Byla 2K-521-511/2015
Dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nuosprendžių

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Armano Abramavičiaus, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Eligijaus Gladučio, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. J. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nuosprendžių.

2Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu S. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 2 dalį ketverių metų laisvės atėmimu. Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir M. R., M. Š., Ž. Ž., tačiau dėl jų nuteisimo kasacine tvarka nesiskundžiama.

3Iš M. R., M. Š. ir S. J. nukentėjusiajam V. J. priteista 30 000 Lt (8688,60 Eur) neturtinei žalai atlyginti, 1800 Lt (521,32 Eur) atstovavimo išlaidų, 23 594,94 Lt (6833,57 Eur) turtinės žalos atlyginimo, Šiaulių teritorinei ligonių kasai – 7000,95 Lt (2028 Eur).

4Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu nuteistųjų M. R., S. J., M. Š. gynėjos advokatės apeliaciniai skundai atmesti. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendis pakeistas: į M. R. bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 12 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nuosprendžiu. Nukentėjusiajam V. J. iš nuteistųjų M. R., M. Š. ir S. J. priteista po 125,50 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiajam V. J. iš nuteistųjų M. R., M. Š. ir S. J. priteista po 86,89 Eur išlaidų advokato paslaugoms už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6S. J., veikdamas bendrininkų grupe su M. R. ir M. Š., neturėdami teisėto pagrindo, 2010 m. vasario 18 d., laikotarpiu nuo 12.23 iki 12.36 val., garaže, esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), panaudodami psichinį ir fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. J., M. Š. nurodžius, kad V. J. dabar turės jiems automobilius remontuoti veltui, po to, V. J. atsisakius nemokamai jiems teikti automobilių remonto paslaugas, M. Š. pasakė, kad privers, ir, paėmęs nuo darbastalio vairo kolonėlės veleną, pradėjo juo daužyti V. J., po to V. J. nuo smūgių nuvirtus ant žemės, M. Š. toliau gulintį V. J. daužė metaliniu vairo kolonėlės velenu, o M. R. su S. J., sakydami, kad jis turi veltui remontuoti automobilius, spardė V. J. kojomis bei smūgiavo kumščiais į įvairias kūno vietas ir tokiais bendrais tyčiniais veiksmais, ne mažiau kaip 19 trauminių poveikių, V. J. padarė kairio alkūnkaulio lūžį, kairės krūtinės ląstos pusės 10 ir 11 šonkaulių lūžius, kairio peties sąnario sumušimą, dėl to išsivystė neryški šio sąnario srities kontraktūra, poodines kraujosruvas abiejuose skruostuose, nosies nugarėlėje, kairės ausies kaušelyje, kairiame smilkinyje, kairėje kaklo pusėje, kairiame ir dešiniame petyje, kairėje nugaros pusėje, abiejose juosmens pusėse, dešiniame žaste ir alkūnėje, dešiniame sėdmenyje, dešinėje šlaunyje, dešinėje pėdoje ir čiurnoje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

7Nuteistasis S. J. kasaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nuosprendžius ir baudžiamąją bylą nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

8Kasaciniame skunde, remiantis kasacinėmis nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304/2004, 2K-202/2006, 2K-450/2013, 2A-1/2013, teigiama, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė BK 2 straipsnio 4 dalį, 24 straipsnį, 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą, S. J. inkriminuotą veiką neteisingai kvalifikavo pagal BK 181 straipsnio 2 dalį.

9Kasatorius pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas S. J. nuteisimą pagal BK 181 straipsnio 2 dalį nurodė, jog jo ir bendrininkų kaltė dėl turto prievartavimo panaudojant fizinį smurtą įrodyta nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, specialistų išvadomis, atpažinimo protokolais ir daiktų apžiūros protokolu, tačiau skaitant nuosprendį akivaizdu, kad tokia išvada padaryta, remiantis tik V. J. parodymais. Jokie bylos duomenys nepatvirtina S. J. dalyvavimo darant turto prievartavimą bendrininkų grupe. Pirmosios instancijos teismas, pasak kasatoriaus, savo procesiniame sprendime motyvuodamas jo nuteisimą pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, pateisino objektyvųjį pakaltinimą, nepaisė kasacinės instancijos teismo praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-199/2013) esančio išaiškinimo, kad išvada, jog asmenų veiksmuose yra bendrininkavimo požymiai, daroma tada, kai yra bendrininkavimo objektyvių ir subjektyvių požymių visuma. Vien tai, kad kasatorius tam tikroje vietoje ir tam tikru laiku buvo su M. R. ir M. Š., neleidžia teigti, kad jie veikė kartu, o jų veika susijusi priežastiniu ryšiu su pavojingais padariniais kaip bendru rezultatu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-57/2013). Kasatorius mano, kad teismas privalėjo pagrįsti susitarimo veikti kartu buvimą, nepriklausomai nuo to, ar daroma išvada dėl išankstinio susitarimo, ar dėl to, kad jo nebuvo. Šiaulių apygardos teismas nenurodė, kaip reiškėsi S. J. tiesioginė tyčia prievartauti svetimą turtą bendrininkų grupe panaudojant fizinį smurtą; turto prievartavimo sudėties nustatymas galimas tik tada, kai konkretaus asmens veikoje yra visi šios nusikalstamos veikos sudėties objektyvūs ir subjektyvūs požymiai. Teismas, pasak S. J., nenustatė, kad jis buvo žodžiu išreiškęs neteisėtą reikalavimą atleisti jį nuo turtinės pareigos, o tik nurodė, už ką BK 181 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad BK 181 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas turto prievartavimo požymis „atleisti nuo turtinės pareigos“ negali būti aiškinamas plečiamai. Reikalauti atleisti nuo turtinės pareigos galima tik tada, kai verčiama atlikti veiksmus, kuriais dokumentiškai patvirtinamas juridinis faktas dėl kaltininko ar kito asmens turtinės prievolės išnykimo ar sumažėjimo. Taip pat vienas esminių turto prievartavimo požymių yra reiškiamų turtinių pretenzijų teisinis nepagrįstumas, kurį turi suvokti kaltininkas (esant bendrininkavimui – visi kaltininkai). Kai reiškiamos pretenzijos turi teisėtą pagrindą, veika negali būti kvalifikuojama kaip turto prievartavimas net ir tuo atveju, kai naudojama prievarta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-562/2011). Dėl paskutinio V. J. atlikto automobilio remonto įvyko konfliktas dėl mokėtinos sumos, kuris nebuvo išspręstas: nei M. R., nei M. Š. ar kasatorius nereikalavo atleisti jų nuo turtinės pareigos. Kasatorius teigia nei atskirai, nei grupe su kitais asmenimis nereikalavęs, kad V. J. neatlygintinai remontuotų automobilius, nenaudojo prieš jį nei fizinio, nei psichinio smurto; dėl tokių veiksmų teigia su M. Š. ir M. R. nesitaręs, nes šio nepažinojo, o su M. Š. 2010 m. vasario 18 d. susitiko todėl, kad jam buvo paskolinęs automobilį ir jį turėjo pasiimti. Taip pat apeliacinės instancijos teismo dėmesys buvo atkreiptas į tai, kad byloje yra duomenų, jog M. R. tą dieną turėjo vykti į laidotuves; nelogiška užsiimti turto prievartavimu iš asmens, kuris ne kartą remontavo automobilį ir nekilo atsiskaitymo problemų. Tai, kad S. J. buvo V. J. darbo vietoje veikos prieš jį padarymo metu, ir tai, kad V. J. jį atpažino parodymų patikrinimo metu, negali būti duomenys, kuriais teismas galėtų remtis, konstatuodamas turto prievartavimo buvimą. Ta aplinkybė, jog M. R. ir Ž. Ž. darė neteisėtą poveikį V. J., taip pat jo, M. R. ir M. Š. parodymų prieštaravimai negali būti naudojami S. J. kaltei pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas S. J. dalyvavimo turto prievartavime niekaip nemotyvavo, o apeliacinės instancijos teismas nepateikė individualios motyvacijos į apeliacinio skundo argumentus. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai skirtingai nurodė, kaip objektyviai reiškėsi S. J. nusikalstama veika, atsižvelgė tik į V. J. nenuoseklius ir prieštaringus parodymus bei ignoravo tai, jog tarp V. J. ir M. R. buvo susiklostę civiliniai (rangos) teisiniai santykiai dėl nekokybiškai atliktos transporto priemonės remonto. Tiek apeliacinės, tiek pirmosios instancijos teismas neanalizavo rangos sutarties sudarymo, darbų kainos nustatymo, darbų apmokėjimo tvarkos ir kitų su rangos sutartimi susijusių klausimų, todėl negalėjo padaryti išvados, kad įvykio metu rangos teisiniai santykiai neegzistavo arba jų pagrindu negalėjo būti reiškiami tam tikri reikalavimai, susiję su nekokybiškai atliktais darbais. Neigdamas savavaldžiavimo galimybę apeliacinės instancijos teismas neįsigilino į tikros ar tariamos teisės turinį. Apeliacinės instancijos teismas, anot kasatoriaus, nepateikdamas argumentų dėl to, kad V. J. ir M. R. konfliktas dėl netinkamo automobilio remonto negali būti vertinamas kaip civiliniai teisiniai santykiai, paneigė baudžiamosios teisės paskirtį, taip pat pažeidė bendruosius teisės principus, teigiančius, kad negalimas toks teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos darymas. Apeliacinės instancijos teismas, pasak kasatoriaus, spręsdamas apie tiesioginės tyčios jo veikoje buvimą, nepagrįstai panaudojo „pakankamo subrendimo“ ir „sąmoningumo“ kriterijus, nes jie BK 15 straipsnio 2 dalyje nenumatyti. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad neteisėtas reikalavimas grįstas panaudojant ne tik fizinę, bet ir psichinę prievartą, nors psichinės prievartos panaudojimas nebuvo inkriminuotas Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai nepasisakė dėl bendrininkavimo, taip pat dėl bendrininkų grupės, kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės, inkriminavimo.

10Taip pat Šiaulių apygardos teismas, anot kasatoriaus, tinkamai nemotyvavo nuosprendžio, kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose, nes nenurodė konkrečių ir neginčytinų bylos duomenų, kuriais grindžia savo išvadas, neanalizavo ir tinkamai neaptarė, kodėl atmeta teisinančius duomenis, kokios byloje nustatytos faktinės aplinkybės neginčijamai patvirtina S. J. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Anot kasatoriaus, teismų praktikoje pripažinta, kad nuosprendis turi atitikti oficialiems dokumentams keliamus reikalavimus, turi būti surašomas taisyklinga kalba, tiksliai vartojant teisės terminus, įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas šių reikalavimų nesilaikė. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalį, nevertino įrodymų kaip visumos, apkaltinamąjį nuosprendį dėl S. J. grindė tik kaltinimui palankiais įrodymais, V. J. parodymais, specialisto išvada ir parodymo atpažinti protokolu. Šiaulių apygardos teismo nuosprendyje nėra išsamių motyvų, kurie pagrįstų tai, kad 2010 m. vasario 18 d. bendrininkų grupe S. J. dalyvavo prievartaujant turtą, Lietuvos apeliacinis teismas neindividualizavo su juo susijusios situacijos, taigi, anot kasatoriaus, buvo pažeistos BPK 305 straipsnio nuostatos, kasacinės instancijos teismo praktika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202/2011). Apie veiksmus, vertintinus kaip turto prievartavimas, pasisakoma bendrai, o daugiausia tiek, kiek tai susiję su M. R. ir M. Š. veiksmais. Pirmosios instancijos teismas išvadą apie S. J., M. R. ir M. Š. parodymų prieštaringumą padarė nepagrįstai sureikšmindamas V. J. parodymus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jie ikiteisminio tyrimo metu nebuvo išsamūs ir nuoseklūs, taip pat į tai, kad pirmosios instancijos teismas iš kaltinimo pašalino tam tikras aplinkybes. Nepagrįstai neatsižvelgta į tai, kad V. J. anksčiau buvo teistas, vartojo narkotikus ir gerai išmano aplinkybes, kuriomis galima manipuliuoti siekiant neteisėtų tikslų. Kasatorius taip pat teigia, jog teismai nepagrįstai nepripažino vieno iš jo važiavimo pas nukentėjusįjį tikslų – gauti informacijos apie savo uošvio automobilio vairo kolonėlių remontą. Apie V. J. suduotus kasatoriaus smūgius nurodo tik nukentėjusysis, to nepatvirtina kiti įrodymai byloje. Apeliacinės instancijos teismo formalus požiūris į įrodymų vertinimą akivaizdus iš to, kaip vertinami teismo teiginiai dėl reikalavimo nemokamai remontuoti automobilius. Vienu atveju apeliacinės instancijos teismas remiasi tais V. J. parodymais, kad M. Š. nebuvo priėjęs prie automobilio ir iš karto reikalavo nemokamai remontuoti automobilius, o kitu atveju remiasi V. J. parodymais, kad automobilių nemokamo remonto reikalavo visi nuteistieji kartu ir vienu metu. Apeliacinės instancijos teismas, be to, visiškai nepasisakė dėl apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių, kad pirmosios instancijos teismas pašalino aplinkybes, jog kaltinamieji M. R., M. Š. ir S. J. vertė V. J., suremontavusį M. R. naudojamo automobilio vairo kolonėlę, už suteiktas remonto paslaugas neimti 150 Lt ir vertė mokėti pinigus, kad galėtų ramiai gyventi, nes šios aplinkybės neįrodytos byloje surinktais įrodymais. Taip pat nepagrįstai teismų buvo atmestas prašymas ištirti V. J. ir kasatorių poligrafu, neteisingai motyvuojant atsisakymą tuo, kad tai nebūtų laikoma įrodymu baudžiamojoje byloje. Taigi apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 325 straipsnio 2 dalį, 331 straipsnio 1 dalį ir 7 dalyje įtvirtintą rungimosi principą. Kasatorius, remdamasis kasacinės instancijos teismo praktika baudžiamosiose bylose (kasacinės nutartys Nr. 2K-409/2013, 2K-398/2009, 2K-69/2011), teigia, kad nepateikus motyvuotų išvadų dėl apeliacinio skundo prašymų ir esminių argumentų, skundas liko neišnagrinėtas. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat deklaratyviai, anot kasatoriaus, pasisakė, kad 13 minučių laikas pakankamas tam, jog būtų uždėta automobilio apsauga ir nukentėjusysis būtų sumuštas. Toks apeliacinio teismo manymas neparemtas jokiais objektyviais duomenimis. Teismai taip pat nepagrįstai neiškvietė į teismų posėdžius liudytojo L. S., nors toks prašymas ne kartą buvo reikštas. Šiaulių apygardos teismas, atsisakydamas apklausti L. S., turėjo apsvarstyti, ar jo parodymai gali būti svarbūs nagrinėjant bylą; šio reikalavimo nepaisymas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose yra Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkto pažeidimas, taip pat teisė į teisingą teismą buvo pažeista dėl ilgos proceso trukmės, todėl, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, viena efektyviausių kompensacinių priemonių yra bausmės sumažinimas.

11Taip pat kasatorius pažymi, kad Šiaulių apygardos teismas jam paskyrė akivaizdžiai per griežtą laisvės atėmimo bausmę, nepagrįstai sureikšmindamas jo teistumą ir bendrininkavimo faktą, apeliacinės instancijos teismas šios pirmosios instancijos teismo teisės taikymo klaidos neištaisė, nesprendė BK 75 straipsnio taikymo klausimo. Pagal naują BK 75 straipsnio 1 dalies redakciją, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas ir asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Šie BK pakeitimai įsigaliojo po apeliacinio skundo padavimo, tad, anot kasatoriaus, veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis ar kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims, jo taikymo galimybė turėjo būti apsvarstyta.

12Pirmosios instancijos teismas, pasak kasatoriaus, nemotyvavo V. J. priteistos neturtinės žalos dydžio. Nepaisant to, kad apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo klausimo, tačiau savo sprendimo dėl to, kad pirmosios instancijos teismo priteista 30 000 Lt (8688,60 Eur) neturtinės žalos atlyginimo suma adekvati nustatytoms aplinkybėms ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, nemotyvavo nei konkrečiomis bylos aplinkybėmis, nei teismų praktika atitinkamo pobūdžio bylose. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad neturtinę žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti esminis kriterijus, priteisiant tokią žalą.

13Atsiliepimu į nuteistojo S. J. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė Nijolė Frolova prašo S. J. kasacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

14Atsiliepime teigiama, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai teisėtai ir pagrįstai inkriminavo kasatoriui BK 181 straipsnio 2 dalį, įvertino visus įrodymus byloje kaip visumą. Nagrinėjant skundus apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, apklausė nukentėjusįjį ir teismui pagrįstai nekilo abejonių dėl jo parodymų teisingumo, o apeliantų parodymai buvo prieštaringi, skirtingi nuo anksčiau duotų. Abiejų instancijų teismai S. J. veiksmus kartu su kitais bendrininkais įvertino kaip turto prievartavimą, nes byloje nebuvo jokių kitų duomenų, pagrindžiančių civilinių teisinių santykių buvimą, pats faktas, kad V. J. anksčiau yra remontavęs M. R. automobilį, jokių civilinių teisinių santykių nesukuria. Reikalavimas nemokamai remontuoti automobilius bei intensyvaus smurto naudojimas sutrikdant sveikatą nėra civilinių teisinių santykių realizavimas. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pagrįstai atsakyta dėl bausmės S. J. paskyrimo. Dėl BK 75 straipsnio teismas nepasisakė, nes tokio prašymo skunde nebuvo. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje aptarti ir žalos atlyginimo klausimai, aiškiai konstatuota, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis nėra lemiamas kriterijus, todėl žalos atlyginimas pagrįstai priteistas iš visų kaltininkų solidariai. Teismai esminių materialiosios ir proceso teisės pažeidimų nepadarė, o apeliacinės instancijos teismas atsakė į visus apeliantų, iš jų ir S. J., apeliacinio skundo argumentus.

15Atsiliepimu į nuteistojo S. J. kasacinį skundą nukentėjusysis V. J. prašo jį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi (150 Eur) išlaidas.

16Atsiliepime teigiama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. S. J. kasaciniame skunde bando pateikti nusikalstamos veikos, numatytos BK 181 straipsnio 2 dalyje, sudėties teorinius teiginius, neva įrodančius, kad jo veiksmuose nebuvo nusikaltimo sudėties, tačiau nepateikia argumentų, galinčių paneigti teismų sprendimų pagrįstumą. Visų trijų nuteistųjų parodymai skirtingi ir prieštaringi, teismas negalėjo jais remtis, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje. Nusikaltimo metu S. J. prieš nukentėjusįjį naudojo fizinį smurtą, nukentėjusysis teigia neturintis jokio pagrindo apkalbėti nepažįstamą žmogų. Šiaulių apygardos teismas negalėjo remtis nuteistųjų parodymais, kaip teisingais, nes jie kito, atsižvelgiant į bylos eigą. Kasatorius, anot V. J., nepagrįstai teigia apie nuosprendžių netinkamą motyvavimą. Nukentėjusysis taip pat pažymi, kad kasaciniame skunde tendencingai bandoma atkreipti dėmesį į jo asmens neigiamas charakteristikas, akcentuoja, kad jo parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu, juos patvirtina kiti įrodymai byloje. Ši baudžiamoji byla, anot V. J., sudėtinga, pareikalavusi kruopštaus įrodymų rinkimo, ilgo įrodinėjimo proceso dėl nuteistųjų besikeičiančios pozicijos, todėl procesas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos prasme nebuvo pernelyg ilgas, kasatoriaus skunde išdėstyti reikalavimai dėl bausmės vertintini kaip pertekliniai, atsižvelgiant į jo kasacinio skundo prašymą.

17Nuteistojo S. J. kasacinis skundas atmestinas.

18Dėl bendrininkavimo darant BK 181 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką inkriminavimo

19Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Susitarimas bendrininkauti gali būti išreiškiamas žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Jis gali būti tiek suplanuotas iš anksto, tiek spontaniškai kilęs, tačiau kiekvienas bendrininkas suvokia dalyvaujantis būtent bendrame nusikaltime, realizuojantis visus ar dalį BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje numatytų nusikalstamos veikos sudėties požymių. Pagal BK 181 straipsnio 2 dalį baudžiamas tas, kas prievartaudamas turtą panaudojo fizinį smurtą, atėmė asmeniui laisvę, sunaikino ar sugadino jo turtą arba kitokiu būdu padarė jam didelės turtinės žalos. Objektyviai BK 181 straipsnio 2 dalyje numatyta veika pasireiškia neturint teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai kito asmens vertimu savo ar kitų asmenų naudai perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti, grasinant prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudojant kitokią psichinę prievartą, esant kvalifikuojamiesiems turto prievartavimo požymiams, susijusiems su turto prievartavimo būdu. Pripažįstant asmenį bendrininku, būtina nustatyti, kad jo veiksmai yra reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai, nes sudaro sąlygas kitų bendrininkų veiksmams ar juos papildo, t. y. jei bendrininkas neatliktų savo veiksmų, bendros nusikalstamos veikos būtų neįmanoma padaryti arba jos padarymas iš esmės pasunkėtų.

20Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai inkriminavo kasatoriui BK 181 straipsnio 2 dalį ir pripažino jį M. R. ir M. Š. bendrininku prievartaujant nukentėjusiojo V. J. turtą. Visi šie nuteistieji atvirai reikalavo, kad nukentėjusysis jiems neatlygintinai remontuotų automobilius, panaudojant prieš nukentėjusįjį fizinį ir psichinį smurtą. Šiuo atveju bendrai veikai nesvarbu, kuris iš nuteistųjų tokį reikalavimą pareiškė pirmas (bylos duomenimis nustatyta, kad tokį reikalavimą pareiškė pirmasis M. Š.), ar kuris pirmasis panaudojo psichinį ar fizinį smurtą (bylos duomenimis nustatyta, kad fizinį smurtą pirmasis taip pat pradėjo naudoti M. Š.). Iš teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad nuteistasis S. J. toleravo M. Š. pradėtą nusikalstamą veiką, ir suprasdamas M. Š. veikos pobūdį, tokiai veikai pritarė ir prisidėjo prie jos, akivaizdžiai suvokdamas dalyvaujantis bendroje veikoje. Kasatorius panaudojo fizinį (kartu su M. R. smūgiavo rankomis ir kojomis V. J.) ir psichinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. J. ir pareiškė jam nepagrįstus turtinius reikalavimus (remontuoti neatlygintinai jo bei kitų asmenų automobilius), todėl S. J. pagrįstai pripažintas bendros nusikalstamos veikos – kvalifikuoto turto prievartavimo vykdytoju, veikiant bendrininkų grupe, nes visi trys bendrininkai realizavo visą BK 181 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 25 straipsnio 2 dalis

21Pirmosios instancijos teismas atskleidė įvykio mechanizmą, paneigė nuteistojo S. J. gynybinę taktiką dėl ėjimo pas nukentėjusįjį priežasties, fizinio ir psichinio smurto prieš jį apimties, būtinosios ginties situacijos buvimo. Tai atliko, lygindamas visų kaltinamųjų ir nukentėjusiojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, taip pat vertindamas specialisto išvados duomenis, iš kurių matyti, jog V. J. nustatyti sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 19 trauminių poveikių, sužalojimų visuma ir pobūdis nebūdinga griuvimui, dėl momentinio griuvimo tokių sužalojimų negalėjo atsirasti. Nuteistųjų parodymai dėl asmenų, naudojusių smurtą prieš nukentėjusįjį, asmenų, buvusių akivaizdoje, skaičiaus, konflikto prigimties ir jo sprendimo viso tyrimo metu skyrėsi. Nukentėjusiojo parodymai buvo nuoseklūs. Apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas (BPK 324 straipsnio 6 dalis), dar kartą įvertinti byloje esantys įrodymai, patvirtintos pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl S. J. veikos kvalifikavimo. Kasaciniame skunde nuteistasis S. J. nesutinka su dalimi apeliacinės instancijos teismo išvadų, tačiau tai grindžia įrodymų pakankamumo nebuvimu, prašymų dėl papildomų įrodymų (poligrafo panaudojimo) poreikio nenustatymu, liudytojo L. S. neiškvietimu į teismo posėdį (teismai ėmėsi proporcingų procesinių priemonių šį liudytoją iškviesti į teismo posėdį), rangos sutarties tarp M. R. ir V. J. analizės nebuvimu, nuteistųjų parodymų prieštaravimų panaudojimo kaltei pagrįsti negalimumu; atkreiptinas dėmesys į tai, kad šie argumentai neturi įtakos S. J. veikos kvalifikavimui, taip pat pagrįstų abejonių dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų dėl S. J. veikos kvalifikavimo pagrindimo nekelia, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas bylos įrodymus kaip visumą (BPK 20 straipsnio 5 dalis), padarė logiškas ir nuoseklias išvadas dėl S. J. veikos kvalifikavimo.

22Dėl bausmės skyrimo ir bausmės vykdymo atidėjimo

23Teismai, skirdami bausmę S. J., atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes kaip visumą, teisės taikymo klaidų nepadarė. Teismai įvertino tai, kad padarytas sunkus (BK 54 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tyčinis (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 punktas), baigtas savanaudiškas nusikaltimas (BK 54 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai), tai, kad nusikaltimas padarytas neišnykus teistumui (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas), nusikaltimas padarytas bendrininkų grupe, S. J. atliekant vykdytojo vaidmenį (BK 54 straipsnio 2 dalies 6 punktas), nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustačius vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veikos padarymą bendrininkų grupe (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Bausmė paskirta artima BK 181 straipsnio 2 dalyje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui – ketveri metai laisvės atėmimo. Teigti, kad bausmės rūšis ir jos dydis nėra pagrįstas teisiniais argumentais, nėra teisinio pagrindo.

24Nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojo nauja BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, pagal kurią teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Nekyla abejonių, kad įstatymas, leidžiantis atidėti bausmės vykdymą asmenims, padariusiems sunkius nusikaltimus, palengvina tokių asmenų teisinę padėtį. S. J. nuteistas už vieno sunkaus nusikaltimo padarymą; pagal nusikaltimo sunkumo laipsnį ir paskirtos bausmės dydį jis atitinka šioje BK normoje nustatytas sąlygas. Tačiau pagal BK 75 straipsnio 1 dalį bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šioje byloje nėra duomenų apie tai, kad S. J. galėtų būti atidėtas bausmės vykdymas ir taip realizuota BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis.

25Dėl neturtinės žalos dydžio

26Iš nuteistojo S. J. kartu su nuteistaisiais M. R. ir M. Š. solidariai nukentėjusiajam V. J. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priteista 30 000 Lt (8688,60 Eur) neturtinės žalos atlyginimo. Konkretaus neturtinės žalos dydžio klausimas priklauso pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų kompetencijai. Abiejų instancijų teismai laikė, kad nukentėjusiajam iš nuteistųjų solidariai priteistina 30 000 Lt (8688,60 Eur) suma neturtinei žalai atlyginti yra pagrįsta, atitinkanti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip spręsti padarytos neturtinės žalos dydžio klausimo.

27Dėl nukentėjusiojo prašymo priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti

28Nukentėjusysis V. J. prašo atlyginti jo turėtas išlaidas kasacinės instancijos teisme (atsiliepimo į nuteistojo kasacinio skundo surašymo), kartu su atsiliepimu pateikia pinigų priėmimo kvitą LAT Nr. 794783, patvirtinantį 150 Eur sumokėjimą už atsiliepimo surašymą advokato padėjėjui Žilvinui Kazlauskui.

29Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs asmenį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato (taip pat ir advokato padėjėjo), dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Atsiliepimo į kasacinį skundą surašymas ir pateikimas teismui yra viena nukentėjusiojo dalyvavimo ir savo teisių gynimo kasaciniame rašytiniame procese formų. Nuteistojo S. J. kasaciniame skunde buvo keliami klausimai, tiesiogiai susiję su nukentėjusiojo V. J. interesais, todėl jis kreipėsi į advokato padėjėją dėl teisinės pagalbos – atsiliepimo surašymo. Šios išlaidos turi būti atlygintos, 150 Eur yra pagrįsta suma už atsiliepimo surašymą.

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

31Nuteistojo S. J. kasacinį skundą atmesti.

32Iš nuteistojo S. J. nukentėjusiajam V. J. priteisti 150 Eur turėtų išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą apmokėti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu S. J.... 3. Iš M. R., M. Š. ir S. J. nukentėjusiajam V. J. priteista 30 000 Lt (8688,60... 4. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 5. Teisėjų kolegija... 6. S. J., veikdamas bendrininkų grupe su M. R. ir M. Š., neturėdami teisėto... 7. Nuteistasis S. J. kasaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo... 8. Kasaciniame skunde, remiantis kasacinėmis nutartimis baudžiamosiose bylose... 9. Kasatorius pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas S. J.... 10. Taip pat Šiaulių apygardos teismas, anot kasatoriaus, tinkamai nemotyvavo... 11. Taip pat kasatorius pažymi, kad Šiaulių apygardos teismas jam paskyrė... 12. Pirmosios instancijos teismas, pasak kasatoriaus, nemotyvavo V. J. priteistos... 13. Atsiliepimu į nuteistojo S. J. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos... 14. Atsiliepime teigiama, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai... 15. Atsiliepimu į nuteistojo S. J. kasacinį skundą nukentėjusysis V. J. prašo... 16. Atsiliepime teigiama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino... 17. Nuteistojo S. J. kasacinis skundas atmestinas.... 18. Dėl bendrininkavimo darant BK 181 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą... 19. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar... 20. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai inkriminavo kasatoriui... 21. Pirmosios instancijos teismas atskleidė įvykio mechanizmą, paneigė... 22. Dėl bausmės skyrimo ir bausmės vykdymo atidėjimo... 23. Teismai, skirdami bausmę S. J., atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2... 24. Nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojo nauja BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija,... 25. Dėl neturtinės žalos dydžio... 26. Iš nuteistojo S. J. kartu su nuteistaisiais M. R. ir M. Š. solidariai... 27. Dėl nukentėjusiojo prašymo priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti... 28. Nukentėjusysis V. J. prašo atlyginti jo turėtas išlaidas kasacinės... 29. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs asmenį kaltu teismas, priimdamas... 30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 31. Nuteistojo S. J. kasacinį skundą atmesti.... 32. Iš nuteistojo S. J. nukentėjusiajam V. J. priteisti 150 Eur turėtų...