Byla 2A-972/2013
Dėl skolos ir delspinigių priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vėsa ir partneriai“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-203-357/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vėsa ir partneriai“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vėtrūna“, tretieji asmenys UAB „YIT technika“ ir Nacionalinė dailės galerija, dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Vėsa ir partneriai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Vėtrūna“ 134 899,41 Lt skolos, 12 343,35 Lt delspinigių ir 8,05 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo 147 242,76 Lt nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2006-06-01 ir 2007-06-08 sudarė statybos subrangos sutartis (toliau – ir Sutartys) dėl Nacionalinės dailės galerijos pastato su priestatu, esančio ( - ), ventiliacijos sistemų ortakyno ir fasoninių dalių montavimo darbų, vėdinimo įrangos, vėdinimo, oro kondicionavimo, šilumos ir šalčio reguliavimo, šaldymo mašinos hidraulikos mazgo įrengimo, ekranų kondicionavimo, ekranų vėdinimo, automatikos įrengimo darbų atlikimo bei papildomus susitarimus dėl papildomų darbų pagal 2007-06-08 sutartį atlikimo. Remiantis šių sutarčių nuostatomis, šalys susitarė, kad papildomos sumos dėl papildomų darbų turi būti pridėtos prie sutarties kainos ir sumokėtos subrangovui pagal atskirą raštišką šalių susitarimą. Pagal papildomus susitarimus, subrangovas įsipareigojo atlikti papildomus statybos subrangos darbus, o genrangovas įsipareigojo už juos sumokėti. Subrangovas tinkamai atliko visus sutartyse ir papildomuose susitarimuose sulygtus statybos subrangos darbus, genrangovas juos priėmė, tačiau sumokėjo tik dalį šių darbų kainos. Tokiu būdu jis pažeidė savo sutartinę pareigą numatytais terminais ir tvarka sumokėti subrangovui sutarties kainą. Atsakovas 2009-09-11 rašte teigė, kad vėliausiai iki 2010-02-15 apmokės visą susidariusį įsiskolinimą už subrangovo atliktus statybos subrangos darbus. Šalys 2010-06-18 pasirašė aktą dėl skolų suderinimo, o 2010-06-28 sudarė Trišalę tarpusavio skolų perėmimo sutartį, pagal kurią atsakovo skola ieškovui buvo sumažinta 65 115,70 Lt. Tvirtino, kad 28 007,34 Lt suma buvo sumažintas bendras atsakovo įsiskolinimas ir atsakovo pripažinta bei patvirtinta likusi įsiskolinimo ieškovui suma (332 857,04 Lt) nurodyta jau išskaičiavus iš bendros įsiskolinimo sumos (360 864,38 Lt) 2010-06-05 sutartyje numatytą minėtą sumą. Pagal Sutartis ieškovo atlikti subrangos darbai 2008–2009 metais perdavimo–priėmimo aktais perduoti atsakovui, visi nustatyti atliktų subrangos darbų trūkumai operatyviai pašalinti. Anksčiau nurodytame 2010-06-18 akte atsakovas patvirtino jo likusią sumokėti įsiskolinimo sumą už atliktus darbus, jame nenurodė jokių pastabų ar pretenzijų dėl darbų trūkumų, 2009-02-06 akte objekto statybos priežiūrą vykdanti UAB „Statybų techninė priežiūra“ nurodė, kad visos dūmų šalinimo sistemos yra sumontuotos, suderintos ir išbandytos, visos sistemos veikia ir yra suderintos, o 2009-06-11 akte atsakovo atstovas tvirtino, kad ieškovas sumontavo ir paleido vėdinimo sistemą, šiluminio mazgo ir tikslios kontrolės BMS sistemą, taip pat, kad atsakovas buvo supažindintas su sistemos veikimu, klimato parametrų kitimu ir pretenzijų neturi, atsakovo atstovui pateiktas įėjimo į BMS sistemą slaptažodis. Nacionalinė dailės galerija veikia, o tai reiškia, kad darbai yra atlikti tinkamai ir jų rezultatu yra naudojamasi. Visi atlikti darbai yra kokybiški, visi įrengimai veikia, atsakovas neturi dėl atliktų darbų jokių pretenzijų, pareiga sumokėti ieškovui atlyginimą yra atsiradusi ir turi būti įvykdyta be jokių išlygų. Didžioji dalis tariamų trūkumų nėra ieškovo vykdytų darbų trūkumai, tai eksploataciniai sistemų veiklos sutrikimai, o nuo darbų perdavimo atsakovui momento atsitiktinė darbų rezultato žuvimo rizika pereina atsakovui. Trūkumai atsirado dėl paties atsakovo netinkamai vykdyto sistemų eksploatavimo, todėl atsakomybė už šių sistemų sutrikimus ieškovui negali būti taikoma. Ieškovo nuomone, įskaitymas, apie kurį atsakovas jam parnešė 2010-07-29 raštu, yra nepagrįstas ir neteisėtas bei negalimas, nes ieškovą ir atsakovą siejo sutartiniai santykiai, numatyti 2007-06-08 sutartyje, o ne su trečiaisiais asmenimis. Įskaitymui atlikti nebuvo visų CK 6.130 straipsnyje nustatytų privalomų įskaitymo atlikimo sąlygų, nes įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai. Minėtas atsakovo raštas neatitinka įstatyme nustatytų tokio pareiškimo formai ir turiniui keliamų reikalavimų, juo įskaitomi ne priešpriešiniai reikalavimai, nes atsakovas ieškovo atžvilgiu apskritai neturi jokio pagrįsto reikalavimo, nėra suėjęs tokio reikalavimo terminas, ieškovo prievolės įvykdymo terminas galėtų būti galima tik tada, kai atsakovas pareikalautų ją įvykdyti (CK 6.53 str.). Ieškovas 2010-08-09 rašte dėl išlaidų atlyginimo aiškiai nurodė, kad atsakovas neturi jokio pagrindo išskaičiuoti jo pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodytų sumų iš ieškovui pagal 2007-06-08 sutartį mokėtinų sumų. Be to, draudžiama iškaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme, įskaitymas buvo atliktas jau po to, kai teisme buvo iškelta ši byla.

5Atsakovas UAB „Vėtrūna“ su paduotu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tvirtino, kad ieškovas prašydamas priteisti 134 899,41 Lt skolą nenurodė, jog sudarant 2010-06-18 aktą dėl skolų suderinimo, jis nebuvo gavęs kitų šalių pasirašytos 2010-06-15 Trišalės tarpusavio skolų perėmimo sutarties, pagal kurią atsakovo skola ieškovui buvo sumažinta 28 007,34 Lt suma, kuri nebuvo įvertinta šalims sudarant 2010-06-18 aktą. Paaiškėjus, kad darbai buvo atlikti su trūkumais, atsakovas 2009-07-27 rašte pažymėjo, kad ieškovo atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidas atsakovas turi teisę įskaityti į jam mokėtinas sumas. Ieškovo atliktų darbų trūkumų šalinimui atsakovas 2009-07-08 sudarė sutartį su Nacionalinės dailės galerijos pastato vėdinimo, oro kondicionavimo bei šildymo sistemų techninę priežiūrą vykdančiu asmeniu UAB „YIT Technika“, kuris atliko trūkumų šalinimo darbus, apie tai ieškovas buvo informuotas raštais, vyko šalių susirašinėjimas. Remiantis 2007-06-08 sutarties nuostatomis, atsakovas turėjo teisę trūkumų šalinimui samdyti trečiuosius asmenis, o ieškovas – šias atlyginti. Aplinkybę, kad ieškovas nepašalino trūkumų, patvirtina Nacionalinės dailės galerijos pastatą patikėjimo teise valdančio Lietuvos dailės muziejaus 2010-11-02 raštas. Atsakovas 2010-07-29 raštu informavo ieškovą, kad už ieškovo atliktų darbų trūkumų šalinimą, susidariusi skola bus išskaičiuota iš jam mokėtinų sumų, 2010-08-17 registruotu paštu išsiuntė pranešimą dėl atsiskaitymo užskaitos būdu, kuriuo, vadovaudamasis CK 6.131 straipsniu, pranešė, kad atliko įskaitymą. Taigi atsakovo prievolė atsiskaityti pagal Sutartis yra pasibaigusi. Trišalė tarpusavio skolų perėmimo 2010-06-15 sutartis, 2010-06-18 aktas dėl skolų suderinimo ir Trišalė tarpusavio skolų perėmimo 2010-06-28 sutartis patvirtina buvusią atsakovo prievolę sumokėti 134 899,41 Lt, kuri pasibaigė įskaičius priešpriešinius reikalavimus pagal atsakovo pateiktą PVM s/f RUN4009 (kurią ieškovas grąžino nepasirašytą). Ieškovo 2010-08-09 raštas niekaip neturi įtakos atsakovo prievolės pasibaigimo įskaitymu. Ieškovo nurodyti darbų priėmimo aktai patvirtina tik tai, kad įrenginiai buvo sumontuoti ir paleisti, tačiau nepaneigia paaiškėjusių darbų trūkumų ar fakto, kad jie buvo pašalinti. Ieškovas Sutartimis buvo prisiėmęs atsakomybę už darbų atlikimą Sutartyse nustatytomis sąlygomis ir įsipareigojęs atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Pažymėjo, kad apie paaiškėjusius atliktų darbų trūkumus ir jų šalinimą atsakovas nuolatos informavo ieškovą, trūkumai ne kartą buvo aptariami pasitarimuose, dalyvaujant Nacionalinės dailės galerijos pastatą eksploatuojantiems asmenims bei pastato techninę priežiūrą vykdantiems asmenims, ieškovas žadėjo ištaisyti trūkumus arba neteisingai teigdavo, kad trūkumai pašalinti, nors trūkumų neištaisydavo. 2010 metų liepos mėnesio akte nurodyti darbai buvo atlikti 2008-02-05 ieškovo ir atsakovo sudaryto papildomo susitarimo prie 2007-06-08 sutarties pagrindu, juo buvo susitarta dėl papildomų darbų, tarp kurių buvo ir „BMS“ automatikos projekto parengimas (kaina 29 500 Lt). Atsakovas 2010-07-08 raštu nedelsdamas informavo ieškovą, kad „BMS“ automatikos projektavimo darbų priėmimo–perdavimo akto nepasirašys, nes darbai atlikti netinkamai, t. y. nukrypstant nuo techninio projekto.

6Tretieji asmenys UAB „YIT technika“ ir Nacionalinė dailės galerija atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Šiaulių apygardos teismas 2012-05-08 sprendimu minėtą ieškinį atmetė. Konstatavęs, kad tie statybos darbai, dėl kurių apmokėjimo ieškovas pareiškė reikalavimą, yra atlikti netinkamai, šalių dokumentuose ir atsakovo pretenzijose trūkumai aptarti, o sutarties sąlygose yra numatyta genrangovo (atsakovo) teisė reikalavimą dėl trūkumų pareikšti vėliau, sprendė, jog CK 6.662 straipsnio 3 dalies nuostata ginčo atveju netaikytina. Nustatęs, kad ieškovo argumentus, jog jis tinkamai atliko visus sutartyse ir papildomuose susitarimuose numatytus statybos subrangos darbus, genrangovas juos priėmė, tačiau sumokėjo tik dalį šių darbų kainos, tokiu būdu pažeidė savo sutartinę pareigą numatytais terminais ir tvarka sumokėti sutarties kainą, paneigia byloje surinkti įrodymai: darbų priėmimo aktai, susirašinėjimo medžiaga, defektų ištaisymo dokumentai, liudytojų parodymais ir ekspertizės aktais, todėl šiuos atmetė kaip nepagrįstus ir pažymėjo, kad ieškovo atsakovui rašyti atsakymai 2009-04-17 (raštas Nr. 50), 2009-05-11 (raštas Nr. 62), 2009-05-15 (raštas Nr. 64) patvirtina, jog jis, iš dalies sutikdamas su atsakovo pretenzijomis, trūkumų nepašalino. Ieškovo atliktų darbų trūkumai užfiksuoti tiek Nacionalinės dailės galerijos pastato vėdinimo, oro kondicionavimo bei šildymo sistemų techninę priežiūrą vykdančio asmens pranešimais, pastatą eksploatuojančių asmenų pranešimais, defektų aktais, aptarti pasitarimuose, tiek 2011-07-07 Ekspertizės išvadoje ir 2012-02-09 Papildomos ekspertizės išvadoje. Nustatęs, kad ieškovui neištaisius defektų ir neįvykdžius sutarties reikalavimų, atsakovas 2009-07-08 ir 2010-02-19 sudarė sutartis su trečiaisiais asmenimis darbų defektų ištaisymui ir papildomų darbų atlikimui ir ieškovui pranešė, kad trūkumus šalina UAB „YIT Technika“, o trūkumų šalinimo išlaidas turės atlyginti ieškovas, atsakovas sumokėjo tretiesiems asmenims sutartą kainą, įskaitant 134 626 Lt už ieškovo atliktų darbų defektų taisymą, būtent už darbus ir medžiagas, nurodytus ekspertizės 1 lentelės 1,2,6,8,9 punktuose (8500, 4500, 6000, 2850, 5000), 2 lentelės 1,2,4 punktuose (9135, 1080, 192), 3 lentelės 1, 2, 3, 4, 5 punktuose (2340, 1600, 2600, 4275, 36970), 5 lentelės 1 punktuose (49 584), šias išlaidas pagal įstatymą ir 2007-06-08 sutartį turėjo atlyginti ieškovas, sprendė, kad šis pagrįstai 2010-07-29 išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RUN4009 ir išskaičiavo iš ieškovui mokėtinų sumų. Įvertinęs, kad atsakovo pateikti įrodymai patvirtina aplinkybę apie 2010 m. liepos mėnesį pateiktame darbų akte nurodytų darbų atlikimą 2008-02-05 papildomo susitarimo pagrindu, 2010 m. liepos mėnesį ieškovas pateikė atsakovui pasirašyti atliktų „BMS“ automatikos projektavimo darbų priėmimo–perdavimo aktą, 2010-07-08 raštu atsakovas informavo ieškovą, kad minėto akto nepasirašys, nes darbai atlikti netinkamai, t. y. nukrypstant nuo techninio projekto, ir atsižvelgęs į tai, kad ieškovas nėra pareiškęs reikalavimų apmokėti už 2010 m. liepos mėnesio akte išvardintus darbus, padarė išvadą, kad šalių dublike ir triplike išdėstyti argumentai nesusiję su nagrinėjamo ieškinio dalyku ir jų išsamiau netyrė. Palyginęs 2010-06-18 skolų suderinimo aktą ir UAB „Vėtrūna“ buhalterinės apskaitos išrašą bei konstatavęs, kad 28 007,34 Lt pagal 2007-12-28 ir 2008-07-24 PVM sąskaitas faktūras akte fiksuota, nors galutiniais 2010-06-18 apskaitos duomenimis turėjo keistis ir mažėti iki 304 849,70 Lt, priėjo prie išvados, jog ši suma nebuvo užskaityta šalims sudarant šį aktą, todėl ieškovo reikalavimas šia suma turėjo mažėti. Nustatęs, kad ieškovo ieškinys dėl skolos už atliktus darbus priimtas 2010-08-20, o 2010-08-17 atsakovas registruota pašto siunta išsiuntė ieškovui pranešimą dėl atsiskaitymo užskaitos būdu, atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, jog įskaitymas buvo negalimas, nes įskaitymo metu egzistavo CK 6.134 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas įskaityti reikalavimus, ginčijamus teisme. Konstatavęs, kad darbai, už kuriuos reikalaujama apmokėti, buvo atlikti su trūkumais, nukrypstant nuo projektinės dokumentacijos, pakeitimai neįforminti nustatyta tvarka, užsakovas nesinaudoja šių darbų rezultatu, defektus pašalino genrangovas (atsakovas) ir turėjo išlaidų, sutarties sąlygos leido remtis darbų trūkumų faktu atsiskaitant su subrangovu (ieškovu), pripažino, kad atsakovas turėjo pagrįstą priešpriešinį reikalavimą ieškovui. Be kita ko, įvertinęs, kad 2007-06-08 sutarties 8.3–8.7 sąlygų pagrindu atsakovas, turėdamas galiojančią reikalavimo teisę į ieškovą 134 626 Lt sumai, pagrįstai išrašė minėtą PVM sąskaitą faktūrą bei atliko įskaitymą, sprendė, kad prievolei pasibaigus, ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo negali būti tenkinamas.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Ieškovas, nesutikdamas su minėtu sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo šį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK materialinės teisės normas, reglamentuojančias rangovo atsakomybę už darbų kokybę ir prievolių pasibaigimą įskaitymu, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, netinkamai taikė CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles ir bylos iškėlimą reglamentuojančias proceso teisės normas.
  2. Teismas klaidingai nustatė, kad apelianto atlikti darbai turėjo trūkumų, dėl kurių jam atsiranda civilinė atsakomybė. Aplinkybė, kad UAB „YIT technika“ yra atlikusi tam tikrus pertvarkymo darbus, kuriuos atsakovas be pagrindo įvardija kaip trūkumų šalinimą, savaime nesuponuoja išvados, kad apelianto darbai buvo atlikti su trūkumais. Apeliantas visus atliktus darbus, techninę dokumentaciją, darbo projektą ir pagal šį projektą atliktų darbų išpildomuosius brėžinius su žyma „Taip sumontuota“ yra perdavęs atsakovui.
  3. Teismas, vertindamas 2011-07-07 ekspertizės išvadą dėl apelianto sumontuotų neva neprojektinių grindinių oro tiekimo grotelių, neįvertino esminės aplinkybės, kad darbo projekte sprendinio dėl grotelių apskritai nebuvo ir nei ekspertas, nei atsakovas bylos nagrinėjimo metu nesugebėjo atsakyti į klausimą, kokiu būdu nustatytas šių grotelių tariamas neatitikimas projektui.
  4. Teismas be pagrindo atsakovui leido remtis darbų priėmimo–perdavimo metu nenustatytais trūkumais, darbų perdavimo metu nei paslėptų, nei akivaizdžių darbų trūkumų nebuvo.
  5. Teismas CK 6.662 ir 6.665 straipsnių nuostatas aiškino ir taikė atsietai viena nuo kitos. Šias nuostatas aiškinant sistemiškai, generalinis rangovas būtų galėjęs naudotis CK 6.665 straipsnyje nurodytais teisių gynimo būdais tik tuo atveju, jeigu darbų trūkumai būtų aptarti perdavimo–priėmimo aktuose. Pirmiausia turi būti nustatyta, ar ginčas kilęs dėl tariamų darbų trūkumų, kurie atsirado iki darbų perdavimo, ar tų, kurie atsirado po tokio perdavimo, t. y. garantiniu laikotarpiu.
  6. Įskaitymas atliktas esant ginčui teisme.

11Atsakovas atsiliepime su paduotu apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais motyvais:

  1. Teismas pagrįstai netenkino ieškovo ieškinio. Jis sutartyse įsipareigojo atlikti darbus, kurių defektai paaiškėjo ne iš karto, o praėjus trumpam laikui po jų pabaigos. Defektai pasireiškė tuo, kad įrengtos sistemos paprasčiausiai neveikė. Nacionalinės dailės galerijos pastato oro sistemoms yra keliami ypatingi reikalavimai, nes nuo patalpose esančio oro sąlygų priklauso eksponatų ilgalaikio saugojimo galimybės.
  2. Teismas pagrįstai nurodė, kad dispozityvus CK 6.662 straipsnio 3 dalies pobūdis lemia, kad užsakovo teisės reikšti pretenzijas dėl rangos darbų trūkumų ribojimas galimas tik tada, kai šalių sudaryta sutartis nenustato ko kita. Ieškovas sutartimis buvo prisiėmęs atsakomybę už darbų atlikimą sutartyse nustatytomis sąlygomis bei įsipareigojęs atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Įrengtų sistemų defektų priežastis – netinkamas darbų atlikimas, kuris išaiškėjo ne darbų priėmimo metu, o pradėjus šias sistemas eksploatuoti.
  3. Teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas įskaitymą atliko tuomet, kai jo reikalavimas ieškovui dar nebuvo ginčijamas teisme, t. y. byla nebuvo iškelta.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Kaip buvo nurodyta anksčiau šioje nutartyje, apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šį prašymą grindžia tuo, kad bylos teisingam išnagrinėjimui reikalingos specialiosios žinios, būtina apžiūrėti ir ištirti darbo projektą, kurio pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė, todėl siekiant išklausyti byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus dėl minėto rašytinio įrodymo, skirtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Įvertinusi paminėtas aplinkybes, bylos medžiagą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, atsižvelgusi į tai, kad apeliaciniame skunde inter alia iš esmės kitokių, negu buvusios nurodytos ir tirtos pirmosios instancijos teisme, faktinio pobūdžio aplinkybių nenurodė, tik įrodinėja, kad tos aplinkybės buvo neteisingai įvertintos arba neįvertintos, o šiuo aspektu argumentai yra išdėstyti apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 7 str., 185 str., 321 str., 322 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1126/2012; 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1314/2012;Europos Žmogaus Teisių Teismo 2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Döry v. Sweden, pareiškimo Nr. 28394/95; kt.).

14Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d., 320 str. 1 d.). Absoliučių negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 str. 2–3 d.).

15Minėta, ieškovas UAB „Vėsa ir partneriai“ (rangovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovo UAB „Vėtrūna“ (genrangovas) 134 899,41 Lt skolos, 12 343,35 Lt delspinigių ir 8,05 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo 147 242,76 Lt nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

16Kaip nurodyta anksčiau, pirmosios instancijos teismas šį ieškinį atmetė, nes, įvertinęs bylos rašytinių įrodymų visumą, priėjo prie išvados, kad darbai, už kuriuos ieškovas reikalauja apmokėti, buvo atlikti su trūkumais, nukrypstant nuo projektinės dokumentacijos, defektus pašalino pats genrangovas (atsakovas) ir dėl to turėjo išlaidų. Atsižvelgęs į tai, kad statybos rangos sutarties sąlygos leido remtis darbų trūkumų faktu atsiskaitant su subrangovu (ieškovu), ir pripažinęs, jog atsakovas turėjo pagrįstą priešpriešinį reikalavimą ieškovui, sprendė, kad įskaitymas atliktas turint tam pagrindą, todėl prievolei pasibaigus, ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo negali būti tenkinamas. Apeliantas, nesutikdamas su šia teismo išvada, apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias rangovo atsakomybę už darbų kokybę ir prievolių pasibaigimą įskaitymu, nukrypo nuo kasacinio teismo šiais klausimais suformuotos praktikos, netinkamai taikė CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles ir bylos iškėlimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

17Tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Hirvisaari v. Finland, no 4968/99, judgerment of 27 september 2001, par 30; Van de Huk v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61; kt.). Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, liudytojų parodymus, ekspertizės aktuose pateiktas išvadas (CPK 185 str.), kaip minėta, nenustačiusi absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2–d.), iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, kurių nekartoja, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė ir aiškino tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, visapusiškai įvertino šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindų (CPK 176 str., 263 str., 320 str., 327 str.). Kartu pažymėtina, kad apeliantas pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė (CPK 12 str., 178 str., 314 str.). Konstatavus, kad bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas tinkamai atskleidė bylos esmę ir tinkamai pagrindė sprendimą, teisėjų kolegija spręsdama, jog nėra pagrindo tokį sprendimą naikinti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, neturi pareigos atsakyti į kiekvieną tokio skundo argumentą. Todėl teisėjų kolegija, atmesdama apeliacinį skundą, pasisako tik dėl esminių jo motyvų.

18Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad šalys 2006-06-01 ir 2007-06-08 sudarė statybos subrangos sutartis Nr. 703-43 ir Nr. 703-70, kurias vėliau papildė, dėl Nacionalinės dailės galerijos pastato su priestatu, esančio ( - ), subrangos darbų atlikimo. Ieškovas (subrangovas) pagal sutartį Nr.703-43 įsipareigojo atlikti ventiliacijos sistemų ortakyno ir fasoninių dalių montavimo darbus, o pagal Sutartį Nr.703-70 ir papildomus susitarimus, įsipareigojo atlikti vėdinimo įrangos, vėdinimo, oro kondicionavimo, šilumos ir šalčio reguliavimo, šaldymo mašinos hidraulikos mazgo įrengimo, ekranų kondicionavimo, ekranų vėdinimo ir automatikos įrengimo darbų atlikimo bei kitus papildomus darbus, taip pat įskaitant ir neapsiribojant ištaisyti nustatytus defektus, kompensuoti savo lėšomis darbus, kurie genrangovo vertinami kaip netinkamai įvykdyti (sutarties Nr. 703-43 5.2.2, 9.6 p.; sutarties Nr. 703-70 10.5 p.) ir pan. Tuo tarpu, atsakovas (genrangovas) minėtomis sutartimis su vėlesniais jos papildymais įsipareigojo priimti atliktus darbus, reikalauti pašalinti trūkumus, vykdyti subrangovo atliekamų darbų priežiūrą, pasirašyti darbų priėmimo–perdavimo aktus, apmokėti už darbus ir etc. (sutarties Nr. 703-43 5.1.5, 5.1.6, 6.4.3, 7.4 p; sutarties Nr. 703-70 6.1.5, 6.1.6, 8.3, 8.5 p.).

19Kaip jau minėta, apeliantas teigia, kad jis visus darbus pagal anksčiau nurodytas tarp šalių sudarytas sutartis ir jų papildymus atliko kokybiškai, atsakovas atliktus darbus priėmė, pasirašydamas darbų perdavimo–priėmimo aktus, todėl teismas be pagrindo atsakovui leido remtis darbų priėmimo–perdavimo metu nenustatytais trūkumais ir tuo pačiu netinkamai aiškino bei taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias rangovo atsakomybę už darbų kokybę. Su tokiais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka, nes juos paneigia bylos rašytinių įrodymų visetas, ginčui aktualių teisės normų sisteminė analizė ir kasacinio teismo pateikti šiam ginčui taikomų teisės normų išaiškinimai (CPK 178 str.). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais objektyviais duomenimis, padarė pagrįstą išvadą, kad statybos darbai, dėl kurių apmokėjimo ieškovas pareiškė reikalavimą, yra atlikti netinkamai, nustatytų defektų ieškovas neištaisė, nors atsakovas reiškė pretenzijas ir reikalavo šiuos ištaisyti (CPK 185 str.). Todėl atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad jis darbus atliko kokybiškai, be trūkumų. Taip pat teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apelianto argumentus, kad teismas be pagrindo atsakovui leido remtis darbų priėmimo–perdavimo metu nenustatytais trūkumais, nes darbų perdavimo metu nei paslėptų, nei akivaizdžių darbų trūkumų nebuvo, ir tuo pačiu netinkamai aiškino bei taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias rangovo atsakomybę už darbų kokybę. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje ginčo dėl to, kad ieškovo atlikti darbai buvo perduoti ir atsakovas juos priėmė nėra. Kaip žinoma, darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui metu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. Viena vertus, teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiu, kad paprastai priėmus darbus, t. y. pasirašius darbų priėmimo–perdavimo aktą netenkama teisės remtis darbo trūkumų faktu. Iš esmės analogiškos pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje. Tačiau, kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad ši taisyklė nėra absoliuti. Lietuvos Aukščiausioje Teismo praktikoje dėl rangos darbų priėmimo–perdavimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms taip pat išaiškinta, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismas turi analizuoti trūkumų pobūdį ir esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2011; etc.). Teisėjų kolegijos nuomone, ginčo atveju, nustatytų darbų trūkumų, negalima laikyti akivaizdžiais, nes jie paaiškėjo ne iš karto po darbų atlikimo ir jų priėmimo, bet vėliau, pradėjus objektą eksploatuoti. Pastebėtina, kad ir pats ieškovas savo procesiniuose dokumentuose tvirtina, kad nustatyti tariami trūkumai yra eksploataciniai sistemų veiklos sutrikimai, tačiau, anot jo, jie atsirado dėl paties atsakovo netinkamai vykdyto sistemų eksploatavimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, be kita ko, konstatuota, kad darbų rezultato, kokybės samprata, apibrėžta CK 6.663 straipsnyje, siejama ne tik su sutarties sąlygomis, jose nustatytų savybių suteikimu darbo rezultatui, bet ir darbų rezultato – pagaminto daikto sėkmingu funkcionavimu, gedimų nebuvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2010), o anksčiau nurodyti ieškovo teiginiai teisėjų kolegijai suponuoja išvadą, kad ieškovo pagamintas daiktas tinkamai nefunkcionavo. Juolab, kad ieškovas savo teiginių, jog eksploataciniai sistemų veiklos sutrikimai atsirado dėl paties atsakovo netinkamai vykdyto sistemų eksploatavimo nepagrindė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei ją nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 178 str., 314 str.). Kaip jau konstatuota anksčiau, kad ieškovo darbai buvo atlikti su trūkumais patvirtina bylos rašytinių įrodymų visuma, pavyzdžiui, tiek Nacionalinės dailės galerijos pastato vėdinimo, oro kondicionavimo bei šildymo sistemų techninę priežiūrą vykdančio asmens pranešimai (darbo projekte sprendinius pasirašė būtent užsakovo Nacionalinės dailės galerijos techninės priežiūros atstovas), pastatą eksploatuojančių asmenų pranešimai, defektų aktai, tiek 2011-07-07 Ekspertizės ir 2012-02-09 Papildomos ekspertizės aktuose pateiktos išvados ir kt. (CPKL 176 str., 177 str.). Dar daugiau, nagrinėjamu atveju akcentuotina, kad pagal CK 6.662 straipsnio 2 dalį, užsakovas gali trūkumų faktu remtis, jeigu yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau, o jeigu sutartis nenustato ko kita, kaip jau minėta, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (CK 6.662 str. 3 d.). Kaip matyti iš anksčiau nurodytų sutarčių nuostatų, jose šalys, įgyvendindamos sutarčių laisvės principą ir savo nuožiūra nustatydamos tarpusavio teises bei pareigas, nustatė, kad užsakovas turi teisę reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau (CK 6.156 str. 1 d.). Byloje duomenų, kad tarp ginčo šalių sudarytos statybos rangos sutartys su vėlesniais jų papildymais, būtų įstatymo nustatyta tvarka pripažintos negaliojančiomis, nėra, todėl jos šalims turi įstatymo galią, šalys privalo jų laikytis (lot. pacta sunt servanda) ir jos turi būti vykdomos tinkamai bei sąžiningai (CK 6.189 str., 6.200 str.). Taigi sutartimis nustačius užsakovo teisę reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, užsakovo teisės reikšti pretenzijas dėl rangos darbų trūkumų ribojimas, nustatytas CK 6.662 straipsnio 3 dalyje, nagrinėjamu atveju netaikytinas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas šalių sutarčių laisvės principas. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau šioje nutartyje, ieškovas minėtomis sutartimis prisiėmė atsakomybę už darbų atlikimą jose nustatytomis sąlygomis bei įsipareigojo atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Šalys sulygo, jeigu subrangovas (ieškovas) neištaiso nustatytų defektų, genrangovas (atsakovas) pats arba kitų pagalba gali atlikti tokius darbus subrangovo sąskaita, o subrangovas turi apmokėti išlaidas, kurias patiria genrangovas ištaisydamas defektą (sutarties Nr. 703-70 8.5 p.). Todėl ieškovui neištaisius defektų ir neįvykdžius minėtų sutarčių reikalavimų, atsakovas kaip genrangovas turėjo teisę į pagalbą pasitelkti trečiuosius asmenis darbų defektų ištaisymui, o ieškovas atlyginti atsakovo patirtas išlaidas, susijusias su darbų trūkumų pašalinimu. Tokią teisę atsakovui suteikia ir įstatymų leidėjas. CK 6.665 straipsnio 1 dalyje expressis verbis nustatyta, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Apibendrinusi tai, kas pasakyta anksčiau, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsakovui leido remtis darbų priėmimo–perdavimo metu nenustatytais trūkumais ir tuo pačiu netinkamai aiškino bei taikė teisės normas, reglamentuojančias rangovo atsakomybę už darbų kokybę. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino paminėtas materialinės teisės normas ir pagrįstai sprendė, kad atsakovas turėjo priešpriešinį reikalavimą ieškovui, nes, kaip žinia, vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas, tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo, jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos apmokėti už atliktus darbus ir priešingai (CPK 185 str.).

20Teisėjų kolegija taip pat neturi jokio pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad teismas nepagrįstai įskaitymą pripažino pagrįstu, nes tam nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, be to, įskaitymas atliktas esant ginčui teisme. Vadovaujantis CK 6.130 straipsnio 1 dalimi, prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pareikalavimo momentu. Pagal CK 6.131 straipsnio 1 dalį, įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, todėl įskaitymas pripažįstamas vienašaliu sandoriu. Jam atlikti pakanka vienos prievolės šalies valios, išreiškiamos pareiškimu, kuriuo apie įskaitymą informuojama kita šalis. Vienai prievolės šaliai pareiškus apie įskaitymą, jo teisiniai padariniai atsiranda nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios dėl šio sandorio, jeigu įskaitymas atliktas nepažeidžiant įstatyme nustatytų įskaitymo sąlygų. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatymas nustato tam tikras sąlygas. Kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors, minėta, įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006; 2007 m. gruodžio 21 d. nutarti civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2010; kt.).

21Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tiek bylos rašytinių įrodymų visuma, tiek nurodytų teisės normų sisteminė analizė ir kasacinio teismo išaiškinimai patvirtina, kad ieškovui netinkamai įvykužius jo sutartines prievoles, atsakovui atsirado teisė reikalauti atlyginti jo patirtus nuostolius (CK 6.256 str. 2 d.), t. y. šiuo konkrečiu atveju, atsakovas, turėdamas galiojančią reikalavimo teisę į ieškovą 134 626 Lt sumai, pagrįstai 2010-07-29 išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RUN4009 ir atliko teisėtą įskaitymą. Be to, šis, priešingai nei teigia apeliantas, atliktas iki civilinės bylos iškėlimo. Pirmosios teismas teisingai nustatė, kad ieškovo ieškinys dėl skolos priimtas (iškelta civilinė byla) 2010-08-20 teisėjo rezoliucija (CPK 137 str. 1 d.), tuo tarpu, atsakovas 2010-08-17 registruotu paštu išsiuntė ieškovui pranešimą dėl atsiskaitymo užskaitos būdu Nr. 2410, kuriuo pranešė, kad atliko įskaitymą (CK 6.131 str.). Todėl ieškovo argumentas, kad įskaitymas atliktas esant ginčui teisme atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 185 str.).

22Teisėjų kolegijos vertinimu, kaip jau nurodyta ir anksčiau, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, kuriuos nustatė iš šalių paaiškinimų, dviejų ekspertizių išvadų, liudytojų parodymų, šalių tarpusavio susirašinėjimų ir kitų rašytinių įrodymų, šiuos įrodymus įvertino remdamasis laisvo įrodymų vertinimo principais, todėl pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinio netenkino pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė ir įrodymų vertinimo taisyklių, suformuotų nuoseklioje ir išplėtotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330/2012) (CPK 185 str.). Todėl apelianto argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo teisėjų kolegijos taip pat atmetami kaip teisiškai nepagrįsti.

23Taigi atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, taip pat, jog apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, kurių nekartoja, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindų, todėl apeliacinis skundas atmetamas (CPK 263 str., 301 str., 320 str.).

24Teisėjų kolegija nenagrinėja ir nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, nes jie neturi įtakos teisingam šios bylos išnagrinėjimui.

25Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

26palikti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 8 d. sprendimą nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Vėsa ir partneriai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu... 5. Atsakovas UAB „Vėtrūna“ su paduotu ieškiniu nesutiko, prašė jį... 6. Tretieji asmenys UAB „YIT technika“ ir Nacionalinė dailės galerija... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Šiaulių apygardos teismas 2012-05-08 sprendimu minėtą ieškinį atmetė.... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Ieškovas, nesutikdamas su minėtu sprendimu, padavė apeliacinį skundą,... 11. Atsakovas atsiliepime su paduotu apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo teismo... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. Kaip buvo nurodyta anksčiau šioje nutartyje, apeliantas prašo bylą... 14. Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo... 15. Minėta, ieškovas UAB „Vėsa ir partneriai“ (rangovas) kreipėsi į... 16. Kaip nurodyta anksčiau, pirmosios instancijos teismas šį ieškinį atmetė,... 17. Tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, kad... 18. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą... 19. Kaip jau minėta, apeliantas teigia, kad jis visus darbus pagal anksčiau... 20. Teisėjų kolegija taip pat neturi jokio pagrindo sutikti su apelianto... 21. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tiek bylos rašytinių įrodymų visuma, tiek... 22. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaip jau nurodyta ir anksčiau, pirmosios... 23. Taigi atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, taip pat, jog apeliantas iš... 24. Teisėjų kolegija nenagrinėja ir nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo ir... 25. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 26. palikti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 8 d. sprendimą...