Byla 1-54-785/2015

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Ramūno Antanavičiaus, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, kaltinamojo T. T. gynėjui advokatui R. B., kaltinamojo A. S. gynėjai advokatei Ritai Petručionytei, kaltinamojo M. S. gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, kaltinamojo M. P. gynėjui advokatui A. B., nukentėjusiesiems N. P., S. P., M. P., jų atstovei advokatei I. K.,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

3T. T., a. k. ( - ) gim. ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis B. T. ūkyje, mechanizatoriumi, gyv. ( - ), teistas: 1) 2010-10-11 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d., 233 str. 3 d., 9 mėn. laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 m., paskiriant auklėjamojo poveikio priemones; 2) 2015-04-15 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 259 str. 2 d. nuteistas galutinę 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 val. visuomenės labui,

4kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5, 7, 10 p., 233 str. 3 d., 187 str. 2 d.

5A. S., a.k. ( - ) gim. ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis UAB „( - )“, santechniku, gyv. ( - ), teistas: 2010-02-23 Šakių rajono apylinkės teismo pagal BK 138 str. 1 d. 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, 2011-03-10 nutartimi bausmė pakeista į 45 parų areštą, bausmę atlikus paleistas 2011-10-06,

6kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5, 7, 9, 10 p., 233 str. 3 d., 187 str. 2 d.

7M. P., a.k. ( - ) gim. ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, turintis 9 klasių išsilavinimą, nedirbantis, paskutinė žinoma gyvenamoji vieta ( - ), teistas: 1) 2010-09-14 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 187 str. 1 d., 650 Lt (5 MGL) dydžio bauda; 2) 2011-03-31 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams ir bauda 650 Lt, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms; skirta baudžiamojo poveikio priemonė - nemokami darbai, įpareigojant per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose. 2012-03-05 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti paskirtą 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausmę, bausmės neatlikęs

8M. S., a.k. ( - ) gim. ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, mokosi ( - ), gyv. ( - ), neteistas,

9kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 233 str. 3 d., 24 str. 6 d., 187 str. 2 d.

Nustatė

10T. T. panaudodamas prievartą, siekė paveikti nukentėjusįjį asmenį – A. P., kad šis nevyktų 2013-04-15 į Angliją liudyti teisme byloje, kurioje yra nukentėjusysis, tai yra laikotarpiu nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2013 m. balandžio 7 d. būdamas Anglijoje ( - ) miestelyje gyvenusio M. P. telefoninių pokalbių metu duotais patarimais, prašymais ir įtikinėjimais sukurstytas bei padedant asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, t.y. pasinaudodamas pastarojo suteikta informacija dėl A. P. ir jo artimųjų bei jų turto buvimo vietos, siekiant įbauginant paveikti A. P. nevykti 2013-04-15 į Angliją liudyti teisme, vykdydamas nusikalstamą sumanymą, veikdamas bendrininkų grupėje su M. P. šio nusikaltimo darymui sukurstytu A. S. bei padedant M. S., pastarojo vairuojamu automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. ( - ), 2013-04-07 apie 23.30 val., nuvyko į įvykio vietą – ( - ), kur M. S. laukiant automobilyje, A. S. M. P. nurodymu palikus pašto dėžutėje A. P. grasinančio pobūdžio raštelį, su A. S. metė du uždegtus butelius su padegamuoju skysčiu į N. P. priklausančio namo, esančio ( - ) balkoną, nuo ko kilus gaisrui tyčia sugadino N. P. priklausantį namą ir tokiu būdu siekė paveikti nukentėjusįjį A. P.. Tai yra T. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 233 str. 3 d.

11Be to, T. T. tyčia visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą turtą, tai yra jis laikotarpiu nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2013 m. balandžio 7 d. būdamas Anglijoje ( - ) miestelyje gyvenusio M. P. telefoninių pokalbių metu duotais patarimais, prašymais ir įtikinėjimais sukurstytas bei padedant asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, t.y. pasinaudodamas pastarojo suteikta informacija apie A. P. ir jo artimųjų bei jų turto buvimo vietą, tikslu tyčia sugadinti svetimą, A. P. ar jo artimųjų turtą, siekiant įbauginti A. P. nevykti 2013-04-15 į Angliją liudyti teisme, vykdydamas nusikalstamą sumanymą ir veikdamas bendrininkų grupėje su M. P. šio nusikaltimo darymui sukurstytu A. S. bei padedant M. S., pastarojo vairuojamu automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. ( - ), 2013-04-07 apie 23.30 val., nuvyko į įvykio vietą – ( - ), kur M. S. laukiant automobilyje, kartu su A. S. metė du uždegtus butelius su padegamuoju skysčiu į N. P. priklausančio namo, esančio ( - ) balkoną, nuo ko kilus gaisrui tyčia sugadino N. P. priklausantį turtą – gaisro išdavoje sudegė 250 litų / 72,40 eurų vertės kilimas, buvo apgadintas pastato stogo pakalimas 5x0,5 m., aprūko namo siena bendros 2250 litų / 651,64 eurų vertės, tokiu būdu padarė N. P. 2500 litų / 724,05 eurų turtinę žalą. Tai yra T. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d.

12Be to, T. T. buvo kaltinamas, kad laikotarpiu nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2013 m. balandžio 7 d. būdamas Anglijoje ( - ) miestelyje gyvenusio M. P. telefoninių pokalbių metu duotais patarimais, prašymais ir įtikinėjimais sukurstytas tyčia nužudyti A. P., kad šis 2013-04-15 nevyktų į Angliją liudyti teisme, 2013 m. balandžio 7 d. apie 23.30 val., veikdamas bendrininkų grupėje su M. P. šio nusikaltimo darymui sukurstytu A. S., kuris veikė ir dėl savanaudiškų paskatų, vykdydamas nusikalstamą sumanymą, M. S. vairuojamu automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. ( - ), nuvyko į įvykio vietą – ( - ), kur turėdamas tikslą įbauginti A. P., žinodamas, kad namuose yra žmonių, kartu su A. S. tyčia metė du padegtus butelius su degiu skysčiu į N. P. namo, esančio ( - ) balkoną, nuo ko namui užsidegus ir kilus pavojui tuo metu name buvusių N. P., S. P. bei M. P. sveikatai ir gyvybei, taip tyčia kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu dėl nukentėjusiojo A. P. piliečio pareigų vykdymo, pasikėsino nužudyti du ir daugiau žmonių, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi gaisras laiku buvo pastebėtas kito asmens ir užgesintas. Tai yra T. T. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5, 7, 10 p.

13A. S. panaudodamas prievartą, siekė paveikti nukentėjusįjį asmenį - A. P., kad šis nevyktų 2013-04-15 į Angliją liudyti teisme byloje, kurioje yra nukentėjusysis, tai yra laikotarpiu nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2013 m. balandžio 7 d. būdamas Anglijoje ( - ) miestelyje gyvenusio M. P. tiesioginiais žodiniais prašymais ir įtikinėjimais bei papirkimu – gavo lėktuvo bilietą į Lietuvą bei 100 Anglijos svarų (420 Lt), o grįžus į Lietuvą – telefoninių pokalbių metu duotais patarimais ir įtikinėjimais sukurstytas bei padedant asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, t. y. pasinaudodamas pastarojo suteikta informacija apie A. P. ir jo artimųjų bei jų turto buvimo vietą, siekiant įbauginant paveikti A. P. nevykti 2013-04-15 į Angliją liudyti teisme, vykdydamas nusikalstamą sumanymą, veikdamas bendrininkų grupėje su M. P. šio nusikaltimo darymui sukurstytu T. T. ir padedant M. S., pastarojo vairuojamu automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. ( - ), 2013-04-07 apie 23.30 val., nuvyko į įvykio vietą – ( - ), kur M. S. laukiant automobilyje, M. P. nurodymu paliko pašto dėžutėje A. P. grasinančio pobūdžio raštelį, po to su T. T. metė du uždegtus butelius su padegamuoju skysčiu į N. P. priklausančio namo, esančio ( - ) balkoną, nuo ko kilus gaisrui tyčia sugadino N. P. priklausantį namą ir tokiu būdu siekė paveikti nukentėjusįjį A. P.. Tai yra A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 233 str. 3 d.

14Be to, A. S. tyčia visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą turtą, tai yra, jis laikotarpiu nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2013 m. balandžio 7 d. būdamas Anglijoje ( - ) miestelyje gyvenusio M. P. tiesioginiais žodiniais prašymais ir įtikinėjimais bei papirkimu – gavo lėktuvo bilietą į Lietuvą bei 100 Anglijos svarų (420 Lt), o grįžus į Lietuvą – telefoninių pokalbių metu duotais patarimais ir įtikinėjimais sukurstytas bei padedant asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, t. y. pasinaudodamas pastarojo suteikta informacija apie A. P. ir jo artimųjų bei jų turto buvimo vietą, tikslu tyčia sugadinti svetimą, A. P. ar jo artimųjų turtą, siekiant įbauginti A. P. nevykti 2013-04-15 į Angliją liudyti teisme, vykdydamas nusikalstamą sumanymą ir veikdamas bendrininkų grupėje su M. P. šio nusikaltimo darymui sukurstytu T. T. bei padedant M. S., pastarojo vairuojamu automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. ( - ), 2013-04-07 apie 23.30 val., nuvyko į įvykio vietą – ( - ), kur M. S. laukiant automobilyje, kartu su T. T. metė du uždegtus butelius su padegamuoju skysčiu į N. P. priklausančio namo, esančio ( - ) balkoną, nuo ko kilus gaisrui tyčia sugadino N. P. priklausantį turtą – gaisro išdavoje sudegė 250 litų / 72,40 eurų vertės kilimas, buvo apgadintas pastato stogo pakalimas 5x0,5 m., aprūko namo siena bendros 2250 litų / 651,64 eurų vertės, tokiu būdu padarė N. P. 2500 litų / 724,05 eurų turtinę žalą. Tai yra A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d.

15Be to, A. S., buvo kaltinamas tuo, kad kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu dėl nukentėjusio asmens piliečio pareigų vykdymo ir savanaudiškų paskatų tyčia pasikėsino nužudyti du ir daugiau žmonių, tai yra, jis laikotarpiu nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2013 m. balandžio 7 d. būdamas Anglijoje ( - ) miestelyje gyvenusio M. P. tiesioginiais žodiniais prašymais ir įtikinėjimais bei papirkimu – gavo lėktuvo bilietą į Lietuvą bei 100 Anglijos svarų (420 Lt), o grįžus į Lietuvą – telefoninių pokalbių metu duotais patarimais ir įtikinėjimais sukurstytas tyčia nužudyti A. P., kad šis 2013-04-15 nevyktų į Angliją liudyti teisme, 2013 m. balandžio 7 d. apie 23.30 val., veikdamas bendrininkų grupėje su M. P. šio nusikaltimo darymui sukurstytu T. T., vykdydamas nusikalstamą sumanymą, M. S. vairuojamu automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. ( - ), nuvyko į įvykio vietą – ( - ), kur turėdamas tikslą įbauginti A. P., žinodamas, kad namuose yra žmonių, kartu su T. T. tyčia metė du padegtus butelius su degiu skysčiu į N. P. namo, esančio ( - ) balkoną, nuo ko namui užsidegus ir kilus pavojui tuo metu name buvusių N. P., S. P. bei M. P. sveikatai ir gyvybei, taip tyčia kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu dėl nukentėjusiojo A. P. piliečio pareigų vykdymo ir dėl savanaudiškų paskatų, pasikėsino nužudyti du ir daugiau žmonių, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi gaisras laiku buvo pastebėtas kito asmens ir užgesintas. Tai yra A. S. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5, 7, 9, 10 p.

16M. P. panaudodamas prievartą, siekė paveikti nukentėjusįjį asmenį – A. P., kad šis nevyktų 2013-04-15 į Angliją liudyti teisme byloje, kurioje yra nukentėjusysis, tai yra jis 2013 m. kovo mėn., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iš Anglijos, tikslesnė vieta tyrimo metu nenustatyta, skambino į Lietuvą A. P., gyv. ( - ) į telefoną, kurio abonento Nr. ( - ), siūlydamas pastarajam sumokėti už neatvykimą į teismą Anglijoje, o A. P. atsisakius, pastarajam pagrasino fiziniu susidorojimu. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis, laikotarpiu nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2013 m. balandžio 7 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas Anglijoje, ( - ) miestelyje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, tiesioginiais žodiniais prašymais, įtikinėjimais bei papirkimu – nupirkdamas lėktuvo bilietą į Lietuvą bei sumokėdamas 100 Anglijos svarų (420 Lt), įkalbėjo A. S. šiam grįžus į Lietuvą, o pastarajam grįžus į Lietuvą – jį ir T. T. telefoniniais prašymais ir įtikinėjimais, pats tiesiogiai bei per asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, duodamas nurodymus dėl nusikaltimo vietos ir laiko, taip pastarajam padedant, palenkė A. S. ir T. T. įbauginant paveikti A. P., kad šis nevyktų liudyti į teismą Anglijoje; vykdydami nusikalstamą sumanymą, A. S. ir T. T., veikdami bendrininkų grupėje ir padedant M. S. – jo vairuojamu automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. ( - ) 2013-04-07 apie 23.30 val. nuvyko į įvykio vietą ( - ), kur M. S. laukiant automobilyje, A. S. M. P. nurodymu paliko pašto dėžutėje A. P. grasinančio pobūdžio raštelį, po to su T. T. metė du uždegtus butelius su padegamuoju skysčiu į N. P. priklausančio namo balkoną, nuo ko kilus gaisrui buvo tyčia sugadintas N. P. priklausantis turtas – namas. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013-04-07, būdamas Anglijoje, tikslesnė vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, telefoninio pokalbio su ( - ) gyvenančiu A. P. metu, grasino pastarajam susidorojimu, jeigu jis vyks liudyti į teismą Anglijoje. Tai yra M. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 233 str. 3 d.

17Be to, M. P. palenkė kitus asmenis tyčia visuotinai pavojingu būdu sunaikinti svetimą turtą, tai yra, jis laikotarpiu nuo 2013 m sausio mėn. iki 2013 m. balandžio 7 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas Anglijoje, ( - ) miestelyje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, tiesioginiais žodiniais prašymais, įtikinėjimais bei papirkimu – nupirkdamas lėktuvo bilietą į Lietuvą bei sumokėdamas 100 Anglijos svarų (420 Lt), įkalbėjo A. S. šiam grįžus į Lietuvą, o pastarajam grįžus į Lietuvą – jį ir T. T. telefoniniais prašymais ir įtikinėjimais, pats bei per asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, duodamas nurodymus dėl nusikaltimo vietos ir laiko, taip jam padedant, tikslu įbauginti A. P. nevykti 2013-04-15 į Angliją liudyti teisme, palenkė A. S. ir T. T. tyčia sugadinti svetimą, A. P. ar jo artimųjų turtą; vykdydami nusikalstamą sumanymą, A. S. ir T. T., veikdami bendrininkų grupėje ir padedant M. S. – pastarojo vairuojamu automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. ( - ) 2013-04-07 apie 23.30 val. nuvyko į įvykio vietą ( - ), kur M. S. laukiant automobilyje, A. S. su T. T. metė du uždegtus butelius su padegamuoju skysčiu į N. P. priklausančio namo balkoną, nuo ko kilus gaisrui buvo tyčia sugadintas N. P. priklausantis turtas – sudegė 250 litų / 72,40 eurų vertės kilimas, buvo apgadintas pastato stogo pakalimas 5x0,5 m., aprūko namo siena bendros 2250 litų / 651,64 eurų vertės, tokiu būdu padarė N. P. 2500 litų / 724,05 eurų turtinę žalą. Tai yra M. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d., 187 str. 2 d.

18Be to, M. P. buvo kaltinamas tuo, kad palenkė kitus asmenis dėl nukentėjusiojo piliečio pareigų vykdymo ir dėl savanaudiškų paskatų tyčia kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu nužudyti du ir daugiau asmenų, tai yra laikotarpiu nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2013 m. balandžio 7 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas Anglijoje, ( - ) miestelyje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, tiesioginiais žodiniais prašymais, įtikinėjimais bei papirkimu – nupirkdamas lėktuvo bilietą į Lietuvą bei sumokėdamas 100 Anglijos svarų (420 Lt), įkalbėjo A. S. šiam grįžus į Lietuvą, o pastarajam grįžus į Lietuvą - jį ir T. T. telefoniniais prašymais ir įtikinėjimais, taip pat duodamas nurodymus dėl nusikaltimo vietos ir laiko, palenkė juos tyčia nužudyti A. P., kad pastarasis nevyktų į Angliją kaip nukentėjusysis liudyti teisme; 2013 m. balandžio 7 d. apie 23.30 val., vykdant nusikalstamą sumanymą ir veikiant bendrininkų grupėje, A. S. ir T. T., M. S. vairuojamu automobiliu „Audi A4 valst“. Nr. ( - ) nuvykus į įvykio vietą – ( - ) prie namo Nr. ( - ), kur turint tikslą įbauginti A. P., A. S. ir T. T. žinodami, kad namuose yra žmonių, tyčia metė du padegtus butelius su degiu skysčiu į N. P. namo balkoną, nuo ko namui užsidegus ir kilus pavojui tuo metu namie miegojusių N. P., S. P. bei M. P. sveikatai ir gyvybei, taip tyčia kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu dėl nukentėjusiojo A. P. piliečio pareigų vykdymo, o A. S. ir dėl savanaudiškų paskatų, pasikėsino tyčia nužudyti du ir daugiau žmonių, tačiau vykdytojai nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kadangi gaisras laiku buvo pastebėtas kito asmens ir užgesintas. Tai yra M. P. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d., 129 str. 2 d. 5, 7, 9, 10 p.

19M. S. padėjo, panaudojant prievartą, siekti paveikti nukentėjusįjį asmenį – A. P., kad šis nevyktų 2013-04-15 į Angliją liudyti teisme byloje, kurioje yra nukentėjusysis, tai yra, jis veikdamas kaip padėjėjas bendrininkų grupėje su vykdytojais A. S. ir T. T., žinodamas, kad pastarieji siekia panaudojant prievartą paveikti, t.y. įbauginti A. P., kad šis 2013-04-15 nevyktų į Angliją liudyti teisme M. P. byloje, automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. ( - ) 2013 m. balandžio 7 d. apie 23.30 val. A. S. ir T. T., kurie šio nusikaltimo darymui buvo sukurstyti M. P. ir jiems padėjo asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, atvežė į nusikaltimo padarymo vietą, – ( - ), kur pats liko laukti automobilyje, kol A. S. ir T. T. įvykdys nusikalstamą sumanymą. A. S., M. P. nurodymu palikus pašto dėžutėje A. P. grasinančio pobūdžio raštelį, po to su T. T. metus du uždegtus butelius su padegamuoju skysčiu į N. P. priklausančio namo, esančio ( - ), balkoną, nuo ko kilus gaisrui tyčia sugadinus N. P. priklausantį turtą – namą, M. S. iš karto juos išvežė iš nusikaltimo vietos, taip transporto priemonės nusikaltimo darymo vietai pasiekti bei iš jos pasišalinti suteikimu padėjo palengvindamas A. S. ir T. T. padaryti nusikaltimą – panaudojant prievartą paveikti nukentėjusįjį A. P. nevykti 2013-04-15 į Angliją liudyti teisme. Tai yra M. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 233 str. 3 d.

20Be to, M. S. padėjo tyčia visuotinai pavojingu būdu sugadinti svetimą turtą, tai yra, veikdamas kaip padėjėjas bendrininkų grupėje su vykdytojais A. S. ir T. T., žinodamas, kad pastarieji turėdami tikslą įbauginti A. P. 2013-04-15 nevykti į Angliją liudyti teisme M. P. byloje, siekia tyčia visuotinai pavojingu būdu sugadinti A. P. ar jo artimųjų turtą, automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. ( - ) 2013 m. balandžio 7 d. apie 23.30 val. A. S. ir T. T., kurie šio nusikaltimo darymui buvo sukurstyti M. P. ir jiems padėjo asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, atvežė į nusikaltimo padarymo vietą, – ( - ), kur pats liko laukti automobilyje, kol A. S. ir T. T. įvykdys nusikalstamą sumanymą. A. S., M. P. nurodymu palikus pašto dėžutėje A. P. grasinančio pobūdžio raštelį, po to su T. T. metus du uždegtus butelius su padegamuoju skysčiu į N. P. priklausančio namo, esančio ( - ) balkoną, nuo ko kilus gaisrui tyčia sugadinus N. P. priklausantį turtą – sudeginus 250 litų / 72,40 eurų vertės kilimas, buvo apgadintas pastato stogo pakalimas 5x0,5 m., aprūko namo siena bendros 2250 litų / 651,64 eurų vertės, tokiu būdu padarė N. P. 2500 litų / 724,05 eurų turtinę žalą, jis iš karto juos išvežė iš nusikaltimo vietos, taip transporto priemonės nusikaltimo darymo vietai pasiekti bei iš jos pasišalinti suteikimu padėjo palengvindamas A. S. ir T. T. padaryti nusikaltimą – tyčia visuotinai pavojingu būdu sugadinti svetimą N. P. priklausantį turtą. Tai yra M. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 187 str. 2 d.

21Kaltinamasis M. P. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad su M. R. susipažino Anglijoje, buvo pora. Kažkurią dieną ji pasakojo, kad į buvusio draugo A. P. banko sąskaitą gauna atlyginimą ir jis tų pinigų jai negrąžina. Bandė su juo pasikalbėti, bet jis M. P. užpuolė ir pasišalino. A. P. nuėjo į policiją ir pasakė, kad M. P. jį sumušė. Tuomet M. P. uždarė į kalėjimą, o A. P. buvo laisvėje. Po 3 mėnesių kovo pradžioje jį išleido, nes nerado kaltės. A. S., su kuriuo buvo draugai, atvažiuodavo M. P. lankyti į kalėjimą, jis žinojo apie teismą Anglijoje. A. P. skambino bendram draugui M. ir sakė, kad M. P. turi sumokėti 10 000 svarų, kitaip jis M. P. pasodins. Kitą kartą jis skambino M. P. asmeniškai, grasino, prašė pinigų. Sakė, kad, gavęs pinigus, neatvyks į teismą. A. S. turėjo važiuoti į Lietuvą pasikeiti paso, bet neturėjo pinigų, prašė jo paskolinti kelionei. M. P. paskolino jam 100 svarų, kad nusipirktų bilietą ir paprašė, kad jis nuvažiuotų pas A. P. ir pasikalbėtų, pasakytų jam, kad šis neskambinėtų ir neprašytų pinigų. Davė A. P. nuotrauką, kad prisimintų kaip jis atrodo. Nieko nesakė, kad skriaustų A. P. ar kitaip jam kenktų. Gal A. S. kažką ne taip suprato. Pats A. S. bilieto nepirko. A. S. sakė, kad neturi, kas jį pasiims iš Vilniaus oro uosto. Tada M. P. susisiekė su T. T. ir paprašė, kad šis parvežtų A. S. iš Vilniaus, nes šis neturėjo kaip grįžti. Šiuo metu su A. S. nebendrauja, ryšiai nutrūko. Kokią informaciją nurodė A. S. M. R. jis nežino. Nesutinka su A. S. parodymais dėl to, kad M. P. nurodė, kokia mašina važinėja A. P.. A. S. taip pat sako netiesą, kad M. P. ir M. R. kalbėjo su juo telefonu, kai jis buvo Lietuvoje. A. P. taip pat neskambino. Pats A. P. skambino M. P., nes turėjo bendrą draugą. T. T., būdamas Anglijoje, gal ir skambino, nes jis M. P. draugas. Jo prašė parvežti A. S. į Kauną iš Vilniaus oro uosto. Kokią dieną A. P. turėjo važiuoti į Angliją liudyti nepamena, galėjo būti 2013 m. balandžio mėn. A. P. atvyko teismą, nors M. P. nerūpėjo ar jis atvyks. Anglijoje M. P. buvo išteisintas, nes nebuvo jokių įrodymų. A. S. skolos negrąžino, o M. P. ir neprašė. Savo telefono numerio nepamena. Su M. R. naudojosi tuo pačiu telefonu. Nežino ar šį telefono numerį turėjo A. P., tačiau galvoja, kad neturėjo, nes kitu atveju nebūtų skambinęs M.. ( - ) M. P. nėra buvęs ir kas ten gyvena nežino. Ar apie tą kaimą ką nors žinojo M. R., nežino taip pat. M. R. M. P. pokalbyje su A. S. nedalyvavo. Nežino, kodėl T. T. jį apkalba. Anglijoje teisme advokatas M. P. pasakė, kad buvo padegtas A. P. tėvų namas.

22Ikiteisminio tyrimo metu M. P. nurodė, atsisakė duoti parodymus (3 t. 14, 18 b. l.).

23Kaltinamasis T. T. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies, nepripažino pasikėsinimo nužudyti, ir parodė, kad 2013 m. pavasarį jam paskambino M. P. ir paprašė pagąsdinti žmogų, kad jis nevyktų į Angliją liudyti. T. T. pasakė, kad nieko nedarys. Savaitė iki nusikaltimo padarymo vėl paskambino M. P. ir paprašė paimti draugą iš Vilniaus oro uosto. Nuvažiavo su G. N. į Vilnių, paėmė tą žmogų ir parvežėm namo. Važiuodami nieko nekalbėjo, tik jis sakė, kad reikės jį pavežioti. Suprato, kad A. S. reikės pavežioti tuo pačiu reikalu, t.y. pagąsdinti žmogų. Po savaitės paskambino A. S. ir paprašė pavežioti Kaune. Su A. S. susitarė susitikti Akropolyje ir paprašė M. S. jį nuvežti į Kauną, nes jo mašina buvo remontuojama. M. S. sutiko. Akropolyje sėdėjo vis trys prie stalo ir valgė. T. T. kalbėjo su A. S., o M. S. nesikišo. T. T. tikslas buvo jį vežioti. A. S. T. T. pagalbos neprašė. Apie atsikaitymus kalbos nebuvo, o pavežiojimui A. S. neprieštaravo ir sutiko pavežioti, kad būtų sumuštas A. P.. Iš Akropolio važiavo ieškoti namo ( - ). A. S. žinojo kokioje gatvėje ( - ) gyvena A. P.. Susiradus namą, pravažiavo vieną ar du kartus ta gatve. Dar turėjo ieškoti oranžinio automobilio, kuriuo važinėjo A. P., tačiau automobilio nesimatė. Nuvažiavo į miestą, paskui vėl atvažiavo į ( - ) prie to paties namo, tačiau ieškomo automobilio nebuvo. Tuomet stovėjo prie Maximos, laukė. Galvojo, kad pamatys važiuojantį A. P. ir sustabdys. T. T. nežino kam šovė mintis padaryti „Molotovo kokteilius“ ir padegti namą. Nuvažiavus į degalinę A. S. nupirko benzino ir grįžo prie mašinos. M. S. išlipo atidaryti bagažinę. Bevažinėjant atėjo vakaras, tuomet nuvažiavo prie namo. Namo pirmame aukšte degė šviesa, buvo įjungtas televizorius. Pagalvojo, kad nereikia dar eiti, jog dar per anksti. Apie dvi valandas laukė prie ( - ). 23 val. dar kartą pravažiavo pro tą namą. Matė, kad pirmame aukšte buvo įjungtas televizorius. Žmonių nesimatė, bet suprato, kad viduje yra žmonės. Tuo metu, kai A. S. rašė raštelį, T. T. sėdėjo automobilio gale. Raštelio turinio A. S. garsiai neskaitė. Nuvažiavo nuo to namo ir sustojo gal už 150-200 metrų. Jis išlipo iš mašinos su A. S., kuris už mašinos padarė „Molotovo kokteilius“. M. S. buvo mašinoje, o T. T. stovėjo šalia A. S.. Buvo išgėrę alaus, tai į tuos butelius ir supylė benziną. T. T. matė kaip A. S. darė „Molotovo kokteilius“. Jis į butelius pripylė benzino ir užkišo skuduru. Kartu su A. S. nuėjo prie namo. Namas buvo 12-15 m. nuo tvoros. Prie namo ėjo, kad įbaugintų A. P.. T. T. negalvojo, kad reikės padegti namą. Kalbėjo, kad kokteilius mes, bet nebuvo kalbos kur mes. A. S. viena butelį užsidegė pats, o kitą uždegė T. T.. Butelius į namą metė A. S.. Vieną butelį jis pataikė į balkoną, o kitą ant namo stogo. Pirmas butelis sudužo, o antras nedužo. Kai sudužo pirmas butelis pliūptelėjo ugnis, antras nusirideno nuo stogo, o ant stogo degė išsiliejęs benzinas. Suprato, kad blogai padarė, kad yra grėsmė žmonių gyvybei. Matė kaip A. S. užkišo už pašto dėžutės raštelį. Su A. S. pasišalino iš įvykio vietos nesiėmę jokių veiksmų, t.y. parbėjo ir išvažiavo. Kai atbėgo prie automobilio, variklis buvo užvestas. M. S. nesakė, ką padarė. Sakė važiuoti ir tiek. Su M. S. parvežė A. S. namo ir patys grįžo į ( - ). Važiuodami nieko nekalbėjo ir nesitarė kaip elgtis. A. S. atsiskaitė su M. S., nes buvo sutarę, kad atlygins už kurą. Po įvykio T. T. su M. P. nebendravo. Civilius ieškinius pripažįsta.

24Ikiteisminio tyrimo metu T. T. parodė, kad prisipažįsta padaręs nusikaltimą ir paaiškino, jog iki nusikaltimo padarymo likus mėnesiui laiko, jam į MRT paskambino šiuo metu Anglijoje gyvenantis jo buvęs klasės draugas M. P. ir pasakė, kad reikia pagąsdinti žmogų, už ką dėl ko, kur tas žmogus gyvena ir kaip atrodo, nesakė. Po kelių dienų M. P. pasiteiravus ar jis sutinka tai padaryti, jis atsakė, kad ne ir M. P. daugiau jo neprašė to padaryti. Maždaug savaitė iki nusikaltimo padarymo M. P. jo paprašė iš oro uosto Vilniuje paimti jo draugą, jis sutikęs ir nuvažiavęs į oro uostą iš jo parsivežė A. S.. Tuo metu, kol jis vežė A., šis sakė, kad reikės jį pavežioti, tačiau kur ir dėl ko nesakė. Jis sutiko, nes A. buvo M. P. draugas. A. tada jis parvežė į ( - ). Iki nusikaltimo darymo dienos su A. nebendravo, taip pat nebendravo ir su M. P.. Dieną prieš nusikaltimo padarymą, jam paskambino A. S. ir paprašė nuvežti iki Kauno, dėl ko reikia nuvežti neįvardino. Kadangi jo automobilis tuo metu nevažiavo, tai jis paprašė savo klasės draugo M. S. nuvežti jį ir jo draugą į Kauną. M. S. sutikus, kitą dieną maždaug apie 10.00 val. jie nuvažiavo į Kauno mieste esantį prekybos centrą „Akropolis“, ten susitiko su A. S.. Susitikus pastarasis jam pasakė, kad reikės nuvažiuoti į ( - ) iki namo, tam, kad pagąsdinti žmogų – jis suprato, kad pagąsdinti reikės tą žmogų, kurį jam siūlė pagąsdinti M. P.. Tai suprato dėl to, kad kaip jam pasakė pats A. S., jis iš Anglijos tokiu tikslu ir sugrįžo į Lietuvą. Kadangi šis pokalbis vyko automobilyje, tai jį turėjo girdėti ir M. S., nes jis tuo metu buvo prie vairo. Jie visi bendromis pastangomis ieškojo ( - ). Bevažiuojant į ( - ) dar nebuvo nusprendę kaip reikės pagąsdinti tą žmogų, dar nebuvo nusprendę ką darys. Jis važiuodamas į vietą nežinojo nei kaip tas žmogus turi atrodyti, nei kurioje vietoje ( - ) yra tas namas, nežinojo to žmogaus nei vardo, nei pavardės. Atvažiavus į ( - ), jie ieškojo reikalingos gatvės – ( - ) gatvės, ją surado ant stendo esančiame žemėlapyje. Į ( - ) gatvėje susirado reikalingą namą, žinojo, kad namas turėjo būti raudonu stogu. Susiradus namą, jie pravažiavo kelis kartus gatve, kad apsižiūrėti. Jie galvojo tą žmogų sumušti, bet kadangi buvo nepalankios aplinkybės, nes buvo aukšta tvora, šunys ir aplinkui daug žmonių, tai nusprendė, kad reikės namą apmėtyti „Molotovo kokteiliais“. Nusprendė laukti kol sutems ir tada apmėtyti namą „Molotovo kokteiliais“. T. A. nusprendė dar nuvažiuoti to žmogaus paieškoti ( - ) kaime, nes tas žmogus galėjo gyventi arba ( - ) tame name, arba ( - ) kaime. Kokio namo ieškoti ( - ) kaime, nežinojo, todėl prasuko ratą ir grįžo į Kauno miestą, kur pramogavo. Esant prieblandai, kelintą valandą nežino, jie nuvažiavo į degalinę, kur iš automobilio išlipo A. ir M. – A. į plastikinę talpą įsipylė benzino, o M. išlipo tam, kad atidaryti automobilio bagažinę, kur A. padėjo benziną. Maždaug apie 23.00 val., jie vėl pravažiavo pro tą namą, kad pasižiūrėti kas vyksta. Kadangi dar kituose namuose žibėjo šviesos, gatve važinėjo automobiliai, jie dar palaukė 40 minučių, po to vėl sugrįžo į ( - ) kaimą ir pravažiavus ( - ) gatvę, sustojo žvyrkelyje. Tuomet visi trys išlipo iš automobilio, A. jam ir M. S. matant, pripylė benzino į 2 alaus tuščius butelius, įkišo skudurus vietoj kamščių. Tada jis su A. nuėjo prie namo mėtyti pasigamintus „Molotovo kokteilius“, o M. S. liko sėdėti automobilyje. Butelius su benzinu iki namo nešė A.. Prie namo A. žiebtuvėliu uždegė skudurą, įkištą į butelį ir metė į namo balkoną, po to A. jam padavė žiebtuvėlį ir jis uždegė antro butelio skudurą, po to A. jį numetė ant namo stogo. Tada abu nubėgo į automobilį ir važiavo namo. Sugrįžę į automobilį S. nieko nesakė, nes jis ir taip žinojo ką jie padarė, kadangi matė kaip A. darė „Molotovo kokteilius“, o pokalbis apie nusikaltimo padarymą vyko girdint M. S.. Prieš padarant šį nusikaltimą, A. dar būnant jiems prie automobilio, ant jo stogo rašė raštelį, kas jame buvo parašyta, jis nematė; A. raštelį užkišo už pašto dėžutės tik priėjus prie namo, prieš padegant jį. A. niekas teksto nediktavo, jis jį rašė pats. Tą naktį, jie daugiau niekur nebuvo sustoję ir tiesiai nuvažiavo į namus. Apie tai, kad prašymas įvykdytas, M. P. tą pačią dieną važiuojant namo paskambinęs pranešė A. (4 t., 13-14, 20 b. l.). Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją T. T. davė analogiškus parodymus, nurodė, kad darydamas nusikaltimą tikėjosi išgąsdinti žmones, suprato, kad kyla grėsmė žmonių sveikatai ir gyvybei, matė ugnį, bet nematė, kad žmonės į tai sureaguotų. Vienas butelis su degiu skysčiu krito į balkoną, kitas ant stogo, abudu užsidegė, jie greitai iš ten pasišalino, nepasirūpino pagelbėti, nebuvo įsitikinę, kad nėra degių medžiagų, bet buvo įsitikinę, kad namas neužsidegs, nes mūrinis (4 t., 16-17 b. l.). Papildomos įtariamojo apklausos metu T. T. parodė, kad kai pirmą kartą M. P. jam paskambino ir paprašė pagąsdinti vieną žmogų, byloje įvardintą nukentėjusiuoju P., papasakojo, kad jis, t. y. M. P. tą žmogų yra sumušęs ir buvo pagrobęs jo automobilį, kad dėl to Anglijoje yra pradėtas tyrimas. M. P. minėjo, kad P. buvo nukentėjęs ir kad jis iš Lietuvos turi atvykti į Angliją liudyti teisme prieš M. P.. M. P. buvo svarbiausia, kad P. numatytą dieną neatvyktų į Anglijos teismą, kad jis į jį net neišskristų iš Lietuvos. Jau po nusikaltimo padarymo, kuomet padegė P. namą, paskambinęs M. P. pasakė, kad reikės važiuoti antrą kartą pagąsdinti P., tam, kad jis neliudytu teisme. Jis antrą kartą nenorėjo važiuoti ir daryti pakartotinai dar vieną nusikaltimą. Tarp P. ir S. tarpininkavo M., tai reiškia, kad ji kalbėdavo apie nusikaltimą su S. ir visą informaciją paskui perduodavo P.. A. S., paskambinęs P., kalbėjo su M. ir įvardino kaip gąsdins P. padarius nusikaltimą, S. kalbėjo su M. ir jai pasakė, kad nusikaltimas jau yra padarytas (4 t., 21 b. l.).

25Parodymų patikrinimo vietoje metu T. T. parodė ( - ) namą, kurį padegė, paaiškino kitas aplinkybes (4 t., 28-30 b. l.).

26Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies, nepripažino, kad pasikėsino nužudyti, o kitas veikas pripažino. Jis parodė, kad dirbo Anglijoje, tačiau tuo metu buvo praradęs darbą. Gyveno ( - ) mieste. Su M. P. susipažino per draugus Anglijoje. Jis siūlė skristi į Lietuvą išgąsdinti ir sumušti A. P., kurio nepažinojo, bet buvo girdėjęs, kad tai dėl teismo posėdžio, kuriame bus sprendžiama dėl M. P. kaltės sumušus A. P.. A. S. nupirko lėktuvo bilietus, kurie kainavo apie 300 litų, žadėjo atlyginti kelionės išlaidas. Daugiau nieko nežadėjo. P. nenurodė ką daryti, tik sakė, jog reikia taip padaryti, kad A. P. neatvyktų į teismo posėdį. M. P. davė nuotrauką, pasakė gyvenamąją vietą. Nuotrauka buvo dideliame formate, nepamena ar buvo popierinė ar fotoaparate. Tikslaus adreso nepamena, tik žino, kad gyveno ( - ). Praėjus 10 dienų ar savaitei po pokalbio, A. S. vienas grįžo į Lietuvą. Būnant Lietuvoje M. P. pervedė 100 svarų. Sakė, kad padengs turėtas išlaidas, tačiau konkrečios sumos nesutarė. Vilniuje oro uoste A. S. pasitiko T. T. ir M. S., parvežė namo į ( - ). Būnant Anglijoje, M. P. sakė, kad jie padės išgąsdinti A. P. arba sumušti. Jų ankščiau A. S. nepažinojo. Susitikę aptarė planuojamą įvykį, kalbėjo, kad kažkurią dieną važiuos į Kauną. M. S. vairavo, o A. S. su T. T. kalbėjosi. Žinojo, kad dvi, trys dienos iki teismo Anglijoje, važiuos išgąsdinti A. P.. Turėjo susiskambinti, konkrečių veiksmų nederino. Skambinosi ir bendravo tiek su M. R., tiek su M. P.. Pasakė, kad jau yra Lietuvoje, ką kalbėjo tiksliai nepamena. A. S. reikėjo adreso. Jis skambino M. P.. Gavo adresą, pasakė kaip atrodo A. P. namai, sakė, kad A. P. važinėja oranžinės spalvos „Peugeot“ automobiliu. Galvojo laukti prie jo namų, kol išeis ir išvažiuos. Žinojo, kad jis gyvena su tėvais. Apie brolį informacijos neturėjo. Nebuvo jokio plano, galvojo pamatys, sumuš ir išvažiuos. Taip padaryti planavo su T. T.. A. S. paskambinus į Angliją, atsiliepdavo M. R. arba M. P.. Pagrindinę informacija gavo iš M. R.. Ji prieš tai buvo A. P. draugė, todėl turėjo apie jį informacijos. Susiskambino su T. T., susitarė susitikti Akropolyje. Galėjo būti kovas arba balandis, dienos metas. Akropolyje susitiko su M. S. ir T. T.. Nieko iš anksto neplanavo, kalbėjo, kad susitikę nutars. Iš pokalbių suprato, kokiu tikslu susitinka. T. T. sakė, kad jam skambino M. P., kad organizavo A. P. sumušimą. Akropolyje kalbėjosi, kad nuvažiuos į ( - ) ir sumuš A. P.. Nuvažiavo į ( - ), pasižiūrėjo kuris namas ir išvažiavo. Namą rado pagal adresą. Namas buvo dviejų aukštų, geltonų plytų. Kieme stovėjo automobilis, bet ne tas, kuris buvo nurodytas. Grįžo į miestą, po to vėl važiavo prie to namo, tačiau vėl nerado. Tuomet važiavo į kitą kaimą, tačiau ten taip pat nerado ieškomo automobilio. Žinojo, kad A. P. yra aukštas ir stambus. Į ( - ) važiavo tris kartus. Po trečio karto kilo mintis padegti namą. Iš kur atsirado ši mintis, nežino. Su M. P. tą dieną kalbėjo daug kartų, galėjo pasakyti jis. Iš filmų buvo matęs, kaip daro „Molotovo kokteilius“. Nuvažiavo žalios spalvos automobiliu „Audi A4“ į degalinę nusipirkti benzino. Vairavo M. S. ir turėjo girdėti, ką A. S. kalba su T. T.. A. S. išlipo iš automobilio ir nuėjo nupirkti benzino, kiti liko mašinoje. Nupirko 2-3 litrus benzino. Įpylė jį į kanistrą ir padėjo į mašinos bagažinę. Tą dieną A. S. vienas arba su T. T. išgėrė du butelius alaus. Gerdami alų negalvojo, kad tie buteliai bus reikalingi padegimui. Išvažiavo į ( - ) ir laukė prie Maximos. Laukė, kol sutems. Tada buvo trečias kartas, kai važiavo į ( - ). Su M. P. pasitarė, kad dar reikia palikti raštelį. Sėdint mašinoje A. S. parašė grasinančio turinio raštelį. Ką parašė, nepamenau. Lapelį ir rašiklį padavė T. T. arba M. S.. Pravažiavus A. P. namą, sustojo už 300-400 metrų. Gatvė buvo tamsi. Iš automobilio išlipo dviese su T. T.. Nuėjo už mašinos, supylė benziną į butelius, įkišo benzine išmirkytus skudurus. Likutį išmetė šalia į griovį. M. S. nieko nesakė, o jis nieko neklausė. Mano, kad jis girdėjo, ką jie kalba ir suprato, kad darys „Molotovo kokteilį“ ir mes į namus. Kai atvažiavo antrą kartą, namo pirmame aukšte degė šviesa, garažo vartai buvo nuleisti, bet ne iki galo. Automobilio, kuriuo važinėjo A. P., kieme nesimatė, buvo apie 19-20 val. Grįžo prie Maximos, po dviejų valandų vėl nuvažiavo, vaizdas buvo toks pat. Pirmame aukšte degė šviesa, veikė televizorius ir garažo vartai nebuvo nuleisti iki galo. Buvo apie 23 val. Ėjo prie namo, eidami tarėsi, kuris degs, kuris mes. A. S. turėjo mesti, o T. T. degti. Priėjo 2-3 metrai nuo tvoros. T. T. degė, o A. S. metė. Vienas butelis nukrito į balkoną, o kitas ant stogo. Mano, kad vienas butelis sudužo, nes buvo ugnies pliūpsnis. Kodėl metė du butelius, nežino. Norėjo išgąsdinti, negalvojo, kad yra pavojus tiek turtui, tiek žmonėms. Tikslo nužudyti, name esančių žmonių, neturėjo. Reikėjo kažką padaryti, nes buvo prižadėjęs. Mano, kad name buvę žmonės išsigando. Grįžo į automobilį ir M. S. sakė važiuoti. Tuomet paskambino M. P. ir pasakė, kad viskas sutvarkyta. Galvojo, kad išdegs benzinas ir viskas pasibaigs, nes namas mūrinis. Mano, kad žūti žmonėm rizikos nebuvo. Po kelių dienų M. P. paskambino A. P.. Tuomet M. P. paskambino A. S. ir sakė, kad vėl reikia nuvažiuoti, bet nevažiavo. Ką prašė padaryti, neatsimena. Tada suprato, ką padarė, kad padegė namą. Lapelį užkišo už pašto dėžutės, kai atėjo padegti. M. P. pervestus 100 svarų nuėmė ir išleido savo reikmėms. Po kelių dienų važiuojant pro M. S. namus jam padavė 100 litų už kurą. Po įvykio Su M. P. kalbėjo kelis kartus, o su T. T. nekalbėjo. Atlyginti civilinį ieškinį sutinka.

27Ikiteisminio tyrimo metu A. S. parodė, kad nuo 2012-01-02 gyveno ir dirbo Anglijoje, ( - ) miestelyje. 2012 m. lapkričio mėn. prarado darbą neturėjo už ką gyventi, kažkurį laiką gyveno nelegaliai dirbdamas automobilių plovykloje, be to 2013 m. sausio mėn. pasibaigė jo asmens tapatybės kortelės galiojimas ir jis norėjo grįžti į Lietuvą, tačiau tam neturėjo pinigų. Tame pačiame miestelyje gyveno ir jo draugas M. P., kuris jam pasiūlė užsidirbti pinigų, be to žinojo, kad jis nori grįžti į Lietuvą. M. P. jam pasiūlė sugrįžus į Lietuvą išgąsdinti žmogų, siūlė išgąsdinti padegant to žmogaus namą arba jį sumušant, parodė to žmogaus nuotrauką, pasakė kur gyvena, tiksliau davė jo adresą, tai buvo ( - ). M. P. minėjo, kad tą žmogų reikia pagąsdinti dėl to, kad jis neatvyktų į Angliją į teismą liudyti prieš M. P. ir prieš M., kurio pavardės nežino ir kuris tuo metu buvo suimtas. M. P. pasakė, kad jeigu jis sutiks pagąsdinti tą žmogų, jis jam apmokės kelionę į Lietuvą ir šiaip dar duos pinigų, bet sumos neįvardino. Kadangi jis norėjo labai sugrįžti į Lietuvą, tai sutiko tai padaryti. M. P. jam apmokėjo kelionę į Lietuvą ir dar davė 100 svarų, bilietas į Lietuvą kainavo 75 svarai. Jis Anglijoje apie tai niekam neprasitarė, į Lietuvą sugrįžo balandžio 3 d. Balandžio 7 dieną (sekmadienį) jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino M. P. iš Anglijos ir pasakė, kad yra žmonės, kurie padės jam nuvažiuoti į ( - ) ir pagąsdinti jo nurodytą žmogų, sakė, kad jeigu pavyks, tai tą žmogų reikia sumušti, o jei ne tai padegti jo namus. Su T., kurio kontaktus, galimai gavo iš M. P., susitiko 12 valandą Kaune prekybos ir pramogų centre „Akropolis“, kartu buvo T. draugas. Jie visi trys T. draugo automobiliu „AUDI A6 ar A4“, melsvos spalvos, valstybinių numerių nežino, važiavo ieškoti ( - ), žinojo, kad prie to žmogaus, kurį reikėjo pagąsdinti, namų netoli stovėjo ( - ). Automobilį vairavo T. draugas, jis sėdėjo automobilio gale, o T. sėdėjo priekyje keleivio pusėje. Atvažiavus į ( - ) gatvę, jie susirado jiems reikalingą namą po to važiavo į ( - ) kaimą ieškoti jiems reikalingo žmogaus. ( - ) kaime neradus reikalingo automobilio, sugrįžo į Kauną ir laukė vakaro, pramogavo. Maždaug apie 21.00 val. jie nuvažiavo į degalinę, kur nusipirko benzino 1 ar tai 2 litrus, kurį įpylė į plastikinį bakelį, benziną pirko jis pats asmeniškai, o T. su draugu tuo metu buvo automobilyje. Po to jie nuvažiavo į ( - ) dar kartą apsižiūrėti ir nusprendė palaukti, kol sutems. Maždaug apie 24.00 val. jie pravažiavo ( - ) gatve ir sustojo toje vietoje, kur baigėsi gyvenamieji namai. Tuomet iš plastikinės talpos su benzinu, jį perpylė į du stiklinius nuo alaus butelius, užkimšo butelius skuduru ir kartu su T. nuėjo prie reikalingo namo. Vairuotojas liko automobilyje. Nuėjus prie to namo, jis į pašto dėžutę įkišo raštelį, kurį surašė jis tą pačią dieną dar namuose, tekstą jam padiktavo M. P. tuomet kai jam skambino telefonu, teksto esmė buvo grasinanti. Namo teritorija buvo aptverta, vartai buvo uždaryti, į namo teritoriją nei jis, nei T. nėjo. Jam padėjus grasinantį raštelį į pašto dėžutę, jis metė du atsineštus „Molotovo kokteilius“ - jis padegė skudurus, kuriais buvo užkimšti buteliai, žiebtuvėliu ir metė juos į namą. Tuo metu, kai metė, jis stovėjo gatvės pusėje, netoli namo vartų. Vieną butelį numetė į balkoną, o kitą ant namo stogo, tada sugrįžo į automobilį ir nuvažiavo į namus. Praėjus 15 minučių po įvykio, jis M. P. paskambino ir pranešė, kad jau yra viskas padaryta. Jie nelaukė ir nežiūrėjo koks bus jų padegimo rezultatas, prieš mesdamas tuos butelius su benzinu, matė, kad žmonės nemiega, nes degė languose šviesos ir matėsi, kad yra įjungtas televizorius. Pakenkti žmonėms nenorėjo, norėjo tik pagąsdinti. Iš nusikaltimo vietos į automobilį jis su T. atbėgo ir liepė vairuotojui greitai važiuoti, šis jų nieko neklausė. Po šio nusikaltimo padarymo jis bendravo telefonu su M. P. ir šis prašė dar kartą nuvažiuoti ten pat, kad dar kartą pagąsdinti tą žmogų. M. P. prašė jo, kad jis padegtų to žmogaus automobilį, tačiau jis nenuvažiavo ir to nepadarė, kadangi suprato, kad pirmą kartą jau blogai padarė (4 t., 87-88 b. l.). Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, A. S. iš esmės patvirtino savo anksčiau duotus parodymus, nurodė, kad matė kaip užsidegė namas ir iš karto pasišalino, nebuvo įsitikinęs, kad žmonės nenukentės, tačiau tikėjosi, kad jie pamatę ugnį pabėgs; taip pat nurodė, kad jam būnant Lietuvoje bendravo su M., ji nurodė nuvažiuoti į ( - ), su ja buvo kalbėta ir apie pagąsdinimus (4 t., 91-95 b. l.). A. S. papildomai apklaustas iš dalies prisipažino padaręs inkriminuojamus nusikaltimus, t.y. nepripažino kėsinęsis nužudyti žmones ir iš esmės patvirtino anksčiau duotus parodymus, paaiškino, kad įvykio dieną jis su T. kelis kartus, girdint M., kuris vairavo automobilį, aptarinėjo nusikaltimo darymo eigą, t.y. kad suradus A., jį reikia sumušti, o neradus padegti namą. Taip pat parodė, kad nubėgant nuo padegto namo, jis girdėjo kažkokį riksmą maždaug toje vietoje ties padegtu namu, tačiau kieno tai buvo riksmas jis pasakyti negali ir kas riksmu buvo sakoma negali įvardinti. Mesdamas „Molotovo kokteilius“ norėjo pataikyti į namo balkoną, tačiau antrą butelį pataikė ne į balkoną, o numetė ant namo stogo (4 t,. 98-99, 104,107 b. l.).

28Parodymų patikrinimo vietoje metu A. S. parodė ( - ) namą, kurį padegė, parodė kurioje vietoje jis stovėjo mesdamas „Molotovo kokteilius“ bei kurioje vietoje užkišo parašytą grasinančio pobūdžio raštelį (4 t., 108-111 b. l.).

29Kaltinamasis M. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad prie nusikaltimo planavimo neprisidėjo, nesiekė paveikti nukentėjusio asmens ir to nenorėjo. Pripažįsta, kad padėjo atvykti ir pasišalinti iš įvykio vietos. Parodė, kad 2013-04-06 jam paskambino T. T. ir paprašė kitą dieną nuvežti į Kauno Akropolį. Kokiu tikslu nesakė, bet sakė, jog atiduos pinigus už kurą. M. S. neprižadėjo, sakė paskambins. Kitą dieną paskambino ir pasakė, kad gali važiuoti. Apie pietus nuvažiavo į Kauną, susitiko su A. S. Akropolyje. Nuėjo į kavinę papietauti. T. T. nesakė ko važiuoja į Kauną, tik sakė, kad trumpam. A. S. laukė kažkokio skambučio. Visi sėdėjo, pietavo ir laukė. T. T. kalbėjo su A. S.. M. S. jų nesiklausė ir susirašinėjo sms žinutėmis su drauge. Apie ką jie kalbėjo, neatsimena. Po to važiavo į ( - ), kur važiuoti sakė A. S.. Kokiu tikslu važiuoja į ( - ) A. S. nesakė. Nuvažiavo į ( - ) ir sustojo degalinėje. A. S. ieškojo gatvės, kur važiuoti. Surado, nuvažiavo į tą gatvę. A. S. liepė sulėtinti greitį ir lėtai pravažiavo pro geltoną namą. Ta gatve pravažiavo du kartus ir tada atvažiavo prie Maximos. T. T. su A. S. buvo išlipę, kažką kalbėjo, o M. S. sėdėjo mašinoje. Tuomet nusprendė važiuoti į kitą kaimą, kurio pavadinimo neatsimena. Girdėjo, kad ieškojo raudonos mašinos. Kieno ta mašina, neklausė. Kelią rodė A. S. T. T., o šis M. S. sakė kur važiuoti. Tuo metu A. S. sėdėjo gale, o T. T. keleivio sėdynėje prie vairuotojo. Jie ieškojo kažkokio automobilio, bet nerado. Tuomet grįžo atgal į Kauną, pramogavo. Apie 22 val. A. S. paprašė nuvežti į degalinę. Jis nusipirko benzino bakelį. M. S. jį ėdėjo į bagažinę, klausė kam jo reikia, bet jis nesakė. Atvažiavo į ( - ), pravažiavo pro tą patį namą, pro kurį važiavo dieną, ir grįžo į aikštelę. Su A. S. bendravo mažai, daugiau bendravo su T. T.. A. S. sakė, kad vėl reikia važiuoti prie to namo. Sutemus nuvažiavo. A. S. pokalbių su T. T. nesiklausė. Liepė sustoti, sustojo. Matė, kad A. S. rašė raštelį spausdintinėmis raidėmis, o ką rašė neskaitė. Kalbos apie tai, ką rašo, nebuvo. Išlipo A. S. iš mašinos, išsiėmė iš bagažinės kažką, paprašė išlipti T. T. ir jie abu išėjo. Grįžo po 2 minučių. A. S. pasakė, kad padegė balkoną ir liepė važiuoti. Ankščiau A. S. nepažinojo. Automobilio bagažinė atsidaro iš vidaus. Degalinėje M. S. atidarė bagažinę ir įdėjo bakelį su benzinu į bagažinę. O kai sustojo prie to namo, A. S. pats atsidarė bagažinę ir kažką pasiėmė. Bagažinėje daugiau nieko nebuvo, tik tas bakelis. Ką A. S. su T. T. darė prie automobilio, M. S. nematė, nes buvo tamsu. Matė tik, kad jie ėjo tolyn į gyvenvietę. Grįžo po 2 minučių ir A. S. pasakė, kad padegė balkoną. M. S. suprato, kad padegė namo balkoną. Važiuojant namo A. S. pasakė, kad metė kokteilius. M. S. klausė, kas bus, jeigu pagaus, o A. S. pasakė, kad nieko nebus, nes M. S. nieko nedarė. M. S. parvežė A. S. namo ir daugiau su juo nebendravo. T. T. po savaitės paskambino, o M. S. pasakė, kad atiduotų pinigus už kurą. Kartu su T. T. nuvažiavo į ( - ). A. S. perdavė M. S. pinigus per T. T. (100 litų už kurą). Ikiteisminio tyrimo metu melavo, jautė spaudimą iš tyrėjos. Akistatos veiksmą tarp jo ir T. T. pamena. Prieš akistatą buvo susitikę su T. T. ir šis liepė sakyti tai, ką sakys T. T.. M. S. bijojo T. T.. Su juo konfliktų neturėjau. T. T. norėjo ir M. S. įtraukti, galvojo, kad jiems bus lengviau. Jeigu būtų žinojęs dėl ko prašo važiuoti, nebūtų važiavęs. Kalbos apie atlyginimą nebuvo, sakė tik atlygins išlaidas už kurą. Automobilis „Audi A4“ yra M. S. dėdės. M. S. pas jį dirba, todėl dėdė davė važinėtis automobilį. M. S. su civiliniu ieškiniu nesutinka, nes nepripažįsta savo kaltės.

30Ikiteisminio tyrimo metu M. S. nurodė, kad neprisipažįsta padaręs nusikaltimą. Paaiškino, kad 2013-04-07, paprašytas draugo T. T., nuvežė pastarąjį į Kauną, PC „Akropolis“. Kokiu tikslu važiuoja, T. T. nesakė, tik patikino, kad greitai viskas bus, kad nuvažiuos ir greitai grįš. Jis važiavo automobiliu „AUDI A4“, priklausančiu jo dėdei J. S., žalios spalvos, valstybiniai numeriai ( - ), automobilį vairavo jis. „Akropolyje“ T. susitiko su asmeniu vardu A., kurį tada jis matė pirmą kartą. Jiems susitikus PC „Akropolis“ jie ėjo į piceriją ir ten buvo apie valandą laiko, nes A. laukė kažkieno skambučio. Tai jis suprato iš T. ir A.. pokalbio, nes pasiteiravus T. ar jau važiuojame, A. jam atsakė, kad nekelia ragelio ir neatskambina. Vėliau, įsėdus į automobilį, A. jam pasakė važiuoti į ( - ) kaimą, aiškino kaip jis turi važiuoti iki šio kaimo. Atvažiavus į ( - ) pagal A. nurodymus, ties namu, kuris buvo geltonos spalvos ir žaliu ar tai rudu stogu bei aptvertas aukšta tvora, A. paprašė sumažinti greitį, Iš A. pokalbio suprato, kad jie ieškojo raudonos spalvos automobilio. Tuo metu prie to namo, ieškomo automobilio nebuvo. Tuomet A. jam nurodė važiuoti į kitą vietą, į kaimą, kuris yra už ( - ), tame kaime jie ieškojo tos pačios mašinos, tai suprato iš A. ir T. pokalbio. Kadangi ieškoto automobilio nerado, sugrįžo į ( - ), dar kartą pažiūrėjo ar yra A. ieškomas automobilis – raudonos spalvos „Peugeot“ modelio automobilis. Neradę šio automobilio, sugrįžo į Kauno miestą, pramogavo. Pradėjus temti, maždaug apie 20.00 val. A. jo paprašė jį nuvežti į degalinę. Nuvažiavus į „Statoil“ degalinę, iš automobilio išlipo A. ir jis. A. pylė į plastikinę talpą benziną, o jis atidarė automobilio bagažinę, kad būtų galima padėti plastikinę talpą su benzinu. A. pripylė du litrus benzino. Už šį benziną mokėjo A.. Kam pirko benziną, A. nepasakė. Po to jie nuvažiavo į ( - ) pravažiavo ta pačia gatve, nes taip prašė A., po to nuvažiavo prie ( - ), ten sėdėjo ir laukė maždaug 3 valandas automobilyje, A. jam sakė, kad taip reikia. Apie 23.20 val. nuvažiavo į ( - ) ir sustojo tos gatvės, pro kurią važiavo anksčiau, pabaigoje. A. jam liepė sėdėti automobilyje, o T. paprašė išlipti. Išlipę jie pasiėmė iš automobilio bagažinės benziną ir abu nuėjo į ( - ). Kur jie nuėjo nematė, nes buvo tamsu, o automobilis stovėjo nusuktas nuo ( - ). Maždaug už 2 minučių T. su A. parbėgo ir jam pasakė, kad padegė namo balkoną ir liepė greičiau važiuoti iš tos vietos. Kai T. ir A. ėjo į kaimą, galimai pasiėmę benziną iš jo automobilio bagažinės, ką jie rankose laikė jis nematė. Galimai tai buvo plastikinė talpa su benzinu, nes vėliau jis jos automobilio bagažinėje nerado. Jiems važiuojant ( - ) gatve, A. sėdėdamas priekyje šalia jo, rašė ant popieriaus lapo, kuris buvo tokio dydžio kaip advokato orderis, rašė spausdintinėm raidėm, tamsios spalvos rašalu, ką rašė, jis nematė, teksto niekas nediktavo, jis tai rašė iš galvos (5 t., 8-9 b. l.). Papildomai apklaustas M. S. prisipažino padaręs nusikaltimus, kuriais įtariamas ir parodė, kad jis vežė įtarime nurodytus asmenis daryti nusikaltimo, ir prieš jiems padarant nusikaltimą, žinojo, kad jie ruošiasi pagąsdinti asmenį, padegant jo namą, savo parodymus tvirtina ir prie jų pasilieka (5 t., 17 b. l.).

31Nukentėjusioji N. P. parodė, kad 2012 m. gruodžio mėn. buvo sumuštas sūnus A. P., kuris buvo užsienyje. Po dviejų dienų vyras gavo į telefoną nufotografuotą sūnaus veidą. Sūnus į Lietuvą grįžo 2012-12-31. Sužinojo, kad jis turės duoti parodymus dėl sumušimo užsienyje. Sūnus dvejojo ką daryti, bet vyras jį skatino nenusileisti. A. P. sakė, kad jį sumušė M. P. su 3, ar 4 draugais. Neatsimena ar jis sakė, kas jį vertė nevažiuoti į užsienį ir neduoti parodymų. 2013-04-07 vakare apie 23.30 val. įvyko gaisras namuose. Su vyru S. P. nuėjo miegoti apie 21.30 val. Po 22 val., grįžo sūnus M. ir turbūt miegojo, buvo įjungtas televizorius. Apie 23.30 N. P. pabudo nuo telefono skambėjimo. Į telefono skambutį atsiliepė vyras, skambino kaimynas. Vyras pasakė, kad dega balkonas. N. P. pribėgo prie salono balkono durų, bet jų neatidarė. Jautėsi stiprus dūmų kvapas, balkone matėsi šviesa. Prileido kibirus vandens ir pažadino sūnų M., kuris su kibirais bėgo gesinti. M. vandeniu užgesino kilimą, liepsną. Išdegė balkone buvęs kilimas, durys, aprūko siena. Išėjus į lauką, kaimynas G. pasakė, kad dega namo pastogė. Kaimynas pajungė iš savo namų žarnas su vandeniu, ėmė gesinti, nes jau degė pastogė. Ji paskambino į gaisrinę. Gaisrinė atvažiavo gal už 5 min. Gaisrininkai atlupo pastogę, gesino liepsną, buvo iki 5 val. ryto. Pamatė butelį ant stogo, jis buvo nesudužęs, bet iš jo tekėjo, balkone pamatė rudos spalvos butelio duženas. Tuomet paskambino policijai, nes tapo aišku, kad tai padegimas. Po gaisro, gal po 15 min., parvažiavo sūnus A.. Pareigūnai klausė gal kas grasino, gal turi priešų. N. P. nieko negalėjo pasakyti. A. ištraukė lapelį ant kurio buvo spausdintomis raidėmis ant A5 formato lapo parašyta, kad gali prarasti tai, kas jam brangu. Balandžio 7 d. apie 17.30 val. N. P. ėjo pasiimti laikraščių, tačiau jokio raštelio nebuvo. A. raštelį parodė po gaisro, kai buvo atvažiavę pareigūnai. Sakė, kad raštelį rado užkištą už pašto dėžutės. Aplink namą yra tvora. Kiemo tvora yra metalinė, užsodinta tujomis. Tujos apie 180-190 cm aukščio. Nuo vartų iki balkono yra apie 25 metrus. Balandžio pabaigoje kreipėsi į gydytojus dėl patirto streso dėl šito įvykio. Šiuo metu tęsia gydymą, lankosi pas gydytojus. Iki gaisro sveikata buvo gera. 2013 m. lapkričio mėn. pripažino migreną, gulėjo ligoninėje. Kai atėjo pas Psichikos sveikatos centro gydytoją, pasakė, kad viskas prasidėjo nuo balandžio 7 d. gaisro. Žinia apie sūnaus sumušimą sukrėtė, bet tada gerti vaistų ir lankytis pas gydytojus nereikėjo.

32Nukentėjusysis S. P. parodė, kad 2013-04-07 įvyko gaisras. Apie 21.30 val. nuėjo su žmona miegoti. Apie 23.30 val. suskambo telefonas, skambino kaimynas G.. Jis pasakė, kad dega jų balkonas. S. P. pakilo iš lovos ir abu su žmona atbėgo į saloną, pamatė juodus dūmus ir liepsną. Atvira liepsna degė balkonas ir pakalimas po stogu. S. P. yra nedarbingas 60 procentų, jam buvo sunkiau. Išbėgo į lauką, žmona pažadino sūnų M.. Kaimynas pro tujas jau buvo ištiesęs vandens žarną. Žmona ir M. nešė kibirus gesinti balkoną. Kaimynas pasakė, kad nuo stogo bėgo degus skystis, matėsi butelis. Žmona N. paskambino policijai. Atvažiavo dvi gaisrinės ir gesino. Savo jėgomis nebūtų užgesinę. Gaisrininkai budėjo iki 5 val. ryto, kad gaisro židinys neįsipliekstų. S. P. turi daug sveikatos problemų, todėl jam buvo labai sunku. Nuėjo atsigulti. Detaliai nepamena, kas buvo parašyta raštelyje. S. P. serga diabetu, jam po to pablogėjo regėjimas, prasidėjo depresija, naudoja vaistus, lankosi pas psichiatrą. Žino, kad dar kartą kėsinosi padegti jų namus. Tokius duomenis sužinojo susipažinęs su bylos medžiaga. Po įvykio A. yra sakęs, kad jam sapnuojasi ugnis. A. grasino iš Anglijos, norėjo jį sumušti, kad jis nevažiuotų liudyti į Angliją. To, kuris grasino, pavardės nežino. Lietuvoje grasinimu lyg ir nebuvo. A. nesakė, kad jį kažkas persekioja Lietuvoje. Nurodytas įvykis turėjo didelės įtakos S. P. sveikatai. Jis serga cukralige apie 8 metus, po įvykio teko gulėti ligoninėje, padidinti insulino dozes. Ligos buvo ir prieš padegimą, bet po šio įvykio paūmėjo. Sūnus A. grįžo iš Anglijos sumuštas, bet viskas sugijo ir užsimiršo, tačiau namo padegimas paliko gilų sukrėtimą. S. P. bijo ir dabar. Patyrė realią grėsmę gyvybei, kadangi namą padegė miegant. Po įvykio stogo neremontavo, jo būklė turi blogėti, nes gaisras pažeidė dažus.

33Nukentėjusysis M. P. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. 2013-04-07 grįžo namo apie 22 val. Nuėjo žiūrėti televizorių ir užmigo. Tuomet išgirdo mamą sakant, kad dega. Išbėgo per lauko duris su kibirais ir pamatė liepsną balkone. Degė kilimas, matėsi šukės. Suprato, kad tai padegimas. Šukes pamatė, kai per lauko laiptus užlipo į balkoną ir užgesino degančias balkono grindis. Tuomet paskambino broliui A.. Kaimynas davė vandens žarną, parodė, kad dega pastogė. Gesinimas nepadėjo, nes buvo užsidegę po pakalimu, todėl reikėjo lupti lentas. Mama iškvietė gaisrinę, grįžo brolis. M. P. priėjo prie pašto dėžutės ir pasimatė užkištą voką. Ten buvo grasinimas, tikslaus turinio nepamena. Parodė jį broliui ir jis pasakė, kad čia bus susisiję su įvykiais Anglijoje. Atvažiavę ugniagesiai gaisrą užgesino. Po to įvykio buvo sunku užmigti, jautė baimę. Patyrė didelį stresą ir jaudinasi dėl šeimos.

34Nukentėjusysis A. P. parodė, kad jis Anglijoje atėjo pas M. R. paduoti pinigus ir ji tyliai pasakė jam bėgti. Tuomet įėjo V. su P. ir jį sumušė. M. P. prašė 400 svarų, tuomet važiavo pinigų į banką, tačiau banke iškvietė greitąją. M. P. su V. paėmė jo automobilį „Renault Megane“ ir liepė dingti iš miesto. Vėliau kalbėjo telefonu su M. P., jis prašė nepykti, sakė, kad buvo prisiuostę narkotikų, todėl taip įvyko. A. P. kreipėsi į policiją ir juos pagavo. Į Lietuvą grįžo 2012-12-31. Grįžus detektyvas sakė, kad A. P. turės liudyti teisme, o jei neatvyks, juos paleis. Po sumušimo pablogėjo sveikata, negalėjo dirbti fizinio darbo. Su pareigūnu iš Anglijos bendravo telefonu, el. paštu. Jis nupirko bilietus, kad 2013-04-15 A. P. atvažiuotų į teismą. Sulaukus skambučio iš M. P., A. P. pasakė, kad reikėtų atlyginti 10 000 litų žalą. M. P. pasakė, kad paprasčiau bus A. P. „padėti į vietą“. Buvo jam grasinama telefonu, grasino M. P.. Tačiau į grasinimus nekreipė dėmesio, kol neįvyko gaisras. 2013-04-07, būnant su draugais, paskambino brolis M. ir pasakė, kad dega namas. Grįžus namo tėtis su vandens žarna pylė vandenį ant namo, buvo kaimynas G., mama, brolis M.. Po gaisro suprato, kad buvo kilęs realus pavojus gyvybei, nes visi miegojo ir galėjo uždusti nuo smalkių. Brolis parodė raštelį, kurį rado užkištą už pašto dėžutės. Raštelyje buvo kalbama apie šeimos sveikatą, gyvybę. A. P. skambino M. P., bet jis neatsakė. Kitą dieną skambino M. P. ir M.. Klausė ar patiko staigmena, pasakė, kad visa tai dar tęsis. Po gaisro tėvų namuose susidėjo vaizdo kameras. Buvo stebima aplinka. A. P. važinėjo automobiliu „Peugeot“, rudos spalvos. Bijojo dėl savęs, dėl savo šeimos, stengėsi vienas niekur neiti, kad būti kartu su šeima. Įsigijo dujų balionėlį. Kreipėsi į gydytoją dėl blogo miego, išgąsčio. Turėjo gerti vaistus. Iki šiol jaučia išgąstį ir baimę. Jį sumušusius asmenis Anglijoje prisiekusieji pripažino nekaltais ir nenuteisė. M. R. yra A. P. buvusi panelė, kuri vėliau susidėjo su M. P.. M. R. žinojo, kur gyvena A. P., žinojo kur gyvena jo seneliai. Ji taip pat žinojo ir A. P. automobilį.

35Liudytojas G. D. parodė, kad yra nukentėjusiųjų kaimynas ir gyvena šalia. Prieš pusantrų metų vėlyvą pavasario vakarą buvo įvykis pas kaimynus. Buvo garaže ir remontavo automobilį. Išgirdo dužimo garsą ir pradarė duris pasižiūrėti. Kieme nieko nebuvo, šviesa nedegė. Pasirodė ant namo šviesos blyksnis. Pamatė, kad pas kaimynus dega balkone prie durų. Išbėgo link gatvės ir pamatė liepsną po stogu. Kilo įtarimas, kad tai padegimas, nes viduje niekas nedegė. Skambino kaimynui, tačiau jis ilgai nekėlė. Jie miegojo, nes visur buvo tamsu. Pasakė, kad jie dega. Kaimynas iš pradžių nesuprato ką sako. G. D. dirba ugniagesiu, todėl taip analitiškai įvertino situaciją. Pasijungė iš savo namų laistymo žarną ir pradėjo gesinti ugnį. Matėsi, kad dega po stogu. Suprato, kad reikia sulaikyti ugnį, kad ugnis neplistų. Matėsi ant stogo dangos rudas butelis, nežino ar jis buvo sveikas. Iš namo išėjo šeimininkas, šeimininkė ir jų jaunesnysis sūnus. Visi atrodė pasimetę. Tuo metu, kai apžiūrinėjo namą, pas kaimynus niekur šviesa nedegė. Balkoną užpylė patys su kibirais. Pylė vandenį į pastogę, pasakė kaimynei kviesti ugniagesius. Kopėčios buvo trumpos, reikėjo aukštesnių kopėčių, nes nepasiekė pakalimo po stogu. Ugnis pastogėje negeso. Ugniagesiai atvažiavo gana greitai, atlupo stogo pakalimą, užgesino degias medžiagas ir dar kurį laiką stebėjo namą. G. D. neatsimena kaip atrodė nukentėjusieji ir kuo jie buvo apsirengę. Kai atvažiavo policija ir ugniagesiai, G. D. ten nereikėjo. Kalbėjo su A., jis sakė, kad rado raštelį pašto dėžutėje ar ant pašto dėžutės, kad jam grasino. Po įvykio S. yra sakęs, kad jaučia nervinę įtampą. G. D. namo viduje nebuvo, todėl nežino kaip ten buvo su dūmais. Jei nebūtų pastebėjęs ugnies, turtui žala būtų buvusi didelė, tikrai būtų nudegęs stogas. Jeigu būtų pataikę į langą ir jį išmušę, pavojus tikrai būtų buvęs didesnis. Ar šiuo metu sutvarkytas stogo pakalimas, negali pasakyti.

36Liudytojas J. K. parodė, kad pažįsta M. P.. Jam 2013 m. balandį, apie 15 val., paskambino nepažįstamas asmuo iš ( - ) ir pasakė, kad jo telefono numerį davė M. P., kuris tuo metu buvo užsienyje. Prašė, kad paimtų ir nuvežčiau į Kauną, o paskui parvežčiau iš Kauno kažkokius žmones. Siūlė už kelią 100 litų. J. K. nesutiko, sakė, kad yra dirbantis. ( - ) gyveno viename name su M. P.. T. T. gyvena kitoje gatvėje.

37Liudytojas M. B. parodė, kad jam nuo 11 iki 14 val. paskambino D. su kuriuo susipažino Anglijoje ir paprašė, kad nuvežtų kažkokį žmogų, sakė bus atlyginta. Sakė, kad reikės nuvažiuoti į kažkokį miestelį, paimti žmogų. Galvojo pasiskolins mašiną iš pažįstamo ir nuveš, bet mašinos negavo, todėl pasakė, kad negali nuvežti. Bendravo su D. ir M. per skype programą. M. yra juodais ilgais plaukais, 23 – 25 metų amžiaus. M. B. telefono numeris liko toks pats Nr. ( - ).

38Liudytojas M. V. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį A. S.. Su juo užaugo tame pačiame kaime. Gyvena ( - ). A. S. buvo išvykęs į Angliją ir grįžo 2013 m. Susitikus paprašė, kad į M. V. sąskaitą butų pervesti pinigai. Kokia tai pinigų suma ir iš kur tie pinigai, nesakė. M. V. sutiko. Kas pervedė pinigus nežino, sąskaitos išrašo nežiūrėjo. Kad pinigai pervesti sužinojo patikrinęs sąskaitą. A. S. buvo sakęs sumą, bet dabar jos neatsimena. Pinigus nuėmė parduotuvėje kartu su A. S., buvo keli šimtai, gal 400 litų. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus sakė tiesą.

39Liudytoja M. R. parodė, kad pažįsta M. P., A. S. ir A. P.. Su M. P. yra pora, A. S. pažįstamas, o A. P. buvęs vaikinas. M. R. 2012 m. liepos mėnesį išvyko gyventi į Angliją. Gyveno pas bendrą pažįstamą ji, A., G. ir J.. Su A. jau buvo išsiskyrusi. Ji negalėjo atsidaryti banko sąskaitos, todėl jos alga buvo pervedama į A. P. sąskaitą. Su darbdaviu pasirašė sutartį, kad M. R. neprieštarauja ir darbdavys sutiko, kad pinigai būtų pervesti į A. P. sąskaitą. M. R. pradėjo draugauti su M. P.. A. P. visada laiku atiduodavo pinigus, bet tą kartą neatidavė. A. P. atvažiavo pas M. R. į namus grąžinti pinigus. Tuomet tarp jo ir M. įvyko konfliktas, jie apsistumdė. A. P. parašė pareiškimą, atvažiavo policija ir juos išvežė. M. R. paleido, o M. liko sulaikytas. Jį paleido po trijų mėnesių. Kai M. P. paleido, ji sužinojau, kad A. P. iš M. P. prašo 10000, tik nežino kokiais pinigais. Nežino ar M. P. sutiko grąžinti, ar ne. Žinojo, kad A. P. reikalauja tokios sumos, kad neatvyktų į Angliją paliudyti teisme. Žino, kad būdamas Lietuvoje A. S. padegė A. P. namą. M. R. pasakė kur gyvena A. P., tačiau negali tiksliai pasakyti kam ji tai pasakė. Jai teko būti pas A. P. namuose ( - ), kai draugavo. Namas priklauso jo tėvams, kuriuos pažinojo. Jai sakė, kad A. S. į Lietuvą važiavo dėl paso pasikeitimo. Kada ir su kuo jis išvažiavo, nesidomėjo. Nežino ar A. S. pažinojo A. P. ir neatsimena ar bendravo su A. S., kai jis buvo Lietuvoje. T. T. ir M. S. nepažįsta. Nežino ar A. S. turėjo jos telefono numerį ir neatsimena ar A. S. jai skambino, ar ji jam. Tuo pačiu telefono numeriu naudojosi ir M. P.. Neatsimena ar į bendrą telefoną skambino iš Lietuvos, kai A. S. išvyko į Lietuvą. Apie tai, kad padegtas A. P. tėvų namas, sužinojo iš laikraščių internete. Pažino namą, nes yra ten buvusi.

402013-04-08 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra ( - ). Įvykio vietos apžiūros metu buvo apžiūrėtas namas ir kiemo teritorija. Įvykio vietos apžiūros metu buvo rastas ir paimtas apdegęs audeklo gabalas, stiklo šukės su degėsių likučiais iš balkono, butelis su skysčiu nuo stogo ( 1 t., 26-37 b. l.).

412013-10-14 specialisto išvadoje Nr. 11-1535(13) nurodyta, kad tirti pateiktuose 2013-04-08 įvykio vietoje paimtuose objektuose: stiklo butelyje esantis skystis yra ypač degus skystis - benzinas. Ant tirti pateiktų butelio stiklo šukių su apdegusiomis audeklo skiautėmis yra ypač degaus skysčio - benzino - pėdsakų. Ant tirti pateiktų apdegusių audeklo skaičių degių skysčių pėdsakų nėra. Tikėtina, kad ant tirti pateiktų įtariamojo A. S. drabužių (striukės, kelnių) ir sportinių batų yra ypač degaus skysčio - benzino - pėdsakų. Ant tirti pateiktų įtariamojo T. T. sportinių batų yra alyvos pėdsakų. Tirti pateiktame stiklo butelyje esantis skystis, ant tirti pateiktų butelio stiklo šukių su apdegusiomis audeklo skiautėmis esantys skysčio pėdsakai ir skystis, kurio pėdsakų tikėtinai yra ant tirti pateiktų įtariamojo A. S. drabužių ir sportinių batų, yra tos pačios rūšies – benzinas (1 t., 43-46 b. l.).

422013-05-07 specialisto išvadoje Nr. 39-257 nurodyta, kad gaisro metu vieno aukšto su mansarda 10 m x10 m gyvenamojo namo ( - ), balkone sudegė kilimas, apdegė pastato stogo pakalimas 5 mx0,5 m, aprūko namo siena. Įvykio vietoje nustatyta, kad gaisras kilo gyvenamojo namo rytinėje dalyje. Pagal neatidėliotino informacijos apie gaisrą patikrinimo rezultatus išaiškinta, kad viena gaisro židinio zona yra gyvenamojo namo 40 kv.m. balkone. Ten labiausiai išdegusi vieta. Kita namo vieta, kurią bandyta sudeginti – pastato stogas. Tikėtina, kad gaisrui sukelti buvo panaudotas degus skystis. Įvykio vietoje rastos dvi stiklinės talpos, viena iš jų – sudaužyta. Techninių gaisro kilimo priežasčių nenustatyta; gaisro priežastis – pašalinis atviros ugnies šaltinis/tyčinė žmonių veika (1 t., 102 b. l.).

432013-07-12 apžiūrėjus 2013-04-30 UAB „Statoil“ pateiktą CD su vaizdo įrašu nustatyta, kad vaizdo įraše (katalogas „Vpd ALEKSOTAS“, „MULTI“) yra nufilmuota kuro kolonėlė, esanti degalinės lauke ir degalinė pastato viduje. Vaizdo įrašas yra filmuotas 2013-04-07 ir prasideda 20:30 val. Vaizdo įraše matyti, kaip prie kuro kolonėlės atvažiuoja automobilis „AUDI“ tamsios spalvos. Iš Šio automobilio pro keleivio priekines dureles išlipa vaikinas, atitinkantis pagal išvaizdą A. S. ir nueina į degalinės pastatą. Taip pat iš vairuotojo pusės išlipa vaikinas, kuris pagal išvaizdą yra M. S., kuris nuėjęs prie automobilio galo, atidaro bagažinės dangtį ir kažką daro, tačiau ką neįmanoma matyti, kadangi automobilis stovi priekiu į vaizdo kamerą. M. S. uždaro automobilio bagažinę ir nueina į degalinės pastatą. A. S. ir M. S. abu kartu sugrįžta prie kuro kolonėlės. A. S. priėjęs prie kuro kolonėlės pila degalus į atsineštą plastikinį bakelį, M. S. tuo metu stovi šalia. A. S. įpylus degalus, jis paduoda M. S. ir pastarasis atidaręs automobilio bagažinę, įdeda plastikinę talpą su kuru į ją (1 t., 137-140 b. l.).

442013-04-23 ir 2013-04-24 apžiūros protokoluose nurodyta, kad yra apžiūrėtas kratos metu pas A. S. paimtas mobilaus ryšio telefonas „Nokia 2610 IMEI Nr. ( - ) su „Ežio“ sim kortele, mobilaus ryšio telefonas „Nokia 2330c“, IMEI Nr. ( - ) su „Ežio“ sim kortele Nr. ( - ); „Lyca mobile plūs“ sim kortelė Nr. ( - ) ir Nr. ( - ); „Labas“ sim kortelė Nr. ( - ); sim kortelių „Ežys“ dėklai Nr. ( - ) ir Nr. ( - ); dvi daugkartinio papildymo kortelės „Ežys“ Nr. ( - ), Nr. ( - ); sim kortelė „Labas“ Nr. ( - ); užfiksuota šiuose objektuose esanti informacija (2 t., 23-37 b. l.).

452014-04-24 apžiūros protokole nurodyta, kad yra apžiūrėtas M. S. mobilaus ryšio telefonas Samsung La Fleur IMEI Nr. ( - ) su „Labas“ sim kortele, paimtas 2013-04-17 kratos metu pas jį namuose; užfiksuota telefone esanti informacija (2 t., 80-82 b. l.).

462013-04-23 apžiūros protokole nurodyta, kad yra apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas „Samsung GT-E1081“ su „Labas“ sim kortele, paimti kratos metu pas T. T. namuose (2 t., 95-96 b.l.).

47Atlikus mobilaus ryšio telefono abonentų, veikusių įvykio vietoje išklotinių analizę buvo nustatyta, kad mobilaus ryšio telefono abonentas Nr. ( - ), kuriuo naudojasi A. S., 2013-04-07 23.41 val., būdamas įvykio vietos celėje bandė skambinti telefono abonentui, Nr. ( - ), kuriuo naudojasi M. P.. Mobilaus ryšio abonentas Nr. ( - ), kuriuo naudojasi T. T., 2013-04-07 nuo 21.34 val. iki 23.36 val. būdamas įvykio vietos celėse susirašinėjo sms pranešimais su abonentais, kurių priklausomybės nenustatytos. Mobilaus ryšio telefono abonentas Nr. ( - ), kuriuo naudojosi M. S., 2013-04-07 nuo 20.32 val. iki 21.57 val. būdamas įvykio vietos celėse bendravo sms žinutėmis su abonentu, kuriuo naudojosi nenustatytas asmuo. Mobilaus ryšio abonentui Nr. ( - ), kuriuo naudojosi M. P., 2013-04-07 23.41 val., bandė skambinti telefono abonentas Nr. ( - ), kuriuo naudojosi A. S., kuris buvo įvykio vietos celėje (2 t., 154-156 b. l.).

482013-08-28 surašytais elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolais nustatyta, kad A. S. telefonu bendravo su M. P. ir M. R., T. T., M. V.; T. T. bendravo su M. S. ir kt. Pokalbių metu buvo aptarinėjamas Anglijoje vykstantis teismo procesas, kalbama apie pinigų pervedimą, apie tai, kad reikia rasti transportą ir antrą kartą vykti į ( - ), ( - ) ir dar kartą kažką padegti, kad A. P. nevyktų į teismą Anglijoje liudyti prieš M. P. (3 t., 20-22, 43-44, 47-48 b. l.).

49Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu T. T. atpažino M. P. (4 t., 31-33 b. l.).

50Akistatos tarp M. S. ir T. T. metu, M. S. sutiko su T. T. parodymais, kad atvažiavus į nusikaltimo padarymo vietą ir pradėjus A. S. pilstyti benziną į butelius, jis pats jam pasakė, kad butelius su benzinu mes į namą (4 t., 34 b. l.).

51Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu A. S. atpažino T. T. kaip asmenį, 2013-04-07 dalyvavusį nusikaltimo padaryme (4 t., 112-114 b. l.).

52Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu A. S. atpažino M. S. kaip asmenį, kuris 2013-04-07 nuvežė į nusikaltimo padarymo vietą (4 t., 115-117 b. l.).

53Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu A. S. atpažino M. P. (4 t., 119-121 b. l.).

54Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu A. S. atpažino M. R. kaip asmenį, kuris jam teikė informaciją apie A. (4 t., 122-124 b. l.).

55Dėl kaltinimų pagal BK 22 str. 1 d., 24 str. 5 d., 129 str. 2 d. 5, 7, 9, 10 p.

56Taigi byloje T. T. buvo kaltinamas, kad kitų žmonių pavojingu būdu dėl nukentėjusiojo asmens piliečio pareigų vykdymo tyčia pasikėsino nužudyti du ir daugiau žmonių, tai yra pagal BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5, 7, 10 p. A. S. buvo kaltinamas, kad kitų žmonių pavojingu būdu dėl nukentėjusiojo asmens piliečio pareigų vykdymo ir savanaudiškų paskatų tyčia pasikėsino nužudyti du ir daugiau žmonių, tai yra pagal BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5, 7, 9, 10 p. M. P. buvo kaltinamas tuo, kad palenkė kitus asmenis dėl nukentėjusiojo piliečio pareigų vykdymo ir dėl savanaudiškų paskatų tyčia kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu nužudyti du ir daugiau asmenų, tai yra pagal BK 24 str. 5 d., 129 str. 2 d. 5, 7, 9, 10 p. Tačiau šie kaltinimai T. T., A. S. ir M. P. byloje nepasitvirtino. Šie kaltinamieji kategoriškai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu, neigė jiems pareikštus kaltinimus dėl pasikėsinimo ir sukurstymo įvykdyti kvalifikuotą nužudymą. Tiek kaltinamasis T. T., tiek ir A. S. nurodė, kad M. P. abiejų jų prašė tik pagąsdinti A. P., tai yra jį sumušti, ar padegti jo namus, kad pastarasis nenuvažiuotų į Angliją liudyti teisme prieš M. P.. Kaltinamieji T. T. ir A. S. nurodė, kad bendrais veiksmais metė į namą, kuriame gyvena A. P., du butelius su benzinu, vieną pataikė į namo balkoną, kitą ant namo stogo, matė, kad abu buteliai užsidegė. Nurodė, kad name buvo žmonės, nes jame degė šviesos, veikė televizorius, tačiau manė, kad namas neužsidegs, nes yra mūrinis ir jame buvę žmonės nenukentės, o jie spės pabėgti, tai yra jie nuosekliai teigė, kad tokio tikslo ir ketinimo nužudyti name buvusių žmonių, jie neturėjo, ir tokie jų parodymai byloje kitais įrodymais paneigti nebuvo. M. P. iš viso neigė, kad kurstė T. T. ir A. S., kad pastarieji nužudytų ar kitaip įbaugintų A. P..

57Teisiamojo posėdžio metu nebuvo nustatyti jokie duomenys, kad kaltinamieji T. T., A. S., sukurstyti M. P. siekė ir norėjo būtent nužudyti A. P. ir kitus byloje pripažintus nukentėjusiuosius N. P., S. P., M. P., kurie įvykio metu buvo name, kuriame gyveno kartu ir su nukentėjusiuoju A. P.. Kaip kaltinamieji T. T. ir A. S. nurodė, jie neturėjo jokio tikslo ir motyvo nužudyti nukentėjusiųjų, o sukurstyti M. P., norėjo tik įbauginti A. P., kad pastarasis nevyktų liudyti į Angliją teisme prieš M. P. ir įbauginimui pasirinko namo padegimo veiksmus.

58Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Pasikėsinimas, kaip tyčinio nusikaltimo stadija, pasireiškia tuo, kad kaltininkas jau yra pradėjęs realizuoti ketinimą padaryti nusikaltimą, tačiau jo nepabaigia dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios. Tokio pobūdžio bylose, aiškinantis kaltininko tyčią, būtina nustatyti jos turinį ir siekimą apibrėžtų padarinių, kurie neatsirado dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, t. y. turi būti nustatyta, kokio konkrečiai rezultato siekė kaltininkas. BK 129 straipsnyje numatyta veika yra tyčinis nusikaltimas, kuris padaromas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Pagal susiformavusią teismų praktiką kvalifikuojant veikas pagal BK 129 straipsnį tuo atveju, kai veika nutrūksta pasikėsinimo stadijoje, kai pasikėsinama nužudyti kitą žmogų, gali būti kvalifikuojami tik tokie veiksmai, kurie padaromi tiesiogine tyčia. Tokią praktiką suformavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 6 punkto 2 ir 3 pastraipos), tokios pozicijos laikosi ir visi teismai. Vadinasi, pasikėsinimas yra padaromas išimtinai tiesiogine tyčia, siekiant kito asmens nužudymo (kasacinės nutartys Nr. 2K-442/2006, 2K-385/2007, 2K-500/2007, 2K-443/2011, 2K-501/2011). Teismų praktikoje kaltininko nusikalstama veika, kuria siekiama konkretaus rezultato, pripažįstama padaryta esant tiesioginei apibrėžtai tyčiai, o tuo atveju, kai ji padaroma netiesiogine ar tiesiogine neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius. Atskleidžiant kaltininko tyčios turinį yra svarbu išsamiai atskleisti visas nusikaltimo aplinkybes ir nustatyti priežastis, išorinius veikos požymius, nes apie tyčios turinį sprendžiama pagal nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą, jų nutraukimo priežastis bei kitas aplinkybes, turėjusias įtakos kaltininko valiai veikti siekiant apibrėžto tikslo (kasacinė nutartis 2K-443/2011).

59Pažymėtina, kad pagal BK 24 straipsnio 5 dalį kurstytojas yra tas, kas palenkia kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką. Kurstymas visada yra konkretus. Kurstytojas suvokia, kokį nusikaltimą padaryti kursto kitą asmenį. Kurstytojas palenkia kitą asmenį daryti konkretų nusikaltimą, esant apibrėžtai tiesioginei tyčiai (pvz. nužudymą), arba vieną iš vienarūšių nusikaltimų, esant neapibrėžtai tiesioginei tyčiai (pvz., sukelti bet kokius sveikatos sutrikdymus ar juos sukelti kaip sveikatos sutrikdymus ir taip atimti gyvybę). Taigi kurstymas padaromas tik tiesiogine tyčia. Kurstymas negalimas netiesiogine tyčia (kasacinė nutartis 2K-531/2013).

60Taigi nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme nebuvo surinkta duomenų, patvirtinančių, kad T. T. ir A. S. būtų turėję sumanymą ar ketinimų kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, tai yra padegant namą, dėl nukentėjusiojo asmens piliečio pareigų vykdymo tyčia nužudyti du ir daugiau žmonių, tai yra nukentėjusįjį A. P., ir kitus nukentėjusiuosius, o M. P. būtų turėję sumanymą palenkti kitus kaltinamuosius – T. T. ir A. S. dėl nukentėjusiojo A. P. piliečio pareigų vykdymo ir dėl savanaudiškų paskatų tyčia kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu nužudyti du ir daugiau asmenų. Kaltinamųjų atlikti objektyvieji veiksmai ir jų elgesys nėra pakankamas pagrindas padaryti išvadą, kad jie turėjo tikslą ir tiesioginę apibrėžtą tyčia nužudyti nukentėjusiuosius, nes byloje nebuvo įrodyta, kad dar prieš gaisro sukėlimą kaltinamieji turėjo suformavę konkretų tikslą – gaisro pagalba, taip tyčia nužudyti name buvusius nukentėjusiuosius. Byloje nebuvo nustatyta, kad kaltinamieji atlikdami kaltinime jiems inkriminuotus veiksmus suvokė jų daromos veikos pavojingumo pobūdį ir numatė šios veikos padarinius, kad tokiu būdu bus nužudyti visi name buvę nukentėjusieji ir to siekė.

61Aptartos ir įvertintos faktinės bylos aplinkybės leidžia kolegijai spręsti, kad kaltinamųjų T. T. ir A. S. įvykdytų nusikalstamų veiksmų negalima kvalifikuoti kaip pasikėsinimą nužudyti P., o kaltinamojo M. P. nusikalstamų veiksmų negalima kvalifikuoti kaip sukurstymą kitų asmenų, kad jie įvykdytų kvalifikuotą nužudymą, nes byloje nėra surinkta patikimų ir neginčijamą įrodomąją vertę turinčių įrodymų, kad T. T., A. S. ir M. P. šį jiems inkriminuotą nusikaltimą padarė veikdami tiesiogine tyčia.

62Baudžiamojo kodekso 1 straipsnyje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso paskirtis) nustatyta, kad Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas yra vientisas baudžiamasis įstatymas, kurio paskirtis – baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. Šis kodeksas 1) apibrėžia, kokios veikos yra nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, bei jas uždraudžia; 2) nustato bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones už šiame kodekse numatytas veikas bei priverčiamąsias medicinos priemones; 3) nustato baudžiamosios atsakomybės pagrindus ir sąlygas, taip pat pagrindus ir sąlygas, kuriais nusikalstamas veikas padarę asmenys gali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės. Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio (Pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos) 3 ir 4 dalys nustato, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Vienas pamatinių Baudžiamojo proceso principų yra nekaltumo prezumpcijos principas. Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio (Asmens teisių apsauga baudžiamojo proceso metu) 6 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas šio Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys Nr. 2K-177/2009, 2K-P-218/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014 2K-7-173/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti).

63Taigi byloje suformuluotas kaltinimas T. T. pagal BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5, 7, 10 p., A. S. – pagal BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5, 7, 9, 10 p., o M. P. – pagal BK 24 str. 5 d., 129 str. 2 d. 5, 7, 9, 10 p. nėra pagrįstas neginčijamais baudžiamojo proceso įstatymo nustatytais būdais gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, o yra pagrįstas tik prielaidomis. Atsižvelgiant į minėtus įstatymo reikalavimus ir nesant byloje neginčytinų ir jų kaltę patvirtinančių įrodymų, pagrindžiančių kaltinamųjų T. T., A. S. ir M. P. kaltę dėl šios jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl ko asmuo negali būti nuteistas, konstatuotina, kad jų veiksmuose nėra šio nusikaltimo sudėties, o šiuo atveju kaltinamųjų veiksmai gali būti kvalifikuojami tik pagal atsiradusius padarinius, tai yra tik dėl tyčinio svetimo turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu, o taip pat ir poveikio nukentėjusiajam.

64Todėl teisėjų kolegijai pripažinus, kad nebuvo padaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių, todėl T. T. pagal BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5, 7, 10 p., A. S. – pagal BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5, 7, 9, 10 p., o M. P. – pagal BK 24 str. 5 d., 129 str. 2 d. 5, 7, 9, 10 p., išteisintini, o tokia teismo išvada atitinka ir teismų formuojamą teisminę praktiką, pvz. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-205/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-408/2012.

65Dėl nusikaltimų, numatytų BK 233 str. 3 d. ir 187 str. 2 d.

66Kaltinamieji T. T., A. S. iš esmės pripažino, jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 233 str. 3 d. ir 187 str. 2 d. Tik kaltinamasis M. S. nepripažino jam pareikšto kaltinimo pagal BK 24 str. 6 d., 233 str. 3 d. ir 24 str. 6 d., 187 str. 2 d., bei M. P., nepripažino, jam inkriminuotų nusikaltimų pagal BK 233 str. 3 d. ir 24 str. 5 d., 187 str. 2 d.

67Nors kaltinamieji M. S. ir M. P. nepripažino jiems inkriminuotų šių nusikalstamų veikų, tačiau jų kaltę, kaip ir T. T. bei A. S., patvirtina byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma. T. T. bei A. S. nuosekliai nurodė, kad M. P. jų abiejų prašė ir taip juos palenkė pagąsdinti A. P., sumušant ar padegant jo namą, kad pastarasis neatvyktų į Angliją teisme liudyti prieš M. P., o už tai A. S. M. P. nupirko bilietą į Lietuvą ir davė 100 Anglijos svarų. Nors kaltinamasis M. P. nesutiko su jam pareikštais šiais kaltinimais ir nurodė, kad abu kaltinamieji T. T. ir A. S. jį apkalba, tačiau nagrinėjant bylą teisme nebuvo nustatyta jokių objektyvių duomenų ir siekių, pastariesiems apkalbėti M. P.. Kaltinamojo M. P. parodymų nepatvirtina jokie kiti neginčytini bylos duomenys, išskyrus M. P. artimos draugės M. R. parodymai, su kuria, iš byloje ištirtų įrodymų nustatyta, kad M. P. veikė iš vien, ir dėl jai pareikštų kaltinimų kitoje baudžiamojoje byloje, ji turi tiesioginį suinteresuotumą, todėl tie jos parodymai, kurių nepatvirtina jokie kiti įrodymai, teismo pripažintini nepatikimais.

68Kaltinamasis T. T. patvirtino, kad jam iš Anglijos skambino M. P. ir nurodė, kad reikia pagąsdinti žmogų, kaip vėliau susitikęs su A. S., suprato, kad A. P., kad pastarasis nevyktų į Angliją teisme liudyti prieš M. P., kuris yra sumušęs ir buvo pagrobęs A. P. automobilį. Abu kaltinamieji T. T. ir A. S. patvirtino, kad 2013-04-07 jiems susitikus Akropolyje Kaune, būnant kartu su M. S., A. S. pasakė, kad reikės važiuoti į ( - ) iki namo, tam, kad pagąsdinti žmogų, kaip T. T. suprato, tą žmogų, kurį pagąsdinti jam siūlė telefonu M. P.. Kaip nurodė T. T. šis jo pokalbis su A. S. vyko M. S. automobilyje, kuris tuo metu buvo prie vairo, tai jis šį pokalbį turėjo girdėti. Jie visi trys bendromis pastangomis ieškojo ( - ). Jie sugalvojo A. P. sumušti, kadangi susiradus jo gyvenamą namą pamatė, kad yra aukšta tvora, šunys, aplinkui gyvena žmonės, tai nusprendė, kad namą apmėtys „Molotovo kokteiliais“. A. P. jie visi trys dar važiavo ieškoti ir į ( - ) kaimą, tačiau ten jo neradę, grįžo į Kauną. Vakarop jie visi nuvažiavo į degalinę, kurioje buvo išlipę iš automobilio A. S. ir M. S.. A. S. nupirkęs benzino, įpylė į plastikinę tarą, o M. S. išlipęs iš automobilio atidarė bagažinę, kur A. S. įdėjo kurą. Apie 23 val. vėl nuvažiavo į ( - ) prie nukentėjusiojo namo, tačiau aplinkiniuose namuose dar degant šviesoms, o gatve važinėjant automobiliams, jie nuvažiavo į ( - ), vėl grįžo atgal kiek vėliau ir pravažiavę nukentėjusiojo namą, sustojo toliau. Pasak T. T., visi trys jie išlipo iš automobilio, kur A. S. jam ir M. S. matant pripylė benzino į du tuščius alaus butelius ir įkišo skudurus vietoj kamščių. Tada T. T. su A. S. pasiėmę du butelius su benzinu nuėjo prie A. P. namo, o M. S. liko užvestame automobilyje. Prie namo A. S. žiebtuvėliu uždegė skudurą, įkištą į butelį ir metė į namo balkoną, po to A. S. T. T. padavė žiebtuvėlį ir jis uždegė antro butelio skudurą, o A. S. jį numetė ant namo stogo. Tada abu nubėgo į automobilį ir išvažiavo namo. Sugrįžę į automobilį M. S. nieko nesakė, nes jis ir taip žinojo ką jie padarė, kadangi matė kaip A. S. darė „Molotovo kokteilius“, o pokalbis apie nusikaltimo padarymą vyko girdint M. S.. Prieš padarant šį nusikaltimą, A. S. dar būnant jiems prie automobilio, rašė raštelį, kas jame buvo parašyta, T. T. nematė. A. S. raštelį užkišo už pašto dėžutės tik priėjus prie namo, prieš padegant jį. Apie tai, kad prašymas įvykdytas, M. P. tą pačią dieną važiuojant namo paskambino ir pranešė A. S.. Jau po nusikaltimo padarymo, kuomet padegė A. P. namą, paskambinęs M. P. T. T. pasakė, kad reikės važiuoti antrą kartą pagąsdinti A. P., tam, kad jis neliudytų teisme. T. T. antrą kartą nebenorėjo važiuoti ir daryti pakartotinai dar vieną nusikaltimą. Tarp M. P. ir A. S. tarpininkavo M., t.y. ji kalbėdavo apie nusikaltimą su A. S. ir visą informaciją paskui perduodavo M. P.. A. S. paskambinęs M. P. kalbėjo su M. ir įvardino kaip gąsdins A. P.. Padarius nusikaltimą, A. S. kalbėjo su M. ir jai pasakė, kad nusikaltimas jau yra padarytas. T. T. parodymus, kada buvo apklaustas ir ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją, patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu.

69A. S. patvirtino, kad įvykio dieną jis su T. T., girdint M. S., kuris vairavo automobilį, aptarinėjo nusikaltimo darymo eigą, kad suradus A. P. reikia jį sumušti, o jo neradus padegti namą. Taip pat A. S. nurodė, kad jam dar būnant Anglijoje ir su M. P. planuojant kaip pagąsdinti A. P., kad jis nevažiuotų į Angliją liudyti prieš M. P., pokalbyje dalyvavo ir M. (R.). Jam būnant Lietuvoje, kai jis skambindavo M. P., atsiliepdavo M. R., kuri telefonu paaiškino kaip reikia nuvažiuoti į ( - ) kaimą, kaip atrodo A. P. namas. Jam būnant Lietuvoje, jis paskambindavo turimo telefonu ir su M. R. kalbėdamas pasakydavo, ką ruošiasi daryti, o ji viską ji turėdavo perduoti M. P.. A. S. patvirtino, kad jis įkalbėtas M. P. parašė grasinantį laišką A. P. ir prieš padegant jo namą jį įkišo į pašto dėžutę. A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir ikiteisminio tyrimo teisėjui taip pat patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu.

70Nors teisme kaltinamasis M. S. teisme nurodė, kad visą dieną būdamas kartu su T. T. ir A. S., jiems kalbantis kavinėje ir automobilyje, važiuojant į ( - ), į ( - ), ieškant konkretaus namo ir asmens, ką jie tariasi ir ką planuoja jis nieko negirdėjo, o tik jų prašymu juos vežiojo, todėl sąmoningai nepadėjo jiems padaryti nusikaltimų, tačiau tokie jo visiškai neįtikinami ir nelogiški parodymai paneigti kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, todėl tokie teisiamojo posėdžio metu duoti M. S. parodymai laikytini jo siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės ar siekiu palengvinti savo teisinę padėtį, todėl atmestini. Netgi ikiteisminio tyrimo metu, pareiškus M. S. įtarimą, jis prisipažino padaręs nusikaltimus, kuriais yra įtariamas ir konkrečiai nurodė, kad jis vežė įtarime nurodytus asmenis daryti nusikaltimo, ir prieš jiems padarant nusikaltimą, žinojo, kad jie ruošiasi pagąsdinti asmenį, padegant jo namą (5 t., 17 b. l.). Be to, M. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad atvažiavus į ( - ) pagal A. S. nurodymus, ties nurodytu namu, jo paprašė sumažinti greitį. Iš A. S. pokalbio jis suprato, kad jie ieško raudonos spalvos automobilio. Tuo metu prie to namo, ieškomo automobilio nebuvo. Tuomet A. S. jam nurodė važiuoti į kitą vietą, į kaimą, kuris yra už ( - ), kur jie ieškojo tos pačios mašinos, tai suprato iš A. (S.) ir T. (T.) pokalbio. Nurodė, kad apie 23.20 val. nuvažiavo į ( - ) ir sustojo tos gatvės, pro kurią anksčiau važiavo, pabaigoje. A. S. jam liepė sėdėti automobilyje, o T. T. paprašė išlipti. Išlipę jie iš automobilio bagažinės pasiėmė benziną ir abu nuėjo į ( - ). Kur jie nuėjo jis nematė, nes buvo tamsu, o automobilis stovėjo nusuktas nuo ( - ). Maždaug už dviejų minučių T. T. ir A. S. parbėgo ir jam pasakė, kad padegė namo balkoną ir liepė greičiau važiuoti iš tos vietos. Taigi pats M. S. patvirtino, kad važiuodamas automobiliu, jis ne tik girdėjo, ką kartu viename automobilyje važiuojantys T. T. ir A. S. kalbėjo, bet ir dalyvavo jų pokalbyje, ieškant reikiamo namo, kito kaimo, ir raudonos spalvos automobilio. Be to, jo parodymus, kad jis nebuvo išlipęs iš automobilio ( - ), o iš jo išlipo tik T. T. su A. S., kurie tik pasiėmę iš automobilio bagažinės tarą su benzinu nuėjo į kaimą, paneigia kitų kaltinamųjų parodymai, kad T. T. su A. S. ne tik pasiėmė iš bagažinės bakelį su benzinu, tačiau ir prie automobilio į tuščius alaus butelius pylė benziną, butelius užkišdami skuduru, o visa tai matė šalia buvęs M. S.. Nors M. S. nurodė, kad kai nuvažiavo į degalinę, jis iš automobilio išlipo tik atidaryti bagažinės, į kurią įpylęs į bakelį kurą, jį įdėjo A. S., tačiau iš vaizdo įrašo iš degalinės matyti, kaip iš automobilio „Audi“ pro keleivio priekines dureles išlipa vaikinas, atitinkantis pagal išvaizdą A. S. ir nueina į degalinės pastatą. Iš vairuotojo pusės išlipa vaikinas, kuris pagal išvaizdą yra M. S., kuris nuėjęs prie automobilio galo, atidaro bagažinės dangtį ir kažką daro. M. S. uždaro automobilio bagažinę ir nueina į degalinės pastatą. A. S. ir M. S. abu kartu sugrįžta prie kuro kolonėlės. A. S. priėjęs prie kuro kolonėlės pila degalus į atsineštą plastikinį bakelį, M. S. tuo metu stovi šalia. A. S. įpylus degalus, jis paduoda M. S. ir pastarasis atidaręs automobilio bagažinę, įdeda plastikinę talpą su kuru į ją. Iš to matyti, kad degalinėje teik A. S., tiek M. S. veikė kartu, tai yra jų veiksmai buvo suderinti, koordinuoti ir vienas kitą papildantys, todėl kaltinamojo A. S. teiginys, kad jis tik vykdė A. S. nurodymus akivaizdžiai nepasitvirtino.

71Taip pat akistatos tarp M. S. ir T. T. metu M. S. sutiko su T. T. parodymais, kada atvažiavus į nusikaltimo padarymo vietą ir pradėjus A. S. pilstyti benziną į butelius, M. S. matė kas yra daroma ir teiravosi jų ką jie darys. T. T. akistatos metu nurodė, kad M. S. ar tai jis ar tai A. S. paaiškino, kad mes į namą „Molotovo kokteilius“, A. S. jų neatkalbinėjo nuo nusikaltimo darymo (4 t., 34 b. l.).

72Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu T. T. ir A. S. atpažino M. P., taip pat A. S. atpažino T. T. kaip asmenį, 2013-04-07 dalyvavusį nusikaltimo padaryme, atpažino M. S. kaip asmenį, kuris 2013-04-07 nuvežė į nusikaltimo padarymo vietą, atpažino M. R. kaip asmenį, kuris jam teikė informaciją apie A. P..

73Aplinkybes, kad iš Anglijos skambino M. (R.), M. P. bei neprisistatęs vaikinas, nuo M. P. ir ieškojo transporto bei vairuotojo, kuris galėtų pavežti žmogų į Kauną, o nuvežus palaukti ir nieko nedaryti, o už tai bus atlyginta įpilant kuro ir sumokant pinigų, patvirtino ir liudytojai M. B. bei J. K.. Liudytojas M. V. nurodė, kad paprašytas A. S., leido jam pasinaudoti jo banko sąskaita, į kuria iš Anglijos A. S. buvo pervesti 400 Lt, kuriuos davus banko kortelę ir pasakius PIN kodą, iš sąskaitos nusiėmė pats A. S.. Kad išgirdo stiklo dūžius ir pamatė, kad dega kaimynų P. namas pirmas pamatė liudytojas G. D., dirbantis ugniagesiu – gelbėtoju, ir suprato, kad tai padegimas. Savo ir P. pastangomis namo užgesinti nepavyko, tai padarė atvykę ugniagesiai. Iš objektyvių byloje ištirtų įrodymų, tai yra iš įvykio vietos apžiūros protokolo, 2013-10-14, 2013-05-07 specialistų išvadų, matyti, kad gyvenamasis namas, esantis ( - ), buvo padegtas nuo tyčinės žmonių veiklos, o tikėtina, kad ant A. S. drabužių ir sportinių batų rasta ypač degaus skysčio – benzino, pėdsakų. Be to, 2013-10-14 specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateiktame stiklo butelyje esantis skystis, ant tirti pateiktų butelio stiklo šukių su apdegusiomis audeklo skiautėmis esantys skysčio pėdsakai ir skystis, kurio pėdsakų tikėtinai yra ant tirti pateiktų įtariamojo A. S. drabužių ir sportinių batų, yra tos pačios rūšies – benzinas.

74Iš mobilaus ryšio telefono abonentų, veikusių įvykio vietoje išklotinių analizės buvo nustatyta, kad mobilaus ryšio telefono abonentas Nr. ( - ), kuriuo naudojasi A. S., 2013-04-07 23.41 val., būdamas įvykio vietos celėje bandė skambinti telefono abonentui, Nr. ( - ), kuriuo naudojasi M. P.. Mobilaus ryšio abonentas Nr. ( - ), kuriuo naudojasi T. T., 2013-04-07 nuo 21.34 val. iki 23.36 val. būdamas įvykio vietos celėse susirašinėjo sms pranešimais su abonentais, kurių priklausomybės nenustatytos. Mobilaus ryšio telefono abonentas Nr. ( - ), kuriuo naudojosi M. S., 2013-04-07 nuo 20.32 val. iki 21.57 val. būdamas įvykio vietos celėse bendravo sms žinutėmis su abonentu, kuriuo naudojosi nenustatytas asmuo. Mobilaus ryšio abonentui Nr. ( - ), kuriuo naudojosi M. P., 2013-04-07 23.41 val., bandė skambinti telefono abonentas Nr. ( - ), kuriuo naudojosi A. S., kuris buvo įvykio vietos celėje (2 t., 154-156 b. l.). Šie duomenys neabejotinai patvirtina, kad įvykio vietoje, kada buvo padegtas P. namas, buvo kaltinamieji T. T., M. S. ir A. S., kuris taip pat net iš įvykio vietos kontaktavo su M. P. naudojamu telefono numeriu. Taip pat 2013-08-28 surašytais elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolai ir juose užfiksuoti duomenys patvirtina, kad A. S. telefonu bendravo su M. P. ir M. R., T. T., M. V.; T. T. bendravo su M. S. ir kt. Pokalbių metu buvo aptarinėjamas Anglijoje vykstantis teismo procesas, kalbama apie pinigų pervedimą, apie tai, kad reikia rasti transportą ir antrą kartą vykti į ( - ), ( - ) ir dar kartą padegti A. P. turtą, ar sumušti A. P., kad jis nevyktų į teismą Anglijoje liudyti prieš M. P. (3 t., 20-22, 43-44, 47-48 b. l.).

75Nukentėjusysis A. P. patvirtino, kad Anglijoje buvo sumuštas ir apiplėštas M. P. bei kito vaikino, todėl Anglijoje 2013-04-15 turėjo vykti teismo posėdis, kuriame jis turėjo liudyti. 2013 metų kovo mėnesį, per Velykas, jam skambino iš Anglijos M. P. ir siūlė tartis, pasiūlydamas jam kelis šimtus eurų už tai, kad jis neatvyktų į Angliją, į teismo posėdį. Tačiau jam paprašius daugiau pinigų, M. P. jam pasakė, kad jam bus pigiau jį užmušti nei jam sumokėti. Kai 2013-04-07 buvo padegtas jo mamai priklausantis namas, jo namuose nebuvo, tačiau namuose buvo jo mama N. P., tėvas S. P. ir brolis M. P., kuris prie pašto dėžutės rado jam adresuotą grasinantį raštelį. Kitą dieną po įvykio jam paskambino iš Anglijos jo draugas M., gyvenantis Anglijoje, ir pasakė, kad M. prašė jo paklausti ar jis rado vakar staigmeną, tai yra kalbėjo apie vakarykštį gaisrą. Vėliau gavęs M. P. telefono numerį pats paskambino jam ir paklausė, kodėl jis taip daro. M. P. tik jo pasiteiravo ar jis vis dar nori 10 000 svarų, ar ne, bei pasakė, kad jeigu jis atskris į teismą, tai nukentės dar ne taip. Kad buvo padegtas jų namas, jo gesinimo aplinkybes, padarytą žalą, buvusią riziką jų sveikatai ir gyvybei, patirtus išgyvenimus, patvirtino teisme apklausti nukentėjusieji N. P., S. P. ir M. P..

76Taigi, Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatyto baudžiamojo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. BK 233 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių pagrindinės formos yra tokios: 1) bet kokiu būdu (išskyrus smurto ar kitokios prievartos panaudojimą) paveikiant liudytoją, nukentėjusį asmenį, ekspertą, specialistą ar vertėją, kad jie ikiteisminio tyrimo metu, teisme ar kitoje šiame straipsnyje numatytoje institucijoje duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išverstų; 2) bet kokiu būdu (išskyrus smurto ar kitokios prievartos panaudojimą) trukdant nurodytiems asmenims atvykti į teisingumo, teisėsaugos institucijas. Jei nurodytiems asmenims poveikis daromas panaudojant smurtą ar kitokią prievartą, atsakomybė kyla pagal BK 233 straipsnio 3 dalį.

77Pagal BK 233 straipsnio 1 dalį pateikti melagingą informaciją ir nevykti į teisingumo, teisėsaugos institucijas minėti subjektai gali būti veikiami prašymais, įtikinėjimais, pažadais, apgaule, paperkant ir pan. Šiame straipsnyje nurodytų nusikaltimų sudėtys yra formalios, todėl nusikaltimas laikomas baigtu, kai atliekami draudžiami veiksmai, kuriais siekiama paveikti konkrečius BK straipsnyje nurodytus asmenis duoti melagingus parodymus ar teikti kitą melagingą informaciją. Nusikaltimo baigtumo momentui neturi reikšmės tai, ar kaltininkas pasiekė savo tikslą. BK 233 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta, kad darydamas poveikį liudytojui, nukentėjusiajam ar kitiems asmenims, jog šie pateiktų ar perduotų melagingą informaciją, elgiasi pavojingai neteisėtai, nes trukdo įgyvendinti teisingumą arba priimti teisingą sprendimą. Suprasdamas, kad neteisėtai kišasi į teisingumo procesą, kaltininkas klaidina asmenį arba jam trukdo, jis vis tiek siekia atlikti tokius veiksmus. Pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko parodymais, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl, be nurodytų aplinkybių, kaltės forma nustatoma tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) požymius, atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika – bei jos padarinius gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal kitas objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes (kasacinė nutartis Nr. 2K-291/2013).

78Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Todėl, kaltinant bendrininkavimu darant ar padarius konkrečią nusikalstamą veiką, taip pat turi būti nustatyta tos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Ši visuma yra sudėtingesnė, palyginus su veikos požymiais, kai nusikalstamą veiką daro vienas asmuo. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti nustatyta ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Taigi kiekvieno bendrininkavimo atveju kaip atitinkamų požymių visuma turi būti konstatuota ir tai, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius (einamos pareigos, jų pobūdis) požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius. Būtinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas (BK 24 straipsnio 1 dalis), tačiau įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011 ir kt.). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas (BK 24 straipsnio 2 dalis). Vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju). Kurstytojas yra tas, kas palenkia kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką. Padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus.

79Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad sisteminis bendrininkavimo instituto nuostatų (BK 24–26 straipsnių, 23 straipsnio 3 dalies) aiškinimas suponuoja išvadą, jog organizatoriaus, kurstytojo, padėjėjo veiksmų pobūdis, paskirtis, kryptingumas, susitarimas veikti bendrai, jų veiklos rezultatai ir kt. rodo, kad šie bendrininkai siekia sudaryti galimybes numatytai BK specialiojoje dalyje bendrai nusikalstamai veikai padaryti ir nori, kad vykdytojas (vykdytojai) ją padarytų. Organizatorius, kurstytojas, padėjėjas savo veiksmais bendros nusikalstamos veikos, numatytos BK specialiojoje dalyje, sudėties požymių nerealizuoja, šių bendrininkų nusikalstamos veikos aprašytos BK bendrojoje dalyje (BK 24 straipsnyje). Taigi tokių bendrininkų veikla iki bendros nusikalstamos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymių realizavimo galima tik tiesiogine tyčia (kasacinė nutartis 2K-458/2014).

80BK 187 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodyti objektyvieji, vienos iš alternatyvių veikų, požymiai – turto sugadinimas, kai tokio sugadinimo būdas yra visuotinai pavojingas, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės. Šiuo atveju tyčinį turto sugadinimą kvalifikuojantis požymis yra veikos padarymo būdas (pavojingų padarinių – nukentėti žmonėms – atsiradimas nėra būtinas, svarbu, kad kilo reali jų grėsmė) (kasacinė nutartis Nr. 2K-57/2013).

81Taigi teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti ir įvertinti įrodymai patvirtina, kad bendrininkaujant kaltinamųjų M. P., T. T., A. S. ir M. S. padarytose veikose yra ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 233 str. 3 d. ir 187 str. 2 d. numatytų nusikaltimų požymiai. Teismui ištyrus visas bylos aplinkybes, įvertinus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamieji padarė baudžiamojo įstatymo draudžiamus veiksmus. Įrodymai, gauti teisėtu būdu, papildantys vienas kitą bei sudarantys vientisą loginę įrodymų grandinę, leidžiančią teismui padaryti išvadą dėl kaltinamiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų.

82Teismas konstatuoja, kad prieš A. P. buvo panaudota prievarta, siekiant jį paveikti, kad jis nevyktų 2013-04-15 į Angliją liudyti teisme byloje, kurioje buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1996 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 43 „Dėl teismų praktikos nagrinėjant turto prievartavimo baudžiamąsias bylas“ 5 punkte, išaiškinta, kad kitokia prievarta yra laikomi kaltininko tyčiniais veiksmais sukurta situacija, kuri verčia nukentėjusįjį bijoti, kad neįvykdžius reikalavimo atsiras žalingos pasekmės jam, jo artimiesiems arba jo turtui (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-140/2011). Grasinimas fiziniu susidorojimu, namo padegimas, grasinančio raštelio palikimas laikytinas kitokios prievartos panaudojimu, siekiant paveikti nukentėjusįjį A. P., kad šis nevyktų į teisingumo instituciją.

83Taigi teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad M. P., T. T., A. S. ir M. S. bendrininkų grupėje padarė jiems teisingai inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tai yra M. P., individualizavus jo atliktus nusikalstamus veiksmus, todėl jam būnat ir vykdytoju, ir kurstytoju, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 233 str. 3 d., ir būnant kurstytoju, padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 str. 5 d., 187 str. 2 d. T. T. ir A. S. būdami vykdytojai padarė nusikaltimus, numatytus BK 233 str. 3 d. ir 187 str. 2 d., o M. S., būdamas padėjėju, padarė nusikaltimus, numatytus BK 24 str. 6 d., 233 str. 3 d., ir 24 str. 6 d., 187 str. 2 d.

84Kaltinamiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 233 str. 3 d. ir 187 str. 2 d. padarytos tiesiogine tyčia, jiems suvokiant pavojingą nusikalstamų veikų pobūdį ir norint taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegijos padarytos išvados dera ir su teismine praktika pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-523/2010, Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis Nr. 1A-301/2012, nutartis Nr. 1A-140/2011).

85Be to, T. T., A. S., M. P. išteisinus dėl atitinkamai jiems inkriminuoto pasikėsinimo ar sukurstymo padaryti kvalifikuotą nužudymą, jiems iš kaltinimų, dėl kurių jie pripažintini kaltais, šalintinos pasikėsinimo į tuo metu namuose buvusių N. P., S. P. ir M. P. gyvybes, aplinkybės.

86Byloje nustačius, kad nukentėjusiajai buvo padaryta iš viso 2500 Lt / 724,05 EUR turtinė žala, sudeginus 250 Lt / 72,40 EUR vertės kilimą ir apgadinus pastato stogo pakalimą bei aprūkus namo sienai ir išdegus betono grindims už 2250 Lt / 651,64 EUR, šioje dalyje kaltinimas tikslintinas, kadangi patikslinimas nekeičia kaltinimo esmės.

87Dėl bausmės

88Teismas pripažįsta kaltinamųjų T. T. ir A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jie iš esmės pripažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi ir savo noru pašalino savo dalį padarytos turtinės žalos ir dalį neturtinės žalos nukentėjusiesiems. Kaltinamųjų M. P. ir M. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Visų kaltinamųjų atsakomybe sunkinanti aplinkybė pripažintina tai, jie nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje, A. S. atsakomybe sunkinanti aplinkybė pripažinti ir ta, kad jis nusikalstamas veikas padarė iš savanaudiškų paskatų.

89Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., o taip pat atsižvelgdamas į bausmės paskirtį.

90Skiriant bausmę kaltinamiesiems M. P., T. T., A. S. ir M. S. atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininkų asmenybes, į nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

91M. P. tiesiogine tyčia bendrininkų grupėje, būdamas vykdytoju ir kurstytoju, padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą teisingumui, ir bendrininkų grupėje, būdamas kurstytoju, tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą nuosavybei. M. P. nesusituokęs, nedirbantis, administracine tvarka baustas, apie baudų sumokėjimą duomenų byloje nėra, anksčiau teismo teistas du kartus, dėl jo buvo išduotas Europos arešto orderis, kadangi jis neatlikęs bausmės išvyko iš Lietuvos vengdamas ją atlikti, jis buvo paieškomas nuo 2012-08-16 (8 t., 106 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, M. P. skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui, kuri subendrintina dalinio sudėjimo būdu su 2011-03-31 Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2012-03-05 nutartimi paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, bausmę atliekant pataisos namuose, nes paskyrus kitos rūšies bausmę, nebūtų pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. Įskaitytinas į bausmės laiką M. P. suėmimo (sulaikymo) laikas nuo 2014-01-12 iki 2014-01-13 ir nuo 2014-02-20 iki 2014-06-12 ir nuo 2014-06-12 iki 2015-06-05 (10 t., 64, 8 t., 65-67 b. l.).

92T. T. tiesiogine tyčia bendrininkų grupėje, būdamas vykdytoju padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą teisingumui, ir bendrininkų grupėje, būdamas vykdytoju, tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą nuosavybei. T. T. nesusituokęs, dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, administracine tvarka baustas, apie baudų sumokėjimą duomenų byloje nėra, anksčiau teismo teistas vieną kartą 2010-10-11, be to 2015-04-15 Marijampolės rajono apylinkės teismo buvo pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 str. 2 d., jam buvo paskirta galutinė bausmė 4 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 val. visuomenės labui, laikomas neteistu (BK 97 str. 1 d., 3 d. 1 p.), teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiųjų atsiprašė, atlygino savo dalį padarytos turtinės žalos, ir iš dalies atlygino neturtinę žalą.

93A. S. tiesiogine tyčia bendrininkų grupėje, būdamas vykdytoju padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą teisingumui, ir bendrininkų grupėje, būdamas vykdytoju, tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą nuosavybei. A. S. nesusituokęs, dirbantis ir besimokantis, charakterizuojamas teigiamai, administracine tvarka baustas, apie baudos sumokėjimą duomenų byloje nėra, anksčiau teismo teistas vieną kartą, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiųjų atsiprašė, atlygino savo dalį padarytos turtinės žalos, ir iš dalies atlygino neturtinę žalą.

94M. S. tiesiogine tyčia bendrininkų grupėje, būdamas padėjėju padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą teisingumui, ir bendrininkų grupėje, būdamas padėjėju, tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą nuosavybei. M. S. nesusituokęs, dirbantis, besimokantis, charakterizuojamas teigiamai, administracine tvarka baustas, apie baudos sumokėjimą duomenų byloje nėra, neteistas.

95Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nusikaltimų vykdytojams T. T., A. S. skirtinos laisvės atėmimo bausmės, artimos straipsnių sankcijose numatytiems bausmių vidurkiams, ir nusikaltimų padėjėjui M. S. skirtinos laisvės atėmimo bausmės, tačiau mažesnės, nei straipsnių sankcijose numatyti bausmių vidurkiai.

96Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtingose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011). Tai reiškia, kad išsamus vieningą veiką sudarančių faktų visumos teisinis įvertinimas neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t. y. dvi ar daugiau nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėčių, iš kurių kiekviena turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste. Konkrečiu atveju nustačius, kad yra būtent ideali nusikalstamų veikų sutaptis, už kiekvieną šių veikų paskirtos bausmės subendrinamos, kaip tai nustatyta BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte, apėmimo būdu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sutaptis yra ideali ir tuo atveju, jei padarytos kelios veikos, jos buvo padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009). Tokiais atvejais atskirus kaltininko nusikalstamus veiksmus jungia vieningas kaltininko sumanymas, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau jie kvalifikuojami pagal skirtingus specialiosios dalies BK straipsnius (kasacinė plenarinės sesijos nutartis Nr. 2K-P-78/2012, kasacinė išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2A-7-4-699/2015). Atsižvelgiant į tai kaltinamiesiems paskirtos bausmės šiuo nuosprendžiu subendrintinos apėmimo būdu, pritaikius BK 63 str. 5 d. 1 p.

97Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Vadinasi, nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti motyvuojamas ne tik bausmės skyrimas, bet ir sprendimas dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo, nurodant BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bei pagrindžiant išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant bausmės vykdymą (kasacinė nutartis Nr. 2K-181/2012).

98Esant Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. numatytiems pagrindams bei teismui sprendžiant, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kaltinamiesiems T. T., A. S. ir M. S. bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant kaltinamiesiems kelias pareigas. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamųjų asmenybes, jų elgesį po nusikalstamų veikų padarymo, nes teismui nėra pateikta duomenų, kad būtų padarę kitų nusikaltimų, teismas mano, kad paskyrus laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėjus kaltinamiesiems T. T., A. S. ir M. S., jie bus sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubausti, jiems bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jie laikysis įstatymų ir nebenusikals bei turės didesnę galimybę atlyginti nukentėjusiesiems padarytas žalas.

99Dėl civilinių ieškinių

100Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės N. P. civilinis ieškinys dėl 2500 Lt /724,05 EUR jai padarytos turtinės žalos priteisimo pagrįstas byloje pateiktais rašytiniai įrodymais, paskaičiavimais, kiek lėšų reikės namo remontui ir turto atstatymui, o gaisre sudegusio kilimo vertė nustatyta reali ir dėl jo vertės niekas bylos nagrinėjimo metu abejonių nekėlė. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės N. P. civilinis ieškinys tenkintinas, tik išskaičiuojant jau atlygintą turtinės žalos dalį, kadangi bylos nagrinėjimo teisme metu jai dalį turtinės žalos atlygino kaltinamieji T. T., atitinkamai 650 Lt / 188,25 EUR ir kaltinamasis A. S. – 750 Lt / 217,21 EUR. Neatlyginta nukentėjusiajai padaryta turtinės žalos dalis yra 1100 Lt / 318,58 EUR, kuri, nukentėjusiajai N. P. prašant, priteistina solidariai iš jai visiškai turtinės žalos neatlyginusių kaltinamųjų M. P. ir M. S..

101Byloje nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai N. P., S. P., M. P. ir A. P. pateikė civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriame teismo prašo iš kaltinamųjų M. P., T. T., A. S. ir M. S. solidariai priteisti jiems kiekvienam po 10 000 Lt / 2896,20 EUR neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiųjų ieškiniuose nurodoma, kad dėl kaltinamųjų atliktų veiksmų patyrė didelį stresą, buvo išgąsdinti, jiems sukėlė dvasinį sukrėtimą. Dėl patirto išgąsčio ir streso suprastėjo N. P. ir S. P. sveikata, jie buvo priversta kreiptis į medikus, buvo priversti ilgą laiką atstatinėti sugadintą sveikatą. Nukentėjusiuosius kankina nuolatinis nerimas dėl galimo pavojaus jiems, baimė, kad namas vėl gali būti padegtas ar kitokiu būdu gali būti susidorota su A. P. ar su kitais nukentėjusiaisiais. Nukentėjusieji nurodo, kad sunkiai miega naktimis, jaučiasi nesaugūs namuose, yra emociškai ir psichologiškai pažeidžiami, iki šiol gyvena įtampoje, o A. P. pergyvena ir dėl savo ateities.

102Pagal įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal įstatymą privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007, 2K-117/2010).

103Byloje iš surinktų įrodymų bei paaiškinimų teisme nustatyta, jog nukentėjusieji N. P., S. P., M. P. ir A. P. dėl kaltinamųjų M. P., T. T., A. S. ir M. S. veiksmų, kada panaudojus prievartą buvo siekiama paveikti nukentėjusįjį A. P. ir dėl to tyčia visuotinai pavojingu būdu buvo sugadintas svetimas turtas, neabejotinai patyrė ieškiniuose nurodytus padarinius, dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, nepatogumus, stresą, išgąstį, išlikusius neigiamus padarinius ir kt., kurie turi būti atlyginti. Teismas taip pat atsižvelgia, kad visi kaltinamieji yra jauno, darbingo amžiaus, sveiki, nesusituokę, neturintys šeimos ir išlaikomų asmenų. T. T. ir M. P. byloje buvo apribotos nuosavybės teisės į jiems priklausantį registruotą turtą (automobilius). Dalį neturtinės žalos kaltinamieji T. T. ir A. S. atlygino nukentėjusiesiems N. P. ir A. P., tai yra T. T. N. P. atlygino 500 Lt / 144,81 EUR ir A. P. - 145 EUR neturtinės žalos, o A. S. N. P. atlygino 400 Lt / 115,84 EUR neturtinės žalos. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes bei į tai, kad patys nukentėjusieji jiems padarytą neturtinę žalą įvertino vienodai, o taip pat į suformuotą teismų praktiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-198/2014, 2K-163/2014, 2K-284/2011), bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais kiekvienam nukentėjusiajam N. P., S. P., A. P., M. P. iš kaltinamųjų M. P., T. T., A. S. ir M. S. solidariai priteistina po 1 000 EUR neturtinei žalai atlyginti, atitinkamai atimant dalį neturtinės žalos, kuri jau yra atlyginta nukentėjusiesiems N. P. ir A. P. (A. P.: 1000 EUR – 144,81 EUR – 115,84 EUR = 739,35 EUR; A. P.: 1000 EUR – 145 EUR = 855 EUR). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji T. T. ir A. S. bylos nagrinėjimo teisme metu dalį padarytos nukentėjusiesiems N. P. ir A. P. neturtinės žalos atlygino, pažymėtina, kad jie vadovaujantis Civilinio kodekso 6.280 str., regreso tvarka turi teisę iš kiekvieno kaltinamojo reikalauti jų išmokėto žalos atlyginimo dalies.

104Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

105kaltinamojo A. S. sportinius batelius, striukę, kelnes, saugomus Kauno r. PK (1 t., 51 b. l.), kaltinamojo T. T. sportinius batelius, saugomus Kauno r. PK (1 t.. 54 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus gražinti kaltinamiesiems;

106butelį su skysčiu, apdegusio audeklo skiautes, butelio stiklo šukes su apdegusiomis audeklo skiautėmis, saugomus Kauno r. PK (1 t. 57 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

107grasinančio pobūdžio raštelį, esantį byloje (1 t., 59 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje;

108kaltinamojo T. T. stacionaraus kompiuterio sisteminį bloką, saugomą Kauno r. PK (5 t., 115), nuosprendžiui įsiteisėjus gražinti kaltinamajam T. T.;

109kaltinamojo A. S. mobilaus ryšio telefoną „Nokia 2610“, su Sim kortele, mobilaus ryšio telefoną „Nokia 233c“, su Sim kortele, Sim ir daugkartinio pildymo korteles, saugomas Kauno r. PK (5 t. 118 b. l.), kaltinamojo M. S. mobilaus ryšio telefoną „Samsung“ su Sim kortele, saugomą Kauno r. PK, (5 t., 118 b. l.), kaltinamojo T. T. mobilaus ryšio telefoną „Samsung“, saugomą Kauno r. PK ( 5 t., 118 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

110kaltinamojo M. S. nešiojamą kompiuterį, grąžintą kaltinamajam (5 t., 44 b. l.), kaltinamojo T. T. užrašų sąsiuvinį, grąžintą kaltinamajam (4 t., 46 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti kaltinamiesiems.

111Laikinai apribotas nuosavybės teises į T. T. priklausančius automobilius „AUDI A4“, vals. Nr. ( - ) ir „VW Passat VARIANT“, bei į M. P. nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW GOLF“, valst. Nr. ( - ) pratęsti iki bus padengti civiliniai ieškiniai.

112Kardomosios priemonės kaltinamiesiems paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

113Nukentėjusysis S. P. prie ieškinio pateikė pinigų priėmimo kvitą, kuriuo atstovei, advokatei I. K. sumokėjo 800 Lt / 231,69 EUR advokato paslaugoms apmokėti. Šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteistinos S. P. iš kaltinamųjų M. P., T. T., A. S. ir M. S. lygiomis dalimis po 57,92 EUR, kadangi teismas nenustatė aplinkybių, kad kaltinamieji neišgali sumokėti proceso išlaidų (BPK 103 str., 105 str. 1 d., 106 str. 1 d.).

114Be to, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymas, patvirtinančias išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamiesiems M. S. ir M. P. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą. Iš 2015-04-22 pažymos Nr. TP-7-(2.10)-1712 matyti, kad antrinės teisinės pagalbos M. S. išlaidų suma yra 440,04 EUR, o iš 2015-06-02 pažymos Nr. TP-7-(2.10)-2309 antrinės teisinės pagalbos M. P. išlaidų suma yra 405,30 EUR. Šiuo metu baudžiamojo proceso įstatyme galiojanti nuostata pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant BPK 106 str. nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamojo apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys Nr. 1A-405/2014, 1A-219-453/2015). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant šią bylą gynėjo dalyvavimas buvo būtinas (BPK 51 str. 1 d. 5 p., 7 p.), teismas sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamųjų M. S. ir M. P. netenkintinas, todėl minėtos išlaidos iš kaltinamųjų nepriteistinos, o jos apmokėtinos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

115Be to, byloje yra informacija, kad Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patirtos išlaidos M. P. ekstradicijai įvykdyti yra 7421,04 / 2149,28 EUR (8 t., 89 b. l.). Pažymėtina, kad demokratinėse valstybėse laikomasi principo, kad asmens, kurio laisvę valstybė suvaržo paskirdama jam bausmę ar kardomąją priemonę, materialinio – buitinio aprūpinimo, sveikatos priežiūros, maitinimo ir kitų su jo išlaikymu susijusių išlaidų užtikrinimas yra valstybės pareiga. Tokios nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XIV skyriuje ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo penktame skirsnyje. Lietuvos Respublikai pagal ekstradiciją išduodamo arba perduodamo baudžiamajam persekiojimui asmens statusas – suimtasis, nes jo atžvilgiu yra priimta teismo nutartis paskirti kardomąją priemonę – suėmimą. Vadinasi, visos išlaidos, susijusios su šio asmens materialiniu – buitiniu aprūpinimu, yra valstybės pareiga. Su ekstradicijos vykdymu susijusios išlaidos savo prigimtimi bei paskirtimi skiriasi nuo proceso išlaidų, nurodytų BPK 103 ir 104 straipsniuose. Šiuose straipsniuose minimos išlaidos, kurios gali būti išieškomos iš nuteistojo, yra susijusios su kitų proceso dalyvių – liudytojų, nukentėjusiųjų baudžiamajame procese patirtomis išlaidomis. Tuo tarpu išlaidos, susijusios su ekstradicijos vykdymu, yra susijusios su valstybės vykdoma veikla baudžiamosios justicijos srityje. Kaip jau minėta, šių išlaidų užtikrinimas yra valstybės pareiga, kuri negali būti perkeliama asmeniui, kurio atžvilgiu vykdomas baudžiamasis procesas. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad visos išlaidos, susijusios su ekstradicijos vykdymu ir M. P. gabenimu į Lietuvos Respubliką yra valstybės pareiga ir turi būti apmokamos iš valstybės biudžeto. Atsižvelgiant į tai bei nesant duomenų, kad M. P. dėl šioje byloje jam inkriminuotų nusikalstamų veikų išvyko į užsienį ir taip pasislėpė (jis ieškomas nuo 2012-08-16, 8 t., 106 b. l.), todėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patirtos išlaidos M. P. ekstradicijai įvykdyti nepripažintinos proceso išlaidomis ir jos nepriteistinos iš kaltinamojo M. P..

116Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-305, 307-308 str. teismas

Nutarė

117M. P. pripažinti kaltu:

118pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 str. 3 d. ir nubausti jį laisvės atėmimo bausme dvejiems metams šešiems mėnesiams;

119pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d., 187 str. 2 d. nubausti jį laisvės atėmimo bausme dvejiems metams.

120Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams šešiems mėnesiams.

121Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 2 d., 3 d., paskirtą bausmę dalinio ir visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2011-03-31 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta ir neatlikta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo ir 5 MGL (188 EUR) bausmės dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį ir visiškai pridėti neįvykdytą baudą, ir paskirti galutinę subendrintą trejų metų laisvės atėmimo bausmę ir 5 MGL (188 EUR) baudą, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

122Įskaityti į bausmės laiką M. P. suėmimo (sulaikymo) laiką nuo 2014-01-12 iki 2014-01-13 ir nuo 2014-02-20 iki 2014-06-12 ir nuo 2014-06-12 iki 2015-06-05.

123Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, kardomąją priemonę – suėmimą – M. P. pratęsti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

124M. P. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d., 129 str. 2 d. 5, 7, 9, 10 p. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

125T. T. pripažinti kaltu:

126pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 str. 3 d. ir nubausti jį laisvės atėmimo bausme dvejiems metams;

127pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 2 d. nubausti jį laisvės atėmimo bausme dvejiems metams trims mėnesiams.

128Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams trims mėnesiams.

129Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. 5 d. 2 p., 9 d., paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su 2015-04-15 Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 259 str. 2 d., ir paskirti galutinę subendrintą dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

130Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 6 p., 7 p., 8 p., 4 d., bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams bei paskirti jam pareigas, bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti, (arba mokytis), ir tęsti darbą ar mokslą, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nenusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

131Įskaityti į bausmės laiką laikino sulaikymo laiką nuo 2014-04-17 iki 2014-04-18.

132Palikti galioti T. T. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

133T. T. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5, 7, 10 p. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

134A. S. pripažinti kaltu:

135pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 str. 3 d. ir nubausti jį laisvės atėmimo bausme dvejiems metams;

136pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 2 d. nubausti jį laisvės atėmimo bausme dvejiems metams trims mėnesiams.

137Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams trims mėnesiams.

138Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 6 p., 7 p., 8 p., 4 d., bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams bei paskirti jam pareigas, bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti (arba mokytis), ir tęsti darbą ar mokslą, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nenusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

139Įskaityti į bausmės laiką laikino sulaikymo laiką nuo 2014-04-17 iki 2014-04-18.

140Palikti galioti A. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

141A. S. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5, 7, 9, 10 p. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

142M. S. pripažinti kaltu:

143pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d., 233 str. 3 d. ir nubausti jį laisvės atėmimo vieneriems metams trims mėnesiams;

144pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d., 187 str. 2 d. nubausti jį laisvės atėmimo bausme vieneriems metams trims mėnesiams.

145Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams trims mėnesiams.

146Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 6 p., 7 p., 8 p., 4 d., bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams bei paskirti jam pareigas, bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti (arba mokytis), ir tęsti darbą ar mokslą, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nenusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

147Įskaityti į bausmės laiką laikino sulaikymo laiką nuo 2014-04-17 iki 2014-04-18.

148Palikti galioti M. S. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

149Priteisti nukentėjusiajai N. P. solidariai iš kaltinamųjų M. P. ir M. S. 1100 Lt / 318,58 EUR turtinės žalos atlyginimui bei solidariai iš kaltinamųjų T. T., A. S., M. P. ir M. S. 739,35 EUR neturtinės žalos atlyginimui.

150Priteisti nukentėjusiajam A. P. solidariai iš kaltinamųjų T. T., A. S., M. P. ir M. S. 855 EUR neturtinės žalos atlyginimui.

151Priteisti nukentėjusiajam M. P. solidariai iš kaltinamųjų T. T., A. S., M. P. ir M. S. 1000 EUR neturtinės žalos atlyginimui.

152Priteisti nukentėjusiajam S. P. solidariai iš kaltinamųjų T. T., A. S., M. P. ir M. S. 1000 EUR neturtinės žalos atlyginimui.

153Priteisti nukentėjusiajam S. P. iš kiekvieno kaltinamojo T. T., A. S., M. P. ir M. S. lygiomis dalimis po 57,92 EUR išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti.

154M. P. 7421,04 / 2149,28 EUR ekstradicijos išlaidų nepripažinti proceso išlaidomis ir jų nepriteisti Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

155Procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą į T. T. priklausančius automobilius „AUDI A4“, vals. Nr. ( - ) ir „VW Passat VARIANT“, bei į M. P. nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW GOLF“, valst. Nr. ( - ) pratęsti iki bus padengti civiliniai ieškiniai.

156Vadovaujantis BPK 94 str. nuostatomis, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

157kaltinamojo A. S. sportinius batelius, striukę, kelnes, saugomus Kauno r. PK (1 t., 51 b. l.), kaltinamojo T. T. sportinius batelius, saugomus Kauno r. PK (1 t.. 54 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus gražinti kaltinamiesiems;

158butelį su skysčiu, apdegusio audeklo skiautes, butelio stiklo šukes su apdegusiomis audeklo skiautėmis, saugomus Kauno r. PK (1 t. 57 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

159grasinančio pobūdžio raštelį, esantį byloje (1 t., 59 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje;

160kaltinamojo T. T. stacionaraus kompiuterio sisteminį bloką, saugomą Kauno r. PK (5 t., 115), nuosprendžiui įsiteisėjus gražinti kaltinamajam T. T.;

161kaltinamojo A. S. mobilaus ryšio telefoną „Nokia 2610“, su Sim kortele, mobilaus ryšio telefoną „Nokia 233c“, su Sim kortele, Sim ir daugkartinio pildymo korteles, saugomas Kauno r. PK (5 t. 118 b. l.), kaltinamojo M. S. mobilaus ryšio telefoną „Samsung“ su Sim kortele, saugomą Kauno r. PK, (5 t., 118 b. l.), kaltinamojo T. T. mobilaus ryšio telefoną „Samsung“, saugomą Kauno r. PK ( 5 t., 118 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

162Kaltinamojo M. S. nešiojamą kompiuterį, grąžintą kaltinamajam (5 t., 44 b. l.), kaltinamojo T. T. užrašų sąsiuvinį, grąžintą kaltinamajam (4 t., 46 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti kaltinamiesiems.

163Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje... 3. T. T., a. k. ( - ) gim. ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis,... 4. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5, 7, 10... 5. A. S., a.k. ( - ) gim. ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis,... 6. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5, 7, 9,... 7. M. P., a.k. ( - ) gim. ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis,... 8. M. S., a.k. ( - ) gim. ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis,... 9. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 233 str. 3 d., 24 str. 6... 10. T. T. panaudodamas prievartą, siekė paveikti nukentėjusįjį asmenį – A.... 11. Be to, T. T. tyčia visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą turtą, tai... 12. Be to, T. T. buvo kaltinamas, kad laikotarpiu nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2013... 13. A. S. panaudodamas prievartą, siekė paveikti nukentėjusįjį asmenį - A.... 14. Be to, A. S. tyčia visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą turtą, tai... 15. Be to, A. S., buvo kaltinamas tuo, kad kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu... 16. M. P. panaudodamas prievartą, siekė paveikti nukentėjusįjį asmenį – A.... 17. Be to, M. P. palenkė kitus asmenis tyčia visuotinai pavojingu būdu... 18. Be to, M. P. buvo kaltinamas tuo, kad palenkė kitus asmenis dėl... 19. M. S. padėjo, panaudojant prievartą, siekti paveikti nukentėjusįjį asmenį... 20. Be to, M. S. padėjo tyčia visuotinai pavojingu būdu sugadinti svetimą... 21. Kaltinamasis M. P. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė,... 22. Ikiteisminio tyrimo metu M. P. nurodė, atsisakė duoti parodymus (3 t. 14, 18... 23. Kaltinamasis T. T. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies,... 24. Ikiteisminio tyrimo metu T. T. parodė, kad prisipažįsta padaręs... 25. Parodymų patikrinimo vietoje metu T. T. parodė ( - ) namą, kurį padegė,... 26. Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies,... 27. Ikiteisminio tyrimo metu A. S. parodė, kad nuo 2012-01-02 gyveno ir dirbo... 28. Parodymų patikrinimo vietoje metu A. S. parodė ( - ) namą, kurį padegė,... 29. Kaltinamasis M. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir... 30. Ikiteisminio tyrimo metu M. S. nurodė, kad neprisipažįsta padaręs... 31. Nukentėjusioji N. P. parodė, kad 2012 m. gruodžio mėn. buvo sumuštas... 32. Nukentėjusysis S. P. parodė, kad 2013-04-07 įvyko gaisras. Apie 21.30 val.... 33. Nukentėjusysis M. P. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. 2013-04-07... 34. Nukentėjusysis A. P. parodė, kad jis Anglijoje atėjo pas M. R. paduoti... 35. Liudytojas G. D. parodė, kad yra nukentėjusiųjų kaimynas ir gyvena šalia.... 36. Liudytojas J. K. parodė, kad pažįsta M. P.. Jam 2013 m. balandį, apie 15... 37. Liudytojas M. B. parodė, kad jam nuo 11 iki 14 val. paskambino D. su kuriuo... 38. Liudytojas M. V. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį A. S.. Su juo užaugo... 39. Liudytoja M. R. parodė, kad pažįsta M. P., A. S. ir A. P.. Su M. P. yra... 40. 2013-04-08 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra... 41. 2013-10-14 specialisto išvadoje Nr. 11-1535(13) nurodyta, kad tirti... 42. 2013-05-07 specialisto išvadoje Nr. 39-257 nurodyta, kad gaisro metu vieno... 43. 2013-07-12 apžiūrėjus 2013-04-30 UAB „Statoil“ pateiktą CD su vaizdo... 44. 2013-04-23 ir 2013-04-24 apžiūros protokoluose nurodyta, kad yra... 45. 2014-04-24 apžiūros protokole nurodyta, kad yra apžiūrėtas M. S. mobilaus... 46. 2013-04-23 apžiūros protokole nurodyta, kad yra apžiūrėtas mobilaus ryšio... 47. Atlikus mobilaus ryšio telefono abonentų, veikusių įvykio vietoje... 48. 2013-08-28 surašytais elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos... 49. Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu T. T. atpažino M. P. (4 t.,... 50. Akistatos tarp M. S. ir T. T. metu, M. S. sutiko su T. T. parodymais, kad... 51. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu A. S. atpažino T. T. kaip... 52. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu A. S. atpažino M. S. kaip... 53. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu A. S. atpažino M. P. (4... 54. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu A. S. atpažino M. R. kaip... 55. Dėl kaltinimų pagal BK 22 str. 1 d., 24 str. 5 d., 129 str. 2 d. 5, 7, 9, 10... 56. Taigi byloje T. T. buvo kaltinamas, kad kitų žmonių pavojingu būdu dėl... 57. Teisiamojo posėdžio metu nebuvo nustatyti jokie duomenys, kad kaltinamieji T.... 58. Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra... 59. Pažymėtina, kad pagal BK 24 straipsnio 5 dalį kurstytojas yra tas, kas... 60. Taigi nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme nebuvo... 61. Aptartos ir įvertintos faktinės bylos aplinkybės leidžia kolegijai... 62. Baudžiamojo kodekso 1 straipsnyje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso... 63. Taigi byloje suformuluotas kaltinimas T. T. pagal BK 22 str. 1 d., 129 str. 2... 64. Todėl teisėjų kolegijai pripažinus, kad nebuvo padaryta veika, turinti šio... 65. Dėl nusikaltimų, numatytų BK 233 str. 3 d. ir 187 str. 2 d.... 66. Kaltinamieji T. T., A. S. iš esmės pripažino, jiems inkriminuotas... 67. Nors kaltinamieji M. S. ir M. P. nepripažino jiems inkriminuotų šių... 68. Kaltinamasis T. T. patvirtino, kad jam iš Anglijos skambino M. P. ir nurodė,... 69. A. S. patvirtino, kad įvykio dieną jis su T. T., girdint M. S., kuris vairavo... 70. Nors teisme kaltinamasis M. S. teisme nurodė, kad visą dieną būdamas kartu... 71. Taip pat akistatos tarp M. S. ir T. T. metu M. S. sutiko su T. T. parodymais,... 72. Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu T. T. ir A. S. atpažino M.... 73. Aplinkybes, kad iš Anglijos skambino M. (R.), M. P. bei neprisistatęs... 74. Iš mobilaus ryšio telefono abonentų, veikusių įvykio vietoje išklotinių... 75. Nukentėjusysis A. P. patvirtino, kad Anglijoje buvo sumuštas ir apiplėštas... 76. Taigi, Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal... 77. Pagal BK 233 straipsnio 1 dalį pateikti melagingą informaciją ir nevykti į... 78. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar... 79. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad sisteminis bendrininkavimo... 80. BK 187 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodyti objektyvieji, vienos iš... 81. Taigi teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti ir įvertinti įrodymai... 82. Teismas konstatuoja, kad prieš A. P. buvo panaudota prievarta, siekiant jį... 83. Taigi teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktų ir... 84. Kaltinamiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 233 str. 3 d.... 85. Be to, T. T., A. S., M. P. išteisinus dėl atitinkamai jiems inkriminuoto... 86. Byloje nustačius, kad nukentėjusiajai buvo padaryta iš viso 2500 Lt / 724,05... 87. Dėl bausmės ... 88. Teismas pripažįsta kaltinamųjų T. T. ir A. S. atsakomybę lengvinančia... 89. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo... 90. Skiriant bausmę kaltinamiesiems M. P., T. T., A. S. ir M. S. atsižvelgiama į... 91. M. P. tiesiogine tyčia bendrininkų grupėje, būdamas vykdytoju ir... 92. T. T. tiesiogine tyčia bendrininkų grupėje, būdamas vykdytoju padarė... 93. A. S. tiesiogine tyčia bendrininkų grupėje, būdamas vykdytoju padarė... 94. M. S. tiesiogine tyčia bendrininkų grupėje, būdamas padėjėju padarė... 95. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nusikaltimų vykdytojams T. T., A. S.... 96. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ideali nusikalstamų veikų... 97. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75... 98. Esant Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. numatytiems pagrindams bei teismui... 99. Dėl civilinių ieškinių... 100. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės N. P. civilinis ieškinys dėl 2500... 101. Byloje nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai N. P., S. P., M. P. ir A. P.... 102. Pagal įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai... 103. Byloje iš surinktų įrodymų bei paaiškinimų teisme nustatyta, jog... 104. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:... 105. kaltinamojo A. S. sportinius batelius, striukę, kelnes, saugomus Kauno r. PK... 106. butelį su skysčiu, apdegusio audeklo skiautes, butelio stiklo šukes su... 107. grasinančio pobūdžio raštelį, esantį byloje (1 t., 59 b. l.),... 108. kaltinamojo T. T. stacionaraus kompiuterio sisteminį bloką, saugomą Kauno r.... 109. kaltinamojo A. S. mobilaus ryšio telefoną „Nokia 2610“, su Sim kortele,... 110. kaltinamojo M. S. nešiojamą kompiuterį, grąžintą kaltinamajam (5 t., 44... 111. Laikinai apribotas nuosavybės teises į T. T. priklausančius automobilius... 112. Kardomosios priemonės kaltinamiesiems paliktinos galioti iki nuosprendžio... 113. Nukentėjusysis S. P. prie ieškinio pateikė pinigų priėmimo kvitą, kuriuo... 114. Be to, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė... 115. Be to, byloje yra informacija, kad Policijos departamento prie Lietuvos... 116. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299,... 117. M. P. pripažinti kaltu:... 118. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 str. 3 d. ir nubausti jį... 119. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d., 187 str. 2 d.... 120. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti... 121. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 2 d., 3... 122. Įskaityti į bausmės laiką M. P. suėmimo (sulaikymo) laiką nuo 2014-01-12... 123. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, kardomąją... 124. M. P. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5... 125. T. T. pripažinti kaltu:... 126. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 str. 3 d. ir nubausti jį... 127. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 2 d. nubausti jį... 128. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti... 129. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. 5 d. 2 p., 9 d., paskirtą bausmę apėmimo... 130. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 6 p., 7 p., 8... 131. Įskaityti į bausmės laiką laikino sulaikymo laiką nuo 2014-04-17 iki... 132. Palikti galioti T. T. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų... 133. T. T. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1... 134. A. S. pripažinti kaltu:... 135. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 str. 3 d. ir nubausti jį... 136. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 2 d. nubausti jį... 137. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti... 138. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 6 p., 7 p., 8... 139. Įskaityti į bausmės laiką laikino sulaikymo laiką nuo 2014-04-17 iki... 140. Palikti galioti A. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį... 141. A. S. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1... 142. M. S. pripažinti kaltu:... 143. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d., 233 str. 3 d. ir... 144. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d., 187 str. 2 d.... 145. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti... 146. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 6 p., 7 p., 8... 147. Įskaityti į bausmės laiką laikino sulaikymo laiką nuo 2014-04-17 iki... 148. Palikti galioti M. S. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų... 149. Priteisti nukentėjusiajai N. P. solidariai iš kaltinamųjų M. P. ir M. S.... 150. Priteisti nukentėjusiajam A. P. solidariai iš kaltinamųjų T. T., A. S., M.... 151. Priteisti nukentėjusiajam M. P. solidariai iš kaltinamųjų T. T., A. S., M.... 152. Priteisti nukentėjusiajam S. P. solidariai iš kaltinamųjų T. T., A. S., M.... 153. Priteisti nukentėjusiajam S. P. iš kiekvieno kaltinamojo T. T., A. S., M. P.... 154. M. P. 7421,04 / 2149,28 EUR ekstradicijos išlaidų nepripažinti proceso... 155. Procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą į... 156. Vadovaujantis BPK 94 str. nuostatomis, daiktus, turinčius reikšmės... 157. kaltinamojo A. S. sportinius batelius, striukę, kelnes, saugomus Kauno r. PK... 158. butelį su skysčiu, apdegusio audeklo skiautes, butelio stiklo šukes su... 159. grasinančio pobūdžio raštelį, esantį byloje (1 t., 59 b. l.),... 160. kaltinamojo T. T. stacionaraus kompiuterio sisteminį bloką, saugomą Kauno r.... 161. kaltinamojo A. S. mobilaus ryšio telefoną „Nokia 2610“, su Sim kortele,... 162. Kaltinamojo M. S. nešiojamą kompiuterį, grąžintą kaltinamajam (5 t., 44... 163. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...