Byla 2S-2248-254/2015
Dėl akcijų pirkimo‑pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „IMBER“ ir J. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-19022-454/2015 pagal ieškovo M. Č. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „IMBER“, J. Č. ir L. V. dėl akcijų pirkimo‑pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Kauno apylinkės teisme gautas ieškovo ieškinys, kuriuo prašoma pripažinti 2009-04-16 akcijų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 9/001 ir 2011-06-03 akcijų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 11/001 negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento). Šioje civilinėje byloje ieškovas, kaip savo mirusios motinos J. P. Č. įpėdinis, kreipėsi į teismą dėl motinos sutuoktinio Z. Č. vienasmeniškai sudarytų bendrąja jungtinę sutuoktinių nuosavybe esančių akcijų pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, nes pagal Civilinio kodekso (toliau CK) 3.92 straipsnio 4 dalį tokius sandorius gali sudaryti tik abu sutuoktiniai kartu.

4Kartu su ieškiniu ieškovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) uždrausti atsakovėms disponuoti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „IMBER“ (toliau įmonė) akcijomis (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punktas); 2) balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punktas); 3) disponuoti atsakovės įmonės turtu bei jos vardu atidarytose banko sąskaitose esančiomis piniginės lėšomis (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai).

5Ieškovas nurodė, kad reikalavimų patenkinimo atveju turėtų būti taikoma restitucija ir visos atsakovės įmonės akcijos turėtų būti priteistos iš atsakovių ieškovui, todėl ieškovui palankaus sprendimo atveju jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, jeigu atsakovės akcijas perleis kitiems asmenims arba kitaip jas paslėps. Be to, netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių jos gali rengti neteisėtus ir žalingus įmonei visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus, pavyzdžiui, nuspręsti parduoti įmonės ilgalaikį nekilnojamąjį turtą arba likviduoti įmonę. Naujų neteisėtų sprendimų parengimas lems būtinybę juos ginčyti teismine tvarka, dėl ko gali būti neapgintos ieškovo teisės ir teisėti interesai priėmus jam palankų sprendimą šioje byloje. Ieškovo duomenimis, šiuo metu atsakovė J. Č. (toliau atsakovė) aktyviai ieško pirkėjų įmonės nekilnojamajam turtui.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 7 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino – 1) uždraudė atsakovėms parduoti, įkeisti, dovanoti ar kitaip perleisti, taip pat laiduoti, garantuoti ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą ir kitaip disponuoti atsakovės įmonės akcijomis; 2) uždraudė atsakovėms balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime; 3) uždraudė atsakovėms parduoti, įkeisti ar kitaip perleisti, taip pat laiduoti, garantuoti ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą ir kitaip disponuoti atsakovės įmonės nekilnojamuoju ar kilnojamuoju turtu bei banko sąskaitose esančiomis lėšomis.

8Teismas nurodė, kad ieškovas ginčija atsakovės įmonės akcijų perleidimo sandorius, todėl šių sandorių pagrindu įgytas akcijas atsakovėms perleidus tretiesiems asmenims, bei dalyvaujant bendrovės veikloje ir disponuojant jos turtu, ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų negalimas. Laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos atsakovėms nepranešus, nes konstatuota, jog toks pranešimas galėtų sutrukdyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10Atsakovės (toliau apeliantės) atskiruoju skundu prašo panaikinti 2015 m. liepos 10 d. nutarties dalį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės — draudimas atsakovėms balsuoti atsakovės įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime bei draudimas atsakovėms parduoti, įkeisti ar kitaip perleisti, taip pat laiduoti, garantuoti ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą ir kitaip disponuoti atsakovės įmonės nekilnojamuoju ar kilnojamuoju turtu bei banko sąskaitose esančiomis lėšomis, ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą šioje dalyje atmesti šiais argumentais:

111. Nebuvo įvertintas ieškinio reikalavimų pagrįstumas, todėl neteisingai buvo įvertinta būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Ieškovo ieškinio reikalavimai yra tapatūs reikalavimams, kurie buvo pareikšti Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2563-214/2014. Reiškiami reikalavimai dėl tų pačių akcijų pirkimo‑pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Kauno apylinkės teismo 2014-12-08 sprendimu minėti ieškinio reikalavimai buvo atmesti, o Kauno apygardos teismo 2015-06-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-830-153/2015 sprendimas paliktas nepakeistas.

122. Buvo pažeista laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra, nes laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos nepranešus atsakovėms.

133. Pagrindo apriboti atsakovių teisę disponuoti apeliantės įmonės nekilnojamuoju ar kilnojamuoju turtu bei banko sąskaitose esančiomis lėšomis nebuvo. Toks areštas neigiamai veikia apeliantės įmonės komercinę veiklą, sudaro neigiamą įspūdį verslo klientams, mažina pasitikėjimą juo, kaip patikimu partneriu. Sukeliama kur kas didesnė žala apeliantei įmonei, nes apsunkintas verslo vykdymas ir sutrukdytas einamųjų sutarčių vykdymas. Draudimas apeliantės įmonės direktorei disponuoti įmonės turtu, įskaitant lėšas, esančias banko sąskaitose, visiškai apriboja bendrovės veiklą. Ieškovas prašo pripažinti akcijų pirkimo‑pardavimo sutartis negaliojančiomis. Ieškovo ieškinio reikalavimui užtikrinti draudimas atsakovėms parduoti, įkeisti, dovanoti ar kitaip perleisti, taip pat laiduoti, garantuoti ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą ir kitaip disponuoti apeliantės įmonės akcijomis yra pakankamas užtikrinti ieškovo ieškinio reikalavimams, todėl kitų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra perteklinis, nesusijęs su ieškovo pareikštais reikalavimais, todėl suteikiantis ieškovui perdėtą pranašumą atsakovių atžvilgiu ir suvaržantis jų teises labiau, negu būtina teisėtam tikslui pasiekti. Taip pat, nėra aišku kokiu būdu šios, ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, užtikrina galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių nuginčijimo vykdymą.

144. Draudimas atsakovėms balsuoti atsakovės įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime, nepagrįstai apsunkina ir apriboja tolesnį įmonės veiklos ir valdymo procesą. Apeliantės yra vienintelės įmonės akcininkės, turinčios po 50 procentų šios bendrovės akcijų. Tai reiškia, kad uždraudus atsakovėms balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime, toks net negalės įvykti. Tokiu būdu visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai priskirtini ir pagal akcinių bendrovių įstatymą privalomi sprendimai (pvz. finansinių ataskaitų tvirtinimas, pelno/nuostolių paskirstymas ir pan.), negalės būti priimami. Tokia situacija neigiamai veikia ir stabdo įmonės veiklą bei yra nepateisinama nei protingumo, nei teisingumo principais, ypatingai dėl to, kad nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstai leistų manyti, jog atsakovės gali/siekia veikti neteisėtai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad tokia laikinoji apsaugos priemonė yra niekaip nesusijusi su ieškovo ieškinio pagrindu, todėl skundžiama nutartimi ji buvo taikyta nepagrįstai, o jos taikymas ypatingai pažeidžia atsakovės interesus, nes tokiu būdu nepagrįstai ribojama teisė vykdyti ūkinę-komercinę veiklą.

155. Ieškovo nurodomos aplinkybės, kad atsakovės gali parduoti turtą ar, kad atsakovės gali atlikti neteisėtus veiksmus balsuodamos visuotiniame akcininkų susirinkime, ar, kad atsakovės gali priimti neteisėtus kitus sprendimus, yra labiau hipotetinio pobūdžio, nes byloje nėra nei įrodymų, nei pagrįstų prielaidų, iš kurių galima būtų numatyti ieškovo deklaruojamus neteisėtus veiksmus.

16Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą šiais argumentais:

171. Atskirajame skunde be pagrindo aiškinama, kad ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. Šioje byloje pareikšto ieškinio tikėtinas pagrįstumas negali būti vertinamas pagal kitoje byloje civilinėje byloje Nr. 2-2563-214/2014 priimtus teismų sprendimus, kuriais išspręsti Z. Č. (ieškovas yra jo teisių perėmėjas) pareikšti reikalavimai. Jeigu šioje byloje pareikštas ieškinys būtų tapatus Z. Č. ieškiniui, tai, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, būtų atsisakytas priimti.

182. Nuo 2011-10-01 galiojanti CPK 147 straipsnio 1 dalies redakcija aiškiai nustato, kad prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas išsprendžia rašytinio proceso tvarka ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Taigi, pagal galiojantį įstatymą teismas neprivalo pranešti atsakovui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą. Teisė būti išklausytam tokiems proceso dalyviams suteikiama vėliau, t. y. jiems kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą su atskiruoju skundu dėl priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, kartu su juo pateikiant ir įrodymus.

193. Atskirajame skunde nepagrįstai aiškinama, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemones neatitinka ginčijamo materialinio reikalavimo esmės. Patenkinus ieškinį, apeliantės ab initio netektų teisės dalyvauti įmonės valdyme, t. y. būtų laikoma, kad jos niekada neturėjo teisės veikti įmonės vardu kaip akcininkės, direktorės ar prokūristės. Atitinkamai būtų laikoma, kad jos niekada neturėjo teisės disponuoti įmonės turtu. Vadinasi, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su byloje pareikštais reikalavimais. Jos riboja teisę dalyvauti bendrovės valdyme, kiek tai susiję su galimai neteisėtų valdymo organų disponavimu bendrovės turtu, nes disponuojant turtu gali būti padaryta didžiausia žala.

204. Priešingai negu aiškinama atskirajame skunde, yra duomenų, jog nesiėmus tokio masto laikinųjų apsaugos priemonių busimojo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tam, kad išvengti 2012-05-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2563-214/2014 pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, apeliantė įmonės vardu atidarė naujas banko sąskaitas ir į šias banko sąskaitas gautas lėšas išgrynino mokėjimo kortelės pagalba, jokių įrodymų apie šių lėšų panaudojimą bendrovės reikmėms nebuvo, be to, apeliantė įmonės vardu pagal kasos pajamų orderius priėmė 21 287 Lt grynais pinigais, jokių įrodymų apie šių lėšų panaudojimą įmonės reikmėms nėra ir t. t. Toks jos elgesys liudija apie turto pasisavinimo ar išvaistymo riziką. Kita vertus, civilinėje byloje Nr. 2-2563-214/2014 įsiteisėjus teismo sprendimams (toje byloje taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms netekus galios) apeliantė pardavė dalį įmonės nekilnojamojo turto (pridedamas išrašas iš nekilnojamojo turto registro patvirtina, kad 2015-07-10 pirkimo‑pardavimo sutartimi Nr. 1959 UAB „EGROUP EU“ nupirktos iš apeliantės įmonės patalpas, ( - ). Be to, buvo įregistruotas neteisėtas akcininkų sudėties pakeitimas Juridinių asmenų registre (toliau JAR), pasinaudojant suklastotu 2010-05-05 atsakovės įmonės akcininkų sąrašu (Specialisto išvada Nr. 20-4-IS1-443 (b. l. 19‑20). Atsakovės, pasinaudodamos ginčijamomis akcijų pirkimo‑pardavimo sutartimis, JAR įregistravo save įmonės akcininkėmis ir vadovėmis, viešoje erdvėje sukūrė apgaulingą įspūdį, kad jos yra teisėtos įmonės valdytojos. Pasinaudodamos tuo jos neteisėtai įgyvendina akcininkių teises, t. y. rengia netikrus įmonės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus (keitinėja įmonės steigimo dokumentus ir jos valdymo organus) ir juos pateikia JAR. Dėl to tikėtina, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių apeliantė gali tęsti įmonei priklausančio nekilnojamojo turto pardavimą bendrovei nenaudingomis sąlygomis. Vadinasi, egzistuoja reali rizika, kad nesiėmus aptariamų laikinųjų apsaugos priemonių bus toliau neteisėtai disponuojama įmonės turtu, tokiu būdu padarant esminę žalą įmonei ir ieškovui kaip jos akcininkui. Taigi, ieškovo nuogąstavimai dėl pavojaus būsimo teismo sprendimo įvykdomumui yra pagrįsti ankstesniu netinkamu atsakovių elgesiu, o ne prielaidomis.

215. Atskirajame skunde be pagrindo teigiama, kad skundžiamos laikinosios apsaugos priemonės neigiamai veikia įmonės komercinę veiklą, apsunkina verslo vykdymą ir trukdo vykdyti sutartis. Pirma, šie teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, nes atskirajame skunde nėra paaiškinta, kuo konkrečiai pasireiškia pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių įtaka įmonės komercinei veiklai. Jeigu apeliantės iš tikrųjų siektų ekonomiškumo ir proporcingumo principų įgyvendinimo, jos neprašytų panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, o prašytų padaryti išimtis iš jų tam tikro pobūdžio įmonės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų priėmimui, tam tikro pobūdžio mokėjimams (darbo užmokestis, mokesčiai ir pan.) iš įmonės banko sąskaitos atlikti ir panašiems reikalams. Tokiu būdu būtų pasiekta optimali šalių interesų pusiausvyra, nes ieškovo reikalavimai būtų patikimai užtikrinti, o atsakovės su teismo priežiūra galėtų atlikti visus, jų nuomone reikalingus, įmonės valdymo veiksmus. Atskirajame skunde aiškinama, kad dėl pritaikytų, laikinųjų apsaugos priemonių ginčo akcijų vertė ženkliai sumažės ar jos taps bevertėmis, su kuo ieškovas nesutinka. Ieškovas ieškiniu siekia prisiteisti akcijas, todėl jis suinteresuotas išsaugoti akcijų vertę. Atitinkamai prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas siekia apsaugoti įmonės akcijas ir jų vertę nuo atsakovių nesąžiningų veiksmų, kurie gali sumažinti įmonės kaip turtinio komplekso vertę.

226. Su atskiruoju skundu yra pateikti išrašai iš teisinių paslaugų sutarties, pagal kuriuos advokatai Domas Pakėnas ir Agnė Golubevienė abu kartu atstovauja apeliantes. Jų interesai šioje byloje yra priešingi (nuo ginčo išsprendimo priklausys, ar apeliantė J. Č. teisėtai tapo apeliantės įmonės akcininke/direktore ir ar ji turėjo teisę veikti apeliantės įmonės vardu, taip pat ar savo veiksmais ji nepadarė žalos įmonei). Atsižvelgiant į Advokatūros įstatymo 5 straipsnį advokatui negalima atstovauti apeliančių tuo pačiu metu.

23IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

25Šioje byloje keliamas tapačių ieškinių klausimas, apeliantėms nurodant, jog ieškovo reikalavimas dėl akcijų pirkimo‑pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis jau buvo išspręstas įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2014-12-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2563-214/2014 atmetus ieškovo ieškinį ir Kauno apygardos teismo 2015-06-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-830-153/2015 šį sprendimą palikus nepakeistą. Apeliacinis teismas su tokiais argumentais nesutinka, nes, kaip spręstina iš byloje esančių duomenų (2014-12-08 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2563-214/2014 (b. l. 29‑50)), skiriasi šių ieškinių faktinis pagrindas ir juos padavę asmenys, o, remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, tapatumą galima konstatuoti, kuomet yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Šiuo gi atveju sutampa tik ieškinių dalykas – pripažinti tuos pačius akcijų pardavimo sandorius (b. l. 17, 27) negaliojančiais, nes šioje byloje ieškovas kaip savo mirusios motinos J. P. Č. (b. l. 21) įpėdinis (b. l. 22, 23‑24) kreipėsi į teismą dėl jos sutuoktinio Z. Č. (ieškovo tėvo) vienasmeniškai sudarytų bendrąja jungtinę sutuoktinių nuosavybe (b. l. 18) esančių akcijų pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, remiantis tuo, jog pagal CK 3.92 straipsnio 4 dalį tokius sandorius gali sudaryti tik abu sutuoktiniai kartu. Tuo tarpu civilinėje byloje Nr. 2-2563-214/2014, ieškovui perėmus bylos nagrinėjimo metu mirusio ieškovo – tėvo (b. l. 30) procesines teises, ieškinys buvo įrodinėjamas teigiant, jog Z. Č., pasirašydamas akcijų perleidimo sandorius, nesuvokė savo veiksmų reikšmės (CK 1.89 straipsnis) arba buvo apgautas dėl akcijų perleidimo sandorių esmės (CK 1.91 straipsnis).

26Įvertinus, jog ieškovo ieškinio reikalavimai nėra tapatūs reikalavimams, kurie buvo pareikšti civilinėje byloje Nr. 2-2563-214/2014, atmetamas atskirojo skundo argumentas, jog ieškovo ieškinio argumentai bei kartu su ieškiniu pateikti įrodymai sudaro pagrindą manyti, jog ieškovas tikėtinai nepagrindžia savo ieškinio reikalavimo. Ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės, o ne šioje proceso stadijoje, t. y. taikant laikinąsias apsaugos priemones ar sprendžiant jų teisėtumo ir pagrįstumo klausimą (CPK 12 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis ir 178 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1343/2013, 2014 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-367/2014). Su ieškiniu buvo pateikti akcijų perleidimą atitinkamomis aplinkybėmis patvirtinantys rašytiniai įrodymai, todėl konstatuoti, jog ieškovas šioje proceso stadijoje tikėtinai nepagrindžia ieškinio reikalavimo nėra pagrindo.

27Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys ne tik tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, tačiau jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytus ribojimus (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Specifinės rūšies turto - akcijų ypatumai lemia ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo specifiką. Remiantis CK 1.102 straipsniu bei Akcinių bendrovių įstatymo (toliau ABĮ) 40 straipsnio pirmąja dalimi, akcijos - tai vertybiniai popieriai, patvirtinantys jų savininko (akcininko) teisę dalyvauti valdant bendrovę, jeigu įstatymai nenustato ko kita, teisę gauti įmonės pelno dalį dividendais, teisę į dalį bendrovės turto, likusio po jos likvidavimo, ir kitas įstatymų nustatytas teises. Pagal ABĮ 14 straipsnio pirmąją dalį, šio ir kitų įstatymų nustatytos akcininkų turtinės ir neturtinės teisės negali būti apribotos, išskyrus įstatymų nustatytais atvejais. Nebaigtinis laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis ribojamos atitinkamos teisės, sąrašas yra reglamentuotas CPK 145 straipsnio pirmojoje dalyje, kur nurodytos tokios laikinosios apsaugos priemonės, kaip turtinių teisių, priklausančių atsakovui, areštas, bei draudimas atsakovui imtis tam tikrų veiksmų (CPK 145 straipsnio 3, 6 dalys).

28Byloje neginčijama, jog, ieškiniu prašant pripažinti negaliojančiomis akcijų pirkimo‑pardavimo sutartis, ginčo išsprendimas lems, kam priklausys įmonės akcijos ir jų pagrindu atsirandantis įmonės valdymas. Įvertinusios tai, apeliantės nekelia teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimo dalyje dėl apeliantės įmonės akcijų arešto. Tačiau atskirajame skunde nesutinkama su apeliantės įmonės turto, įskaitant piniginių lėšų, disponavimo apribojimu, taip pat balsavimo teisės visuotiniame akcininkų susirinkime. Kaip spręstina iš ieškovo argumentų, jeigu nebus pritaikytos ginčo laikinosios apsaugos priemonės – draudimas atsakovėms balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime bei disponuoti apeliantės įmonės turtu ir piniginėmis lėšomis ‑ būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų neįmanomas, nes bylos nagrinėjimo laikotarpiu galimai neteisėti apeliantės įmonės valdymo organai galėtų priimti sprendimus visuotiniame akcininkų susirinkime, disponuoti bendrovės turtu ir jį pasisavinti ar išvaistyti arba perleisti tretiesiems asmenims įmonei nenaudingomis sąlygomis.

29Šiuos savo argumentus apeliantas grindžia aplinkybėmis, susiklosčiusiomis sprendžiant šalių ginčą civilinėje byloje Nr. 2-2563-214/2014, ir pateikdamas tai patvirtinančius įrodymus (t. y. kad išvengti 2012-05-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2563-214/2014 (b. l. 94‑95) pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (b. l. 97, 98‑99, 104‑107), apeliantė įmonės vardu atidarė naujas banko sąskaitas ir į šias banko sąskaitas gautas lėšas išgrynino mokėjimo kortelės pagalba (b. l. 96), jokių įrodymų apie šių lėšų panaudojimą bendrovės reikmėms nebuvo; be to, apeliantė įmonės vardu pagal kasos pajamų orderius priėmė 21 287 Lt grynais pinigais, jokių įrodymų apie šių lėšų panaudojimą įmonės reikmėms nebuvo; civilinėje byloje Nr. 2-2563-214/2014 įsiteisėjus teismo sprendimams (toje byloje taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms netekus galios) apeliantė pardavė dalį įmonės nekilnojamojo turto (pridėjo išrašą iš nekilnojamojo turto registro, patvirtinantį, kad 2015-07-10 pirkimo‑pardavimo sutartimi Nr. 1959 UAB „EGROUP EU“ nupirko iš apeliantės įmonės patalpas, esančias ( - ) (b. l. 101‑103). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-274-173/2013, lapas 4) nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), jog teismas, išanalizavęs antstolio Sauliaus Užkuraičio pateiktus Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus piniginių lėšų judėjimo išrašus laikotarpyje 2012-05-09 – 2012-09-27 (b. l. 104‑107), kurie pridėti ir šioje byloje, sprendė, kad ieškovo teiginiai apie uždarosios akcinės bendrovės „IMBER“ lėšų pervedimus yra pagrįsti, nes išrašuose nurodyti piniginių lėšų bei grynųjų pinigų išėmimai iš šios įmonės sąskaitos be paskirties nurodymų. Paminėtoje nutartyje šių duomenų pagrindu teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų neįmanomas, nes bylos nagrinėjimo laikotarpiu galimai neteisėti apeliantės įmonės valdymo organai galėtų disponuoti bendrovės turtu ir jį pasisavinti ar išvaistyti arba perleisti tretiesiems asmenims bendrovei nenaudingomis sąlygomis. Be to, atkūrus bendrovėje teisėtą valdymą gali būti sudėtinga pašalinti tokių neteisėtų veiksmų pasekmes, nes perleistas turtas gali būti išvaistytas, paslėptas, arba atsidurti nesąžiningų trečiųjų asmenų rankose.

30Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šie ieškovo nurodomi duomenys bei teismų nustatytos aplinkybės (CPK 182 straipsnio 2 punktas), neleidžia spręsti, jog teiginiai, kad atsakovės gali parduoti turtą ar, kad atsakovės gali atlikti neteisėtus veiksmus balsuodamos visuotiniame akcininkų susirinkime, ar, kad atsakovės gali priimti neteisėtus kitus sprendimus, yra tik hipotetiniai. Apeliacinis teismas, įvertinęs šiuos ieškovo nurodytus duomenis, taip pat jog, patenkinus ieškinį, apeliantės ab initio netektų teisės dalyvauti apeliantės įmonės valdyme, atitinkamai būtų laikoma, kad jos niekada neturėjo teisės disponuoti apeliantės įmonės turtu, o disponuojant turtu gali būti padaryta didžiausia žala, sprendžia, jog apeliantės ginčijamos pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su byloje pareikštais reikalavimais, jos yra tikslingos ir būtinos, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą, t. y. konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės (tokios pozicijos taip pat buvo laikomasi sprendžiant šalių ginčą civilinėje byloje Nr. 2-2563-214/2014, Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-2519-658/2014), tačiau jos turėtų būti taikomos su tam tikromis išimtimis.

31Pritartina ieškovo argumentams, jog šioje byloje siekiant ekonomiškumo ir proporcingumo principų įgyvendinimo, tikslinga ne panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, o padaryti išimtis tam tikro pobūdžio apeliantės įmonės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų priėmimui, tam tikro pobūdžio mokėjimams (atsiskaityti su darbuotojais, mokėti privalomuosius mokesčius į valstybės (savivaldybės) bei socialinio draudimo biudžetus, ir/ar atsiskaityti su kreditoriais) iš įmonės banko sąskaitos atlikti ir panašiems reikalams. Pritartina, jog tokiu būdu būtų pasiekta optimali šalių interesų pusiausvyra, nes ieškovo reikalavimai būtų patikimai užtikrinti, o atsakovės su teismo priežiūra galėtų atlikti visus, jų nuomone reikalingus, įmonės valdymo veiksmus. Tuo labiau, jog apeliantės tokiam ginčo sprendimo variantui iš esmės pritarė, teikdamos, jog apeliantės įmonės veiklą ypatingai apsunkina piniginių lėšų areštas, nesuteikiant galimybės atsiskaityti net su darbuotojais, kreditoriais, mokėti privalomuosius mokėjimus valstybės institucijoms ir pan. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas pakeisti laikinosios apsaugos priemonės ‑ draudimą atsakovėms parduoti, įkeisti ar kitaip perleisti, taip pat laiduoti, garantuoti ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą ir kitaip disponuoti atsakovės įmonės nekilnojamuoju ar kilnojamuoju turtu bei banko sąskaitose esančiomis lėšomis – mastą ir apeliantei įmonei leisti vykdyti privalomuosius mokėjimus mokesčių inspekcijai, socialinio draudimo fondo valdybai, išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, atsiskaityti už komunalines paslaugas, būtinas gamybinės ūkinės veiklos vykdymui (tokių laikinųjų apsaugos priemonių mastas buvo pripažintas išsaugančiu interesų pusiausvyrą ir atitinkantis ekonomiškumo principą taip pat ir sprendžiant šalių ginčą civilinėje byloje Nr. 2-2563-214/2014, t. y. Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-274-173/2013, 2014 m. lapkričio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-2519-658/2014).

32Pažymėtina, jog teisė balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose gali būti uždrausta ar apribota įstatymų nustatytais atvejais, taip pat kai ginčijama nuosavybės teisė į akciją (ABĮ 16 straipsnio 3 dalis). Akcininkų teisė dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir teisė pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose yra įstatymo nustatytos juridinio asmens dalyvio – akcininko neturtinės teisės (ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Naudojimasis akcijų valdytojui suteikiama teise šiomis akcijomis balsuoti yra susijęs su jo dalyvavimu akcininkų susirinkimui priimant sprendimus, susijusius su bendrovei priklausančio turto valdymu, disponavimu juo. Tokiais sprendimais gali būti prisiimti įsipareigojimai bendrovės vardu, susiję su bendrovei priklausančio turto apsunkinimu, įsipareigojimais prieš trečiuosius asmenis, turto perleidimu, kas gali apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, taip pat padaryti žalą, sumažėjus akcijų vertei, arba joms tapus bevertėmis. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas ribojimų naudotis akcijų suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis nustatymo klausimą, teismas turi svarstyti, ar šie ribojimai atitinka konkrečios bylos faktines aplinkybes. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, į tai, kad būsimo teismo sprendimo vykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais. Tai reiškia, kad teismui konstatavus būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškinio reikalavimams užtikrinti, teismo nutartyje turi būti nustatyti konkrečių ginčo akcijų suteikiamų (ne)turtinių teisių įgyvendinimo draudimai.

33Vadovaujantis ABĮ 15 straipsniu akcininkai turi šias turtines teises: 1) gauti bendrovės pelno dalį (dividendą); 2) gauti bendrovės lėšų, kai bendrovės įstatinis kapitalas mažinamas siekiant akcininkams išmokėti bendrovės lėšų; 3) nemokamai gauti akcijų, kai įstatinis kapitalas didinamas iš bendrovės lėšų, 4) pirmumo teise įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų, 5) įstatymų nustatytais būdais skolinti bendrovei, 6) gauti likviduojamos bendrovės turto dalį; 7) kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas turtines teises. Vadovaujantis ABĮ 16 straipsnio 1 dalimi akcininkai turi šias neturtines teises: 1) dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose; 2) iš anksto pateikti bendrovei klausimų, susijusių su visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkės klausimais; 3) pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose; 4) gauti šio Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę; 5) kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydami atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų šiame ir kituose įstatymuose, taip pat bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. 6) kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas neturtines teises.

34Pritartina atskirojo skundo argumentams, jog draudimas atsakovėms balsuoti apeliantės įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime, nepagrįstai apsunkina ir apriboja tolesnį įmonės veiklos ir valdymo procesą. Apeliantės yra vienintelės apeliantės įmonės akcininkės, turinčios po 50 procentų šios bendrovės akcijų. Tai reiškia, kad uždraudus atsakovėms balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime, jis net negalės įvykti. Tokiu būdu visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai priskirtini ir pagal akcinių bendrovių įstatymą privalomi sprendimai (pvz. finansinių ataskaitų tvirtinimas, pelno/nuostolių paskirstymas ir pan.), negalės būti priimami. Tokia situacija neigiamai veikia ir stabdo įmonės veiklą bei yra nepateisinama nei protingumo, nei teisingumo principais. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas pakeisti laikinosios apsaugos priemonės ‑ draudimo atsakovėms balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime – mastą ir atsakovėms akcininkėms uždrausti priimti sprendimus, kurie susiję su svarbiausiais apeliantės įmonės veiklos klausimais (teisinės formos pakeitimas, bendrovės teisinis likimas, esminiai veiklos pakeitimai, ilgalaikio nekilnojamojo turto pardavimas ir pan.), dėl ko pagrinde ir baiminasi ieškovas. Tokiu būdu bus užtikrintos ne tik ieškinį pareiškusio ieškovo teisės bei teisėti interesai, bet ir nepažeistos apeliančių teisės (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-69/2012). Be to, kadangi paliekamos nepakeistos laikinosios apsaugos priemonės, susijusios su draudimu atsakovėms parduoti, įkeisti ar kitaip perleisti, taip pat laiduoti, garantuoti ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą ir kitaip disponuoti apeliantės įmonės nekilnojamuoju ar kilnojamuoju turtu, jeigu ir bus visuotiniame susirinkime priimtas toks sprendimas, jis negalės būti įgyvendintas.

35Kartu pažymėtina, kad ieškovas bet kuriuo bylos nagrinėjimo metu turi teisę kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 144 straipsnis). Atsakovės taip pat turi teisę teikti teismui motyvuotus prašymus dėl galimų nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, o pasikeitus aplinkybėms, gali teikti motyvuotus prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (pvz.: pateikdamos konkrečius įrodymus dėl verslo vykdymo apsunkinimo ir sutrukdyto einamųjų sutarčių vykdymo, taip kaip buvo apeliančių daroma Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-2519-658/2014) ar panaikinimo (CPK 146, 148, 149 straipsniai).

36Atskirajame skunde taip pat nurodoma, jog buvo pažeista laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra, nes laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos nepranešus atsakovėms. Atkreiptinas dėmesys, jog nuo 2011-10-01 galiojanti CPK 147 straipsnio 1 dalies redakcija aiškiai nustato, kad prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Taigi, pagal galiojantį įstatymą teismas neprivalo pranešti atsakovui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą. Įvertinus šią nuo 2011-10-01 pasikeitusią straipsnio redakciją, konstatuotina, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešęs atsakovėms, CPK normų bei apeliančių procesinių teisių nepažeidė. Teisė būti išklausytam tokiems proceso dalyviams suteikiama vėliau, t. y. jiems kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą su atskiruoju skundu dėl priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, kartu su juo pateikiant ir įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-810/2014; 2014 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje.byloje Nr. 2-1045/2014; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-698-186/2015). Pažymėtina, jog apeliantės visose civilinės bylos nagrinėjimo stadijose turi galimybę prašyti pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (CPK 148 straipsnis) ar reikalauti nuostolių atlyginimo užtikrinimo (CPK 146 straipsnio 1 dalis), ir šios priemonės sudaro joms galimybę iš dalies apsaugoti savo interesus. Kita vertus, civilinio proceso įstatymas numato galimybę, jog įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys yra atmestas, atsakovai turi teisę reikalauti, kad ieškovė atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovai patyrė dėl ieškovės prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 146 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1186/2013). Todėl atmestini argumentai dėl apeliančių teisių pažeidimo šiuo aspektu.

37Atstovavimo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl apeliacinis teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.

38Dėl nurodytų motyvų apeliacinis teismas sprendžia, kad atskirasis skundas yra pagrįstas iš dalies, kas sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pakeisti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

39Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktai,

Nutarė

40atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

41Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-19022-454/2015 taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su uždraudimu balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime, mastą ir leisti atsakovėms akcininkėms J. Č. ir L. V. balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime, išskyrus priimti sprendimus, kurie išimtinai susiję su svarbiausiais atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „IMBER“ veiklos klausimais (teisinės formos pakeitimas, bendrovės teisinis likimas, esminiai veiklos pakeitimai, ilgalaikio nekilnojamojo turto pardavimas).

42Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-19022-454/2015 taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su uždraudimu disponuoti atsakovės įmonės uždarosios akcinės bendrovės „IMBER“ turtu bei jos vardu atidarytose banko sąskaitose esančiomis lėšomis, mastą ir leisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „IMBER“ vykdyti privalomuosius mokėjimus mokesčių inspekcijai, socialinio draudimo fondo valdybai, išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, atsiskaityti už komunalines paslaugas, būtinas gamybinės ūkinės veiklos vykdymui.

43Kitą Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė... 2. I. Ginčo esmė... 3. Kauno apylinkės teisme gautas ieškovo ieškinys, kuriuo prašoma pripažinti... 4. Kartu su ieškiniu ieškovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos... 5. Ieškovas nurodė, kad reikalavimų patenkinimo atveju turėtų būti taikoma... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 7 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl... 8. Teismas nurodė, kad ieškovas ginčija atsakovės įmonės akcijų perleidimo... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 10. Atsakovės (toliau apeliantės) atskiruoju skundu prašo panaikinti 2015 m.... 11. 1. Nebuvo įvertintas ieškinio reikalavimų pagrįstumas, todėl neteisingai... 12. 2. Buvo pažeista laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra, nes... 13. 3. Pagrindo apriboti atsakovių teisę disponuoti apeliantės įmonės... 14. 4. Draudimas atsakovėms balsuoti atsakovės įmonės visuotiniame akcininkų... 15. 5. Ieškovo nurodomos aplinkybės, kad atsakovės gali parduoti turtą ar, kad... 16. Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o teismo... 17. 1. Atskirajame skunde be pagrindo aiškinama, kad ieškinys nėra tikėtinai... 18. 2. Nuo 2011-10-01 galiojanti CPK 147 straipsnio 1 dalies redakcija aiškiai... 19. 3. Atskirajame skunde nepagrįstai aiškinama, kad pritaikytos laikinosios... 20. 4. Priešingai negu aiškinama atskirajame skunde, yra duomenų, jog nesiėmus... 21. 5. Atskirajame skunde be pagrindo teigiama, kad skundžiamos laikinosios... 22. 6. Su atskiruoju skundu yra pateikti išrašai iš teisinių paslaugų... 23. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 24. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies,... 25. Šioje byloje keliamas tapačių ieškinių klausimas, apeliantėms nurodant,... 26. Įvertinus, jog ieškovo ieškinio reikalavimai nėra tapatūs reikalavimams,... 27. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas dalyvaujančių byloje ar... 28. Byloje neginčijama, jog, ieškiniu prašant pripažinti negaliojančiomis... 29. Šiuos savo argumentus apeliantas grindžia aplinkybėmis, susiklosčiusiomis... 30. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šie ieškovo nurodomi duomenys bei... 31. Pritartina ieškovo argumentams, jog šioje byloje siekiant ekonomiškumo ir... 32. Pažymėtina, jog teisė balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose gali... 33. Vadovaujantis ABĮ 15 straipsniu akcininkai turi šias turtines teises: 1)... 34. Pritartina atskirojo skundo argumentams, jog draudimas atsakovėms balsuoti... 35. Kartu pažymėtina, kad ieškovas bet kuriuo bylos nagrinėjimo metu turi... 36. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, jog buvo pažeista laikinųjų apsaugos... 37. Atstovavimo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl... 38. Dėl nurodytų motyvų apeliacinis teismas sprendžia, kad atskirasis skundas... 39. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337... 40. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.... 41. Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartimi civilinėje... 42. Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartimi civilinėje... 43. Kitą Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nutarties dalį, kuria...