Byla e2-1118-370/2018
Dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „GL Services“ iškėlimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Transporent“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-3407-585/2018, kuria atsisakyta atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „GL Services“ iškelti bankroto bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Transporent“ pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „GL Services“ iškėlimo,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Pareiškėja UAB „Transporent“ teismo prašė atsakovei UAB „GL Services“ iškelti bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovė pareiškėjai skolinga pagal šalių 2014-05-14 sudarytą transporto priemonės nuomos sutartį Nr. 201405N-01, kurios atsakovė tinkamai nevykdo (nemoka nuomos mokesčio) nuo 2015 m. spalio mėn. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3397-494/2017, UAB „Transporent“ iš UAB „GL Services“ priteisė 10 969,79 Eur skolos, 708,7 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio procesinių palūkanų, 974,46 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė apeliacinį skundą yra pateikusi tik dėl dalies sprendimo (2 953,57 Eur sumos), todėl atsakovės neginčijami įsipareigojimai pareiškėjai sudaro 8 724,92 Eur ir ji turi teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Pareiškėja taip pat nurodė, kad iš viešų registrų nėra galimybės spręsti dėl atsakovės finansinės padėties, nes Juridinių asmenų registrui nėra pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai už 2015 ir 2016 m.
  2. Atsakovė UAB „GL Services” nesutiko su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, nurodė, kad ginčas tarp šalių dėl skolos priteisimo dar nėra baigtas (Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimas neįsiteisėjęs). Taip pat pažymėjo, kad tarp šalių Vilniaus miesto apylinkės teisme (c. b. Nr. e2-35554-734/2017) vyksta dar vienas teisminis ginčas, kuris gali turėti įtakos skolos dydžiui. Atsakovės teigimu, pareiškėja bankroto institutą naudoja kaip spaudimo priemonę, nesiekia tikrųjų bankroto instituto tikslų. Atsakovė nurodė turinti 2 kreditorius (UAB „Žalgirio verslo centras“ su 1 576,86 Eur reikalavimu ir VSDFV su 238,95 Eur reikalavimu), taip pat paaiškino, kad dėl pareiškėjos iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė negali atsiskaityti su trečiaisiais asmenimis, sumokėti už bendrovės metinių ataskaitų ruošimą, todėl jas galėtų pateikti tik priėmus sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3397-494/2017, nes tik tuomet bus galima toliau vykdyti bendrovės veiklą.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi UAB „Transporent“ pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei UAB „GL Services“ iškėlimo atmetė.
  2. Pirmosios instancijos teismas sutiko su pareiškėja, kad net ir nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl skolos iš atsakovės priteisimo, ji pripažintina atsakovės kreditore ir turi teisę inicijuoti bankroto bylos atsakovei iškėlimą, juolab kad pirmosios instancijos teismui patenkinus pareiškėjos ieškinį atsakovė ginčija tik dalį piniginės prievolės.
  3. Tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovė neatitinka nemokumo būsenos, todėl jai negali būti keliama bankroto byla. Teismas iš viešuose registruose esančios informacijos apie bendrovę nustatė, kad ji nekilnojamojo turto neturi, nuosavybės teise valdo vieną transporto priemonę, kurios registracija panaikinta. Juridinių asmenų registrui bendrovė paskutinį kartą finansinės atskaitomybės dokumentus teikė 2014 m., pagal juos bendrovė turėjo 48 690,92 Eur (168 120 Lt) vertės ilgalaikio turto, 127 066,43 Eur (438 735 Lt) vertės trumpalaikio turto, bendrovės turimi įsipareigojimai sudarė 158 439,52 Eur (547 060 Lt). Iš atsakovės atsiliepime nurodytos informacijos nustatyta, kad atsakovė yra skolinga UAB „Žalgirio verslo centras“ 1 576,86 Eur, o VSDF – 238,95 Eur. Viešai skelbiamų duomenų pagrindu matyti, kad bendrovės skola VSDF sudaro 43,86 Eur, mokestinės nepriemokos VMI neturi, antstolių informacinėje sistemoje apie vykdomus išieškojimus iš bendrovės duomenų nėra, bendrovėje dirba vienas darbuotojas. Be to, teismo vertinimu, atsakovės kartu su atsiliepimu pateiktas 2017-05-30 antstolio R. V. patvarkymas leidžia spręsti, kad bendrovė vykdo veiklą, atlieka periodinius atsiskaitymus su darbuotojais, moka mokesčius valstybei, atsiskaito su kitais prekių ir paslaugų teikėjais. Aplinkybė, kad bendrovė kas mėnesį turi galimybę naudotis 4 100 Eur suma ir ją naudoja, leidžia spręsti, kad atsakovė gauna pajamas, atitinkančias jos sąnaudas.
  4. Atsižvelgiant į šiuos duomenis teismas sprendė, kad vien turimas įsipareigojimas pareiškėjai, kurį atsakovė atsisako sumokėti, nėra pagrindas konstatuoti atsakovės nemokumą ir veiklos nevykdymo faktą.
  1. Atskirojo skundo argumentai
  1. Atskirajame skunde pareiškėja UAB „Transporent“ teismo prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartį panaikinti ir atsakovei iškelti bankroto bylą.
  2. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Teismas neturėjo pakankamai duomenų atsakovės mokumui ir jos veiklos vykdymo faktui konstatuoti. Atsakovė nevykdė teismo 2018 m. kovo 23 d. nutartimi nustatyto įpareigojimo pateikti dokumentus, nurodytus ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje, o atsiliepimą iš esmės grindė niekuo nepagrįstais paaiškinimais, taip iš esmės siekdama suklaidinti teismą.
    2. Dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovės (ne)mokumą (finansinių ataskaitų rinkinio už 2017 ar bent jau 2016 m.) teismui neteikimas turėtų būti vertintinas kaip siekis nuslėpti bendrovės nemokumą, kurį sustiprina aplinkybė, jog nuo 2015 m. atsakovė nustojo mokėti pareiškėjai pagal sutartį. Teismui abejonių dėl įmonės mokumo turėjo sukelti ir tas faktas, kad UAB „GL Services“ nevykdo pareigos nuo 2015 m. Juridinių asmenų registrui teikti finansinių ataskaitų rinkinius.
    3. Teismas neteisingai įvertino byloje esančius duomenis ir nepagrįstai sprendė dėl atsakovės mokumo. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad bendrovė neturi nei nekilnojamojo turto, nei transporto priemonių, o balansas už 2014 metus leidžia spręsti, kad jau 2014 m. atsakovė galėjo būti nemoki, t. y. bendrovės turimi įsipareigojimai viršijo pusę turto vertės. Be to, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog turi turto ar kitokių galimybių vykdyti įsipareigojimus ateityje, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti dėl bankroto bylos iškėlimo ir kitu ĮBĮ įtvirtintu bankroto bylos iškėlimo pagrindu, kuomet įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 7 d. 2 p.).

4Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta UAB „GL Services“ iškelti bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  3. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 7 d.). Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo dėl neatsiskaitymo su ja fakto, kuris, kartu atsižvelgiant į tai, kad atsakovė Juridinių asmenų registrui neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų, pareiškėjos teigimu, suponuoja pagrindą atsakovei iškelti bankroto bylą.
  4. Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien neatsiskaitymo su kreditoriumi faktas nėra pakankamas bankroto bylai iškelti, tačiau nagrinėjamu atveju įvertinus bylos medžiagą, inter alia atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja esant pagrindą spręsti, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovės mokumo nėra pakankamai motyvuota, padaryta tinkamai neištyrus ir (ar) neteisingai įvertinus visas bankroto bylos iškėlimui reikšmingas aplinkybes.
  5. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje bendrovės nemokumas, kaip pagrindas iškelti bankroto bylą, apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Taip pat pažymėtina, kad klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne vien formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl (ne)mokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: kokį turtą įmonė realiai turi, ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1583/2014; 2016 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-643-798/2016; 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1687-798/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-596-381/2018). Pažymėtina ir tai, kad įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, iš kurio sprendžiama apie įmonės finansinę padėtį, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011, 2013 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013). Be to, bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 str., 178 str.).
  6. Pagal ĮBĮ įtvirtintą teisinį reguliavimą, kai įmonei yra įteikti šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje ir 8 straipsnio 3 dalyje nurodyti dokumentai, įmonės vadovas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo jų gavimo dienos pateikia teismui įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus. Jeigu įmonės vadovas be pateisinamos priežasties per nurodytą terminą nepateikia teismui nurodytų dokumentų, teismas arba teisėjas gali skirti įmonės vadovui iki 2 896 eurų baudą (ĮBĮ 9 str. 1 d.). Pažymėtina, kad atsakovės (ne)mokumo klausimui tinkamai išspręsti įpareigojimas pateikti aukščiau nurodytus dokumentus buvo nustatytas ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 23 d. nutartimi, tačiau atsakovė atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo iš esmės kvestionavo tik pareiškėjos teisę inicijuoti bankroto bylą, tačiau nenurodė jokių argumentų dėl jos mokumo, o kartu su šiuo procesiniu dokumentu nepateikė nė vieno įrodymo, iš kurio būtų galima spręsti apie atsakovės finansinę padėtį (CPK 178 str.). Savo ruožtu byloje esantys ir pirmosios instancijos teismo surinkti duomenys nėra pakankami atsakovės mokumui konstatuoti ir šiuo pagrindu atsisakyti kelti bankroto bylą (CPK 185 str.).
  7. Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties nėra aišku, koks atsakovės turimo turto ir pradelstų įsipareigojimų santykis, nors jis, kaip minėta, yra vienas iš esminių kriterijų, sprendžiant dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Pirmosios instancijos teismas vadovavosi paskutiniu atsakovės Juridinių asmenų registrui pateiktu balansu už 2014 metus, pagal kurį nustatė, kad atsakovė turi 48 690,92 Eur (168 120 Lt) vertės ilgalaikio turto ir 127 066,43 Eur (438 735 Lt) trumpalaikio turto, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti byloje teismo iniciatyva surinkti duomenys apie atsakovės turtą (nustatyta, kad atsakovė nekilnojamojo turto neturi, nuosavybės teise valdo vieną transporto priemonę, kurios registracija panaikinta, sąskaitoje turi 4 133,47 Eur), nepatvirtina atsakovės balanse už 2014 metus nurodyto turimo turto vertės, todėl, nesant į bylą pateiktų kitų duomenų, leidžia abejoti jo realumu, patikimumu ir aktualumu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal 2014-12-31 metų balanso duomenis didžiąją dalį nurodyto ilgalaikio turto sudarė mašinos ir įrengimai (143 860 Lt) ir transporto priemonės (16 140 Lt), tačiau, kaip nustatyta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovės vardu yra registruota tik viena transporto priemonė, kurios pirma registracijos data – 2002-02-12, apie kitas bendrovei priklausančias mašinas, įrengimus ar transporto priemones byloje nenustatyta. Taip pat nėra aišku, kas sudaro kitą į balansą įrašytą materialų bendrovės turtą, kurio vertė nurodyta 8 120 Lt, koks per vienerius metus nurodytų kaip gautinų sumų išieškojimo realumas ir kt. Teismas, spręsdamas dėl atsakovės turimo turto ir jo vertės, neatsižvelgė ir neįvertino aplinkybės, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartimi, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, antstolio 2017-05-08 sudarytu turto aprašu Nr. 0179/17/00734 reg. Nr. S17-6726 buvo areštuotos atsakovei priklausančios pinginės lėšos, esančios ar būsiančios skolininko vardu atidarytose sąskaitose, o tai dar kartą patvirtina, jog atsakovė jai nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo ir (ar) nekilnojamojo turto neturėjo (neturi).
  8. Be to, skundžiamoje nutartyje teismas, remdamasis atsakovės atsiliepime nurodytu jos turimų įsipareigojimų dydžiu UAB „Žalgirio verslo centras“ bei VSDFV, neatsižvelgė ir kompleksiškai neįvertino 2014-12-31 balanse nurodytų atsakovės mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, kurie siekė net 547 060 Lt (po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai: 330 687 Lt skolos tiekėjams, 11 420 Lt gauti išankstiniai apmokėjimai; per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai: 4 147 Lt finansinės skolos, 2 620 Lt kredito įstaigoms, 1 527 Lt kitos skolos, 187 894 Lt skolos tiekėjams, 12 912 Lt gauti išankstiniai apmokėjimai) ir jų įtakos atsakovės (ne)mokumui konstatuoti, byloje nesant duomenų, kad šie įsipareigojimai šiuo metu jau yra padengti arba dar nėra pradelsti. Vien tai, kad antstolių informacinėje sistemoje nėra duomenų apie vykdomus išieškojimus, neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad bendrovė neturi pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, juolab kad atsiliepime atsakovė pati nurodė, jog taikytas piniginių lėšų areštas trukdo atsiskaityti su trečiaisiais asmenimis, o tai suponuoja prielaidą, kad ji turi (gali turėti) ir kitų kreditorių.
  9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į bylą pateiktą antstolio R. V. 2017-05-30 patvarkymą, kuriuo leista per mėnesį atlyginimams ir kitiems nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytiems atsiskaitymams atlikti panaudoti 4 100 Eur sumą, vertino kaip bendrovės veiklos vykdymo faktą ir jos mokumą patvirtinančius įrodymus. Tai, kad minėtu antstolio patvarkymu atsakovei leista per kalendorinį mėnesį panaudoti 4 100 Eur sumą teismo leidžiamiems mokėjimams atlikti (iš patvarkymo turinio matyti, kad šia suma buvo siekta atsiskaityti su darbuotojais ir valstybe), nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad atsakovė kiekvieną mėnesį generuoja atitinkamo dydžio pajamas, vykdo minėtus atsiskaitymus aukščiau nurodytai sumai, juolab kad 2018-06-01 duomenimis atsakovės skola VSDFV išaugo ir sudaro 65,79 Eur, be to, šiuo metu bendrovė turi vieną darbuotoją, kai patvarkymo priėmimo metu bendrovėje buvo 3 apdraustieji asmenys. Pažymėtina ir tai, kad pati apeliantė atsiliepime į skundą nurodė, kad dėl taikyto arešto negali atsiskaityti su trečiaisiais asmenimis, pateikti buhalterinių duomenų (ataskaitų), kurioms parengti reikalingos lėšos, o tai leidžia daryti labiau pagrįstą išvadą, kad bendrovė apyvartinių lėšų neturi, o tuo atveju, jei atsakovė ir vykdo veiklą (turint omenyje, kad bendrovėje dirba vienas darbuotojas), gauna pajamas, jų, tikėtina, pakanka tik einamiesiems mokėjimams, susijusiems su darbo užmokesčiu ir mokesčiais, atlikti.
  10. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagal byloje esančius duomenis neturėjo pagrindo daryti išvados, kad atsakovė ĮBĮ prasme yra moki, todėl jai nekeltina bankroto byla (CPK 185 str.). Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 8 dalį Lietuvos apeliacinis teismas, panaikinęs nutartį, kuria atsisakyta kelti bankroto bylą, negali priimti nutarties ją iškelti, todėl nagrinėjamu atveju nustačius, kad teismas netinkamai tyrė ir vertino bylai tinkama išnagrinėti ir reikšmingas aplinkybes ir tai sudaro pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį kaip nepagrįstą, klausimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pažymint, kad būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti savo mokumą ir galimybes atsiskaityti su kreditoriais, kuri gali būti įgyvendinta pirmosios instancijos teismui pateikus duomenis, kuriais remiantis būtų pašalintos aukščiau nurodytos abejonės dėl jos nemokumo (CPK 337 str. 1 d. 3 p., ĮBĮ 10 str. 8 d., 338 str., 329 str. 1 d., 330 str.).

5Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,

Nutarė

6Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei „GL Services“ iškėlimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai