Byla e2A-83-603/2018
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys A. J. ir A. P

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) J. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei J. A. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys A. J. ir A. P.

2Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 385,77 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013 m. rugsėjo 13 d. iš ( - ), esančio buto vandeniu buvo aplietos žemiau esančios patalpos - ( - ). Šių patalpų savininkė buvo apdraudusi turtą AB „Lietuvos draudimas“ būsto draudimu. Kompensuodamas patalpų sugadinimu padarytą žalą ieškovas draudimo sutarties pagrindu išmokėjo A. J. dėl užpylimo draudėjui padarytus nuostolius ir išmokėjo 385,77 Eur (1 332 Lt) draudimo išmoką, taigi, įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos atlyginimo asmenis. Ieškovas reikalavimą dėl žalos atlyginimo reiškia buto savininkei, nes namą administruojanti UAB „Priemiestis“ 2013 m. rugsėjo 16 d. neeilinės apžiūros aktu Nr. 32 konstatavo, kad bendro naudojimo inžineriniuose tinkluose gedimų ir avarijų nebuvo nustatyta. Aplinkybė, kad atsakovė perdavė butą naudotis trečiajam asmeniui neeliminuoja jos, kaip buto savininkės, atsakomybės, nes perdavimo faktas nebuvo išviešintas.
  2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad patalpų užliejimo priežastimi nurodomas vandens sukimasis WC patalpoje per vamzdžių sujungimą ties skaitikliu, tačiau 2013-09-19 skaitiklio bei jungiamųjų dalių būklei įvertinti atvyko UAB „Vilniaus energija“ atstovas, kuris, patikrinęs skaitiklį, jokių gedimų ar vandens sukimosi pėdsakų neužfiksavo. UAB „Priemiestis“ neeilinės apžiūros akte Nr. 32 konstatavo virtuvės lubose ties lubų ir sienos sankirta vandens pratekėjimo dėmes, tačiau atsakovei priklausantis butas turi bendrą sieną su butu ( - ), vandens pratekėjimas galėjo vykti iš buto Nr. Prieš įvykį ar po įvykio UAB „Priemiestis“, UAB „Vilniaus energija“ ar kitos įgaliotos įmonės nebuvo kviestos atlikti jokių santechnikos darbų. Faktinis buto valdytojas yra trečiasis asmuo A. P. Namo administratorius savo aktuose nurodo, kad namo vamzdynai yra seni, yra galimybė pratekėti vandeniui.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės J. A. ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai 385,77 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016 m. birželio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 136 Eur bylinėjimo išlaidų, priteisė iš atsakovės į valstybės biudžetą 14 Eur teismo pašto išlaidų.
  2. Teismas nustatė, kad ieškovas nuo 2012-11-27 iki 2013-11-26 būsto draudimu buvo apdraudęs butą ( - ), priklausantį A. J.. 2013-09-17 surašytas Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, kuriame nurodyta, kad 2013-09-13 buvo užlietas butas ( - ), iš buto ( - ), akto skiltyje „Įvykio aprašymas“ nurodyta, kad draudėja pastebėjo, kad virtuvėje ir vonioje per lubas teka vanduo, pasikvietė pažįstamą santechniką, su kuriuo apsilankė viršutiniame bute Nr. ir nustatė, kad vanduo teka per vamzdžių jungimo detalę ties vandens skaitikliu. 2013-09-17 Turto sunaikinimo, sugadinimo akto priede nurodyta, kad virtuvėje (indeksas 57-3) lubos dažytos, matyti rudos dėmės dažų sluoksnyje; sienos dažytos – matyti rudos dėmės dažų sluoksnyje, rekomenduojamas sienų paruošimas, dažymas. Namą administruojanti UAB „Priemiestis“ 2013-09-16 Neeilinės apžiūros akte Nr. 32 „Dėl buto užpylimo ( - )“ nurodė, jog pagal A. J. prašymą dėl buto užpylimo nustatė, kad virtuvės lubose, ties lubų ir sienų sankirta matosi gausaus vandens pratekėjimo dėmės, virtuvės lubų centre irgi matoma vandens pratekėjimo dėmė, šis įvykis nėra susijęs su bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų gedimu ir avarija. 2013 m. lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad aplietų patalpų remonto darbai įvertinti 385,77 Eur suma (1 332,00 Lt), ši suma draudėjai pervesta 2013-09-30. Teismas taip pat nustatė, kad butas ( - ), nuosavybės teise priklauso atsakovei, buto perdavimo naudotis trečiajam asmeniui faktas neišviešintas. UAB „Priemiestis“ 2016-06-29 raštu Nr. 02-1117 „Dėl neeilinės apžiūros akto Nr. 32“ nurodė, kad patikslina 2013-09-16 neeilinės apžiūros aktą Nr. 32 dėl buto, esančio ( - ), užpylimo ir nurodo, kad vanduo liejosi iš buto Nr. , kuriame tuo metu WC patalpoje vyko remonto darbai; iš buto Nr. vanduo lietis negalėjo, nes užpylimo zona yra WC patalpa, virš jos yra buto Nr. WC patalpa, buto Nr. vamzdynai yra kitoje pusėje. UAB „Smart Claims“ eksperto pateiktoje 2016-11-29 ataskaitoje nurodoma, kad labiausiai tikėtina įvykio priežastis – netvarkinga buto Nr. santechnika – sanitariniai prietaisai, jų jungtys ir mazgai iki bendrųjų pastato inžinerinių tinklų. UAB „Priemiestis“ negalėjo pateikti duomenų, patvirtinančių, kad jų darbuotojos M. B. kvalifikacija atitinka STR 1.12.07:2004 reikalavimus. UAB „Priemiestis“ 2013-08-20 Statinio apžiūros akte Nr. MB-002/1 nurodyta, kad atlikus kasmetinę statinio ( - ) apžiūrą tikslu nustatyti defektus ir remonto darbų poreikį grafoje Nr. 3 „Stogo dangų būklė“ nurodyti rekomenduojami darbai – „galimai nesandarių vietų stogo dangos remontas“. Vilniaus meteorologijos stoties duomenimis 2013-09-11 kritulių kiekis buvo 1,2 mm, o rugsėjo 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12 ir 13 dienomis nelijo.
  3. Teismas konstatavo, kad ginčo dėl paskaičiuotos draudimo išmokos dydžio nėra. Teismo vertinimu, atsakovės argumentus apie galimą užliejimo židinio buvimą bute Nr. paneigia eksperto ataskaita, kurioje nurodyta, kad užliejimo iš buto Nr. negalėjo būti, nes buto Nr. vamzdynai yra kitoje pusėje. Atsakovė paaiškinimų dėl vamzdynų išdėstymo neginčijo, nors kaip matyti iš pateiktų nuotraukų, santechnika yra labai sena, akivaizdžiai matomos vandens pratekėjimo žymės, vamzdžių korozija, nepateikė duomenų, kad WC, virtuvės patalpose esantys vamzdynai, vandens nuleidimo bakelis, jo konstrukcijos yra tinkami tvarkingam ir saugiam eksploatavimui (CPK 12, 178 str., 179 str. 1 d.). Teismo vertinimu, atsakovės pateiktas 2013-09-19 karšto vandens skaitiklių patikrinimo, perplombavimo aktas nesąlygoja išvados, kad karšto vandens skaitiklis buvo tvarkingas, nes akte nurodyta, kad 2013-09-19, t. y. po 2013-09-13, karšto vandens skaitiklis buvo perplombuotas, tačiau nenurodyta skaitiklio perplombavimo priežastis.
  4. Teismas pažymėjo, jog asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų. Žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas). Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus sprendė, kad ieškovo pateiktų įrodymų pakanka konstatuoti, kad ieškovo apdraustas butas 2013-09-13 buvo užlietas iš atsakovės buto, todėl buto savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais daiktinės civilinės teisės pagrindais. Teismas ieškovo ieškinį dėl 385,77 Eur žalos atlyginimo atsakovės atžvilgiu tenkino pilnai. Vadovaudamasis CK 6.37 str. 2d., 6.210 str. 2 d., teismas priteisė procesines palūkanas nuo 2016-06-09. Tenkinęs ieškinį, teismas taip pat priteisė ieškovui 15 Eur žyminio mokesčio, 121 Eur už eksperto atliktą vertinimo ataskaitą, viso 136 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat valstybės naudai 14 Eur su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė
  1. Atsakovė (apeliantė) J. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2017 m. vasario 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, priteisti iš ieškovo atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Byloje teismas rėmėsi draudimo liudijimu, kuris išduotas laikotarpiui nuo 2012-11-27 iki 2013-11-26. Pagal pateiktą nuosavybės pažymą negalima nustatyti, ar apdraustas būstas buvo A. J. nuosavybėje draudimo liudijimo sudarymo momentui.
    2. Ieškovas pats byloje nedalyvavo, o jo atstovė M. M. nėra pateikusi duomenų apie savo išsilavinimą bei įgaliojimų nuo 2017 m. vesti bylą.
    3. Kasmetines ir neeilines apžiūras atlikti gali specialistų grupė (komisija), kurios vadovas privalo turėti bet kurios statybos techninės veiklos pagrindinės srities vadovo atestatą. UAB „Priemiestis“ nepateikė reikalingų kvalifikacinių pažymėjimų. Pats UAB „Priemiestis“ neeilinės apžiūros aktas Nr. 32 nenustato židinio, o tik preliminariai įvardija vandens žymes. UAB „Priemiestis“ 2016-06-29 raštas Nr. 02-1117 „Dėl neeilinės apžiūros akto Nr. 32“ pateiktas pagal ieškovo užklausą po beveik 3 metų, todėl juo remtis kaip įrodymu negalima, nes jis ne tik po ilgo laiko, bet iš esmės spėjimų pagrindu surašytas, nekonstatuojantis konkrečių aplinkybių. Liudininkai V. K., M. B., A. J. patvirtino, kad nei 2013-09-16, nei 2016-06-29 nenustatė, jog vandens židinys buvo ( - ), patalpose, nes ten nesilankė, nepranešė apie tokius ketinimus atsakovui. UAB „Smart Claims“ ataskaitos suvestinė bei joje pateiktos nuotraukos nepatvirtina, kad užpylimo židinys buvo ( - ), patalpose, be to, remiasi UAB „Priemiestis“ neeilinės apžiūros aktu Nr. 32, kuris neatitinka 2013 m. STR1.12.07:2004 reikalavimų. Ieškovas nepaneigė, kad vandens pratekėjimas įvyko dėl susikaupusių kritulių per nesandarias stogo vietas. Ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtina, kad vandens pratekėjimo židinys buvo ( - ), esančios patalpos.
    4. Teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė įstatymo nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, perkėlė įrodinėjimo pareigą atsakovei, nors civilinės atsakomybės sąlygas turi pagrįsti ieškovas. Ieškinys pareikštas po trejų metų, todėl atsakovė neturėjo galimybės pateikti tokių įrodymų, kuriuos galėjo pateikti iškart po įvykio.
    5. Teismas taip pat pažeidė CK 6.266 str. nuostatas, nes daikto trūkumus turi įrodyti ir pagrįsti ieškovas, tik tada preziumuojama pastatų savininko kaltė, o tai nebuvo padaryta, todėl teismas aplinkybes aiškino neteisingai.
    6. Į bylą buvo pateikti duomenys apie faktinį valdytoją, todėl teismas nepagrįstai tenkino ieškinį atsakovės atžvilgiu. Net nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, atsakomybė tenka valdytojui (CK 6.266 str. 1 d.).
  2. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ pateiktu atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinis skundas atmestinas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nekėlė abejonių dėl ieškovo pateikto dokumento, patvirtinančio teisę draudėjai A. J. į butą, esantį ( - ). VĮ „Registrų centras“ išrašas patvirtina, kad minėtas butas įvykio metu ir šiuo metu priklauso A. J.
    2. Ieškovo atstovės M. M. įgaliojimas Nr. 6-2-124 veikti įmonės vardu nuo 2017-12-14 pateiktas į bylą teismo posėdžio metu.
    3. Ieškovas ir teismas nesirėmė UAB „Priemiestis“ pateiktais aktais. Iš karto po užpylimo surašytas UAB „Priemiestis“ neeilinės apžiūros aktas Nr. 32 patvirtina, kad įvykio dieną pastato bendri tinklai buvo tvarkingi, o draudėjos bute užlietos lubos. Atsakovės teiginiai, jog aktą surašė UAB „Priemiestis“ darbuotojai, kuriems nevadovavo specialistas, turintis statybos techninės veiklos pagrindinės srities vadovo atestatą, nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, nes minėtu aktu konstatuotos akivaizdžiai matomos užliejimo žymės, fiksuotas faktas, jog įvykio dieną vanduo nebėgo iš bendrų tinklų. Šioms išvadoms priimti specialios žinios nebuvo reikalingos, nes jei būtų bendrų tinklų defektai, vanduo būtų bėgęs ir toliau, nes bendrų vamzdynų tinklų remonto darbai nebuvo atlikti.
    4. Ieškovas neįrodinėjo užpylimo priežasties atsakovės bute, o įrodinėjo aplinkybę, jog vanduo liejosi iš atsakovei priklausančio buto. Liudytojai V. K., M. B. ir A. J. atsakovės bute įvykio dieną nesilankė, nes jie nebuvo įleisti. Pakartotinai tiriant atsakovės teiginius, jog vanduo liejosi iš buto Nr., UAB „Priemiestis“ darbuotojai apžiūrėjo minėtą butą ir konstatavo, kad buto Nr. inžineriniai tinklai yra kitoje pastato pusėje ir vanduo negalėjo prabėgti į draudėjos buto virtuvę. Ieškovas atsakovės kaltę įrodinėjo liudytojo R. J. parodymais, kuris įvykio dieną buvo užėjęs į atsakovei priklausantį butą, įspėjo šio buto gyventoją A. P., jog iš jos buto teka vanduo, atsakovės bute rado netvarkingus santechnikos įrenginius ir po jais esančią vandens balą.
    5. Nepriklausomo eksperto ataskaitoje nurodoma, kad atsakovės bute yra netinkamos būklės santechnikos įrenginiai, pažeisti ilgalaikės korozijos, ant jų matomos vandens nubėgimo žymės. Ekspertas taip at patvirtino, kad pagal patalpų ir inžinerinių tinklų išdėstymo faktą, vanduo negalėjo lietis iš buto Nr., nes šio buto vamzdynai yra kitoje pusėje. Atsakovė šių eksperto teiginių nepaneigė, neįrodė, kad įvykio dienai santechnikos įrenginių būklė buvo tinkama. Atsakovė taip pat nepaneigė, kad netrukus po įvykio, t. y. 2013-09-19 jos bute skaitiklis buvo perplombuotas po atliktų vamzdynų remonto darbų, o ne kitų aplinkybių.
    6. Atsakovės teiginiai, kad vanduo galėjo prasiskverbti nuo 5 aukštų pastato stogo į 1 aukšte esantį A. J. butą, paneigti Hidrometeorologinės tarnybos duomenimis, jog 2013-09-11 kritulių kiekis buvo 1,2 mm, o rugsėjo 4-13 dienomis nelijo. Atsakovės buto lubos, sienos aplietos nebuvo, taip pat nėra duomenų, kad po 2013-09-13 užliejimai kartojosi, nors stogo remonto darbai nebuvo atliekami.
    7. Atsakovei buto užliejimo faktas buvo žinomas, nes R. J. įvykio dieną informavo atsakovės buto gyventoją R. P. 2013-12-31 atsakovei pateikta pretenzija Nr. R0001422646 dėl žalos atlyginimo, į kurią atsakovė pateikė raštiškus prieštaravimus. Ieškovas ne kartą siūlė atsakovei ginčą spręsti taikiai, nedidinti bylinėjimosi išlaidų. Taigi, atsakovė turėjo visas galimybes gintis nuo ieškovo reikalavimo, taip pat atlyginti žalą geranoriškai.

4IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

5

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas.

6Dėl įrodymų prijungimo

  1. Ieškovas su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė teismui Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašą, 2013-12-31 Pretenzijos Nr. R0001422646 kopiją, J. A. 2013-01-13 Atsakymą į pretenziją Nr. R0001422646, 2016-12-14 Įgaliojimą Nr. 6-2-124. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Šiuo atveju 2013-12-31 Pretenzijos Nr. R0001422646 kopija, J. A. 2013-01-13 Atsakymo į pretenziją Nr. R0001422646 kopija bei 2016-12-14 Įgaliojimas Nr. 6-2-124 jau yra anksčiau pateikti į bylą, Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašas galėjo būti pateiktas į bylą, nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovo pateiktus papildomus įrodymus.

7Dėl atsakovės apeliacinio skundo

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 9 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino, iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 385,77 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas, taip pat valstybės naudai iš atsakovės priteisė su procesinių dokumentų įteikimu susijusias išlaidas. Apeliantė, nesutikdama su priimtu teismo sprendimu pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taigi, byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo užliejus patalpas.
  2. Bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2012-11-27 iki 2013-11-26 butas, esantis adresu ( - ), buvo apdraustas būsto draudimu AB „Lietuvos draudimas“, draudėja A. J. Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas patvirtina, kad 2013-09-13 įvyko apdraustojo turto užpylimas, taip pat nurodoma, kad iš 60 buto. Šio akto priede nurodytas turto sugadinimo mastas. Sudaryta lokalinė sąmata bei Draudimo išmokos apskaičiavimo pažyma patvirtina, kad aplietų patalpų remonto darbų kaina – 1332 Lt (385,77 Eur). Į bylą pateiktas mokėjimo nurodymas, patvirtinantis, jog minėta suma 2013-09-30 išmokėta draudėjai A. J.
  3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Taigi, įstatymo pagrindu draudikui pereina reikalavimo teisė, kurią turėjo draudėjas arba naudos gavėjas. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina tais pačiais pagrindais ir tomis pačiomis sąlygomis kaip draudėjas arba naudos gavėjas išmokėtos jiems draudimo išmokos dydžiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ši draudiko teisė yra subrogacijos teisė, kurios atveju, kai draudikas išmoka pagal draudimo sutartį draudimo išmoką draudėjui dėl trečiojo asmens padarytos žalos, žalos atlyginimo prievolė, siejanti draudėją ir žalą padariusį asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi šios prievolės šalis. Draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t. y. toje pačioje, jau egzistuojančioje, prievolėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2013). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos teisės normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-706/2015).
  4. CK 6.266 straipsnyje reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Tokiu atveju neteisėti asmens veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016). Žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas).
  5. Apeliantė, nesutikdama su priimtu sprendimu nurodo, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, taip pat pažeidė CK 6.266 straipsnio nuostatas, nes daikto trūkumus turi įrodyti ir pagrįsti ieškovas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Ieškovui nagrinėjamu atveju kilo pareiga įrodyti, jog apdraustasis butas buvo užlietas iš atsakovei priklausančių patalpų, užliejimo priežasties ieškovui įrodyti nenustatyta pareiga. Tuo tarpu žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas, nagrinėjamu atveju, atsakovė. Atsakovei, nesutinkančiai su ieškovo reikalavimu, taip pat kyla pareiga paneigti ieškovo nurodomas aplinkybes.
  6. UAB „Smart Claims“ Ataskaitos suvestinėje nurodoma, kad labiausiai tikėtina įvykio priežastis – netvarkinga buto Nr. santechnika – sanitariniai prietaisai, jų jungtys ir mazgai iki bendrųjų pastato inžinerinių tinklų. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad butas ( - ), nuosavybės teise priklauso atsakovei J. A. Ieškovas 2013-12-31 pretenzija kreipėsi į atsakovę dėl žalos atlyginimo. Atsakovė pateiktu atsakymu į pretenziją su reikalavimu nesutiko, prašė nutraukti bet kokius tolesnius veiksmus. Bute, adresu ( - ), gyvenamąją vietą 2013-09-17 deklaravo A. P., tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, faktas apie atsakovei priklausančio turto valdytoją nebuvo išviešintas, todėl apeliantės argumentas, jog teismas žalos atlyginimą turėjo priteisti iš faktinio valdytojo nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje surinkti duomenys patvirtina, jog butas, esantis ( - ), buvo užlietas būtent iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio ( - ). Šią aplinkybę paneigiančių įrodymų atsakovė į bylą nepateikė, neįrodė, jog įvykio dieną santechnikos įrenginių atsakovės bute būklė buvo tinkama. Atsakovės pateiktas į bylą 2013-09-19 karšto vandens skaitiklių patikrinimo, perplombavimo aktas nepatvirtina, kad karšto vandens skaitiklis buvo tvarkingas, jis tik patvirtina, kad skaitiklis buvo perplombuotas, be to, nenurodoma perplombavimo priežastis. Pažymėtina, jog ieškovas, kilus abejonėms dėl UAB „Priemiestis“ surašyto akto, kuriame nurodoma, kad butas Nr. , buvo užpiltas iš buto Nr. , prašė nesiremti šiuo aktu, teismas, motyvuojamojoje sprendimo dalyje dėl šio ieškovo prašymo pasisakė bei rėmėsi eksperto vertinimo ataskaita, kurioje taip pat patvirtinama, kad buto Nr. užliejimas įvyko iš buto Nr. . Sprendime pagrįstai pažymima, jog atsakovės nurodomą aplinkybę, kad butas Nr. galimai buvo užlietas iš buto Nr. paneigia ekspertizės aktas, kuriame nurodoma, jog minėto buto inžineriniai tinklai yra kitoje pastato pusėje. UAB „Priemiestis“ 2014-07-22 rašte nurodoma, kad ( - ) stogas yra nesandarus bei kyla grėsmė, kad viršutiniuose aukštuose esančių butų patalpos bus užlietos lietaus vandeniu. 2013-06-20 UAB „Priemiestis“ statinio apžiūros akte nurodyta, kad stogo danga vietomis nesandari, rekomenduojama atlikti stogo remontą. UAB „Priemiestis“ 2016-11-28 raštu informavo, kad bute ( - ) neatliko jokių remonto darbų, dėl vandens atjungimo buto savininkas ar nuomininkas nesikreipė, darbai galimai galėjo būti atlikti ir neatjungus vandens. Taip pat informavo, kad šioje laiptinėje stogo remonto darbai, vandentiekio ir/ar kanalizacijos vamzdynų remonto darbai nebuvo atliekami. Sprendimu paneigti atsakovės teiginiai, jog vanduo pratekėjo per stogą, nes teismas konstatavo, kad 2013 m. rugsėjo 1-13 dienomis beveik nelijo, be to, atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute užliejimo žymių nebuvo nustatyta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamu sprendimu tinkamai įvertinta aplinkybė, kad buto, esančio ( - ), valdytojo neišviešinimas sudaro pagrindą žalos atlyginimą priteisti iš turto savininko, nagrinėjamu atveju – atsakovės. Vadovaudamasis CPK nuostatomis, reglamentuojančiomis įrodinėjimo procesą, bei minėtoje teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmos instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles bei įvertino pateiktus į bylą įrodymus, įrodinėjimo pareiga taip pat paskirstyta tinkamai, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.
  7. Apeliantė, nesutikdama su priimtu teismo sprendimu nurodo, jog byloje nepateikta įrodymų, kad draudimo liudijimo sudarymo metu apdraustas butas priklausė A. J. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 312 straipsnis draudžia apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, naujų reikalavimų iškėlimas apeliaciniame skunde ir jų nagrinėjimas be įstatyminio pagrindo suvaržytų suinteresuotų asmenų teisę į apeliaciją. Pažymėtina ir tai, kad pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Tai reiškia, kad apeliacinio skundo pagrindas gali būti tik tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2009; 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-95/2012 ir kt.). Apeliantė nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme nekvestionavo A. J. nuosavybės teisės į ieškovo apdraustą butą, todėl šie apeliantės argumentai, vadovaujantis CPK 306 str. 2 d. bei minėta teismų praktika, atmestini kaip nepagrįsti.
  8. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta ir apeliantės argumentus dėl ieškovo kreipimosi į teismą, praėjus 3 metams po įvykio. Pažymėtina, jog ieškovui suteikta teisė kreiptis į teismą, kurios įgyvendinimui įstatyme nustatytos tam tikros taisyklės, viena iš jų – ieškinio senaties institutas. Apeliantė nagrinėjant bylą nereiškė reikalavimų dėl ieškinio senaties. Be to, kaip teisingai pažymėjo ieškovas bei patvirtina į bylą pateikti įrodymai, atsakovei apie užliejimo faktą buvo žinoma, ieškovas teikė atsakovei pretenziją, į kurią atsakovė pateikė atsakymą, ieškovei buvo siūloma ginčą spręsti taikiai. Aplinkybė, kad ieškovas į teismą kreipėsi ne iš karto po įvykio, tačiau praėjus kuriam laikui, nepaneigė atsakovės galimybės ginti savo interesus, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė ja aktyviai naudojosi.
  9. Kaip vieną iš nesutikimo su priimtu teismo sprendimu motyvų apeliantė nurodo, kad ieškovo atstovė M. M. nepateikė jos teisę atstovauti ieškovui patvirtinančių įrodymų. Šiuos apeliantės argumentus teismas atmeta kaip nepagrįstus, nes bylos duomenys patvirtina, kad kartu su ieškiniu pateiktas atstovės įgaliojimas atstovauti ieškovą iki 2016-12-31, o įgaliojimas atstovauti įmonę iki 2018-12-31 pateiktas 2017-01-23 vykusio teismo posėdžio metu.
  10. Kiti šalių pateikti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; kt.).

8Teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

9Atsisakyti priimti ieškovo su apeliaciniu skundu pateiktus papildomus įrodymus.

10Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai