Byla 1A-331-174/2016
Dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. nuosprendžio, kuriuo J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – 20 MGL (752 Eur) dydžio bauda

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės, teisėjų Editos Lapinskienės, Eduardo Maškevičiaus, sekretoriaujant Karolinai Gaubaitei, dalyvaujant prokurorui Juozui Sykui, nuteistojo J. G. gynėjai advokatei Audronei Irenai Matiukienei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinės atsakovės Tauragės rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. nuosprendžio, kuriuo J. G., asmens kodas ( - ) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – 20 MGL (752 Eur) dydžio bauda.

3Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuspręsta palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, – panaikinti.

4Nuosprendžiu priteista nukentėjusiajam V. G. iš civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 1 000 eurų, iš civilinės atsakovės Tauragės rajono savivaldybės administracijos – 1 800 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Kita nukentėjusiojo V. G. civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo iš AB „Lietuvos draudimas“ ir iš Tauragės rajono savivaldybės administracijos atmesta.

5Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo J. G. atmestas.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7J. G. nuteistas už tai, kad jis 2015 m. rugpjūčio 17 d., apie 13.30 val., Tauragės mieste, Prezidento gatvėje, ties įvažiavimu į automobilių stovėjimo aikštelę, kairėje pusėje vairuodamas automobilį „Suzuki SX 4“, valstybinis Nr. ( - ), sukdamas į kairę iš pagrindinio kelio, nepraleido pagrindiniu keliu priešais atvažiuojančio motociklo „Honda XL100VA“, valstybinis Nr. ( - ), kurį vairavo V. G., tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 157 punktą, kuriame nurodyta, jog „sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – lenkiančioms transport priemonėms“, ir transporto priemonės susidūrė. Šie J. G. padaryti KET reikalavimų pažeidimai buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su avarijos kilimu bei jos pasekmėmis, t. y. V. G. padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl kairio klubakaulio centrinio išnirimo, kairės gužo duobės lūžimo, atviro kairės čiurnos kaulų lūžimo, atviros kairės kulkšnies vidinio gumburo ir I-ojo piršto lūžimo, plėštinės žaizdos kairėje pėdoje.

8Apeliaciniu skundu civilinės atsakovės Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorius M. P. prašo pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. nuosprendį ir atmesti civilinį ieškinį dėl 1 800 eurų neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam V. G. iš Tauragės savivaldybės administracijos.

9Tauragės rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 29 d. nuosprendžiu priteisė nukentėjusiajam V. G. iš AB „Lietuvos draudimas“ 1 000 eurų, iš Tauragės rajono savivaldybės administracijos – 1 800 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Kita nukentėjusiojo V. G. civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo iš AB „Lietuvos draudimas“ ir iš Tauragės rajono savivaldybės administracijos atmesta.

10Apeliantas nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi dėl neturtinės žalos priteisimo civiliniam ieškovui ir nukentėjusiajam V. G. dėl toliau nurodomų motyvų.

11Tauragės rajono apylinkės teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, V. G. patirtą neturtinę žalą įvertino 8 000 eurų suma. Nustatytas neturinės žalos atlyginimas sumažintas 15 procentų, t. y. 1 200 eurų suma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatomis (įvertinus paties nukentėjusiojo V. G. elgesį, kai jis vairuodamas motociklą prieš pat įvykį viršijo greitį, t. y. važiavo apie 61,8 km/val. greičiu, viršydamas didžiausią gyvenvietėse leidžiamą 50 km/val. važiavimo greitį, ir dėl greičio viršijimo prarado techninę galimybę vairuojamą motociklą sustabdyti neprivažiavęs susidūrimo vietos). Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje nustatyta, kad techniniu požiūriu minėti motociklo „Honda XL 100VA“ vairuotojo V. G. veiksmai buvo nepriimtini ir taip pat turėjo įtakos nagrinėjamo eismo įvykio kilimui. Tauragės rajono apylinkės teismas V. G. nustatė 6 800 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Apelianto nuomone, teismo nukentėjusiajam nustatytas neturtinės žalos dydis yra per didelis. Teismas nepakankamai įvertino nukentėjusiojo V. G. kaltę, neanalizavo kilusių padarinių santykio, tik deklaratyviai nurodė, kad jis nebuvo atsargus, nenurodė nukentėjusiojo kaltės dydžio ir kilusių padarinių. Teismas privalėjo svarstyti, ar nukentėjusiojo neatsargumas buvo didelis.

12Apelianto nuomone, teismo nukentėjusiajam nustatytas 6 800 eurų neturtinės žalos atlyginimo dydis yra neproporcingas nukentėjusiojo sveikatos sutrikimui, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams bei žalą padariusio asmens kaltės formai – neatsargumui.

13Neturtinę žalą apibrėžia CK 6.250 straipsnio 1 dalis: asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. G. elgesį, ar jis buvo atsargus, dėmesingas, preciziškai besilaikantis KET dalyvis, ar jo paties veiksmai techniniu požiūriu buvo priimtini. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. vasario 1 d. specialisto išvadoje Nr. 11K-346(15) nurodyta, kad techniniu požiūriu motociklo „Honda XL 100 VA“ vairuotojo V. G. veiksmai – prieš pat įvykį važiavo apie 61,8 km/val. greičiu, tai yra viršydamas didžiausią gyvenvietėse leidžiamą 50 km/val. važiavimo greitį, ir dėl greičio viršijimo prarado techninę galimybę vairuojamą motociklą sustabdyti juo neprivažiavus susidūrimo vietos – buvo nepriimtini ir taip pat turėjo įtakos nagrinėjamo įvykio kilimui. Esant tokiai specialisto išvadai, galima konstatuoti, kad pats nukentėjusysis nebuvo atsargus, dėmesingas, preciziškai besilaikantis KET dalyvis, jo paties veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir susiję priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu, todėl neturtinės žalos dydis atitinkamai turi būti sumažinamas. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusysis nesiėmė papildomų atsargumo priemonių: autoįvykio metu neturėjo specialios motociklininko aprangos, neavėjo motociklininko batų, kurie būtų apsaugoję kojų pėdas nuo sužalojimų. Šiuo atveju reikia atkreipti dėmesį į CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl neturtinės žalos klausimo išsprendimo, kai yra didelis paties nukentėjusio asmens neatsargumas. Kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.

14AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajam išmokėjo 4 000 eurų neturtinės žalos atlyginimui ir tokia suma, apelianto nuomone, yra pakankama nukentėjusiojo V. G. patirtai neturtinei žalai atlyginti.

15Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras ir nuteistojo J. G. gynėja advokatė A. I. Matiukienei prašė civilinės atsakovės Tauragės rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

16Apeliacinis skundas atmestinas.

17Kaip matyti iš apeliacinio skundo, Tauragės rajono savivaldybės administracija nesutinka su ta skundžiamo Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-07-29 nuosprendžio dalimi, kuria teismas priteisė iš Tauragės savivaldybės administracijos nukentėjusiajam V. G. 1 800 eurų neturtinės žalos atlyginimui. Pasak apelianto, nukentėjusiajam V. G. nustatytas 6 800 eurų neturtinės žalos atlyginimo dydis yra neproporcingas nukentėjusiojo sveikatos sutrikimui, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams bei žalą padariusio asmens – J. G. kaltės formai – neatsargumui. Teismas nepakankamai įvertino nukentėjusiojo V. G. kaltę, neanalizavo kilusių padarinių santykio, tik deklaratyviai nurodė, kad jis nebuvo atsargus, nenurodė nukentėjusiojo kaltės dydžio ir kilusių padarinių. Teismas privalėjo svarstyti, ar nukentėjusiojo neatsargumas buvo didelis. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

18CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis).

19Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, svarstydamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą nukentėjusiajam V. G., atsižvelgė į tai, kad J. G. veiksmai įstatymo vertinami kaip neatsargūs, t. y. jis sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiajam žalingų padarinių, taip pat į tai, kad dėl eismo įvykio metu V. G. patirtų sužalojimų (kairio klubakaulio centrinio išnirimo, kairės gužo duobės lūžimo, plėštinės žaizdos kairėje pėdoje), sukėlusių nesunkų sveikatos sutrikdymą, ilgą laiką buvo sutrikdyta jo sveikata. Dėl eismo įvykio metu patirtos traumos V. G. nuo 2015-08-17 buvo gydomas Tauragės ligoninėje, skundėsi kairio klubo, kairės pėdos-čiurnos skausmu. Tą pačią dieną jis buvo operuotas dėl kairės vidinės kulkšnies lūžio bei fiksuoti padikauliai dėl išnirimo. 2015-08-20 nukentėjusiajam pakartotinai atlikta čiurnos kaulų operacija, taikytas skeletinis tempimas dėl kairio šlaunikaulio centrinio išnirimo bei gužduobės lūžio. Gydymo metu atsirado kairės pėdos jutimų sutrikimai, nukentėjusysis negalėjo pakelti pėdos, todėl tolimesniam gydymui 2015-09-04 pasiųstas į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Iš šios ligoninės 2015-09-14 pasiųstas į Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jam buvo atliktos keturios operacijos – 2015-09-17, 2015-09-28, 2015-10-14 ir 2015-11-30. Išrašytas iš ligoninės 2015-12-11, nurodant vaikščioti tik su dviem ramentais, rekomenduota skirti reabilitacinį gydymą dėl kairės kojos kabančios pėdos (t. 1, b. l. 32, 55–65, 69). 2016-05-11–2016-05-12 V. G. gydėsi Tauragės ligoninėje dėl kairės pėdos pirštų deformacijos, skausmingumo pėdose, dėl negalėjimo prisitaikyti avalynės. 2016-05-11 jam atlikta kairės pėdos pirštų operacija, pritaikytas ortopedinis įtvaras, nurodyta kojos neminti, vaikščioti su ramentais, tęsti imobilizaciją 6 savaites, paskirtas ambulatorinis gydymas, esant skausmui, paskirta vartoti nuskausminamuosius vaistus, taip pat paskirta ortopedo konsultacija ir kontrolė (t. 1, b. l. 203). 2016-02-08 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės teritorinio skyriaus išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (t. 1, b. l. 33) nurodyta, kad V. G. nuo 2016-02-05 iki 2017-02-07 nustatytas 40 procentų darbingumo lygis. Iš visumos medicininių dokumentų matyti, kad nukentėjusiajam gydymas nėra baigtas, jis iki šiol vaikšto su dviem ramentais, jaučia skausmą kairėje kojoje, negali sulenkti pėdos. Akivaizdu, kad dėl patirtų sužalojimų eismo įvykio metu nukentėjusysis V. G. patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, nepatogumus. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, kartu atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, teismas padarė išvadą, kad nukentėjusiajam V. G. draudimo bendrovės išmokėtas 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas nėra pakankamas jo patirtai neturtinei žalai atlyginti, todėl nukentėjusiojo ieškinį tenkino iš dalies, sumažindamas jo prašomą priteisti 15 000 Eur neturtinę žalą iki 8 000 eurų. Tačiau kartu įvertinęs tai, kad ir paties nukentėjusiojo neatsargumas padėjo žalai padidėti, nes, kaip nustatyta byloje, V. G. vairuodamas motociklą prieš pat įvykį viršijo greitį (važiavo apie 61,8 km/val. greičiu, viršydamas didžiausią gyvenvietėse leidžiamą 50 km/val. važiavimo greitį) ir dėl to prarado techninę galimybę vairuojamą motociklą sustabdyti neprivažiavęs susidūrimo vietos (Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje (b. l. 100–104) nustatyta, kad techniniu požiūriu minėti motociklo „Honda XL 100VA“ vairuotojo V. G. veiksmai buvo nepriimtini ir taip pat turėjo įtakos nagrinėjamo eismo įvykio kilimui), teismas nustatytą 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą sumažino 15 procentų, t. y. 1 200 Eur suma, nustatydamas 6 800 Eur galutinį neturtinės žalos atlyginimą CK 6.282 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu.

20Teisėjų kolegijos vertinimu, toks neturtinės žalos atlyginimo klausimo sprendimas visiškai atitinka šios žalos rūšies nustatymo kriterijus, bylos faktines aplinkybes, Civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką, bei formuojamą teismų praktiką.

21Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Kaip minėta, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė – neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismams sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartyje suformuotu precedentu (LAT 2010-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Šis reikalavimas kildinamas iš teismo precedento esmės – stare decisis principo, grindžiamo teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuotas teismo precedentas (lot. auctoritas rerum similiter judicatum) (Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimas). Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011).

22Pagal teismų praktiką eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama, įvertinus jau atlygintą draudimo bendrovių sumą, neturtinės žalos nuo 3 740 Lt iki 40 000 Lt (kasacinės bylos Nr. 2K-821/2007 (5 000 Lt – krūtinkaulio lūžimas); Nr. 2K-44/2008 (10 000 Lt – žastikaulio kaklo lūžimas, galvos, krūtinės sumušimai); Nr. 2K-68/2008 (40 000 Lt – dešinio klubikaulio lūžimas, gūžduobės lūžimas, šlaunikaulio galvutės išnirimas, dešinio raktikaulio išnirimas, galvos smegenų sukrėtimas, dėl dubens kaulų lūžių nukentėjusioji daugiau kaip šešis mėnesius negalėjo vaikščioti, savarankiškai apsitarnauti, patyrė nepatogumus dėl gulimo režimo, buvo du kartus operuota, be patirto fizinio skausmo, ji išgyvena ir dėl išliekamųjų sužalojimo padarinių); Nr. 2K-171/2008 (4000 Lt – kojos blauzdos jungiamojo raiščio plyšimas); Nr. 2K-382/2008 (10 000 Lt – krūtinės slankstelio lūžis); Nr. 2K-423/2008 (10 000 Lt – stuburo slankstelio išnirimas ir lūžimas, 1 metai nedarbingumo (tiek prašė pats nukentėjusysis); 8 000 Lt – kelio girnelės lūžimas (tiek prašė pats nukentėjusysis); 5 000 Lt – žastikaulio lūžimas, operacija žastikaulio osteosintezė plokštele ir varžtais); Nr. 2K-64/2009 (11 726,40 Lt – sumušta dešinė blauzda, nulūžo blauzdikaulio išorinis gumburas, plyšo kairio kelio išorinis meniskas); Nr. 2K-111/2009 (7 000 Lt – galvos, nugaros ir juosmens raiščių sumušimas bei patempimas; 7 000 Lt – galvos smegenų sukrėtimas); Nr. 2K-129/2009 (4 000 Lt – galvos smegenų sukrėtimas); Nr. 2K-179/2009 (9 726,40 Lt – poodinės kraujosruvos kaktoje, veide, dešinėje krūtyje, pilvo sienoje, kojose, pakaušio sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimas krūtinės ląstoje, dešinės pėdos II padikaulio distalinio kaulo lūžis, nustatytas galvos smegenų sukrėtimas, dėl dešinės pėdos padikaulio lūžimo jai buvo uždėta gipso longetė, nukentėjusioji dėl psichinės sveikatos pablogėjimo lankėsi ir pas psichoterapeutę), Nr. 2K-207/2009 (4 000 Lt – muštinė žaizda galvoje, galvos, kaklo, dubens sumušimai, galvos smegenų sukrėtimas, kairio gaktikaulio šakos lūžis, nubrozdinimai veide); Nr. 2K-386/2009 (20 000 Lt – muštinės žaizdos kaktos dešinėje pusėje su kraujosruva dešinės pusės viršutiniame voke, pakauškaulio linijinis lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kraujosruva po voratinkliniu smegenų dangalu, kairio žastikaulio lūžis); Nr. 2K-401/2009 (3 740 Lt – galvos sumušimas su potraumine tarpšonkauline neuralgija, dešinio peties sumušimas); Nr. 2K-168/2010 (8 000 Lt – sumušta krūtinės ląsta, pasekmes dėl sužalojimo nukentėjusioji jautė beveik 2 mėnesius); Nr. 2K-200/2010 (10 000 Lt – dešinės kojos blauzdikaulio ir šeivikaulio kulkšnelių lūžis ir raiščio plyšimas bei pėdos panirimas, koja buvo du kartus operuota, nukentėjusioji po operacijos turėjo gulėti lovoje pakelta koja, dėl sulaužytos kojos negalėjo atlikti elementarių buitinių reikalų, lankyti paskaitų ir mokytis, gydymas tęsiamas iki šiol, planuojama dar viena operacija, tebejaučia diskomfortą, ypač vasarą, dėl likusių randų); Nr. 2K-215/2010 (6 726,40 Lt – kompresinis 1 juosmeninio slankstelio lūžimas); Nr. 2K-277/2010 (5 820 Lt – dešinės blauzdos kaulų lūžis, nukentėjusysis 4 mėnesius buvo nedarbingas, iki šiol skauda koja, geria vaistus); Nr. 2K-280/2010 (10 000 Lt – skeveldrinis dešinės blauzdos kaulų lūžis su poslinkiu, dešinės alkūnės, kairio dilbio ir plaštakos žaizdos, kairio X-to šonkaulio lūžis, nugaros sumušimas ir galvos smegenų sukrėtimas); Nr. 2K-288/2010 (11 726 Lt – muštinė žaizda pakaušyje, poodinės kraujosruvos pečiuose, rankose, kojose); Nr. 2K-97/2012 (3 000 Lt – padarytas krūtinės sumušimas ir kairės pusės 9-ojo šonkaulio lūžimas); Nr. 2K-548/2012 (9 165 Lt – šonkaulio ir delnakaulio lūžimai); Nr. 2K-372-942/2015 (7 000 Lt – kairės pėdos III-IV-V padikaulių ir vidinio pleištuko lūžiai); Nr. 2K-288-511/2015 (10 000 Lt – plėštinė dešinio kelio žaizda ir sąnario kapsulės bei šeivikaulio šoninių raiščių plyšimas bei dešinio šlaunikaulio išorinio gumburo atplyšimas, krūtinės ląstos sumušimas, dešinės pusės 8 šonkaulio lūžis, dešinio plaučio plyšimas su kraujo ir oro susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, muštinė žaizda ant kairio peties, odos nubrozdinimai abiejose krūtinės ląstos pusėse).

23Iš nukentėjusiojo V. G. parodymų bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu ir 2015-09-10 specialisto išvados Nr. G235-/15(11) matyti, kad eismo įvykio metu V. G. padaryti šie sužalojimai: kairio klubakaulio centrinis išnirimas, kairės gužo duobės lūžimas, atviras kairės čiurnos kaulų lūžimas, atviras kairės kulkšnies vidinio gumburo ir I-ojo piršto lūžimas, plėštinė žaizda kairėje pėdoje, sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 69). Po įvykio nukentėjusysis buvo nuvežtas į Tauragės ligoninę, sąmonės praradęs nebuvo. Tą pačią dieną jis buvo operuotas, vėliau, gydymo, kuris, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, tęsėsi gana ilgą laiką (daugiau nei metus laiko), metu jam buvo atliktos dar net 6 operacijos. Teismo posėdžio metu V. G. nurodė, kad dar reikės atlikti 3–4 operacijas, nes reikia atkurti pėdą, planuojama atlikti nervų ir dviejų pirštų operacijas. Taigi, nors V. G. buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tai sukėlė sunkių jo sveikatai padarinių, kurie vis dar tęsiasi. Kaip matyti iš byloje esančių medicininių dokumentų, V. G. iki šiol vaikšto su dviem ramentais, jaučia skausmą kairėje kojoje, negali sulenkti pėdos, gydymas dar nėra baigtas ir neaišku, kiek laiko jis dar tęsis. Kaip matyti iš 2016-02-08 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės teritorinio skyriaus išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, V. G. nuo 2016-02-05 iki 2017-02-07 nustatytas 40 procentų darbingumo lygis. Taigi, kaip matyti, nepaisant daugiau nei metus trukusio gydymo, kurio metu V. G. buvo atliktos net 7 operacijos, eismo įvykio metu patirti sužalojimai iki šiol kelia didelių nepatogumų.

24Atsižvelgdama į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus bei šių principų pritaikymą konkrečiose bylose, kuriose eismo įvykio metu nesunkiai sužalojami asmenys, ir aptartas aplinkybes sugretindama su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, kolegija mano, kad apylinkės teismas nustatydamas nukentėjusiajam neturtinės žalos atlyginimo sumą – 8 0000 Eur, kuri, atsižvelgiant į paties nukentėjusiojo neatsargumą, važiuojant didesniu nei leistinas greičiu, tai taip pat turėjo įtakos eismo įvykio kilimui, sumažinta iki 6 800 Eur, racionaliai vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, atsižvelgė ne tik į nusikaltimą padariusio asmens bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, sužalojimo mastą, pobūdį, liekamuosius reiškinius (jų buvimą), įvertino visumą aplinkybių, atsižvelgė į LAT formuojamą praktiką ir nagrinėjamu atveju priėmė teisingą sprendimą. Dar labiau mažinti neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgiant į, apelianto teigimu, didelį paties nukentėjusiojo neatsargumą, prieš pat eismo įvykį važiuojant didesniu neleistinas greičiu, kolegijos vertinimu, pagrindo nėra. Ši aplinkybė teismo jau buvo įvertinta, neturtinės žalos atlyginimą sumažinant net 15 procentų, t. y. 1 200 Eur suma, tad dar labiau ją mažinti, įvertinus tai, kad V. G. nustatytą leistiną greitį viršijo 11,8 km/val., t. y. nežymiai, pagrindo nėra.

25Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų neturtinės žalos kriterijų visumą, mano, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiajam nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismų praktiką, todėl apeliantės civilinės atsakovės Tauragės rajono savivaldybės administracijos reikalavimas dėl nustatyto neturtinės žalos atlyginimo dydžio sumažinimo netenkintinas, pripažįstant, kad šis klausimas pirmosios instancijos teismo buvo išspręstas tinkamai.

26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

27civilinės atsakovės Tauragės rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki... 4. Nuosprendžiu priteista nukentėjusiajam V. G. iš civilinės atsakovės AB... 5. Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo J. G.... 6. Teisėjų kolegija... 7. J. G. nuteistas už tai, kad jis 2015 m. rugpjūčio 17 d., apie 13.30 val.,... 8. Apeliaciniu skundu civilinės atsakovės Tauragės rajono savivaldybės... 9. Tauragės rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 29 d. nuosprendžiu... 10. Apeliantas nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi dėl neturtinės... 11. Tauragės rajono apylinkės teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes,... 12. Apelianto nuomone, teismo nukentėjusiajam nustatytas 6 800 eurų neturtinės... 13. Neturtinę žalą apibrėžia CK 6.250 straipsnio 1 dalis: asmens fizinis... 14. AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajam išmokėjo 4 000 eurų neturtinės... 15. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras ir nuteistojo J. G.... 16. Apeliacinis skundas atmestinas.... 17. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, Tauragės rajono savivaldybės... 18. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis... 19. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, svarstydamas... 20. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks neturtinės žalos atlyginimo klausimo... 21. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į... 22. Pagal teismų praktiką eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkūs sveikatos... 23. Iš nukentėjusiojo V. G. parodymų bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu... 24. Atsižvelgdama į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti... 25. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų neturtinės žalos kriterijų visumą,... 26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 27. civilinės atsakovės Tauragės rajono savivaldybės administracijos...