Byla 1A-325-744/2019

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko), sekretoriaujant Jolantai Plungienei, dalyvaujant prokurorui Linui Vitkui, nuteistojo Ž. P. gynėjui advokatui Sauliui Staškui, nukentėjusiajam M. N.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo M. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 4 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi pakeista 6 MGL (300 Eur) dydžio bauda ir Ž. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 46 MGL (2300 Eur) dydžio bauda, nustatant 8 mėnesių terminą paskirtai baudai sumokėti, jį skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas visas atliktas ir įskaitytas bausmės laikas (sumokėta bauda) pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutartį. M. N. civilinis ieškinys dalyje dėl 350,40 Eur turtinės žalos (dėl medicininių preparatų ir kuro) atlyginimo tenkintas iš dalies, priteisiant iš AB „( - )“ 347,75 Eur nukentėjusiojo naudai, likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl medicininių preparatų ir kuro atlyginimo atmestas; M. N. civilinis ieškinys dalyje dėl 1945,68 Eur turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimo tenkintas iš dalies, priteisiant iš AB „( - )“ 1317,48 Eur nukentėjusiojo naudai, likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl negautų pajamų paliktas nenagrinėtas; M. N. civilinis ieškinys dėl 12000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, priteisiant iš draudimo bendrovės AB „( - )“ 5000 Eur nukentėjusiajam M. N. neturtinei žalai atlyginti; M. N. patirtas 1100 Eur atstovavimo išlaidas nuspręsta pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo Ž. P. nukentėjusiojo M. N. naudai 1100 Eur; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi Ž. P. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į turtą, pinigines lėšas – 7000 Eur, esančias AB „( - )“ sąskaitoje Nr. ( - ), nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nuspręsta panaikinti.

3Teisėjų kolegija,

Nustatė

4I.

5Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

61.

7Ž. P. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. rugsėjo 15 d. apie 13.22 val. ( - ) gatvėje, ties ( - ) namu, vairuodamas lengvąjį automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 ir 101 punktų reikalavimus – tai yra, prieš keisdamas važiavimo kryptį, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių bei sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nedavė kelio tiesiai ta pačia kryptimi važiavusiam motociklui „Suzuki GSX-R 1000“, valstybinis numeris ( - ), kurį vairavo M. N., dėl to transporto priemonės susidūrė, po susidūrimo motociklas „Suzuki GSX-R 1000“ slysdamas atsitrenkė į kelkraštyje stovėjusį automobilį „Hyundai iX20“, valstybinis numeris ( - ) priklausantį L. K., tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio motociklo „Suzuki GSX-R 1000“ vairuotojui M. N. dėl daugybinių kaulų lūžių buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

8II.

9Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

102.

11Apeliaciniu skundu nukentėjusysis M. N. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria jam iš AB „( - )“ priteista 1317,48 Eur negautų pajamų, ir priteisti jam iš AB „( - )“ 1945,68 Eur negautų pajamų; pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 4 d. nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir nustatyti, kad jis patyrė 12000 Eur neturtinės žalos, paliekant iš AB „( - )“ priteistus 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimui ir dar iš Ž. P. priteisti jam 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; taip pat prašo toliau taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir taikyti turto areštą Ž. P. sąskaitai banke 7000 Eur sumoje; kitą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 4 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

122.1.

13Apeliaciniame skunde nukentėjusysis M. N. nurodo, kad, jo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio nuostatas ir neteisingai nustatė neturtinės žalos dydį, sumažindamas jį iki 5000 Eur. Apelianto nuomone, teismo išvados dėl žalos sumažinimo yra neteisingos, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, jam priteista 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra per mažas, atsižvelgiant į jo sveikatos sutrikdymą, patirtas operacijas, išgyvenimus ir pasekmes dėl patirto sužalojimo eismo įvykio metu.

142.2.

15Apeliantas pažymi, kad jis eismo įvykio metu buvo sužalotas sunkiai, po įvykio iš karto buvo nuvežtas į chirurgijos reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių, būklė buvo sunki. Šiame skyriuje jis buvo gydomas nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. iki 2018 m. rugsėjo 17 d., ortopedijos – traumatologijos skyriuje nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 20 d., anesteziologijos - operacijų skyriuje nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. iki 2018 m. rugsėjo 21 d., chirurgijos reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. iki 2018 m. rugsėjo 21 d., ortopedijos - traumatologijos skyriuje nuo 2018 m. rugsėjo 21 d. iki 2018 m. rugsėjo 28 d. Jam buvo nustatytas dešinio šlaunikaulio lūžis, pamatinio proksimalinio pirštakaulio lūžis, dauginiai šonkaulių lūžiai, kai lūžęs ir pirmasis šonkaulis, ūminis kvėpavimo nepakankamumas, šokas dėl anestezijos. Jo būklė buvo sunki, jis jautė didelį skausmą dėl patirtų sužalojimų. Specialisto išvada buvo nustatyta, kad jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl šių labai sunkių ir pavojingų sužalojimų, patirtų daugybinių lūžių, jis iškentė labai sunkų operacijų, intervencijų ir gijimo procesą, kuris yra nepasibaigęs. Iš viso po eismo įvykio jau patyrė keturias sudėtingas operacijas, po dviejų atliktų operacijų buvo guldomas į reanimacijos skyrių, vėl turėjo iškęsti skausmingą gijimo procesą. 2018 m. rugsėjo 15 d. dešinei kojai buvo suformuotas skeletinis tempimas, kairioji ir dešinioji rankos buvo įmobilizuotos gipso langetėmis, buvo paruoštas operacijai ir 2018 m. rugsėjo 20 d. buvo operuotas, atlikta dešinio šlaunikaulio osteosintezė DHS būdu bei AO plokštele. Jam buvo ribotas fizinis krūvis, nurodyta neminti dešinės kojos, įmobilizuoti kairę plaštaką šešias savaites, vaikščioti su ramentais. Jis iki šiol jaučia didžiulį skausmą, nepatogumus, juda tik su ramentais ir taip bus iki gruodžio mėnesio, nes tuomet bus atliekama dar viena operacija ir vėl laukia skausmingas ir ilgas gijimo procesas po operacijos. Po eismo įvykio jam nustatytas kairės plaštakos 1 piršto pamatinio pirštakaulio sąnarinis lūžis su dislokacija. Kaulas blogai gijo, nuolat skaudėjo, deformavosi pirštas, skausmingi judesiai ir gydymas įmobilizuota gipso plokštele nepadėjo. Pirštas operuotas 2018 m. spalio 24 d., atlikta pirštakaulio osteosintezė plokštele. Įdėtas dvi metalines plokšteles iš piršto ir iš klubo planuojama išimti atliekamos operacijos metu, vieną plokštelę virš kelio planuojama palikti visam gyvenimui. 2019 m. rugsėjo 4 d. buvo atlikta dar viena operacija, iš viso po įvykio iki šios dienos yra atliktos jau keturios operacijos. Gydymo procesas vyksta ir dabar, jam vis dar skauda, tenka nuolat vartoti nuskausminamuosius vaistus, daug laiko praleidžia pas gydytojus ir gydymosi įstaigose, to anksčiau daryti niekada nereikėjo, buvo jaunas, sveikas žmogus.

162.3.

17Nukentėjusiojo teigimu, kai bus atliktos visos operacijos ir baigsis gydymas, bus taikomos reabilitacijos procedūros, kurios taip pat yra ilgos. Visas gydymo ir reabilitacijos procesas gali siekti ir metus, o šio įvykio pasekmes jis jaus visą gyvenimą ir sveikata tokia, kokia buvo iki eismo įvykio, tikrai niekada nebebus. Jis iki šiol yra nedarbingas, dėl patirtų sužalojimų ilgą laiką gulėjo ligoninėje, jis visiškai negalėjo pasirūpinti savimi, buvo artimųjų bei gydymo įstaigos darbuotojų priežiūroje, dėl to jis labai blogai jautėsi ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai. Byloje nagrinėjamo eismo įvykio metu negrįžtamai buvo pakenkta jo sveikatai, jis nebegali sportuoti, bėgioti, nors iki įvykio buvo jaunas, darbingas, sveikas žmogus ir mėgo sportą bei aktyvų gyvenimo būdą. Dėl patirto kraupaus eismo įvykio jam atsirado važiavimo bet kokia transporto priemone baimė, važiuojant atsiranda nesaugumo jausmas, avarijos baimė, sutriko miegas. Nukentėjusiojo nuomone, jo patirti išgyvenimai ir nepatogumai sudaro neturtinę žalą, kurią jis vertina 12 000 Eur. Nuteistasis Ž. P. jam nei dalies žalos iki šiol nėra atlyginęs, jo neatsiprašė. ( - ) tik iš dalies jam atlygino turtinę žalą.

182.4.

19Apelianto tvirtinimu, jo kaltė dėl eismo įvykio byloje nenustatyta, jis yra nukentėjusysis, jokie jo kalti veiksmai jokiame bylos dokumente nėra konstatuoti. Dėl motociklo greičio specialisto išvada yra tikėtina, be to, išvadoje kategoriškai nurodyta, jog jeigu jis būtų važiavęs 50 km/h greičiu, nebūtų sustabdęs motociklo ir neturėjo jokios galimybės eismo įvykio išvengti. Be to, teismas pasisakydamas apie žalos dydį, nuteistojo Ž. P. kaltės dydžio nevertino. Nukentėjusiojo teigimu, būtent Ž. P. savo veiksmais sukėlė eismo įvykį ir teismo buvo nuteistas už šią nusikalstamą veiką, jo veiksmai buvo tiesioginė, pagrindinė ir vienintelė sąlyga eismo įvykiui kilti. Pats nuteistasis Ž. P. sunkių pasekmių nepatyrė.

202.5.

21Nukentėjusysis M. N. nurodo, kad jo negautos pajamos iš darbo sudaro 1945,68 Eur. Teigia, kad jis iki eismo įvykio buvo dirbantis, šiuo metu yra nedarbingas ir dirbti negali, neaišku, kada bus darbingas. Jo gaunamos pajamos per mėnesį buvo apie 1413 Eur. Tai atlyginimas kartu su dienpinigiais, nes jis dirbo tarptautinių pervežimų vairuotoju. Jis neturi dokumentų ir negali pateikti negautų pajamų dėl dienpinigių, todėl šį reikalavimą patikslino ir neprašė priteisti negautų dienpinigių. Teismo prašė priteisti tik negautą darbo užmokestį, kurį būtų gavęs. Jo negautos pajamos sudaro 162,13 Eur per mėnesį - tai yra skirtumas, kuris suskaičiuotas nuo vidutinio jo atlyginimo pagal darbovietės pažymą ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) realiai išmokėtų jam pajamų nedarbingumo laikotarpiu kas mėnesį. Negautas pajamas jis skaičiuoja už 12 mėnesių, tai yra nuo 2018 m. rugsėjo 15 d iki 2019 m. rugsėjo mėnesio imtinai. Vidutinis jo gaunamas darbo užmokestis kas mėnesį buvo 478,02 Eur. Iš VSDFV jis kas mėnesį gauna vidutiniškai 315,88 Eur. Skirtumas tarp gauto darbo užmokesčio ir jam mokamų VSDFV pajamų yra 162,14 Eur kas mėnesį. Už 12 mėnesių laikotarpį, kai jis yra nedarbingas, jo negautos pajamos sudaro 1945,68 Eur. Nukentėjusiojo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino šią sumą iki 1317,48 Eur, priteisdamas ją iš AB „( - )“.

223.

23Atsiliepimų į nukentėjusiojo M. N. apeliacinį skundą proceso dalyviai per įstatymo nustatytą terminą nepateikė.

244.

25Teismo posėdžio metu nukentėjusysis M. N. prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras Linas Vitkus prašė nukentėjusiojo M. N. apeliacinio skundo dalį dėl negautų pajamų priteisimo atmesti, o apeliacinio skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir neturtinės žalos dydį padidinti iki 6000 Eur, nuteistojo Ž. P. gynėjas advokatas Saulius Staškus prašė nukentėjusiojo M. N. apeliacinį skundą atmesti.

26 Apeliacinis skundas atmestinas.

27III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

285.

29Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

306.

31Nukentėjusysis M. N. apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, Ž. P. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos kvalifikacijos ar skundžiamu nuosprendžiu Ž. P. paskirtos bausmės. Nukentėjusysis M. N. nesutinka su nuosprendžio dalimi dėl jo byloje pareikšto civilinio ieškinio išsprendimo ir prašo padidinti jam priteistinų negautų pajamų ir neturtinės žalos dydį, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

327.

33BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. CK 6.283 straipsnyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos).

34Dėl nukentėjusiajam M. N. priteistinos turtinės žalos dydžio

358.

36Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.251 straipsnį padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis.

379.

38Apeliaciniu skundu nukentėjusysis M. N. prašo priteisti jam iš AB „( - )“ 1945,68 Eur negautų pajamų, mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino šią sumą iki 1317,48 Eur. Savo prašymą priteisti jam 1945,68 Eur negautų pajamų nukentėjusysis grindžia tuo, kad vidutinis jo gaunamas darbo užmokestis kas mėnesį buvo 478,02 Eur, iš VSDFV jis kas mėnesį gauna vidutiniškai 315,88 Eur, skirtumas tarp gauto darbo užmokesčio ir jam mokamų VSDFV pajamų nedarbingumo laikotarpiu yra 162,14 Eur kas mėnesį, todėl už 12 mėnesių laikotarpį, kai jis yra nedarbingas (nuo 2018 m. rugsėjo 15 d iki 2019 m. rugsėjo mėnesio imtinai), jo negautos pajamos sudaro 1945,68 Eur. Tokį patį reikalavimą dėl 1945,68 Eur negautų pajamų priteisimo nukentėjusysis nurodė ir patikslintame civiliniam ieškinyje (2 t., b. l. 167-170).

3910.

40Pirmosios instancijos teismas įvertino nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio dėl negautų pajamų priteisimo pagrįstumą ir nustatė, kad iki 2018 m. rugsėjo 15 d. įvykusio eismo įvykio M. N. iš darbovietės už 2018 m. birželio mėnesį gavo 467,42 Eur atlyginimą, už 2018 m. liepos mėnesį gavo 472,32 Eur atlyginimą, o už 2018 m. rugpjūčio mėnesį gavo 470,28 Eur atlyginimą (1 t., b. l. 97). Taigi M. N. gaunamas vidutinis darbo užmokestis buvo 470 Eur per mėnesį arba 22,49 Eur per dieną, o ne 478,02 Eur, kaip nurodo nukentėjusysis. Teismui pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ( - ) skyriaus pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas rodo, kad M. N. buvo nedarbingas laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. iki 2019 m. liepos 11 d., už visą šį laikotarpį gavo ligos išmoką, kuri lygi 3474,77 Eur. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šiuos duomenis, paskaičiavo, kad M. N. iš savo darbovietės laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. iki 2019 m. liepos 11 d. būtų gavęs 4792,25 Eur ((470 Eur x 9 mėn.) + (22,49 Eur x 25 dienos)), tuo tarpu iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ( - ) skyriaus gavo 3474,77 Eur, taigi negautos pajamos – 1317,48 Eur (4792,25 Eur – 3474,77 Eur). Ši suma skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir buvo priteista nukentėjusiojo naudai iš AB „( - )“.

4111.

42Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam nepriteisė negautų pajamų laikino nedarbingumo nuo 2019 m. liepos 12 d. iki 2019 m. rugsėjo 16 d., motyvuodamas tuo, kad teismui nebuvo pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ( - ) skyriaus pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas šiuo laikotarpiu, todėl teismui nėra galimybės nustatyti aiškų ir tikslų negautų pajamų dydį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais. Kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nukentėjusysis už likusį nedarbingumo laikotarpį nuo 2019 m. liepos 12 d. dėl negautų pajamų turi teisę kreiptis į draudimo kompaniją dėl turtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukentėjusiojo M. N. civilinio ieškinio reikalavimą dėl 1945,68 Eur negautų pajamų priteisimo tenkino iš dalies ir priteisė 1317,48 Eur negautų pajamų.

43Dėl nukentėjusiajam M. N. priteistinos neturtinės žalos dydžio

4412.

45Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, vadovaujamasi CK 6.250 straipsniu ir suformuota teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės.

4613.

47Šioje byloje nustatyta, kad dėl Ž. P. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje, buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo M. N. sveikata, todėl ginčo dėl jo teisės į neturtinės žalos atlyginimą nėra. Nukentėjusysis M. N. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad jis dėl jo sveikatos sutrikdymo patyrė 12000 Eur neturtinės žalos ir prašė iš draudimo bendrovės AB „( - )“ jam priteisti 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o iš nuteistojo Ž. P. jam priteisti 7000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t. b. l. 87-90, 2 t., b. l. 167-170). Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs eismo įvykio metu M. N. padaryto sveikatos sutrikdymo mastą (nesunkus sveikatos sutrikdymas) ir pasekmes (nuo pat įvykusio eismo įvykio iki bylos nagrinėjimo teisme nukentėjusysis buvo nedarbingas), sužalojimų pobūdį (nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai: dešinio šlaunikaulio lūžis, kairės plaštakos I piršto lūžis, dešinės krūtinės ląstos IV, V šonkaulių lūžiai, žaizda kairės rankos I piršte, odos nubrozdinimai kairėje kojoje) ir liekamuosius reiškinius, nukentėjusiojo patirtus nepatogumus (dėl sužalojimų gulėjo ligoninėje, jam buvo darytos keturios operacijos, gydėsi ambulatoriškai, taikyta reabilitacija) ir skausmą, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo kaltę (nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam atsirado dėl netyčinių kaltininko veiksmų, žala padaryta neatsargiais Ž. P. veiksmais, netikėtai, kaltininkui esant blaiviam), turtinę padėtį (kaltininkas yra jauno amžiaus, dirbantis), paties nukentėjusiojo neatsargius veiksmus (žymiai viršytas leistinas greitis), sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, teismų praktiką panašiose bylose, civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkino iš dalies ir nustatė, kad nukentėjusiojo patirta neturtinė žala vertintina 5000 Eur dydžio suma, priteisiant ją iš draudimo bendrovės. Nukentėjusysis M. N. apeliaciniame skunde prašo padidinti neturtinės žalos atlyginimo sumą iki 12000 Eur, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šis prašymas yra nepagrįstas.

4814.

49Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013). Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013).

5015.

51Pažymėtina, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), taigi teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017, 2K-331-976/2018). Kita vertus, svarbu pažymėti, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, tai yra kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018). Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244/2011).

5216.

53Teismų praktikoje dėl nesunkių sveikatos sutrikdymų kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose pagal BK 281 straipsnio 1 dalį paprastai priteisiama nuo 2000 iki 7000 eurų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372-942/2015 – nustatyta 2027,34 Eur (7000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajam nustatyti kairės pėdos III-IV-V padikaulių ir vidinio pleištuko lūžiai), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-507/2015 – nustatyta 2896,20 Eur (10000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajai nustatyti kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžiai), Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-211-895/2018 – nustatyta 2896,20 Eur (10000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajai nustatyti paviršiniai odos nubrozdinimai veide, krūtinės ląstoje, kairiojo peties, abiejų riešų, klubų ir abiejų kelių srityse, kairio alkūnkaulio kūno lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kairio vidurinio sėdmens raumens plyšimas, riešo sąnario kontrakrūra), Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-3-557/2018 – nustatyta 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajam buvo padarytas galvos smegenų sukrėtimas, kairės plaštakos III, IV delnikaulių lūžiai), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2015 – nustatyta 3475 Eur (12000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusysis patyrė galvos, abiejų kojų sužalojimus, vienos kojos kelias buvo sutraiškytas, po gydymo ir reabilitacijos kurso išliko liekamieji reiškiniai), Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-212-290/2018 – nustatyta 3400 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajai nustatytas abiejų dilbių alkūnkaulio ir stipinkaulio atviri lūžiai, ji buvo operuota, po operacijos praėjus dviem mėnesiams vis dar buvo laikinai nedarbinga bei turėjo riboti fizinį krūvį, po atliktos operacijos yra likę randai, kurių savaiminis užgijimas nėra galimas ir reikalingas gydymas lazeriu), Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-331-174/2016 – nustatyta 6800 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajam nustatytas kairio klubakaulio centrinis išnirimas, kairės gužo duobės lūžimas, atviro kairės čiurnos kaulų lūžimas, atviros kairės kulkšnies vidinio gumburo ir I-ojo piršto lūžimas, plėštinės žaizdos kairėje pėdoje, buvo operuotas, gydymo, kuris tęsėsi daugiau nei metus laiko, metu buvo atliktos dar 6 operacijos, nuo 2016 m. vasario 5 d. iki 2017 m. vasario 7 d. nustatytas 40 procentų darbingumo lygis)).

5417.

55Šioje byloje nukentėjusiajam M. N. dėl dešinio šlaunikaulio lūžio, kairės plaštakos I piršto lūžio, dešinės krūtinės ląstos IV, V šonkaulių lūžių, žaizdos kairės rankos I piršte, odos nubrozdinimų kairėje kojoje taip pat buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir iš draudimo bendrovės AB „( - )“ buvo priteista 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija konstattuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam M. N., nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir priteista neturtinės žalos atlyginimo suma užtikrins protingo balanso tarp realios kompensacijos už patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesų paisymo. Nagrinėjamu atveju priteistas 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra adekvatus ir proporcingas, kadangi neturtinės žalos priteisimas negali virsti siekiu pagerinti savo turtinę padėtį. Atsižvelgus į šias aplinkybes nėra pagrindo didinti pirmosios instancijos teismo tinkamai ir pagrįstai sumažintą neturtinės žalos atlyginimo dydį.

5618.

57Nukentėjusysis M. N. savo patirtos neturtinės žalos atlyginimo reikalavimą civiliniame ieškinyje (1 t. b. l. 87-90, 2 t., b. l. 167-170) ir apeliaciniame skunde grindžia tuo, kad dėl patirtų sužalojimų jo būklė buvo sunki, jis ilgą laiką gulėjo ligoninėje, visiškai negalėjo pasirūpinti savimi, buvo artimųjų bei gydymo įstaigos darbuotojų priežiūroje, dėl to labai blogai jautėsi ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai, dešinei kojai buvo suformuotas skeletinis tempimas, kairioji ir dešinioji rankos buvo įmobilizuotos gipso langetėmis, kairės plaštakos 1 piršto kaulas dėl lūžio blogai gijo, nuolat skaudėjo, deformavosi pirštas, iki šiol jaučia didelį skausmą, juda tik su ramentais, iškentė labai sunkų keturių operacijų, intervencijų ir skausmingą gijimo procesą, kuris dar yra nepasibaigęs, bus atliekama dar viena operacija ir vėl laukia skausmingas ir ilgas gijimo procesas po operacijos, kai bus atliktos visos operacijos ir baigsis gydymas, bus taikomos reabilitacijos procedūros, kurios taip pat yra ilgos, tenka nuolat vartoti nuskausminamuosius vaistus, daug laiko praleisti pas gydytojus gydymosi įstaigose, anksčiau jis buvo sveikas žmogus, šio įvykio pasekmes jis jaus visą gyvenimą ir sveikata tokia, kokia buvo iki eismo įvykio, tikrai niekada nebebus, jis iki šiol yra nedarbingas, jis nebegali sportuoti, bėgioti, nors iki įvykio buvo darbingas, sveikas žmogus ir mėgo sportą bei aktyvų gyvenimo būdą, dėl patirto eismo įvykio jam atsirado važiavimo bet kokia transporto priemone ir avarijos baimė, nesaugumo jausmas, sutriko miegas. Teisėjų kolegija sutinka, kad paminėtos aplinkybės nukentėjusiajam sukėlė dvasines kančias, nepatogumus, tačiau pirmosios instancijos teismas klausimą dėl civilinio ieškinio priteisiant neturtinę žalą išsprendė tinkamai, neturtinės žalos atlyginimo dydį nustatė atsižvelgęs į šios žalos rūšies nustatymo kriterijus, tinkamai vadovavosi Baudžiamojo proceso kodekso ir Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika. Konstatuoti, kad priteistos neturtinės žalos dydis yra akivaizdžiai per mažas nėra pagrindo, nes pirmosios instancijos teismas pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į BK 281 straipsnio 1 dalies nuostatomis saugomų vertybių svarbą, į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teisingai įvertino įstatyme įtvirtintus neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaikė.

5819.

59Nukentėjusysis M. N. apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus dokumentus – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ( - ) II teritorinio skyriaus 2019 m. lapkričio 11 d. išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. ( - ), darbingumo lygio pažymą ( - ) ir neįgaliojo pažymėjimą, iš kurių matyti, kad M. N. nuo 2019 m. lapkričio 11 d. iki 2020 m. lapkričio 10 d. nustatytas 40 proc. darbingumo lygis (3 t., 39-41). Tačiau ši aplinkybė nėra išskirtinė ar iš esmės keičianti pirmosios instancijos teismo nustatytą M. N. priteistinos neturtinės žalos dydį. Net ir įvertinus nukentėjusiojo darbingumo praradimo mastą, nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra pakankamas, adekvatus ir proporcingas nagrinėjamos bylos kontekste.

6020.

61Apeliaciniame skunde nukentėjusysis pažymi, kad jo kaltė dėl eismo įvykio kilimo byloje nenustatyta, dėl motociklo greičio specialisto išvada yra tikėtina, be to, specialisto išvadoje kategoriškai nurodyta, jog jeigu jis ir būtų važiavęs 50 km/h greičiu, vis tiek nebūtų sustabdęs motociklo ir neturėjo jokios galimybės eismo įvykio išvengti. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju ne M. N., o Ž. P. veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė ir vienintelė sąlyga eismo įvykiui kilti, nukentėjusiojo M. N. veiksmai, nors ir neatitikę KET reikalavimų, patys savaime nebūtų sukėlę kokių nors pasekmių, jei KET reikalavimų nebūtų pažeidęs Ž. P.. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajam M. N. priteistinos neturtinės žalos dydį, pagrįstai atsižvelgė ir į nukentėjusiojo veiksmus autoįvykio metu, jų įtaką kilusioms pasekmėms. CK 6.253 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės <...> dėl nukentėjusio asmens veiksmų. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Priimdamas skundžiamą nuosprendį pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad paties nukentėjusiojo M. N. didelis neatsargumas (žymiai viršytas leistinas 50 km/h greitis) padėjo neturtinei žalai atsirasti ar jai padidėti ir pagrįstai sumažino neturtinės žalos atlyginimo dydį.

6221.

63Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal bylos aplinkybes nėra pagrindo pripažinti, kad nustatytas 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis yra per mažas, pirmosios instancijos teismas parinko tinkamus kriterijus, nurodytus CK 6.250 straipsnyje bei kitus, į kuriuos atsižvelgdamas sprendė dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo M. N.. Teisėjų kolegijos manymu, nukentėjusiajam neturtinės žalos dydis priteistas pakankamai išsamiai įvertinus visas bylos aplinkybes bei atsižvelgus į teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dydžius tokio pobūdžio bylose. Priteisiant 5000 Eur neturtinę žalą pirmosios instancijos teismas CK 6.250 straipsnio nuostatų nepažeidė.

64Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo

6522.

66Apeliaciniu skundu nukentėjusysis M. N. prašo taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į Ž. P. turtą – 7000 Eur, esančius banko sąskaitoje. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civiliniam ieškiniui užtikrinti gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi Ž. P. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į turtą, pinigines lėšas – 7000 Eur, esančias AB „( - )“ sąskaitoje Nr. ( - ), nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nuspręsta panaikinti. Kadangi pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos, nuo tos dienos laikinas nuosavybės teisių apribojimas į Ž. P. turtą nagrinėjamu atveju baigiamas taikyti. Atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teismo iš draudimo bendrovės nukentėjusiajam M. N. priteistas 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis yra pakankamas, adekvatus ir proporcingas nagrinėjamos bylos kontekste ir nėra pagrindo keisti šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, taip pat nėra pagrindo šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į Ž. P. turtą – 7000 Eur, esančius banko sąskaitoje, kaip to apeliaciniu skundu prašo nukentėjusysis M. N..

67Dėl proceso išlaidų atlyginimo

6823.

69Apeliaciniu skundu nukentėjusysis M. N. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kartu su apeliaciniu skundu nukentėjusysis pateikė 2019 m. spalio 14 d. teisinių paslaugų sutartį ir pinigų priėmimo kvitą (3 t., b. l. 26, 27), iš kurių matyti, kad advokatė E. J. – Baranauskienė paruošė apeliacinį skundą nukentėjusiajam M. N., o M. N. už apeliacinio skundo surašymą advokatei sumokėjo 400 Eur.

7024.

71BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat ir bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2009, 2K-267/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-174/2014 ir kt.).

7225.

73Nagrinėjamoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nukentėjusiojo M. N. apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą. Atsižvelgus į šias aplinkybes, priteisti iš nuteistojo Ž. P. nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato paslaugoms, suteiktoms surašant apeliacinį skundą, apmokėti nėra teisinio pagrindo, todėl nukentėjusiojo M. N. prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo netenkintinas.

7426.

75Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti nukentėjusiojo M. N. apeliacinį skundą ir keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra teisinio pagrindo, todėl nukentėjusiojo M. N. apeliacinis skundas atmestinas.

76Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

Nutarė

77nukentėjusiojo M. N. apeliacinį skundą atmesti.

1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija,... 4. I.... 5. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė... 6. 1.... 7. Ž. P. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. rugsėjo 15 d. apie 13.22 val. ( - )... 8. II.... 9. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai... 10. 2.... 11. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis M. N. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės... 12. 2.1.... 13. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis M. N. nurodo, kad, jo įsitikinimu,... 14. 2.2.... 15. Apeliantas pažymi, kad jis eismo įvykio metu buvo sužalotas sunkiai, po... 16. 2.3.... 17. Nukentėjusiojo teigimu, kai bus atliktos visos operacijos ir baigsis gydymas,... 18. 2.4.... 19. Apelianto tvirtinimu, jo kaltė dėl eismo įvykio byloje nenustatyta, jis yra... 20. 2.5.... 21. Nukentėjusysis M. N. nurodo, kad jo negautos pajamos iš darbo sudaro 1945,68... 22. 3.... 23. Atsiliepimų į nukentėjusiojo M. N. apeliacinį skundą proceso dalyviai per... 24. 4.... 25. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis M. N. prašė jo apeliacinį skundą... 26. Apeliacinis skundas atmestinas.... 27. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai... 28. 5.... 29. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos... 30. 6.... 31. Nukentėjusysis M. N. apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos... 32. 7.... 33. BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 34. Dėl nukentėjusiajam M. N. priteistinos turtinės žalos dydžio... 35. 8.... 36. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens... 37. 9.... 38. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis M. N. prašo priteisti jam iš AB „( -... 39. 10.... 40. Pirmosios instancijos teismas įvertino nukentėjusiojo pareikšto civilinio... 41. 11.... 42. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam nepriteisė negautų pajamų... 43. Dėl nukentėjusiajam M. N. priteistinos neturtinės žalos dydžio ... 44. 12.... 45. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, vadovaujamasi CK 6.250... 46. 13.... 47. Šioje byloje nustatyta, kad dėl Ž. P. padarytos nusikalstamos veikos,... 48. 14.... 49. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama... 50. 15.... 51. Pažymėtina, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos... 52. 16.... 53. Teismų praktikoje dėl nesunkių sveikatos sutrikdymų kelių eismo saugumo... 54. 17.... 55. Šioje byloje nukentėjusiajam M. N. dėl dešinio šlaunikaulio lūžio,... 56. 18.... 57. Nukentėjusysis M. N. savo patirtos neturtinės žalos atlyginimo reikalavimą... 58. 19.... 59. Nukentėjusysis M. N. apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus... 60. 20.... 61. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis pažymi, kad jo kaltė dėl eismo įvykio... 62. 21.... 63. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal... 64. Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo... 65. 22.... 66. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis M. N. prašo taikyti laikiną nuosavybės... 67. Dėl proceso išlaidų atlyginimo... 68. 23.... 69. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis M. N. prašo priteisti bylinėjimosi... 70. 24.... 71. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu,... 72. 25.... 73. Nagrinėjamoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nukentėjusiojo M. N.... 74. 26.... 75. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 76. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 77. nukentėjusiojo M. N. apeliacinį skundą atmesti....