Byla 2-829-524/2011
Dėl nuosavybes teises i turto dali pripažinimo

1Klaipedos apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseja Erika Misiuniene, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, dalyvaujant ieškovei R. S., jos atstovui adv. Raimundui Kiviliui, atsakovo atstovams A. M., adv. Stanislavai K. B., tretieji asmenys Klaipedos 7-ojo notaru biuro notare Virgilija J. M., Klaipedos miesto savivaldybe, uždarame teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal ieškoves R. S. ieškini atsakovui K. M. ir tretiesiems asmenims Klaipedos miesto 7-ojo notaru biuro notarei Virgilijai J. M., Klaipedos miesto savivaldybes administracijai del nuosavybes teises i turto dali pripažinimo,

2n u s t a t e :

3ieškove patikslintu ieškiniu prašo pripažinti ieškovei R. S. nuosavybes teise i ¾ dalis nuo 382/1225 daliu 0,1225 ha žemes sklypo, buto, ukinio pastato, esanciu ( - ); atidalyti ieškovei nuosavybes teise priklausancia turto dali: ¾ dalis nuo 382/1225 daliu 0,1225 ha žemes sklypo, buto, ukinio pastato, ( - ), iš bendrosios dalines nuosavybes, priteisti ieškovei asmenines nuosavybes teise atsakovui priklausancia turto dali: ¼ dali nuo 382/1225 daliu 0,1225 ha žemes sklypo, buto, ukinio pastato, esanciu ( - ), o iš atsakovui iš ieškoves priteisti 43750 Lt kompensacija. Nurode, kad su D. M., kuris mire 2009-12-10, buvo bendro gyvenimo partneriai 12 metu, gyveno faktineje santuokoje, vede bendra uki. Kartu gyvendami iš esmes pagerino D. M. vardu registruota nekilnojamaji turta, t. y. pastate visiškai nauja ukini pastata, padare kurybiniu dirbtuviu kapitaline rekonstrukcija. Be to, bendrai isigijo žemes sklypa ir ivairius kilnojamuosius namu apyvokos daiktus bei priemones, irankius kurybinei veiklai. Paaiškina, kad visas nekilnojamasis turtas buvo igyjamas D. M. vardu, taciau šis turtas yra bendras su ieškove. Pažymi, kad pagal Lietuvos Aukšciausiojo Teismo formuojama praktika nesusituokusiu asmenu gyvenimas drauge, bendras ukio tvarkymas, bendro turto kurimas yra pagrindas pripažinti buvus tarp asmenu susitarima del bendros jungtines veiklos sukuriant bendraja daline nuosavybe. Ieškoves nuomone, dalijant turta nekilnojamojo turto dalys turi buti nustatomos atsižvelgiant i ieškoves ir D. M. inašus ir dalyvavima lešomis. Pažymi, kad ji mokedavo mokescius imokas, draudimus, pervede išlaikyma atsakovui iš savo asmeniniu lešu, nes D. M. pastoviu lešu neturejo. Del šiu aplinkybiu, ieškoves nuomone, jos asmeninis inašas yra didesnis, todel jai priklauso ¾ dalys ieškinyje nurodyto nekilnojamojo turto. Priduria, kad ieškovei ir atsakovui nepavyko taikiai susitarti del bendrosios dalines nuosavybes objekto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos, todel prašo atidalyti nekilnojamaji turta išmokant atsakovui kompensacija už jam tenkancia turto dali.

4Atsakovas atsiliepimu prašo ieškini atmesti kaip nepagrista. Nurode, kad ieškoves motyvai, kad su D. M. sieke sukurti šeimos teisinius ir turtinius santykius, neatitinka tikroves. Paaiškina, kad tuo metu, kai ieškove pradejo gyventi su D. M., buvo santuokoje su kitu vyru penkerius metus. Kitoje santuokoje turejo nepilnameciu vaiku, kuriems teike išlaikyma bei jais rupinosi. Pažymi, kad ieškoves santykiai su D. M. nebuvo sklandus, kiekvienas gyveno savo gyvenima. Nurode, kad kurybines dirbtuves bei žemes sklypa D. M. isigijo už savo asmenines lešas. Paaiškina, kad D. M. iki pradedamas gyventi su ieškove buvo pritaikes dirbtuves nuolatiniam gyvenimui. Turtas, kuri siekia igyti ieškove, buvo D. M. asmenine nuosavybe, jis buvo pagerintas D. M. ir jo artimuju darbu bei pinigais. Pažymi, kad D. M. daug darbu atlikdavo pagal stambius užsakymus ivairioms istaigoms, juridiniams ir fiziniams asmenims, todel gaudavo dideles pinigu sumas, iš kuriu buvo mokami mokesciai, išlaikymas atsakovui ir pan. Priduria, kad visi mokesciai buvo mokami iš bendru pinigu, o vien ta aplinkybe, kad ieškove užpildydavo mokejimo kvitus, nepatvirtina, kad jog buvo mokama iš asmeniniu jos lešu. Esant šioms aplinkybems nera pagrindo tenkinti pareikšto ieškinio.

5Daugiau atsiliepimu per teismo nustatyta termina negauta.

6Ieškove teismo posedyje paaiškino, kad ji su D. M. pradejo gyventi kartu nuo 1997 metu, jo kurybines dirbtuves buvo labai apleistos, todel pradejo tvarkyti aplinka ir rekonstruoti patalpas. D. M. pastovaus uždarbio neturejo. Po jo mirties atsakovai jai siule ½ dali, taciau veliau persigalvojo. Ji su D. M. viska dare kartu, dirbo savo jegomis , padejo Dainiaus tevas, jos vaikai. Be to, ji i ginco turta investavo savo 18 000 Lt asmeniniu lešu. Jos pateiktas turto ivertinimas neapima palepes patalpu.

7Atsakovas teismo posedyje paaiškino, kad iki ieškoves bendro gyvenimo su jo tevu name buvo vonia, virtuve, tevas daug dirbo. Ukinis pastatas buvo statomas dalyvaujant ieškovei, ji padenge tevo laidojimo išlaidas, bet paeme laidojimo išmoka ir suaukotus 600 Lt. Jis sutinka su ieškoves ivertinimu, projektas buvo rengtas tik del ukinio pastato.

8Treciojo asmens atstovas teismo posedyje paaiškino, kad palepeje yra suformuotas atskiras nekilnojamojo turto vienetas –butas Nr.4, ir tai yra valstybes turtas, kuri savivaldybe valdo patikejimo teise. Registre nera irašo apie turto savininka, jis nera privatizuotas, apie jo nurašyma duomenu neturi.

9Ieškinio dalis del nuosavybes teises pripažinimo tenkintina iš dalies.

10Lietuvos Aukšciausiasis Teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad nesusituokusiu asmenu gyvenimas drauge, ukio tvarkymas kartu, bendro turto kurimas asmeninemis lešomis ir bendru ju paciu darbu teismui gali buti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenu susitarima del jungtines veiklos sukuriant bendraja daline nuosavybe (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilineje byloje V. J. v. L. L., bylos Nr. 3K-3-235/2008; 2009 m. rugsejo 28 d. nutartis, priimta civilineje byloje V. G. v. V. G., J. G., bylos Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilineje byloje A. K. v. B. U., bylos Nr. 3K-3-553/2010; 2011m. kovo 28 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-134/2011). Šie išaiškinimai pateikti civilinese bylose, kuriose nustatyta, kad turta igijo ar jis bendrai priklause asmenims, kurie bendrai gyvena neiregistrave santuokos ir nesant tarp ju partnerystes santykiu (sugyventiniams). Tokiais atvejais ju santykiams del turto taikomos civilines teises normos, reglamentuojancios jungtine veikla. Jeigu asmenu susitarimas del bendros veiklos siekiant sukurti bendraja nuosavybe buvo sudarytas iki 2000 m. CK isigaliojimo, taikomos 1964 m. CK nuostatos. Jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudare asmenys buvo susitare siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartiniu turtiniu santykiu. Pagal nurodyta teismu praktika tai atitinka jungtines veiklos sutarti. Pagal jos nuostatas bendrai siekiamas tikslas yra sukurti ar igyti bendrosios nuosavybes teise tam tikra turta bendro gyvenimo ar kitiems tikslams (pvz., bendram ukiui ar verslui, vaiku auginimui). Kaip ir kiekvienos civilines sutarties atveju, butina nustatyti, i ka buvo nukreipta sutarties šaliu valia, t. y. del kokio konkretaus turto (ar del viso tokiu santykiu metu igyto turto) igijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybes teise buvo susitarta.

11Lietuvos Respublikos CPK 178 str. numato, kad kiekviena šalis privalo irodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus aplinkybes, kuriu nereikia irodineti. Teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvima ar nebuvima ivertines irodymu visuma. Del to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingu byloje nustatytinu faktu buvima tik tuomet, kai byloje pakanka irodymu faktui nustatyti. Irodymu pakankamumas reiškia, kad faktas gali buti pripažintas irodytu, jei esantys irodymai leidžia teismui isitikinti ir daryti išvada, kad faktas yra. Priešingu atveju tos irodinetinos aplinkybes, kurioms nustatyti nepakanka irodymu, tera prielaidos. Šioje byloje ieškovei iškelus ginca del bendrosios dalines nuosavybes sukurimo su D. M. ginco turte pagal paminetas irodinejimo naštos paskirstymo taisykles ieškove privalejo ši fakta irodyti. Šioje byloje irodinejimo dalykas yra šaliu susitarimas del bendrosios nuosavybes sukurimo ir bendru lešu panaudojimas. Ivertinus bylos medžiaga darytina išvada, jog ieškove irode, kad ginco turta isigijo bendrosios nuosavybes teises forma CK 4.47 str. 1p., 4 p. ir 12 p. nustatytais nuosavybes teises igijimo pagrindais, t. y. 1998-06-19 valstybines žemes pirkimo-pardavimo sutartimi isigijus žemes sklypa (t.3, b.l.155), rekonstravus 1993-03-30 D. M. privatizuotas kurybines dirbtuves (t.3, b.l. 161) i buta ir ukini pastata ( t.1, b.l. 27-28).

12Del bendru lešu panaudojimo.

13Byloje iš šaliu paaiškinimu, liudytoju parodymu nustatyta, kad ieškove ir D. M. nuo 1997 m. pradejo gyventi kartu D. M. 1993-03-30 privatizuotose kurybinese dirbtuvese. Darbo projektas, ruoštas 1999 metais, kurybiniu dirbtuviu perplanavimo i gyvenamasias patalpas ir ukini pastata dokumentai (t.1, b.l.47-88), aplinkos sutvarkymo projektas (t.1, b.l.87) irodo ieškoves paaiškinima, kad jai pradejus gyventi su D. M. jie pradejo kurybiniu dirbtuviu pertvarkymo procesa. Šiu patalpu iregistravimo pažymejimas (t.1, b.l.27-28) paneigia atsakovo paaiškinima, kad kurybines dirbtuves buvo irengtos ir pritaikytos gyventi ir kad ieškovei gyvenant kartu su D. M. buvo atliekamas tik remontas. Šis pažymejimas irodo, kad 2007-01-31 ginco statinys buvo pripažintas tinkamu naudotis, buvo pakeista jo paskirtis ir atlikta rekonstrukcija. Tai, kad D. M. iki bendro gyvenimo su ieškove gyveno minimaliai irengtose patalpose, irodo nuotraukos (t.4, b.l.24), liudytoju parodymai.

14Atsakovas iš esmes neneigia ieškoves irodinejamos aplinkybes, kad atsakovo kurybines dirbtuves buvo pertvarkytos, taciau irodineja, kad tik ukinis pastatas ieškoves buvo pertvarkytas. Ši aplinkybe paneigta paminetu nekilnojamojo turto registro pažymejimu, turinciu aukštesne irodomaja galia (CPK 197 str.2d.). Ieškoves liudytoju V. P., M. K., L. S., G. G. parodymais irodyta, kad ieškove dirbo ginco pastato rekonstrukcijos darbus kartu su D. M. ir jo tevu. Šiu parodymu nepaneige ir atsakovo liudytojai S. Š., V. Š.. Šaliu liudytojai patvirtino aplinkybe, kad ieškove su D. M. gyveno kaip šeima. Pamineti ieškoves liudytojai irode aplinkybe, jog ieškove kartu su D. M. dirbo ir jo atliekama kurybini darba. Teismas nesivadovauja ieškoves liudytojo V. Z. parodymais, nes iš jo paaiškinimo nustatyta, kad jis ir D. M. buvo susipyke(t.5, b.l. 67). Todel paminetos aplinkybes leidžia daryti išvada, kad ieškove ir D. M. ilga laika gyveno kaip faktiniai sutuoktiniai, o tai leidžia padaryti išvada, kad juos siejo ir turtiniai santykiai. Bendru turtiniu santykiu buvima atsakovas neigia tik iš dalies, taciau jokiu irodymu savo paaiškinimams pagristi nepateikia, todel ieškovo pateikti irodymai vertintini Lietuvos Aukšciausiojo Teismo suformuluota tiketinumo taisykle (2007-10-12 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-395/2007, 2002-06-17 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-862/2002, 2004-10-04 nutartyje civilineje byloje Nr. 3K-3-513/2004), kuri reiškia, kad teismas suteikia didesne irodomaja galia tiems irodymams, kurie lemia didesne vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybe.

15Atsakovo pozicija paneigia rašytiniai irodymai del lešu, skirtu ginco turto rekonstrukcijai, irodantys, jog D. M. bendromis savo ir ieškoves lešomis rekonstravo isigytas kurybines dirbtuves ir sutvarke aplinka, investuodamas i žemes sklypa. Ginco statinio projektavimo dokumentu higienines ekspertizes protokole (t.1, b.l.50) yra išvardyti darbai, kurie buvo ivykdyti, ir tai irodyta paminetu ginco patalpu iregistravimo pažymejimu. Ginco turtas konkreciai aprašytas ekspertizes akte (t.4, b.l.86). Iš šaliu paaiškinimu, liudytoju parodymu nustatyta, kad šia rekonstrukcija ieškove ir D. M. vykde ukio budu, t. y. naudojo savo darbo jega , be to, ieškove pripažista aplinkybe, kad savo darbu padejo D. M. tevas. Be to, rašytiniai irodymai irodo, jog ieškove pirko virykle, indaplove (t.1, b.l.100), jai buvo siunciamas pranešimas del mokescio už vandeni ir kanalizacija (t.1, b.l.104), jos parašas saskaitose irodo, jog ji mokejo D. M. vardu už suvartota elektros energija (t.1, b.l.105-117, t.2, b.l.13), už dujas (t.1, b.l.118-131, t.2, 15), už buitiniu atlieku išvežima (t.1, b.l.147-150, t.2, b.l.12), už D. M. telefona ( t.1, b.l. 132-144), mokesti už žeme (t.2, b.l.4-5), imokas UAB,, Šiauliu banko lizingas‘‘( t.2, b.l.6-11, 46-49), turto draudimo imokas (t.2, b.l.17- 19), D. M. draudimo imokas (t.2, b.l.33-36), užsake ir apmokejo interneto ivedimo paslauga(t.2, b.l. 39-45), mokejo mokescius už ju šuni (t.3, b.l.56-57), bendru turtiniu santykiu buvima irodo ju vaiku iš kitu santuoku išlaikymo aplinkybes (t.4, b.l.94-99), tuo paneigtas atsakovo paaiškinimas, jog ieškove ir D. M. bendrai finansiniu klausimu nesprende. Aplinkybe, jog iki ginco rekonstrukcijos ieškoves gyvenamoji vieta buvo D. M. kurybinese dirbtuvese, nepaneigia išvados, jog ieškoves lešos ir darbas taip pat buvo panaudoti šiu patalpu rekonstrukcijai, nes byloje nera irodymu, kad ieškove turejo kita gyvenamaja vieta. Tai, kad ieškove lešomis prisidejo pertvarkant kurybines dirbtuves, pastatant nauja ukini pastata, sutvarkant žemes sklypa, irodo faktas, kad šio turto rekonstrukcijos metu, o žemes sklypo privatizavimo metu faktiniai sutuoktiniai buvo pragyvene kartu nuo 1997 metu, juos siejo bendra buitis, bendra nuolatine gyvenamoji vieta, bendri turtiniai santykiai. Ekspertizes akte nurodyta, kad žemes sklypas yra aptvertas medine tvora, jame sutvarkyta aplinka (t.4, b.l.86). Be to, ieškoves paaiškinimu, liudytoju parodymais irodyta, kad ieškove ir D. M. siejo ir D. M. kurybine veikla, kurioje dalyvavo ir ieškove. Ieškoves pateikta finansiniu dokumentu suvestine (t.5, b.l. 39-45 ) irodo, jog ji nuo 1997 m. iki 2009 m. uždirbo 202 512 Lt dirbdama pagal darbo sutartis, D. M. deklaracijos irodo, kad jis dirbdamas pagal patenta per ši laikotarpi uždirbo 112 254,20 Lt. Ginco turto rekonstrukcijos ir paskirties pakeitimai iregistruoti viešame registre 2007-02-12 (t.1, b.l.28), todel atsakovo irodinejama aplinkybe, jog 2009 m. balandžio menesi ieškove paliko D. M., neirodo, jog jis tik iš asmeniniu lešu ivykde šia rekonstrukcija. Byloje irodyta, kad ieškove iš savo lešu palaidojo D. M. (t.1, b.l.97-99), liko gyventi ginco turte ir šios aplinkybes irodo buvus ju bendra gyvenima ir lešu bendruma. Atsakovo paaiškinimas, jog i buto rekonstrukcija buvo investuota 13 024,67 Lt, o i ukinio pastato rekonstrukcija-7160,83 Lt(t.5, b.l. 9-10), yra paneigtas ginco turto ivertinimu, su kuriuo atsakovas sutinka (t.4, b.l.86).Atsakovas nenugincijo ieškoves paaiškinimo (t.5, b.l.39-45), kuris yra irodytas ginco turto nuotraukomis bei ekspertizes akte išvardytais ginco objektu pagerinimais, paminetais liudytoju parodymais, paaiškinime nurodytais rašytiniais irodymais. Atsakovas nepateike jokiu irodymu, kad ginco turto, aprašyto ekspertizes akte (t.4, b.l.86), nekilnojamojo turto registro pažymejime (t.1, b.l.27-31) ivykdyta rekonstrukcija ir pagerinimai buvo atlikti iki 1997 metu, t. y. iki bendro ieškoves ir D. M. gyvenimo.

16Del susitarimo sukurti bendra nuosavybe

17Pagal paminetas irodinejimo naštos paskirstymo taisykles, nustatytas CPK 178 str., ieškove irode, jog toks susitarimas buvo. Atsakovo liudytojai V. Š., S. Š. nepaneige aplinkybes, jog ieškove ir D. M. gyveno kaip šeima, šias aplinkybes patvirtino ir ieškoves liudytojai V. P., M. K., R. D.. Iš ju parodymu nustatyta, jog jie mane šalis esant sutuoktiniais, nes ieškove nuo pat bendro gyvenimo pradžios savo darbu rekonstravo nama, nuolat gyveno ir prižiurejo ji kaip savo. Be to, atsakovas nenugincijo liudytoju patvirtintos aplinkybes, jog ieškove savo darbu prisidejo prie D. M. kurybines veiklos. Bendro susitarimo buvimas yra pagristas ne tik liudytoju parodymais, bet ir paminetais rašytiniais irodymais, t. y. D. M. saskaitu apmokejimas ieškoves lešomis, nuotraukomis ( t.4, b.l.24), ju bendru interviu laikraštyje (t.3, b.l.20). Turto vertes nustatymo pažyma (t.4, b.l. 86), šaliu paaiškinimai, liudytoju parodymai irodo, jog atsakovo kurybines dirbtuves buvo iš esmes pagerintos, rekonstruotos ir ieškove savo darbu ir priežiura nuolat gyvendamas ginco objekte prisidejo kaip bendraturte. Byloje irodyta, kad ieškove gyveno ir gyvena iki šiol ginco statiniuose, jais naudojasi kaip savais, juos prižiuri, moka mokescius, todel irodyta, jog ieškove ir D. M. buvo sutare sukurti bendra nuosavybe.

18Pamineti motyvai ir irodymai leidžia padaryti išvada, kad ieškove ir D. M., budami faktiniai sutuoktiniai, sukure turta, kuris laikomas bendraja daline nuosavybe. CK 4.73 str. 3d. nustatyta, kad jeigu bendrosios nuosavybes teises konkretus kiekvieno bendraturcio daliu dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad ju dalys lygios. Ieškove savo ieškinio dali grindžia šia prezumpcija, o atsakovas jos nenugincijo, nenurode kitos ieškoves dalies, todel ši ieškinio dalis tenkintina.

19Del nukrypimo nuo lygiu daliu prezumpcijos.

20Ieškove patikslintu ieškiniu prašo pripažinti jai nuosavybes teises i ¾ ginco turto dalis, del didesnes bendro turto dalies ieškove pateikia 2 aplinkybes: didesniu savo lešu panaudojimo fakta ir jos, kaip faktines sutuoktines, kuri turi buti prilyginta sutuoktinei pagal istatyma, paveldejimo teise. Taciau šios pozicijos ieškove neirode. Byloje nustatyta, kad ieškove nera nei ipedine pagal istatyma, nei ipedine pagal testamenta, nes remiantis CK penktosios knygos 5.11 str. nuostatomis, partneriai nera ipediniai pagal istatyma, todel didesne turto dalies priskyrimas iš paveldejimo teisiniu santykiu prieštarauja istatymui.

21Ieškoves irodytos bendro gyvenimo, faktines neiregistruotos santuokos aplinkybes paneigia, jog jos gaunamas didesnis darbo užmokestis bei papildomas prisidejimas prie D. M. kurybinio darbo yra pagrindas pripažinti didesne nuosavybes teises dali i ginco turta. Tiek 1964m. SŠK 21 str., tiek 2001 m. CK 3.87 str. yra nustatyta, kad turtas, igytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtine sutuoktiniu nuosavybe ir CK 3.88 str. 2d. yra nustatyta prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtine sutuoktiniu nuosavybe, kol nera irodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe. Tai reiškia, kad sutuoktiniai turi lygias teises i turta ir tuo atveju, kai vienas iš ju neturejo savarankiško darbo užmokescio. CK 3.88 str. 1d. 3 p. itvirtina taisykle, kad pajamos, gautos iš abieju sutuoktiniu bendros veiklos ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, yra bendroji jungtine sutuoktiniu nuosavybe, todel ieškoves paaiškinime(t.5, b.l. 39-45 ) nurodytas skaiciavimas, jog iš D. M. kurybines veiklos gauti 112 245,20 Lt gali buti dalyti konkreciomis dalimis, yra nepagristas ieškoves irodytomis aplinkybemis del ju veiklos ir turto bendrumo. Ieškove irodineja liudytoju V. P. ir L. S. parodymais, kad ji nutraukusi santuoka pasieme 12 000 Lt ir 6 000 Lt jai padovanojo sesuo, todel ji i bendra gyvenima papildomai ineše 18 000 Lt, taciau atsakovas irodineja ir ieškove pripažista šia aplinkybe, jog D. M. tevas savo asmeniniu darbu prisidejo prie ginco pastato rekonstrukcijos, todel ieškoves irodinejama asmeniniu lešu panaudojimo aplinkybe nesudaro pagrindo pripažinti jai didesne turto dali bendrame turte, be to, ši aplinkybe nera irodyta, nes liudytoju parodymai yra nepakankami irodymai paskolos ir bendro buvusio turto padalijimo klausimams irodyti. Kitu irodymu, jos ieškove ir D. M. rekonstruodami ginco statinius buvo sutare del didesnes ieškoves dalies byloje nera.

22Ieškovei pripažintina nuosavybes teise i ½ dali nuo 382/1225 daliu 0,1225 ha žemes sklypo, i ½ dali buto, ½ dali ukinio pastato, esanciu ( - ).

23Del atidalijimo iš bendro turto.

24CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teise reikalauti atidalyti jo dali iš bendrosios dalines nuosavybes. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybes yra bendraturcio nuosavybes teises i dali bendrojoje nuosavybeje igyvendinimo budas, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybes teises pasibaigimo pagrindu, nes šiuo budu bendraturciui igyvendinus subjektine nuosavybes teise, bendrosios nuosavybes teise pasibaigia (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilineje byloje P. K. v. N. K., M. T., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkricio 11 d. nutartis civilineje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008; kt.). CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytos tokios atidalijimo iš bendrosios nuosavybes igyvendinimo salygos: pirma, bendraturcio teise atsidalyti savo dali iš bendrosios nuosavybes igyvendinama bendraturciu sutarimu arba, jeigu nesusitariama del atidalijimo budo, – teisminiu keliu pagal bet kurio bendraturcio ieškini; antra, prioritetas teikiamas daikto padalijimui natura kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirciai; trecia, tik jeigu negalima atidalyti bendraturcio dalies natura, vienas ar keli iš atidalijamu bendraturciu gauna kompensacija pinigais.

25Byloje gincas kyla del 35,94 kv. m. bendro ploto buto, esancio ( - ). Šis butas yra pirmame namo aukšte, nuotraukos irodo, jog jis yra irengtas sienomis neatskirtoje vienoje patalpoje ( t.1, b. l. 27, t. 4, b.l.86-89). Iš šio buto yra laiptai i antra aukšta, kuriame yra iregistruotas atskiras butas, kaip turtinis vienetas, priklausantis treciajam asmeniui Klaipedos miesto savivaldybei. Ieškoves irodinejama aplinkybe, jog ji su D. M. bendras lešas naudojo ir antro aukšto patalpos sutvarkymui, šioje byloje yra teisiškai nereikšminga, nes iš treciojo asmens pozicijos nustatyta ir bylos medžiaga irodo, jog nei šios bylos šaliu, nei D. M. daiktines teises i ši turta nebuvo iregistruotos. Šios bylos nagrinejimo dalyku yra tik pirmo aukšto patalpos, ukinis pastatas ir žemes sklypas. Atsakovas nepateike jokiu irodymu, jog ši patalpa gali buti padalyta natura, jo pozicija yra tokia pat kaip ieškoves, jis atsiliepimu prašo ginco turta palikti natura jam. Kitas ginco pastatas yra iregistruotas kaip ukinis pastatas, užstatytas 50 kv. m plote, kuriame nera vandens ir kanalizacijos, jis šildomas židiniu, jo paskirtis yra kurybines dirbtuves bei 0,1225 ha žemes sklypas, kurio 382/1225 dalys priklause D. M. kartu su S. Š., t. y. kitos namo dalies savininke. Šis paminetas turtas yra ieškoves ivertintas 175 000 Lt ir šis ivertinimas neapima treciajam asmeniui priklausanciu antrojo aukšto buto ( t. 4, b.l.86-89). Iš atsakovo, jo atstovu paaiškinimu nustatyta, jog jie sutinka su šiuo ivertinimu. Todel paminetos aplinkybes ir ginco patalpu dydis (buto) ir ukinio pastato paskirtis leidžia padaryti išvada, kad turtas yra nedalus, todel atidalyti jo natura neimanoma.

26Ivertinus šios bylos šaliu procesinius dokumentus darytina išvada, jog tarp šaliu esminis gincas kyla del to, kuriai iš šaliu ginco turtas turetu buti paliktas natura po atidalijimo, nes ginco turto padalijimo natura galimybes šalys neirodineja.

27Butina atidalijimo išmokant bendraturciui pinigine kompensacija salyga yra ta, kad ši pinigine kompensacija atitiktu atidalijamos dalies verte. Del to prieš atidalijant bendraturcio dali butina išsiaiškinti, ar nera ginco del dalies dydžio (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilineje byloje J. N. v. E. B., A. M., bylos Nr. 3K-3-382/2008; 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilineje byloje P. R., P. R. v. A. U., bylos Nr. 3K-3-359/2008) ir parinkti teisinga kompensacijos dydi (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilineje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-459/2007). Paprastai kompensacija pripažistama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos verte. Pamineta atsakovo pozicija irodo, jog ginco del atidalijamo turto vertes nera. Sprendimas, kam konkreciai kompensacija priteistina, gali skirtis priklausomai nuo bylos šaliu valios, nuo to, ar byloje yra tik vienas ieškovas (atsakovas), ar ju yra ir daugiau, kiekvieno iš atidalijamu bendraturciu poreikio dalijamam daiktui, galimybes isigyti kita toki daikta, išmoketi kompensacija kitiems atidalijamiems bendraturciams, kitu reikšmingu aplinkybiu (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilineje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-459/2007). Byloje nustatyta, kad atsakovas siulo ieškovei 30 000 Lt kompensacija, jis yra studentas, su mama išvykes gyventi i užsieni, kur studijuoja ir gyveno nuolat iki studiju. Ieškove siulo atsakovui 43 750 Lt kompensacija, ji yra dirbanti, byloje neirodyta, jog ji turi kita gyvenamaja vieta, ir nuo 1997 metu gyvena ginco patalpose. Vertinant šias aplinkybes darytina išvada, jog ieškove yra labiau susijusi su ginco turtu, juo naudojasi ilga laika, ji valdo ir prižiuri. Atsakovas turi kita gyvenamaja vieta ir šiuo metu iki studiju pabaigos yra aprupintas gyvenamuoju bustu, todel darytina išvada, jog jo interesas i ginco turto priteisima natura iš esmes yra susijes su ateities planais.

28Paminetais motyvais ieškoves turtas atidalytinas iš bendrosios dalines nuosavybes i ginco namu valda su atsakovu, priteisiant jam ½ dalies ginco turto vertes kompensacija - 87 500 Lt. Kompensacijos padidinimas nelaikytinas ieškinio reikalavimu viršijimu, nes šio ieškinio esme yra atidalyti iš bendro turto, o teismas privalo parinkti teisinga, paremta istatymu atidalijimo buda, nepažeidžiant buvusiu bendraturciu teisiu.

29Šaliu turetos bylinejimosi išlaidos priteistinos pagal CPK 93 str.2 d: ieškovei- proporcingai teismo patenkintu, atsakovui - proporcingai atmestu reikalavimu daliai. Ieškove sumokejo 4633 Lt žyminio mokescio valstybei paduodant ieškini(t.1, b.l.19, t.4, b.l. 125,188,200), 99, 60 Lt už dokumentu kopijavima (t.1, b.l.24), 200 Lt už turto ivertinima ( t.4, b.l. 194, t.5, b.l.29) bei 4200 Lt išlaidu advokato pagalbai apmoketi(t.1, b.l.23, t.5, b.l.27-28). Atsakovas turejo 2000 Lt išlaidu advokato pagalbai apmoketi (t.5, b.l.26). Ginco turtas padalytas lygiomis dalimis, todel darytina išvada, jog ieškoves reikalavimas atmestas 25 procentais, todel iš atsakovo ieškovei priteistini 3474,75 Lt sumoketo žyminio mokescio valstybei, 74,70 Lt dokumentu kopijavimo ir 150 Lt ekspertizes išlaidu(CPK 93 str. 1d., 2d., 88 str. 1d. 1p., 8p.). Iš ieškoves atsakovui priteistini 500 Lt išlaidu, turetu advokato pagalbai apmoketi, o ieškovei iš atsakovo priteistini 1500 Lt išlaidu, turetu advokato pagalbai apmoketi, nes jos turetos išlaidos advokato pagalbai apmoketi mažintinos atsižvelgiant i bylos sudetinguma ir i ta aplinkybe, jog ieškove byloje turejo 2 advokatus (CPK 98 str.).

30Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 str.,

Nutarė

31ieškini patenkinti iš dalies. Pripažinti R. S., a. k. ( - ) nuosavybes teise:

32i ½ dali nuo 382/1225 daliu 0,1225 ha žemes sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), esancio ( - );

33i ½ dali buto, unikalaus Nr. ( - ), esancio ( - );

34i ½ dali ukinio pastato, unikalaus Nr. 2194-0000-9020, esancio ( - ).

35Atidalyti K. M., a.k. ( - ) ½ dali iš bendrosios dalines R. S. ir K. M. nuosavybes i buta, unikalus Nr. ( - ), esanti ( - ); ukini pastata, unikalus Nr. ( - ), esanti ( - ); i 382/1225 dalis 0,1225 ha žemes sklypo kadastrinis Nr. ( - ), esanti ( - )ir priteisti K. M. iš R. S. 87 500 Lt kompensacija už jai tenkancia šio turto ½ dali.

36Kita ieškinio dali atmesti.

37Priteisti R. S. iš K. M. 3474,75 Lt sumoketo žyminio mokescio paduodant ieškini, 224,70 Lt bylinejimosi išlaidu ir 1500 Lt advokato pagalbai apmoketi.

38Priteisti K. M. iš R. S. 500 Lt advokato pagalbai apmoketi.

39Sprendimas per 30 dienu nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali buti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipedos apygardos teisma.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipedos apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseja Erika Misiuniene,... 2. n u s t a t e :... 3. ieškove patikslintu ieškiniu prašo pripažinti ieškovei 4. Atsakovas atsiliepimu prašo ieškini atmesti kaip nepagrista. Nurode, kad... 5. Daugiau atsiliepimu per teismo nustatyta termina negauta.... 6. Ieškove teismo posedyje paaiškino, kad ji su D. M.... 7. Atsakovas teismo posedyje paaiškino, kad iki ieškoves bendro gyvenimo su jo... 8. Treciojo asmens atstovas teismo posedyje paaiškino, kad palepeje yra... 9. Ieškinio dalis del nuosavybes teises pripažinimo tenkintina iš dalies.... 10. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad... 11. Lietuvos Respublikos CPK 178 str. numato, kad kiekviena šalis privalo irodyti... 12. Del bendru lešu panaudojimo.... 13. Byloje iš šaliu paaiškinimu, liudytoju parodymu nustatyta, kad ieškove ir... 14. Atsakovas iš esmes neneigia ieškoves irodinejamos aplinkybes, kad atsakovo... 15. Atsakovo pozicija paneigia rašytiniai irodymai del lešu, skirtu ginco turto... 16. Del susitarimo sukurti bendra nuosavybe... 17. Pagal paminetas irodinejimo naštos paskirstymo taisykles, nustatytas CPK 178... 18. Pamineti motyvai ir irodymai leidžia padaryti išvada, kad ieškove ir 19. Del nukrypimo nuo lygiu daliu prezumpcijos.... 20. Ieškove patikslintu ieškiniu prašo pripažinti jai nuosavybes teises i ¾... 21. Ieškoves irodytos bendro gyvenimo, faktines neiregistruotos santuokos... 22. Ieškovei pripažintina nuosavybes teise i ½ dali nuo 382/1225 daliu 0,1225 ha... 23. Del atidalijimo iš bendro turto.... 24. CK 4.80 25. Byloje gincas kyla del 35,94 kv. m. bendro ploto buto, esancio ( - ). Šis... 26. Ivertinus šios bylos šaliu procesinius dokumentus darytina išvada, jog tarp... 27. Butina atidalijimo išmokant bendraturciui pinigine... 28. Paminetais motyvais ieškoves turtas atidalytinas iš bendrosios dalines... 29. Šaliu turetos bylinejimosi išlaidos priteistinos pagal CPK 93 str.2 d:... 30. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso... 31. ieškini patenkinti iš dalies. Pripažinti R. S., a. k.... 32. i ½ dali nuo 382/1225 daliu 0,1225 ha žemes sklypo, kadastrinis Nr. ( - ),... 33. i ½ dali buto, unikalaus Nr. ( - ), esancio ( - );... 34. i ½ dali ukinio pastato, unikalaus Nr. 2194-0000-9020, esancio ( - ).... 35. Atidalyti K. M., a.k. ( - ) ½ dali... 36. Kita ieškinio dali atmesti.... 37. Priteisti R. S. iš K. M. 3474,75 Lt... 38. Priteisti K. M. iš R. S. 500 Lt... 39. Sprendimas per 30 dienu nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali buti...