Byla e2A-498-381/2017
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys – L. B. ir uždaroji akcinė bendrovė „Rimkirta“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų A. D. (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), R. J. ir A. P.,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. J., V. K. K., G. M. ir atsakovų E. D. bei S. D. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr.e2-893-480/2016 pagal ieškovų A. J., Vytauto K. K., G. M. patikslintą ieškinį atsakovams E. D., S. D., Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės miškų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys – L. B. ir uždaroji akcinė bendrovė „Rimkirta“.

3Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus,

Nustatė

4I. G. esmė

5

  1. Ieškovai A. J., ( - ) K. K. ir G. M. (toliau – ieškovai) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovams E. D., S. D. ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės miškų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – atsakovai, Valstybinė miškų tarnyba), kuriame prašė priteisti solidariai iš atsakovų;
    1. 113 988,35 Eur turtinės žalos atlyginimui, patirtos dėl miško, esančio Peslių kaime, Anykščių rajone, neteisėto iškirtimo: A. J. – 28 515,21 Eur, Vytautui K. K. – 28 554,83 Eur, G. M. – 56 918,31 Eur;
    2. 4 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui, patirtos dėl miško, esančio Peslių kaime, Anykščių rajone, neteisėto iškirtimo: kiekvienam iš ieškovų po 1 500 Eur;
    3. 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovai nurodė, kad atsakovei E. D. kartu su sutuoktiniu S. D. (716/3579 dalys), ieškovei A. J. (715/3579 dalys), ieškovui Vytautui K. K. (716/3579 dalys), ieškovei G. M. (1432/3579 dalys) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso miškas, esantis Peslių kaime, Anykščių rajone (žemės sklypo unikalus Nr. 3456-0003-0117). Bendraturčiai nebuvo ir nėra sudarę susitarimo dėl nurodyto žemės sklypo, įskaitant jame esančio miško, naudojimosi bei disponavimo tvarkos. 2014 m. balandžio mėnesį ieškovai sužinojo, jog buvo neteisėtai iškirsta dalis ieškovams kartu su atsakove E. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio miško, esančio Peslių kaime, Anykščių rajone.
  3. 2013 m. liepos 2 d. atsakovas S. D. pranešimu apie ketinimą kirsti mišką 881 kvartalo 9, 11, 13, 15 sklypuose Valstybinei miškų tarnybai pranešė, kad, neva turėdamas ieškovų sutikimą, planuoja 2013 m. vykdyti ugdomuosius einamuosius miško kirtimus, kirstinių medžių skaičius – 1 468, o apytikris likvidinis medienos tūris – 578 ktm (arba m3). 2013 m. spalio 7 d. atsakovė E. D., atstovaujama sutuoktinio S. D., ir UAB „Rimkirta“ sudarė miško darbų (kirtimo, traukimo) sutartį, kurioje susitarė dėl miško ruošos darbų (kirtimo, traukimo) atlikimo 881 kvartalo 9, 11, 13, 15 sklypuose, kaina – 40 Lt/m3 (11,58 Eur/ m3). Laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 10 d. iki 2013 m. spalio 25 d. E. D. ir UAB „Rimkirta“ sudarė aštuonias pirkimo–pardavimo sutartis, kuriose susitarė, kad E. D. parduoda, o trečiasis asmuo perka apvalią medieną, nepriklausomai nuo rūšies, asortimento ar kokybės. Pagal nurodytas sutartis buvo parduota net 1 476,16 m3 medienos, nors 2013 m. liepos 2 d. pranešime nurodytas apytikris gautinas medienos kiekis buvo vos 578 m3.
  4. 2013 m. spalio 18 d. atsakovė E. D. pranešimu apie ketinimą kirsti mišką 881 kvartalo 16 sklype Valstybinei miškų tarnybai pranešė, kad, neva turėdama ieškovų sutikimą, planuoja vykdyti ugdomuosius einamuosius miško kirtimus, kirstinių medžių skaičius – 428, o apytikris likvidinis medienos tūris – 154,19 ktm (arba m3). 2013 m. spalio 18 d. E. D. ir UAB „Rimkirta“ sudarė miško darbų sutartį, kurioje susitarė dėl miško ruošos darbų (kirtimo, traukimo) atlikimo 881 kvartalo 16 sklype, darbų pradžia 2013 m. spalio 18 d., kaina – 40 Lt/m3 (11,58 Eur/ m3). Šiame sklype medžių kirtimai galėjo būti pradėti tik 2013 m. lapkričio 2 d. Laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 18 d. iki 2013 m. lapkričio 2 d. iš viso buvo parduota 554,96 m3 medienos, t. y. net 3,6 kartus daugiau nei buvo nurodyta 2013 m. spalio 18 d. pranešime.
  5. Atsakovai E. D. ir S. D. nevykdė ugdomųjų einamųjų kirtimų, kuriems atlikti būtų pakakę pranešimo apie ketinimus kirsti mišką pateikimo Valstybinei miškų tarnybai, nes buvo iškirsti nepažymėti geresni ir vertingesni medžiai, paliekant dalį pažymėtų medžių. Miško 881 kvartalo 9, 11, 13, 15 ir 16 sklypuose kirtimui atsakovai turėjo gauti rašytinius ieškovų sutikimus ir atitinkamus Valstybinės miškų tarnybos leidimus, o ne vadovautis minėtais pranešimais apie ketinimus kirsti mišką. Tokiais savo veiksmais atsakovai E. D. ir S. D. savavališkai, nesilaikant teisės aktų reikalavimų (CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatų, Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų (toliau – Nuostatos) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055 patvirtinto Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo nuostatų (toliau – Aprašas)), užvaldė daugiau miško nei jiems būtų priklausę, jeigu miškas būtų atidalytas arba būtų valdomas pagal nustatytą naudojimosi tvarką.
  6. Valstybinės miškų tarnybos specialistai tinkamai neužtikrino, kad būtų laikomasi įstatymų reikalavimų, neužkirto kelio atsakovų E. D. ir S. D. savavališkai, neturint ieškovų rašytinio sutikimo, vykdytiems miško dalies kirtimams. Dėl tokio valstybės atstovų neteisėto neveikimo miško kirtimas ir medienos pirkimas–pardavimas buvo pradėtas vykdyti neteisėtai, galiojant turto areštui, t. y. nuo 2013 m. spalio 7 d. (Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartimi buvo panaikintas areštas atsakovams Editai ir S. D. priklausančiai 716/3579 miško daliai, nutartis įsiteisėjo 2013 m. spalio 19 d.). Valstybinės miškų tarnybos specialistai taip pat neprižiūrėjo (nekontroliavo) miško kirtimų, nusprendę leisti atsakovams E. D. ir S. D. atlikti neva ugdomuosius einamuosius miško kirtimus pagal 2013 m. liepos 2 d. pranešimą, netikrino, ar miškas kertamas, laikantis pranešime nurodytos informacijos, įskaitant kirtimų vietą, kirstinų medžių kiekį, ar miške iš tikrųjų vykdomi ugdomieji einamieji kirtimai, kertant tik pažymėtus kirstinus medžius. Šis neteisėtas neveikimas buvo tęsiamas ir gavus 2013 m. spalio 18 d. pranešimą. Atsižvelgiant į valstybės civilinę atsakomybę be kaltės, ieškovai reikalauja, kad valstybė kartu su atsakovais E. D. ir S. D. atlygintų dėl Valstybinės miškų tarnybos vyriausiosios specialistės neteisėto neveikimo patirtą žalą. J. V. miškų Tarnyba būtų atlikusi teisės aktuose jai priskirtas funkcijas, atsakovai nebūtų įvykdę neteisėtų miško kirtimų, tokiu būdu padarydami didelę žalą ieškovams. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų/neveikimo ieškovai neteko dalies nuosavybės, t. y. buvo iškirstas kadaise ieškovų seneliams priklausęs miškas, kurio dalį sodino pats V. K. K.. Ieškovai patyrė neigiamas emocijas ir išgyvenimus, miškui atkurti reikės daug laiko ir pastangų. Dėl neteisėtai iškirsto miško ieškovai inicijavo ikiteisminį tyrimą, kuriame buvo kviečiami į apklausas, rašė skundus įvairioms valstybės institucijoms, ėmėsi kitų, neabejotinai neigiamų emocijų ir išgyvenimų sukėlusių savo pažeistų teisių gynybos veiksmų, todėl jiems turi būti priteista neturtinė žala.
  7. Atsakovai E. D. ir S. D. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  8. Atsakovai nurodė, kad patikslintu ieškiniu prašoma ne žalos atlyginimo, o dalies pajamų, gautų iš bendro turto naudojimo (CK 4.76 straipsnis). Sutiko, kad ieškovai, kaip bendraturčiai, turi teisę gauti pajamas iš jiems tenkančios kirtimų 5,54 ha miško dalies, tačiau yra ir bendraturčių pareiga atlyginti turėtas išlaidas, kurios buvo patirtos atliekant 5.54 ha miško valymo darbų organizavimą, keliones, asmeninį S. D. triūsą. Klaidingai aiškindami bendraturčių teisinius santykius, ieškovai teikia klaidingus paskaičiavimus tiek dėl miško plotų, tiek dėl darbų kainos, tiek dėl medienos vertės, o atsakovų turėtų kitų išlaidų neįtraukia visai. Iki teisminio ginčo inicijavimo tarp bendraturčių nebuvo jokių nesutarimų dėl bendrai valdomo žemės sklypo ir jame esančio miško, todėl tvirtinti, jog atsakovai be ieškovų sutikimo neturėjo teisės naudotis jiems priklausančiomis dalimis, nėra pagrindo. Nesant tarp bendraturčių ginčo atsakovai S. ir E. D. nusprendė sutvarkyti (išvalyti, išretinti, pagerinti) jiems priklausančią 7,16 ha miško, kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą pateikdami pranešimus apie ketinimus kirsti suderintame bendrame 12,7 ha plote. Ieškovai paprašė atsakovų tuo pačiu valymu išvalyti ir jiems tenkančius 5,54 ha, žadėdami atlyginti S. D. už darbą ir patirtas išlaidas. CK 4.76 str. nuostatos, įtvirtinančios kiekvieno bendraturčio proporcingai savo daliai teisę į bendro turto duodamas pajamas, nereiškia, jog nesant nesutarimo dėl vieno iš bendraturčio valdomos ir naudojamos jam priklausančios turto dalies, kiti bendraturčiai turi teisę į tokio bendraturčio valdomos ir naudojamos jam priklausančio turto dalies duodamas pajamas. Ieškovų reikalavimas pasidalinti pajamomis, gautomis iš S. D. ir E. D. dalies, yra neteisėtas ir atmestinas. Nustačius, kad atsakovai teisėtai gavo pajamas iš jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių 7,16 ha, nėra pagrindo konstatuoti atsakovų neteisėtų veiksmų fakto, t. y. nėra deliktinės atsakomybės būtinos sąlygos. Ieškovai neįrodė, kad kertamo miško plotai priklauso būtent jiems. Miško darbai prasidėjo įsiteisėjus teismo nutarčiai panaikinti areštą atsakovams prikalančiai žemės sklypo daliai. Ieškovai be pagrindo tariamos žalos dydį grindžia tarp atsakovų S. D., E. D. ir rangovo UAB „Rimkirta“ sudarytomis sutartimis. Ieškovai nekelia nei vartojimo rangos, nei pirkimo–pardavimo sutarčių teisėtumo klausimo. Galiojant sutarčių uždarumo principui, ieškovai, nebūdami sutarčių su UAB „Rimkirta“ šalimis, negali kelti turtinių reikalavimų nurodytų sutarčių pagrindu. Ieškovai miško darbų kainą skaičiuoja po 40 Lt už kubinį metrą nukirstos ir ištrauktos medienos, nors tiek S. D., tiek UAB „Rimkirta“ direktorius R. R. paliudijo, kad darbų kaina 40 Lt + PVM, t. y. 48,40 Lt. VĮ Anykščių miškų urėdija 2015 m. liepos 31 d. raštu nurodė, kad 2013 m. Pavarių girininkijoje einamųjų kirtimų darbų kaina buvo 49 Lt/m3 + PVM, t. y. 59,29 Lt. Be to, miško darbų kainą rodo ir UAB „Rimkirta“ direktoriaus R. R. pakvitavimai, išrašyti užsakovui S. D.. Tai, kad 881 kvartalo 9, 11, 13, 15, 16 sklypuose atlikti kirtimai yra einamieji ir atlikti tinkamai, neginčytinai įrodo Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. balandžio 28 d. raštas Nr. R2-1273, Aplinkos ministerijos 2015 m. birželio 30 d. raštas Nr.(12-4)-D8-4911, bei galutinai išsprendęs šį klausimą Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos įsiteisėjęs 2015 birželio 5 d. sprendimas. Aplinkos ministerijos rašte išaiškinta, kad didesnis nei pranešime nurodytas iškirstų medžių kiekis nereiškia, jog padarytas nusižengimas, nes likęs po kirtimų miško skalsumas atitinka teisės aktų reikalavimus. Šiais oficialiais rašytiniais įrodymais ir neteismine administracinių ginčų sprendimo tvarka išspręstas klausimas galutinai ir neginčytinai paneigia ieškovų teiginius apie neva neteisėtus, kitokius negu einamieji, kirtimus 881 kvartalo 9, 11, 13, 15, 16 sklypuose ir tuose kirtimuose neva padarytus pažeidimus. Duomenys, esantys sutartyse dėl medienos pirkimo–pardavimo, nėra patikimi, nes rangos darbai pagal sutartis nepriimti, sutartys neįvykdytos tinkamai, kilo ginčas tarp užsakovo ir rangovo dėl miško darbų ir šis ginčas galimai spręsis teisme, o įvertinant tai, kad darbus vykdęs asmuo ir medienos pirkėjas yra vienas asmuo – darytina išvada, jog parduotos ir nupirktos medienos kiekiai taip pat ginčytini. Vienintelis oficialus dokumentas yra Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. balandžio 28 d. raštas Nr.R2-1273, kuriame, specialistei atlikus patikrinimą vietoje ir suskaičiavus 881 kvartalo 9, 11, 13, 15, 16 sklypuose iškirstos medienos kiekius yra konstatuota, kad iš minėtų sklypų iškirsta 732 kietmetriai medienos. Ieškovai liko skolingi atsakovams už miško valymą mažiausiai 3 006,07 Eur, todėl turėtų atsiskaityti su bendraturčiu S. D. pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas. Ieškovai veikė savo valia ir rizika užsakydami matavimus pas asmenis, neturinčius teisės matuoti medienos kiekius pagal kelmus (nes neturi tokios kvalifikacijos). Kirtimų matavimai jau buvo atlikti iki tol Valstybinės miškų tarnybos vyr. specialistės L. B., dalyvaujant patiems ieškovams asmeniškai, atlikti matavimai buvo pripažinti pačių ieškovų. Taigi, tokios išlaidos nebuvo objektyviai būtinos, todėl jų atlyginimas tenka patiems ieškovams. Kadangi nėra atsakovų deliktinės atsakomybės, o ieškiniu siekiama gauti pajamų dalį, tenkančią ieškovams – neturtinė žala negali būti skaičiuojama.
  9. A. V. miškų tarnyba su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį jos atžvilgiu atmesti.
  10. A. V. miškų tarnyba nurodė, kad valstybės institucijų, pareigūnų veiksmų, kuriais asmenims padaroma žala, neteisėtumas gali būti konstatuotas skirtingose institucijose. 2015 m. gegužės 7 d. ieškovai kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją su skundu „Dėl faktiškai iškirsto miško kirtimo rūšies nustatymo kadastro Nr. 3456/0003:0117 miško 881 kvartale, sklypuose 9, 11, 13, 15, 16“. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. 3R-230 (AG- 145/04-2015) A. J., V. K. K. ir G. M. skundas atmestas nenustačius skunde nurodytų pažeidimų. Šiuo metu, vadovaujantis 2015 m. kovo 30 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro nutarimu, ikiteisminis tyrimas vykdomas pagal BK 294 straipsnio 1 dalį.
  11. Nors ieškovai ieškinyje nurodytus Valstybinės miškų tarnybos pareigūnės veiksmus sieja su neteisėtu neveikimu, dėl kurių jie patyrė turtinės ir neturtinės žalos, tačiau dauguma veiksmų, dėl kurių ieškovai prašo priteisti turtinę žalą buvo atlikti pagal teisės aktuose reglamentuotą tvarką: 1) 2014 m. balandžio 18 d. privačios miško valdos patikrinimo aktu nustatyta, kad pagal pranešimus apie ketinimus kirsti mišką Pavarių girininkijos 881 kvartalo 9, 11, 13, 15, 16 sklypuose po kirtimo likęs skalsumas 0,7; 2) neteisėtas kirtimas įvykdytas Pavarių girininkijos 881 kvartalo 5 sklypo dalyje, 7, 10, 12, 17 (dalyje), 22 (dalyje), 23 (dalyje), 27 (dalyje), 31, 32 miško sklypuose; 3) 2014 m. gegužės 26 d. po einamųjų kirtimų nustatytas likusių medžių skaičius miško valdoje Pavarių girininkijos 881 kvartalo 9, 11, 13, 15, 16 sklypuose; 4) 2014 m. balandžio 23 d. Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK Kriminalinės policijos skyriui pateiktas neteisėtu kirtimu padarytos žalos paskaičiavimas (raštas Nr. S-7K-01-28). Atsakovų S. D. ir E. D. pranešimus Valstybinė miškų tarnyba suderino laikantis Aprašo reikalavimų. Jei pranešimus pateikę asmenys S. D. ir E. D. pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad pranešimai pateikti visų bendraturčių sutikimu, tai jie pažeidė CK 4.75 straipsnyje numatytą pareigą bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą naudoti bendraturčių sutarimu. Ieškovei G. M. buvo žinoma apie 2013 m. numatytus vykdyti miško kirtimus, bet dėl galimų kirtimų ji prieštaravimus rašyti atsisakė. Taigi, pati ieškovė G. M. nesiėmė aktyvių veiksmų, užkertant kelią atsakovų S. ir E. D. vykdytam miško dalies iškirtimui. 2015 m. birželio 18 d. patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad medynų amžius miško žemės sklype atitinka miškų kadastro duomenis, suskaičiuotas 18 medžių amžius. Medynų amžius nustatytas naudojant metodą, kai amžiaus grąžtu išgręžtų medžių mėginiuose suskaičiuojamos metinės rievės. Vidutinis medžių amžius 9, 11, 13, 15 sklypuose yra 61 metai, o 16 sklype – 63 metai. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindiniu miško kirtimu laikomas toks kirtimas, kai kertamas brandus medynas, bręstantis medynas (retas, besiribojantis ar įsiterpęs į kertamus brandžius medynus) arba kertami brandūs medžiai, ir įvertinus nustatytas aplinkybes, kad tiek miškų kadastro duomenimis, tiek patikrinimo vietoje metu duomenimis miško žemės sklypo taksaciniuose sklypuose Nr. 9, 11, 13, 15 ir 16 augantys medynai nėra brandūs, pagal pranešimus miško žemės sklype taksaciniuose sklypuose Nr. 9, 11, 13, 15 ir 16 įvykdyti kirtimai negali būti laikomi pagrindiniais. Įvertinus visas aplinkybes, pagal pranešimus miško žemės sklype taksaciniuose sklypuose Nr. 9, 11, 13, 15 ir 16 įvykdyti kirtimai yra einamieji. Aplinkybė, kad faktiškai iškirsta daugiau likvidinio medienos tūrio ir medžių skaičiaus, nei buvo nurodyta pranešimuose, neturi įtakos miško kirtimų rūšies nustatymui. Atsižvelgiant į 2015 m. birželio 18 d. patikrinimo metu nustatytą medynų skalsumą po kirtimų ir 2014 m. gegužės 26 d. nustatytą po kirtimų likusį medžių skaičių, miško kirtimų intensyvumas taksaciniuose sklypuose Nr. 9, 11, 13, 15 ir 16 atitinka Taisyklių reikalavimus dėl po kirtimo paliekamo medžių skaičiaus ir medynų skalsumo. Teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, kad valstybės institucija, pareigūnas atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijos, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
  12. Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovų pateiktu patirtos žalos paskaičiavimu: 1) lentelėje Nr. 1 „Miško 881 kvartalo 9, 11, 13, 15, 16 sklypuose iškirstos medienos vidutinė rinkos kaina 2014 m. sortimento grupė - pušies pjautiniai rąstai (vidutinė padarinė), skaičiuojant iškirstos medienos vidutinę rinkos kainą 2014 m. (Eur), padaryta aritmetinė klaida, paskaičiuota - 64 621,49 Eur, turi būti - 34 621,49 Eur. Nustatant žalos dydį reikalinga įvertinti medienos ruošos kainas. Pagal VĮ Anykščių miškų urėdijos 2015 m. liepos 31 d. pateiktą informaciją 2013 m. Pavarių girininkijoje miško kirtimo ir medienos išvežimo iki tarpinio sandėlio kainos buvo: a) sanitarinis rinktinis, einamasis, retinimo kirtimas (stiebo tūris 0,13 ktm ir daugiau) - 45,00 Lt/m3 (be PVM); b) sanitarinis rinktinis, einamasis, retinimo kirtimas (stiebo tūris iki 0,13 ktm) 49,00 Lt/m3 (be PVM). 2013 metais VĮ Anykščių miškų urėdijos vidutinė apvaliosios medienos pardavimo kaina buvo 131,3 Lt/m3 (be PVM). Pagal VĮ Anykščių miškų urėdija 2015 m. rugpjūčio 19 d. pateiktą informaciją 2014 m. Pavarių girininkijoje miško kirtimo ir medienos išvežimo iki tarpinio sandėlio kainos buvo: a) pagrindinio naudojimo (plyni ir atvejiniai) - 40,00 Lt/m3 (be PVM); b) sanitarinis rinktinis, einamasis, retinimo kirtimas (stiebo tūris 0,13 ktm ir daugiau) - 44,00 Lt/m3 (be PVM); c) sanitarinis rinktinis, einamasis, retinimo kirtimas (stiebo tūris iki 0,13 ktm) 50,00 Lt/m3 (be PVM). 2014 m. VĮ Anykščių miškų urėdijos vidutinės apvaliosios medienos pardavimo kaina buvo 149,1 Lt/m3 (be PVM). Nors ieškovai nesutinka su Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. balandžio 28 d. pranešime nurodytu turtinės žalos paskaičiavimu (už 881 miško kvartalo 2, 5, 7, 10, 12, 17, 22, 23, 31, 32 sklypuose atliktus neteisėtus kirtimus), tačiau žala paskaičiuota vadovaujantis kirtimo metu galiojusiais teisės aktais, t. y. 2002 m. balandžio 12 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 521, 2004 m. gegužės 12 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 570). Šis žalos paskaičiavimas buvo pateiktas Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK Kriminalinės policijos skyriui atliekant ikiteisminį tyrimą. Ieškovai neindividualizavo CK 6.250 straipsnio prasme kaip būtent kiekvienam iš jų pasireiškė galimai patirta neturtinė žala. Turtinės žalos atsiradimas nėra sąlyga priteisti neturtinę žalą, todėl šis reikalavimas negali būti tenkinamas.

6I. P. instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Kauno apygardos teismas 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimu tenkino ieškinį iš dalies, priteisė solidariai iš atsakovų E. D. ir S. D. ieškovams: A. J. 10 144,24 Eur, V. K. K. 10 158,42 Eur ir G. M. 20 316,84 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. liepos 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą ieškinio dalį atmetė.
  2. Teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, Nustatė
    1. ieškovams A. J., Vytautui K. K., G. M. ir atsakovei E. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 34,8800 ha ploto žemės sklypas, esantis Anykščių r. sav. Anykščių sen. Peslių k., kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – miškų ūkio; A. J. priklauso 715/3579, V. K. K. – 716/3579, G. M. – 1432/3579, E. D. – 716/3579 idealiosios šio žemės sklypo dalys. E. D. šią žemės sklypo dalį yra įgijusi 2003 m. birželio 2 d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu, jos santuoka su atsakovu S. D. sudaryta 1990 m. kovo 2 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje.
    2. 2013 m. liepos 2 d. miško savininkė E. D., už kurią pasirašė jos sutuoktinis S. D., pranešimu Nr. 1581 apie ketinimus kirsti mišką 881 kvartalo 9, 11, 13, 15 sklypuose Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Utenos teritoriniam poskyriui pranešė, kad planuoja 2013 m. vykdyti einamuosius, einamuosius (valksmos) miško kirtimus; kirstinų medžių skaičius – 1 468, o apytikris likvidinės medienos tūris – 578 ktm.
    3. 2013 m. spalio 18 d. miško savininkė E. D. pranešimu Nr. 1624 apie ketinimus kirsti mišką 881 kvartalo 16 sklype Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Utenos teritoriniam poskyriui pranešė, kad planuoja vykdyti einamuosius, einamuosius (valksmos) miško kirtimus; kirstinų medžių skaičius – 428, o apytikris likvidinės medienos tūris - 154,19 ktm.
    4. Tiek gavus 2013 m. liepos 2 d. pranešimą Nr. 1581, tiek 2013 m. spalio 18 d. pranešimą Nr. 1624 Valstybinės miškų tarnybos vyriausioji specialistė (byloje trečiasis asmuo) L. B. priėmė teigiamus sprendimus dėl miško kirtimų vykdymo.
    5. 2013 m. spalio 7 d. E. D., atstovaujama sutuoktinio S. D., ir trečiasis asmuo UAB „Rimkirta“ sudarė Miško darbų sutartį, kuria šalys susitarė dėl miško ruošos darbų (kirtimo, traukimo) atlikimo miško 881 kvartalo 9, 11, 13, 15 sklypuose, numatė darbų pradžią 2013 m. spalio 7 d., sutarė dėl darbų kainos – už kirtimą ir už medienos ištraukimą atsakovė moka trečiajam asmeniui 40,00 Lt/m3 (sutarties 1.1, 2 punktai). 2013 m. spalio 18 d. tos pačios šalys sudarė Miško darbų sutartį, kuria šalys susitarė dėl miško ruošos darbų (kirtimo, traukimo) atlikimo miško 881 kvartalo 16 sklype, numatė darbų pradžią 2013 m. spalio 18 d., sutarė dėl darbų kainos – už kirtimą ir už medienos ištraukimą atsakovė moka trečiajam asmeniui 40,00 Lt/m3 (sutarties 1.1, 2 punktai) (sutartys pateiktos į bylą 2015 m. lapkričio 12 d. teismo posėdyje).
    6. 2013 m. spalio 10 d. E. D. ir UAB „Rimkirta“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria susitarė, kad E. D. parduoda, o UAB „Rimkirta“ perka apvalią medieną, kurios kaina pagal šalių susitarimą – 100 Lt/m3, iškirstos ir ištrauktos į sandėlį, nepriklausomai nuo rūšies, sortimento ar kokybės (sutarties 1, 2 punktai). Iš esmės analogiško turinio tos pačios šalys sudarė sutartį ir 2013 m. spalio 28 d. Laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 11 d. iki 2013 m. spalio 25 d. E. D. ir UAB „Rimkirta“ pasirašė atskiras aštuonias pirkimo-pardavimo sutartis (Nr. 24-31) dėl tam tikro medienos kiekio pirkimo-pardavimo, nurodant, kad mediena parduodama remiantis pranešimu apie ketinimus kirsti mišką Nr. 1581. Susumavus šiose sutartyse nurodytą parduotos medienos kiekį, gauta 1 476,16 ktm (arba m3) medienos.
    7. Laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 28 d. iki 2013 m. lapkričio 14 d. E. D. ir UAB „Rimkirta“ pasirašė atskirų dešimt pirkimo-pardavimo sutarčių (Nr. 32-41) dėl tam tikro medienos kiekio pirkimo-pardavimo, nurodant, kad mediena parduodama remiantis pranešimu apie ketinimus kirsti mišką Nr. 1624 (pranešimo numeris taisytas). Susumavus šiose sutartyse nurodytą parduotos medienos kiekį, gauta 1 463,3 ktm (arba m3) medienos (visas šias sutartis į bylą pateikė UAB „Rimkirta“ 2015 m. lapkričio 12 d. teismo posėdyje).
  3. Teismas konstatavo, kad byloje yra reiškiamas reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl neteisėto ieškovams priklausančios miško dalies iškirtimo, kildinamą iš neteisėtų Valstybinės miškų tarnybos vyriausiosios specialistės bei miško bendraturčių E. ir S. D. veiksmų.
  4. Teismas nustatė, kad ieškovai žalos atsiradimą kildina iš neteisėtų Valstybinės miškų tarnybos pareigūnų veiksmų, pasireiškusių atitinkamų pranešimų suderinimu neturint ieškovų rašytinio sutikimo dėl miško kirtimų bei esant galiojančiam turto areštui, nekontroliavimu, ar miškas kertamas laikantis pranešimuose nurodytos informacijos.
  5. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Nuostatų 20.8 punktu, leidimai kirsti mišką retinimo ir einamiesiems kirtimams neprivalomi, bet pagal Nuostatų 21 punktą privačių miškų savininkai, norėdami vykdyti šių Nuostatų 20.3, 20.4, 20.5, 20.7 ir 20.8 punktuose nurodytus kirtimus, <...>, privalo Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka pateikti pranešimą apie ketinimus kirsti mišką Valstybinės miškų tarnybos teritoriniam padaliniui, kurio kontroliuojamoje teritorijoje yra jų numatyti kirsti miškai; privačių miškų savininkai, per Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos apraše nustatytus terminus negavę neigiamo Valstybinės miškų tarnybos teritorinio padalinio atsakymo ar gavę suderinimą, gali savo miško valdoje vykdyti pranešime nurodytus kirtimus. Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055 (nuo 2013 m. balandžio 17 d. galiojusi redakcija) 35 punktas numato, kad pranešimą Valstybinės miškų tarnybos teritoriniam poskyriui pateikti gali privataus miško savininkas arba jo įgaliotas asmuo, pateikęs notaro patvirtinto įgaliojimo kopiją; <...> jei miško valda valdoma, naudojama ir ja disponuojama bendrosios nuosavybės teise, rašomas vienas pranešimas visų bendraturčių arba vieno bendraturčio, kuris, pateikdamas pranešimą patvirtina, kad pranešimas pateiktas visų bendraturčių sutikimu.
  6. Teismas, spręsdamas, ar Valstybinės miškų tarnybos specialistė, prieš suderindama pranešimus, turėjo pareigą pareikalauti rašytinių ieškovų sutikimų, konstatavo, jog nagrinėjamu atveju pranešimų suderinimui raštiški ieškovų sutikimai miško kirtimui nebuvo privalomi. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į šias aplinkybes: 1) Apraše numatyta, kad rašomas vienas pranešimas visų bendraturčių arba vieno bendraturčio, kuris, pateikdamas pranešimą patvirtina, kad pranešimas pateiktas visų bendraturčių sutikimu (Aprašo 35 punktas), tačiau, jei miško valda valdoma bendrosios nuosavybės teise, išduodamas vienas leidimas visiems bendraturčiams arba vienam ar keliems bendraturčiams tik esant visų bendraturčių raštiškam sutikimui (Aprašo 6 punktas); 2) CK 4.75 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu; 3) Aprašo 35 punktas numato, kad jei žemės sklypas, kuriame numatyta vykdyti pranešime nurodytus kirtimus, valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendrosios nuosavybės teise, Valstybinės miškų tarnybos teritoriniam poskyriui pateikiamas vienas pranešimas, pasirašytas visų bendraturčių, arba vienas pranešimas, pasirašytas vieno bendraturčio, kuris kartu su pranešimu pateikia visų bendraturčių raštiškus sutikimus dėl pranešime nurodytų miško kirtimų; 4) Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2015 m. birželio 30 d. rašto „Dėl skundo“ Nr. (12-4)-D8-4911, adresuoto A. J. (kopijos N. A., G. M., E. D.), pateikto atsakovų E. ir S. D. 2015 m. spalio 1 d. Nr. E1-36467, nuostatomis už realybės neatitinkančios informacijos pranešime pateikimą atsakingas tokią informaciją pateikęs asmuo, o Valstybinės miškų tarnybos teritorinio poskyrio specialistas, prieš suderindamas pranešimą, neturi pareigos tikrinti, ar pranešimas buvo suderintas su kitais bendratučiais.
  7. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teismas nustatė, kad Anykščių rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 5 d. nutartimi (taisant 2006 m. kovo 31 d. nutartį) buvo areštuotas atsakovams E. D. ir S. D. priklausantis žemės sklypas 716/3579, esantis Peslių k., Anykščių raj. 2006 m. gegužės 11 d. teisme buvo gautas iš Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus pažymėjimas apie turto arešto akto įregistravimą turto arešto aktų registre, turto arešto akto Nr. 1006000682. Teismo pritaikytas areštas panaikintas 2013 m. spalio 9 d. nutartimi (Anykščių rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-20-754/2007).
  8. Teismas nurodė, kad turto arešto akto duomenys yra žinomi, jeigu turto arešto aktas yra įregistruotas Turto arešto aktų registre (Turto arešto aktų registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis). Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3 punkte reglamentuojama, kad turto areštas – įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų jos sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas. Šio įstatymo 2 straipsnyje detalizuotas ir atskirų nuosavybės teisės sudedamųjų dalių laikino apribojimo turinys, apibrėžiant, kad turto disponavimo teisės apribojimas – teisės turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę priverstinis laikinas apribojimas (7 punktas); turto naudojimo teisės apribojimas – teisės naudoti turto savybes naudotojo reikmėms tenkinti priverstinis laikinas apribojimas (8 punktas); turto valdymo teisės apribojimas – teisės įstatymų nustatyta tvarka daryti turtui fizinį ir ūkinį poveikį priverstinis laikinas apribojimas (10 punktas). Teismas, atsižvelgdamas į Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintą turto arešto sampratą, sprendė, kad byloje nesant duomenų apie atsakovams E. ir S. D. taikytą turto naudojimo teisės apribojimo išviešinimą, darytina išvada, jog teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatytais suvaržymais buvo laikinai suvaržyta tik disponavimo teisė, suponuojanti draudimą perleisti turtą kitam asmeniui, jį įkeisti, t. y. atlikti veiksmus, susijusius su jo nuosavybės teisės pasikeitimu. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad, esant nepanaikintam areštui, suderindama pranešimus, Valstybinės miškų tarnybos pareigūnė (specialistė) atliko neteisėtus veiksmus.
  9. Teismas, analizuodamas ir vertindamas ieškovų argumentus dėl Valstybinės miškų tarnybos vyriausiosios specialistės neprižiūrėjimo (nekontroliavimo) miško kirtimų, pažymėjo, jog miško kirtimai vykdomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 patvirtintomis Miško kirtimų taisyklėmis (toliau – Taisyklės). Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Miškų įstatymas) 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad Valstybinė miškų tarnyba atlieka valstybinę visų nuosavybės formų šalies miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos kontrolę. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir Nuostatų 33 punkte. Šios bendro pobūdžio nuostatos yra detalizuojamos Nuostatų 34 punkte, apibrėžiant, kas yra tikrinama, atliekant miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos valstybinę kontrolę.
  10. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog už nurodytų Nuostatų pažeidimą Valstybinės miškų tarnybos pareigūnei buvo taikyta atsakomybė Lietuvos Respublikos įstatymo nustatyta tvarka (Nuostatų 36 punktas). Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2015 m. birželio 30 d. Nr. (12-4)-D8-4911 atsakyme į skundą, apie kurio apskundimą ar pripažinimą negaliojančiu byloje duomenų nėra, konstatuota, jog atsižvelgiant į 2015 m. birželio 18 d. patikrinimo metu nustatytą medynų skalsumą po kirtimų ir 2014 m. gegužės 26 d. Valstybinės miškų tarnybos nustatytą po kirtimų likusį medžių skaičių, miško kirtimų intensyvumas taksaciniuose sklypuose Nr. 9, 11, 13, 15 ir 16 atitinka Taisyklių reikalavimus dėl po kirtimo paliekamo medžių skaičiaus ir medynų skalsumo (Taisyklių 5, 52, 60 punktai, jų 5 priedas; ( - ) straipsnio 2 dalis). Minėtame atsakyme taip pat konstatuota, kad, įvertinus visas aplinkybes, pagal pranešimus miško žemės sklype taksaciniuose sklypuose Nr. 9, 11, 13, 15 ir 16 įvykdyti kirtimai yra einamieji, kas leidžia spręsti, priešingai, nei teigia ieškovai, jog leidimai tokiems kirtimams neprivalomi (Nuostatų 20.8, 21 punktai). R. V. miškų tarnybos vyriausiosios specialistės L. B. ir ieškovės G. M. paaiškinimais, kurie nepaneigti bylos medžiaga, teismas nustatė, kad radusi miške dažais pažymėtus medžius prieš miško kirtimą, G. M. buvo atvykusi pas L. B. aiškintis dėl tokio žymėjimo, tačiau prieštaravimo būsimiems kirtimams nerašė, tokio prieštaravimo nei ji pati, nei kiti ieškovai ir vėliau Valstybinei miškų tarnybai nepateikė, kas paneigia ieškovų argumentus, kad Valstybinės miškų tarnybos vyriausioji specialistė, suderindama m. spalio 18 d. gautą pranešimą, prieš tai nepatikrinusi, ar miškas kertamas laikantis 2013 m. liepos 2 d. pranešime nurodytos informacijos, neatliko bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teismas sprendė, kad tai, jog suderinusi pranešimus vyriausioji specialistė nekontroliavo, ar miškas kertamas laikantis pranešime nurodytos informacijos (kirtimų vieta, kirstinų medžių kiekis ir kt.), savaime neįrodo šios pareigūnės neteisėtų veiksmų. Teismas sprendė, kad nenustačius Valstybinės miškų tarnybos (jos darbuotojų) neteisėtų veiksmų, nėra visų civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų pagal CK 6.271 straipsnį.
  11. Teismas nurodė, kad Valstybinės miškų tarnybos pareigūnės veiksmai, suderinant pranešimus kirsti mišką, negali būti vertinami kaip žalą lėmęs veiksnys. Privačios miško valdos savininkas, gavęs suderinimą, įgyja teisę kirsti mišką ir pats sprendžia, ar šia teise pasinaudoti, t. y. vykdyti kirtimus, ar savo teise kirsti mišką nesinaudoti. Nagrinėjamu atveju, 2013 m. liepos 2 d. miško savininkė E. D., už kurią pasirašė jos sutuoktinis S. D., pateiktame pranešime Nr. 1581, ir 2013 m. spalio 18 d. miško savininkė E. D. pranešime Nr. 1624 patvirtino, kad pranešimai pateikti visų bendraturčių sutikimu. Ieškovams teigiant, kad tokio sutikimo nebuvo, o atsakovui S. D. tvirtinant, jog jis arba jo sutuoktinė turėjo ieškovų sutikimą kirsti mišką, taikytinos pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas konstatavo, kad atsakovams E. ir S. D. teko pareiga įrodyti buvusį bendraturčių sutikimą dėl miško kirtimo, tačiau šios aplinkybės byloje jie neįrodė, nes 2013 m. rudenį įvykęs Rudaminos turguje G. M., A. J. ir S. D. pokalbis dėl vėjovartų valymo, neįrodo buvusio visų miško bendraturčių susitarimo Tvarkos aprašo 35 punkto prasme (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog atsakovai E. ir S. D. pažeidė Tvarkos aprašo 35 punkto reikalavimus.
  12. Teismas, remdamasis rašytiniais įrodymais (miško darbų sutartys, pirkimo-pardavimo sutartys), UAB „Rimkirta“ direktoriaus R. R. paaiškinimais, liudytojo V. S. parodymais 2016 m. gegužės 20 d. teismo posėdyje, iš esmės ir atsakovų E. ir S. D. paaiškinimais teismo posėdžiuose, nustatė, kad atsakovai E. D., arba ją atstovaujantis sutuoktinis S. D., sudarė sąlygas medžių kirtimo darbams atlikti, pasitelkę trečiąjį asmenį UAB „Rimkirta“ bei sudarė medienos pirkimo-pardavimo sutartis. 2013 m. liepos 2 d. pranešime nurodytas numatomas iškirsti apytikris likvidinės medienos tūris – 578 m3, o remiantis pirkimo-pardavimo sutartyse pateiktais duomenimis buvo parduota 1 476,16 m3 medienos; 2013 m. spalio 18 d. pranešime nurodytas numatomas iškirsti apytikris likvidinės medienos tūris – 154,19 m3, o remiantis pirkimo-pardavimo sutartyse pateiktais duomenimis buvo parduota 1 463,3 m3 medienos. Teismas sprendė, kad šios aplinkybės teikia pagrindą išvadai, jog miško kirtimai buvo atlikti net ir nesilaikant suderintų pranešimų, o pagal Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalies reikalavimą draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas. Atsakovai E. ir S. D., atlikę miško kirtimą, neturėdami kitų bendraturčių (ieškovų) sutikimo šiems darbams atlikti, pažeidė ieškovų teises į bendrosios nuosavybės objekto valdymą ir naudojimą (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Atlikus kirtimą ir pardavus medieną, už parduotą medieną visa pinigų suma (dalimis) buvo pervesta į S. D. sąskaitą arba jam išmokėta grynais pagal kasos išlaidų orderius. Taigi, S. D. be teisinio pagrindo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, tuo tarpu ieškovai patyrė turtinius praradimus dėl miško neteisėtai iškirstos jiems tenkančios dalies.
  13. Teismas padarė išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės atitinka CK 6.246 – 6.249 straipsniuose nustatytas atsakovų E. ir S. D. būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas. Nagrinėjamu atveju Valstybinė miškų tarnyba negali būti atsakinga už neteisėtus E. ir S. D. veiksmus, nes konkrečios aplinkybės dėl jų veiksmų pareigūnams nebuvo žinomos.
  14. Teismas nustatė, kad ieškovai, patikslinę ieškinį, apskaičiuodami žalą, remiasi į bylą pateiktomis pirkimo-pardavimo sutartimis, t. y. jose esančiais duomenimis apie miško 881 kvartalo 9, 11,13, 15, 16 sklypuose iškirstų medžių kiekį bei gautos likvidinės medienos turį – 2 939,46 m3, dauginant jį iš medienos vidutinės rinkos kainos, vadovaujantis Generalinės miškų urėdijos viešai paskelbtos 2013 metų gruodžio mėnesio suvestinės duomenimis apie 2013 metų vidutinę medienos rinkos kainą, gaunant 175 816,76 Eur, iš gautos medienos rinkos kainos atėmus 34 038,95 Eur miško ruošos (40 Lt arba 11,58 Eur/m3) darbų sumą, gautą sumą -141 777,81 Eur padalinat pagal bendraturčiams tenkančias dalis: ieškovė A. J. patyrė 28 323,87 (141 777,81 x 715 / 3579 = 28 323,87) nuostolių, V. K. K. – 28 363,49 Eur, N. A. – 56 726,97 Eur, atitinkamai 28 363,48 Eur suma tenka atsakovams E. ir S. D.. Teismas nurodė, kad byloje ieškovai nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jų patirtus realius nuostolius, susijusius su turtiniais praradimais dėl miško neteisėtai iškirstos dalies.
  15. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Teismas, sistemiškai įvertinęs byloje esančius įrodymus, byloje nustatytų aplinkybių visumos kontekste padarė išvadą, kad atsakovai E. ir S. D. atliko kirtimus, pasitelkę trečiąjį asmenį, ne tik miško 881 kvartalo 9, 11, 13, 15, 16 sklypuose, kuriems buvo suderinti pirkimo-pardavimo sutartyse nurodyti pranešimai Nr. 1581 ir Nr. 1624, bet ir kituose, pranešimuose nenurodytuose, sklypuose: dalyje 5 sklypo, 7 sklype, 10 sklype, 12 sklype, dalyje 17 sklypo, dalyje 22 sklypo, 23 sklype, dalyje 27 sklypo, 31 sklype, 32 sklype, iš viso gaunant ir parduodant 2 939,46 m3 apvaliosios medienos (susumavus pirkimo – pardavimo sutartyse nurodytą medienos kiekį) (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
  16. Teismas nurodė, kad žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną (CK 6.249 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju žala atsirado 2013 m. spalio – lapkričio mėnesiais, neteisėtai iškirtus ir pardavus mišką. Pagal pirkimo-pardavimo sutarčių 2 punktą šalių susitarimu medienos kaina nustatyta 100 Lt/m3, iškirstos ir ištrauktos į sandėlį, nepriklausomai nuo rūšies, sortimento ir kokybės. Ieškovai įsitikinę, kad atsakovai E. ir S. D. neteisėtai gautą medieną pardavė už ženkliai mažesnę kainą, negu 2013 m. buvusi vidutinė rinkos kaina – 100 Lt (28,96 Eur) už kubinį metrą, ir prašomą priteisti žalą skaičiuoja vadovaudamiesi Generalinės miškų urėdijos viešai paskelbtomis 2013 metų vidutinėmis medienos rinkos kainomis. Teismas konstatavo, kad toks skaičiavimo principas nėra atmestinas, tačiau nagrinėjamos bylos kontekste pakankamai hipotetinis.
  17. Teismas vertino ne tik patikslintame ieškinyje pateiktą žalos (nuostolių) apskaičiavimo būdą, bet ir kitus byloje surinktus įrodymus. Byloje yra pateikti duomenys apie atsakovų E. ir S. D. realiai gautas pajamas parduodant medieną pagal pirkimo – pardavimo sutarčių šalių sulygtą kainą – 100 Lt/m3 (28,96 Eur/m3). Neteisėto kirtimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimo Nr. 521 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarkos bei fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, turtui ar interesams atlyginimo dydžių“ priedo 1.2.2 punktas taip pat numatė, kad II grupės miške iškirtus neplynu kirtimu žalius medžius kaina yra 100 Lt už 1 kub. m. medienos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-636/2006). Išdėstytų motyvų pagrindu bei vadovaujantis bendraisiais teisės principais (CK 1.5 straipsnis) teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju medienos kaina – 100 Lt/m3 (28,96 Eur/m3) laikytina pagrįsta žalos dydžio paskaičiavimui.
  18. Byloje surinktais įrodymais (miško darbų sutartimis, R. R. paaiškinimais) teismas taip pat nustatė, kad atsakovai E. ir S. D. turėjo miško ruošos darbų išlaidų – 40 Lt/m3 (11,58 Eur/m3; miško darbų sutarčių 2 punktas). 2013 m. spalio 10 d. bei 2013 m. spalio 23 d. pirkimo – pardavimo sutarčių 6 punkte šių sutarčių šalys sutarė, kad visus mokesčius, susijusius su šiuo pavedimu, išskaito iš mokėtinų sumų ir sumoka pirkėjas. Nors kartu su atsiliepimu į patikslintą ieškinį atsakovai E. ir S. D. pateikė raštelius, įvardijamus pakvitavimais, kuriais atsakovas S. D. siekė įrodyti jo sumokėtas sumas UAB „Rimkirta“ direktoriui R. R. grynais pinigais, tačiau teismas, apskaičiuodamas žalos dydį, tokiais įrodymais nesivadovavo, konstatuodamas, jog toks atsiskaitymo būdas nenumatytas nei miško darbų sutartyse, nei pirkimo–pardavimo sutartyse, o esantys įrašai (vizualiai ir skirtingu šriftu) po teksto ir parašų, o kai kuriuose – įsiterpę ženkle „?“ apie UAB “Rimkirta” ar R. R. sumokėtas sumas, tik patvirtina R. R. paaiškinimus, kad tokius raštelius jis pasirašydavo S. D. prašomas, šiam užsitikrinti, kad nebūtų išrašomos sąskaitos apmokėjimui, ir jų pasirašymo metu nebuvo nurodyta jokių pinigų sumų, šių pinigų S. D. niekada nemokėjo. Teismas taip pat nustatė (L. B. bei S. D. paaiškinimais, L. B. kartu su atsiliepimu pateiktais biržės taksavimo ir taškavimo lapais), kad pranešimų suderinimui S. D. pateikė miškininkės A. Š. parengtus biržės taksavimo ir taškavimo lapus (viso 6 lapai), o už medynų įtaksavimą ir miško kirtimo dokumentų paruošimą (miškininkystės darbai) A. Š. įmonei 2013 m. birželio 25 d. pinigų priėmimo kvitu sumokėjo 1070 Lt (309,89 Eur).
  19. Išdėstytų motyvų pagrindu teismas apskaičiavo ieškovams, kaip bendraturčiams, neteisėtu kirtimu padarytą turtinę žalą (piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; CK 6.249 straipsnio 1 dalis):
    1. 2 939,46 m3 (iškirstas ir parduotas medienos kiekis) x 28,96 Eur/m3 (100 Lt/m3; medienos kaina) – (2 939,46 m3 (iškirstas ir parduotas medienos kiekis) x 11,58 Eur /m3 (40 Lt/m3; miško ruošos darbai) + 309,89 Eur (miškininkystės darbai)) = 50 777,92 Eur;
    2. ieškovei A. J. tenkanti dalis: 50 777,92 Eur x 715 / 3579 (bendraturčio turto (miško) dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje) = 10 144,24 Eur;
    3. ieškovui Vytautui K. K. tenkanti dalis: 50 777,92 Eur x 716 / 3579 (bendraturčio turto (miško) dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje) = 10 158,42 Eur;
    4. ieškovei G. M. tenkanti dalis: 50 777,92 Eur x 1432 / 3579 (bendraturčio turto (miško) dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje) = 20 316,84 Eur;
    5. atsakovams E. ir S. D. liekanti dalis: 50 777,92 Eur x 716 / 3579 (bendraturčio turto (miško) dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje) = 10 158,42 Eur.
  20. Teismas sprendė, kad ieškovams iš atsakovų E. ir S. D. solidariai priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 2 dalis).
  21. Teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos ieškovams atlyginimo, neabejojo, kad nagrinėjamu atveju ieškovai, sužinoję apie iškirstą mišką arba tai pamatę, patyrė neigiamas emocijas ir išgyvenimus. Tuo pačiu teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog tokie ieškovų išgyvenimai galėjo turėti (arba turėjo) reikšmingos įtakos jų sveikatos pablogėjimui ar sukėlė kitus neigiamus emocinius padarinius. Teismas sprendė, kad nepatvirtina ieškovų stipraus emocinio ryšio su mišku ir jų nurodoma aplinkybė – nuvykimas bent kartą metuose į mišką grybauti. Teismas vertino, kad dalies reikalavimų dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinimas jau yra tam tikra satisfakcija už patirtus išgyvenimus. Teismas pažymėjo, kad neturtinės žalos įvertinimas pinigais nereiškia asmens išgyvenimų, skausmo, kančios, prarasto džiaugsmo ir pan. kainos. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad vien ieškovų pateiktas emocinės būklės apibūdinimas ir prielaidos, jog jie gali nesulaukti miško atkūrimo, nesudaro pagrindo neturtinei žalai, kaip neteisėto miško iškirtimo pasekmei pripažinti.

8I. A. skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

9

  1. Ieškovai A. J., ( - ) K. K. ir G. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį visiškai, bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, priteisti solidariai iš atsakovų ieškovų bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
  2. Ieškovų apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias turtinės žalos nustatymą (CK 6.249, 6.251 straipsniai).
    2. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad neteisėto dalies miško iškirtimas nesąlygojo ieškovų nurodytos 113 988 Eur dydžio turtinės žalos atsiradimo. Padarydamas tokią išvadą, teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl nepripažįsta Generalinės miškų urėdijos duomenų pagrindu atliktų turtinės žalos skaičiavimų įrodomosios reikšmės, taip pat nevertino, ar byloje esantys kiti įrodymų šaltiniai yra patikimi bei pakankami, siekiant teismui ex officio nustatyti ieškovų patirtos turtinės žalos dydį.
    3. Pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo iškirsto miško rinkos vertės, neatliko turtinės žalos įvertinimo taip, kaip nustatyta CK 6.249 straipsnio 5 dalyje, 6.250 straipsnyje.
    4. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad miško kirtimais gautos apvaliosios medienos rinkos vertė 2013 metais buvo 100 Lt/m3, padaryta remiantis įrodymų šaltiniais, kuriuose nėra duomenų apie apvaliosios medienos rinkos vertę teismo sprendimo priėmimo dienai, arba įrodymų šaltiniais, kuriuose esantys duomenys nėra patikimi. Skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu nebegaliojo Tvarkos 1.2.2 punktas, kuriuo remdamasis teismas padarė išvadą, jog apvaliosios medienos rinkos vertė 2013 metais buvo 100 Lt/m3. N. T. nėra jokių duomenų apie miško kirtimais gautos apvaliosios medienos rinkos kainą. Skundžiamo teismo sprendimo priėmimo dieną galiojusioje 2014 m. kovo 6 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintoje Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikoje buvo nustatytas daugiau kaip dešimt kartų didesnis žalos aplinkai dydis (290 Eur/m3) dėl medžių neplyno iškirtimo II grupės miškuose, negu žalos padarymo metu galiojusioje žalos atlyginimo Tvarkoje.
    5. Skundžiamame teismo sprendime nurodyta Lietuvos A. T. 2006 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-636/2006, kurioje neva 100 Lt/1 m3 pripažintas kaip orientacinis kriterijus, priimta esant kitai situacijai, nei nagrinėjamoje byloje. Kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje nebuvo jokių įrodymų, kuriais vadovaujantis būtų galima nustatyti ieškovo dėl atsakovo iškirstos bei parduotos medienos patirtą turtinę žalą, o nagrinėjamu atveju byloje buvo pateikti inter alia Generalinės miškų urėdijos duomenys apie apvaliosios medienos vidutinę rinkos kainą 2013 metais, kuriais teismas ir privalėjo vadovautis.
    6. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar atsakovų E. ir S. D. nurodytos neva gautos pajamos iš apvaliosios medienos pardavimo (100 Lt/m3) yra realios ir protingos. Teismas netyrė ir nevertino atsakovų E. ir S. D. ir UAB „Rimkirta“ sudarytų miško darbų sutarčių, remiantis kuriomis rangovas įsipareigojo savo lėšomis atlikti sutartyse numatytus darbus, kas įrodo, jog faktiškai atsakovai apvaliąją medieną pardavė už 140 Lt/m3. Taip pat teismas neįvertino UAB „Rimkirta“ direktoriaus R. R. teismo posėdyje išsakytos pozicijos, kad 2013 m. spalio 10 d. ir 2013 m. spalio 28 d. sudarytose pirkimo-pardavimo sutartyse buvo nustatyta 100 Lt/m3 apvaliosios medienos kaina „jau atėmus miško ruošos darbų išlaidas – 40 Lt/m3, t. y. sutarta medienos kaina – 100 Lt/m3.
    7. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad nesivadovauja E. ir S. D. pateiktais rašteliais, išskaičiavo atsakovų neva patirtas miško ruošos darbų išlaidas, nors tokios išlaidos nėra pagrįstos jokiais byloje esančiais įrodymais.
    8. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis).
    9. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad Valstybinė miškų tarnyba negali būti atsakinga už neteisėtus E. ir S. D. veiksmus. Nurodytos institucijos specialistė nepatikrino, ar visi žemės sklypo bendraturčiai yra informuoti apie ketinimus kirsti mišką, ar yra gautas jų sutikimas, nepareikalavo iš atsakovų šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nekontroliavo miško naudojimo, nevykdė jo apsaugos nuo neteisėtų kirtimų, kas sudaro pakankamą pagrindą neteisėtų veiksmų konstatavimui.
    10. Nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad miško kirtimui nebuvo reikalingas leidimas, kad prieš suderindama pranešimus Valstybinės miškų tarnybos specialistė neturėjo pareigos pareikalauti iš atsakovų E. ir S. D. ieškovų rašytinių bendraturčių sutikimų (CK 4.75 straipsnis, Tvarkos aprašas). Žalos padarymo metu galiojęs reglamentavimas poįstatyminiuose teisės aktuose, kuriuo nepagrįstai vadovavosi teismas, prieštaravo aukštesnės galios akto – CK 4.75 straipsnio 1 dalies, 2.137 straipsnio, 2.138 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatoms, remiantis kuriomis specialistė turėjo pareigą pareikalauti iš atsakovų E. ir S. D. rašytinius ieškovų sutikimus arba ieškovų atsakovams E. ir S. D. išduotus notaro patvirtintus įgaliojimus veikti jų vardu.
    11. Prieštaringa pirmosios instancijos teismo išvada, kad radusi miške dažais pažymėtus medžius prieš miško kirtimą, G. M. buvo atvykusi pas specialistę aiškintis dėl tokio žymėjimo, tačiau prieštaravimo būsimiems kirtimams nerašė, tokio prieštaravimo nei ji pati, nei kiti ieškovai ir vėliau Valstybinei miškų tarnybai nepateikė, kas sudaro pagrindą išvadai, jog Valstybinės miškų tarnybos vyriausioji specialistė, suderindama 2013 m. spalio 18 d. gautą pranešimą, prieš tai nepatikrinusi, ar miškas kertamas laikantis 2013 m. liepos 2 d. pranešime nurodytos informacijos, tinkamai atliko bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Byloje nėra jokių domenų, kad ieškovams A. J. ir Vytautui K. K. buvo žinoma apie medžių sužymėjimą, taip pat duomenų, kad specialistė išaiškino ieškovei G. M. galimybę teikti prieštaravimus.
    12. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad Valstybinė miškų tarnyba negali būti atsakinga už neteisėtus atsakovų E. ir S. D. veiksmus, nes konkrečios aplinkybės dėl jų veiksmų šios tarnybos specialistei nebuvo žinomos. Pagal CK 6.271 straipsnį Lietuvos Respublikos valstybė atsako be kaltės, solidarioji atsakomybė deliktiniams santykiams gali būti taikoma ir tada, kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai (Lietuvos A. T. 2014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2008).
    13. Skundžiamame teismo sprendime nepagrįsta išvada, kodėl miško dalies iškirtimas ir pardavimas laikomi neva naudojimosi, o ne disponavimo turtu veiksmais. Atsakovai E. ir S. D. faktiškai iškirto ir pardavė esmines pagrindines miško dalis (CK 4.15 straipsnis), todėl neteisingas teismo aiškinimas, jog neva net ir galiojant disponavimo žemės sklypu, kuriame yra miškas, apribojimui galėjo būti atlikti minėti veiksmai.
    14. Pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė klausimą dėl neturtinės žalos ieškovams atlyginimo (CK 6.250 straipsnis, ( - ) straipsnis, 178 straipsnis, 183 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis, 186 straipsnio 4 dalis). Nepagrįsta teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, įrodančių ieškovų stiprų emocinį ryšį su mišku. Atsakovų neteisėtais veiksmais buvo pažeista ieškovų nuosavybės teisė į saugotiną, išskirtinėje vietoje, prie Šventosios upės, netoli Puntuko akmens ir Medžių lajų tako komplekso, esantį mišką, kuriam suteiktas nacionalinių ir regioninių parkų statusas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovai paaiškino, kad suniokotas miškas ne tik saugotinas gamtos turtas, bet ir jų šeimos istorija, susijusi su daug prisiminimų apie senelius ir tėvą eigulį, apie pokario metu už Lietuvos nepriklausomybę miške kovojusią mamą. Faktas, kad net praėjus daugiau kaip dviem metams, teismo posėdžio metu ieškovai negalėjo suvaldyti savo emocijų kalbėdami apie suniokotą mišką, patvirtina, jog jų išgyvenimai nėra vienkartinio pobūdžio, momentiniai.
    15. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo priimta pažeidžiant proceso teisės normas (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pirmosios instancijos teismas neišsprendė klausimo dėl ieškovų 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo. Spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo trečiajam asmeniui UAB „Rimkirta“ teismas neteisingai apskaičiavo patikslinto ieškinio atmestų reikalavimų procentinę išraišką – ieškovams iš reikalautų priteisti 118 488,35 Eur priteisus 40 619,50 Eur, buvo atmesta ne 82,13 proc., o 65,72 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų. Be to, priteisdamas trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidas, teismas neatsižvelgė į šių išlaidų susidarymo priežastis (CPK 93 straipsnio 4 dalis), t. y. kad skundžiamame teismo sprendime konstatuota, jog medienos pardavimo sutarčių pagrindu nupirkta apvalioji mediena buvo gauta iškirtus mišką ir pranešimuose nenurodytuose miško sklypuose, nors trečiasis asmuo UAB „Rimkirta“, palaikydamas ieškovų įrodinėjamą aplinkybę apie miško iškirtimą tik pranešimuose nurodytuose sklypuose, tvirtino, kad mišką kirto ir gautą medieną supirko vadovaudamasi tik pranešimais. Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje trečiajam asmeniui, kaip ir ieškovams, nėra palankus.
  1. A. S. D. ir E. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimo dalį, kuria priteista solidariai iš atsakovų E. D. ir S. D. ieškovams A. J. 10 144,24 Eur, Vytautui K. K. 10 158,42 Eur ir G. M. 20 316,84 Eur turtinės žalos atlyginimui bei 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. liepos 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidos ieškovei G. M. ir valstybei.
  2. Atsakovų apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius, t. y. kaip kilusius išskirtinai deliktinės atsakomybės pagrindu. Ieškovai ir atsakovai yra žemės sklypo bendraturčiai, ieškinio reikalavimai kildinami iš bendro naudojimosi tvarkos pažeidimo, todėl jų ginčas turėjo būti nagrinėjamas pagal CK V skyriaus (nuosavybės teisė) 4 skirsnio (bendrosios nuosavybės teisė) normas.
    2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad tarp bendraturčių nebuvo jokio susitarimo dėl 2013 metų bendrai jiems priklausančio miško kirtimo. Byloje yra neginčytini įrodymai (liudytojo A. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros 2015 m. vasario 23 d. ir 2015 m. kovo 30 d. nutarimai), iš kurių matyti, jog A. M. kartu su žmona G. M. ir jos seserimi A. J. susitikimo su S. D. metu neprieštaravo, kad S. D. miške atliktų vėjovartų valymą, kad gavo S. ir E. D. pranešimus apie ketinamą kirsti mišką, kas patvirtina, jog bendraturčiai derino savo pozicijas dėl bendro turto išlaikymo ir jo naudojimo, be to, žinodami apie dar tik planuojamus miško darbus nesiėmė jokių veiksmų jiems užkirsti.
    3. Atsakovai S. ir E. D., priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, organizuodami einamuosius miško kirtimus, siekė 2010 m. sausio 27 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr.D1-79 patvirtintose miško kirtimo taisyklėse numatytų tikslų – sutvarkyti ir išvalyti nuosavą mišką; panaudoti medieną, kuri medyne supūtų jam natūraliai retėjant; padidinti medynų produktyvumą; pagerinti medienos sortimentinų struktūrą ir prekingumą; suformuoti tikslinę medynų rūšių sudėtį, sureguliuoti jų struktūrą ir tankį. Siekdami nurodytų tikslų, atsakovai vykdė įstatyme jiems numatytą pareigą rūpintis daikto išlaikymu ir jo tvarkymu. Netinkamai išsprendęs šį klausimą ir suteikęs prioritetą ieškovų interesams, pirmosios instancijos teismas sukėlė esminę kitų bendraturčių, apeliantų, nuosavybės teisių pažeidimą ir turto netekimą (priteista didesnė negu 40 000 Eur žala reiškia, kad apeliantai netenka turto, dėl kurio kilo ginčas, nes priteistas žalos dydis beveik lygus apeliantų turto vertei bendrojoje nuosavybėje).
    4. Pirmosios instancijos teismas neteisingai savo iniciatyva apskaičiavo turtinės žalos dydį (dedamųjų ir bendrą dydį). Neaiškindamas ir neargumentuodamas, teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovų patikslintame ieškinyje pateikiamu iškirstos medienos iš 881 kv. 9, 11, 13, 15, 16 sklypų kiekiu – 2 939,46 m3 medienos.
    5. Byloje yra pateikti trys skirtingi iškirstos medienos kiekiai iš tų pačių 9, 11, 13, 15, 16 sklypų, t. y. pagal oficialius rašytinius įrodymus (Valstybinės miškų tarnybos raštas) miško valdoje, kadastrinis Nr.3456/0003:0117, 881 kv. 9, 11, 13, 15, 16 sklypuose iškirsta 732 m3 medienos; pagal nepriklausomų miško matuotojų matavimus – 1 606,97 m3 stiebų tūrio, o likvidinio 1 417,842 m3, ieškovai gi pateikia net 2 939,46 m3 iškirstos medienos kiekį. Kodėl pirmosios instancijos teismas pasirinko mažiausiai tikėtinai teisingą iškirstos medienos kiekį, paremtą ginčytinomis sutartimis tarp S. D., E. D. ir UAB „Rimkirta“ (nes be kita ko UAB „Rimkirta“ pripažino, kad per neapsižiūrėjimą galimai iškirto daugiau, nei buvo leista suderintuose pranešimuose Nr.1581 ir Nr.1624 ir tie neteisėti kirtimai įvykdyti tame pačiame 881 kvartale, tik kituose sklypuose 2, 5, 7, 10, 12, 17, 22, 23, 27, 31, 32.), nėra aišku, nes oficialūs rašytiniai įrodymai ir duomenys juose nepaneigti, o jie turi nepalyginamai didesnę įrodomąją vertę, negu spėliojimai, padaryti remiantis medienos pardavimo sutartimis.
    6. Bylos nagrinėjimo metu ieškovai patikslintame ieškinyje atsisakė pretenzijų dėl sklypų Nr. 2, 5, 7, 10, 12, 17, 22, 23, 27, 31, 32 kirtimo ir kėlė klausimą tik dėl 9, 11, 13, 15, 16 sklypų kirtimo. Šiuose sklypuose kirtimai pripažinti teisėtais ir tinkamais. Be to, 2 939,46m3 iškirstos medienos kiekis iš 881 m2 9, 11, 13, 15, 16 sklypų neįmanomas, nes pagal taksoraštį šiuose ginčo sklypuose yra iš viso (iki kirtimų) 4 763 m3 medienos, žemės sklypo plotas 12,7 ha. Taigi iškirtus 2 939,46 m3 medienos iš šių sklypų liktų beveik plynas kirtimas, kas savo ruožtu prieštarauja oficialiuose rašytiniuose įrodymuose pateiktiems faktams t. y. Aplinkos ministerijos 2016 m. birželio 30 d. rašte nurodytiems duomenims, kad 881 kv. 9, 11, 13, 15, 16 sklypuose atlikti einamieji kirtimai, miško kirtimų intensyvumas taksaciniuose sklypuose atitinka Taisyklių reikalavimus dėl po kirtimų paliekamo medžių skaičiaus ir medynų skalsumo, taip pat Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. balandžio 28 d. rašte nurodytai informacijai, kad tikrinant miško žemės sklypą nustatyta, jog pranešimuose nurodytuose sklypuose einamaisiais kirtimais iškirsta apie 732 kietmetrių medienos.
    7. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas iškirstos medienos kainą, nepagrįstai rėmėsi neteisėto kirtimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimo Nr. 521 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarkos bei fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, turtui ar interesams atlyginimo dydžių“ (ginčui aktuali jo nuo 2004 m. gegužės 15 d. galiojusi redakcija) priedo 1.2.2 punktu. Patikslinto ieškinio pagrindas yra faktinės aplinkybės, kad neva apeliantai, neturėdami raštiško bendraturčių sutikimo, pažeidžiant naudojimosi žemės sklypu tvarką, atliko neteisėtus kirtimus 881 kv. 9, 11, 13, 15, 16 sklypuose, tačiau šiuose sklypuose atlikti kirtimai atitiko teisės aktų reikalavimus ir neteisėtų kirtimų minėtuose sklypuose nebuvo nustatyta. P. A. ministro įsakymu buvo sudaryta kompetentinga komisija, kuri, atlikusi tyrimą vietoje, nenustatė kokių nors esminių pažeidimų, priešingai, konstatavo, kad miško kirtimų intensyvumas taksaciniuose sklypuose Nr. 9, 11, 13, 15, 16 atitinka Taisyklių reikalavimus dėl po kirtimų paliekamo medžių skaičiaus ir medynų skalsumo. Nesant neteisėtų kirtimų 881 kv. 9, 11, 13, 15, 16 sklypuose, neegzistuoja ir tokia žalos paskaičiavimo formulės dedamoji.
    8. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada dėl miško ruošos darbų kainos. Remiantis R. R. paaiškinimais, duotais 2016 m. balandžio 13 d. teismo posėdyje, miško darbų kaina yra 40 Lt/m3 plius PVM (21 procentas), t. y. viso 48,40 Lt/m3 (14,02 Eur). Tokią kainą apeliantai ir mokėjo, todėl visiškai nesuprantama, kodėl pirmosios instancijos teismas klaidingai interpretuoja R. R. paaiškinimus, konstatuodamas, jog atsakovai E. ir S. D. turėjo miško ruošos darbų išlaidų – 40 Lt/m3 (11,58 Eur/m3).
    9. Pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas žalą, nepagrįstai pridėjo išlaidas už miškininkystės darbus. Tokias išlaidas teismas turėjo minusuoti, nes tai apeliantų patirtos išlaidos.
    10. Pirmosios instancijos teismas išėjo už bylos nagrinėjimo ribų. Teismas nepagrįstai, nagrinėdamas byloje bendraturčių ginčą dėl bendro turto naudojimo, ėmėsi nagrinėti sutartis (tiek miško darbų (rangos) sutartis, tiek ir medienos pirkimo-pardavimo sutartis), sudarytas tarp E. D., S. D. ir UAB „Rimkirta“, nors šalys to daryti neprašė, nekėlė sutarčių teisėtumo klausimo ir tai nebuvo ieškinio dalykas. Nagrinėdamas tokias sutartis teismas pažeidė sutarčių uždarumo principą.
    11. Pirmosios instancijos teismas klaidingai proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai apskaičiavo žyminį mokestį bei priteisė jo atlyginimą. Ieškovai pareiškė du reikalavimus: dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (50:50); reikalavimas atlyginti turtinę žalą patenkintas iš dalies, todėl pripažintina, kad patenkinta 18 proc. reikalavimų; reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą atmestas – t. y. patenkinta 0 proc. reikalavimų. Taigi iš viso patenkinta 18 proc. ieškovų reikalavimų, atitinkamai atmesta 82 proc. Atitinkamai teismas klaidingai paskirstė ir bylinėjimosi išlaidas valstybei (Lietuvos A. T. 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).
  1. Ieškovai A. J., ( - ) K. K. ir G. M. atsiliepime į atsakovų E. D. ir S. D. apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
  2. Ieškovų atsiliepimas į atsakovų E. ir S. D. apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Nepagrįsti atsakovų apeliacinio skundo argumentai dėl neva netinkamai kvalifikuotų šalių teisinių santykių. Atsakovai E. ir S. D. ir ieškovai vidiniuose bendrosios dalinės nuosavybės teisiniuose santykiuose nėra nei susitarę dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, nei sudarę notariškai patvirtintą pavedimo sutartį dėl jų interesų atstovavimo atitinkamoje įstaigoje, todėl atsakovai, norėdami gauti turtinės naudos iš bendrai valdomo miško, prieš tai privalėjo gauti visų kitų bendraturčių sutikimą. Tai, kad jokios ginčo žemės sklypo nadojimo tvarkos nėra sudaryta, patvirtina nekilnojamojo turto išrašai ir pačių atsakovų E. ir S. D. parodymai teismo posėdžių metu.
    2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros nutarimus, jame aprašytus liudytojo A. M. ir Valstybinės miškų tarnybos specialistės parodymus. Vertindamas šį nutarimą, teismas pagrįstai vadovavosi praktika, pagal kurią asmens veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, tačiau to paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus.
    3. Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. balandžio 28 d. raštas ir Aplinkos ministerijos 2015 m. birželio 30 d. raštas yra bylos baigtimi suinteresuotų asmenų (atsakovės Valstybinės miškų tarnybos interesus atstovaujančios institucijos ir ją įsteigusios institucijos) parengti dokumentai, todėl jų prilyginimas oficialiems įrodymams pagal ( - ) straipsnio 2 dalį reikštų tiek rungimosi, tiek pamatinių sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų pažeidimą. Minėtuose dokumentuose padarytos išvados nepaneigia atsakovų E. ir S. D. neteisėtų veiksmų – miško kirtimo pagal pranešimus, neturint ieškovų sutikimo.
    4. Ieškovai sutinka su atsakovų apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai atliko ieškovams padarytos turtinės žalos apskaičiavimą. Skundžiamu teismo sprendimu nepagrįstai buvo nustatinėjamas ne ieškovų patirtos turtinės žalos dydis pagal CK 6.249 straipsnio 5 dalies ir 6.251 straipsnio nuostatas, o ieškovams priklausanti atsakovų E. ir S. D. iš parduotos apvaliosios medienos gautų pajamų dalis. Faktiškai pirmosios instancijos teismas taikė CK 6.237 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytas be pagrindo įgyto turto grąžinimo taisykles, nors ir konstatavo, jog atsakovų atsiradusios prievolės ieškovėms pagrindas yra deliktas, o ne nepagrįstas turto gavimas.
    5. Ieškovai sutinka su atsakovų apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamai išspręsto bylinėjimosi išlaidų nustatymo ir paskirstymo klausimo.
  1. Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Valstybinės miškų tarnybos, atsiliepime į ieškovų A. J., V. K. K. ir G. M. bei atsakovų E. D. ir S. D. apeliacinius skundus prašo pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinius skundus atmesti.
  2. Atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Valstybinės miškų tarnybos, atsiliepimas į ieškovų bei atsakovų E. ir S. D. apeliacinius skundus grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Nepagrįsti ieškovų apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovui Valstybinei miškų tarnybai netinkamai vykdant savo pareigas, atliktais veiksmais (neveikimu) jie patyrė turtinę ir neturtinę žalą. V. P. miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 „Dėl privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“, 20.8 punktu, leidimai kirsti mišką retinimo ir einamiesiems kirtimams neprivalomi, bet remiantis nuostatų 21 punkte numatytu reikalavimu privačių miškų savininkai privalo pateikti pranešimą apie ketinimus kirsti mišką Valstybinės miškų tarnybos teritoriniam padaliniui, kurio kontroliuojamoje teritorijoje yra jų numatyti kirsti miškai. Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2010 m. gruodžio 30 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. Dl-1055 „Dėl leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 35 punkte numatyta, kad jei miško valda valdoma, naudojama ir ja disponuojama bendrosios nuosavybės teise, rašomas vienas pranešimas visų bendraturčių arba vieno bendraturčio, kuris, pateikdamas pranešimą patvirtina, kad pranešimas pateiktas visų bendraturčių sutikimu. Pagal CK 4.75 straipsnio nuostatas, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Bendrosios nuosavybės teise priklausantį mišką valdyti, naudotis ir disponuoti juo gali tik visi bendraturčiai bendru sutarimu, nei vienas iš bendraturčių neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti veiksmų su bendru turtu prieš tai žodžiu ar raštu nesuderinęs su kitais bendraturčiais. Už realybės neatitinkančios informacijos pranešime pateikimą atsakingas tokią informaciją pateikęs asmuo. Valstybinės miškų tarnybos teritorinio poskyrio pareigūnai, prieš suderindami pranešimą, neturi pareigos tikrinti, ar pranešimas išties buvo suderintas su kitais bendraturčiais. Konstatavus, kad valstybės institucija, t. y. Valstybinė miškų tarnyba elgėsi taip, kaip nustatyta teisės aktų reikalavimuose, neteisėti institucijos veiksmai laikytini neįrodytais, todėl žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos nustatymas yra betikslis.
    2. Ieškovai apeliaciniame skunde klaidina teismą, kad pagal CK 2.138 straipsnio 1 dalies 3 punktą nagrinėjamu atveju buvo privalomas notaro patvirtintas įgaliojimas veikti kitų bendraturčių vardu. Įstatymas numato bendraturčių teisę susitarimą dėl naudojimosi tvarkos patvirtinti notariškai ir įregistruoti viešame registre (CK 4.81 straipsnio 2 dalis).
    3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad turto arešto akto duomenys yra žinomi, jeigu turto arešto aktas yra įregistruotas Turto arešto aktų registre (Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3 punkte reglamentuojama, kad turto areštas – įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų jos sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas. Šio įstatymo 2 straipsnyje detalizuotas ir atskirų nuosavybės teisės sudedamųjų dalių laikino apribojimo turinys, apibrėžiant, kad turto disponavimo teisės apribojimas – teisės turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę priverstinis laikinas apribojimas (7 punktas); turto naudojimo teisės apribojimas – teisės naudoti turto savybes naudotojo reikmėms tenkinti priverstinis laikinas apribojimas (8 punktas); turto valdymo teisės apribojimas – teisės įstatymų nustatyta tvarka daryti turtui fizinį ir ūkinį poveikį priverstinis laikinas apribojimas (10 punktas). Atsižvelgdamas į Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintą turto arešto sampratą, byloje nesant duomenų apie atsakovams E. ir S. D. taikytą turto naudojimo teisės apribojimo išviešinimą, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatytais suvaržymais buvo laikinai suvaržyta tik disponavimo teisė, suponuojanti draudimą perleisti turtą kitam asmeniui, jį įkeisti, t. y. atlikti veiksmus, susijusius su jo nuosavybės teisės pasikeitimu.
    4. Ieškovai apeliaciniame skunde ignoruoja byloje esančius oficialius rašytinius įrodymus ir savo argumentais bando suklaidinti teismą, kad G. M. nebuvo paaiškinta pranešimų apie ketinimą kirsti mišką panaikinimo tvarka. Ieškovei G. M. buvo žinoma apie 2013 m. numatytus vykdyti miško kirtimus, bet dėl galimų kirtimų G. M. prieštaravimą rašyti atsisakė. Taigi, pati ieškovė G. M. nesiėmė aktyvių veiksmų, užkertant kelią atsakovų vykdytam miško iškirtimui.
    5. Pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva teisingai atliko prašomos priteisti žalos paskaičiavimą. Ieškovai patikslintame ieškinyje nurodė prašomos priteisti žalos paskaičiavimą, tačiau nepateikė jokių priskaičiuotas sumas patvirtinančių pagrįstų įrodymų. Tokio pobūdžio bylose ieškinyje turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimus. Ieškovų prašomos priteisti žalos paskaičiavimas buvo keliantis daug abejonių, grindžiamas ne objektyviais duomenimis, įrodinėjimo našta perkelta teismui, ką ne vieną kartą akcentavo ir Valstybinės miškų tarnybos atstovas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai žalos dydį paskaičiavo savo iniciatyva.
  1. A. E. D. ir S. D. atsiliepime į ieškovų A. J., V. K. K. ir G. M. apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
  2. Atsakovų S. ir E. D. atsiliepimas į ieškovų apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Ieškovai apeliaciniame skunde klaidingai aiškina CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatas bei šių nuostatų kontekste netinkamai aiškina bendro daikto naudojimosi tvarką. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs CK 4.75 straipsnio 1 dalyje impetatyvaus reikalavimo bendraturčių susitarimo formai, todėl ieškovai sau naudingai interpretuoja įstatymą, pridėdami nesamą imperatyvų reikalavimą sutarimo formai. Šiame straipsnyje imperatyviai nustatytas ne susitarimo formos reikalavimas, bet reikalavimas, esant nesutarimui tarp bendraturčių, dėl bendro daikto naudojimosi, kreiptis į teismą su ieškiniu dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Tik esant bet kurio bendraturčio kreipimuisi į teismą atvejui dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, galima konstatuoti, kad yra pažeidžiamos kurio nors bendraturčio teisės ir jos turi būti ginamos. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad bendraturčiai derino pozicijas dėl naudojimosi bendru daiktu (susitikimas Rudaminoje 2013 metų vasarą), ieškovės G. M. ir A. J. lankėsi miške dar iki planuojamų einamųjų kirtimų, matė sužymėtus medžius, konsultavosi Anykščių miškų tarnyboje ir neprieštaravo dar tik būsimiems miško valymo darbams, pačios aktyviai prašė atsakovą S. D. sutvarkyti kuo didesnį miško plotą, nes ketino savo dalis parduoti, žadėjo už joms tenkančio miško tvarkymo darbus atsilyginti.
    2. Ieškovai, klaidingai suprasdami bendraturčių teisinius santykius, nepagrįstai prašo teismo taikyti civilinę deliktinę atsakomybę bendraturčiams. Įstatymų leidėjas santykiuose tarp bendraturčių yra nustatęs vienintelį atvejį, kai bendraturčiui gali būti taikoma civilinė deliktinė atsakomybė t.y. CK 4.76 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Šiuos nuostolius sudaro ne tik kitų bendraturčių padidėjusios išlaidos daikto išlaikymui dėl to, kad vienas iš bendraturčių neprisideda prie jo išlaikymo, bet ir kiti nuostoliai atsiradę dėl šios pareigos nevykdymo, pavyzdžiui, pablogėjusios bendro daikto kokybės atkūrimo išlaidos, dėl nepakankamos daikto priežiūros kitiems asmenims padaryti nuostoliai ir pan. Jokių kitų nuostolių atlyginimo atvejų, bendraturčio - bendraturčiui (vidiniuose santykiuose), įstatymų leidėjas nėra nustatęs.
    3. Ieškovai nepagrįstai reikalauja tariamų nuostolių atlyginimo už tai, kad kiti bendraturčiai (atsakovai) vykdė savo prievolę tvarkyti ir prižiūrėti mišką.
    4. Ieškovai nepagrįstai siekia iš kitų bendraturčių (atsakovų) prisiteisti tariamos žalos už daugiau kaip 118 000 Eur. Ši pinigų suma, remiantis Registrų centro 2015 m. vasario 17 d. pažymos išrašu, viršija viso miško sklypo, priklausančio visiems bendraturčiams kartu sudėjus, ir dar su miško medynais vertę (88 761 Eur). Tokiu būdu, piktnaudžiaudami teise ieškovai siekia nepagrįstai praturtėti.
    5. Ieškovų prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, viršija Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11I. A. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

12

  1. Pagal ( - ) straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (-ių) skundo (-ų) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra ( - ) straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
  2. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad ( - ) straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio (-ių) skundo (-ų) ir atsiliepimo (-ų) į jį (juos) ribas (-ų).

13Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

  1. Ieškovai A. J., ( - ) K. K. ir G. M. apeliaciniame skunde prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Prašymą grindžia argumentais, kad tik bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka galima bus tinkamai įvertinti pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, nes byloje daug faktinių aplinkybių, prieštaringų įrodymų, kuriuos apeliacinės instancijos teismas turės išsamiai ištirti ir įvertinti, taip pat keliamas klausimas dėl atsakovų E. ir S. D. susitarimų su UAB „Rimkirta“ dėl miško ruošos darbų bei apvaliosios medienos supirkimo kainų aiškinimo, kuriuo ieškovams turi būti sudaryta galimybė pasisakyti.
  2. A. S. D., E. D. ir Valstybinė miškų tarnyba prašo bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.
  3. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (( - ) straipsnio 1 dalis). ( - ) straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Taigi, apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos A. T. 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-483-684/2016; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015, kt.).
  4. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė išimtinių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip pagrindas spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tokių aplinkybių ar kitų svarbių ir reikšmingų argumentų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nenurodė ir prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pareiškę ieškovai. Vien ieškovų prielaidos, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumas ir pagrįstumas gali būti patikrintas tik bylą nagrinėjant teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, nesudaro pagrindo išvadai, jog egzistuoja išimtinės aplinkybės, būtinos nukrypti nuo bendros apeliacinių skundų nagrinėjimo tvarkos.
  5. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes apeliaciniams skundams išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme, ją grindžia byloje esančiais ir naujai pateiktais įrodymais, kurių išsamiam įvertinimui nėra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.
  6. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta ieškovų A. J., V. K. K. ir G. M. prašymą apeliacine tvarka bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (( - ) straipsnis).

14Dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, priėmimo

  1. Ieškovai A. J., ( - ) K. K. ir G. M. kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus (2014 m. gegužės 8 d. du vietinių mokėjimų nurodymus dėl 1 781,98 Lt sumokėjimo Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijai), kuriuos prašo prijungti prie bylos ir įvertinti nagrinėjant jų apeliacinį skundą. Nurodė, kad patikslintame ieškinyje į turtinę žalą buvo įtraukę 574,02 Eur dydžio išlaidas, susijusias su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, t. y. išlaidas už Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos 2014 m. gegužės 9 d. atliktą miško 881 kvartalo 9, 11, 13, 15 ir 16 sklypuose iškirstos medienos tūrio apskaičiavimą. Šias išlaidas ieškovai grindė 2014 m. gegužės 9 d. Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos raštu Nr. 901 „Dėl iškirstų medžių tūrio įvertinimo pagal kelmus“ ir 2014 m. gegužės 8 d. PVM sąskaitomis – faktūromis. Pirmosios instancijos teismas šių įrodymų nevertino, ieškovų 574,02 Eur išlaidas nepagrįstai kvalifikavo kaip įrodymų rinkimo išlaidas (CPK 88 straipsnis) bei nepagrįstai sprendė, jog byloje nėra šias išlaidas patvirtinančių įrodymų. Siekdami paneigti tokias pirmosios instancijos teismo išvadas, ieškovai papildomai teikia minėtus mokėjimo dokumentus.
  2. ( - ) straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju neegzistuoja paminėtos normos taikymo sąlygos.
  3. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovai, siekdami pagrįsti patikslinto ieškinio reikalavimus, objektyviai turėjo galimybę pateikti 2014 m. gegužės 8 d. vietinių mokėjimų nurodymus dėl 1 781,98 Lt sumokėjimo Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijai pirmosios instancijos teisme, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo, kadangi nurodytas išlaidas įrodinėjo kitais dokumentais, kuriuos pirmosios instancijos teismas laikė nepakankamais. Būtinybė pateikti papildomus dokumentus, pagrindžiančius 574,02 Eur išlaidų sumokėjimą, atsirado išnagrinėjus bylą ir pirmosios instancijos teismui padarius ieškovams nepalankias išvadas dėl nurodytų išlaidų pagrįstumo.
  4. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei siekiant išsamiai ir teisingai patikrinti ieškovų apeliaciniame skunde nurodytus nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus, teisėjų kolegija priima ieškovų naujus įrodymus ir vertina juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, kadangi šių įrodymų prijungimas prie bylos neužvilkins bylos išnagrinėjimo (( - ) straipsnis).

15Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų

  1. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, aprašytas šios nutarties 14 punkte, todėl apeliacinės instancijos teismas pakartotinai jų nenustatinėja bei vertina pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytas išvadas byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir esančių įrodymų visumos kontekste. Dėl kitų faktinių aplinkybių, neaprašytų šios nutarties 14 punkte, tačiau reikšmingų bylos teisingam išnagrinėjimui, teisėjų kolegija papildomai pasisakys, analizuodama apeliaciniuose skunduose bei atsiliepimuose į juos nurodytus argumentus bei vertindama pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumą ir pagrįstumą.
  2. Apeliacijos ribas byloje sudaro šie klausimai: 1) ar pirmosios instancijos teismas tinkamai teisiškai kvalifikavo tarp šalių kilusį ginčą; 2) ar pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė klausimą dėl atsakovų veiksmų teisėtumo ir kitų šių asmenų civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų; 3) ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei padarė tinkamą išvadą dėl ieškovams padarytos turtinės žalos dydžio; 4) ar pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė neturtinės žalos atlyginimo ieškovams klausimą; 5) ar pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė klausimą dėl bylos nagrinėjimo metu šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir atlyginimo.

16Dėl ginčo teisinio kvalifikavimo

  1. Atsakovai E. ir S. D. apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo. Atsakovų teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių teisinius santykius, kaip kilusius išskirtinai deliktinės atsakomybės pagrindu. Ieškovai ir atsakovai yra žemės sklypo bendraturčiai, ieškinio reikalavimai kildinami iš naudojimosi bendru turtu tvarkos pažeidimo, todėl jų ginčas turėjo būti nagrinėjamas pagal CK V skyriaus (nuosavybės teisė) 4 skirsnio (bendrosios nuosavybės teisė) normas. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino atsakovų E. ir S. D. veiksmus kaip neteisėtus, o ne kaip veiksmus, kuriais atsakovai įgyvendino jiems, kaip bendraturčiams, įstatyme numatytą prievolę išlaikyti ir rūpintis bendru turtu (miško žemės sklypu).
  2. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais tokius atsakovų argumentus bei sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs ieškovų patikslinto ieškinio faktinį pagrindą, šalių teisinius santykius kvalifikavo teisingai.
  3. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad ginčo teisinę kvalifikaciją teismui gali pasiūlyti ginčo šalys, tačiau šalių nurodytas ieškinio teisinis pagrindas teismui nėra privalomas (žr. pvz., Lietuvos A. T. 2014 m. spalio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-438/2014). Ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinis kvalifikavimas, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui, yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį šalių santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (( - ) straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų. Tai negali būti vertinama kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio faktinis pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (Lietuvos A. T. 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008; 2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2011).
  4. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovai, kreipdamiesi į teismą su pradiniu ieškiniu (2015 m. liepos 17 d.) prašė solidariai iš atsakovų priteisti 131 639,53 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 4 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pirminį ieškinį ieškovai grindė faktinėmis aplinkybėmis, kad atsakovai E. ir S. D., nesant bendraturčių susitarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo naudojimosi ir disponavimo tvarkos, taip pat pažeisdami Nuostatų 20 ir 32.1 punktų reikalavimus bei Apraše nustatytą teisės kirsti mišką įgijimo tvarką, neturėdami ieškovų rašytinio sutikimo ir Valstybinės miškų tarnybos leidimo, neteisėtai iškirto 881 kvartalo 9, 11, 13, 15 ir 16 sklypuose esančius medžius (2 552,5 grynų, 231,5 malkinių medžių), taip pat 2, 5, 7, 10, 12, 17, 22, 23, 27, 31 ir 32 sklypuose esančius medžius (758 medžius), juos išvežė ir pardavė, tokiu būdu pasisavindami ieškovų turimo miško idealiąją dalį. Ieškinys taip pat buvo grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis dėl Valstybinės miškų tarnybos specialistės neteisėto veikimo, t. y. kad pastaroji neužtikrino, kad būtų gautas kitų bendraturčių sutikimas vykdyti miško kirtimo darbus, kad būtų prižiūrimi miško kirtimai. Reikalavimą atlyginti atsakovų neteisėtais veiksmais padarytą žalą ieškovai grindė deliktų teisės normomis.
  5. Patikslintame ieškinyje (2016 m. gegužės 20 d.) ieškovai prašė solidariai iš atsakovų priteisti 113 988,35 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 4 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovai patikslino faktines aplinkybes, susijusias su jiems padarytos žalos atsiradimu bei iš esmės laikėsi pozicijos, kad žala jiems buvo padaryta atsakovams E. ir S. D. be bendrasavininkų sutikimo iškirtus bendrai valdomame žemės sklype 2939,46 ktm miško bei pardavus jį už mažesnę, nei tuo metu buvusią rinkos kainą. Ieškinio faktinį pagrindą ieškovai taip pat papildė aplinkybėmis dėl 2013 m. spalio 9 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nutartimi atsakovų S. ir E. D. žemės sklypo daliai (716/3579) taikyto arešto, kuriam galiojant, ieškovų teigimu, negalėjo būti vykdomi miško kirtimai ir gautos medienos pardavimai. Faktinių aplinkybių, susijusių su Valstybinės miškų tarnybos specialistės neteisėtu veikimu, patikslintame ieškinyje ieškovai iš esmės nekeitė. Reikalavimą atlyginti atsakovų neteisėtais veiksmais padarytą žalą ieškovai, kaip ir pirminiame ieškinyje, grindė deliktų teisės normomis.
  6. Byloje nėra ginčijamos faktinės aplinkybės, kad ieškovams A. J., V. K. K., G. M. ir atsakovei E. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 34,8800 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. 3456-0003-0117), esantis Anykščių r. sav. Anykščių sen. Peslių k., kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – miškų ūkio; A. J. priklauso 715/3579, Vytautui K. K. – 716/3579, G. M. – 1432/3579, E. D. – 716/3579 idealiosios šio žemės sklypo dalys (t. 1, b. l. 28-29). Taip pat byloje nėra ginčo, kad žemės sklypo bendraturčiai teismo tvarka nėra nustatę žemės sklypo valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkos, nėra atidaliję jiems priklausančių dalių iš bendrosios dalinės nuosavybės.
  7. Įstatyminis bendraturčių tarpusavio santykių reguliavimas nustatytas CK ketvirtosios knygos V skyriaus ketvirtajame skirsnyje. Pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės požymis bei esminė sąlyga bendro objekto valdymui, naudojimui, disponavimui, išdėstyta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tais atvejais, kai tokio sutarimo nepasiekiama, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio bendraturčio ieškinį.
  8. Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos A. T. 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; kt.). Tais atvejais, kai vienas ar keli bendraturčiai patiria žalos dėl kito bendraturčio neteisėtų veiksmų, šie santykiai reguliuojami deliktų teisės normomis (CK XXII skyriaus antrasis skirsnis).
  9. Nagrinėjamu atveju ieškovai jiems padarytos žalos atsiradimą siejo su bendraturčių E. ir S. D. neteisėtais veiksmais, kuriais pastarieji, nesilaikydami įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytos miško kirtimo tvarkos, neturėdami ieškovų rašytinio sutikimo ir Valstybinės miškų tarnybos leidimo, iškirto mišką bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame žemės sklype. Tokie šalių tarpusavio santykiai reguliuojami deliktų teisės normomis, nepriklausomai nuo to, kad neteisėti veiksmai ir siejami su bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino atsakovų E. ir S. D. veiksmų (ne)teisėtumą bei jų priežastinį ryšį su ieškovams padaryta žala remdamasis deliktinę civilinę atsakomybę reguliuojančiomis teisės normomis.
  10. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovų ieškinio faktinį pagrindą bei teisingai teisiškai kvalifikavo šalių tarpusavio santykius, kaip reguliuojamus deliktų teisės normomis.

17Dėl atsakovų veiksmų teisėtumo ir kitų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų

  1. Nagrinėjamoje byloje ieškovai pareiškė reikalavimą dėl solidariosios atsakovų E. ir S. D. ir Valstybinės miškų tarnybos civilinės atsakomybės taikymo, kadangi dėl visų nurodytų asmenų neteisėtų veiksmų jiems buvo padaryta žala.
  2. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovai neįrodė atsakovės – Valstybės, atstovaujamos Valstybinės miškų tarnybos, neteisėtų veiksmų, todėl žala ieškovams atsirado tik dėl atsakovų E. ir S. D. neteisėtų veiksmų, t. y. pastariesiems pranešimų suderinimui pateikus tikrovės neatitinkančią informaciją apie kitų bendraturčių (ieškovų) sutikimą miško kirtimui bei organizavus neteisėtą miško kirtimą, iškirsto miško pardavimą.
  3. Ieškovai, nesutikdami su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju Valstybinės miškų tarnybos specialistė neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos darbuotojai privalėjo elgtis (nepareikalavo rašytinių bendraturčių sutikimų arba notariškai patvirtinto įgaliojimo, neišaiškino bendraturčiams teisės teikti prieštaravimus dėl vieno iš bendraturčių planuojamų vykdyti miško kirtimų, nepatikrino vienam iš bendraturčių pritaikytų žemės sklypo apribojimų, neprižiūrėjo, kaip vykdomi miško kirtimai ir kt.). Atsakovai E. ir S. D. laikosi pozicijos, kad jokių neteisėtų veiksmų neatliko, kadangi tarp bendraturčių buvo žodinis susitarimas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo naudojimosi ir disponavimo, planuojamų atlikti miško tvarkymo darbų.
  4. Civilinės atsakomybės institutas grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu asmuo nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą.
  5. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos atsiradimo sąlygas: atsakovės neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas, išskyrus skolininko kaltę, kuri paprastai yra preziumuojama, privalo įrodyti ieškovas (( - ) straipsnis) (Lietuvos A. T. 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010).
  6. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę.
  7. Valstybės ir kitų asmenų padaryta neteisėtais veiksmais žala gali būti atlyginta solidariosios atsakomybės tvarka. Kasacinis teismas, aiškindamas solidariosios atsakomybės taikymą deliktiniams santykiams yra konstatavęs, kad paprastai solidarioji atsakomybė tokiems santykiams taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių; 2) asmenis sieja bendri veiksmai dėl neteisėtų veiksmų, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos A. T. 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2008).
  8. Valstybės, kaip ir kitų asmenų, kurių neteisėtais veiksmais padaryta žala, atsakomybės klausimas taip pat sprendžiamas per civilinės atsakomybės sąlygų (ne)buvimą. Valstybės atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, reglamentuoja CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Nurodytoje teisės normoje vartojamas terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 straipsnio 2 dalis). Terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (CK 6.271 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai, kaip valstybės civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sąlyga, nustatomi pagal tai, ar viešosios valdžios institucijos turėjo teisinę pareigą, ar objektyviai ją vykdė ir ar vykdė tinkamai. Kartu turi būti įvertinta, ar viešosios valdžios institucijos nepažeidė bendrosios rūpestingumo pareigos (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos A. T. 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2016).
  9. Ieškovų teigimu, neteisėti Valstybinės miškų tarnybos specialistės veiksmai pasireiškė tuo, kad nagrinėdama atsakovų E. ir S. D. pranešimus apie ketinimus bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame žemės sklype kirsti mišką, pastaroji nepareikalavo kitų bendraturčių rašytinių sutikimų arba notariškai patvirtinto įgaliojimo veikti bendraturčių interesais, nepatikrino vienam iš bendraturčių pritaikytų žemės sklypo apribojimų (turto arešto), neišaiškino bendraturtei G. M. teisės teikti prieštaravimus dėl vieno iš bendraturčių planuojamų vykdyti miško kirtimų, neprižiūrėjo kaip vykdomi miško kirtimai. Ieškovų vertinimu, tokie Valstybinės miškų tarnybos specialistės veiksmai pažeidžia CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatas, taip pat Nuostatų 20 ir 32.1 punktų reikalavimus bei Apraše nustatytą teisės kirsti mišką įgijimo tvarką.
  10. Valstybinė miškų tarnyba – įstaiga prie Aplinkos ministerijos, skirta valstybės politikai aplinkos ministrui pavestoje gamtos išteklių (tai yra miškų) valdymo srityje įgyvendinti. Valstybinė miškų tarnyba, vykdydama šio įstatymo įgyvendinimo priežiūrą, atlieka šias pagrindines funkcijas: 1) tvarko Lietuvos Respublikos miškų kadastrą; 2) atlieka valstybinę miškų inventorizaciją atrankos metodu ir miškų apskaitą; atlieka valstybinę visų nuosavybės formų šalies miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos kontrolę; Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduoda leidimus kirsti mišką miško valdytojams ir naudotojams, įskaitant servituto turėtojus tais atvejais, kai miško kirtimas yra būtinas įgyvendinant servituto suteikiamas teises pagal teritorijų planavimo dokumentų sprendinius (Miškų įstatymo 5 straipsnio 3 dalis, redakcija, galiojusi nuo 2013 m. kovo 1 d.).
  11. Valstybinės miškų tarnybos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. D1-464, numatyta, kad pagrindiniai šios įstaigos veiklos tikslai yra pagal kompetenciją vykdyti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo įgyvendinimo priežiūrą bei įgyvendinti valstybės politiką miškų valdymo srityje. Įgyvendindama nurodytus veiklos tikslus, Valstybinė miškų tarnyba inter alia vykdo šias funkcijas: 1) atlieka valstybinę visų nuosavybės formų šalies miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos kontrolę; 2) išduoda leidimus kirsti mišką miško valdytojams ir naudotojams, įvežti ir naudoti miško dauginamąją medžiagą miškui želdinti; 3) kontroliuoja miškotvarkos darbų kokybę; miško dauginamosios medžiagos auginimą, naudojimą atkuriant ir įveisiant mišką, prekybą; miško sanitarinės apsaugos priemonių taikymą; genetinių miško medžių išteklių ir sėklinės miško bazės objektų priežiūros, naudojimo ir atkūrimo vykdymą; konsultuoja miško valdytojus ir naudotojus miško naudojimo, atkūrimo, priežiūros ir apsaugos klausimais; pagal kompetenciją prižiūri nepriklausomų medienos matuotojų veiklą.
  12. V. M. įstatymo 9 straipsnio 5 ir 6 dalimis, miško savininkai privalo laikytis šio įstatymo, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų bei kitų teisės aktų, taip pat privalomų vykdyti miškotvarkos projekto dalių – pagrindinių kirtimų dešimtmečio normos, miško atkūrimo bei aplinkosaugos reikalavimų; draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas. Miškų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad privačius miškus atkuria, tvarko ir naudoja privačių miškų savininkai, laikydamiesi Miškų įstatymo, taip pat Vyriausybės ar jos įgaliotos Aplinkos ministerijos atsižvelgiant į privačių miškų savininkų organizacijų siūlymus tvirtinamų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų ir kitų miškų ūkio veiklą reglamentuojančių teisės aktų. Miško valdytojų, savininkų ir naudotojų teises saugo įstatymai; pažeistos teisės turi būti atkuriamos, o padaryti nuostoliai atlyginami įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Miškų įstatymo 10 straipsnio 3 dalis). Fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui, kaip aplinkos objektui, privalo visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę; nuostolių apskaičiavimo tvarką nustato įstatymai ir kiti teisės aktai (Miškų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis).
  13. Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatuose, patvirtintuose Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. gegužės 5 d.), numatyta, kad leidimai kirsti mišką privalomi visiems kirtimams, išskyrus retinimo ir einamuosius kirtimus (Nuostatų 20.8 punktas). Privačių miškų savininkai, norėdami vykdyti nurodytus kirtimus, privalo Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka pateikti pranešimą apie ketinimus kirsti mišką Valstybinės miškų tarnybos teritoriniam padaliniui, kurio kontroliuojamoje teritorijoje yra jų numatyti kirsti miškai. Privačių miškų savininkai, per Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos apraše nustatytus terminus negavę neigiamo Valstybinės miškų tarnybos teritorinio padalinio atsakymo ar gavę suderinimą, gali savo miško valdoje vykdyti pranešime nurodytus kirtimus (Nuostatų 21 punktas).
  14. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055 patvirtinto Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. balandžio 17 d.) 3 punktą, teisė kirsti mišką įgyjama: 1) gavus leidimą nuo jame nurodytos datos; 2) Aprašo 33 ir 39 punktuose nurodytais atvejais, per 14 kalendorinių dienų negavus neigiamo Valstybinės miškų tarnybos teritorinio poskyrio atsakymo į pranešimą apie ketinimą kirsti mišką, arba gavus raštu Valstybinės miškų tarnybos teritorinio poskyrio suderinimą. Privataus miško savininkas, apie ketinimą kirsti mišką informavęs Valstybinės miškų tarnybos teritorinį poskyrį, kurio kontroliuojamose teritorijose yra numatyti kirsti miškai, be leidimų gali vykdyti miško kirtimus, nustatytus Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatuose (Aprašo 33 punktas). Privačių miškų savininkai, norėdami vykdyti miško kirtimą pagal pranešimą apie ketinimą kirsti mišką, privalo pateikti raštu arba per ALIS pranešimą apie ketinimą kirsti mišką arba prieš 14 kalendorinių dienų iki planuojamo miško kirtimo išsiųsti jį registruotu laišku Valstybinės miškų tarnybos teritoriniam poskyriui, kurio kontroliuojamose teritorijose yra numatyti kirsti miškai (Aprašo 35 punktas). P. V. miškų tarnybos teritoriniam poskyriui pateikti gali privataus miško savininkas arba jo įgaliotas asmuo, pateikęs notaro patvirtinto įgaliojimo kopiją. Jei miško valda valdoma, naudojama ir ja disponuojama bendrosios nuosavybės teise, rašomas vienas pranešimas visų bendraturčių arba vieno bendraturčio, kuris, pateikdamas pranešimą patvirtina, kad pranešimas pateiktas visų bendraturčių sutikimu (Aprašo 34 punktas).
  15. Aprašyta ginčo metu galiojusi privačios valdos, valdomos, naudojamos ir disponuojamos bendrosios nuosavybės teise, miško kirtimo pagal pranešimą tvarka nenumatė reikalavimo, vienam iš bendraturčių teikiant Valstybinei miškų tarnybai pranešimą apie ketinimą kirsti mišką bendrosios nuosavybės teise valdomame žemės sklype, papildomai pateikti visų bendraturčių rašytinius sutikimus tokiems kirtimams atlikti arba notariškai patvirtintą įgaliojimą veikti visų kitų bendraturčių interesais. Nesant ginčo metu galiojusio privalomo teisinio reguliavimo, numatančio pranešimą teikiančiam bendraturčiui pareigos kartu su pranešimu pateikti kitų bendraturčių rašytinius sutikimus ar notariškai patvirtintą įgaliojimą veikti jų interesais, pranešimus derinanti institucija – Valstybinė miškų tarnyba – neturėjo įstatyminės pareigos tokių dokumentų reikalauti. Tokiu atveju atsakomybė už pranešime nurodytos informacijos teisėtumą tenka pranešimą pateikusiam asmeniui, kuris, teikdamas pranešimą, jame patvirtina, jog pranešimas pateikiamas visų bendraturčių sutikimu. Pastarajam pažeidus CK 4.75 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą, įgyvendinant bendrosios dalinės nuosavybės teisę objektą valdyti, juo naudotis ir disponuoti juo bendraturčių sutarimu, sprendžiamas klausimas dėl jo neteisėtais veiksmais padarytos žalos kitiems bendraturčiams atlyginimo, o ne Valstybės atsakomybės dėl jos įgaliotos institucijos neteisėtų veiksmų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju Valstybinės miškų tarnybos veiksmai, nepareikalavus tokių dokumentų iš pranešimą pateikusio bendrasturčio, o pačiam bendraturčiui pranešimuose patvirtinus, kad jie pateikti visų bendraturčių sutikimu, negali būti pripažinti neteisėtais, kaip teigia ieškovai.
  16. Vertinant atsakovų E. ir S. D. veiksmus, teikiant Valstybės miškų tarnybai pranešimus apie ketinimus kirsti mišką bendrosios nuosavybės teise su kitais bendraturčiais valdomame žemės sklype, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovai E. ir S. D. objektyviais ir patikimais įrodymais neįrodė, jog tokius pranešimus teikė visų bendraturčių sutikimu (Aprašo 34 punktas).
  17. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (( - ) straipsnio 1 dalis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (( - ) straipsnio 1 dalis) (Lietuvos A. T. 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos A. T. 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).
  18. Kaip matyti iš byloje esančių atsakovų E. ir S. D. pateiktų 2013 m. liepos 2 d. ir 2013 m. spalio 18 d. pranešimų apie ketinimus kirsti mišką, juose patvirtintas faktas, kad pranešimai pateikti visų bendraturčių sutikimu. Kaip minėta, rašytinių bendraturčių susitarimų tiek dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdomo miško paskirties žemės sklypo valdymo ir disponavimo, tiek dėl jame planuojamų atlikti miško kirtimų, sudaryta nebuvo. Atsakovai E. ir S. D. teigė žodžiu susitarę su kitais bendraturčiais dėl bendrai valdomo miško kirtimo, tuo tarpu pastarieji tvirtino, kad jokių susitarimų dėl einamųjų miško kirtimų nebuvo sudarę. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia atsakovai E. ir S. D. apeliaciniame skunde, bendraturčių 2013 m. rudenį Rudaminos turguje įvykęs susitikimas nepatvirtina jų tarpusavio susitarimo dėl tokio masto, lokalizacijos bei rūšies miško kirtimo (einamojo miško kirtimų). Kaip matyti iš byloje esančio ikiteisminio tyrimo metu atliktos liudytojo A. M. apklausos protokolo, pastarasis parodė, kad 2013 m. spalio pabaigoje kartu su A. J. ir žmona buvo nuvažiavęs į Rudaminos turgų, kur su S. D. susitarė, kad jis užsiims miško (vėjovartų) valymu. Apklausos metu liudytojas aiškiai nurodė, kad pokalbio su S. D. metu jokios kalbos apie projektų sudarymą, einamuosius miško kirtimus nebuvo (t. 2, b. l. 166-169). Bendraturčių susitarimo atlikti einamuosius miško kirtimus taip pat nepatvirtina atsakovų akcentuojamos aplinkybės, kad bendraturtė G. M., pastebėjusi miške pažymėtus medžius, buvo nuvažiavusi į Valstybinę miškų tarnybą, kur sužinojusi apie atsakovų E. ir S. D. ketinimą kirsti mišką nepateikė raštu jokių prieštaravimų, tvirtindama, jog su giminėmis sutaria, o nesutarus – atsiųs prieštaravimą paštu (t. 1, b. l. 37-38). Teisėjų kolegijos vertinimu, toks bendraturtės elgesys nepatvirtina jos ir juo labiau visų kitų bendraturčių aiškiai išreikšto sutikimo atlikti atitinkamos rūšies, kiekio ir miško kirtimus tam tikroje bendro miško sklypo vietoje. Kitų objektyvių ir patikimų įrodymų, patvirtinančių bendraturčių susitarimą dėl planuojamų atlikti miško kirtimų byloje nėra pateikta.
  19. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovų E. ir S. D. veiksmų (ne)teisėtumą, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo visas atsakovų nurodytas aplinkybes, susijusias su bendraturčių galimai sudarytu žodiniu susitarimu atlikti miško kirtimus, bei įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad tokio bendraturčių susitarimo nebuvo sudaryta.
  20. Be to, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais (miško darbų sutartimis, pirkimo-pardavimo sutartimis), UAB „Rimkirta“ direktoriaus R. R. paaiškinimais, liudytojo V. S. parodymais bei pačių atsakovų E. ir S. D. paaiškinimais teismo posėdžiuose, atsakovų E. ir S. D. organizuoti miško kirtimai buvo atlikti net ir nesilaikant suderintų pranešimų, kurie buvo pateikti nesant bendraturčių sutikimo, t. y. 2013 m. liepos 2 d. pranešimu suderinus iškirsti 578 m3 (apytikris likvidinės medienos tūris) medienos, buvo iškirsta ir parduota 1 476,16 m3 medienos, 2013 m. spalio 18 d. pranešimu suderinus iškirsti 154,19 m3 medienos, iškirsta ir parduota 1 463,3 m3 medienos. Tokie atsakovų E. ir S. D. veiksmai ne tik pažeidžia bendraturčių teises ir teisėtus interesus, tačiau ir anksčiau aprašytą privačios valdos miško kirtimo tvarką.
  21. Atskirai vertinant Valstybinės miškų tarnybos specialistės veiksmus, kuriais, anot ieškovų, jiems nebuvo tinkamai išaiškinta teisė pareikšti prieštaravimus dėl atsakovų E. ir S. D. planuojamų atlikti miško kirtimų, pažymėtina, kad tokie ieškovų argumentai prieštarauja jau minėtoms byloje nustatytoms ir nenuginčytoms aplinkybėms, kad G. M. susitikimo su Valstybinės miškų tarnybos specialiste metu pastarajai buvo pasiūlyta pateikti poziciją dėl planuojamų atlikti miško kirtimų, tačiau tokia galimybe pati G. M. nepasinaudojo, tvirtindama, jog kilus nesusitarimui atsiųs prieštaravimus paštu. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu liudytojo A. M. duoti parodymai, kad po apsilankymo miške (2013 m. rudenį) bendraturtė G. M. buvo nuvykusi į Valstybinę miškų tarnybą, specialistė paprašė jos atsiųsti paštu sutikimą ar prieštaravimą dėl S. D. planuojamų atlikti miško kirtimų, tačiau jokio prieštaravimo nesiuntė, apie miško kirtimą kalbėjosi su A. J., bet jokių veiksmų nesiėmė, nes galvojo, kad dėl S. D. turtui taikyto arešto jis negalės imtis jokių veiksmų, susijusių su jam priklausančiu mišku (t. 2, b. l. 166-169). Nurodytos aplinkybės, priešingai nei teigiama ieškovų apeliaciniame skunde, patvirtina, kad ieškovai, žinodami apie E. ir S. D. planuojamą atlikti miško kirtimą, patys nebuvo pakankamai rūpestingi ir atidūs, nepasinaudojo jiems specialistės pasiūlyta galimybe pateikti prieštaravimus, todėl susidariusioje situacijoje Valstybinės miškų tarnybos specialistė negali būti atsakinga už ieškovų neveikimą laiku ir tinkama tvarka nepateikus prieštaravimų.
  22. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl Valstybinės miškų tarnybos veiksmų prižiūrint E. ir S. D. pranešimuose atliekamus miško kirtimus, pažymi, kad Nuostatų 34 punkte numatyti Valstybinės miškų tarnybos veiksmai, kurių šios institucijos specialistai privalo imtis atliekant miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos valstybinę kontrolę, t. y. tikrinti: 1) nustatytosios pagrindinių miško kirtimų normos laikymąsi, kirtimo būdus ir biržių išdėstymo atitiktį miškotvarkos projektui; 2) kirstinų medžių atrinkimo ir iškirtimo teisingumą; 3) leidime kirsti mišką nurodytų sąlygų laikymąsi, kirtaviečių išvalymą; 4) sanitarinę miškų būklę; 5) želdintinų kirtaviečių ir degaviečių atkūrimą augavietę atitinkančiomis medžių rūšimis, atkūrimo termino laikymąsi, šių darbų kokybę; 6) priešgaisrinę miškų apsaugą; 7) nurodytų žemės nuosavybės dokumente ir miškotvarkos projekte specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, taip pat kitų aplinkosaugos reikalavimų laikymąsi; 8) privačių miškų savininkų laikymąsi įstatymuose ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą, nustatytų reikalavimų.
  23. R. V. miškų tarnybos vyriausiosios specialistės L. B. paaiškinimais, kurių bylos nagrinėjimo metu ieškovai nepaneigė, po G. M. apsilankymo Valstybinės miškų tarnybos ir gauto pranešimo apie miške pažymėtus medžius specialistė buvo nuvykusi į ginčo žemės sklypą. Apžiūros metu specialistė miške rado pažymėtus medžius pagal paruoštus biržės taksavimo lapus, jokių pažeidimų prieš vykdant kirtimus nenustatė, medžiai buvo pažymėti nenusižengiant miško kirtimo taisyklių reikalavimams (t. 1, b. l. 81-82, taksavimo lapai 83-88). Teisėjų kolegijos vertinimu, iki miško kirtimo nenustačiusi jokių pažeidimų ir neturėdama jokių bendraturčių prieštaravimų dėl galimai planuojamų atlikti neteisėtų miško kirtimų, specialistė tinkamai vykdė Nuostatuose jai pavestą miškų būklės, naudojimo ir apsaugos valstybinę kontrolę. Gavus bendraturtės A. J. 2014 m. balandžio 11 d. pranešimą dėl iškirsto miško (t.1, b. l. 102), Valstybinės miškų tarnybos specialistė atliko patikrinimą 881 kvartalo sklypuose bei 2014 m. balandžio 18 d. privačios miško valdos patikrinimo akte nustatė, kad sklypuose 9, 11, 13, 15 ir 16 po kirtimo likęs vidutinis skalsumas yra 0,7, taip pat surašė kelmų matavimo sklypuose 22, 5, 23, 7, 10, 12, 31, 32, 27, 17 žiniaraščius, kurių pagrindu nustatė, jog be pranešimo iškirsta dalis gretimai esančių sklypų minėtame kvartale. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju Valstybinės miškų tarnybos specialistai netinkamai vykdė jiems pavestas funkcijas, susijusias su aplinkos apsaugos miškuose įgyvendinimu ir miškų būklės ir naudojimo valstybine kontrole. Analogiška išvada padaryta Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. birželio 5 d. sprendime, kuris buvo priimtas išnagrinėjus ieškovų skundą dėl galimai neteisėtų Valstybinės miškų tarnybos specialistų veiksmų (t. 1, b. l. 107-114).
  24. Vertindama ieškovų argumentus, kad atsakovų E. ir S. D. pranešimai negalėjo būti suderinti, nes jiems priklausanti žemės sklypo dalis buvo areštuota, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatytais suvaržymais buvo laikinai suvaržyta tik disponavimo teisė, suponuojanti draudimą perleisti turtą kitam asmeniui, jį įkeisti, t. y. atlikti veiksmus, susijusius su jo nuosavybės teisės pasikeitimu, tačiau nesutinka su atitinkamais tokią išvadą pagrindžiančiais argumentais.
  25. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Anykščių rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-20-754/2007, teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė – areštuotos atsakovams E. D. ir S. D. priklausančios 716/3579 dalys žemės sklypo, unikalus numeris 3456-00030117, esančio Peslių km., Anykščių rajone. Teismo nutartyje, kuria atsakovų priklausančioms žemės sklypo dalims buvo taikytas areštas, nurodyta, kad areštavus atsakovams priklausantį turtą, atsakovams uždraudžiama areštuoto turto objektą įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į jį, perleisti tretiesiems asmenims, bloginti turto objektų būklę, naikinti ar atskirti nuo pagrindinio daikto turto priklausinius. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, nors jos ir yra esminės, sprendžiant klausimą dėl turto arešto masto ir skolininkų teisės disponuoti areštuotu turtu, tačiau padarė pagrįstą išvadą, jog teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatytais suvaržymais buvo laikinai suvaržyta tik atsakovų disponavimo turtu teisė.
  26. Vadovaujantis ( - ) straipsnio 1 dalimi, skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas. Vykdydamas teismo nutartį areštuoti turtą, antstolis ( - ) straipsnyje nustatyta tvarka sudaro areštuojamo turto aprašą. Šiuo atveju antstolis turto arešto akto nesurašo. Jeigu teismo nutartyje arba kitame dokumente, kurio pagrindu vykdomas turto areštas, nenurodyta, kad uždraudžiamas ar apribojamas turto valdymas ir (arba) naudojimas, laikoma, kad taikomas tik draudimas disponuoti turtu. Tuo atveju, kai teismo nutartimi areštuojamas viešame registre įregistruotas turtas ir taikomas vien draudimas disponuoti šiuo turtu, teismo nutarties dėl turto arešto įvykdymui pakanka įregistruoti areštą turto arešto aktų registre (( - ) straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnyje detalizuotas atskirų nuosavybės teisės sudedamųjų dalių laikino apribojimo turinys, apibrėžiant, kad turto disponavimo teisės apribojimas – teisės turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę priverstinis laikinas apribojimas (7 punktas); turto naudojimo teisės apribojimas – teisės naudoti turto savybes naudotojo reikmėms tenkinti priverstinis laikinas apribojimas (8 punktas); turto valdymo teisės apribojimas – teisės įstatymų nustatyta tvarka daryti turtui fizinį ir ūkinį poveikį priverstinis laikinas apribojimas (10 punktas).
  27. Nagrinėjamu atveju teismo nutartyje, kurios pagrindu buvo vykdomas turto areštas, nebuvo nurodyta, kad uždraudžiamas ar apribojamas turto valdymas ir (arba) naudojimas, tačiau aiškiai buvo nurodyta, jog uždraudžiamas disponavimas areštuojamu turtu, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnyje. Atsakovai E. ir S. D., iškirsdami bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame žemės sklype mišką, įgyvendino turto valdymo teisę, o ne teismo nutartimi uždraustą disponavimo turtu teisę, todėl tvirtinti, jog tokiais atsakovų veiksmais buvo pažeista disponavimo areštuotu turtu teisė nėra jokio teisinio pagrindo. Be to, faktiškai atliekant miško kirtimo darbus teismo taikyta laikinoji apsaugos priemonė jau buvo panaikinta 2013 m. spalio 9 d. nutartimi.
  28. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės Valstybinės miškų tarnybos specialistės veiksmai, pastarajai suderinus atsakovų E. ir S. D. pranešimus dėl ketinimo kirsti mišką, nepriklausomai nuo to, jog atsakovams priklausanti miško žemės sklypo dalis buvo areštuota (apribuotas disponavimas turtu), negali būti laikomi neteisėtais bei sudarančiais pagrindą civilinės atsakomybės taikymui.
  29. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas sprendime iš esmės tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias neteisėtus veiksmus kaip būtiną civilinės atsakomybės taikymo sąlygą bei nepažeidė proceso teisės normų. N. V. miškų tarnybos neteisėtų veiksmų, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra visų civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų pagal CK 6.271 straipsnį bei atitinkamai nėra pagrindo taikyti solidariąją atsakomybę valstybės, atstovaujamos Valstybinės miškų tarnybos, atžvilgiu (CK 6.6 straipsnis, CPK 12, 178, 185 straipsniai).

18Dėl ieškovams priteistinos turtinės žalos dydžio

  1. Apeliaciniuose skunduose šalys nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu ieškovams padarytos turtinės žalos paskaičiavimu, todėl teisėjų kolegija atskirai pasisako šiuo klausimu išsamiai analizuodama iškirstos medienos kiekį, kainą ir kitas žalos apskaičiavimui būtinas dedamąsias.
  2. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovai, patikslintame ieškinyje apskaičiuodami žalą bei nustatydami iškirsto miško medžių kiekį, rėmėsi į bylą pateiktomis pirkimo-pardavimo sutartimis, surašytomis atsakovų E. ir S. D. V. miškų tarnybai pateiktų pranešimų Nr. 1581 ir Nr. 1624 pagrindu, t. y. jose esančiais duomenimis apie atitinkamų rūšių miško iškirstų medžių kiekį bei gautos likvidinės medienos turį, kurį bendrai sudaro 2 939,46 m3. Priešingai nei teigia atsakovai apeliaciniame skunde, patikslintame ieškinyje ieškovai neatsisakė reikalavimo dėl 881 kvartalo 2, 5, 7, 10, 12, 17, 22, 23, 27, 31, 32 sklypuose iškirsto miško, tačiau žalos atsiradimą siejo su atsakovų E. ir S. D. neteisėtai (be bendraturčių sutikimo ir Valstybinės miškų tarnybos leidimo) iškirstu visu miško kiekiu bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame žemės sklype. Iš esmės patikslintame ieškinyje ieškovai nesuteikė esminės reikšmės aplinkybėms, kokiuose konkrečiai bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalyse (sklypuose) atsakovai neteisėtai E. ir S. D. iškirsto mišką bei reikalavimus tiesiogiai siejo su faktiškai iškirstu medienos kiekiu, užfiksuotu pirkimo-pardavimo dokumentuose.
  3. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovų E. ir S. D. neteisėtai iškirsto miško kiekio, pagrįstai neapsiribojo vien byloje esančiais pirkimo-pardavimo dokumentais ir vertino byloje esančių įrodymų visumą (rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus). Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas iš esmės padarė analogišką išvadą dėl atsakovų E. ir S. D. neteisėtai iškirsto ir parduoto medienos kiekio, kaip ir nurodyta ieškovų patikslintame ieškinyje, tačiau tuo pačiu konstatavo, kad nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, jog atsakovai E. ir S. D. atliko miško kirtimus, pasitelkę trečiąjį asmenį, ne tik miško 881 kvartalo 9, 11, 13, 15, 16 sklypuose, kuriems buvo suderinti pirkimo-pardavimo sutartyse nurodyti pranešimai Nr. 1581 ir Nr. 1624, bet ir kituose, pranešimuose nenurodytuose sklypuose: dalyje 5 sklypo, 7 sklype, 10 sklype, 12 sklype, dalyje 17 sklypo, dalyje 22 sklypo, 23 sklype, dalyje 27 sklypo, 31 sklype, 32 sklype, iš viso gaunant ir parduodant 2 939,46 m3 apvaliosios medienos.
  4. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovai neteisėtai iškirto bei pardavė iš viso 2 939,46 m3 apvaliosios medienos iš esmės yra teisinga, padaryta visapusiškai ir išsamiai įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.
  5. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl kitų byloje esančių dokumentų, kuriuose užfiksuoti kiti (mažesni) atsakovų neteisėtai iškirstos medienos kiekiai, pažymi, jog jie nėra pakankamai informatyvūs, Valstybinės miškų tarnybos pranešimuose nurodyti duomenys tarpusavyje prieštaraujantys vieni kitiems, todėl remtis šiuose dokumentuose esančia informacija, kuri taip pat prieštarauja ir šalių paaiškinimams bei liudytojų parodymams, nėra pagrindo.
  6. Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. balandžio 18 d. privačios miško valdos patikrinimo akte, surašytame vyr. specialistės L. B., konstatuota, kad bendraturčių valdomo miško žemės sklypo 881 kvartale be pranešimo iškirsta dalis 5 sklypo, 7 sklypas, 10 sklypas, 12 sklypas, dalis 17 sklypo, dalis 22 sklypo, 23 sklypas, dalis 27 sklypo, 31 sklypas, 32 sklypas, tačiau jokios informacijos, kiek bendrai tiek pagal pranešimus, tiek be pranešimų buvo iškirsta medžių, kas nagrinėjamu atveju yra svarbu, nėra nurodyta (t. 1, b. l. 97). Atsakovų apeliaciniame skunde minimame Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. balandžio 28 d. pranešime Nr. R2-1273, surašytame išnagrinėjus bendrasavininkės A. J. skundą, nurodyta, jog pranešimuose nurodytuose miško sklypuose einamaisiais kirtimais iškirsta apie 732 m3 medienos, t. y. lygiai tiek, kiek ir buvo nurodyta minėtuose pranešimuose (t.1, b. l. 103-104). Taip pat pranešime nurodyta, kad po kirtimo likęs vidutinis medyno skalsumas atitinka teisės aktų reikalavimus, kad šalia esančiuose taksaciniuose sklypuose neteisėtai iškirsta 670 m3 medienos. Toks iškirstos medienos kiekis neatitinka Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. balandžio 23 d. pranešime dėl turtinės žalos nustatymo nurodyto kiekio (699,991 m3), kuris, kaip ir 2014 m. balandžio 28 d. pranešime nurodytas, nėra pagrįstas išsamiais paskaičiavimais (t.1, b. l. 101). Be to, minėtuose Valstybinės miškų tarnybos dokumentuose nurodyta informacija prieštarauja šios tarnybos 2015 m. liepos 27 d. rašte nurodytai informacijai, kad privačioje miško valdoje, esančioje 881 kvartale, vykdant einamuosius kirtimus buvo neteisėtai iškirstas didesnis kiekis medienos, negu leista (t.1, b. l. 115). Esant tokiems prieštaringiems Valstybinės miškų tarnybos pateiktiems iškirstos medienos kiekiams bei pačiai tarnybai konstatavus, jog buvo iškirsta daugiau, nei leista, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šios institucijos pateiktais duomenimis nesivadovavo. Be to, pažymėtina, kad atsakovė Valstybinė miškų tarnyba apeliacine tvarka neskundžia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl neteisėtai bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame žemės sklype iškirsto miško kiekio, atsiliepime į apeliantų apeliacinius skundus sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.
  7. Vertinant ieškovų pateiktus Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos iškirstų medžių tūrio įvertinimus pagal kelmus (t. 1, b. l. 39-43), teisėjų kolegijai, priešingai nei atsakovams E. ir S. D. bei pirmosios instancijos teismui, nekyla abejonių dėl šiuos matavimus atlikusių specialistų tinkamos kvalifikacijos (t. 3, b. l. 30-35). Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos vertinimai buvo atlikti iki įsigaliojant Miškų įstatymo 91 straipsnio nuostatoms, savaime nesudaro pagrindo išvadai, jog tokie vertinimai buvo atlikti neteisėtai. Tačiau nagrinėjamu atveju remtis Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos iškirstų medžių tūrio įvertinimais nėra pagrindo dėl tos priežasties, kad pateikti vertinimai nėra pakankamai tikslūs, t. y. pateikiami skaičiavimai apie likvidinį medienos tūrį (2055,098 m3) atlikti su ± 20 % paklaida, nematuojant dalies medžių kelmų, kurie buvo užkrauti kirtimo atliekų (valksmos). Dėl nurodytų šio ieškovų pateikto rašytinio įrodymo trūkumų nė pagrindo tenkinti ir ieškovų prašymą priteisti jiems patirtų išlaidų už Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos atliktą iškirstų medžių tūrio įvertinimą atlyginimą.
  8. Apeliantai (ieškovai) taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovų E. ir S. D. neteisėtai iškirstos medienos kainos (100 Lt/m3 – 28,96 Eur), kurią pirmosios instancijos teismas iš esmės nustatė remdamasis medienos pirkimo-pardavimo sutartyse nurodyta kaina. Jie taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš sutartyse numatytos bendros iškirstos ir parduotos medienos kainos turi būti atimtos 40 Lt/m3 dydžio miško ruošos darbų išlaidos. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su tokiais apeliantų argumentais bei sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino byloje esančių medienos pirkimo-pardavimo ir miško darbų sutarčių sąlygas kitų byloje esančių įrodymų kontekste, dėl ko padarė neteisingas išvadas, kad neteisėtai iškirstos medienos kaina yra 100 Lt/m3 bei kad iš šios kainos dar turi būti atskaityta 40 Lt/m3 dydžio miško ruošos darbų kaina.
  9. Patikslintame ieškinyje ieškovai nesutiko, jog neteisėtai iškirstos medienos kaina būtų nustatoma pagal medienos pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytą kainą, kadangi, jų teigimu, faktiškai mediena buvo parduota už ženkliai mažesnę kainą, nei yra jos rinkos vetė. Taip pat ieškovai prašė nesivadovauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarime Nr. 521 nustatyta tvarka, nes šioje tvarkoje, anot ieškovų, žalos dydžio apskaičiavimas nustatytas neatsižvelgiant į iškirstų medžių rūšį, paskirtį ar kokybę. Patikslintame ieškinyje ieškovai laikėsi pozicijos, kad, nustatant neteisėtai iškirstos medienos kainą, būtina vadovautis Generalinės miškų urėdijos viešai skelbiamais duomenimis apie apvalios medienos vidutines rinkos kainas 2013 metais (t. 3, b. l. 96, 104). Pažymėtina tai, kad prašydami nesivadovauti medienos pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytomis kainomis, ieškovai, skaičiuodami miško ruošos darbų išlaidas, visgi rėmėsi miško darbų sutartyse nurodytomis kainomis (40 Lt/m3). Be to, kaip minėta, nustatydami neteisėtai iškirstos medienos kiekį, ieškovai vadovavosi medienos pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytais duomenimis. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia ieškovų pozicija, kai prašoma nesiremti medienos pirkimo-pardavimo sutartyse nurodyta medienos pardavimo kaina, kuri ieškovams nepalanki, tačiau pripažįstamas šiose sutartyse nurodytas iškirstos medienos kiekis, taip pat prašoma remtis miško darbų sutartyse nurodyta miško darbų kaina, kuri ieškovams palanki, yra nenuosekli ir nepagrįsta, juo labiau atsižvelgiant į tai, kad minėtos sutartys tiesiogiai susijusios ir jų sąlygos turėtų būti aiškinamos sistemiškai.
  10. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi iškirstos medienos pirkimo-pardavimo sutartyse nurodyta medienos pardavimo kaina (100 Lt/m3), tačiau nepagrįstai sprendė, kad miško ruošos darbų kaina neįskaityta į pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytą bendrą medienos pardavimo kainą, todėl turi būti iš medienos pardavimo kainos minusuojama.
  11. Kaip matyti iš byloje esančių 2013 m. spalio 7 d. ir 2013 m. spalio 18 d. miško darbų sutarčių (t. 2, b. l. 16-17, 18-19), šalys susitarė, kad užsakovas (atsakovai E. ir S. D.) moka rangovui (UAB „Rimkirta“) už kirtimą ir medienos ištraukimą 40 Lt/m3 (sutarčių 2 punktas); užsakovas atsiskaito su rangovu pagal išrašytas sąskaitas (sutarčių 2.1 punktai). Tuo tarpu 2013 m. spalio 10 d. ir 2013 m. spalio 28 d. medienos pirkimo – pardavimo sutartyse šalys susitarė, kad visus mokesčius, susijusius su pardavimu išskaito iš mokėtinų sumų ir sumoka pirkėjas (sutarčių 6 punktas) (t. 2, b. l. 21, 22). Teisėjų kolegijos nuomone, pirkimo-pardavimo sutarčių 6 punkte nurodyti mokesčiai, susiję su medienos pardavimu, nagrinėjamu atveju turėtų būti aiškinami, kaip apimantys ir išlaidas miško ruošos darbams atlikti.
  12. Sistemiškai aiškinant nurodytas sutarčių nuostatas, įvertinus nurodytų sutarčių šalių ketinimus sutarčių sudarymo metu bei veiksmus sutarčių vykdymo metu, tuo metu galiojusias toje vietovėje miško ruošos darbų bei medienos pardavimo rinkos kainas (CK 6.193 straipsnis), darytina išvada, kad pirkimo-pardavimo sutartyse nurodyta medienos pardavimo kaina (100 Lt/m3) yra nustatyta jau įvertinus miško ruošos darbų sutartyse numatytas išlaidas (40 Lt/m3) ir jas įskaičius į šalių sutartą medienos pardavimo kainą (140 Lt/m3). Todėl miško ruošos darbų kainą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai dar kartą minusavo iš medienos pardavimo kainos, nurodytos medienos pirkimo-pardavimo sutartyse.
  13. Ieškovų argumentų apeliaciniame skunde, jog atsakovų ir UAB “Rimkirta” sudarytose medienos pirkimo-pardavimo sutartyse numatyta tikroji paruoštos medienos pardavimo kaina buvo 140 Lt/m3, bet ne 100 Lt/m3, pagrįstumą patvirtina toje vietovėje, kur buvo atlikti neteisėti kirtimai, miško kirtimo bei medienos pardavimo metu galiojusios miško ruošos darbų ir medienos pardavimo vidutinės rinkos kainos. 2013 metais VĮ Anykščių miškų urėdijos vidutinė apvaliosios medienos pardavimo kaina buvo 131,3 Lt/m3 (be PVM). Pagal VĮ Anykščių miškų urėdija 2015 m. rugpjūčio 19 d. pateiktą informaciją 2014 m. Pavarių girininkijoje miško kirtimo ir medienos išvežimo iki tarpinio sandėlio kainos buvo: a) pagrindinio naudojimo (plyni ir atvejiniai) - 40,00 Lt/m3 (be PVM); b) sanitarinis rinktinis, einamasis, retinimo kirtimas (stiebo tūris 0,13 ktm ir daugiau) - 44,00 Lt/m3 (be PVM); c) sanitarinis rinktinis, einamasis, retinimo kirtimas (stiebo tūris iki 0,13 ktm) 50,00 Lt/m3 (be PVM). 2014 m. VĮ Anykščių miškų urėdijos vidutinės apvaliosios medienos pardavimo kaina buvo 149,1 Lt/m3 (be PVM). Šios aplinkybės patvirtina, jog faktiškai atsakovai apvaliąją medieną pardavė už 140 Lt/m3 kainą, atitinkančią toje vietovėje galiojusią medienos vidutinę rinkos vertę, iš kurios atsiskaitymų pagal miško ruošos darbų sutartis bei medienos pirkimo-pardavimo sutartis metu atėmė miško ruošos darbų kainą – 40 Lt/m3, kuri taip pat atitinka tuo metu atliktų kirtimų vietovėje galiojusias miško ruošos darbų kainas. UAB „Rimkirta“ direktorius R. R. teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad 2013 m. spalio 10 d. ir 2013 m. spalio 28 d. sudarytose pirkimo-pardavimo sutartyse buvo nustatyta 100 Lt/m3 apvaliosios medienos kaina jau atėmus miško ruošos darbų išlaidas – 40 Lt/m3, t. y. kad sutarta medienos kaina – 140 Lt/m3.
  14. Nutarties 106-109 punktuose daromą išvadą dėl medienos pardavimo kainos patvirtina ir kitos bylos aplinkybės. Atsakovai E. ir S. D. pirmosios instancijos teismui pateikė raštelius, įvardijamus pakvitavimais, kuriais įrodinėjo jų papildomai sumokėtas sumas UAB „Rimkirta“ direktoriui R. R. grynais pinigais už miško ruošos darbus. Tačiau atsakovai atsiskaitymo už miško ruošos darbus su UAB “Rimkirta” fakto įrodymais nepagrindė. Visų pirma, kaip teisingai konstatuota skundžiamame teismo sprendime, toks atsiskaitymo būdas nebuvo numatytas nei miško darbų sutartyse, nei pirkimo–pardavimo sutartyse. Vykdant medienos pirkimo-pardavimo sutartis, buvo daromi bankiniai pavedimai arba išrašomi kasos išlaidų orderiai (t. 2, b. l. 49-54, 55-57, 65-100), kas patvirtina, jog praktikos atsiskaitinėti kitu būdu tarp šalių nebuvo. Antra, toks atsiskaitymo su juridiniu asmeniu būdas neatitinka ir įstatymo reikalavimų dėl juridinio asmens atliekamų ūkinių operacijų fiksavimo buhalterinės apskaitos dokumentuose. Trečia, remiantis R. R. paaiškinimais, atsakovų E. ir S. D. teismui pateiktus raštelius (t. 3, b. l. 141-154) jis pasirašydavo S. D. prašomas, siekiant pastarajam užsitikrinti, kad nebūtų išrašomos sąskaitos apmokėjimui už miško ruošos darbus, jų pasirašymo metu nebuvo nurodyta jokių pinigų sumų, šių pinigų S. D. niekada jam nemokėjo. Visa tai patvirtina, jog suarčių šalims įskaičius miško ruošos darbų kainą į medienos pardavimo kainą, atsakovas S. D., reikalaudamas iš UAB “Rimkirta” pasirašyti aptariamus pakvitavimus, siekė tik apsidrausti, kad netektų už miško ruošos darbus mokėti antrą kartą.
  15. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad neteisėto kirtimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimo Nr. 521 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarkos bei fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, turtui ar interesams atlyginimo dydžių“ (ginčui aktuali jo nuo 2004 m. gegužės 15 d. galiojusi redakcija) priedo 1.2.2 punktas taip pat numatė, kad II grupės miške iškirtus neplynu kirtimu žalius medžius kaina yra 100 Lt/m3 medienos, yra nepagrįsta, kadangi nurodyta kaina naudojama skaičiuojant žalą aplinkai, o ne valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, turtui ar interesams. Taip pat pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos A. T. 2006 m. gruodžio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-636/2006, nepagrįstai konstatavo, kad 100 Lt/m3 orientacinis kriterijus, nulemiantis atlygintinų nuostolių (žalos) dydį, yra pripažintas ir teismų praktikoje. Nurodytos Lietuvos A. T. išnagrinėtos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės iš esmės yra skirtinos, todėl nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo vadovautis kasacinio teismo padarytomis išvadomis. Lietuvos A. T. išnagrinėtoje byloje nebuvo pateikta jokių duomenų apie atsakovės, kuri neteisėtai iškirto mišką bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame žemės sklype, gautą finansinę naudą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje yra pateikti įrodymai, patvirtinantys neteisėai mišką iškirtusių atsakovų susitarimus dėl miško darbų kainos ir medienos pardavimo kainos, kuriais byloje dalyvaujantys asmenys įrodinėja atsakovų E. ir S. D. neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydį.
  16. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl 309,89 Eur miškininkystės darbų (t. 3, b. l. 13-15), kurias pirmosios instancijos teismas taip pat minusavo iš bendros neteisėtai iškirstos ir parduotos medienos kainos, konstatuoja, kad šios išlaidos, atsižvelgiant į atsakovų E. ir S. D. nustatytus neteisėtus veiksmus, pastariesiems neatlyginamos.
  17. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatęs neteisėtai iškirstos ir parduotos medienos kiekį, tačiau neteisingai nustatęs šios medienos kainą, taip pat nepagrįstai iš neteisingai nustatytos bendros neteisėtai iškirstos ir parduotos medienos kainos minusavęs atskirai apskaičiuotas išlaidas miško ruošos darbams atlikti, neteisingai apskaičiavo ieškovams priteisiamos žalos dydį. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija, vadovaudamasi padarytomis išvadomis dėl neteisėtai iškirstos medienos kiekio ir kainos, perskaičiuoja ieškovams priteisiamos žalos dydį:
    1. 2 939,46 m3 (iškirstas ir parduotas medienos kiekis) x 28,96 Eur/m3 (100 Lt/m3; medienos kaina) = 85 126,76 Eur;
    2. ieškovei A. J. tenkanti dalis: 85 126,76 Eur x 715/3579 (bendraturčio turto (miško) dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje) = 17 006,32 Eur;
    3. ieškovui Vytautui K. K. tenkanti dalis: 85 126,76 Eur x 716 / 3579 (bendraturčio turto (miško) dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje) = 17 030,10 Eur;
    4. ieškovei G. M. tenkanti dalis: 85 126,76 Eur x 1432/3579 (bendraturčio turto (miško) dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje) = 34 060,21 Eur;
    5. atsakovams E. ir S. D. liekanti dalis: 85 126,76 Eur x 716/3579 (bendraturčio turto (miško) dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje) = 17 030,10 Eur.
    6. Ieškovams bendrai iš viso priteisiama 68 096,66 Eur žalos atlyginimo (85 126,76 Eur - 17 030,10 Eur).
  18. Nurodytų aplinkybių pagrindu keičiama pirmosios instancijos teismo dalis dėl ieškovams priteistinos turtinės žalos dydžio (( - ) straipsnio 1 dalies 3 punktas).

19Dėl neturtinės žalos ieškovams atlyginimo

  1. Ieškovai taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalimi, kuria atmestas jų patikslinto ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovų teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jų paaiškinimus apie stiprų emocinį ryšį su mišku, neatsižvelgė į iškirsto miško statusą (nacionalinių ir regioninių parkų).
  2. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šios skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, pažymi, kad CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala aiškinama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens (-ų) kaltę, jo (-jų) turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
  3. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (Lietuvos A. T. 2014 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
  4. Spręsdamas neturtinės žalos ieškovams atlyginimo klausimą, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais neturtinės žalos atlyginimo kriterijais, įtvirtintais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad byloje nėra įrodymų, jų nepateikta ir apeliacinės instancijos teismui, patvirtinančių, kad ieškovų patirtos neigiamos emocijos ir išgyvenimai dėl neteisėtai iškirsto ir parduoto miško galėjo turėti (arba turėjo) reikšmingos įtakos jų sveikatos pablogėjimui ar sukėlė ieškovams kitus neigiamus emocinius padarinius. Taip pat pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimų dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinimas jau yra tinkama ir teisinga satisfakcija ieškovams už patirtus išgyvenimus.
  5. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į konkrečią šioje byloje susiklosčiusią situaciją, kai ieškovai, faktiškai žinodami apie atsakovų E. ir S. D. ketinimus kirsti mišką, patys veikė nepakankamai rūpestingai ir atsakingai, laiku ir tinkama tvarka nepateikė atsakingoms institucijoms prieštaravimų dėl tokių atsakovų ketinimų įgyvendinimo, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog vien ieškovų paaiškinimai apie jų emocinę būseną ir santykį su mišku, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti ieškovų patirtą neturtinę žalą, kaip neteisėto miško iškirtimo pasekmę.

20Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme

  1. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl turtinės žalos ieškovams atlyginimo, perskaičiuojamos šalių bylinėjimosi išlaidos.
  2. CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
  3. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, įstatyme nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės pagal reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių. Dėl to teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje, kurioje pareikštas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, klausimą, turi vadovautis bendrosiomis taisyklėmis, tarp jų ir ta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (Lietuvos A. T. 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).
  4. Nagrinėjamoje byloje patikslintame ieškinyje ieškovai buvo pareiškę du reikalavimus dėl turtinės (bendrai visiems ieškovams 113 988,35 Eur) ir neturtinės žalos (bendrai visiems ieškovams 4 500 Eur) atlyginimo, iš viso 118 488,35 Eur. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies – ieškovams priteista bendrai 68 096,66 Eur turtinės žalos atlyginimo, reikalavimas atlyginti 4 500 Eur neturtinę žalą atmestas. Taigi iš viso tenkinama 57 proc. ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimų, dėl to ieškovams priteistina 57 proc. jų turėtų advokato atstovavimo išlaidų bei žyminio mokesčio.
  5. Ieškovai, pateikdami ieškinį, sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio, o nuo likusios dalies (1 790,00 Eur) žyminio mokesčio sumokėjimo už pareikštą ieškinį buvo atleisti 2015 m. liepos 22 d. teismo nutartimi. Iš dalies patenkinus ieškinį, iš atsakovų E. D. ir S. D. lygiomis dalimis iš kiekvieno priteistina po 28,50 Eur (viso 57 Eur) žyminio mokesčio jį sumokėjusiai ieškovei G. M. bei po 825 Eur (viso 1650 Eur) žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnis).
  6. Kaip teisingai nurodo ieškovai apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas neišsprendė klausimo dėl 200 Eur dydžio ieškovų (A. J. – 50 Eur, ( - ) K. K. – 50 Eur, G. M. – 100 Eur) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimu į atsakovų atskirąjį skundą parengimu. Iš dalies patenkinus ieškinį, iš atsakovų E. D. ir S. D. ieškovams priteistina 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. lygiomis dalimis iš kiekvieno po 100 Eur: G. M. po 50 Eur iš kiekvieno (viso 100 Eur), A. J. po 25 Eur iš kiekvieno (viso 50 Eur) ir po 25 Eur iš kiekvieno V. K. K. (viso 50 Eur).
  7. Ieškovams teikiant apeliacinį skundą Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi jie buvo atleisti nuo 1 385 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimo.
  8. Apeliaciniame skunde ieškovai prašė papildomai iš atsakovų priteisti 73 368,85 Eur turtinės žalos atlyginimui ir 4 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui, iš viso 77 868,85 Eur. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies – ieškovams priteista bendrai 68 096,66 Eur turtinės žalos atlyginimo, t. y. papildomai 37 249,35 Eur (77 868,85 Eur – 40 619,50), kas sudaro 48 proc. apeliacinio skundo reikalavimų. Dėl to ieškovams priteistina 48 proc. jų turėtų advokato atstovavimo išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme.
  9. Iš dalies patenkinus ieškovų apeliacinį skundą, padidinus iš atsakovų ieškovams priteisiamą žalos atlyginimo sumą 37 249,35 Eur dydžio suma, iš atsakovų E. D. ir S. D. priteisiama 1034 Eur žyminio mokesčio valstybei, t. y. iš kiekvieno po 517 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnis).
  10. Apeliacinės instancijos teismui ieškovai pateikė prašymą atlyginti jiems 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (A. J. – 300 Eur, V. K. K. – 300 Eur, G. M. – 600 Eur). Prašomos atlyginti išlaidos pagrįstos mokėjimo dokumentais, neviršija rekomenduojamų dydžių. Iš dalies (48 proc.) patenkinus ieškovų apeliacinį skundą, iš atsakovų E. D. ir S. D. ieškovams priteisiama proporcinga patirtų atstovavimo išlaidų dalis: ieškovei G. M. 288 Eur (iš kiekvieno po 144 Eur), A. J. 144 Eur (iš kiekvieno po 72 Eur) ir Vytautui K. K. 144 Eur (iš kiekvieno po 72 Eur).

21Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 93, 96, 98 straipsniais

Nutarė

22P. K. apygardos teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimo dalį dėl turtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų ieškovams bei valstybei priteisimo, šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį išdėstant taip:

23„Priteisti solidariai iš atsakovų E. D. (asmens kodas ( - ) ir S. D. (asmens kodas ( - ) ieškovams: A. J. (asmens kodas ( - ) 17 006,32 Eur (septyniolika tūkstančių šešis eurus 32 ct), V. K. K. (asmens kodas ( - ) 17 030,10 Eur (septyniolika tūkstančių trisdešimt eurų 10 ct), G. M. (asmens kodas ( - ) 34 060,21 Eur (trisdešimt keturis tūkstančius šešiasdešimt eurų 21 ct) turtinės žalos atlyginimo bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. liepos 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

24Priteisti ieškovei G. M. (asmens kodas ( - ) iš atsakovų E. D. (asmens kodas ( - ) ir S. D. (asmens kodas ( - ) lygiomis dalimis iš kiekvieno po 28,50 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 50 ct) (viso 57 Eur) žyminio mokesčio.

25Priteisti iš atsakovų E. D. (asmens kodas ( - ) ir S. D. (asmens kodas ( - ) lygiomis dalimis iš kiekvieno po 825 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt penkis eurus) (viso 1650 Eur) žyminio mokesčio valstybei.

26Priteisti iš atsakovų E. D. (asmens kodas ( - ) ir S. D. (asmens kodas ( - ) lygiomis dalimis iš kiekvieno G. M. (asmens kodas ( - ) po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) (viso 100 Eur), A. J. (asmens kodas ( - ) - po 25 Eur (dvidešimt penkis eurus) (viso 50 Eur) ir V. K. K. (asmens kodas ( - ) - po 25 Eur (dvidešimt penkis eurus) (viso 50 Eur) atstovavimo išlaidų“.

27K. K. apygardos teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovų ieškinys atsakovei Lietuvos valstybei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei ieškovų ieškinys atsakovams E. D. ir S. D. dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nepakeistą.

28Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimo dalį, kuria trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Rimkirta“ iš ieškovų priteistos bylinėjimosi išlaidos.

29Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimo dalį, kuria iš šalių valstybei priteistos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų pirmosios instancijos teisme įteikimu.

30Priteisti iš atsakovų E. D. (asmens kodas ( - ) ir S. D. (asmens kodas ( - ) 1 034 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio valstybei apeliacinės instancijos teisme, t. y. iš kiekvieno po 517 Eur (penkis šimtus septyniolika eurų).

31Priteisti iš atsakovų E. D. (asmens kodas ( - ) ir S. D. (asmens kodas ( - ) ieškovei G. M. (asmens kodas ( - ) 288 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus) (iš kiekvieno po 144 Eur), A. J. (asmens kodas ( - ) 144 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus) (iš kiekvieno po 72 Eur) ir V. K. K. (asmens kodas ( - ) 144 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus) (iš kiekvieno po 72 Eur) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų... 3. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 4. I. G. esmė... 5.
  1. Ieškovai A. J., ( - ) K. K. ir G. M. (toliau – ieškovai)... 6. I. P. instancijos teismo sprendimo esmė... 7.
    1. Kauno apygardos teismas 2016 m. lapkričio 22 d.... 8. I. A. skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 9.
      1. Ieškovai A. J., ( - ) K. K. ir G. M.... 10. Teisėjų kolegija... 11. I. A. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 12.
        1. Pagal ( - ) straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas... 13. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
            14. Dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui,... 15. Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų
              16. Dėl ginčo teisinio kvalifikavimo
              1. Atsakovai E.... 17. Dėl atsakovų veiksmų teisėtumo ir kitų būtinųjų civilinės atsakomybės... 18. Dėl ieškovams priteistinos turtinės žalos dydžio
                  19. Dėl neturtinės žalos ieškovams atlyginimo
                    20. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme 21. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 22. P. K. apygardos teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimo dalį dėl turtinės... 23. „Priteisti solidariai iš atsakovų E. D. (asmens kodas ( - ) ir S. D.... 24. Priteisti ieškovei G. M. (asmens kodas ( - ) iš atsakovų E. D. (asmens kodas... 25. Priteisti iš atsakovų E. D. (asmens kodas ( - ) ir S. D. (asmens kodas ( - )... 26. Priteisti iš atsakovų E. D. (asmens kodas ( - ) ir S. D. (asmens kodas ( - )... 27. K. K. apygardos teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimo dalį, kuria atmestas... 28. Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimo... 29. Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimo... 30. Priteisti iš atsakovų E. D. (asmens kodas ( - ) ir S. D. (asmens kodas ( - )... 31. Priteisti iš atsakovų E. D. (asmens kodas ( - ) ir S. D. (asmens kodas ( - )...