Byla 1-1766-1034/2020

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas, sekretoriaujant Vaidai Mikalonienei, Laurai Mikelskytei, dalyvaujant prokurorams Artūrui Survilai, Sigitui Jankauskui, kaltinamajam L. M., jo gynėjui advokatui Mykolui Girdiušui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. P., jo atstovui advokatui Remigijui Rinkevičiui, civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje įgaliotam atstovui J. K., laiduotojai S. A.,

2viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje L. M., asmens kodas ( - ), gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ( - ), nevedęs, dirbantis, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Nustatė

3L. M., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis 2019 m. liepos mėn. 27 d., apie 00.40 val., ( - ), vairuojamu jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Opel Signum“, valst. Nr. ( - ), sukdamas į kairę sankryžoje ( - ), pažeidė Kelių eismo taisyklių 157 punkto reikalavimą numatantį, kad „Sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę“, tai yra sukdamas neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepraleido priešinga kryptimi tiesiai važiavusio motociklo „Suzuki GSX-R“, valst. Nr. ( - ), vairuojamo A. P., gim. ( - ), ir su juo susidūrė, dėl ko motociklu „Suzuki GSX-R“, valst. Nr. ( - ), važiavusiam A. P. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

4Šiais savo veiksmais L. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

5Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad važiavo, matė, kad motociklas atvažiuoja iš ganėtinai toli, galvojo, kad spės pravažiuoti ir galiausiai nespėjo pravažiuoti. Važiavo 20 km/h greičiu, naktį. Atvažiavo greitoji, policija, išvežė nukentėjusįjį, nuvažiavo į policijos komisariatą, parašė paaiškinimą. Jis pats nespėjo iškviesti policijos, iš karto automobilis kažkoks sustojo, nukentėjusiajam padėjo pasitraukti nuo kelio ir tuo momentu kažkas iškvietė policiją. Eismo įvykis įvyko dėl neatsargumo. Prieš pasukdamas į kairę matė du automobilius, bet motociklo nesureikšmino. Šiuo metu yra įsidarbinęs, dar pirmos algos negavo, gavo valstybės pašalpą, nes našlaitis, šiuo metu gyvena iš santaupų. Prašo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato perduodant S. A. Su S. A. gyvena kartu, ruošiasi tuoktis, ji yra jam autoritetas.

6Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja S. A. parodė, kad L. M. yra jos sugyventinis, planuoja susituokti. Tiki, kad L. M. pasitaisys, stengsis nedaryti nieko blogo. Mano, kad yra jam autoritetas, jie visada tariasi, randa kompromisus. Mano, kad L. M. neteisingai padarė, jog nepasižiūrėjo, neįsitikino, nesustojo. Ateityje padėtų L. M. laikytis įstatymų reikalavimų kalbant, diskutuojant, išnagrinėjant jo veiksmus.

7Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. P. parodė, kad dar nevaikšto, lankysis pas gydytoją konsultacijai dėl tolimesnės eigos, dabar stengiasi koją išlaikyti ramybės būsenoje kiek įmanoma ilgiau. Tai buvo jau buvo antra operacija. Pateiktame išraše nurodyta preliminariai, kas kiek laiko reikia lankytis pas gydytoją, reabilitacijos. Kol kas operacijų nėra numatyta, bet varžtai, kurie dabar yra įsukti, gali būti pašalinti po pusantrų metų, viskas priklauso nuo gijimo eigos. Nedarbingumo laikotarpis buvo iki liepos 27 d. Tiksliai negali pasakyti, kada galės pradėti pilnai vaikščioti, gydytojai sako, kad reikės daug metų, kad pilnai sugytų. Po avarijos dar nelabai buvo galimybių atsistoti pilna pėda. Išgyvenimų patyrė, nes negali užsiimti veiklomis, kuriomis užsiiminėjo anksčiau. Stresas yra padidėjęs, nes buvo daug veiklų, planų ir negalėjo jų įgyvendinti. „Bolt“ išlaidas sudaro vizitai į kirpyklą, taip pat atsiimti įtvarą, ramentus, jis gyvena ( - ). Mokamą operaciją pasirinko dėl to, kad yra specialistai labiau kvalifikuoti, nes jam netiko tai, kas buvo siūloma Valstybinėje ligoninėje. Sutinka, kad eismo įvykio metu pats šiek tiek viršijo leistiną greitį.

8Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

9Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis L. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. liepos 27 d., apie 00.40 val., važiavo jam priklausančiu automobiliu „Opel Signum“, valst. Nr. ( - ), buvo tamsus paros metas, be kritulių, kelio danga sausa, matomumas geras. Važiavo ( - ), nuo ( - ) pusės, ( - ), buvo įsijungęs artimųjų šviesų žibintus. Važiuojant ( - ) nusprendė pasukti į kairę, į ( - ). Norint įvažiuoti į ( - ), jam reikėjo kirsti tris priešpriešines eismo juostas. Prieš kertant ( - ) matė, kad iš priešpriešos atvažiuoja du automobiliai, maždaug apie 200 metrų atstumu. Neatkreipė dėmesio, kad iš priešpriešos atvažiuoja motociklininkas, nes galimai jo šviesų žibintus jam uždengė kelio ženklai. Jis pamatęs, kad spės pravažiuoti sankryžą, pradėjo važiuoti ir tada pamatė, kad iš priešpriešos nedideliu atstumu, maždaug 20-30 metrų, atvažiuoja motociklas. Motociklo vairuotojas nušoko nuo motociklo ir tada jo motociklas čiuožė į jo vairuojamą automobilį ir atsitrenkė. Susidūrimas įvyko antroje eismo juostoje, t. y. vidurinėje. Po eismo įvykio jo automobilis pariedėjo į pirmą eismo juostą. Tada prie jų privažiavo du automobiliai (tie kuriuos matė prieš įsukdamas į sankryžą). Jis paklausė motociklo vairuotojo, kaip šis jaučiasi, motociklo vairuotojas atsakė, kad labai skauda koją. Tada kartu su sustojusių automobilių vairuotojais jie motociklininką patraukė į šalikelę ir laukė greitosios medicinos pagalbos bei policijos pareigūnų, kuriuos iškvietė kažkuris iš minėtų dviejų automobilių vairuotojų. Įvažiavus į sankryžą ir pamatęs atvažiuojantį motociklą, jis šiek tiek pasimetė, tai yra pirmas jo eismo įvykis. Sankryžoje jo greitis buvo maždaug 20-30 km/h. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi (b. l. 65).

10Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. P. parodė, kad 2019 m. liepos 27 d, apie 00.30 val., važiavo motociklu Suzuki, valst. Nr. ( - ), iš ( - ) pasuko į ( - ) ir važiavo apie 60 km/h greičiu. Gatvė buvo tuščia, buvo tamsus paros metas. Iš tolo, kokiu tiksliai atstumu pasakyti negali, pamatė, kad priešpriešais, ( - ), trečia eismo juosta, važiuoja automobilis. Matė, kad jis važiuoja lėtai, todėl nedidindamas greičio toliau važiavo antra eismo juosta link ( - ) ir ( - ) gatvių sankryžos. Jam būnant apie 30 metrų nuo minėtos sankryžos, pamatė, kad automobilis Opel Astra suka į kairę ir įvažiuoja į jo eismo juostą užtverdamas kelią. Tikėjosi, kad automobilis jį pamatęs sustos, todėl bandė jį apvažiuoti iš priekio, tačiau darydamas manevrą pamatė, kad automobilis Opel Astra toliau važiuoja link ( - ), todėl vertė motociklą Suzuki ant dešinio šono ir čiuožė kelio važiuojamąja dalimi link automobilio Opel. Priartėjęs prie jo kairės kojos kulnu atsitrenkė į automobilio dešinės pusės galinę dalį, į automobilį atsitrenkė ir motociklas. Nepamena, kad automobilis Opel būtų rodęs posūkio signalą prieš sukdamas į kairę. Sąmonės praradęs nebuvo, todėl pats nusiėmė šalmą gulėdamas ant važiuojamosios kelio dalies, jautė skausmą kairėje kojoje. Iš automobilio Opel išlipęs vairuotojas paklausė, kaip jis, ir buvo prie automobilio. Kiti prie įvykio sustojusių automobilių vairuotojai, į įvykio vietą atėję žmonės, iškvietė greitąją bei policiją bei perkėlė jį ant žolės šalia važiuojamosios ( - ) dalies. Po to jis buvo nugabentas į ligoninę, kur jam buvo diagnozuotas kulnakaulio skeveldrinis lūžis ir laivakaulio lūžis. Nori pridurti, kad motociklu važiavo dėvėdamas specialią aprangą su apsaugom, dėvėjo specialias pirštines ir avėjo motociklininkams skirtus batus, dėvėjo šalmą (b. l. 22-24).

11Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistas, išnagrinėjęs A. P. medicininius dokumentus, davė išvadą, kad „<...> A. P. nustatytas minkštųjų audinių patinimas su poodine kraujosruva kairėje čiurnoje, kairio kulnakaulio skeveldrinis lūžis, kairio laivakaulio lūžis, kairio šokikaulio lūžis, kairės pėdos penkto padikaulio kraštinis lūžis, dalinis kairės pėdos šeivinių sausgyslių plyšimas. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo įvykio metu ir pagal turimus duomenis kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.“ (b. l. 34).

12Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. J. (A. J.) parodė, kad 2019 m. liepos 27 d., maždaug po 24 val., važiavo automobiliu Audi A4, juodos spalvos, ir iš ( - ) pasukęs į dešinę, važiavo ( - ), link ( - ) ir ( - ) sankryžos. Kai buvo ties „( - )“ parduotuve, adresu ( - ), pro jį, važiuojantį pirma eismo juosta, pravažiavo antra eismo juosta važiuojantis motociklas. Jis važiavo apie 40-50 km/h greičiu, o motociklas važiavo kiek greičiau, panašu į 50-60 km/h greitį. Kelias ( - ) link ( - ) buvo laisvas, nei viena eismo juosta priešais jį ir motociklą nevažiavo jokios transporto priemonės. Į motociklą dėmesio nekreipė ir po 10-15 sekundžių išgirdo smūgio garsą. Atsisukęs į smūgio garso pusę, kuris buvo prieš jį, pamatė pakilusių į orą detalių debesį. Tuo metu, kai išgirdo smūgio garsą, buvo ties ( - ) viešojo transporto stotele. Sustabdė savo vairuotą automobilį šalia dešiniojo ( - ) kelio krašto prie pat sankryžos su ( - ), ir išlipęs iš automobilio, priėjo prie eismo įvykio vietos. Pamatė, kad ( - ), ties sankryža su ( - ), yra susidūręs automobilis Opel, pilkos spalvos, ir motociklas. Iš karto priėjo prie motociklo vairuotojo, kuris sėdėjo ant važiuojamosios kelio dalies antroje eismo juostoje prie ten pat gulinčio motociklo. Motociklininko pasiteiravo, ar viskas gerai, jis atsakė, kad skauda koją. Motociklininkas dėvėjo specialius motociklininkams skirtus rūbus, dėvėjo šalmą. Buvo apgadinta automobilio Opel dešinė pusė, motociklas gulėjo prie automobilio Opel dešinės pusės, buvo smarkiai sugadintas motociklo priekis (b. l. 43).

13Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1672(19) nustatyta, kad automobilio „Opel Signum“, valst. Nr. ( - ), vairuotojo L. M. veiksmai, – ( - ) sankryžoje, sukdamas į kairę, nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam motociklui „Suzuki GSX-R600“, valst. Nr. ( - ), vairuojamam A. P., dėl to su juo susidūrė – techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti (b. l. 51-59).

14Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėtas vaizdo įrašas, pateiktas L. M. iš vaizdo registratoriaus įrengto automobilyje „Opel Signum“, valst. Nr. ( - ) (b. l. 46).

15Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio D. K. 2019 m. liepos 27 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbant gavo pranešimą, jog ( - ) sankryžoje susidūrė automobilis su motociklu. Atvykę į vietą rado automobilio Opel, valst. Nr. ( - ), vairuotoją L. M. ir motociklo Suzuki, valst. Nr. ( - ), vairuotoją A. P.. Automobilio vairuotojas paaiškino, kad važiavo ( - ) nuo ( - ) ir privažiavęs sankryžą su ( - ) norėjo sukti į kairę, pradėjęs manevrą nieko priešpriešais nematė, o įvažiavus į sankryžą staiga pamatė priešpriešais atvažiuojantį motociklą, kuris trenkėsi į Opel. Įvykio metu nukentėjo motociklo vairuotojas A. P. (b. l. 5).

16Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole su schema užfiksuotos eismo įvykio aplinkybės (b. l. 6-10).

17Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

18Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

19Iš surinktų, aukščiau išdėstytų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, daroma išvada, kad kaltinamasis L. M. padarė nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, t. y. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis 2019 m. liepos mėn. 27 d., apie 00.40 val., ( - ), vairuojamu jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Opel Signum“, valst. Nr. ( - ), sukdamas į kairę sankryžoje ( - ) sankryžoje, pažeidė Kelių eismo taisyklių 157 punkto reikalavimą numatantį, kad „Sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę“, tai yra sukdamas neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepraleido priešinga kryptimi tiesiai važiavusio motociklo „Suzuki GSX-R“, valst. Nr. ( - ), vairuojamo A. P., gim. ( - ), ir su juo susidūrė, dėl ko motociklu „Suzuki GSX-R“, valst. Nr. ( - ), važiavusiam A. P. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

20Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. M. savo kaltę pripažino ir parodė, kad važiavo, matė, kad motociklas atvažiuoja iš ganėtinai toli, nespėjo įsitikinti, galvojo, kad spės pravažiuoti ir galiausiai nespėjo pravažiuoti. Važiavo 20 km/h greičiu, naktį. Eismo įvykis įvyko dėl neatsargumo. Prieš pasukdamas į kairę matė du automobilius, motociklo nesureikšmino. Tokie kaltinamojo L. M. parodymai buvo nuoseklūs ir iš esmės atitiko ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 65). Be kaltinamojo prisipažinimo, jos kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais: nukentėjusiojo A. P., liudytojo A. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, specialistų išvadomis, eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, vaizdo įrašu bei kitais byloje surinktais įrodymais.

21Teismas, remdamasis išvardintų nuoseklių ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma konstatuoja, kad kaltinamojo L. M. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

22Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)

23Kaltinamojo L. M. draugė S. A. teismui pateikė prašymą atleisti L. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jos atsakomybei be užstato.

24BK 40 straipsnio 2 dalyje išdėstytos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

25Kaltinamasis L. M. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytas formalias sąlygas, nes jo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie neatsargių, šį nusikaltimą jis padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu įsipareigojo atlyginti žalą. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, dirbantis, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau ne už šiurkščius nusižengimus. Nustatyta, kad eismo įvykio metu L. M. buvo blaivus, taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad būtų viršijęs leistiną greitį. Būtent padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio ir pavojingumo įvertinimas bei kaltinamojo asmenybės (vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, neteistas) vertinimas sudaro pagrindą teismui manyti, kad ateityje L. M. nedarys naujų nusikalstamų veikų.

26Kita baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

27Teisiamajame posėdyje laiduotoju apklausta S. A. paaiškino, kad kaltinamasis yra jos draugas, ateityje planuoja susituokti, gyvena kartu. Tiki, kad jis pasitaisys, stengsis nedaryti nieko blogo. Mano, kad yra jam autoritetas. Jie visada tariasi, randa kompromisus. Mano, kad L. M. neteisingai padarė, jog nepasižiūrėjo, neįsitikino, nesustojo, bet stipriai jo smerkti irgi negali. Teismas nustatė, kad S. A. neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti, charakterizuojama teigiamai. Laiduotojos asmenybė yra teigiama, ji yra kritiška dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, jos vertybinė orientacija pozityvi, charakterizuojama teigiamai. Laiduotoja taip pat nurodė, kad L. M. jos klauso, tarp jų yra glaudus ryšys, ateityje padėtų L. M. laikytis įstatymų reikalavimų kalbant, diskutuojant, išnagrinėjant jo veiksmus.

28Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje laiduotojos charakteristika, jo bei kaltinamojo tarpusavio santykių pobūdis leidžia daryti išvadą, kad S. A. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam L. M.

29Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šioje baudžiamojoje byloje nustatyti visi BK 40 straipsnyje numatyti pagrindai ir sąlygos, todėl kaltinamasis L. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą S. A.. Laidavimas taikytinas be užstato 1 metų 6 mėnesių terminui.

30Dėl baudžiamojo poveikio priemonių ir kardomųjų priemonių

31BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-366/2008; 2014 m. sausio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121/2014). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

32Atsižvelgiant į tai, kad L. M. nagrinėjamu atveju buvo blaivus, padarė neatsargų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, neteistas, bausta administracine tvarka, tačiau ne už šiurkščius nusižengimus, teismas sprendžia, kad netikslinga skirti L. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, tai galėtų turėti neigiamos įtakos jo įsidarbinimui vairuotoju-krovėju IĮ „( - )“. Tačiau įvertinus tai, kad asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės teistumas ir su tuo susiję padariniai nekyla, siekiant kaltinamąjį paskatinti ateityje nepažeisti įstatymų reikalavimų kaltinamajam L. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, jos dydį nustatant artimą minimaliam, sumokant per 5 mėnesių laikotarpį.

33Kaltinamajam L. M. kardomoji priemonė nepaskirta ir neskirtina.

34Dėl civilinio ieškinio ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

35Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. P. teisiamojo posėdžio metu pateiktu ir patikslintu civiliniu ieškiniu prašo iš kaltinamojo ir (ar) AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje priteisti 2681,07 Eur turtinės žalos atlyginimo, 9371,33 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.

36Civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atstovas J. K. teisiamajame posėdyje nurodė, kad draudimo bendrovėje buvo priimtas sprendimas, kad pagrindinė priežastis įvykiui kilti yra draudimo įmonės apdraustojo veiksmai. Nukentėjusiajam A. P. 2019 m. spalio 10 d. buvo atlyginta 3834,26 Eur suma, kompensuojant išlaidas už sugadintą transporto priemonę ir aprangą, 2020 m. kovo 6 d. buvo išmokėta 3108,81 Eur išmoka, kompensuoti suteiktas nukentėjusiojo gydymo išlaidas, išmokėta ligos pašalpa bei 1784,35 Eur kompensuoti išmokėtą ligos pašalpą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad asmeniui atlyginti turtiniai praradimai pasireiškia kaip nuostoliai, jeigu dėl neteisėtų veiksmų jis privalo daryti išlaidas ir tuo bloginti savo turtinę padėtį. Nukentėjusiojo patirti nuostoliai turi atitikti požymius, t. y. jos turi būti priverstinės, jos yra būtinos. Konkrečiu atveju pagal ieškinį pateikti reikalavimai dėl turtinės žalos yra pateikti kvitai „Bolt“ paslaugos, t. y. 189,28 Eur suma. Šie kvitai pateikti nuo 2019 m. rugpjūčio 11 d. iki 2019 m. rugsėjo 20 d. Šiuose kvituose nurodyti įvairūs adresai, neaišku, kokiu tikslu vykta, ne visur yra gydymo įstaigos apie kurias kalba nukentėjusysis. Draudimo bendrovė sprendžia, kad esant tokiems sužalojimams, nukentėjusiajam tikrai reikia naudotis taksi paslaugomis, draudiminės bendrovės priimtas sprendimas apmokėti 50 procentų šių kelionių išlaidų, t. y. 94,64 Eur. sumą. Mobilusis telefonas yra pateikta sąskaita, patikros išlaidos 15 eurų ir papildomai už remontą, šis reikalavimas mažintinas, kadangi remontas nebuvo atliktas, mažintinas iki 83,10 Eur. Medicininės išlaidos, kurios yra pateiktos pirminiame ieškinyje – 241,99 Eur – bus atlygintos pilna apimtimi, tačiau pateiktas reikalavimas už sesutės paslaugas 100 Eur atmestinas, nes nėra įrodytos išlaidos, nėra jokio čekio bei pats dydis yra neįrodytas. Šiai dienai dėl operacijos išlaidų draudimo bendrovė sprendimo priimti negali. Mano, kad šis reikalavimas turėtų būti paliktas nenagrinėtu, nes šiai dienai sprendimo priimti negali. Turi būti sprendžiama, ar šios išlaidos yra būtinos, priverstinės. Šiuo atveju tikrai buvo galimybė atlikti operaciją valstybinėje įstaigoje, be to, šiam momentui neišsiaiškintas klausimas dėl šių išlaidų kompensavimo ligonių kasų lėšomis, šių nuostolių patyrimas priklausė nuo nukentėjusiojo reikalavimų, o ne nuo būtinybės. Reikalavimas dalyje dėl pirktų vaistų bus kompensuojamas. Kalbant apie neturtinę žalą draudimo bendrovė supranta, kad nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą, tačiau tenkinti visą reikalavimą, t. y. 9000 Eur sumą, nėra protinga ir šią sumą reikėtų mažinti. Draudimo bendrovės manymu, pasekmės yra sunkios, nes nustatyti liekamieji reiškiniai. Tikėtina, kad potrauminė kairės čiurnos osteoporozė, pėdos deformacija, lūžis niekur nedings, bus taikoma reabilitacija, tik po šios reabilitacijos bus galima pasakyti apie ateitį, apie tai, ar asmuo galės išgyti pilnai ar ne. Draudimo bendrovė įvertino neturtinę žalą ir įsipareigoja apmokėti neturtinę žalą 5000 Eur sumai.

37Visų pirma, pažymėtina, jog pagal BPK 109 straipsnį asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturinės žalos turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Baudžiamojoje byloje gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiškia, kad tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltininkas, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys.

38Civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis A. P. grindžia šiomis išlaidomis: dėl atliktos kulno operacijos, vaistus pagal gydytojo receptą – 2052,40 Eur, gydytojų konsultacijos, tyrimai, vaistai, įtvaras – 241,99 Eur, išlaidos transportui – 189,28 Eur, telefono apžiūra ir taisymas – 97,40 Eur, sesutės paslaugos – 100 Eur. Teismo vertinimu, tikslinga priteisti nukentėjusiojo prašomą turtinę žalą iš dalies, nes ji yra susijusi su eismo įvykiu ir tinkamai pagrįsta dokumentais. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

39Teismo vertinimu, tikslinga tenkinti nukentėjusiojo civilinį ieškinį dalinai. Pripažintina, kad nukentėjusiojo A. P. patirta turtinė žala susijusi su nusikalstama veika ir tinkamai pagrįsta dokumentais, išskyrus civilinio ieškinio reikalavimą dalyje dėl seselės paslaugų (100 Eur sumai). Šioje dalyje jokia sąskaita, čekis ar apmokėjimą patvirtinantis dokumentas nepateiktas. Kitoje dalyje teismas pažymi, kad tiek transporto išlaidos, tiek išlaidos gydytojams, operacijoms, vaistams, įtvarui laikytinos būtinomis ir nėra neprotingai didelės, atsižvelgiant į nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus bei jo sveikatos būklę.

40Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nukentėjusiojo A. P. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas iš dalies ir jam priteistina 2581,07 Eur dydžio suma turtinei žalai atlyginti. Tokiu būdu teismas nukentėjusiojo A. P. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkina iš dalies ir priteisia iš civilinio atsakovo, t. y. AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje 2581,07 Eur turtinei žalai atlyginti.

41Kaip jau buvo minėta, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. P. civiliniu ieškiniu taip pat prašė iš AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje ir (ar) kaltinamojo priteisti jam 9371,33 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

42Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje laikoma, kad neturtinė žala gali pasireikšti tiek fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai), tiek dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas) padariniais. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jos turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai ar šeiminiams santykiams.

43Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis L. M. padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajam kūno sužalojimus, įvertintus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, todėl neabejotinai kaltinamojo veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiojo sveikatai. Byloje nustatyta, jog nuosprendyje aptariamo eismo įvykio metu nukentėjusiajam buvo padarytas minkštųjų audinių patinimas su poodine kraujosruva kairėje čiurnoje, kairio kulnakaulio skeveldrinis lūžis, kairio laivakaulio lūžis, kairio šokikaulio lūžis, kairės pėdos penkto padikaulio kraštinis lūžis, dalinis kairės pėdos šeivinių sausgyslių plyšimas. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo įvykio metu ir pagal turimus duomenis kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 34). Nukentėjusysis pusantro mėnesio buvo nedarbingas. Šie byloje surinkti duomenys neabejotinai leidžia spręsti, kad dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą. Pasekmės nukentėjusiojo fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad jam kaltinamojo padaryta nusikalstama veika buvo padaryta neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

44Teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajam priteistino neturtinės žalos dydžio, pažymi, jog pagal teismų praktiką už nesunkų sveikatos sutrikdymą eismo įvykio metu priteistinas neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra nuo 580 Eur iki 7000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-97/2013, 2K-370/2013, 2K-551/2013, 2K-258/2014, 2K-292/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-331-174/2016).

45Taigi nagrinėjamoje byloje nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinės žalos dydžio suma (9371,33 Eur) yra kur kas didesnė nei formuojamoje teismų praktikoje yra paprastai priteisiama. Visgi, atkreiptinas dėmesys, jog nepaisant to, kad nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl padaryto sužalojimo specifikos nukentėjusysis patyrė bent dvi operacijas, toliau jo laukia reabilitacija, jo judėjimo laisvė yra apribota gana žymų laikotarpį, jis yra priverstas dirbti iš namų, keisti savo įprastą gyvenimo ritmą, be to, jis neabejotinai patiria išgyvenimus ir dėl neaiškumų ateityje. Taigi, šioje byloje yra pagrindas nukrypti nuo suformuotos teismų praktikos. Akcentuotina, jog nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį teismas privalo atsižvelgti ne tik į sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius, tačiau ir į žalą padariusio asmens kaltę, kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaltinamasis nusikaltimą padarė dėl neatsargumo, prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, gailėjosi. Taip pat įvertintina tai, jog Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. vasario 4 d. specialisto išvada, be kita ko, konstatuota, jog motociklo vairuotojo A. P. veiksmai – važiavo viršydamas maksimalų leistiną įvykio vietoje greitį – techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo eismo įvykio kilimą (1 t., b. l. 115). Taip pat ir pats nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu pripažino, jog eismo įvykio metu viršijo leistiną greitį.

46Taigi teismas, įvertinęs eismo įvykio metu nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo mastą ir pasekmes, sužalojimų pobūdį ir liekamuosius reiškinius, nukentėjusiojo patirtus nepatogumus ir skausmą, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo kaltę, turtinę padėtį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, teismų praktiką panašiose bylose sprendžia, jog 8000 Eur suma geriausiai atspindi nukentėjusiojo dėl eismo įvykio patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus. Teismas, vadovaudamasis CK 6.251 straipsnio 1 dalimi, 6.263 straipsnio 2, 3 dalimis, 6.254 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, sprendžia, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas iš dalies ir neturtinė žala – 8000 Eur – priteistina iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje (CK 6.245 – 6.249 straipsniai, 6.250 straipsnis, 6.263 straipsnis).

47BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas, advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios išlaidos priteistinos būtent iš kaltinamojo, o ne kitų civilinių atsakovų.

48Spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiojo A. P. patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, teismas pažymi, kad nukentėjusiojo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš esmės susijusios su jo pareikštu civiliniu ieškiniu, todėl šiuo atveju aktualios CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, atsižvelgdamas į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimą, 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas.

49Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą (byloje nebuvo keliami sudėtingi teisės taikymo klausimai, byla išnagrinėta per du posėdžius, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka), advokatų nukentėjusiajam suteiktų paslaugų pastovumą ir Rekomendacijose nurodytus dydžius, daro išvadą, kad nukentėjusiojo A. P. patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 650 Eur – pripažintinos būtinomis ir pagrįstomis, todėl priteistinos iš kaltinamojo.

50Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

Nutarė

51L. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos S. A. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

52Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67, 71 straipsniais, paskirti L. M. baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL (750 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (gavėjo kodas 188604955) banko sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332, esančią banke Luminor Bank AS (mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę, asmens kodą).

53Nukentėjusiojo A. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje nukentėjusiajam A. P. 2581,07 Eur (du tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą ir septynis euro centus) turtinei žalai atlyginti, 8000 Eur (aštuonis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

54Priteisti iš L. M. nukentėjusiajam A. P. 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

55L. M. kardomosios priemonės neskirti.

56Išaiškinti L. M., kad:

571. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

582. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

59Išaiškinti laiduotojai S. A., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

60Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas... 2. viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų... 3. L. M., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo... 4. Šiais savo veiksmais L. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281... 5. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. M. savo kaltę pripažino visiškai... 6. Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja S. A. parodė, kad L. M. yra jos... 7. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. P. parodė, kad dar nevaikšto,... 8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir... 9. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis L. M. savo kaltę... 10. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. P. parodė, kad 2019 m. liepos 27... 11. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistas, išnagrinėjęs A. P.... 12. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. J. (A. J.) parodė, kad 2019 m. liepos... 13. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1672(19)... 14. Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėtas vaizdo įrašas, pateiktas L. M. iš... 15. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos... 16. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole su schema užfiksuotos eismo... 17. Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai... 18. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas... 19. Iš surinktų, aukščiau išdėstytų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų... 20. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. M. savo kaltę pripažino ir... 21. Teismas, remdamasis išvardintų nuoseklių ir vienas kitą papildančių... 22. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40... 23. Kaltinamojo L. M. draugė S. A. teismui pateikė prašymą atleisti L. M. nuo... 24. BK 40 straipsnio 2 dalyje išdėstytos būtinos asmens atleidimo nuo... 25. Kaltinamasis L. M. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytas formalias... 26. Kita baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali... 27. Teisiamajame posėdyje laiduotoju apklausta S. A. paaiškino, kad kaltinamasis... 28. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje laiduotojos charakteristika, jo bei... 29. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą,... 30. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių ir kardomųjų priemonių... 31. BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda... 32. Atsižvelgiant į tai, kad L. M. nagrinėjamu atveju buvo blaivus, padarė... 33. Kaltinamajam L. M. kardomoji priemonė nepaskirta ir neskirtina.... 34. Dėl civilinio ieškinio ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo... 35. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. P. teisiamojo posėdžio metu... 36. Civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje... 37. Visų pirma, pažymėtina, jog pagal BPK 109 straipsnį asmuo dėl... 38. Civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis A.... 39. Teismo vertinimu, tikslinga tenkinti nukentėjusiojo civilinį ieškinį... 40. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nukentėjusiojo A. P. civilinis... 41. Kaip jau buvo minėta, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. P. civiliniu... 42. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį... 43. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis L. M. padarė BK 281 straipsnio 1... 44. Teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajam priteistino neturtinės žalos... 45. Taigi nagrinėjamoje byloje nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinės... 46. Taigi teismas, įvertinęs eismo įvykio metu nukentėjusiajam padaryto... 47. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį... 48. Spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiojo A. P. patirtų išlaidų advokato... 49. Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą (byloje nebuvo keliami sudėtingi... 50. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso... 51. L. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos... 52. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67, 71 straipsniais,... 53. Nukentėjusiojo A. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš... 54. Priteisti iš L. M. nukentėjusiajam A. P. 650 Eur (šešis šimtus... 55. L. M. kardomosios priemonės neskirti.... 56. Išaiškinti L. M., kad:... 57. 1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą,... 58. 2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą,... 59. Išaiškinti laiduotojai S. A., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti... 60. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...