Byla 1A-141-593/2018
Dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalį – 300 MGL, t. y. 11 298 Eur dydžio bauda

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistojo Ž. Š. gynėjui advokatui Dariui Jurgučiui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalį – 300 MGL, t. y. 11 298 Eur dydžio bauda.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ž. Š. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad įgijo ir realizavo didelės vertės turtą, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, o būtent: Ž. Š. žinodamas, kad turtas gautas nusikalstamu būdu, ne anksčiau kaip 2015 m. gruodžio 18 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Lietuvoje, tiksliai nenustatytoje vietoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įsigijo 53330,33 eurų, t. y. didelės vertės turtą – traktorių „( - )“ su suklastotu variklio numeriu ( - ) ir identifikaciniu numeriu ( - ) (tikrasis variklio numeris ( - ) ir identifikacinis numeris ( - )), kuris priklausė ( - ) ir buvo pavogtas 2015 m. gruodžio mėn. iš 17 į 18 dienos naktį iš įmonės teritorijos, esančios ( - ). Po ko, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, Ž. Š. ne anksčiau kaip 2016 m. vasario 1 d. traktorių „( - )“ su suklastotu variklio numeriu ( - ) ir identifikaciniu numeriu ( - ) (tikrasis variklio numeris ( - ) ir identifikacinis numeris ( - )), pasinaudodamas UAB „( - )“ įmonės vardu ir panaudodamas suklastotus dokumentus – E5 atitikties deklaraciją, eksporto į ES kvitą, mokėjimo nurodymą prekės Nr. ( - ) techninių sąlygų lapą pagal Vokietijos kelių eismo taisyklių 20 skyrių, 2017 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija PSF Nr. ( - ), pardavė Latvijos įmonei ( - ), registruotai ( - ), už 84000 eurus ir taip jį realizavo.
  2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Ž. Š. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje.
  3. Apeliaciniame skunde nuteistasis Ž. Š. prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.
    1. Skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė ir vertino byloje esančius įrodymus, o teismo išvados nepagrįstos įrodymų visuma. Teismas nevertino paties objekto – traktoriaus savybių tik pažymėdamas, kad „gamyklinė lentelė priklijuota kartu su tvirtinimo kniedėmis, o tai neatitinka gamintojo reikalavimų“. Teigiama, jog vizualus ir techninis paties daikto įvertinimas neabejotinai turi įtakos asmens galimybei suvokti dėl galimai nusikalstamos daikto kilmės, tačiau jokių identifikuojančių ženklų akivaizdaus klastojimo požymių ar jų neatitikimo (užvedimo raktelio nebuvimo, sulaužytos spynelės ar pan.) pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ir nevertino. Nevertino, jog traktoriaus identifikacinių numerių suklastojimo nebuvo galima nustatyti be specialių žinių ar priemonių, kad suklastotos identifikacinės žymės buvo ypač kokybiškai. Originali iš JAV gauta kėbulo identifikacinio numerio plokštelė yra identiška buvusiai ant UAB „( - )“ įgyto traktoriaus ir pritvirtinta analogiškai – kniedėmis. Teismas nevertino nuteistojo nurodytų aplinkybių, kad traktorius neturėjo jokių pastebimų apgadinimų, įsilaužimo požymių, su juo buvo pateiktas originalus užvedimo raktas. Jokie traktoriaus ar jį identifikuojantys požymiai įtarimų nesukėlė ir traktorių tikrinusiam pareigūnui S. Š.. P. A. programėlė, kuria Ž. Š. tikrino traktorių, patvirtina, kad suvedus įgyto traktoriaus kėbulo numerį programa nurodo jo variklio serijinį numerį ir modelį bei pagaminimo datą, kurie atitinka UAB „( - )“ įgyto traktoriaus. Apie tokią patikrinimo galimybę patvirtina ir ( - ) traktorių įgalioto pardavėjo Lietuvoje raštas. Traktorius neturėjo teisinės registracijos ir tokia jam nebūtina. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis ėmėsi pakankamų ir protingų priemonių traktoriaus atitikimui jo dokumentas patikrinti, o šių aplinkybių teismas nepagrįstai neįvertino.
    2. Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai prioritetą suteikė teisinės pagalbos prašymui iš Švedijos gautiems ikiteisminio tyrimo duomenims, kuriais remiantis buvo vertinti Z. Š. pateikti duomenys apie ankstesnius UAB „( - )“ transporto priemonių įsigijimus iš ( - ) aukciono. Atsakyme į teisinės pagalbos prašymą nurodyta, jog aukciono vardu pasirašė tas pats asmuo T. R., kuris aukcione nebedirbo jau dveji metai, o kai dirbo – negalėjo pasirašyti eksporto bei mokėjimo kvitų nes neturėjo tokios darbo funkcijos. Skunde teigiama, jog minėtų duomenų patikimumas abejotinas, kadangi juos pateikė tik įmonės ( - ) atstovas. Jokių objektyvių duomenų, kad T. R. negalėjo pasirašyti šių dokumentų nepateikta, dėl šių aplinkybių neapklaustas ir pats T. R., neįsitikinta, ar parašas yra šio asmens. Teismo išvadą, kad tik tas pats T. R. (suprasti reikia iš tokios formuluotės, kad jis vienas) pasirašęs ant minėtų dokumentų paneigia duomenis, kad pardavimo dokumentus yra pasirašę R. C. ar T. L.. Teisinės pagalbos prašymu gautų duomenų patikimumu verčia abejoti ir joje nurodytos aplinkybės, kuria rėmėsi teismas, t. y. kad UAB „( - )“ iš ( - ) yra pirkęs transporto priemonę M. S. 2011 metais, neteisingumas. Ją paneigia UAB „( - )“ sąskaitos išraše mokėjimas už transporto priemonę ( - ). Pardavėjo nuteistajam pateikti pardavimo dokumentai yra svarbūs vertinant subjektyviąją veikos pusę, t. y. nuteistojo pagrįstą abejonę dėl dokumentų autentiškumo.
    3. Apeliantas nurodo, kad nepagrįstai nustatyta aplinkybė, jog Ž. Š. pasinaudojo suklastota 2016 m. sausio 31 d. sąskaita faktūra. Tačiau VMI atsakymuose nurodoma, kad 2017 m. sausio 31 d. sąskaita faktūra Nr. ( - ) formaliai atitinka jai keliamus reikalavimus. Ją sudarė ir pasirašė įgaliotas asmuo. Sudarymo pagrindas buvo realus sandoris dėl traktoriaus pardavimo su įmone ( - ), kurį teismas pripažįsta patikimu kvalifikuodamas traktoriaus realizavimą. Teismas nevertino pardavimo ir minėtos sąskaitos tarpusavio ryšio. Taip pat ir nuteistojo nurodytos aplinkybės, kad sulaikius traktorių ir paaiškėjus, kad jo pardavimas yra neteisėtas, pardavimo sandoris buvo nutrauktas, kad Š. suprato neturėjęs teisės traktoriaus parduoti, todėl sąskaita buvo anuliuota iki PVM deklaracijos pateikimo. Tokiu atveju jai netaikyta VMI atsakymuose nurodyta anuliavimo procedūra – buhalterinės apskaitos programa sekančiai sąskaitai suteikė tą pati į apskaitą neįtrauktos traktoriaus pardavimo sąskaitos numerį. Liudytojai A. A., I. B. patvirtino, kad sąskaitos kopija I. B. buvo rodyta liudytojo A. A. mobiliajame telefone, galiausiai sąskaita buvo pateikta pareigūnams, teismui dar iki VMI atsakyme minimos 2016 m. kovo 22 d. sąskaitos išrašymo. Nagrinėjamu atveju 2016 m. sausio 31 d. sąskaitoje faktūroje jokių tikrovės neatitinkančių duomenų nėra.
    4. Skunde teigiama, kad teismas netinkamai tyrė ir vertino įrodymus, susijusius su aplinkybe, kad asmuo M., iš kurio „( - )“ įgijo traktorių, nenustatytas. Ž. Š. negalėjo sukelti įtarimo, kad M., kaip tarpininkas nenurodytas minėtuose dokumentuose, kadangi tokiame versle tarpininkai įprasti. Ž. Š. negalėjo nepasitikėti M., kadangi sandoris buvo realus. Ž. Š. pinigus mokėjo jo priėmimo-perdavimo metu, kartu gavo ir dokumentus bei mokėjimo dokumentą. M. po traktoriaus ir dokumentų perdavimo neturėjo Ž. Š. jokios prievolės, todėl Ž. Š. nebuvo jokios būtinybės užsitikrinti konkretesnius tarpininko M. duomenis. Natūralu, jog M., sužinojęs apie traktoriaus sulaikymą dingo. Vertinant vėliau paaiškėjusias traktoriaus įgijimo aplinkybes (identifikacinių numerių klastojimą), pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino ir liudytojos D. Č. nurodytas aplinkybes apie jos nežinojimą dėl traktoriaus įgijimo, kuri paaiškino, kad nuolat įmonėje „( - )“ nedirbo, tik suvedinėjo iš vadovo gautus duomenis ir dokumentus, todėl natūralu, kad traktoriaus pardavimo sandoriui neįvykus, jai apie tai duomenys nebuvo pateikti.
    5. Apeliantas teigia, kad teismas netinkamai vertino ir nuteistojo parodymus ir jais nepagrįstai nesivadovavo. Nors teismas teigia, kad Ž. Š. iš tiesų traktorių įsigijo be jokių dokumentų, tačiau traktoriaus pardavimo įrodymas yra sutartis su ( - ). Šališkai šiuo atveju suteikta reikšmė G. D. avanso už traktorių mokėjimo pradžiai su fiziniu traktoriaus pristatymu nuteistajam Ž. Š., nes A. V. pasakyti „turįs traktorių“, galėjo nebūtinai tik jau fiziškai jį gavęs, tačiau galėjo tai padaryti būdamas tikras, kad traktorius jam netrukus bus pristatytas. Teismas netinkamai vertino Ž. Š. pateiktus dokumentus, patvirtinančius transporto priemonių įsigijimą iš to paties aukciono, duomenis vertino selektyviai (dėl T. R. parašo). Juos vertinant teismas negalėjo padaryti išvados, kad nors kaltinamasis teikė byloje bendrovės „( - )“ sąskaitos išrašus, tačiau jo pateikti duomenys šių aplinkybių nepatvirtina, kadangi rodo ( - ) dvi aukcionui pervestas sumas 2011 metais. Tačiau, kaip jau buvo minėta būtent transporto priemonės ( - ) pirkimą patvirtina banko išrašas.
    6. Skunde nurodoma, kad teismas pažeidė įrodymų visumos vertinimo principą. Subjektyviajai veikos pusei vertinti svarbias traktoriaus atviro laikymo ir gabenimo, nuteistojo nurodytas traktoriaus identifikavimo aplinkybes vertino atskirai nuo kitų įrodymų. Nepagrįstai teismas nurodė, jog savaime niekaip neįrodo, kad kaltinamasis nežinojo apie nusikalstamą traktoriaus įgijimo būdą, nors antstolis patvirtino aplinkybę apie galimybę programėle pasitikrinti faktą, ar traktoriaus identifikacinis numeris sutampa su variklio numeriu. Teismas neįvertino, kad liudytojas A. A. gabeno traktorių ne savo pasirinktu būdu ir priemonėmis, o nuteistojo nurodymu UAB „( - )“ priklausančia platforma, nevertino, kad programėlė įvardijama ir oficialaus šių traktorių pardavėjo Lietuvoje rašte. Svarbu įvertinti ir traktoriaus pristatymo UAB „( - )“, jo saugojimo aplinkybes, o taip pat gabenimo į pirkėjo nurodytą vietą aplinkybes, nes Ž. Š. nesiekė traktoriaus slėpti ar maskuoti. Tačiau teismas vadovavosi prielaidomis.
  4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo Ž. Š. apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo gynėjas prašė Ž. Š. skundą tenkinti.
  5. Nuteistojo Ž. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

5Dėl Ž. Š. kaltės pagal BK 189 straipsnio 2 dalį

  1. BK 189 straipsnyje nustatyta atsakomybė už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, naudojimąsi arba realizavimą, kaltininkui žinant, kad šis įgytas, naudotas ar realizuotas turtas gautas nusikalstamu būdu. Pagal BK 189 straipsnio 1-3 dalių dispoziciją turto įgijimas, naudojimasis ir realizavimas yra šių veikų alternatyvūs objektyvieji požymiai, taigi baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno jų. Pažymėtina, kad šie objektyvieji požymiai aiškiai susieti su įrodytais aktyviais kaltininko veiksmais disponuojant nusikalstamos kilmės turtu (tokio turto gavimu iš neteisėto valdytojo, kuris padarė vagystę arba kitą savanaudišką nusikaltimą, naudojimusi tokiu turtu ar šio turto realizavimu) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-489/2016). Nustatant asmens kaltumą įrodinėtinas ir BK 189 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė, kuri pasireiškia tiesiogine tyčia ir jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog jis įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2008, 2K-1/2011, 2K-99/2010, 2K-217/2010, 2K-185/2009, 2K-213/2013, 2K-7-88/2014, 2K-114-489/2016). Įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2006, 2K-652/2012, 2K-213/2013, 2K-3/2014).
    1. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas teisingai atskleidė BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį. Savo skunde Ž. Š. teigia, kad jis nežinojo, jog traktorius „( - )“, kurį jis įsigijo tikslu parduoti, buvo vogtas, nes jokių identifikuojančių ženklų akivaizdaus klastojimo požymių ar jų neatitikimo jis nepastebėjo, kuomet apžiūrėjo jam pristatytą traktorių ir pateiktus šio traktoriaus dokumentus. Tačiau byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad Ž. Š. žinojo, kad traktorius „( - )“, kurį jis įsigijo tikslu parduoti yra įgytas kitų asmenų nusikalstamu būdu. Iš „( - )“ rengiamo aukciono kvito matyti, kad UAB „( - )“ traktorių „( - )“ identifikacinis Nr. ( - ) įsigijo 2016 m. sausio 27 d. (1 t., b. l. 39-40). Kaip nurodė pats nuteistasis, šis traktorius jam į Lietuvą buvo pristatytas 2016 m. sausio 30 d., o traktoriaus dokumentai pateikti 2016 m. vasario 1 d. Tuo tarpu iš byloje esančios išankstinės prekės tiekimo sutarties Nr. 14/12/15-1, kuri sudaryta dar 2015 m. gruodžio 14 d., matyti, kad pardavėjas ( - ) pirkėjui G. D. įsipareigojo pateikti traktorių „( - )“ (pagaminimo metai 2015 m.) (1 t., b. l. 26–28). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors minimas traktorius tariamai aukcione buvo įgytas tik 2016 m. sausio 27 d., tačiau dar 2015 m. gruodžio 14 d. buvo ne tik sudaryta traktoriaus „( - )“ (pagaminimo metai 2015 m.) išankstinė prekės tiekimo sutartis tarp ( - ) ir G. D., bet Šiaulių banke 2016 m. sausio 11 d. parengta turto išperkamosios nuomos sutartis Nr. ( - ). Pagal šią sutartį klientė G. D. įsipareigojo dengti finansinius įsipareigojimus pagal nurodytą grafiką už įsigyjamą turtą – traktorių „( - )“ identifikacinis Nr. ( - ) (1 t., b. l. 89 – 107). Pagal minėtą sutartį, tą pačią dieną – 2016 m. sausio 11 d. Šiaulių banke buvo pasirašytas turto (traktoriaus „( - )“ identifikacinis Nr. ( - )) priėmimo – perdavimo aktas, kuris pasirašytas tarp G. D. ir banko atstovės (1 t., b. l. 108). 2016 m. sausio 11 d. tarp AB Šiaulių bankas (kaip pirkėjo) ir G. D. (kaip pardavėjo/kliento) buvo pasirašyta šio traktoriaus pirkimo pardavimo sutartis (1 t., b. l. 111–114).
    2. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad traktorius dar nebuvo perduotas Ž. Š. ar UAB ,, ( - )“, o juo labiau ( - ), kai dėl jo jau buvo sudarinėjamos sutartys su G. D. bei banku. Atkreiptinas dėmesys, jog minėtose sutartyse buvo įrašytas traktoriaus identifikacinis numeris kai tuo metu jokių dokumentų apie traktorių Ž. Š. neturėjo ir negalėjo turėti, kadangi sutarčių sudarymo metu dar nebuvo įvykęs aukcionas. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog aukcione, kuriame neva tai buvo įgytas byloje minimas traktorius – tokios markės traktorius net nebuvo pardavinėjimas, o pagal G. D. parodymus dar iki sutarties sudarymo tarp jos ir ( - ) jai buvo rodomos traktoriaus nuotraukos. Šias nuotraukas, pasak A. V., jam davė Ž. Š., nuotraukose buvo traktoriaus kėbulo numeris, kuris buvo reikalingas lizingo sutarties sudarymui. Bylos duomenimis nustatyta ir tai, jog iš JAV gautais duomenimis traktorius šiuo numeriu buvo pardavinėjamas aukcione Jungtinėse Amerikos Valstijose, jo pardavimas buvo skelbiamas viešai, pardavimų asociacijos vadybininkas darė nuotraukas, kuriose nufotografavo plokštelę su kėbulo numeriu (nuotraukos pateiktos prie bylos elektroniniu laišku (3 t., 39 b. l.).
    3. Šių duomenys leidžia daryti išvadą, jog Ž. Š., žinodamas, kad aukcione Švedijoje traktoriaus ,, ( - )“ neįgis (nes toks minėtame aukcione 2016 m. sausio mėnesį nebuvo parduodamas), turėdamas ,, ( - )“ traktoriaus identifikacinių numerių nuotraukas susitarė su Latvijos įmone ( - ), kad traktorius bus parduotas šiai įmonei, o pastaroji sudarė sutartį su G. D. , kuriai A. A. turėjo traktorių nugabenti į Skuodo rajoną. Šie duomenys neabejotinai patvirtina tai, jog dar iki 2016 m. sausio 27 d., t. y. iki traktoriaus „( - )“ identifikacinis Nr. ( - ) (tikrasis identifikacinis numeris ( - )) tariamo įsigijimo aukcione, ir net iki šio aukciono įvykimo, Ž. Š. žinojo, kad minėtu numeriu traktorius jam bus pristatytas, t. y. kad jis tuo metu jau yra įgytas kitų asmenų ir, kad tai padaryta nusikalstamu būdu.
    4. Iš 2017 m. sausio 31 d. PVM sąskaitos-faktūros Serija PSF Nr. ( - ) matyti, kad pardavėjo UAB „( - )“ direktorius Ž. Š. pirkėjui ( - ) išrašė PVM sąskaitą-faktūrą 84000,00 eurų sumai už traktorių „( - )“, identifikacinis kodas ( - ) (1 t., b. l. 32). Tačiau iš 2016 m. spalio 11 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos rašto Nr. (8.1E-03.1.1) K-7533 bei iš 2016 m. balandžio 18 d. išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registro duomenų išrašo matyti, kad UAB „( - )“ pateiktuose išrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registro duomenyse (forma FR0672) deklaravo, jog PVM sąskaita faktūra serija PSF Nr. ( - ), kurioje nurodyta apmokestinamoji prekių (paslaugų) vertė 1800 eurų, PVM suma – 3 78 eurai, 2016 m. kovo 22 d. išrašyta fiziniam asmeniui – R. Š. (3 t., b. l. 2 - 3, 6). Kauno apskrities VMI rašte Nr. (7.1 E-3.2.2.) nurodyta, kad anuliavus PVM sąskaitą faktūrą, tuo pačiu numeriu ir ta pačia serija tais pačiais metais išrašyti kitos PVM sąskaitos faktūros negalima (4 t., b. l. 48-49). Pats Ž. Š. paaiškino, kad sąskaita Nr. ( - ) dėl traktoriaus pardavimo buvo supildyta, kadangi jis ketino traktorių parduoti, tačiau ji nebuvo įtraukta į buhalterinę apskaitą, buvo tik ruošinys, kuris vėliau buvo anuliuotas, kadangi traktorius buvo sulaikytas, o sandoris neįvyko ir likęs nepanaudotas sąskaitos numeris buvo panaudotas vėlesniam sandoriui. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu pateiktame 2016 m. kovo 4 d. UAB „( - )“ direktoriaus Ž. Š. pasirašytame aiškinamajame rašte nurodyta, kad, išrašęs sąskaitą faktūrą bei prekės priėmimo – perdavimo aktą, jis įregistravo pardavimą įmonės buhalterijoje. Iš šio rašto matyti, kad sąskaita Nr. ( - ) dėl traktoriaus pardavimo buvo Ž. Š. ne tik surašyta, bet ir įregistruota įmonės buhalterijoje, todėl anuliuoti šios PVM sąskaitos faktūros ir tuo pačiu numeriu ir ta pačia serija tais pačiais metais išrašyti kitos PVM sąskaitos faktūros jis negalėjo. Nors ir buhalterė D. Č. paaiškino, jog ji nežinojo apie traktoriaus pirkimą-pardavimą, kadangi neturėjo tai patvirtinančių dokumentų, tačiau vertinant Ž. Š. rašyto aiškinamojo rašto apie sąskaitos-faktūros įtraukimą į buhalterinę apskaitą datą (2016 m. kovo 4 d.) ir vertinant buhalterės parodymus, jog dokumentai turėjo būti sutvarkyti iki kito mėnesio 24 d. akivaizdu, jog šiai sąskaitai turėjo būti taikoma VMI atsakymuose nurodyta anuliavimo procedūra, tačiau buvo pasielgta kitaip – šios sąskaitos numeriu išrašyta kita sąskaita, kas leidžia daryti išvadą, jog Ž. Š. neketino traktoriaus įgijimo rodyti savo įmonės buhalterinėje apskaitoje. Nors 2016 m. sausio 31 d. sąskaitoje-faktūroje nurodyti duomenys, jog Latvijos įmonei ( - ) parduodamas traktorius ( - ), nurodant jo identifikacinį numerį, tačiau įvertinus tai, jog šis identifikacinis numeris suklastotas ir tai Ž. Š. žinojo, kolegija laikosi nuomonės, jog sąskaitoje-faktūroje nurodyti duomenys neatitinka tikrovės. Tuo pagrindu atmetami skundo argumentai, jog Ž. Š. nepagrįstai kaltinamas, jog realizavo turtą, panaudodamas suklastotą PVM sąskaitą-faktūrą.
    5. Aplinkybes, jog Ž. Š. žinojo nusikalstamą įgyjamo turto kilmę patvirtina bylos duomenimis nustatyti Ž. Š. veiksmai, susiję su jo nurodytu tarpininku M. ir jo asmenybės nustatymu. Bylos teisminio nagrinėjimo metu Ž. Š. nurodė, kad M. (pavardės nežino) jis žinojo iš anksčiau, nes pats gyveno Švedijoje, kur su juo ir susipažino. M. traktorių prekyba užsiėmė seniai kaip ir jis pats, todėl su juo yra bendravęs, juo pasitikėjo. Tačiau iš vadovaujantis BPK 276 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu apylinkės teisme paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų Ž. Š. parodymų, kuomet jis buvo apklaustas liudytoju BPK 80 straipsnio tvarka (3 t., b. l. 113-116) matyti, kad gyvendamas Švedijoje lietuvių susitikimo metu keletą kartų buvo susitikęs asmenį vardu M., žino tik jo vardą, 2012 metais Švedijoje buvo susitikęs du kartus, o Kaune taip pat tik du kartus – kai atvežė traktorių 2016 m. sausio 30 d. ir 2016 m. vasario 1 d., kai atvežė traktoriaus dokumentus. Kaip matyti iš šių Ž. Š. parodymų, jis asmenį vardu M. pažinojo tik minimaliai, tačiau, juo pasitikėjo tiek, kad kaip tarpininkui nurodė savo bendrovės duomenis ir šis jo vardu dalyvavo aukcione bei pasirašė Ž. Š. parašu Eksporto kvite. Ž. Š. negalėjo nurodyti M. tikslesnių anketinių duomenų – pavardės, gyvenamosios ar darbo vietos adreso, telefono. Sutiktina su skundo argumentu, jog visiškai natūralu, jog M., sužinojęs apie traktoriaus sulaikymą (sužinojo tai iš Ž. Š.) dingo, tačiau Ž. Š. veiksmai šioje situacijoje rodo, jog ir jis nebuvo suinteresuotas, jog M. būtų nustatytas. Akivaizdu, jog po traktoriaus sulaikymo išaiškėjus, jog ES atitikties deklaracija neatitinka tikrovės, Ž. Š. turėjo būti suinteresuotas nurodyti teisėsaugos pareigūnams asmens, pristačiusio traktorių su galimai tikrovės neatitinkančiais dokumentais, duomenis, nes būtent šis asmuo, reikalui esant galėtų patvirtinti Ž. Š. nurodomas aplinkybes. Tokių veiksmų Ž. Š. nesiėmė ir dar nepasibaigus tyrimui dėl traktoriaus identifikavimo pakeitė savo mobilųjį telefoną ir prarado M. duomenis. Telefonų kontaktų neišsaugojimas yra visiškai nebūdingas verslininkui veiksmas. Atkreiptinas dėmesys, jog net ir pakeitus ar praradus telefoną, atgaminti ir atstatyti kontaktinius duomenis galima gaunant mobiliojo ryšio operatoriaus duomenų išklotines. Be to, pagrįstas abejones Ž. Š. parodymų patikimumu kelia ir jo nurodytos aplinkybės, jog su M. už traktorių buvo sutarę atsiskaityti grynais pinigais – 50000 Eur, tačiau visos sumos Ž. Š. nesumokėjo, paduodamas 40 000 Eur ir likdamas skolingas 10000 Eur, kuriuos turėjo paduoti po sandorio su A. V., tačiau mokėjimo nurodyme, pasirašė, jog aukcionui sumokėta visa suma, o 10 000 Eur skolos M. niekaip neįformino.
    6. Svarbu pažymėti ir tai, kad, kaip teisme nurodė Ž. Š., atvežus jam traktorių į vietą ir jį apžiūrėjus, Ž. Š. atsiskaitė su M., t. y. 2016 m. sausio 30 d. perdavė jam 40000 Eur. Tuo tarpu iš byloje esančių banko sąskaitų išrašų matyti, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 30 d. iki 2016 m. sausio 5 d. Ž. Š. iš asmeninės sąskaitos Nr. ( - ) per devynis kartus išėmė 16000 Eur, o iš UAB „( - )“ sąskaitos Nr. ( - ), laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2016 m. sausio 5 d. per 8 kartus išėmė 18000 Eur (3 t., b. l. 127, 128). Nors Ž. Š. teigia, kad būtent tokiu būdu išgrynintus pinigus jis ir sumokėjo Merūnui, tačiau įvertinus tai, jog pinigai iš banko sąskaitos išgryninti beveik prieš mėnesį iki aukciono įvykimo (2015 m. gruodžio 30 iki 2016 m. sausio 5 d.), leidžia daryti išvadą, jog tiek pats pinigų iš sąskaitų išgryninimo faktas, tiek pinigų išgryninimo laikas niekaip nesusijęs su 2016 m. sausio 27 d. aukcionu. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog Ž. Š. jau nuo 2016 m. sausio mėnesio pradžios laukė kada bus pristatytas 2015 m. gruodžio viduryje Švedijoje pavogtas traktorius, kurio identifikavimo numerius jis jau turėjo ir kurie buvo įrašyti 2016 m. sausio 11 d. sudarytoje išperkamosios nuomos sutartyje tarp G. D. ir Šiaulių banko, šio turto priėmimo-perdavimo akte ir Šiaulių banko įgaliojime G. D. registruoti traktorių Šiaulių banko vardu (1 t., 89, 90-106, 108, 109 b. l.). Kaip nurodė teisinės pagalbos iš Švedijos Karalystės pagrindu apklaustas ( - ) vykdomasis direktorius P. B., ( - ) netarpininkavo parduodant ( - ) traktorių, kuris nurodytas jam pateiktuose dokumentuose (3 t., b. l. 193-194). Nors 2016 m. sausio 27 d. aukcione tarpininkaujant ( - ) buvo parduoti du ( - ) traktoriai, tačiau jie buvo kitokio modelio nei Ž. Š. įgytasis (modelis 4400, identifikavimo numeris ( - ), ir modelis ( - ), identifikavimo numeris ( - ) (3 t., b. l. 195, 196). Šios nustatytos aplinkybės suteikia pagrindą išvadai, jog žinant aukciono datą ir galimą traktoriaus atgabenimo laiką, Ž. Š. būtų pakakę savaitės, kad jis iš dviejų banko sąskaitų per bankomatą išgrynintų reikiamą pinigų sumą. Todėl kolegija daro išvadą, jog duomenys apie laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 30 d. iki 2016 m. sausio 5 d. Ž. Š. iš asmeninės ir įmonės sąskaitų bendrai išgrynintą 34000 Eur sumą, jokiu būdu nepatvirtina, kad šie pinigai buvo skirti apmokėti Ž. Š. įvardintam Merūnui už perkamą traktorių. Juo labiau, kad byloje esantys rašytiniai duomenys bei kiti įrodymai nepatvirtina, jog Ž. Š. nurodyti 40000 eurų ar kita suma nurodytu laiku iš viso buvo perduoti asmeniui vardu Merūnas.
    7. Teisme apklaustas Ž. Š. nurodė, kad Merūnas jam kartu su traktoriumi pristatė visus reikalingus dokumentus – Eksporto kvitą, mokėjimo kvitą, atitikties deklaraciją. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis buvo nurodęs, jog pristatytas buvo tik mokėjimo kvitas. Teisminio nagrinėjimo metu duoti Ž. Š. parodymai apie visų dokumentų pristatymą traktoriaus perdavimo metu paneigti byloje ištirtais duomenimis. L. K. teritorinės muitinės mobiliųjų grupių posto vyresnioji inspektorė I. B. teisme parodė, kad atliekant dokumentų patikrinimą, buvo nustatyta, jog vairuotojas gabenamam traktoriui neturi jokių nei gabenimą, nei įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Vairuotojas susisiekė su kažkuo telefonu, rodė telefone kažkokią sąskaitą, o jai elektroniniu paštu buvo atsiųstas tik traktoriaus sertifikatas. Sulyginus faktišką traktoriaus kėbulo numerį ir nurodytą pateiktame sertifikate, numeriai neatitiko. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu apylinkės teisme buvo paskelbti liudytojos I. B. parodymai (1 t., b. l. 192-193), kur ji nurodė, jog jai surašant administracinį teisės pažeidimo protokolą, elektroniniu paštu UAB „( - )“ direktorius Ž. Š. pateikė traktoriaus „( - )“ sertifikatą, kuriame buvo nurodytas traktoriaus identifikavimo kodas 1( - ), t. y. neatitiko tikrinimo metu nustatyto identifikavimo numerio antras ir trečias simboliai. Šios liudytojos parodymus patvirtino ir liudytojas ( - ) inspektorius S. Š., kuris be kita ko parodė, kad vairuotojas nepaaiškino, kodėl neturėjo traktoriaus dokumentų. Kaip matyti iš šių parodymų, nors Ž. Š. nurodė, kad perdavus jam traktorių kartu buvo pateikti ir visi reikiami dokumentai, tačiau muitinės pareigūnams sustabdžius transporto priemonę, kuria buvo gabenamas minimas traktorius, vairuotojas A. A. neturėjo jokių dokumentų. Nors A. A. ir pats Ž. Š. nurodė, kad reikiami traktoriaus dokumentai buvo palikti įmonės kontoroje, o A. A. į šią kontorą atvyko anksti ryte, kai dar nieko nebuvo ir negalėjo pasiimti reikiamų dokumentų, tačiau įvertinus tai, jog A. A., vairuojamu sunkvežimiu gabeno Lietuvoje neregistruotą transporto priemonę iš Kauno į Skuodo r. (atstumas daugiau kaip 200 km), jis privalėjo su savimi turėti ir minimo traktoriaus gabenimą bei įsigijimą patvirtinančius dokumentus ir rizikavo traktoriaus sulaikymu vykdamas be jų. Tokios rizikos akivaizdžiai buvo imtasi dėl to, jog tokių dokumentų Ž. Š. A. A. nebuvo davęs, kadangi jie akivaizdžiai buvo netikri. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad tą pačią dieną administracinio protokolo surašymo metu elektroniniu paštu Ž. Š. muitinės pareigūnams pateikė tik traktoriaus „( - )“ sertifikatą (ES atitikties deklaracija), kuriame buvo nurodytas traktoriaus identifikavimo kodas ( - ), kuris dar ir neatitiko tikrinimo metu nustatyto identifikavimo numerio. Neatitikus identifikavimo kodui, Ž. Š. pateikė kitą atitikties deklaraciją, kurią, kaip jis teigia, jam iš karto atvežė M.. Iš byloje esančios atitikties deklaracijos (1 t., b. l. 42) matyti, jog ji išrašyta Vokietijoje, ( - ) mieste, ją konkrečiam traktoriui išrašė kompanijos ( - ) Europos skyrius, universalių traktorių prekybos vadovas J. G., todėl akivaizdu, jog tą pačią dieną gauti kitą (pataisytą) atitikties deklaraciją iš Vokietijos, nei Ž. Š., nei M. neturėjo jokios galimybės, kas leidžia pagrįstai teigti, jog ši deklaracija suklastota ir Ž. Š. tai žinojo.
    8. Išdėstyti argumentai paneigia Ž. Š. teiginius, kad jis nežinojo ir nesuprato apie nusikalstamą įgyjamo traktoriaus gavimo būdą. Įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą. Aukščiau pateikti argumentai leidžia teigti, kad Ž. Š. suvokė, jog įgijo ir disponavo nusikalstamu būdu gautu turtu, t. y. jį realizavo (ką patvirtina UAB „( - )“ ir Latvijos bendrovės ( - ) 2016 m. sausio 31 d. pasirašyta transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis (1 t., b. l. 36). Apylinkės teismo skundžiamo nuosprendžio išvada, kad Ž. Š. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, yra padaryta išsamiai ir visapusiškai išanalizavus ir įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintus įrodymus bei rašytinę bylos medžiagą. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad teismas netinkamai tyrė ir vertino byloje esančius įrodymus, nevertino jų visumoje, taip pat tai, kad teisinės pagalbos prašymu gautų duomenų patikimumas kelia abejones, o nuteistasis ėmėsi pakankamų ir protingų priemonių traktoriaus atitikimui jo dokumentams patikrinti, bet teismas vadovavosi prielaidomis, atmetami kaip nepagrįsti. Skunde akcentuojama, jog Ž. Š. ėmėsi visų galimų veiksmų, tam kad įsitikintų, jog traktorius nevogtas, tuo tikslu pasinaudojo gamintojo sertifikuota programėle, kuri pagal kėbulo numerį parodo variklio numerį ir šie numeriai atitiko. Tokie Ž. Š. veiksmai kitų nustatytų aplinkybių kontekste nepaneigia žinojimo apie traktoriaus žinomai nusikalstamą kilmę. Kaip jau buvo minėta, dar iki aukciono dienos (kurio metu nurodytos markės traktorius net nebuvo pardavinėjamas) Ž. Š. jau turėjo nuotraukas su traktoriaus kėbulo ir variklio numeriais, kurias jis rodė A. V. ir kurie vėliau buvo įrašyti sutartyse su G. D.. Tokių duomenų turėjimas patvirtina, kad jie yra tikri ir priklauso realiai egzistuojančiam traktoriui, todėl įvedus realiai egzistuojančio traktoriaus kėbulo numerį rodomas tikras šio traktoriaus variklio numeris, o nagrinėjamu atveju suklastoti buvo abu šie numeriai.
    9. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog Ž. Š. įsitikinimą, jog traktorius tikrai įgytas 2016 m. sausio 27 d. aukcione patvirtina ir tai, jog jis ir anksčiau yra įgijęs iš ( - ) transporto priemonių, o įgyjant transporto priemonę Volvo FM7, KVD ( - ) vardu pasirašęs agentas T. R. (kaip ir traktoriaus pardavimo dokumentą). Tačiau, kolegija laikosi nuomonės, jog, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių kontekstą, ši aplinkybė nepatvirtina Ž. Š. įsitikinimo, jog traktorius įgytas būtent šiame aukcione. Skunde taip pat keliamas teisinės pagalbos prašymu gautų duomenų patikimumo klausimas. Kaip nurodė laikinai pareigas einantis bendrovės ( - ) vykdomasis direktorius P. B., Ž. Š. iš bendrovės yra pirkęs dvi transporto priemones – 2011 bei 2012 metais, teikė siūlymus dėl dviejų sunkvežimių su priekabomis, tačiau jų nepirko, taip pat nei UAB „( - )“ nei Ž. Š. jokio traktoriaus ( - ) nepirko. Nuteistojo pateikti bendrovės „( - )“ sąskaitos išrašai (4 t., b. l. 18-23) patvirtina, kad ( - ) 2011 metais pinigai buvo pervesti du kartus, o pateikti eksporto kvitai bei mokėjimo kvitai (4 t., b. l. 66-98), patvirtina, jog šių dokumentų turinys ir forma atitinka neva tai aukcione įgyto traktoriaus ( - ) dokumentams (1 t., b. l. 37-40), tačiau šie duomenys patvirtina tik tai, jog Ž. Š. su ( - ) bendradarbiavo, todėl žinojo vykdomų aukcionų tvarką, kas vėlgi tik patvirtina, jog Ž. Š. negalėjo nesuvokti, kad 2016 m. sausio 27 d. įvykusiame aukcione nebuvo parduotas minėtas traktorius. Apeliantas taip pat skunde nurodo, kad jis nesiekė traktoriaus slėpti ar maskuoti. Tačiau tai, kad traktoriaus pirkimo-pardavimo sutartis, perdavimo-priėmimo aktas buvo surašyti UAB „( - )“ vardu, kad A. A. traktorių gabeno atvirai, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, nesuteikia pagrindo abejoti Ž. Š. žinojimu apie traktoriaus įgijimą nusikalstamu būdu.
    10. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu Ž. Š. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Todėl naikinti šį nuosprendį, kaip to prašoma Ž. Š. apeliaciniame skunde ir jį išteisinti, pagrindo nėra.

6Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

7N. Ž. Š. apeliacinį skundą atmesti.

8Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai