, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punkte, yra suformuluotas kaip nužudymas „kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu“. Bendriausia prasme šis nužudymo būdas baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje aiškinamas kaip toks, kurio panaudojimas yra pavojingas ne tik siekiamo nužudyti žmogaus gyvybei, bet ir bent vieno kito ar kelių kitų žmonių gyvybei. Be to, kilusi grėsmė kitų žmonių gyvybei dėl kaltininko veiksmų turi būti reali, o pats kaltininkas privalo visa tai suvokti (kasacinė byla Nr. 2K-530/2010).

122Nužudymą kvalifikuojantis požymis, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 10 punkte, yra suformuluotas kaip nužudymas dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo, t. y. kaltininkas suvokia, kad asmuo vykdo tarnybos ar piliečio pareigas, ir dėl to siekia jį nužudyti.

123Kaltinamasis Ž. Ž. savo kaltę neigia. Paaiškino, jog nesuprato, kad prieš jį policijos pareigūnai ir nukentėjusioji J. P., neturėjo tyčios nužudyti jų. Nukentėjusiųjų gyvenamojo namo kieme išgirdęs triukšmą, pagalvojo, kad atvyko nukentėjusiojo S. U. iškviesti banditai ir, norėdamas juos pagąsdinti, kelis kartus iš pistoleto šovė į orą.

124BK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veiksmas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Nuo baigto nusikaltimo pasikėsinimas skiriasi tuo, kad čia yra ne visi norėto padaryti nusikaltimo objektyvieji požymiai. Pasikėsinimas, kaip tyčinio nusikaltimo stadija, pasireiškia tuo, kad kaltininkas jau yra pradėjęs realizuoti ketinimą padaryti nusikaltimą, tačiau jo nebaigia dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios. Taigi nustatant nusikaltimo, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje, požymius, atskleidžiant kaltininko tyčią, būtina nustatyti valinį jos turinį, siekimą apibrėžtų padarinių, kurie neatsiranda dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininko valios. Todėl, kvalifikuojant nebaigtas veikas, turi būti tiksliai nustatyta, kokio konkrečiai rezultato kaltininkas siekė. BK 129 straipsnyje numatyta veika yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas tiesiogine ar netiesiogine tyčia, tačiau tais atvejais, kai veika nutrūksta pasikėsinimo stadijoje, pasikėsinimu nužudyti gali būti kvalifikuojami tik tokie veiksmai, kurie padaromi tiesiogine tyčia (kasacinė byla Nr. 2K-443/2011). Tokia teismų praktika buvo susiformavusi kvalifikuojant veikas dėl pasikėsinimo nužudyti pagal 1961 m. BK 104, 105 straipsnius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 18 4 punktas), tokia praktika yra ir pagal šiuo metu galiojantį 2000 m. BK (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 6 punkto 2 ir 3 pastraipos), t. y. laikomasi pozicijos, kad pasikėsinimas įmanomas tik veikiant tiesiogine tyčia, siekiant kito asmens nužudymo (kasacinė nutartis Nr. 2K-442/2006). Veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius, kai ji padaroma netiesioginė ar tiesioginė neapibrėžta tyčia. O veika, kuria siekiama konkretaus rezultato, laikoma padaryta tiesiogine apibrėžta tyčia. Tyčinis sveikatos sutrikdymas, padarytas esant tiesioginei apibrėžtai tyčiai atimti gyvybę, kvalifikuojamas kaip pasikėsinimas nužudyti (kasacinė nutartis Nr. 2K-500/2007).

125Atskleidžiant kaltininko tyčios turinį yra svarbu išsamiai atskleisti visas nusikaltimo aplinkybes ir nustatyti priežastis, išorinius veikos požymius, nes apie tyčios turinį sprendžiama pagal nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą, jų nutraukimo priežastis bei kitas aplinkybes, turėjusias įtakos kaltininko valiai veikti siekiant apibrėžto tikslo.

126Šios bylos atveju, aiškinantis kaltinamojo Ž. Ž. elgesio priežastis, pažymėtina, kad konfliktas kilo viešoje vietoje tarp kaltinamųjų Ž. Ž. ir M. R. bei nukentėjusiųjų S. U. bei A. P.. Konflikto metu prieš nukentėjusiuosius buvo naudojamas fizinis smurtas, prie jų namų buvo šaudoma. Kilusiam konfliktui, kurio metu buvo sužaloti S. U. ir A. P., sugadintas turtas, raminti buvo iškviesti policijos pareigūnai. Į ( - ) gyvenamojo namo kiemą atvykus policijos pareigūnams kaltinamieji Ž. Ž. ir M. R. jau buvo iš įvykio vietos pasitraukę. Nukentėjusiajai J. P. bei nukentėjusiems policijos pareigūnams R. K. ir L. B. stovint šalia vienas kito gyvenamojo namo kieme, kaltinamieji Ž. Ž. ir M. R. grįžo, ir, kaip nurodė Ž. Ž., jis iš kovinio ir kito ginklų šaudė į viršų, norėdamas išgąsdinti atvykusius banditus. Kaltinamasis Ž. Ž. į nukentėjusiųjų pusę paleido ne mažiau kaip keturis šūvius. Šaudoma buvo iš ne didesnio kaip penkiolika metrų atstumo. Ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme nesurinkta duomenų, patvirtinančių, kad Ž. Ž. būtų turėjęs sumanymą ar ketinimų nužudyti ar sužaloti policijos pareigūnus. Vien tik šaudymas koviniais šoviniais į policijos darbuotojų, kai šalia jų stovėjo ir nukentėjusioji J. P., pusę, nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad jis turėjo tikslą nužudyti policijos pareigūnus. Priešingai, turėdamas tokį tikslą, jį galėjo įvykdyti be triukšmo ir grasinimų. Tuo metu buvo tamsus paros metas, aplinkui buvo ir kitų pastatų, už kurių slėpdamasis kaltinamasis Ž. Ž. prie policijos darbuotojų galėjo prisiartinti nepastebėtas, iš neapšviestos vietos. Policijos pareigūnai R. K. ir L. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad jie nebuvo tikri, ar kaltinamasis Ž. Ž. šaudo konkrečiai į juos, ar tik į jų pusę, negirdėjo, kad kaltinamasis būtų tiesiogiai grasinęs juos nužudyti. Policijos pareigūnai dėvėjo policijos liemenes, buvo aiškiai matomi. Kaltinamasis Ž. Ž. paleidęs šūvius į nukentėjusiųjų pusę pasitraukė, nors į jį nebuvo šaudoma ar stengiamasi kaip nors kitaip sulaikyti, jis buvo tik įspėtas žodžiais „Stot, policija“. Byloje nėra patikimų ir neginčijamą įrodomąją vertę turinčių įrodymų, kad kaltinamasis Ž. Ž., šaudydamas įvykio vietoje, konkrečiai taikėsi į nukentėjusiuosius – policijos pareigūnus – ir tokiu būdu siekė juos nužudyti. Kaltinamajam Ž. Ž. iš kovinio pistoleto paleidus ne mažiau kaip keturis šūvius į nukentėjusiųjų pusę, trys kulkos pataikė į nukentėjusiąją J. P., kuri stovėjo tarp policijos pareigūnų L. B. ir R. K..

127Kaltinamasis Ž. Ž. neigia turėjęs tyčia nužudyti J. P. ir teigia įvykio vietoje jos visai nematęs, ir apie jos sužalojimą sužinojo tik ikiteisminio tyrimo metu. Nė vienas iš nukentėjusiųjų ar liudytojų neparodė, kad šaudydamas Ž. Ž. būtų nukentėjusiajai J. P. grasinęs nužudyti ją. Ilgametėje teismų praktikoje (kasacinės nutartys Nr. 2K-442/2006, 2K-500/2007) laikomasi nuostatos, kad veika gali būti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti tik esant kaltininko apibrėžtai tyčiai atimti gyvybę. Taip pat kvalifikuojama veika, nesukėlusi jokių padarinių (šovė ir nepataikė), jei tyčia buvo nukreipta į kito žmogaus gyvybės atėmimą.

128Nesant būtinojo nusikaltimo sudėties požymio (tiesioginės apibrėžtos tyčios), Ž. Ž. baudžiamoji atsakomybė už pasikėsinimą nužudyti du tarnybines pareigas atliekančius policijos pareigūnus ar kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu nužudyti J. P. negalima, t. y. jo nusikalstama veika negali būti kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 10 punktus (apeliacinė byla Nr. 1A-205/2012).

129Kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius – kaip nužudymas ar sveikatos sutrikdymas. Taip pat pagal atsiradusius padarinius kvalifikuojama veika ir tada, kai nustatoma, kad kaltininkas veikė netiesiogine tyčia (kasacinės nutartys 2K-281/2008, 2K-109/2009, 2K-260/2009). Jeigu nustatoma, kad asmuo veikė tiesiogine neapibrėžta arba netiesiogine tyčia ir dėl jo veikimo jokių padarinių nekilo, jo veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip pasikėsinimas nužudyti.

130Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jo pobūdį, vietą (jei tokie sužalojimai padaryti), nusikalstamų veikų intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą bei po jo padarymo ir pan.

131Byloje yra nustatyta, kad kaltinamasis Ž. Ž. įvykio metu šaudė iš kovinio ginklo – pistoleto, buvo paleista ne mažiau kaip keturi šūviai, t. y. buvo šaudoma intensyviai. Teismas atmeta kaltinamojo Ž. Ž. parodymus, kad jis šaudė į viršų, o į žmones netaikė. Kaltinamojo Ž. Ž. trys paleisti šūviai pataikė į nukentėjusiąją J. P., tai pašalina atsitiktinio (rikošeto) pataikymo galimybę. Pats kaltinamasis Ž. Ž. parodė, kad jis norėjo pagąsdinti atvykusius banditus ir tai darė girdėdamas kieme balsus. Paleidęs šūvius kaltinamasis Ž. Ž. iš įvykio vietos pasišalino, o tai rodo, kad nebuvo tyčios nužudyti nukentėjusiuosius. Kaltinamojo Ž. Ž. veiksmai vertintini pagal kilusias pasekmes. Kadangi kaltinamasis Ž. Ž. intensyviai šaudė į žmones, kurių balsus girdėjo, ir trys kulkos pataikė į nukentėjusiąją J. P., tai rodo, kad kaltinamojo Ž. Ž. paleisti šūviai buvo nukreipti ne konkrečiai į vieną žmogų, o į žmones, kurių balsus girdėjo. Teismas konstatuoja, kad byloje nustatyta, kad kaltinamasis Ž. Ž. šaudydamas į žmonių grupę bei gyvenamąjį namą, suprato savo veiksmų pavojingumą kitų žmonių sveikatai, o kadangi įvykio metu nukentėjusiajai J. P. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, jo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą.

132Dėl kaltinamųjų Ž. Ž. ir M. R. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių konstatavimo

133Kaltinamiesiems Ž. Ž. ir M. R. inkriminuota atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad M. R. nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnyje, o Ž. Ž. nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnyje, bei 135 straipsnio 2 dalies 7 punkte padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir psichotropinių medžiagų, ir tai turėjo įtakos nusikalstamoms veikoms padaryti.

134BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, jog atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jei veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti.

135Kaltinamieji Ž. Ž. ir M. R. neneigia, kad iki nusikalstamų veikų padarymo vartojo alkoholinius gėrimus, kad alkoholis buvo vartojamas ilgą laiką, tačiau neigia, kad būtų naudoję psichotropines medžiagas. Byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad įvykio dieną kaltinamieji Ž. Ž. ir M. R. vartojo alkoholį ir psichotropines medžiagas (3 t., 74 b. l., 4 t., 4 b. l.). Nusikalstamos veikos buvo padarytos esant mažareikšmei priežasčiai ir patiems kaltinamiesiems provokuojant konfliktą, todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų apsvaigimas nuo alkoholio ir psichotropinių medžiagų turėjo įtakos nusikalstamoms veikoms padaryti.

136Kaltinamiesiems Ž. Ž. ir M. R. inkriminuota atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnyje, padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

137Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Konstatuojant, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkaujant, būtina nustatyti tiek objektyviuosius (kelių asmenų dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumą), tiek subjektyviuosius (tyčią ir susitarimą padaryti nusikalstamą veiką) bendrininkavimo požymius. Susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki tol, kol bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas. Konstatuojant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-339/2010, 2K-630/2011, 2K-10/2012). Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai, nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Kaltinamieji Ž. Ž. ir M. R. nusikalstamas veikas padarė bendrais veiksmais – smurtą prieš nukentėjusius S. U. ir A. P. naudojo abu, trikdė piliečių rimtį, priešinosi policijos pareigūnams.

138Kaltinamųjų Ž. Ž. ir M. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

139Nors kaltinamasis Ž. Ž. prisipažino padaręs kai kurias nusikalstamas veikas, tačiau teismas tai nelaiko jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme keičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka suriktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (kasacinė byla 2K-307/2012). Kaltinamasis Ž. Ž. savo kaltę pripažino tik ikiteisminio tyrimo metu surinkus jo kaltę patvirtinančius įrodymus, tačiau nenurodė kaip draudžiami daiktai pas jį pateko, kokiu tikslu jie buvo laikomi. Jis prisipažino tik todėl, kad, kaip pats parodė, negalima paneigti to, kas rasta.

140Bausmės skyrimas kaltinamiesiems Ž. Ž. ir M. R.

141Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

142Skirdamas bausmę kaltinamajam Ž. Ž., teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis įvykdė penkias nusikalstamas veikas – baudžiamąjį nusižengimą (BK 245 straipsnis); du nesunkius nusikaltimus (BK 284 straipsnio 1 dalis, 286 straipsnis); vieną sunkų nusikaltimą (BK 253 straipsnio 2 dalis) ir vieną labai sunkų nusikaltimą (BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punktas), į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, amžių, jo įvykdytų nusikalstamų veikų paskatas ir motyvus, į tai, kad yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta į tai, jog kaltinamasis anksčiau teistas, baustas administracine tvarka (3 t., 180 b. l.).

143Teismas, visapusiškai įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo padarytas konkrečias nusikalstamas veikas ir neigiamų padarinių dydį, bei faktines priežastis, kurios nulėmė jo tyčią nusikalsti, laiko, kad jam skiriama bausmė turi būti pakankamai griežta, tačiau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų. Todėl, skirdamas bausmę kaltinamajam Ž. Ž., teismas atsižvelgia ir į tai, kad nusikalstamos veikos yra baigtos, padarytos tyčia. Be to, bausmė kaltinamajam skiriama atsižvelgiant ir į tai, kad jis buvo teistas už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, BK 27 straipsnio prasme – recidyvistas. Pagal BK 56 straipsnio 1 dalį recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Nusikalstamos veikos padarytos esant dviem atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms ir nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nuostatas, bei faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, jam skiriama laisvės atėmimo bausmė, didesnė nei straipsnio, numatančio griežčiausią bausmę, sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui.

144Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas nuo 2011-05-01 iki nuosprendžio paskelbimo t. y. 2012-10-12, kurį Ž. Ž. išbuvo laikinai sulaikytas (BPK 140 straipsnis) ir suimtas.

145Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 25 d. baudžiamasis įsakymas yra vykdymo stadijoje, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės su baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme nebendrinama.

146Skirdamas bausmę kaltinamajam M. R., teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis įvykdė dvi nusikalstamas veikas – du nesunkius nusikaltimus (BK 284 straipsnio 1 dalis, 286 straipsnis), į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, amžių, jo įvykdytų nusikalstamų veikų paskatas ir motyvus, į tai, kad yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į tai, jog kaltinamasis anksčiau teistas, baustas administracine tvarka (4 t., 116 b. l.).

147Teismas, visapusiškai įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo padarytas konkrečias nusikalstamas veikas ir neigiamų padarinių dydį, bei faktines priežastis, kurios nulėmė jo tyčią nusikalsti, laiko, kad jam skiriama bausmė turi būti pakankamai griežta, tačiau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų. Todėl, skirdamas bausmę kaltinamajam M. R., teismas atsižvelgia ir į tai, kad nusikalstamos veikos yra baigtos, padarytos tyčia. Be to, bausmė kaltinamajam skiriama atsižvelgiant ir į tai, kad jis buvo teistas už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, BK 27 straipsnio prasme – recidyvistas. Pagal BK 56 straipsnio 1 dalį recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Nusikalstamos veikos padarytos esant dviem atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms ir nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nuostatas, bei faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, jam skiriama laisvės atėmimo bausmė, didesnė nei straipsnio, numatančio griežčiausią bausmę, sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui.

148M. R. nuo 2011-05-01 iki 2011-05-02 buvo laikinai sulaikytas, vadovaujantis BPK 140 straipsniu. 2011-05-02 M. R. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, kurio terminas buvo pratęstas iki 2011-11-02 (4 t. 1, 24-25, 39-40 b l.). Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2011-05-01 iki 2011-11-02. Šiuo metu M. R. šioje byloje kardomoji priemonė nepaskirta, nes M. R. yra paskirta kardomoji priemonė – suėmimas kitoje baudžiamojoje byloje ir M. R. yra laikomas suimtas ( - ) tardymo izoliatoriuje.

149Dėl nukentėjusiųjų J. P. ir A. P. civilinių ieškinių

150BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį, o BPK 110 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis asmuo, kuris reikalauja baudžiamojoje byloje atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą, civiliniu ieškovu toks asmuo pripažįstamas prokuroro ar teismo nutartimi.

151Šioje byloje yra nukentėjusios ir civilinės ieškovės J. P. pareikštas civilinis ieškinys (5 t., 19 b. l.), kuriuo prašoma priteisti iš kaltinamojo Ž. Ž. priteisti 999,82 Lt turtinės ir 400 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. P. iš kaltinamųjų A. A., M. R. ir Ž. Ž. prašo priteisti 7000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (5 t., 17-18 b. l.).

152J. P. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos tenkintinas visiškai, nes dėl patirto sužalojimo nukentėjusioji gydėsi, pirko vaistus. Turėtos išlaidos patvirtintos leistinais įrodymais – vaistų pirkimo kvitais (5 t., 108 b. l.). Turtinės žalos dydžio neginčija ir kaltinamasis Ž. Ž..

153Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civiliniame kodekse nenustatyta atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5 straipsnis).

154Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai – asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. Fizinio poveikio atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet ir dėl ateities – kaip skausmo sukėlimas ar kūno sužalojimas paveiks tolimesnę jo sveikatą, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, t. y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu. Neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs pavojingų gyvybei sunkių kūno sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobūdžio, kad iš karto nepašalinamos jų pasekmės (pvz., lieka randų, kuriuos pašalinti galima būsimomis operacijomis), tai, be išgyvenimų dėl sužalojimo fakto, prie neturtinės žalos gali būti priskiriami išgyvenimai dėl būsimų pasekmių – kaip sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks galutinai pašalinti darant plastines operacijas, išgyvenimas vien dėl to, kad tokias operacijas reikės atlikti, nes jos sukelia papildomų fizinių, organizacinių ir materialinių pasekmių (fizinį skausmą, nepatogumus, laiko eikvojimą, važinėjimą tyrimams ir operacijoms bei turtines pasekmes – išlaidas, kurios ne visada gali būti nustatytos ir padengiamos). Susirūpinimas dėl būsimų fizinio sužalojimo pasekmių šalinimo negali būti vertinamas kaip būsimoji neturtinė žala arba nereali žala, nes susirūpinimas dėl sužalojimo pasekmių pašalinimo ateityje būtinumo ir sėkmės yra realus ir suprantamas (CK 6.250 straipsnis).

155Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Civilinėje atsakomybėje kreditorius privalo įrodyti nuostolių dydį. Bendrųjų nuostolių dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad asmuo turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžio nustatymui reikšmingų kriterijų. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Šioje normoje nėra pateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus.

156Teismas sutinka, kad nukentėjusioji J. P. be fizinio skausmo patyrė ir psichologinę traumą, buvo iškilusi reali grėsmė jai ir jos artimiesiems, po sveikatos sutrikdymo teko gydytis ligoninėje, o vėliau gydymą tęsti.

157Teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas. Pavyzdžiui, asmenims, patyrusiems sunkius sveikatos sutrikdymus, buvo priteista ir 114 000 Lt, ir 20 000 Lt, ir 30 000 Lt, ir 15 000 Lt, ir 10 000 Lt (kasacinės bylos Nr. 2K-492/2006, 2K-87/2007, 2K-108/2007, 2K-408/2008, 2K-341/2010). Pagal teismų praktiką analogiškose bylose priteistinos neturtinės žalos vidurkis yra 25 000 Lt, todėl aiškiai didesnei sumai priteisti reikėtų ypatingų sąlygų ir aplinkybių, kurios nulemtų teismo pasirinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų nutarčių apžvalga 2009 m.).

158Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad gydymas dėl patirtų traumų šiuo metu nevyksta. Atsižvelgiama ir į tai, kad patirti sužalojimai esminės įtakos J. P. bendravimui su aplinkiniais ir šeimos nariais nesukėlė, t. y. ji socialiai neatsiribojo nuo visuomenės ir šeimos. Taip pat nėra jokių duomenų, kad J. P. dėl patirtos psichologinės ir fizinės traumos negali gyventi visaverčio gyvenimo. Todėl teismas, įvertinęs visus šiuos kriterijus, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę ir šeiminę padėtį (vedęs, turi išlaikytinų asmenų) bei vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais atlygintiną žalą mažina ir iš kaltinamojo Ž. Ž. priteisia – 40 000 Lt J. P. naudai. Ieškinio dalis dėl likusios neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo Ž. Ž. nepagrįsta, todėl atmestina.

159Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. P. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Byloje nustatyta, kad įvykio metu A. P. atžvilgiu buvo naudojamas smurtas, buvo padarytas sveikatos sutrikdymas. Teismas atsižvelgia, kad įvykio metu A. P. patyrė didelį stresą, nes realiai grėsė pavojus jo sveikatai, nusikalstami veiksmai truko ilgą laiką. Priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 1000 Lt, kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestinas. Neturtinė žala priteistina iš kaltinamųjų Ž. Ž. ir M. R. solidariai, nes nusikalstamą veiką prieš A. P. jie atliko bendrais veiksmais, veikdami bendrininkų grupėje.

160Kadangi nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. U. mirė 2012 m. liepos 18 d., o byloje nėra duomenų apie nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo teisių perėmėjus, todėl vadovaujantis BPK 115 straipsnio 2 dalimi jo civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtu, paliekant teisę nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. U. teisių perėmėjams kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

161Valstybinė ligonių kasa dėl žalos Privalomo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už J. P. suteiktas gydymo paslaugas pareiškė civilinį ieškinį 2260,56 Lt sumai (2 t., 36-40 b. l.) turtinei žalai atlyginti. Kadangi ieškinys yra pagrįstas prie ieškinio pridėtais dokumentais, todėl tenkintinas visiškai.

162Dėl proceso išlaidų atlyginimo

163Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

164Nukentėjusiems ir civiliniams ieškovams J. P., S. U., A. P. ( - ) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba antrinei teisinei pagalbai suteikti paskyrė advokatę Lionę Musteikienę. Iš pateiktos pažymos (5 t., 127 b. l.) matyti, kad už antrinės pagalbos suteikimą buvo sumokėta 1620 Lt valstybės lėšų.

165Nuteistieji Ž. Ž. ir M. R. nukentėjusiųjų S. U. ir A. P. atžvilgiu nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdami bendrininkų grupėje, todėl pusė sumos už antrinės teisinės pagalbos suteikimą nukentėjusiesiems (810 Lt) priteistina subsidiariai t. y. po 405 Lt iš Ž. Ž. ir M. R., likusi dalis (810 Lt) už antrinės teisinės pagalbos suteikimą nukentėjusiesiems (810 Lt) priteistina iš Ž. Ž..

166Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui

167Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti (nusikalstamos veikos padarymo įrankiai, priemonės, rezultatai, objektai), prie bylos esantys daiktai: 19 vnt. šoviniai šaudmenys, pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, tinkami šaudymui, šoviniai su guminiu sviediniu, skirti C kategorijos šaunamiesiems ginklams (pistoletams); revolveris Nr. ( - ) (pramoninės gamybos, 6 mm kalibro, C kategorijos, tinkamas šaudymui, Alfa model 640 šaunamasis ginklas, kuris skirtas šaudyti 6 mm kalibro „Flobert“ šoviniais); 180 vnt. pramoninės gamybos, 9X18 mm kalibro, centrinio skėlimo, tinkamų šaudymui, Makarov šovinių, kurie skirti įvairiems A, B kategorijų, graižtviniams šaunamiesiems ginklams: pistoletams, pistoletams-kulkosvaidžiams; 130 vnt. imitacinių Kalašnikov šovinių, pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, tinkamų šaudymui, 5,45X39 mm kalibro, kurie skirti įvairiems A, B kategorijų graižtviniams šautuvams tokiems kaip: automatas AKM-74, rankiniams kulkosvaidžiams RPK-74 ir vėlesnės modifikacijoms; 17 vnt. imitacinių šovinių, pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, tinkamų šaudymui, 5,56X45 mm kalibro, kurie skirti įvairiems A, B kategorijų graižtviniams šautuvams; 55 vnt. imitacinių šovinių, pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, tinkamų šaudymui, 7,62X51 mm kalibro, kurie skirti įvairiems graižtviniams A, B kategorijų šautuvams; pistoletas „TT“ Nr. ( - ) su dėtuve (supakuota pakete Nr.0027903); saugomi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje (1 t. 126-127, 145-146 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini ir perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

168Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos piliečio A. Ž. pasas Nr. ( - ), Lietuvos Respublikos piliečio R. B. pasas Nr. ( - ), Lietuvos Respublikos piliečio R. Ž. asmens tapatybės kortelė Nr. ( - ), Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės dalis nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini ir perduotini Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui. Lietuvos Respublikos piliečio A. K. kelių transporto priemonių vairuotojo pasirengimo vežti pavojingus krovinius pagal ADR pažymėjimas Nr. ( - ) nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas ir perduotinas Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

169Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, aliuminis bidonas saugomas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje, šūvio pėdsakų ėmikliai prie specialisto išvados Nr. ( - ), metalo gabaliukas, kuris ( - ) apskrities ligoninėje buvo išimtas iš J. P., 4 vnt. šovinių tūtelės „GZK GMMPA“, kurios išimtos kratos metu Ž. Ž. namuose, įvykio vietos ( - ), apžiūros metu išimti objektai: vokai Nr.2, Nr.3, Nr.4, Nr.5, Nr.6, Nr.7, Nr.8, Nr.9, Nr.10, Nr.11, Nr.12, Nr.13, Nr.14, Nr.15, Nr.16, Nr.17, Nr.18, Nr.19, Nr.20, Nr.21, Nr.22, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

170Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 55 vnt. sviediniai, pramoninės gamybos, 4,5 mm kalibro, pneumatinių nešaunamųjų ginklų sviediniai skirti C, D kategorijos šautuvams, pistoletams, revolveriams, 155 vnt. sviediniai, pramoninės gamybos, 4,5 mm kalibro, pneumatinių nešaunamųjų ginklų sviediniai skirti C, D kategorijos šautuvams, pistoletams, revolveriams, revolverio Nr. ( - ) odinis dėklas su plastikine dėžute, 2 vnt. paketai su užrašu „Dūmadežes ( - ) šautuvas Gamo Nr. ( - ) su optiniu taikikliu (supakuotas žaliame dėkle), plastikinė juodos spalvos dėžutė su užrašu „Zoraki MOD: #914SP“ be pistoleto, vamzdžio valiklis (šepetėlis), metalinis antgalis, plastikinis juodos spalvos laikiklis šoviniams, Ž. Ž. rūbai, kuriais jis buvo apsirengęs įvykio metu, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti Ž. Ž. arba jo įgaliotiems asmenims.

171Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu M. R. rūbai, kuriais jis buvo apsirengęs įvykio metu, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini M. R. arba jo įgaliotiems asmenims. Kirvis, lenktinis peilis, kurie priklausė nukentėjusiajam S. U. nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini J. P..

172Kompaktinis diskas Nr. 40-1-17758 su telefoninių skambučių išklotinėmis, kompaktinis diskas Nr. 40-26-LA-81 su telefoninio pokalbio suvestine, paliktini saugoti prie bylos.

173Teisėjų kolegija, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 307 straipsnio 4 dalimi, 308 straipsniu,

Nutarė

174Ž. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 286 straipsnį, 253 straipsnio 2 dalį, 245 straipsnį, 302 straipsnio 1dalį, ir nuteisti:

175pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams;

176pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį, areštu 30 (trisdešimčiai) parų;

177pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

178pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (mėnesiams) mėnesiams;

179pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį, laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams;

180pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą, laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų.

181Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už idealiąja sutaptimi padarytas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, 135 straipsnio 2 dalies 7 punkte, 286 straipsnyje, 253 straipsnio 2 dalyje, 245 straipsnyje, 302 straipsnio 1 dalyje, paskirtas bausmes subendrinti griežčiausia iš paskirtų bausmių apimant švelnesnes paskirtas bausmes, ir galutinę subendrintą bausmę Ž. Ž. skirti – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų.

182Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

183Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2012 m. spalio 12 d.

184Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2012 m. spalio 12 d.

185Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – suėmimą.

186M. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnyje ir nuteisti:

187pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) metams;

188pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį, laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

189Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už idealiąja sutaptimi padarytas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnyje, paskirtas bausmes subendrinti griežčiausiai iš paskirtų bausmių apimant švelnesnę bausmę, ir galutinę subendrintą bausmę M. R. skirti – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

190Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo 7 mėnesiams bausme prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį anksčiau paskirtos bausmės, ir galutinę subendrintą bausmę M. R. paskirti – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

191Į bausmės laiką įskaityti atliktos bausmės laiką pagal 2011 m. spalio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį.

192Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

193Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2012 m. spalio 12 d.

194Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. lapkričio 2 d.

195A. A. išteisinti dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

196A. A. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

197Civilinės ieškovės J. P. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti visiškai, ir iš Ž. Ž. priteisti 999,82 Lt turtinės žalos atlyginimą J. P..

198Civilinės ieškovės J. P. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies, ir iš Ž. Ž. priteisti 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą J. P..

199Civilinio ieškovo A. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, ir iš Ž. Ž. ir M. R. solidariai priteisti 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimą A. P..

200Civilinio ieškovo S. U. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 2 dalimi paliekant teisę civilinio ieškovo S. U. teisių perėmėjams kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

201Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl žalos Privalomo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už J. P. suteiktas gydymo paslaugas tenkinti visiškai ir iš Ž. Ž. priteisti 2260,56 Lt žalos atlyginimą Valstybinės ligonių kasos naudai.

202Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, už antrinės teisinės pagalbos suteikimą nukentėjusiesiems A. P. ir S. U. iš Ž. Ž. ir M. R. priteisti po 405 Lt valstybės naudai. Už antrinės teisinės pagalbos suteikimą nukentėjusiajai J. P. iš Ž. Ž. priteisti 810 Lt valstybės naudai.

203Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, prie bylos esančius daiktus: 19 vnt. šovinių šaudmenų, pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, tinkamų šaudymui, šovinių su guminiu sviediniu, skirtų C kategorijos šaunamiesiems ginklams (pistoletams); revolverį Nr. ( - ) (pramoninės gamybos, 6 mm kalibro, C kategorijos, tinkamas šaudymui, Alfa model 640 šaunamąjį ginklą, kuris skirtas šaudyti 6 mm kalibro „Flobert“ šoviniais); 180 vnt. pramoninės gamybos, 9X18 mm kalibro, centrinio skėlimo, tinkamų šaudymui, Makarov šovinių, kurie skirti įvairiems A, B kategorijų, graižtviniams šaunamiesiems ginklams: pistoletams, pistoletams-kulkosvaidžiams; 130 vnt. imitacinių Kalašnikov šovinių, pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, tinkamų šaudymui 5,45X39 mm kalibro, kurie skirti įvairiems A, B kategorijų graižtviniams šautuvams tokiems kaip: automatas AKM-74, rankiniams kulkosvaidžiams RPK-74 ir vėlesnės modifikacijoms; 17 vnt. imitacinių šovinių, pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, tinkamų šaudymui, 5,56X45 mm kalibro, kurie skirti įvairiems A, B kategorijų graižtviniams šautuvams; 55 vnt. imitacinių šovinių, pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, tinkamų šaudymui, 7,62X51 mm kalibro, kurie skirti įvairiems graižtviniams A, B kategorijų šautuvams; pistoletą „TT“ Nr. ( - ) su dėtuve (supakuota pakete Nr.0027903); saugomus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

204Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos piliečio A. Ž. pasą Nr. ( - ), Lietuvos Respublikos piliečio R. B. pasą Nr. ( - ), Lietuvos Respublikos piliečio R. Ž. asmens tapatybės kortelę Nr. ( - ), Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės dalį nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir perduoti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui. Lietuvos Respublikos piliečio A. K. kelių transporto priemonių vairuotojo pasirengimo vežti pavojingus krovinius pagal ADR pažymėjimą Nr. ( - ) nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir perduoti Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

205Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, aliuminį bidoną (saugomą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje), šūvio pėdsakų ėmiklius prie specialisto išvados Nr. ( - ), metalo gabaliuką, kuris ( - ) apskrities ligoninėje buvo išimtas iš J. P., 4 vnt. šovinių tūteles „GZK GMMPA“, kurios išimtos kratos metu Ž. Ž. namuose; įvykio vietos ( - ), apžiūros metu išimtus objektus: vokus Nr.2, Nr.3, Nr.4, Nr.5, Nr.6, Nr.7, Nr.8, Nr.9, Nr.10, Nr.11, Nr.12, Nr.13, Nr.14, Nr.15, Nr.16, Nr.17, Nr.18, Nr.19, Nr.20, Nr.21, Nr.22, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

206Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 55 vnt. sviedinių, pramoninės gamybos, 4,5 mm kalibro, pneumatinių nešaunamųjų ginklų sviedinių skirtų C, D kategorijos šautuvams, pistoletams, revolveriams, 155 vnt. sviedinių, pramoninės gamybos, 4,5 mm kalibro, pneumatinių nešaunamųjų ginklų sviediniai skirtų C, D kategorijos šautuvams, pistoletams, revolveriams; revolverio Nr. ( - ) odinį dėklą su plastikine dėžute; 2 vnt. paketus su užrašu „Dūmadežes ( - ) šautuvą „Gamo“ Nr. ( - ) su optiniu taikikliu (supakuotą žaliame dėkle); plastikinę juodos spalvos dėžutę su užrašu „Zoraki MOD: #914SP“ be pistoleto, vamzdžio valiklį (šepetėlį), metalinį antgalį, plastikinį juodos spalvos laikiklį šoviniams; Ž. Ž. rūbus, kuriais jis buvo apsirengęs įvykio metu, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti Ž. Ž. arba jo įgaliotiems asmenims.

207Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu M. R. rūbus, kuriais jis buvo apsirengęs įvykio metu, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti M. R. arba jo įgaliotiems asmenims. Kirvį, lenktinį peilį, kurie priklausė nukentėjusiajam S. U. nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti J. P..

208Kompaktinį diską Nr. 40-1-17758 su telefoninių skambučių išklotinėmis, kompaktinį diską Nr. 40-26-LA-81 su telefoninio pokalbio suvestine, palikti saugoti prie bylos.

209Nuosprendį per 20 d. nuo jo paskelbimo, o suimtiesiems Ž. Ž. ir M. R. nuo nuosprendžio įteikimo dienos, galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A.... 3. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284... 4. M. R., gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs,... 5. kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį.... 6. Ž. Ž., gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs,... 7. kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 129... 8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 9. Ž. Ž. neteisėtai disponavo fizinio asmens dokumentu, tai yra neturėdamas... 10. Be to Ž. Ž. neturėdamas leidimo, neteisėtai laikė ir nešiojo šaunamąjį... 11. Be to Ž. Ž. 2011 m. gegužės 1 d. ( - ) mieste, ( - ) gatvėje ir savo... 12. Be to, Ž. Ž. ir M. R., būdami apsvaigę nuo alkoholio ir psichotropinių... 13. Be to, Ž. Ž. ir M. R. 2011 m. gegužės 1 d., apie 2.15 val., prie namo,... 14. Be to, Ž. Ž. 2011 m. gegužės 1 d., apie 2.15 val., prie namo, esančio ( -... 15. A. A. kaltinamas tuo, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas... 16. Kaltinamasis Ž. Ž. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir... 17. Anksčiau buvo teistas už neteistą disponavimą asmenų dokumentais, ir visi... 18. Jo atžvilgiu buvo taikytas organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas.... 19. Jo draugas M. Š., kuris dabar jau yra miręs, buvo paprašęs pas jį... 20. 2011 m. balandžio 30 dieną jis su M. R. gėrė alkoholinius gėrimus. Vakare... 21. Kaltinamasis teigė, kad pradėjo smarkiai kraujuoti, matė kraujo klanus. Jie... 22. Ž. Ž. parodė, kad nukentėjusiuosius S. U., A. P. ir J. P. pažįsta, ir jie... 23. Kaltinamasis A. A. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad... 24. Kaltinamasis M. R. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad... 25. Jis neigia, kad prie ( - ) sudavė nukentėjusiesiems smūgius ir šaudė... 26. Nukentėjusysis S. U. teismo posėdžio metu parodė, kad 2011 m. balandžio 30... 27. Po incidento kieme buvo daug gilzių. Šūvių žymių buvo ant sienos, prie... 28. Varteliai buvo sulenkti iki žemės, buvo nepataisomi, reikėjo pirkti naujas... 29. Prašo priteisti 15 000 Lt neturtinės žalos, nes patyrė stresą, tai... 30. Nukentėjusysis A. P. teismo posėdžio metu parodė, kad 2011 m. balandžio 30... 31. Jie visi buvo namuose. Kai atvažiavo policininkai, J. P. išėjo į kiemą... 32. Prašo priteisti 7 000 Lt neturtinės žalos dėl patirto streso.... 33. Nukentėjusioji J. P. teismo posėdžio metu parodė, kad sugyventinis S. U. ir... 34. Prašo priteisti 999,82 Lt turtinės žalos atlyginimo iš Ž. Ž. už vaistus... 35. Nukentėjusysis L. B. teismo posėdžio metu parodė, kad 2011-05-01 dirbo su... 36. Nukentėjusysis R. K. teismo posėdžio metu parodė, kad 2011-05-01 naktį... 37. Liudytojas A. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad 2006 m. dirbo UAB „( -... 38. Liudytojas J. B. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo kaimynai su S. U..... 39. Liudytojas V. U. teismo posėdžio metu parodė, kad 2011-05-01 naktį jam... 40. 2011-05-10 asmenų parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokoluose (2 t.,... 41. 2011-05-26 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. ( - ) (2 t., 57–58 b.... 42. 2011-05-03 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. ( - ) (2 t., 106 b. l.)... 43. 2011-05-01 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokoluose (2 t.,... 44. 2011-05-01 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokoluose (2 t.,... 45. 2011-05-01 įvykio vietos apžiūros protokole (1 t., 35–62 b. l.)... 46. 2011-05-01 įvykio vietos apžiūros protokole (1 t., 70–74 b. l.)... 47. 2011-05-01 Ž. Ž. asmens kratos protokole (3 t., 40 b. l.), kuriame... 48. 2011-05-01 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole (1 t., 118 b.... 49. 2011-06-13 specialisto išvadoje Nr. ( - ) (1 t., 122–125 b. l.) nurodyta,... 50. 2011-05-01 kratos protokole (1 t., 78–80 b. l.) užfiksuotas šaudmenų,... 51. 2011-06-13 specialisto išvadoje Nr. ( - ) (1 t., 122–125 b. l.) nurodyta,... 52. 2011-06-15 specialisto išvadoje Nr. ( - ) (1 t., 130–144 b. l.) nurodyta,... 53. 2011-06-14 specialisto išvadoje Nr. ( - ) (1 t., 148–149 b. l.) nurodyta,... 54. 2011-08-04 specialisto išvadoje Nr. ( - ) (1 t., 151–164 b. l.) nurodyta,... 55. 2011-05-19 specialisto išvadoje Nr. ( - ) (1 t., 199–200 b. l.) nurodyta,... 56. 2011-05-01 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui... 57. 2011-05-01 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui... 58. 2011-05-03 specialisto išvadoje Nr. ( - ) (3 t., 77 b. l.) nurodyta, kad Ž.... 59. 2010-12-22 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartyje (2 t., 10–12 b. l.)... 60. Dėl Ž. Ž. veikos kvalifikavimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį.... 61. Byloje nustatyta, jog 2011 m. gegužės 1 d. atliekant kratą kaltinamojo Ž.... 62. Kaltinamasis Ž. Ž. savo kaltę šiame epizode pripažino visiškai... 63. Teismas konstatuoja, jog įrodyta, kad kaltinamasis Ž. Ž. padarė... 64. Kaltinamajame akte nurodyta, jog kaltinamasis Ž. Ž. nurodytus dokumentus... 65. BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia... 66. Visos nurodytos alternatyvios nusikalstamos veikos nėra vienos tęstinės... 67. Kaltinamajame akte fizinių asmenų dokumentų, neturint teisėto pagrindo,... 68. Esminės neteisėto fizinių asmenų dokumentų įgijimo aplinkybės: kas... 69. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu nebuvo surinkta... 70. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti... 71. Kaltinamajam Ž. Ž. iš kaltinimo šalintina jo veiką kvalifikuojanti... 72. Dėl Ž. Ž. veikos kvalifikavimo pagal BK 253 straipsnio 2 dalį... 73. Kaltinamasis Ž. Ž. dėl jam inkriminuotos veikos pagal BK 253 straipsnio 2... 74. Tiriant Ž. Ž. ir kitų kaltinamųjų nusikalstamas veikas buvo atliktos... 75. 2011-05-01 atlikus kratą kaltinamojo Ž. Ž. namuose, adresu: ( - ), buvo... 76. BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas... 77. BK 253 straipsnyje nurodyti veikos požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs,... 78. Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų... 79. Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų... 80. Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų... 81. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu nebuvo surinkta... 82. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti... 83. Kaltinamajam Ž. Ž. iš kaltinimo šalintina jo veiką kvalifikuojanti... 84. Faktiniais bylos duomenimis įrodyta, kad Ž. Ž. savo gyvenamajame name laikė... 85. Pagal 2002 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų... 86. Teismas pažymi, kad byloje esančia 2011-06-15 specialisto išvada Nr. ( - )... 87. Taigi 62 vienetai imitacinių šaudmenų neturi kaunamosios galios, nes jie... 88. Kadangi kaltinamasis Ž. Ž. neturėdamas leidimo, neteisėtai laikė savo... 89. Tai, kad 2011-05-01, apie 2 val., tęsdamas nusikalstamą veiką, Ž. Ž. iš... 90. Tai, kad kaltinamajame akte nurodyta, jog Ž. Ž. „2011-05-02, apie 2 val.,... 91. Dėl Ž. Ž. veikos kvalifikavimo pagal BK 245 straipsnį... 92. BK 245 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo normos saugoma vertybė... 93. Byloje nustatyta, jog 2010-12-22 ( - ) miesto apylinkės teismo nutartimi,... 94. Minėta nutartis įsiteisėjusi, kaltinamasis Ž. Ž. su ja supažindintas... 95. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo Ž. Ž. veika padarius baudžiamąjį... 96. Dėl Ž. Ž. ir M. R. veikų kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį... 97. BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje... 98. Faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamieji Ž. Ž. ir M. R. 2011... 99. Kilusio konflikto metu kaltinamieji Ž. Ž. ir M. R. nukentėjusiems sudavė... 100. Nukentėjusiems parbėgus į namus, kaltinamieji Ž. Ž. ir M. R. juos atsekė,... 101. Teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų Ž. Ž. ir M. R. veiksmai šiame epizode... 102. Teismas atmeta kaltinamųjų Ž. Ž. ir M. R. parodymus, kad nukentėjusieji... 103. Dėl A. A. veiksmų... 104. Kaltinamasis A. A. nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame... 105. Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284... 106. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40... 107. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad... 108. Ištyręs bylos medžiagą teismas, konstatuoja, kad byloje nesurinkta... 109. Dėl Ž. Ž. ir M. R. veikų kvalifikavimo pagal BK 286 straipsnį... 110. BK 286 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris... 111. Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas... 112. 2000 m. spalio 17 d. Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 16... 113. BK 230 straipsnyje yra pateiktas valstybės tarnautojo apibrėžimas. Minėto... 114. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamieji Ž. Ž. ir M. R. 2011 m.... 115. Teismas atmeta kaltinamųjų Ž. Ž. ir M. R. parodymus, kad nukentėjusysis S.... 116. Policijos pareigūnai dėvėjo policijos uniformas, specialiomis šviesą... 117. Taigi, šių įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti abejonių... 118. Dėl baudžiamojo įstatymo taikymo kvalifikuojant Ž. Ž. veiką pagal jam... 119. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo Ž. Ž. veiksmai buvo kvalifikuojami kaip... 120. Nužudymą kvalifikuojantis požymis, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 5... 121. Nužudymą kvalifikuojantis požymis, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 7... 122. Nužudymą kvalifikuojantis požymis, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 10... 123. Kaltinamasis Ž. Ž. savo kaltę neigia. Paaiškino, jog nesuprato, kad prieš... 124. BK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą... 125. Atskleidžiant kaltininko tyčios turinį yra svarbu išsamiai atskleisti visas... 126. Šios bylos atveju, aiškinantis kaltinamojo Ž. Ž. elgesio priežastis,... 127. Kaltinamasis Ž. Ž. neigia turėjęs tyčia nužudyti J. P. ir teigia įvykio... 128. Nesant būtinojo nusikaltimo sudėties požymio (tiesioginės apibrėžtos... 129. Kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal... 130. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas... 131. Byloje yra nustatyta, kad kaltinamasis Ž. Ž. įvykio metu šaudė iš kovinio... 132. Dėl kaltinamųjų Ž. Ž. ir M. R. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių... 133. Kaltinamiesiems Ž. Ž. ir M. R. inkriminuota atsakomybę sunkinanti aplinkybė... 134. BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, jog atsakomybę sunkinančia... 135. Kaltinamieji Ž. Ž. ir M. R. neneigia, kad iki nusikalstamų veikų padarymo... 136. Kaltinamiesiems Ž. Ž. ir M. R. inkriminuota atsakomybę sunkinanti aplinkybė... 137. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos... 138. Kaltinamųjų Ž. Ž. ir M. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių... 139. Nors kaltinamasis Ž. Ž. prisipažino padaręs kai kurias nusikalstamas... 140. Bausmės skyrimas kaltinamiesiems Ž. Ž. ir M. R.... 141. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis... 142. Skirdamas bausmę kaltinamajam Ž. Ž., teismas vadovaujasi bendrais bausmių... 143. Teismas, visapusiškai įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo padarytas... 144. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į paskirtos bausmės laiką... 145. Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 25... 146. Skirdamas bausmę kaltinamajam M. R., teismas vadovaujasi bendrais bausmių... 147. Teismas, visapusiškai įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo padarytas... 148. M. R. nuo 2011-05-01 iki 2011-05-02 buvo laikinai sulaikytas, vadovaujantis BPK... 149. Dėl nukentėjusiųjų J. P. ir A. P. civilinių ieškinių... 150. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 151. Šioje byloje yra nukentėjusios ir civilinės ieškovės J. P. pareikštas... 152. J. P. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos tenkintinas visiškai,... 153. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis... 154. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio... 155. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai.... 156. Teismas sutinka, kad nukentėjusioji J. P. be fizinio skausmo patyrė ir... 157. Teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant... 158. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad gydymas dėl patirtų traumų... 159. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. P. civilinis ieškinys dėl... 160. Kadangi nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. U. mirė 2012 m. liepos 18... 161. Valstybinė ligonių kasa dėl žalos Privalomo sveikatos draudimo fondo... 162. Dėl proceso išlaidų atlyginimo ... 163. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas,... 164. Nukentėjusiems ir civiliniams ieškovams J. P., S. U., A. P. ( - ) valstybės... 165. Nuteistieji Ž. Ž. ir M. R. nukentėjusiųjų S. U. ir A. P. atžvilgiu... 166. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui... 167. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daiktai turintys reikšmės... 168. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos... 169. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, aliuminis bidonas saugomas... 170. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 55 vnt. sviediniai,... 171. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu M. R. rūbai, kuriais jis... 172. Kompaktinis diskas Nr. 40-1-17758 su telefoninių skambučių išklotinėmis,... 173. Teisėjų kolegija, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos... 174. Ž. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos... 175. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį,... 176. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį, areštu 30... 177. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 2 dalį,... 178. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį,... 179. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį, laisvės... 180. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 7... 181. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2... 182. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.... 183. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2012 m. spalio... 184. Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir... 185. Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią –... 186. M. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos... 187. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį,... 188. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį, laisvės... 189. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2... 190. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9... 191. Į bausmės laiką įskaityti atliktos bausmės laiką pagal 2011 m. spalio 13... 192. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.... 193. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2012 m. spalio... 194. Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir... 195. A. A. išteisinti dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 196. A. A. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti,... 197. Civilinės ieškovės J. P. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės... 198. Civilinės ieškovės J. P. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės... 199. Civilinio ieškovo A. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo... 200. Civilinio ieškovo S. U. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu,... 201. Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl žalos Privalomo sveikatos... 202. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio... 203. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1... 204. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1... 205. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1... 206. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1... 207. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1... 208. Kompaktinį diską Nr. 40-1-17758 su telefoninių skambučių išklotinėmis,... 209. Nuosprendį per 20 d. nuo jo paskelbimo, o suimtiesiems Ž. Ž. ir M. R. nuo...