Byla 2A-386/2013
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju: Kazio Kailiuno, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešejo) ir Donato Šerno, teismo posedyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla pagal atsakovo Lietuvos valstybes, atstovaujamos Generalines prokuraturos ir Finansiniu nusikaltimu tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos apeliacinius skundus del Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 26 d. sprendimo civilineje byloje Nr. 2-4315-553/2011 pagal ieškovo V. Š. ieškini atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Generalines prokuraturos ir Finansiniu nusikaltimu tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos, del žalos atlyginimo.

2Teiseju kolegija

3n u s t a t e :

4I. Ginco esme

5Byloje kilo gincas del turtines ir neturtines žalos, atsiradusios del ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroru veiksmu, atlyginimo.

6Ieškovas V. Š. kreipesi i Vilniaus apygardos teisma su ieškiniu Lietuvos valstybei, kuriuo praše priteisti iš atsakovo 144 191,62 Lt turtines ir 50 000 Lt neturtines žalos atlyginima bei patirtas bylinejimosi išlaidas. Nurode, kad 2004 m. kovo 31 d. FNTT Šiauliu apskrities pareigunai atvyko i UAB „Ridvija“ tarnybines patalpas, esancias Stadiono g. 1, Šiauliuose, kurioje ieškovas dirbo direktoriumi, surinko ir išgabeno dali imones buhalteriniu dokumentu, asmeninius užrašus bei pinigus, nesusijusius su imones veikla. Buvo paimti asmeniniai V. Š. pinigai: 254 647 Lt, 1 320 JAV doleriu ir 420 EUR, kuriu didžioji dalis buvo bankineje pakuoteje su atitinkamo banko užrašais bei antspaudais. Ieškovo teigimu, pinigus jis su savimi turejo todel, kad netrukus rengesi dalyvauti pirkimo - pardavimo sandoryje. Del pinigu kilmes pareigunams buvo pateiktas paaiškinimas, gavimo dokumentai, taciau i tai visai nebuvo kreipiama demesio ir nereaguojama i skundus ir prašymus juos gražinti. Šiauliu miesto apylinkes prokuraturos 2007 m. balandžio 3 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu pagal BK 202 straipsnio 1 dali ir 300 straipsnio 1 dali nutrauktas bei nutarta sugražinti paimtus pinigus. Šiauliu miesto apylinkes prokuraturos 2007 m. spalio 11 d. nutarimu ieškovo atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas ir pagal BK 220 straipsnio 1 dali bei 222 straipsnio 1 dali. Nurodytais procesiniais sprendimais nustatyta, kad ieškovas jokiu teises aktu reikalavimu nepažeide, o ikiteisminis tyrimas ir taikytos procesines prievartos priemones – asmeniniu pinigu paemimas ir išlaikymas 3 metus ir 6 dienas – buvo be jokio faktinio ir pagristo procesinio pagrindo. Del nurodytu veiksmu ieškovas teigia patyres 144 191,62 Lt materialine žala, nes turejo pareiga sumoketi 100 000 Lt bauda pagal nekilnojamojo turto sandori bei negautu pajamu (palukanu) išraiška neteko galimybes gauti 39 191,62 Lt. Dar 5 000 Lt ieškovas išleido advokatams už teisines pagalbos paslaugas ikiteisminio tyrimo proceso metu. Ieškovas taip pat prašo neturtines žalos atlyginimo, nurodydamas, kad del paimtu piniginiu lešu jis nebegalejo dalyvauti nekilnojamojo turto igijime, su sandoriu susije asmenys sužinojo apie pinigu paemima ir pradeta ikiteismini tyrima. Ieškovui del to sutriko sveikata, teko gydytis, buvo nustatyta negalia. Del pasklidusiu kalbu apie padarytus finansinius nusikaltimus ieškovas juto pažeminima, psichologinius - dvasinius sukretimus ir išgyvenimus, salygotus neteisingai suformuotos nuomones, negalejimo ivykdyti pareigos gražinti paskola. Imones kolektyvas taip pat jaute itampa, o ieškovas del visko išgyveno gedos ir nepilnavertiškumo jausma, prarado pasitikejima.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esme

8Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 26 d. sprendimu ieškini tenkino iš dalies. Priteise iš atsakovo Lietuvos valstybes ieškovo V. Š. naudai 42 955 Lt turtines žalos ir 7 000 Lt neturtines žalos atlyginimui. Likusioje dalyje ieškinys atmestas (b.l. 132-139). Teismas sprende, kad pripažinti, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradetas neteisetai, nera pakankamo pagrindo – atliekant imones patikrinima, buvo rasti i imones apskaita neitraukti pinigai ir paskolu suteikimo sutartys, ikiteisminis tyrimas vieno iš itariamuju atžvilgiu baigesi apkaltinamuoju nuosprendžiu. Ikiteisminio tyrimo inicijavimui buvo pakankamai duomenu, leidžianciu itarti, kad yra padarytos nusikalstamos veikos, taciau objektyvios salygos baudžiamaji ieškovo persekiojima nutraukti atsirado tik atlikus visapusiška visu reikšmingu aplinkybiu tyrima. Operatyvines veiklos istatymo (toliau-OVI) 9 straipsnis apibrežia operatyvines veiklos pagrindus, leidžiancius pradeti toki tyrima, kai turima informacijos apie rengiama, daroma ar padaryta sunku ar labai sunku nusikaltima, taip pat apie isakmiai išvardintus konkrecius apysunkius nusikaltimus. Nagrinejamu atveju ikiteisminiai tyrimai pradeti nustacius požymius nusikalstamu veiku, numatytu BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 202 straipsnio 1 dalyje. Šios veikos nors ir yra apysunkiai nusikaltimai, taciau jos neišvardintos OVI 9 straipsnyje. 2004 m. kovo 31 d. tarnybiniame pranešime teigiama, kad operatyvine informacija esa buvo susijusi su tuo, kad UAB „Ridvija“ apgaulingai tvarke buhalterine apskaita del mobilaus telefoninio ryšio korteliu naudojimo ir gautu pajamu grynais pinigais neapskaitymo, taciau OVI 9 straipsniu nesuteikta teise atlikti operatyvini tyrima del informacijos, turincios BK 222 straipsnyje 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiu. Taip pat OVI 9 straipsnis nesuteikia teises atlikti tyrimo ir del informacijos apie požymius nusikalstamu veiku, del kuriu šioje byloje buvo pradetas ikiteisminis tyrimas ar parengti pranešimai apie itarima konkretiems asmenims. Del to teismas padare išvada, kad nuoroda i operatyvini tyrima neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu. Be to, jei operatyvinis tyrimas galejo buti atliekamas kitu pagrindu, tuomet jo metu gauta informacija galejo buti panaudota ikiteisminiame tyrime tik surašius protokola del operatyviniu veiksmu atlikimo OVI 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalyje bei BPK 179 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo medžiagoje tokio protokolo nera. Iš 2004 m. kovo 31 d. patikrinimo akto matyti, kad ieškovas jame iraše pareiškima apie tai, kad FNTT pareigunu paimami pinigai buvo jo pasiskolinti iš kitu asmenu 2004 m. kovo 30 d. pagal sutartis, kurios pridetos prie šio akto. Be to, šiame akte užfiksuota, kad UAB „Ridvija“ kasoje neatitikimu nerasta. Patikrinima atlike pareigunai, surade gincijamos priklausomybes pinigus ir suraše mineta patikrinimo akta, pinigu paemima iformino ta pacia diena surašytu poemio protokolu, taciau patikrinimo akte minimos paskolos sutartys jau nebuvo paimamos ir atitinkamai i poemio protokola neirašytos. Šias aplinkybes teismas vertino kaip esmini baudžiamojo proceso paskirties pažeidima.

9Teismas nurode, kad poemiu paimti pinigai buvo apžiureti 2004 m. gegužes 12 d. BPK 207 straipsnio tvarka, supakuoti ir perduoti i FNTT kasa, pinigai nebuvo perduoti specialistams tirti ieškant nusikalstamos veikos pedsaku, nes nei tokiu užduociu, nei kriminalistikos specialistu išvadu ikiteisminio tyrimo byloje nera. Teismas sprende, kad paimti pinigai teoriškai galejo buti vertinami išimtinai tik kaip galimos nusikalstamos veikos rezultatas ar priemone. Baudžiamojo proceso istatymas ipareigoja konfiskuoti nusikalstamos veikos rezultatus ir priemones priimant nuosprendi ar nutraukiant procesa (BPK 94 str. 1 d. 1 p., BK 72 str.). Galimam turto konfiskavimui užtikrinti BPK 151 straipsnis numato specialia procesine prievartos priemone – laikina nuosavybes teisiu apribojima. Ta aplinkybe, kad BPK 151 straipsnis šia priemone formuluoja kaip prokuroro teise, BPK 94 straipsnio 1dalies 1 punkte ir BK 72 straipsnyje apibrežta prievole konfiskuoti automatiškai suponuoja prokuroro pareiga taikyti laikina nuosavybes teisiu apribojima paimtiems pinigams. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo byloje duomenu apie prokuroro nutarimo del laikino ieškovo nuosavybes teisiu apribojimo priemima nera.

10Teismas sprende, kad jau ikiteisminio tyrimo pradžioje buvo gauta pakankamai duomenu, iskaitant ieškovo skolos raštelius, kad poemio metu paimti pinigai gali buti nesusije su tiriamomis byloje aplinkybemis, taciau nei ikiteisminio tyrimo istaiga, nei ikiteismini tyrima organizuojantis ir jam vadovaujantis prokuroras nesieme veiksmu tirti ir ivertinti paimtu pinigu tikros kilmes bei saryšio su baudžiamaja byla. Visi prokurorai atsisakydami tenkinti ieškovo prašymus gražinti paimtus poemio metu pinigus, nenurode jokiu tokio sprendimo motyvu ir apsiribojo tik formaliu teiginiu apie tai, kad šis klausimas esa jau buvo išsprestas 2004 m. balandžio 15 d. nutarimu, nors pastarame irašytas atsisakymas vertinti pateiktus ieškovo skolos raštelius tik del to, kad tai buvo tik kopijos. Teismo vertinimu, realus baudžiamosios bylos patikrinimas aukštesniesiems prokurorams nagrinejant ieškovo bei jo gynejo prašymus ir skundus nebuvo atliekamas, todel pinigai buvo laikomi ikiteisminio tyrimo istaigoje be baudžiamojo proceso istatyme numatyto pagrindo. Teismas sprende, kad pripažinti, jog paimti pinigai buvo laikomi be pateisinamos priežasties, galima tik laikotarpiu nuo 2004 m. balandžio 6 d. iki 2007 m. balandžio 6 d., nes ikiteisminio tyrimo pareigunams turejo buti suteiktas pakankamai protingas terminas tam, kad jie nustatytu pinigu kilme ir priimtu atitinkamus procesinius sprendimus. Kadangi apie paimtu pinigu kilme ieškovas pateike paaiškinima dar 2004 m. kovo 31 d. patikrinimo akto surašymo metu, teismas vertino, kad viena savaite laiko buvo pakankama tam, kad patikrinti pinigu igijimo ir laikymo imones patalpose teisetuma. Taciau laikinas nuosavybes teisiu apribojimas turejo buti paskirtas nedelsiant. Todel ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 % proc. metiniu palukanu, t. y. 38 975 Lt, vertintinus kaip neirodinetinus minimalius nuostolius, yra pagristas ir tenkintinas (CK 6.210 str. 1 d., 6.272 str.). Taip pat yra pagrindas pripažinti, kad ieškovas ikiteisminio tyrimo metu patyre 3 980 Lt dydžio išlaidas, kurias privalo atlyginti atsakovas, nes teismas konstatavo proceso prieš kaltinamaji pažeidimo fakta (CK 6.272 str.). Teismas sprende, kad pagal preliminariaja sutarti isipareigojimo sumoketi pirmini inaša iki 2004 m. kovo 31 d. ieškovas neivykde, nes iš jo buvo paimti apmokejimui skirti pinigai, taciau šios aplinkybes nepakanka, kad pripažinti atsakova atsakingu už ieškovo galimai patirtus nuostolius. Ieškovas nepateike 100 000 Lt baudos sumokejimo fakta patvirtinanciu dokumentu, todel ieškovo reikalavimas del 100 000 Lt nuostoliu atlyginimo netenkintinas (CPK 178 str.). Del neturtines žalos atlyginimo, teismas sprende, kad ieškovas patyre stipru stresa ir ilgalaikius išgyvenimus, salygotus verslo partneriu pasitikejimo sumažejimu, negalejimu ivykdyti prisiimto sutartinio isipareigojimo, autoriteto praradimu, nuolatinio rupescio kreiptis su skundais ir prašymais i ikiteismini tyrima atliekancius bei ji kontroliuojancius pareigunus bei ju neigiamu procesiniu sprendimu, kuriu dalis buvo pateikta be motyvu. Ieškovo patirti išgyvenimai truko ilga laika ir tai neabejotinai itakojo jo sveikatos bukles pablogejima. Nors pripažinti, kad patirtas stresas ir išgyvenimai salygojo susirgimus, kuriu pagrindu ieškovui buvo nustatytas nedarbingumo lygis, nera pagrindo, teismo nuomone, tokie faktoriai neabejotinai neigiamai itakojo jo dvasine ir fizine sveikata. Teismas sprende, kad ieškovui turi buti kompensuota 7000 Lt neturtines žalos.

11

12III. Apeliaciniu skundu ir atsiliepimu i juos argumentai

13Atsakovas Lietuvos valstybe, atstovaujama Generalines prokuraturos ir Finansiniu nusikaltimu tyrimo tarnybos, apeliaciniais skundais prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 26 d. sprendimo dali, kuria patenkinti ieškovo reikalavimai, panaikinti ir priimti nauja sprendima – ieškini atmesti (b.l. 143-147, 148- 153). Apeliaciniai skundai grindžiami šiais argumentais:

  1. Teismas, vertindamas pinigu paemimo aplinkybes atlikto poemio metu, neteisingai aiškino BPK ir BK normas, todel padare nepagrista išvada, kad poemio metu paimti pinigai galejo buti vertinami išimtinai tik kaip nusikalstamos veikos rezultatas ar priemone, kurias baudžiamojo proceso normos ipareigoja konfiskuoti. Apeliantu teigimu, 2004 m. kovo 31 d. iš patikrinimo metu UAB „Ridvija“ rastu užrašu, paskolos sutarciu buvo galima spresti apie galimai neteiseta bendroves veikla ir iš to gaunamas pajamas, kas suteike pagrinda taikant poemi (BPK 147 str.) paimti ir rastus pinigus kaip galimai gautus iš nusikalstamos veikos. Pinigai apžiureti kaip daiktiniai irodymai (BPK 91 str., 92 str., 207 str.) ir perduoti saugoti Finansiniu nusikaltimu tyrimo tarnybai.
  2. Ieškovo pateiktos paskolos sutartys neleido daryti vienareikšmiškos išvados, kad poemio metu paimti pinigai buvo butent pasiskolinti iš V. A. ir A. R.. Mineti pinigai ikiteisminiame tyrime galejo buti ivertinti kaip daiktiniai irodymai, todel ikiteismini tyrima atliekantys pareigunai šiuo atveju nebuvo ipareigoti pasirinkti konkrecia procesines prievartos priemones ruši – laikina nuosavybes teisiu apribojima. Be to, nei BK, nei BPK normos neipareigoja privalomai taikyti laikina nuosavybes teisiu apribojima, numatyta BPK 151 straipsnyje, kai nustatoma, kad poemio metu paimtas turtas gali buti konfiskuotinas. Taip pat teismas neatsižvelge i BK 91 straipsnyje apibrežta daikto savoka ir neivertino aplinkybes, kad galimai bendroveje neapskaityti pinigai galejo buti nusikalstamos veikos objektas. Todel teismo išvada, kad paaiškejus aplinkybems, jog paimti pinigai ieškovo buvo pasiskolinti asmeniniams tikslams, jiems turejo buti paskirtas nuosavybes teisiu apribojimas, nepagrista.
  3. Aplinkybe, kad ieškovo pateiktos paskolu sutartys nebuvo paimtos poemio metu, negali buti vertinama kaip esminis baudžiamojo proceso paskirties pažeidimas, del ko ieškovui buvo padaryta žala. Apeliantas nurodo, kad sutartys ikiteismini tyrima kontroliuojanciam prokurorui pateiktos 2004 m. balandžio 8 d.
  4. Šiauliu miesto apylinkes prokuraturos prokuroras 2004 m. balandžio 15 d. nutarimu išsprende ieškovo ir jo advokato skundus del poemio metu paimtu pinigu gražinimo. Prokuroras atmete ši prašyma motyvuodamas tuo, kad del ikiteisminio tyrimo, pradeto pagal BK 202 straipsnio 1 dali, galutinis sprendimas nepriimtas. Paimti pinigai gali buti laikomi šio nusikaltimo padarymo priemone, todel sprendimas del ju gali buti priimtas tik baigus ikiteismini tyrima. Teismas nepagristai nurode, kad ieškovo prašymas gražinti pinigus buvo atmestas tik del to, jog pateiktos paskolu lapeliu kopijos yra nepatvirtintos. Todel esant galiojanciam prokuroro nutarimui, visi kiti ieškovo ir jo gynejo skundai del pinigu gražinimo pagristai palikti nenagrinetais.
  5. Teismas, pasisakydamas apie operatyvine veikla, sutapatina operatyvines informacijos patikrinima su operatyviniu tyrimu ir del to padare neteisingas išvadas. Apelianto teigimu, operatyvines informacijos patikrinimas gali buti atliekamas ir nepradejus operatyvinio tyrimo, o operatyvines informacijos patikrinimas pereina i operatyvines veiklos tyrima nustacius OVI 9 straipsnyje nustatytus pagrindus bei kai reikia naudoti sankcionuotas priemones, paminetas OVI 7 straipsnio 4 dalyje. Teismas neteisingai nurodo, kad operatyvine informacija ikiteisminiame tyrime galima panaudoti tik surašius protokola del operatyviniu veiksmu atlikimo, nes pareigunai, gave operatyvines informacijos del UAB „Ridvija“ galimai vykdomos nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, turejo teise atlikti bendroveje patikrinima, kurio metu gauto rezultato pagrindu pradeti ikiteismini tyrima (Finansiniu nusikaltimu tyrimo tarnybos istatymo 11 str.).
  6. Teismas nepagristai pripažino atlygintinomis visas ieškovo patirtas 3 980 Lt išlaidas advokato paslaugoms apmoketi. Teismas pripažines, kad ikiteisminis tyrimas pradetas teisetai, apeliantu teigimu, neturejo teisinio pagrindo pripažinti atlygintinomis visas ieškovo turetas advokato išlaidas, nes ikiteisminio tyrimo nutraukimas savaime nereiškia visu tyrimo veiksmu neteisetumo.
  7. Teismas nepagristai konstatavo, jog 2004 m. kovo 31 d. atlikto poemio metu paimti 259 834 Lt be teisinio pagrindo buvo laikomi nuo 2004 m. balandžio 6 d. iki 2007 m. balandžio 6 d., todel nepagristai tenkino ieškovo reikalavima priteisti jam 5 proc. metiniu palukanu, t.y. 38 975 Lt.
  8. Priteisdamas 7 000 Lt ieškovo neturtinei žalai atlyginti, teismas netinkamai aiškino ir taike CK 6.250 straipsnio 2 dali. Teismas nepagristai susiejo ieškovo sveikatos bukles pablogejima, reputacijos, pasitikejimo ir autoriteto sumažejima vien su, teismo nuomone, nepagristai ilgo jam priklausanciu pinigu negražinimu, nevertindamas aplinkybes, jog pradetas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas tik ieškovo atžvilgiu, taciau jo sutuoktine, UAB „Ridvija“ vyr. buhaltere G. Š. buvo pripažinta kalta padarius nusikalstama veika, numatyta BK 223 straipsnio 1 dalyje. Apeliantu nuomone, tai taip pat galejo tureti itakos ieškovo sveikatos buklei bei santykiams su aplinkiniais. Be to, nebuvo ivertintos aplinkybes, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradetas teisetai.

14Ieškovas V. Š. atsiliepimu prašo apeliacinius skundus atmesti ir priteisti bylinejimosi išlaidas (b.l. 156-165). Atsiliepimas i apeliacinius skundus grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas pagristai nurode, kad nagrinejamu atveju negalejo buti pradetas operatyvinis tyrimas, remiantis OVI nuostatomis. Ieškovo teigimu, visi operatyviniai veiksmai, taip pat ir informacijos operatyvinis patikrinimas, gali buti vykdomi tik atliekant operatyvini tyrima, kuriam nagrinejamu atveju nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Nustacius, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradetas iki pareigunu atvykimo i UAB „Ridvija“ patalpas ar jau jiems atlikus „patikrinimo veiksmus“ bei paemus rastus pinigus, konstatuotini esminiai BPK pažeidimai, kuriu pasekoje buvo neteisetai paimtos ieškovo pinigines lešos.
  2. FNTT pareigunams atliekant neteistus veiksmus, rastos pinigines lešos negalejo buti paimtos, jos negalejo buti vertinamos nei kaip daiktiniai irodymai, nei kaip turtas, kuris galetu buti konfiskuotas, o turejo buti gražintos ieškovui. Paimti pinigai nebuvo susije su inkriminuotoms nusikalstamomis veikomis, o ju kilme ir paskirtis teisesaugos pareigunams buvo ne syki nurodytos pacioje tyrimo pradžioje.
  3. Byloje nenustatyta, kad paimtu pinigu atžvilgiu buvo taikytos procesines prievartos priemones, todel teismo išvada, kad pinigu laikymas buvo be teiseto pagrindo, yra pagrista.
  4. Ikiteisminis tyrimas iš esmes buvo vykdomas del telefoniniu korteliu isigijimo, ryšio paslaugu gavimo, atsiskaitymo lengvatinemis salygomis ir SIM korteliu panaudos sutarciu klastojimo. Ieškovo teigimu, paskolos sutartys ar užrašai visiškai nesusije su imones veikla, todel apeliantu teiginiai, kad rasti užrašai ir paskolos sutartys leido daryti prielaidas del imones neteisetos veiklos, yra visiškai nepagristi.
  5. Ikiteisminio tyrimo veiksmai, kuriuos galima buvo atlikti tik pradejus ikiteismini tyrima per trumpiausia laika, ieškovo nuomone, pagrinde buvo atliekami praejus gan ilgam laiko tarpui nuo ikiteisminio tyrimo pradejimo. Be to, 2005 m. kovo 3 d., 2005 m. balandžio 27 d., 2006 m. birželio 9 d., 2006 m. rugpjucio 3 d., 2006 m. lapkricio 7 d. pareikšti itarimai ieškovui bei jo sutuoktinei nebuvo susije su teisesaugos pareigunu paimtu pinigu neteisetu gavimu ar ju neapskaitymu. Del neteisetu pareigunu veiksmu, jiems vangiai tiriant inkriminuotas nusikalstamas veikas, visiškai netiriant ir netikrinant pateiktu faktu apie paimtu piniginiu lešu kilme, šios pinigines lešos buvo neteisetai, be BPK numatyto pagrindo neapibrežtam laikui prijungtos prie ikiteisminio tyrimo medžiagos kaip daiktiniai irodymai, taip padarant ieškovui žala.
  6. Nustacius, kad del pareigunu neteisetu veiksmu ieškovui buvo padaryta žala, teismas pagristai priteise 42 955 Lt patirtos žalos. Be to, pripažinus, kad teisesaugos pareigunai pažeide norminiu teises aktu nuostatas, netinkamai taike BPK, pažeide bendra rupestingumo, atidumo pareiga, teismas pagristai ieškovo naudai priteise jo ikiteisminio tyrimo metu patirtas išlaidas apmokant advokato paslaugas.
  7. Teismas pagristai ivertino visas nustatytas bylos aplinkybes ir nustatydamas neturtines žalos kompensacijos dydi. Ieškovo teigimu, nagrinejamos bylos kontekste yra svarbu tirti ir nagrineti ikiteisminio tyrimo bei atliktu veiksmu teisetuma, ju trukme tik del ieškovo atžvilgiu atlikto tyrimo, todel nera svarbus procesinis baudžiamojo persekiojimo, vykdyto kitu itariamuju atžvilgiu, rezultatas. Ieškovas nurodo, kad jo sutuoktine G. Š. buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybes BK 40 straipsnio pagrindu. Be to, kito itariamojo atžvilgiu priimti procesiniai sprendimai negali tureti itakos nustatant šioje byloje priteistinos ieškovui padarytos neturtines žalos dydi.

15Atsakovas Lietuvos valstybe, atstovaujama Generalines prokuraturos, atsiliepimu i Finansiniu nusikaltimu tyrimo tarnybos apeliacini skunda prašo ji tenkinti (b.l. 155). Nurodo, kad skunde iš esmes išdestyti motyvai yra tie patys kaip ir Generalines prokuraturos pateiktame apeliaciniame skunde, todel atsiliepimo argumentai papildomai neaptartini.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybes, teisiniai argumentai ir išvados

17CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinejimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu patikrinimas. Apeliacines instancijos teismas nagrineja byla neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytu ribu, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribu butu pažeistos asmens, visuomenes ar valstybes teises ir teiseti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacines instancijos teismas ex officio patikrina, ar nera CPK 329 straipsnyje nurodytu absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu.

18Nagrinejamu atveju teiseju kolegija nenustate CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytu absoliuciu pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindu, todel apskusto sprendimo teisetumas ir pagristumas vertintinas apeliaciniu skundu ribose (CPK 320 str. 2 d.).

19Nustatyta, kad 2004 m. kovo 31 d. pradetas ikiteisminis tyrimas pagal BK 222 straipsnio 1 dali operatyvines informacijos apie UAB „Ridvija“ 1999-2003 metais vykdyta veikla pagrindu (b.b. t. 1, b.l. 1). Vykdant Finansiniu nusikaltimu tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos Šiauliu apskrities skyriaus viršininko 2004 m. kovo 31 d. pavedima Nr. 381, UAB „Ridvija“ vyr. finansininkes kabinete rasti 254 647 Lt, 1 320 JAV doleriu, 420 EUR ir paskolu suteikimo sutartys (b.b. t. 1, b. l. 4, 5). 2004 m. kovo 31 d. poemio protokolu nurodyti pinigai paimti vadovaujantis 2004 m. kovo 31 d. nutarimu daryti poemi, kurio teisetuma 2004 m. balandžio 2 d. patvirtino Šiauliu miesto apylinkes teismo teisejas (b.b. t. 1, b.l. 12-13). 2004 m. balandžio 6 d. pradetas ikiteisminis tyrimas del nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje (b.b. t. 1, b. l. 27). 2005 m. balandžio 27 d. surašytas pranešimas apie itarima ieškovui, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 202 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje (b.b. t. 3, b. l. 8-31). Šiauliu miesto apylinkes prokuratura 2007 m. balandžio 3 d. nutarimu ikiteismini tyrima ieškovo atžvilgiu nutrauke, nesant nusikalstamu veiku, numatytu BK 202 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, požymiu bei gražino ieškovui iš jo paimtus pinigus (b.b. t. 10, b. l. 21-23). Šiauliu miesto apylinkes prokuratura 2007 m. spalio 11 d. nutarimu nutrauke ieškovo atžvilgiu ir ikiteisminio tyrimo dali, nesant jo veikoje ir nusikalstamu veiku, numatytu BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, požymiu (b.b. t. 10, b. l. 115-119).

20Nagrinejamoje civilineje byloje ieškovas reikalavimus priteisti iš valstybes turtine ir neturtine žala grindžia del jo atžvilgiu be pagrindo pradeto ikiteisminio tyrimo, nepagristai 2004 m. kovo 31 d. atlikto pinigu poemio bei paimtu pinigu laikymo iki 2007 m. balandžio 6 d.

21Del valstybes civilines atsakomybes už žala, atsiradusia del teisesaugos instituciju pareigunu neteisetu veiksmu

22CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala, atsiradusia del neteiseto nuteisimo, neteiseto suemimo kardomosios priemones taikymo tvarka, neteiseto sulaikymo, neteiseto procesines prievartos priemoniu pritaikymo, neteiseto administracines nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybe visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuraturos pareigunu ir teismo kaltes. Šio straipsnio pagrindu atlyginama tiek turtine, tiek neturtine žala. Šios rušies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad asmeniui teise i žalos atlyginima atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybes institucija, pareigunas ar teismas atliko neteisetus veiksmus ir žala atsirado butent del nurodytu subjektu neteisetu veiksmu, tuo tarpu nebutina nustatyti neteisetus veiksmus ivykdžiusio subjekto kaltes, t. y. valstybe atsiradusia žala atlygina visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuraturos pareigunu ir teismo kaltes. Taigi, ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rušies žala, neturi irodineti, kad del žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigunai ar teismas, taciau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje itvirtintos pareigos irodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga irodyti kitas tris butinasias šios civilines atsakomybes rušies salygas: pareigunu ir (ar) teismo neteisetus veiksmus, priežastini ryši ir žala (nuostolius). Neirodžius bent vienos iš butinuju atsakomybes salygu, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nera teisinio pagrindo (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-319/2008).

23Taigi, nagrinejamoje byloje reikalinga nustatyti visas civilines atsakomybes salygas, išskyrus kaltes klausima, nes CK 6.272 straipsnis nustato griežtaja, t.y. be kaltes valstybes atsakomybe. Tai pagristai nurode ir pirmosios instancijos teismas. Ieškovas šioje byloje irodinejo, kad yra pagrindas konstatuoti valstybes civilines atsakomybes salygu egzistavima, apeliantai irodinejo, kad pareigunu veiksmai buvo teiseti, todel valstybei atsakomybe negali kilti.

24Teiseju kolegijos nuomone, atsižvelgiant i pareikštu šioje byloje reikalavimu pobudi, dalies ju išsprendimui ikiteisminio tyrimo pareigunu veiksmu (ne)teisetumo vertinimas apskritai nera itin reikšmingas. Nustatinejant civilines atsakomybes salygas, visu pirma turi buti nustatytas žalos padarymo faktas. Ši fakta ir žalos dydi visais atvejais turi irodyti ieškovas. Akivaizdu, kad bet koks kitu civilines atsakomybes salygu nustatinejimas inter alia veiksmu teisetumo ar neteisetumo vertinimas, neirodžius žalos atsiradimo, nera aktualus, nes jis neturetu jokios itakos bylos baigciai. Todel teiseju kolegija sprendžia, kad visu pirma pasisakytina butent šiuo – žalos atsiradimo klausimu.

25Del turtines žalos (nuostoliu)

26Ieškovo teigimu, netekes poemio metu paimtu pinigu, jis negalejo dalyvauti sandoryje, del ko patyre 100 000 Lt turtine žala. Ši ieškinio dalis yra atmesta ir nekvestionuojama, todel del jos nepasisakoma.

27Ieškovas teigia, kad iš jo paimtais pinigais negalejo naudotis 3 metus ir 6 dienas, todel jam priklauso 5 procentai metiniu palukanu, t.y. 39 191,62 Lt. Taip pat ieškovas nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu už gynejo paslaugas sumokejo 5 000 Lt, šia suma teismo prašo pripažinti patirtais nuostoliais. Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavima del turtines žalos priteisimo tenkino iš dalies - priteise 38 975 Lt kaip minimalius nuostolius (palukanas) remdamasis CK 6.210 straipsniu bei 3 980 Lt už advokato ikiteisminio tyrimo metu suteiktas paslaugas. Apeliantai šia teismo sprendimo dali gincija. Teiseju kolegijos vertinimu, bylos aplinkybiu kontekste, netgi a priori darant prielaida, kad pareigunu veiksmai buvo neteiseti, nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentu metines palukanas nuo iš jo paimtos pinigu sumos vertintinas kaip neirodinetini minimalus nuostoliai ir tenkintinas.

28CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turetos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo butu gaves, jeigu nebutu buve neteisetu veiksmu. Pinigine žalos išraiška yra nuostoliai. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dali, yra konstataves, kad, remiantis šios teises normos nuostatomis, galima teigti, jog žala yra nukentejusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, del kuriu nukencia jo turtine padetis ir pan. (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. gegužes 26 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-314/2008, 2008 m. lapkricio 4 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-554/2008). Taigi, del neteisetu kito asmens veiksmu žala patyres asmuo turi teise reikalauti, kad jam butu atlyginami tiesioginiai nuostoliai, taip pat netiesioginiai nuostoliai - pajamos, kurias jis butu gaves, jei nebutu buve neteisetu veiksmu (negauta nauda) (CK 6.249 str.). Atlyginami tie nuostoliai, kurie yra susije su neteisetais veiksmais taip, kad yra pagrindas konstatuoti teisiškai reikšminga priežastini ryši – nuostolius, kurie pagal civilines atsakomybes prigimti gali buti laikomi neteisetu veiksmu rezultatu (CK 6.247 str.).

29Kaip mineta, ieškovas 39 191,62 Lt žalos dydi grinde tuo, kad laikant 259 834 Lt pinigu suma banko saskaitoje, tai, skaiciuojant 5 proc. metines palukanas, jis per 3 metus ir 6 dienas butu gaves 39 191,62 Lt pajamu. Taigi, šiuo reikalavimu ieškovas kelia klausima del netiesioginiu nuostoliu – negautu pajamu. Pažymetina, kad negautos pajamos turi buti realios, o ne tiketinos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009 m. gruodžio 3 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-564/2009).

30Visu pirma pažymetina, jog pirmosios instancijos teismas nepagristai remesi CK 6.210 straipsnio 1 dalimi. Ši norma nustato, kad termina ivykdyti pinigine prievole praleides skolininkas privalo moketi 5 arba 6 procentu dydžio metines palukanas už suma, kuria sumoketi praleistas terminas. Šiuo atveju atsakovas (valstybe) jokios vykdytinos pinigines prievoles ieškovo atžvilgiu neturejo, taigi, nebuvo (ir negalejo buti) praleistas terminas pinigines prievoles ivykdymui. Todel teiseju kolegija sprendžia, kad nagrinejamu atveju mineta teises norma netaikytina, o tuo atveju, jei iš esmes butu pagrindas pripažinti pareikšto reikalavimo del prarastu bankiniu palukanu pagristuma, galima butu vadovautis banku taikytais palukanu dydžiais saskaitose esancioms klientu lešoms.

31Taciau iš bylos duomenu darytina išvada, kad ieškovas apskritai neirode nuostoliu negautu pajamu pavidalu realuma ar bent realu tiketinuma perspektyvoje. Kaip mineta, teismu praktikoje pripažistama, kad negautos pajamos yra asmens tiketinos gauti lešos, kurios negautos del atsakovo neteisetu veiksmu, sutrukdžiusiu ieškovo veikla, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Šiuo atveju iš byloje esancios 2004 m. kovo 21 d. preliminariosios sutarties matyti, kad ieškovas ir A. K. isipareigojo iki 2004 m. balandžio 30 d. sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarti (b.l. 53-54), o sutarties 3.2 punktu ieškovas isipareigojo sumoketi pardavejui 250‘000 Lt per 10 kalendoriniu dienu po preliminarios sutarties pasirašymo dienos, t.y. iki 2004 m. kovo 31 d. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinejamoje byloje ieškovas irodinejo, kad jis pasiskolintais iš kitu asmenu pinigais planavo atsiskaityti pagal mineta sandori, poemio metu iš jo paimti butent šie tam tikslui skirti pinigai, tikslas nepasiektas tik del netektos galimybes jais naudotis. Todel teiseju kolegija sprendžia, kad ieškovo reikalavimas priteisti 39 191,62 Lt nuostolius, kaip negautas pajamas bankiniu palukanu išraiška, atmestinas kaip nepagristas – šios lešos buvo ieškovo pasiskolintos iš kitu asmenu konkreciu tikslu, t.y. atsiskaityti pagal sandori ir jokiu bankiniu palukanu iš šiu lešu apeliantas ne tik nebutu gaves, bet ir apskritai net nebuvo planaves gauti. Taigi, apeliantas neirode, kad jo nurodomo pobudžio negautos pajamos buvo netgi bent kiek realiai tiketinos, o jo aiškinimas apie galimas gauti bankines palukanas prieštarauja jo paties aiškinimui apie pasiskolintu pinigu paskirti (CPK 178 str., 185 str.).

32Apeliantai teigia, kad teismas neturejo teisinio pagrindo pripažinti atlygintinomis visas ieškovo turetas advokato išlaidas. Su šiuo argumentu teiseju kolegija nesutinka. Išlaidas advokato pagalbai ieškovas patyre del valstybes pareigunu veiksmu, kuriu rezultatas iš esmes toks pats jei jie ir nebutu atliekami – ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 212 straipsnio 1 punkto pagrindu, t.y. kai ikiteisminio tyrimo metu paaiškeja, kad yra šio Kodekso 3 ar 32 straipsnyje numatytu aplinkybiu. BPK 3 straipsnio 1 punktas nustato, kad baudžiamasis procesas negali buti pradedamas, o pradetas turi buti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu. Ieškovui 2005 m. balandžio 27 d. buvo surašytas pranešimas apie itarima (b. b. t. 3, b.l. 8-31). Pagal BPK 187 straipsnio 1 dali pranešime apie itarima, prokuroro nutarime ar ikiteisminio tyrimo teisejo nutartyje pripažinti itariamuoju turi buti nurodyta nusikalstama veika (padarymo vieta, laikas, kitos aplinkybes) ir baudžiamasis istatymas, numatantis ta nusikalstama veika, taip pat išvardytos itariamojo teises. Taigi, priimant tokio pobudžio pranešima jau turi buti surinkta pakankamai duomenu apie galima neteiseta baudžiamojo istatymo prasme veika, o ieškovas pagristai turejo teise naudotis gynejo paslaugomis. Taciau galutiniame rezultate tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo nutrauktas, del ko yra pagrindas manyti, kad duomenu itarimui pareikšti vis tik nebuvo pakankamai, t.y. itarimai buvo pareikšti nepagristai ir neteisetai. Be to, CPK 6.263 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareiga laikytis tokio elgesio taisykliu, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytu kitam asmeniui žalos. Šis generalinio delikto principas reiškia, kad žalos faktas kartu reiškia žalos padariusio asmens veiksmu neteisetumo ir jo kaltes prezumpcija, ir žala padares asmuo privalo irodyti aplinkybes, del kuriu jo atsakomybe negalima. Todel teiseju kolegija sprendžia, kad netgi pirmosios instancijos teismo ir apeliantu nurodytu procesiniu veiksmu ikiteisminiame tyrime teisetumo vienoks ar kitoks vertinimas negali paneigti reikalavimo priteisti turetas už advokato pagalba išlaidas pagristumo. Teiseju kolegija taip pat nemato pagrindo, kad apeliaciniu skundu argumentais atlygintinu išlaidu dydis turetu buti mažinamas. Argumentai, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimas savaime nereiškia visu tyrimo veiksmu neteisetumo, nera tam pakankami, nes tokio pobudžio išlaidu dydžio nustatymas nera sietinas su teisetu ir neteisetu veiksmu ikiteisminiame tyrime proporcijomis. Tuo tarpu argumentu, kad del ikiteisminio tyrimo eigoje atliktu kokiu nors paties ieškovo veiksmu itakos butu galima konstatuoti CK numatytus pagrindus šiam dydžiui sumažinti, apeliantai nenurode.

33Del neturtines žalos atlyginimo

34Nagrinejamos bylos teisinis pagrindas - CK 6.272 straipsnis. Jo trecioji dalis numato neturtines žalos atlyginima. Neturtine žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta del nusikaltimo, asmens sveikatai ar del asmens gyvybes atemimo bei kitais istatymu nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtines žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirta dvasini skausma, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus. Tokia žala ivertinti pinigais yra neimanoma, todel teismai, vadovaudamiesi bendrasias žalos atlyginimo salygas reglamentuojanciomis teises normomis, atsižvelgdami i sažiningumo, teisingumo ir protingumo principus, žala padariusio asmens turtine padeti, kalte bei žalos pasekmes, i specifinius, tik šios kategorijos byloms budingus kriterijus, turi nustatyti teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobudžio išgyvenimus, praradimus, parinkdami tokia pinigine satisfakcija, kuri kiek galima teisingiau kompensuotu nukentejusiojo neturtinems vertybems padaryta žala (CK 6.250 str. 2 d.) (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2007 m. spalio 22 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-417/2007).

35Nagrinejamu atveju, ieškovas praše priteisti 50 000 Lt neturtine žala, nes apie ieškovo atžvilgiu pradeta ikiteismini tyrima bei pranešimus apie itarima sužinojo verslo partneriai, del ko pablogejo jo, kaip verslininko, reputacija, jis patyre nemaloniu išgyvenimu, nepatogumu ir pažeminima. Pirmosios instancijos teismas sprende, kad ieškovui turi buti kompensuota 7 000 Lt neturtines žalos suma.

36Pagal istatyma nustatyti neturtines žalos dydi, tai yra nustatyti teisinga pinigine kompensacija už nukentejusio asmens patirtus neturtinio pobudžio praradimus yra teismo funkcija (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Taigi, teismo pareiga yra nustatyti teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobudžio išgyvenimus, praradimus. Teiseju kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad paemus ir operatyviai negražinus ieškovui priklausancios dideles sumos pinigu, skirtu nekilnojamojo turto sandoriui dalinai finansuoti, jis patyre stipru stresa ir ilgalaikius išgyvenimus, salygotus verslo partneriu pasitikejimo sumažejimu, autoriteto praradimu. Tas pat pasakyta ir apie ikiteismini tyrima apskritai, juo labiau, kad jis truko tris metus, ieškovui buvo pareikšti itarimai ir ilga laika jis buvo itariamuoju, iš bylos duomenu matyti, kad iš karto po aptariamu byloje veiksmu pradžios jam buvo diagnozuoti sveikatos sutrikimu paumejimai. Todel sutiktina su teismo išvadomis, jog pradeti ieškovo atžvilgiu veiksmai neigiamai itakojo jo dvasine ir fizine sveikata. Apeliantu teigimu, teismas neivertino aplinkybiu, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradetas teisetai, o ieškovo sutuoktines UAB „Ridvija“ vyr. buhalteres G. Š. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Taciau pastaroji aplinkybe nera susijusi su paciam ieškovui padaryta neturtine žala, o neturtines žalos padarymo negaletu eliminuoti atskiri, nors ir formaliai teisingi, procesiniai veiksmai. Kasacinio teismo yra konstatuota, jog valstybes civiline atsakomybe gali atsirasti ne tik del neteiseto teisesaugos instituciju veikimo ar neteiseto neveikimo, bet ir tuo pagrindu, kad ju pareigunai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rupestingai (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-364/2008; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-7-183/2006). Atsižvelgiant i kasacinio teismo praktika, teismas, ivertindamas patirta neturtine žala pinigais, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais šios žalos piniginio ivertinimo kriterijais, bet ir sažiningumo, protingumo, teisingumo principais. Teiseju kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai ivertines bylos aplinkybes ir vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje itvirtintais principais, pagristai nustate ieškovui atlygintinos neturtines žalos dydi, t.y. 7 000 Lt (CK 6.250 str.).

37Kiti apeliaciniuose skunduose ir atsiliepime i juos nurodyti argumentai neturi teisines reikšmes teisingam klausimo išsprendimui.

38Del aukšciau išdestytu argumentu teiseju kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taike materialines teises normas, reglamentuojancias turtines žalos (negautu pajamu) atlyginima, todel šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, sumažinant priteistos turtines žalos atlyginima iki 3 980 Lt sumos, kita sprendimo dali paliekant nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

39Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

40Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 26 d. sprendima pakeisti sumažinant priteista ieškovui V. Š. turtines žalos atlyginimo suma iki 3 980 Lt.

41Kita sprendimo dali palikti nepakeista.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija,... 2. Teiseju kolegija... 3. n u s t a t e :... 4. I. Ginco esme... 5. Byloje kilo gincas del turtines ir neturtines žalos, atsiradusios del... 6. Ieškovas V. Š. kreipesi i Vilniaus apygardos teisma su... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esme... 8. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 26 d. sprendimu ieškini tenkino iš... 9. Teismas nurode, kad poemiu paimti pinigai buvo apžiureti 2004 m. gegužes 12... 10. Teismas sprende, kad jau ikiteisminio tyrimo pradžioje buvo gauta pakankamai... 11. ... 12. III. Apeliaciniu skundu ir atsiliepimu i juos argumentai... 13. Atsakovas Lietuvos valstybe, atstovaujama Generalines prokuraturos ir... 14. Ieškovas V. Š. atsiliepimu prašo apeliacinius skundus... 15. Atsakovas Lietuvos valstybe, atstovaujama Generalines prokuraturos, atsiliepimu... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybes, teisiniai argumentai ir... 17. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinejimo apeliacine tvarka... 18. Nagrinejamu atveju teiseju kolegija nenustate CPK 329 straipsnio 2 dalyje... 19. Nustatyta, kad 2004 m. kovo 31 d. pradetas ikiteisminis tyrimas pagal BK 222... 20. Nagrinejamoje civilineje byloje ieškovas reikalavimus priteisti iš valstybes... 21. Del valstybes civilines atsakomybes už žala, atsiradusia del teisesaugos... 22. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala, atsiradusia del neteiseto... 23. Taigi, nagrinejamoje byloje reikalinga nustatyti visas civilines atsakomybes... 24. Teiseju kolegijos nuomone, atsižvelgiant i pareikštu šioje byloje... 25. Del turtines žalos (nuostoliu) ... 26. Ieškovo teigimu, netekes poemio metu paimtu pinigu, jis negalejo dalyvauti... 27. Ieškovas teigia, kad iš jo paimtais pinigais negalejo naudotis 3 metus ir 6... 28. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas... 29. Kaip mineta, ieškovas 39 191,62 Lt žalos dydi grinde tuo, kad laikant 259 834... 30. Visu pirma pažymetina, jog pirmosios instancijos teismas nepagristai remesi CK... 31. Taciau iš bylos duomenu darytina išvada, kad ieškovas apskritai neirode... 32. Apeliantai teigia, kad teismas neturejo teisinio pagrindo pripažinti... 33. Del neturtines žalos atlyginimo... 34. Nagrinejamos bylos teisinis pagrindas - CK 6.272 straipsnis. Jo trecioji dalis... 35. Nagrinejamu atveju, ieškovas praše priteisti 50 000 Lt neturtine žala, nes... 36. Pagal istatyma nustatyti neturtines žalos dydi, tai yra nustatyti teisinga... 37. Kiti apeliaciniuose skunduose ir atsiliepime i juos nurodyti argumentai neturi... 38. Del aukšciau išdestytu argumentu teiseju kolegija sprendžia, kad pirmosios... 39. Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso... 40. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 26 d. sprendima pakeisti sumažinant... 41. Kita sprendimo dali palikti nepakeista....