Byla 2A-301/2013
Dėl nuostolių atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1045-390/2011 pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai (Kauno apskrities viršininko administracijos procesinių teisių perėmėjai) dėl nuostolių atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje ginčas kilo dėl 235 520,32 Lt nuotolių, atsiradusių neįvykdžius sutartinės prievolės, atlyginimo.

5Ieškovės teigimu, nuostolius ji patyrė dėl to, kad Kauno apskrities viršininko administracija netinkamai įvykdė 1999 m. kovo 10 d. sutartį, sudarytą tarp Kauno apskrities viršininko administracijos ir Kauno miesto savivaldybės, ir šios sutarties pagrindu sudaryto 1999 m. kovo 10 d. papildomo susitarimo Nr. RD-99-03-06 reikalavimus, t. y. laiku nefinansavus objekto rekonstrukcijos, ieškovė negalėjo atsiskaityti su R. J. firma „Tastos statyba“. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais iš ieškovės buvo priteista rangovo R. J. firmai „Tastos statyba“ – 186 673,04 Lt netesybų, 5 procentai metinių palūkanų, 10 814,51 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 50 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008 ir Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-402-109/2004). Taigi teismų priteistos sumos regreso tvarka turėtų būti išieškomos iš atsakovės, kuri 1999 m. kovo 10 d. sutartimi įsipareigojo finansuoti darbus iš šiam tikslui skirtų lėšų, tačiau šio įsipareigojimo tinkamai neįvykdė. Tik sudarius nurodytą sutartį ir ieškovei užsitikrinus objekto finansavimo šaltinius, ieškovė su rangovu R. J. firma „Tastos statyba“ sudarė papildomą susitarimą dėl Krikščioniškųjų gimdymo namų naujagimių skyriaus rekonstrukcijos. Iš rangovo R. J. firmos „Tastos statyba“ ir Kauno miesto savivaldybės sudaryto 1999 m. kovo 10 d. papildomo susitarimo Kauno apskrities viršininko administracija gavo naudos, nes buvo rekonstruotas jos balanse esantis pastatas.

6Atsakovės tvirtinimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008, kuri yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėjusi nuo priėmimo dienos, buvo išspręstas klausimas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos kaip tinkamos civilinio proceso ir prievolės šalies pagal 1997 m. rugsėjo 15 d. statybos rangos sutartį Nr. 1. Kauno miesto savivaldybės administracija neturi juridinio pagrindo reikalauti iš atsakovės nei 197 537,55 Lt sumos, kuri buvo priteista R. J. firmos „Tastos statyba“ naudai iš Kauno miesto savivaldybės administracijos, ir dar daugiau 235 520,32 Lt., nurodytos ieškinyje. Ieškovė 2010 m. birželio 1 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu buvo patvirtinusi 158 890 Lt sumos įsiskolinimą likviduojamai Kauno apskrities viršininko administracijai.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai (Kauno apskrities viršininko administracijos procesinių teisių perėmėjai) dėl nuostolių atlyginimo ir nustatęs, kad: Kauno apskrities viršininko administracija pagal 1997 m. rugsėjo 15d. sutartį, sudarytą tarp Kauno miesto savivaldybės ir R. J. firmos „Tastos statyba“, atliko 583 388,27 Lt avansinį apmokėjimą; Kauno apskrities viršininko administracija iš valstybės gautų lėšų finansavo Kauno Krikščioniškųjų gimdymo namų Naujagimių skyriaus statybą ir vykdė šalių sudarytos sutarties 4 punkto sąlygą, sprendė, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja iš atsakovės priteisti žalą (nuostolius) pagal šalių sudarytos sutarties 4 punkto sąlygą, o nenustačius, kad atsakovė pažeidė sutartinę pareigą, nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovei atsirado sutartinė civilinė atsakomybė. Tai, kad ieškovė vykdė įsiteisėjusius teismo sprendimus ir sumokėjo rangovui pagal šiuos sprendimus pinigines sumas, nelaikytina, kad atsakovei civilinė atsakomybė gali atsirasti ir kitais įstatymo pagrindais. Todėl ieškovės ieškinį pripažino neįrodytu ir atmetė.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10Ieškovė, nesutikdama su skundžiamu sprendimu, padavė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti. Apeliacinį skundą pagrindė šiais motyvais:

  1. Teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, netinkamai nustatė bylai turinčias reikšmės aplinkybes, neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus (CPK 176–182, 183, 185 str.) bei netinkamai taikė žalos atlyginimo ir civilinės atsakomybės taikymą reglamentuojančias teisės normas.
  2. Teismas, spręsdamas ginčą neatskleidė tikrųjų sutarties šalių ketinimų, sudarant 1999 m. kovo 10 d. sutartį, neatsižvelgė į jos esmę, tikslus, sudarymo metu buvusias aplinkybes, įskaitant ir į 1999 m. vasario 23 d. akto, kuriuo Kauno apskrities viršininko administracija perėmė į savo balansą pradėtą statyti 1996 metais Kauno krikščioniškųjų gimdymo namų priestatą, esantį Miško g. Kaune, ir užsakovo funkcijas, buvimą, rėmėsi vien pažodiniu sutarčių tekstų aiškinimu.
  3. 1999 m. kovo 10 d. sutartis savo esme yra ne rangos, bet darbų techninės priežiūros sutartis, ja patvirtinama, kad tikrasis Kauno krikščioniškųjų gimdymo namų priestato, esančio Miško g. 10, Kaune, užsakovas nuo 1999 m. vasario 23 d. buvo Kauno apskrities viršininko administracija, kuriai prašant ir ieškovei turint bendradarbiavimo patirties vykdant statybos rangos darbus pagal Kauno miesto savivaldybės ir R. J. firmos „Tastos statyba“ Kauno filialo 1997 m. rugsėjo 15 d. sudarytą statybos rangos sutartį Nr. 1, 1998 m. gegužės 4 d. papildymą, ieškovė sutiko sudaryti su rangovu R. J. firma „Tastos statyba“ Kauno filialu darbų tęstinumo sutartį. Kauno miesto savivaldybė po 1999 m. vasario 23 d. jokio susitarimo, kuriuo būtų įsipareigojusi savo lėšomis finansuoti atsakovei priklausančio objekto rekonstrukciją, nei su atsakove, nei su rangovu R. J. firma „Tastos statyba“ nebuvo sudariusi ir neturėjo teisinio pagrindo tokį susitarimą sudaryti, be to, visi veiksmai, susiję su ginčo objekto rekonstrukcijos darbais, buvo derinami su Kauno apskrities viršininko administracija.
  4. Tai, kad būdama tikruoju rekonstrukcijos darbų užsakovu Kauno apskrities viršininko administracija nefinansavo šių darbų, pažeidė pareigą jai nustatytą tiek 1999 m. kovo 10 d. su atsakove sudarytos sutarties 4 punktu, tiek 1964 m. CK 374, 386, 392 straipsniuose, tiek ir galiojančio CK 6.644, 6.655, 6.681 straipsnių nuostatomis, buvo konstatuota įsiteisėjusiais teismo sprendimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m . gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1477/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008), todėl ir atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų dėl to, kad Kauno krikščioniškųjų gimdymo namų rekonstravimo darbai nebuvo finansuojami, tenka ne ieškovei, o Kauno apskrities viršininko administracijai (vėliau jos teisių perėmėjai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai).
  5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008 pagal ieškovės R. J. firmos „Tastos statyba“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo ir žalos atlyginimo (trečiasis asmuo – Kauno apskrities viršininko administracija), taip pat konstatavo, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad atsakovė sutartį pažeidė, finansavimo nevykdė ir dėl to jos vykdymas buvo sustabdytas, o vėliau ji buvo nutraukta. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. vasario 11 d. nutartyje taip pat patvirtino, kad objekto finansavimas buvo vykdomas valstybės lėšomis, jos (sutarties) vykdymo metu buvo skiriamas ne visas finansavimas. Šių aplinkybių neginčijo nei Kauno apskrities viršininko administracija, nei vėliau jos teisių perėmėja Sveikatos apsaugos ministerija, todėl teismo argumentas, kad Kauno apskrities viršininko administracija iš valstybės gautų lėšų finansavo Kauno Krikščioniškųjų gimdymo namų Naujagimių skyriaus statybą ir vykdė šalių sudarytos sutarties 4 punkto sąlygas, nepagrįstas ir prieštarauja įsiteisėjusių teismų sprendimais nustatytoms aplinkybėms, tuo pačiu ir CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatai.
  6. Kauno miesto savivaldybė dėl Kauno apskrities viršininko administracijos sutartinių įsipareigojimų nevykdymo patyrė 235 520,32 Lt dydžio turtinę žalą, patirta žala yra tiesiogiai susijusi su Kauno apskrities viršininko administracijos sutartinių įsipareigojimų pagal šalių sudarytą 1999 m. kovo 10 d. sutartį nevykdymu, ir tokia žala būtų neatsiradusi, tinkamai įvykdžius įsipareigojimus. Taigi ginčo atveju ieškovė įrodė visas bylai reikšmingas aplinkybes ir egzistuoja visos civilinės sutartinės atsakomybės sąlygos.

11Atsakovė su paduotu apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą pagrindė šiais argumentais:

  1. Teismas pagrįstai nustatė, kad Kauno apskrities viršininko administracija iš valstybės gautų lėšų finansavo statybos darbus bei tinkamai vykdė 1999 m. kovo 10 d. sudarytos sutarties sąlygas. Nenustačius, kad atsakovė pažeidė vykdyti sutartinę pareigą nėra pagrindo, konstatuoti, kad jai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė. Tai, kad ieškovė vykdė įsiteisėjusius teismo sprendimus ir sumokėjo rangovui pagal šiuos sprendimus pinigines sumas, nelaikytina, jog atsakovei civilinė atsakomybė gali atsirasti ir kitais įstatymo pagrindais.
  2. Dėl netesybų išieškojimo ieškovė į teismą turėjo kreiptis per 6 mėnesius nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, o kreipėsi tik 2010 m. birželio 15 d., t. y. praėjus daugiau kaip dviem metams nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Todėl turi būti taikomos Civilinio kodekso nuostatos dėl senaties terminų taikymo bei ieškinys atmestas pritaikius ieškinio senatį.
  3. Nepagrįstas ieškovės teiginys, neva būdama tikruoju rekonstrukcijos darbų užsakovu Kauno apskrities viršininko administracija nefinansavo šių darbų, pažeidė pareigą jai nustatytą 1999 m. kovo 10 d. sutarties 4 punktu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartyje yra konstatuota, kad atsakovė savo vardu sudarė sutartį ir įsipareigojo ieškovei pagal ją vykdyti mokėjimus. Byloje ši aplinkybė įrodyta sutartimi ir sutarties papildomais susitarimais. Juose numatyta, kad apmokėjimą vykdo užsakovas (atsakovė), o ne kiti asmenys. Finansavimo šaltiniai ar galimybės atsiskaityti nesiejamos su užsakovo finansavimo galimybėmis ar sąlygomis. Tai rodo, kad Kauno miesto savivaldybės administracija yra tinkamas atsakovas dėl atsiskaitymo pagal sutartį. Sutarties pažeidimas sukelia naują turtinę prievolę sutarties šalims – sutartinę civilinę atsakomybę (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, kad atsakovė sutartį pažeidė, finansavimo nevykdė ir dėl to jos vykdymas buvo sustabdytas, o vėliau ji buvo nutraukta. Ši aplinkybė yra prejudicinis faktas pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Tai reiškia, kad šis atsakovas yra tinkamas taikant jam civilinę atsakomybę.
  4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartyje, be kita ko, yra konstatuota, kad objekto finansavimas buvo vykdomas valstybės lėšomis, bet atsakomybė pagal sutartį už atsiskaitymų nevykdymą gali būti taikoma atsakovui, vykdžiusiam užsakovo funkcijas.
  5. Nepagrįstas ieškovės ir tas argumentas, kad neva Kauno apskrities viršininko administracijai tinkamai nevykdžius sutarties, Kauno miesto savivaldybė negalėjo atsiskaityti su R. J. firma „Tastos statyba“. Nėra nustatyta, kad Kauno apskrities viršininko administracija yra pažeidusi 1999 m. kovo 10 d. sutarties nuostatas.
  6. Paskutinis atliktų darbų suderinimo aktas buvo pasirašytas 1999 m. gruodžio 20 d., o 2000 m. birželio 7 d. – Tarpusavio suderinimo aktas, kuriame nustatyta, kad Kauno apskrities viršininko administracija nuo 1999 m. birželio 3 d. iki 1999 m. rugsėjo 29 d. pervedė 583 388,27 Lt objektui finansuoti. Minėtame akte taip pat nurodyta, kad apmokėti darbams per 1999 ir 2000 metus buvo išleista 587 833,00 Lt, o atlikta darbų už 472 485,61 Lt. Taigi ieškovė nepagrįstai reikalauja iš atsakovės priteisti žalą pagal 1999 m. kovo 10 d. sudarytą sutartį.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Apeliacinis skundas netenkintinas.

14Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

15Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti ir aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. Remiantis CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Vadovaujantis CPK 12 ir 178 straipsniais, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teisėjų kolegija, inter alia, pažymi, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

16Dėl ieškinio senaties termino.

17Teisėjų kolegija pabrėžia, kad, kaip jau minėta, pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 str.), teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Pagal CPK normų nuostatas, tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma, siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises.

18Ginčo atveju, apeliantė savo reikalavimą atlyginti jos patirtą žalą kildina iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008, kuria iš Kauno miesto savivaldybės administracijos R. J. firmai „Tastos statyba“ buvo priteista 186 673,04 Lt netesybų, 5 procentai metinių palūkanų ir 10 814,51 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 50 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Su ieškiniu dėl patirtos žalos atlyginimo į teismą ji kreipėsi 2010 m. birželio 17 d. Atsakovė manymu, ieškovė į teismą kreipėsi praleidusi ieškinio senaties terminą, taikytiną dėl netesybų išieškojimo ir prašė jį taikyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis atsakovės argumentas yra nepagrįstas, todėl atmestinas, nes ieškovės pareikšto ieškinio dalyką sudaro reikalavimas atlyginti jos patirtus nuostolius. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1, 2 d.). Reikalavimams atlyginti žalą taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). Kaip minėta, ieškovė dėl, jos manymu, patirtų nuostolių, t. y. patirtos žalos, kildinamų iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008, į teismą su ieškiniu kreipėsi 2010 m. birželio 17 d., todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė nepraleido CK 1. 125 straipsnio 8 dalyje nustatyto trejų metų ieškinio senaties termino, taikytino reikalavimas dėl žalos atlyginimo.

19Dėl atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės.

20Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teismo priedermė teisingai išspręsti bylą ir nustatyti objektyvią tiesą kyla iš Konstitucijos. Teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą, turi siekti nustatyti tikrąją tiesą, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirdamas ir įvertindamas tos konkrečios bylos faktus.

21Kaip jau minėta, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.), jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 str.).

22Apeliacinės instancijos teismas, objektyviai ir visapusiškai ištyręs bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių visetą, atmeta kaip nepagrįstus apeliantės skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, netinkamai nustatė bylai turinčias reikšmės aplinkybes, neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus (CPK 176–182, 183, 185 str.) bei netinkamai taikė žalos atlyginimo ir civilinės atsakomybės taikymą reglamentuojančias teisės normas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2006; 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008,2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009, kt.). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkama faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-462/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu bei nenustačiusi absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d. ir 3 d.), konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui pakeisti arba panaikinti, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, tinkamai jas kvalifikavo, nepažeidė proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl padarė pagrįstas išvadas.

23Apeliantė teigia, kad ji nuostolius patyrė dėl to, kad Kauno apskrities viršininko administracija (jos teisių perėmėja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija) netinkamai vykdė 1999 m. kovo 10 d. sutartį, sudarytą tarp Kauno apskrities viršininko administracijos ir Kauno miesto savivaldybės, ir šios sutarties pagrindu sudaryto 1999 m. kovo 10 d. Papildomo susitarimo Nr. RD-99-03-06 reikalavimus, t. y. laiku nefinansavo objekto rekonstrukcijos, todėl ieškovė negalėjo atsiskaityti su R. J. firma „Tastos statyba“, kuriai iš apeliantės Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008 buvo priteista 186 673,04 Lt netesybų, 5 procentai metinių palūkanų ir 10 814,51 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 50 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-402-109/2004).

24Taigi nagrinėjamoje bylos ginčas kilo dėl nuostolių atlyginimo, kuriuos ieškovė galimai patyrė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Nagrinėjamos bylos ginčo objektas yra sutartinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos ir pagrindai.

25Pagal CK 6.63 straipsnio l dalies l punktą, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos arba netinkamai įvykdomos sutartyje numatytos sąlygos. Kiekviena šalis privalo sutartis vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str. 1 d.). Šalys, sudarydamos sutartis, neišeidamos už įstatymų nustatytų ribų, laisvai disponuoja savo teisėmis ir sprendžia dėl pareigų prisiėmimo. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams, be to, gali sudaryti sutartis, turinčias kelių rūšių sutarčių elementų; sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Tiek, kiek nedraudžia įstatymas, šalių teisė susitarti dėl sudaromos sutarties sąlygų priklauso nuo jų valios, laisvo apsisprendimo, tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama, kaip minėta, sąžiningai (CK 6.158 str.). Kita vertus, sudariusios sutartį ir prisiėmusios tam tikras sutartines teises ir pareigas, šalys privalo laikytis sutarties sąlygų ir tinkamai jas vykdyti, t. y. teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.).

26Byloje nustatyta, kad Kauno apskrities viršininko administracija, vadovaudamasi Kauno apskrities viršininko 1999 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 02-463, iš Kauno miesto savivaldybės Statybos skyriaus perėmė į savo balansą pradėtą statyti 1996 metais Kauno krikščioniškųjų gimdymo namų priestatą, esantį Miško g., Kaune, ir užsakovo funkcijas. Kauno apskrities viršininko administracija ir Kauno miesto savivaldybė 1999 m. kovo 10 d. sudarė sutartį (toliau – ir Sutartis), pagal kurios 3.1 ir 3.3 punktus, Kauno miesto savivaldybė įsipareigojo vykdyti užsakovo funkcijas bei sudaryti su rangovu darbų tęstinumo sutartį, o pagal 4 punktą, Kauno apskrities viršininko administracija įsipareigojo finansuoti darbus (Kauno Krikščioniškųjų gimdymo namų naujagimių skyriaus statyba ir projekto koregavimas) šiam tikslui skirtų lėšų ribose. Kauno miesto savivaldybės Statybos skyrius tų pačių metų tą pačią dieną, t. y. 1999 m. kovo 10 d., su R. J. firmos „Tastos statyba“ Kauno filialu, pasirašė Papildomą susitarimą – Statybos rangos sutarties, sudarytos 1997 m. rugsėjo 15 d., pratęsimą. Šio susitarimo 3 punkte nustatė, kad Papildomo susitarimo kaina nustatyta pagal numatytą valstybės investicijų programą 1999 metams.

27Patirtą žalą, kaip jau minėta, apeliantė kildina iš netinkamo atsakovės Sutartis 4 punkto vykdymo, kuriuo ji įsipareigojo finansuoti ginčo objekto statybą iš valstybės biudžeto skiriamų tam tikslui lėšų. Teisėjų kolegija akcentuoja, byloje ginčo dėl to, kad Kauno Krikščioniškųjų gimdymo namų naujagimių skyriaus rekonstrukcija buvo finansuojama valstybės skiriamomis lėšomis, nėra. Apeliantė teigia, kadangi atsakovė laiku neskyrė tam tikslui skirto finansavimo, ji negalėjo tinkamai įvykdyti Statybos rangos sutartimi ir Papildomu susitarimu prisiimtų įsipareigojimų, todėl patyrė nuostolius, kuriuos sudaro iš jos R. J. firmai „Tastos statyba“ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008 priteista 186 673,04 Lt netesybų suma, 5 procentai metinių palūkanų, 10 814,51 Lt bylinėjimosi išlaidos, 50 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-402-109/2004) bei su teismo sprendimų vykdymu susijusios išlaidos.

28Sutarties vykdymas yra joje nurodytų veiksmų atlikimas arba susilaikymas nuo tam tikrų veiksmų. Vertinant sutarties vykdymą analizuojama, ar buvo atliekami joje nustatyti veiksmai ir ar šie veiksmai buvo atliekami tinkamai. CK 6.200 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti tinkamo ir sąžiningo sutarčių vykdymo principai. Sutarties realus vykdymas ir tinkamas vykdymas – skirtingo turinio sąvokos. Realus sutarties vykdymas išreiškia vykdymą kaip veiksmą, o tinkamas vykdymas yra kokybinė sąvoka. Vertinant sutarties vykdymą, vertinami du momentai: ar sutarties šalis atliko sutartyje numatytus veiksmus, o jeigu atliko, tai kaip. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatyme ar sutartyje nustatytos pareigos, kai dėl to kilo žala arba tai sudarė sąlygas žalai atsirasti ar padidėti, t. y. kai tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Asmeniui, savo veiksmais (neveikimu) padariusiam kitam asmeniui žalos, kyla turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita – pareigą juos (ją) atlyginti (CK 6.245 str. 1 d.). Netinkamai įvykdžiusiai ar neįvykdžiusiai sutarties sąlygas šaliai kyla pareiga atlyginti nukentėjusios šalies turėtus nuostolius (CK 6.256 str. 2 d.). CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

29Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje remsis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-1477/2002 ir 2008 m. vasario 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008 kaip prejudicinę reikšmę turinčiomis nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno žydų religinė bendruomenė v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-554/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Interbolis v. VĮ Registrų centro Kauno filialas, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas Hansabankas v. R. N., bylos Nr. 3K-7-173/2010; 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Rasa“ v. VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-408/2012; kt.).

30Lietuvos Aukščiausias Teismas 2002 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-1477/2002, kasacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės valdybos kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2002 m. sausio 17 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės valdybos ieškinį atsakovui R. J. firmos „Tastos statyba“ Kauno filialui dėl rangos sutarties, jos papildymo ir papildomo susitarimo nutraukimo bei 158 890 Lt skolos išieškojimo (trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – Kauno apskrities viršininko administracija), kuriuo prašė nutraukti Statybos rangos sutartį, sudarytą 1997 m. rugsėjo 15 d. tarp Kauno miesto savivaldybės skyriaus ir R. J. firmos „Tastos statyba“ Kauno filialo, 1998 m. gegužės 4 d. sudarytą sutarties papildymą bei 1999 m. kovo 10 d. Papildomą susitarimą – 1997 m. rugsėjo 15 d. sutarties pratęsimą, o taip pat priteisti iš atsakovo 158 890 Lt skolą, Kauno apygardos teismo 2002 m. sausio 17 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 9 d. nutartį, kuriais ieškinys buvo atmestas, paliko nepakeistus. Šioje byloje Kauno miesto savivaldybės valdyba savo ieškinį grindė tuo, kad: 1999 m. kovo 10 d. buvo sudaryta sutartis tarp Kauno apskrities viršininko administracijos ir Kauno miesto savivaldybės dėl Kauno Krikščioniškųjų gimdymo namų naujagimių skyriaus statybos ir projekto koregavimo; tą pačią dieną tarp Kauno miesto savivaldybės Statybos skyriaus ir atsakovo R. J. firmos „Tastos statyba“ Kauno filialo buvo pasirašytas Papildomas susitarimas, Statybos rangos sutarties, sudarytos 1997 m. rugsėjo 15 d., pratęsimas, dėl Krikščioniškųjų gimdymo namų naujagimių skyriaus rekonstrukcijos; R. J. firmos „Tastos statyba“ Kauno filialas, pradėjęs vykdyti rangovo funkcijas, nustojo vykdyti pradėtus darbus; Kauno miesto savivaldybės Statybos skyrius ir Kauno apskrities viršininko administracijos Apskaitos ir finansų departamentas 2000 m. birželio 7 d. pasirašė Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriame nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės Statybos skyrius, pagal 1999 m. kovo 10 d. sutartį vykdydamas minėto objekto statybos užsakovo funkcijas, objektui finansuoti 1999 metais gavo 587 833,61 Lt (pas atsakovą 1999 m. sausio 1 d. apyvartinių lėšų avansas 43 542 Lt); per 1999–2000 metus atlikta darbų už 472 85,61 Lt; R. J. firmos „Tastos statyba“ Kauno filialo gauto apyvartinių lėšų avanso likutis 2000 m. birželio 1 d. sudarė 158 890 Lt, kuriuos ir prašė priteisti kaip skolą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs šią bylą, be kita ko, konstatavo, kad statybos rangos sutarties sąlygas pažeidė užsakovė Kauno miesto savivaldybės valdyba, nepajėgdama finansuoti statybos darbų, todėl rangovas 1999 m. gruodžio mėnesį turėjo teisę laikinai sustabdyti darbus iki išsispręs finansavimo klausimai. Rekonstruojamas objektas buvo finansuojamas iš valstybės biudžeto, todėl rangovas pagrįstai manė, kad statybos finansavimo sunkumai laikini, ir nenutraukė, o tik sustabdė darbus kol bus išspręsti finansavimo klausimai.

31Vėliau, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. vasario 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008 konstatavo, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija savo vardu sudarė rangos sutartį ir įsipareigojo ieškovei R. J. firmai „Tastos statyba“ pagal ją vykdyti mokėjimus. Byloje ši aplinkybė įrodyta sutartimi ir sutarties papildomais susitarimais. Juose numatyta, kad apmokėjimą vykdo užsakovas (atsakovė), o ne kiti asmenys. Finansavimo šaltiniai ar galimybės atsiskaityti nesiejamos su užsakovo finansavimo galimybėmis ar sąlygomis. Tai rodo, kad Kauno miesto savivaldybės administracija yra tinkamas atsakovas dėl atsiskaitymo pagal sutartį. Sutarties pažeidimas sukelia naują turtinę prievolę sutarties šalims – sutartinę civilinę atsakomybę (CK 6.245 str. 3 d.). Įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, kad atsakovė sutartį pažeidė, finansavimo nevykdė ir dėl to jos vykdymas buvo sustabdytas, o vėliau ji buvo nutraukta. Ši aplinkybė yra prejudicinis faktas pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Tai reiškia, kad Kauno miesto savivaldybės administracija yra tinkamas atsakovas taikant jai civilinę atsakomybę. Teismas taip pat pažymėjo, kad objekto finansavimas buvo vykdomas valstybės lėšomis, bet atsakomybė pagal sutartį už atsiskaitymų nevykdymą gali būti taikoma atsakovui, vykdžiusiam užsakovo funkcijas. Pagal CK 6.212 straipsnį, nenugalima jėga pripažįstamos aplinkybės, kurios šalies negali būti kontroliuojamos bei negalėjo būti protingai numatytos sutarties sudarymo metu ir kurių atsiradimui šalis negalėjo užkirsti kelio. Nenugalimos jėgos aplinkybe nelaikoma aplinkybė, kad sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių. Šalys sutartį vykdė kelerius metus, ją du kartus papildė. Jos vykdymo metu buvo skiriamas ne visas finansavimas. Užsakovas žinojo finansavimo pertrūkius, todėl su statybos finansavimu susiję sunkumai nevertinami kaip netikėtos ar protingai negalimos numatyti aplinkybės. Sutartyse dėl mokėjimų vykdymo ir netesybų už šios prievolės nevykdymą galimybės išieškojimo nebuvo nustatyta išlygų, susijusių su finansavimo iš biudžeto galimybėmis, bet sudarant sutartį buvo galima ir būtina aptarti tokią išlygą. Jeigu apmokėjimas už atliktus darbus, kurie finansuojami iš valstybės biudžeto, nebuvo siejamas su tokio finansavimo galimybėmis, o atsakovas kelerius metus vykdydamas sutartį žino finansavimo su trūkumais apimtis ir praktiką, tai jis negali remtis valstybės institucijų sprendimais ar faktiniais veiksmais neteikiant reikiamo finansavimo kaip nenugalima jėga, o turi atsakyti už sutarties pažeidimą, padarytą dėl tokio finansavimo. Teismas atmetė Kauno miesto savivaldybės administracijos kasacinio skundo argumentus dėl civilinę atsakomybę šalinančių aplinkybių netaikymo.

32Taigi anksčiau nurodytų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma ir nurodytų teisės normų sisteminė analizė bei įsiteisėjusiais teismo sprendimais minėtose civilinėse bylose nustatytos faktinės aplinkybės ir pateikti išaiškinimai, teisėjų kolegijai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra nė vienos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė nepažeidė Sutarties 4 punkto, nes, kaip jau nustatyta anksčiau, ieškovė pati pirmiau nurodytoje civilinėje byloje dėl skolos priteisimo savo ieškinį grindė aplinkybe, kad Kauno miesto savivaldybės Statybos skyrius, pagal 1999 m. kovo 10 d. sutartį vykdydamas ginčo objekto statybos užsakovo funkcijas, objektui finansuoti 1999 metais iš atsakovės gavo 587 833,61 Lt. Įsiteisėjusiais teismo sprendimais taip pat nustatyta, kad ginčo objekto rekonstrukcijai Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2000 m. vasario 21 d. nutarimu Nr. 181, 2001 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 359 ir 2002 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 317 2000–2002 metais buvo skirtos piniginės lėšos, bet Kauno miesto savivaldybės administracija neatnaujino darbų finansavimo, nors turėjo realias finansavimo galimybes.

33Ištirtų faktinių aplinkybių visuma taip pat suteikia pagrindą teisėjų kolegijai konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė nepagrįstai reikalauja iš atsakovės priteisti žalą (nuostolius) pagal Sutarties 4 punktą, o nenustačius, kad atsakovė pažeidė sutartinę pareigą, nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovei atsirado sutartinė civilinė atsakomybė. Tai, kad ieškovė vykdė įsiteisėjusius teismo sprendimus ir sumokėjo rangovui pagal šiuos sprendimus pinigines sumas, nelaikytina, kad atsakovei civilinė atsakomybė gali atsirasti ir kitais įstatymo pagrindais.

34Teisėjų kolegija, inter alia, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, atmeta kaip nepagrįstus ir apeliantės motyvus, kad tikruoju ginčo objekto užsakovu buvo atsakovė ir, kad ji pažeidė pareigas, nustatytas tiek Sutarties 4 punkte, tiek 1964 m. CK 374, 386, 392 straipsniuose, tiek ir galiojančio CK 6.644, 6.655, 6.681 straipsnių nuostatose, todėl ir atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų dėl to, kad Kauno krikščioniškųjų gimdymo namų rekonstravimo darbai nebuvo finansuojami, tenka ne ieškovei, o Kauno apskrities viršininko administracijai (vėliau jos teisių perėmėjai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai). Minėtus argumentus paneigia anksčiau nustatytų faktinių aplinkybių visuma. Teisėjų kolegija pastebi, kad ieškovė anksčiau nurodytose bylose, kuriose yra priimti įsiteisėję teismų sprendimai, savo ieškinius (apeliacinius) arba atsiliepimus į ieškinius (atsiliepimus į apeliacinius), iš esmės grindė analogiškais motyvais, t. y. įrodinėtinomis aplinkybėmis iš esmės buvo tos pačios aplinkybės kaip ir nagrinėjamoje byloje, jos yra ištirtos ir nustatytos įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Sutartyje šalys aiškiai nurodė, kad ieškovė vykdys užsakovo funkcijas, o atsakovė – finansuos statybą iš šiam tikslui skiriamų valstybės lėšų. Sutarties turinys teisėjų kolegijai suponuoja, kad ji jos šalims buvo abipusiškai naudinga ir atitiko šalių poreikius, jos sąlygos nustatytos suderinus abiejų šalių interesus (CK 6.154, 6.156, 6.162 str.). Ieškovės teisės sudaryti tokią sutartį, kokia ji buvo sudaryta, jokie teisės aktai neribojo, todėl apeliantė, sudarydama tokią sutartį, veikė tiek pagal teisės aktų reikalavimus, tiek pagal savo valią. Sutartis buvo vykdoma, pretenzijų dėl jos sąlygų, turinio ar galiojimo ieškovė atsakovei nereiškė, nors finansavimas iš valstybės biudžeto buvo vykdomas ir su petrūkiais. Ieškovė, sudarydama sutartį, kuria buvo susitarta dėl finansavimo iš valstybės biudžeto gaunamų lėšų ribose, prisiėmė ir galimą finansavimo trikdžių riziką, ir dėl to galinčias kilti teisines pasekmes vykdant savo sutartinius įsipareigojimus. Ieškovė yra valstybinės valdžios institucija, jai finansavimą skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Ginčijamame Sutarties 4 punkte šalys, expressis verbis, nustatė sąlygą „šiam tikslui skiriamų lėšų ribose“. Taigi šalys laisva valia sudarė tokią Sutartį, savo nuožiūra joje nustatė tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str.). Be to, kaip matyti iš byloje esančio Kauno apskrities viršininko administracijos 2001 m. birželio 12 rašto Nr. 09-1053 „Dėl 1999 m. kovo 10 d. sutarties nutraukimo“, juo atsakovė siūlė nutraukti tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą Sutartį, nes visus 2000 metus ir 2001 metų pirmąjį pusmetį darbai nebuvo vykdomi, nustatant 158 890 Lt įsiskolinimų sumą, kuri buvo apibrėžta Tarpusavio suderinimo aktu ir pripažinta 2001 m. kovo 1 d. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Kauno kontrolės skyriaus sprendimu Nr. 250-10. Šiame rašte buvo pažymėta ir tai, kad Kauno apskrities administracija 2001 m. kovo 28 raštu Nr. 09-566 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl 158 890 sumos grąžinimo, tačiau Statybos skyrius 2001 m. gegužės 1 d. raštu Nr. 33-18-133 informavo, kad bus imtasi priemonių dėl skolos 158 890 Lt išieškojimo iš R. J. firmos „Tastos statyba“ teismo keliu. Kaip jau minėta, Lietuvos Aukščiausias Teismas 2002 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-1477/2002, kasacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės valdybos kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2002 m. sausio 17 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės valdybos ieškinį atsakovui R. J. firmos „Tastos statyba“ Kauno filialui dėl rangos sutarties, jos papildymo ir Papildomo susitarimo nutraukimo bei 158 890 Lt skolos išieškojimo (trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – Kauno apskrities viršininko administracija), kuriuo prašė nutraukti Statybos rangos sutartį, sudarytą 1997 m. rugsėjo 15 d. tarp Kauno miesto savivaldybės skyriaus ir R. J. firmos „Tastos statyba“ Kauno filialo, 1998 m. gegužės 4 d. sudarytą sutarties papildymą bei 1999 m. kovo 10 d. Papildomą susitarimą – 1997 m. rugsėjo 15 d. sutarties pratęsimą, o taip pat priteisti iš atsakovo 158 890 Lt skolą, Kauno apygardos teismo 2002 m. sausio 17 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 9 d. nutartį, kuriais ieškinys buvo atmestas, paliko nepakeistus.

35Taigi apibendrinusi tai, kas išdėstyta, remdamasi ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindų.

36Nurodytais motyvais atmetusi apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir vadovaudamasi tuo, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.), teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes jie teisėjų kolegijos pripažintini teisiškai nereikšmingais nagrinėjamos bylos kontekste, jie neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.

37Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

38palikti Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimą nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje ginčas kilo dėl 235 520,32 Lt nuotolių, atsiradusių neįvykdžius... 5. Ieškovės teigimu, nuostolius ji patyrė dėl to, kad Kauno apskrities... 6. Atsakovės tvirtinimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d.... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Kauno... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 10. Ieškovė, nesutikdama su skundžiamu sprendimu, padavė teismui apeliacinį... 11. Atsakovė su paduotu apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė apeliacinį skundą... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 14. Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo... 15. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei... 16. Dėl ieškinio senaties termino.... 17. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad, kaip jau minėta, pagal civiliniame procese... 18. Ginčo atveju, apeliantė savo reikalavimą atlyginti jos patirtą žalą... 19. Dėl atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės.... 20. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime yra... 21. Kaip jau minėta, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį... 22. Apeliacinės instancijos teismas, objektyviai ir visapusiškai ištyręs bylai... 23. Apeliantė teigia, kad ji nuostolius patyrė dėl to, kad Kauno apskrities... 24. Taigi nagrinėjamoje bylos ginčas kilo dėl nuostolių atlyginimo, kuriuos... 25. Pagal CK 6.63 straipsnio l dalies l punktą, skolininkas laikomas pažeidusiu... 26. Byloje nustatyta, kad Kauno apskrities viršininko administracija,... 27. Patirtą žalą, kaip jau minėta, apeliantė kildina iš netinkamo atsakovės... 28. Sutarties vykdymas yra joje nurodytų veiksmų atlikimas arba susilaikymas nuo... 29. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje remsis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 30. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2002 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje... 31. Vėliau, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. vasario 11 d. nutartyje... 32. Taigi anksčiau nurodytų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma ir... 33. Ištirtų faktinių aplinkybių visuma taip pat suteikia pagrindą teisėjų... 34. Teisėjų kolegija, inter alia, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, atmeta... 35. Taigi apibendrinusi tai, kas išdėstyta, remdamasi ištirtų bylos rašytinių... 36. Nurodytais motyvais atmetusi apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir... 37. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 38. palikti Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimą nepakeistą....